Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-89-167/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-06
Bylos Nr.: AN2-89-167/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-36-3-00217-2017-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Alfredas Vilbikas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-89-167/2017Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00217-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10;

21.13.1(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo K. Ž. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu K. Ž. nubaustas už tai, kad būdamas Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) (toliau – Kooperatyvas) vadovu, tuo pačiu ir atskaitingu asmeniu, ir žinodamas apie Kooperatyvo finansinę padėtį, t. y. tai, kad Kooperatyvas turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kooperatyvas, turėdamas įsiskolinimų valstybei, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. turimas pinigines lėšas panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Tuo Kooperatyvas, būdamas skolingas valstybės biudžetui ir tai žinodamas, pirmenybę teikė atlikinėdamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tuo nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises, šiais savo veiksmais K. Ž. pažeidė VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, t. y. pripažinti Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorių (vadovą) K. Ž. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti baudą už šio pažeidimo padarymą, pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti iš Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. 7392,06 EUR turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą apelianto naudai.

Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas ANK yra įtvirtinęs administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujančių asmenų ratą, jų teises ir pareigas. Vienas iš administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujančių asmenų, kaip toks, yra pripažįstamas nukentėjusysis, kuriuo laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Nurodoma, jog ANK įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs turtinės žalos padarytos administraciniu nusižengimu nukentėjusiajam atlyginimo galimybę, tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui savo noru ją atlyginant nukentėjusiajam, tiek savo noru neatlyginant ar net kai nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo. ANK 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą“. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda“. ANK 665 str. 1 d. numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą“, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“. Apelianto vertinimu, iš aukščiau nurodytų ANK teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteisiama teismo tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio nusižengimo byloje administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo sutinka savo noru ar ne atlyginti administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, ar susitariama ar ne dėl jos dydžio bei atlyginimo būdo, t. y. net ir kilus ginčui tarp administracinį nusižengimą padariusio asmens ir nukentėjusiojo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, teismui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą įstatymo yra suteikta galimybė priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Pažymima, kad ANK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtu gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai“.

Be to, skunde nurodoma, kad kiekvienas administracinis nusižengimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio arba fizinio, arba materialaus, arba kitokio pobūdžio žala. Administraciniai nusižengimai skirstomi į materialius ir formalius, priklausomai, ar jų objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai. Administracinio nusižengimo veikos pobūdžio, t. y. ar ji yra materiali, ar formali nustatymas yra aktualus sprendžiant klausimą dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens galimybės patraukti jį administracinėn atsakomybėn ir įstatymų nustatyta tvarka jį nubausti, o ne dėl galimybės priteisti administraciniu nusižengimu padarytą nukentėjusiajam asmeniui turtinę žalą. Jei administracinis nusižengimas yra formalus, sutiktina su teismo nutarime padaryta išvada, kad administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti tik faktą, jog asmuo padarė teisės draudžiamą veiką, neatsižvelgiant į tai, ar dėl padarytos teisės draudžiamos veikos atsirado materialiniai padariniai ar ne, tačiau net ir formalaus administracinio nusižengimo padarymo atveju gali kilti tam tikri žalingi materialiniai padariniai ir tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl administraciniu nusižengimu, kurio veikos pobūdis yra formalus, padarytų neigiamų materialinių padarinių atlyginimo. Be to, nesutinkama su teismo nutarime padaryta išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo sudėtis vienareikšmiškai yra formali ir dėl jos padarymo materialinių padarinių neatsiranda. Apelianto vertinimu juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą kreditoriui yra sukeliami ir jam atsiranda tam tikri neigiami žalingi materialiniai padariniai, t. y. lieka nepatenkinti kreditoriaus reikalavimai, kai tuo tarpu nepagrįstai yra tenkinami kitų kreditorių, esančių žemesnėje eilėje reikalavimai, arba toje pačioje eilėje esančių kreditorių reikalavimai, tačiau atsiradę vėliau. ANK įstatymų leidėjo įtvirtintas administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo institutas ir jo taikymas negali būti siejamas išimtinai su padaryto administracinio nusižengimo veikos pobūdžiu, nes ne tik padarius materialųjį, bet ir formalųjį administracinį nusižengimą atsiranda (gali atsirasti) neigiami žalingi materialiniai padariniai, kurie esant nukentėjusiojo prašymui privalo būti teismo priteisiami tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, net jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo jų nesutinka atlyginti savo noru arba nesusitariama dėl padarytų neigiamų žalingų materialinių padarinių dydžio ir jų atlyginimo būdo. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisines aplinkybes ir argumentus, daroma išvada, jog teismas nutarimu nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju bei jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo sudėtis yra formali, dėl ko esant formaliajai administracinio nusižengimo sudėčiai nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam tokiu administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą, nes jos priteisimas yra galimas tik tuomet, kai turtinė žala padaryta administraciniu nusižengimu, kuris pagal savo veikos pobūdį laikytinas materialiuoju ir tuo pažeidė ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimą ir taikymą.

Pažymima, kad teismas nutarime taip pat konstatavo, jog pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, nes juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato, o nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - laiku nesumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir šią mokestinę nepriemoką apeliantui yra skolingas juridinis asmuo Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius K. Ž., dėl ko mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Apeliantas sutinka su teismo nutarime padaryta išvada, jog pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis), bei jog juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Pažymima, kad apeliantas kreipdamasis su pareiškimu į teismą prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą ne juridiniam asmeniui, o fiziniam asmeniui K. Ž., einančiam juridinio asmens Miško savininkių kooperatyvo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tuo pačiu pripažįstant apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisiant iš Miško savininkų kooperatyvo direktoriaus K. Ž. aukščiau nurodytu padarytu administraciniu nusižengimu apeliantui atsiradusią turtinę žalą (negautas pajamas). Miško savininkų kooperatyvo direktoriaus K. Ž. neteisėti tyčiniai veiksmai suponavę ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą yra visiškai įrodyti teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267-1009/2017 ir dėl jo kaltės, pasireiškusios neteisėtais tyčiniais veiksmais, ginčo byloje nebuvo, dėl ko jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1400,00 EUR bauda.

Nurodoma, kad CK 2.82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienašmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra“. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose“. Pagal juridinių asmenų registro duomenis Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) vienašmenis valdymo organas yra vadovas (direktorius) K. Ž.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Bendrovės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 130/2011). Pažymima, jog pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai (CK 2.82 straipsnis). Byloje Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž., kaip fizinio asmens, neteisėti tyčiniai veiksmai, pasireiškę CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, yra konstatuoti ir nustatyti teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267-1009/2017, todėl teismui pripažinus, jog fizinis asmuo - Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius (vadovas) K. Ž. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vienareikšmiškai privalo atsakyti už tokiais savo neteisėtais tyčiniais veiksmais atsiradusias ir sukeltas neigiamas pasekmes bei turi būti priteistina iš jo, o ne iš juridinio asmens, kuriam jis vadovauja, dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo apeliantui atsiradę neigiami žalingi materialūs padariniai (negautos pajamos). Apeliantui atsiradę neigiami žalingi materialūs padariniai, kaip turtinė žala (negautos pajamos), 7392,06 EUR sumoje yra Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. neteisėtų tyčinių veiksmų, kurie yra įrodyti ir nustatyti teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267-1009/2017, pasekmė, apeliantui padarytus aukščiau nurodytus neigiamus žalingus materialinius padarinius tiesiogiai sąlygojo tik Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. neteisėti tyčiniai veiksmai pažeidžiantys atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą ir tvarką, o ne pačios Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, nesugebėjimas vykdyti savo prievoles. Nurodoma, kad apeliantui Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. padarytu administraciniu nusižengimu atsiradusių neigiamų žalingų materialinių padarinių - 7392,06 EUR turtinės žalos (negautų pajamų) pagrindimas yra visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) kasos apyvartos žiniaraščio duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. į Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) kasą buvo įnešta 40221,74 EUR, o iš kasos neteisėtai išmokėta kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams 40221,74 EUR, taip pat Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. avansinių apyskaitų duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius (vadovas) K. Ž. pagal avansines apyskaitas gavo 32470,13 EUR, o pagal jas kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams neteisėtai išleido 29657,36 EUR, taip pat Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansais, iš kurių matyti šio juridinio asmens esama mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Teigiama, jog pačio Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos kilmė yra mokesčio mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos, tačiau mokestinės nepriemokos nesumokėjimas laiku apeliantui vienareikšmiškai yra nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267- 1009/2017 konstatuotų ir nustatytų Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. neteisėtų tyčinių veiksmų rezultatas (pasekmė), dėl ko apelianto vertinimu teismas nutarimu nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėtinu atveju turtinė žala valstybės biudžetui - mokestinė nepriemoka - atsirado tik dėl Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėtų mokesčių, o ne dėl K. Ž. padaryto ir konstatuoto administracinio nusižengimo ir tuo taip pat pažeidė ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimą ir taikymą.

Kaip jau apeliantas minėjo aukščiau, teismas nutarime taip pat konstatavo, kad reikalaujama priteisti suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius (vadovas) K. Ž. administracinėn atsakomybėn traukiamas už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius, dėl ko siekimas esančią mokestinę nepriemoką (negautas pajamas) išsiieškoti iš vadovo K. Ž. yra negalimas. Apelianto vertinimu su tokiais teismo argumentais, kurie teismo nuomone taip pat nesudarė pagrindo taikyti ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant apelianto keliamus reikalavimus byloje dėl jos pripažinimo nukentėjusiąją ir 7392,06 EUR turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo iš Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž., negalima sutikti. Pažymima, kaip jau buvo minėta aukščiau, jog teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267-1009/2017 nustatė ir konstatavo, kad K. Ž. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nors jo vadovaujamas juridinis asmuo Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką apeliantui ir privalėjo pirmiausiai atsiskaityti su juo. Taigi, byloje nustatyta, kad K. Ž. šios pareigos nevykdė ir šios pareigos nevykdymo pasekmė/padarinys likusi nepadengta apeliantui mokestinė nepriemoka, kurios visai nebūtų buvę, jeigu Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius (vadovas) K. Ž. būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos. Pažymima, kad apeliantas jam padarytus žalingus neigiamus materialinius padarinius turtinę žalą (negautas pajamas) byloje prašo atlyginti ne dėl to, kad Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nesugeba įvykdyti savo prievolių ir nėra traukiamas atsakomybėn už vengimą ar atsisakymą mokėti mokesčius, bet dėl to, kad K. Ž. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kas suponuoja, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų tyčinių K. Ž. veiksmų ir apeliantui atsiradusių neigiamų žalingų materialinių padarinių. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas neprašo atlyginti nuostolių, bendrai įvertindamas visą šiai dienai esančią Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką ar įvertindamas visas laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. neteisėtai tretiesiems asmenims išmokėtas lėšas, kurios viršijo prašomus atlyginti nuostolius. Apeliantas prašo atlyginti tik piniginę žalos išraišką nuostolius (negautas pajamas), t. y. nuostolių dydį, kuris egzistavo administracinio nusižengimo metu, pagal kilmę kaip mokestinė nepriemoka, dėl ko nuostolių dydis, atsiradęs dėl neteisėtų tyčinių K. Ž. veiksmų, negali būti tapatinamas su mokestine nepriemoka apskritai. Laikytina, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų tyčinių K. Ž. veiksmų, valstybės biudžetas būtų gavęs pinigines lėšas 7392,06 EUR sumoje. Šioje byloje kaip tik ir buvo sprendžiamas klausimas dėl Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. netinkamo elgesio, konkrečių veiksmų ir iš to kylančios atsakomybės klausimas, be to, jeigu Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius (vadovas) K. Ž. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, apskritai nebūtų reikėję atlikti operatyvaus patikrinimo. Nurodoma, kad šiuo atveju apeliantui padaryta turtinė žala suprantama kaip negautos pajamos, kuri atsirado tik dėl neteisėtų tyčinių Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. veiksmų ir turėtų būti priteistina iš jo Apeliantui, kaip nukentėjusiajam asmeniui.

Pažymima, teismas nutarime taip pat nurodė, kad Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 120 straipsnio 1 dalyje, galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą bei neapriboti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio apelianto reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teigiama, kad su tokia teismo padaryta išvada negalima sutikti, kadangi įstatymų leidėjas ANK yra įtvirtinęs administraciniu nusižengimu nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybę tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sutinkant atlyginti padarytą žalą savo noru, tiek nesutinkant jos atlyginti, taip pat ir tais atvejais, kada nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo. Pažymima, kad apeliantas, įvertinęs šią įstatyme numatytą galimybę bei jog Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius (vadovas) K. Ž. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir šie jo veiksmai sukėlė apeliantui neigiamus žalingus materialinius padarinius, pareiškimu kreipdamasis į teismą be jame nurodytų reikalavimų taip pat prašė apeliantą pripažinti nukentėjusiuoju ir priteisti iš Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. 7392,06 EUR turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą apelianto naudai, todėl daroma išvada, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne vien tik Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. padarytų veiksmų, pasireiškusių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pripažinimas neteisėtais ir tyčiniais bei už jų padarymą adekvačios administracinės nuobaudos paskyrimas, tačiau taip pat tokiais K. Ž. neteisėtais ir tyčiniais veiksmais apeliantui padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimas nustatant tikslų padarytos žalos dydį bei pripažinus apeliantą nukentėjusiuoju.

Apelianto vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. neteisėtais tyčiniais veiksmais padaryto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys yra šio nusižengimo darymo metu į valstybės biudžetą laiku nesumokėta Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 7392,06 EUR mokestinė nepriemoka, kuri vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, konstituciniais teisingumo ir teisėtumo principais turėtų būti teismo išieškoma iš K. Ž., kaip fizinio asmens, savo veiksmais prisidėjusio prie žalos valstybės biudžetui padarymo, tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas K. Ž. administracinės atsakomybės už padarytą administracini nusižengimą klausimas, o ANK 665 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas priimdamas nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu siekiant didinti ne tik pačių teismų veiklos efektyvumą bet ir taupyti apelianto, kuri tokio pobūdžio bylose giną viešąjį interesą, veiklos (darbo ir laiko) kaštus bei sąnaudas, dėl ko teismas laikydamasis priešingos nuomonės ne tik nepagrįstai sudarė sąlygas eliminuoti Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) K. Ž. atsakomybę atlyginti valstybės biudžetui padarytus neigiamus žalingus materialinius padarinius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo padarymu tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, bet ir nepripažino apeliantui, kaip nukentėjusiajam, teisės į civilinio ieškinio patenkinimą perduodamas klausimą dėl turtinės žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka bei tuo pačiu taip pat pažeidė ir ANK 664 straipsnio 2 dalies bei 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimą ir taikymą.

Pažymima, kad apeliantas neginčija ir sutinka su jo pareiškime iškeltais reikalavimais, kuriuos teismas tenkino nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-267-1009/2017, pripažinti Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorių (vadovą) K. Ž. padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti skiriant administracinę nuobaudą - baudą, taip pat sutiktina ir su paskirtos K. Ž. baudos dydžiu. Nurodoma, kad Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka, buvusi 2017 m. gegužės 17 d. 7392,06 EUR, kaip administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala valstybei, į jos biudžetą nėra sumokėta, ji 2017 m. rugsėjo 21 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis jau siekia 8984,52 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčo dėl K. Ž. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau yra nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas K. Ž. administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su Institucija, taip pažeisdamas Institucijos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi, kaip paminėta, ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo Institucijos patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo ir priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Teismui pateiktame Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodyta, kad Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2016 m. birželio 1 d. - 2017 m. gegužės 17 d. duomenimis sudarė 7392,06 Eur (b. l. 1-10). Iš byloje pateiktų Mokestinės nepriemokos balansų kopijų matyti, kad 2016 m. birželio 1 d. - 2017 m. gegužės 17 d. susidariusios 7392,06 Eur mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas ne tik nesumokėtais mokesčiais ir rinkliavomis, bet ir delspinigiais už atitinkamus nustatytus mokesčius (b. l. 13-17), o iš 2017 m. rugsėjo 4 d. balanso duomenų matyti, kad iki 2017 m. rugsėjo 4 d. mokestinė nepriemoka siekia 8968,52 Eur (b. l. 49). Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad patenkinus Institucijos prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą Institucijos naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ANK nėra pateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi savo skunde ir Institucija. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Institucija savo patirta žala dėl K. Ž. padaryto administracinio nusižengimo laiko mokestinę Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nepriemoką biudžetui – 7392,06 Eur. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad skirtingais laikotarpiais Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) mokesčių nepriemoka valstybės biudžetui buvo skirtinga – bendra mokėtina suma su delspinigiais buvo mažesnė ir didesnė.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos valstybė dėl Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nesumokėtų atitinkamų mokesčių laikotarpiu 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. gegužės 17 d. patyrė žalą, tačiau vien tai nereiškia, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti administracinį nusižengimą padariusio K. Ž. veiksmai. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai buvo bendras pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nevykdymas (Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Šioje byloje nenustatyta ir tokie veiksmai K. Ž. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu, Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) sudarant sutartis su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Priešingai, Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) vadovas K. Ž. apskaičiuodavo ir deklaruodavo mokėtinus mokesčius, kurių Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nemokėjo, Institucija jų nekvestionuoja, tik prašo realiai nesumokėtus mokesčius priteisti iš bendrovės vadovo, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šio juridinio asmens vadovas K. Ž.. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio nuostatas kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys atsako už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, pačiai įmonei, o ne kreditoriui. Todėl vadovaujantis pateiktu įstatyminiu reguliavimu matyti, kad valdymo organas padarytą žalą atlygina ne kreditoriams, bet juridiniam asmeniui, kuriam buvo padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-119-654/2017). Teiginys, kad žala turi būti išieškoma tik iš bendrovės vadovo, prieštarauja juridinio asmens savarankiškumo principui, nes taip aiškinant iš esmės visais atvejais bendrovei pažeidus teisės normą automatiškai turėtų būti išieškoma žala iš įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė, t. y. Miško savininkų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendra atsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas. ANK 665 straipsnyje yra reglamentuoti tik turtinės žalos atlyginimo klausimai, tačiau civilinio ieškinio institutas nenumatytas, todėl nėra numatyta ir galimybės į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus proceso dalyvius. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju Institucijos reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažymima, jog šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą. Be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir įprastu atveju ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalis).

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, išvados ir sprendimas dėl nuostolių neatlyginimo Institucijai padaryti pagrįstai, tinkamai įvertinus teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą bei teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alfredas Vilbikas