Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Ž. būdamas Miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Kooperatyvas) vadovu, tuo pačiu ir atskaitingu asmeniu, ir žinodamas apie Kooperatyvo finansinę padėtį, t. y. tai, kad Kooperatyvas turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kooperatyvas, turėdamas įsiskolinimų valstybei, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-05-31 turimas pinigines lėšas panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Tuo Kooperatyvas, būdamas skolingas valstybės biudžetui ir tai žinodamas, pirmenybę teikė atlikinėdamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tuo nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises. Šiais savo veiksmais K. Ž. pažeidė VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. Ž. nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ANK 629 str. 1 d.).

Teismo posėdyje VMI atstovas palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šį straipsnį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais, antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei tik ketvirtąja ir penktąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės ir K. Ž. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: iš VMI 2017-06-16 Operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 30) matyti, kad, vykdant VMI 2017-05-25 operatyvaus patikrinimo pavedimą, buvo tikrinama mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatyta mokesčių mokėtojų pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymas už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-05-31. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Kooperatyvo kasos apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-05-31 lėšų likutis kasoje 2016-06-01 buvo 0,00 Eur. Per tikrinamą laikotarpį kasoje užpajamuota 40221,74 Eur, išleista 40221,74 Eur, iš jų: atskaitingiems asmenims išmokėta 32470,13 Eur, MB „Eksporto servisas“ išmokėta 1869,86 Eur (2017-03-16 - 176,25 Eur, 2017-03-30 - 37,60 Eur, 2017- 04-07 - 96,00 Eur, 2017-04-10 - 304,32 Eur, 2017-04-11 - 564,90 Eur, 2017-04-13 - 571,20 Eur, 2017-04- 14 -119,59 Eur), sumokėtas darbo užmokestis 1443,40 Eur, sumokėta (duomenys neskelbtini)00 Eur, sumokėta SODRAI 3735,67 Eur, sumokėta baudų ir delspinigių 501,58 Eur ir kitos išlaidos 101,10 Eur. Likutis kasoje 2017-05-31 buvo 0,00 Eur. Iš Direktoriaus ir A. M. apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad 2016-06-01 atskaitingų asmenų skola Kooperatyvui buvo 902,65 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-05-31 atskaitingi asmenys gavo 32470,13 Eur, išleido 29657,36 Eur, iš jų: sumokėjo tiekėjams už prekes ir paslaugas 10182,98 Eur, išmokėjo atlyginimus 15126,24 Eur, išlaidos komandiruotėms 354,00 Eur, grąžino į kasą 3846,52 Eur, kitos išlaidos 147,62 Eur. 2017-05-31 lėšų likutis pas atskaitingus asmenis buvo 3715,42 Eur.

Iš Kooperatyvo mokestinės nepriemokos balanso išrašų (b. l. 13-18) matyti, kad Kooperatyvas laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-05-31 turėjo įsiskolinimą VMI (2016-06-01 – 1847,74 Eur, 2016-09-01 – 3001,24 Eur, 2016-12-01 – 3672,27 Eur, 2017-03-01 – 6747,20 Eur, 2017-05-17 – 7392,06 Eur, 2017-05-31 – 8362,06 Eur). Mokestinę nepriemoką taip pat patvirtina byloje esantys mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai (b. l. 19-27).

Iš byloje esančio K. Ž. paaiškinimo (b. l. 31) matyti, kad įmonė pateko į sudėtingą situaciją, kai su ja laiku neatsiskaitė skolininkai. Dėl skolų buvo areštuotos įmonės sąskaitos dėl ko ji negalėjo vykdyti aktyvios veiklos, kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo taip pat neturėjo galimybės dėl lėšų trūkumų.

Iš byloje esančių apyvartos žiniaraščių (b. l. 35-43) matyti, kad Kooperatyvas laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-04-30 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurie neturėjo pirmumo teisės prieš VMI.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimo nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Vertindamas minėtas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad K. Ž. savo veiksmais, t. y. žinodamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir rūšį, K. Ž. asmenybę (dirbantis, byloje duomenų apie asmens paraukimą administracinėn atsakomybėn nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad neužtikrino minėto atsiskaitymų eiliškumo neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad K. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda.

Dėl VMI pripažinimo nukentėjusiąją ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismui pateiktu pareiškimu VMI taip pat prašo pripažinti ją nukentėjusiąją ir priteisti iš K. Ž. 8968,52 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo jos naudai.

Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK. Šiuo įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju nėra pripažintas nei vienas asmuo ir, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti VMI prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja šiuo konkrečiu atveju, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje VMI deklaruoja patyrusi turtinę žalą (negavusi pajamų) dėl K. Ž. padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pastebėtina, kad žalą tapatina su nesumokėtos mokestinės prievolės dydžiu.

Nors VMI nurodo, jog dėl nesumokėtų mokesčių institucija patyrusi turtinę žalą, tačiau skola valstybės biudžetui – mokestinė nepriemoka – atsirado dėl Kooperatyvo laiku nesumokėtų mokesčių, o ne dėl K. Ž. padaryto administracinio nusižengimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. VMI prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina Kooperatyvo mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, atsakingas K. Ž., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymėtina, kad administracinį nusižengimą K. Ž. padarė, kaip įmonės vadovas už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Taip pat byloje nenustatyta, kad K. Ž. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje.

Pažymėtina, kad patenkinus VMI prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio.

Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog teismų jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog pati mokestinė prievolė savaime nesukuria nuosavybės teisinių santykių.

Atkreiptinas dėmesys, į tai kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo – Miško savininkų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės vadovas K. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad minėta mokestinė nepriemoka nebus išieškoma iš juridinio asmens, todėl nėra pagrindo teigti, jog K. Ž. neteisėtais veiksmais VMI buvo padaryta žala. Už mokestinės prievolės įvykdymo termino praleidimą VMI įstatymų nustatyta tvarka turi teisę prisiteisti netesybas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, nagrinėjamu atveju ir buvo skaičiuojamos. Reikalaujama priteisti suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu K. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka (Šiaulių apygardos teismo 2017-06-14 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-27-616/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017, 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, 2016-03-04 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eATP-296-870/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.ATP-344-382/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.