Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde aptariama, jog ANK yra įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). ANK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.“. ANK 665 straipsnio 1 dalyje yra numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Minėtame straipsnyje teigiama, kad „Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.“.

Skunde tvirtinama, jog iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad „Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-750/2008). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad „ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.“ (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. ATP-529-337/2014). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

Institucijos manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos reikalingos, kad butų atlyginta administraciniu nusižengimu Institucijai padaryta žala. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. disponavo piniginėmis lėšomis. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, Bendrovės paskesnės eilės kreditoriams sumokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su Institucija. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad Bendrovė buvo pajėgi bent iš dalies atsiskaityti su Institucija, todėl Institucijos negautos sumos laikytinos nuostoliais.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismui pripažinus, kad Bendrovės vadovas įvykdė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo Institucija patyrė 4766 Eur nuostolį. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus – atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką ir turėjo pareigą pirmiausiai atsiskaityti su Institucija.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos yra pagrindas daryti ir kitą išvadą, jog dėl M. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (direktoriaus), neteisėtų veiksmų, pažeidžiant CK 6.390¹ straipsnio reikalavimus, kreditoriui Institucijai atsirado 4766 Eur žala (nuostoliai), už kurią atsakingas M. M. Kadangi tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, dėl nuostolių susidarymo kaltas M. M., todėl pareiga atlyginti nuostolius atsiranda M. M. Tačiau teismas netenkino Institucijos prašymo priteisti žalą, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1084-527/2017 iškėlė Bendrovės bankroto bylą ir Bendrovės kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus bankroto byloje.

Institucijos 2017 m. birželio 12 d. apskaitos duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka sudaro 16446,51 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1084-527/2017 iškėlė bankroto bylą, t. y. teismas nustatė, kad Bendrovė nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Tai patvirtina ir 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodyti duomenys apie Bendrovės finansinę padėtį, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar bus patenkintas Institucijos kreditorinis reikalavimas Bendrovės bankroto proceso metu. Šie argumentai teikiami apeliaciniame skunde, kadangi tik gavus nutarimą Institucija sužinojo teismo sprendimą dėl nuostolių atlyginimo bei jo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama M. M. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacija, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės. Skundu nesutinkama tik su ta Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo dalimi, kuria iš M. M. nepriteistas Institucijai nuostolių atlyginimas. Būtent apeliaciniame skunde keliamu aktualiu klausimu apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir pasisako.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą, ir atkreipiamas dėmesys, kad turtinė žala nėra būtinas šio teisės pažeidimo sudėties požymis, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo, konstatuojant M. M. kaltę minėto administracinio nusižengimo padaryme, nustatinėti, ar buvo padaryta Institucijai turtinė žala (nuostoliai, negautos pajamos), ar pareiškime Institucijos įvardinta suma – 4766 Eur, mokestinė nepriemoka, visa apimtimi ar iš dalies atitinka turtinės žalos, priteistinos pagal ANK 664 straipsnį, turinį.

Taigi, iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį nubaustas ne už tai, kad padarė tam tikrą žalą Institucijai, o už tai, jog padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Būtina atkreipti dėmesį, jog visos administracinės teisenos metu ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. M., neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga Institucijai mokestinę nepriemoką, kad atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, norėdamas išsaugoti bendrovę ir darbo vietas, stengdamasis, kad nepristigtų žaliavų, tikėdamasis, kad pavyks toliau vystyti verslą, taip pat pagal galimybes dengė mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Nėra pagrindo abejoti M. M. nurodytomis priežastimis, atsiradusiomis dėl objektyvių aplinkybių, turėjusių įtakos administracinio teisės pažeidimo padarymui, – ne laiku su Bendrove atsiskaitydavo užsakovai.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas pirmiau už įmokas į valstybės biudžetą gali būti tenkinami tik kreditorių reikalavimai atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo arba pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Atsiskaitymai su kitais kreditoriais, mokėjimai atskaitingiems asmenims, žaliavų tiekėjams, nėra priskiriami nei vieniems, nei kitiems, vadinasi, M. M., turėdamas galimybę ir piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, pirmiausia turėjo sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, o tik tuomet spręsti atsiskaitymų su kitais subjektais klausimus. Būtent toks M. M. veikimas priešingas CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ir sudaro ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, už tai M. M. kaip bendrovės vadovui ir paskirta administracinė nuobauda, kurios neginčija nei Institucija.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. ANK XXXIX skyriuje yra reglamentuoti turtinės žalos ir teismo išlaidų atlyginimo klausimai administracinio nusižengimo bylose. ANK 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad norint priteisti žalą nukentėjusiajam, byloje turi būti asmuo, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju nėra pripažintas nei vienas asmuo ir, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo tokiu pripažinti Instituciją konkrečiu atveju, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje Institucija deklaruoja patyrusi turtinę žalą (negavusi pajamų) dėl M. M. padaryto administracinio nusižengimo.

ANK nėra pateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi savo skunde ir Institucija. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Institucija savo patirta žala dėl M. M. padaryto administracinio nusižengimo laiko mokestinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoką biudžetui – 4766 Eur (žalos dydis nustatytas iš 2017 m. kovo 20 d. esamos 7097,05 Eur mokestinės nepriemokos atėmus mokestinę nepriemoką, susidariusią po 2016 m. spalio 31 d. operatyvaus patikrinimo pabaigos (2300 Eur PVM už 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2017 m. sausio mėnesį, 31,05 Eur PVM delspinigiai)). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad skirtingais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka valstybės biudžetui buvo skirtinga – bendra mokėtina suma su delspinigiais buvo mažesnė ir didesnė. Dėl to Institucijos teiginiai apie tikėtinas realiai gauti pajamas, nurodant konkrečią sumą, nelaikytini neginčijamais.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos valstybė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų atitinkamų mokesčių laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. patyrė žalą, tačiau vien tai nereiškia, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti administracinį nusižengimą padariusio M. M. veiksmai. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai buvo bendras pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nevykdymas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Šioje byloje nenustatyta ir tokie veiksmai M. M. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant sutartis su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. apskaičiuodavo ir deklaruodavo mokėtinus mokesčius, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, Institucija jų nekvestionuoja, tik prašo realiai nesumokėtus mokesčius priteisti iš bendrovės vadovo, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius M. M. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Analogiški argumentai buvo dėstomi ir M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsiliepime pagrįstai pažymėta, kad įstatymai neįtvirtina atskiro juridinio asmens valdymo organo nario, taigi ir vadovo, atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagrindo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys atsako už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, pačiai įmonei, o ne kreditoriui. Teiginys, kad žala turi būti išieškoma tik iš Bendrovės vadovo, prieštarauja juridinio asmens savarankiškumo principui, nes taip aiškinant iš esmės visais atvejais bendrovei pažeidus teisės normą automatiškai turėtų būti išieškoma žala iš įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius. Pažymėtina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. M. atlyginti jai padarytą žalą, tačiau, pateikdama tokį prašymą, neatsisako savo kreditorinių reikalavimų iškeltoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Tokiu būdu apeliantas siekia dvigubo žalos atlyginimo, t. y. prašo priteisti žalą iš įmonės vadovo bei siekia išieškoti žalą iš pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nustatyti ir atskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens ir jos vadovo M. M. padarytos žalos dydžio bei išvengti dvigubo žalos išieškojimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. priimtame nutarime padarė teisingą išvadą, jog dėl žalos išieškojimo turi būti kreipiamasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių. Tik nustačius visapusišką bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, nustačius žalos dydį ir jos susidarymo aplinkybes, bus galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo iš įmonės kaip juridinio asmens ar jo vadovo, išvengiant dvigubo žalos išieškojimo.

Nagrinėdamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovės kreditoriams klausimą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles <...> juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. <...> įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja išvadą, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Galiausiai būtina atkreipti dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. yra priimta nutartis, patvirtinanti Institucijos kreditorinį reikalavimą 7859,66 Eur sumai. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d. Taigi pirmiausia Institucijos, kaip kreditoriaus, interesai turi būti užtikrinami sudarant jam sąlygas patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip užtikrinant juridinio asmens savarankiškumo principo įgyvendinimą bei išvengiant dvigubo žalos išieškojimo. Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos klausimas, kaip ir dėl įsiskolinimų kitiems kreditoriams, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka nagrinėjant iškeltą bankroto bylą, taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į procesą nebuvo įtraukta kaip galimas civilinis atsakovas, kadangi civilinio ieškinio institutas ANK nėra reglamentuotas. Šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir įprastu atveju ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalis).

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, išvados ir sprendimas dėl nuostolių neatlyginimo Institucijai padaryti pagrįstai, tinkamai įvertinus teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą bei teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.