Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) apeliacinį skundą dėl 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

T. G. buvo nubaustas už tai, kad žinodamas apie MB „M“ (toliau – Bendrovė) finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Šiais savo veiksmais T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime atsižvelgė į byloje esančius duomenis ir konstatavo, kad T. G. pirmenybę teikė atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, todėl šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Teismas laikė įrodyta, kad T. G., žinodamas apie prievolę mokėti mokesčius VMI ir turėdamas tuo metu pakankamai lėšų, prievolės neįvykdė ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas nurodė, kad T. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Sprendimą išieškoti mokestines nepriemokas vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai teismas VMI prie FM prašymą dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtu, nes toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde VMI prie FM (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo ir priimti naują nutarimą – pripažinti VMI prie FM nukentėjusiąja ir priteisti iš T. G. nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.Institucija nurodo, kad ANK yra įtvirtinta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tarp jų padarytos žalos ir jos dydžio nustatymo klausimus. Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimas yra numatytas ANK 664 ir 665 straipsniuose. Vadovaujantis minėtuose straipsniuose apibrėžtu teisiniu reglamentavimu apeliantas daro išvadą, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas.Iš bylos duomenų matyti, kad MB „M“ disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis. Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, o bendrovės žemesnės eilės kreditoriams išmokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM. Apeliantas daro išvadą, kad bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl VMI prie FM negautos sumos laikytinos nuostoliais. Nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas, kad VMI prie FM patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. Teismui konstatavus, kad MB „M“ vadovas padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodytos ir visos aplinkybės reikalingos dėl padaryto administracinio nusižengimo kilusiems nuostoliams iš pažeidėjo priteisti.Pirmos instancijos teismas nurodė, kad VMI prie FM nepagrįstai mokestinę nepriemoką tapatina su turtine žala, tačiau Institucija su tokiais teiginiais nesutinka. VMI prie FM nuostolius prašo atlyginti ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, kad T. G. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad VMI prie FM netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma sutampa su Institucijos patirtos žalos suma. Pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė direktoriaus atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė. Žala kildinama iš T. G. aktyvių veiksmų – atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais, o ne Bendrovės nugebėjimo padengti mokestinę nepriemoką.MB „M“ yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, kurios teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. Tačiau CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, naudojantis savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijamas tik VMI padarytų nuostolių atlyginimo klausimas. Kaltės ar nuobaudos dydžio klausimai nėra keliami.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu konstatavus, jog bendrovės vadovas padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, iš T. G. VMI naudai kaip negautos pajamos turėtų būti priteistas 2 221,19 eurų nuostolių atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas VMI prie FM prašymą dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad toks ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytą teisinį reguliavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija.Apeliantas padarytą žalą ir jos dydį skunde įvardija kaip 2 221,19 eurų mokestinę nepriemoką, tačiau tame pačiame skunde nurodo, jog VMI prie FM netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma sutampa su VMI prie FM patirtos žalos suma. Apeliantas gali įvairiai traktuoti sąvokas ir teisinį reguliavimą, tačiau svarbiausia tikrasis jų turinys. Toks sąvokų ir aplinkybių interpretavimas bei sugretinimas yra klaidinantis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Mokesčio nepriemokos bei mokestinės nepriemokos sąvokų apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ). MAĮ 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad mokesčio nepriemoka – tai mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. To paties straipsnio 19 punkte apibrėžiama mokestinės nepriemokos sąvoka, kuri yra platesnė, nes apima ne tik mokesčio nepriemoką, bet ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas. Vadovaujantis šiuo sąvokų išaiškinimu akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, nes tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie FM skirtingai įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskiria ją nuostoliams, nekeičia šios mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad MAĮ 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. VMI prie FM turi vadovautis nurodytomis nuostatomis ir mokestinę priemoką išieškoti tinkamai ir pagal įstatymus. Apylinkės teismas pagrįstai VMI prie FM prašymą dėl nuostolių paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.Skunde pabrėžiama, kad T. G. padaryto administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI prie FM patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimo nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Administracinį nusižengimą T. G. padarė, kaip įmonės vadovas. Jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Tačiau byloje nenustatyta, kad jo neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje, t. y. atvejais kuomet VMI gali būti priteisiami nuostoliai kaip negautos pajamos. ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kadangi padarinių kriterijus asmenį pripažįstant kaltu nėra esminis, tai administracinio nusižengimo padarymo VMI prie FM galimai patirtos turtinės žalos (nuostolių, negautų pajamų) dydis nebuvo pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Skunde apeliantas nurodo, kad CK 2.87 straipsni 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama apriboti galimybes elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas netinkamai interpretuoja ir pateikia įstatymo normą. CK 2.87 straipsni 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovaujantis pateiktu įstatyminiu reguliavimu matyti, kad valdymo organas padarytą žalą atlygina ne kreditoriams, bet juridiniam asmeniui, kuriam buvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju T. G. žalos MB „M“ nėra padaręs, todėl apelianto argumentas nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.