Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo I. G. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažinta kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1400 Eur dydžio bauda. I. G. nubausta už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, žinodama apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. vykdė atsiskaitymus, taip pažeisdama kreditoriaus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to, ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliaus – ir bendrovė) laikotarpyje nuo 2016-02-01 iki 2017-02-28 disponavo piniginėmis lėšomis. Iš byloje esančių kasos, atskaitingų asmenų bei banko sąskaitų išrašų matyti, kad bendrovė, turėdama nepriemoką valstybės biudžetui, minėtu laikotarpiu kitiems bendrovės kreditoriams išmokėjo 63 256,74 Eur sumą. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi bendrovė laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-02-28 turėjo mokestinę nepriemoką. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su VMI ir padengti dalį nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios mokestinės nepriemokos. Tokia administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos.

Teismui nutarimu konstatavus, kad bendrovės vadovė padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodytos ir visos aplinkybės, reikalingos tam, jog iš jos būtų priteisti dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kilę nuostoliai. Minėtas sąlygas pagrindžia:

1) žala – 12 349,25 Eur mokestinė nepriemoka. Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškus, kadangi atsiskaitymo su kitais bendrovės kreditoriais faktai bei sumos yra užfiksuoti byloje pateiktuose sąskaitų išrašuose. Bendrovės mokestinės nepriemoka - 12 349,25 Eur galėjo būti padengta, jei būtų buvę laikomasi CK 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymų eiliškumo;

neteisėti veiksmai - ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai.priežastinis ryšys - mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei I. G. laikytųsi CK 6.930¹ str. numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsiskaitytų su VMI, o ne kitais kreditoriais.kaltė preziumuojama.

Teismui pripažinus, kad bendrovės vadovė įvykdė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI patyrė 12 349,25 Eur nuostolius.

Teismas nepagrįstai, palikdamas nenagrinėtu VMI prašymą priteisti iš I. G. 12 349,25 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, nurodė, kad ANK 120 straipsnyje numatyta veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nėra nustatinėjamas, todėl nėra pagrindo priteisti žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Pareiškimu buvo prašoma ne tik iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. G. ir ją pripažinti padariusią administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bet ir pripažinti VMI nukentėjusiąja bei priteisti iš I. G. 12 349,25 Eur nuostolių atlyginimą VMI naudai. Iš teismo priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas visapusiškai ir išsamiai netyrė kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. G. neteisėtų veiksmų padarymą, jų visiškai nevertino.

Kaip minėta, teismas pripažino, kad I. G. yra kalta dėl to, kad jos vadovaujama įmonė, nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė konkretaus kreditoriaus - VMI teises. I. G. administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio dydis yra aiškus, t.y. 12 349,25 Eur mokesčių nepriemokos suma, kuri būtų buvusi sumokėta, jei I. G. būtų užtikrinusi, kad jos vadovaujama bendrovė laikytųsi CK 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Pažymėtina, kad visomis atsiskaitymo su kitais kreditoriais dienomis „UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga VMI, įsiskolinimas nėra sumokėtas nei teismo nutarimo dieną, nei šio skundo rengimo dieną.

Taigi, VMI reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas teismų praktikoje ir įstatyminiame reglamentavime įtvirtintomis bei šioje byloje įrodytomis nuostolių atlyginimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame keliamas klausimas dėl VMI padarytų nuostolių atlyginimo.

Vilniaus apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu palikdamas VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtą, nurodė, kad ANK 120 straipsnyje numatyta veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nėra nustatinėjamas, todėl nėra pagrindo priteisti žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės vadovė.

Be to, kaip matyti iš VMI pareiškimo apylinkės teismui bei apeliacinio skundo, institucija padarytą žalą ir jos dydį įvardija kaip 12 349,25 Eur mokestinę nepriemoką, tačiau iš skundo turinio seka, jog VMI šią mokestinę nepriemoką tapatina su turtine žala. Toks sąvokų ir aplinkybių interpretavimas bei sugretinimas yra neteisingas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Mokesčio nepriemokos bei mokestinės nepriemokos sąvokų apibrėžimas pateiktas MAĮ 2 straipsnio 11 punkte: mokesčio nepriemoka – tai mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. To paties straipsnio 19 punkte apibrėžiama mokestinės nepriemokos sąvoka, kuri yra platesnė, nes apima ne tik mokesčio nepriemoką, bet ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas. Vadovaujantis šiuo sąvokų išaiškinimu akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI skirtingai įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskiria ją nuostoliams, nekeičia šios mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos. Pažymėtina, kad MAĮ 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, kurį vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, akcentuotina, jog VMI turi vadovautis nurodytomis nuostatomis ir mokestinę priemoką išieškoti tinkamai ir pagal įstatymus, t.y. civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

Pažymėtina ir tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į procesą nebuvo įtraukta kaip galimas civilinis atsakovas, kadangi civilinio ieškinio institutas ANK nėra reglamentuotas. Šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, nes I. G. administracinį nusižengimą padarė, kaip įmonės vadovė, kuri pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Be to, byloje nenustatyta, kad I. G. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje, ar atsisakymu sumokėti mokesčius, t. y. atvejais kuomet VMI gali būti priteisiami nuostoliai kaip negautos pajamos. Taigi, mokestinė nepriemoka šioje byloje nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir, kaip minėta aukščiau, ji išieškoma MAĮ nustatyta tvarka. Įstatymu aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, o apylinkės teismui nesant VMI prašymo priteisti iš juridinio asmens mokestinę nepriemoką, toks sprendimas užkirto kelią VMI susidariusią nepriemoką išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, taigi pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundų argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.