- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-224-417/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00296-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- S. S.
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024-08-06 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2025-2024 (ROIK: 24250915204) S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis, būdamas medžioklės vadovu, neišsaugojo jam išduoto medžioklės lapo Nr. 020, kurį privaloma saugoti trejus metus, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 17 punkto reikalavimus. Teisės pažeidimas nustatytas 2024-07-26 planinio patikrinimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas S. S. atstovo advokato T. Šedbaro skundas, kuriuo jis nesutiko su Institucijos 2024-08-06 nutarimu, priimtu jo atstovaujamajam, prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. nutraukti. Skundžiama 2024-10-09 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas S. S. atstovo skundo netenkino. Patikslino 2024-08-06 nutarime aprašytą administracinio nusižengimo esmę – ištaisė rašymo apsirikimą – neteisingai nurodytą pažeidėjo pavardę. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs joje esančius duomenis, nusprendė, kad S. S. pripažintas kaltu dėl ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrįstai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovas advokatas T. Šedbaras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-09 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. nutraukti, S. S. priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą – 605 Eur pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. S. S. nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, subjektas Medžioklės taisyklių 17 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sistemiškai nevertino teisės normų, reglamentuojančių medžioklės plotų naudotojo ir medžioklės vadovo statuso skirtumų bei šiems subjektams taikytinų pareigų. Medžioklės plotų naudotojas yra (duomenys neskelbtini) miesto medžiotojų ir žvejų klubas „M.“ (toliau – ir Klubas), o S. S. yra šio klubo narys ir medžioklės vadovas. Medžioklės vadovo – medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo – statusas savo teisėmis ir pareigomis iš esmės skiriasi nuo medžioklės plotų naudotojo statuso. Iš Medžioklės taisyklėse nustatytų medžioklės vadovo pareigų apibrėžties nėra pareigos, numatytos šių taisyklių 17 punkte, panaudotus medžioklės lapus saugoti trejus metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Taigi S. S., gavęs medžioklės lapą Nr. 020 ir būdamas medžioklės vadovu, neįgijo medžioklės plotų naudotojo statuso, todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad S. S. yra tinkamas administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, subjektas.
3.2. Pirmosios instancijos teismas neteikė reikšmės aplinkybei, kad S. S. išduotą medžioklės lapą Nr. 020 grąžino Klubui. Be to, Institucija planinio patikrinimo metu tikrino medžiotojų klubą, o ne tikrino, ar S. S., būdamas medžioklės vadovu, turėjo su savimi medžioklės lapą, ar jis buvo registruotas ir ar jį tinkamai pildė, kaip tai numato Medžioklės taisyklės. Taip pat, Institucija patraukdama S. S. administracinėn atsakomybėn, vadovavosi tik Klubo pirmininko paaiškinimais dėl medžioklės lapo negrąžinimo ir šio klubo registro išrašu, kuriame yra žyma apie S. S. išduotą medžioklės lapą Nr. 020 su vienu jo parašu, tačiau neišklausė atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų dėl medžioklės lapo išdavimo, grąžinimo ir paskesnių medžioklės lapų (Nr. 005, Nr. 007) išdavimo, kas patvirtina, kad pats medžiotojų klubas nebūtų išdavęs naujų medžioklės lapų, medžioklės vadovui negrąžinus panaudotų. Teismas neįvertino šių aplinkybių, kas iš esmės sutrukdė objektyviai nustatyti visas medžioklės lapo (ne)grąžinimo aplinkybes.
3.3. Be to, medžioklės lapų išdavimas Klubo nariams ir jų grąžinimas Klubo pirmininkui ne visada vykdomas pasirašytinai – Klube nėra numatyta aiški medžioklės lapų išdavimo ir grąžinimo tvarka, todėl vertinti, jog registre buvo tik vienas S. S. parašas ir daryti išvadą, kad medžioklės lapas Nr. 020 nebuvo grąžintas, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo. Institucija atsiliepime ir teismas nutartyje nenurodo medžioklės lapo Nr. 020 išdavimo datos ir šio lapo galiojimo laikotarpio, o tai tik dar labiau patvirtina abejones dėl teismo netinkamo ir neobjektyvaus aplinkybių vertinimo.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino joje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde keliamas S. S. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad S. S. nėra medžioklės plotų naudotojas, o už išduoto ir panaudoto medžioklės lapo saugojimą yra atsakingas medžiotojų klubo pirmininkas, kuriam panaudotas medžioklės lapas buvo grąžintas, todėl S. S. nėra tinkamas šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjektas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo išsamiai atlikti visi būtini veiksmai, neištirti visi aktualūs ir reikšmingi duomenys, t. y. neatliktas visapusiškas ir išsamus įrodymų vertinimas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamo nutarimo išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, nepateikė jų visumos analizės. Ne mažiau svarbu tai, jog, nustačius, kad buvo padaryta esminių proceso teisės normų pažeidimų, teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. ANK 639 straipsnis numato, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Minimame XXXV skyriuje yra įtvirtintos bendrosios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau S. S. savo kaltės dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Nors tiesa, kad nė vienas proceso dalyvis neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne dėl savarankiškai priimto tokio sprendimo, o todėl, kad jiems iš anksto buvo pranešta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip nusprendus teisėjui (b. l. 16, 17). Taigi bylą nagrinėjantis teisėjas priėmė sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors tuo metu tam pagrindo nebuvo ir jis nežinojo, ar proceso dalyviai iš tiesų nebūtų atvykę į bylos nagrinėjimą, sudarius tam galimybę. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau tai savaime nepanaikino ir nepakeitė Administracinių nusižengimų kodekso imperatyvių nuostatų, įskaitant ir nagrinėjamu atveju aktualaus imperatyvo, kad aptartas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovo skundas, S. S. ginčijant kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teisme privalėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į posėdį šaukiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą ir kitus asmenis, esant pagrindui.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimo procesas.
12. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuomet buvo nesilaikyta imperatyvių ANK normų ir S. S. atstovo skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, laikytini šiurkščiu ir esminiu proceso pažeidimu. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir neužtikrino tinkamo bei visapusiško bylos nagrinėjimo proceso. Žvelgiant retrospektyviai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai įvertinti S. S. atstovo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai apklausti S. S.ir su įvykiu susijusius liudytojus (medžiotojų ir žvejų klubo „M.“ buvusį pirmininką A. S., kuris išdavė S. S. medžioklės lapą Nr. 020, apie medžioklės lapo išdavimo aplinkybes S. S., kokia Klube buvo bendra medžioklės lapų išdavimo ir grąžinimo tvarka, kokia tvarka (kur tai užfiksuota) medžioklės klubo dokumentai (2023–2024 m. medžioklės sezono išduoti lapai) buvo perduoti esamam Klubo pirmininkui M. J., ar buvo suėjęs terminas, kad išduotas medžioklės lapas Nr. 020 S. S. turėjo būti grąžintas A. S., kaip klubo pirmininkui, ar perduodamas medžioklės klubo dokumentus (medžioklės lapus) M. J., šį informavo, kad S. S. nėra grąžinęs medžioklės lapo Nr. 020; taip pat esamą Klubo pirmininką M. J. apie jam žinomas medžioklės lapo Nr. 020 išdavimo aplinkybes S. S., kada šis sužinojo, kad S. S. nėra grąžinęs anksčiau minėto medžioklės lapo, ar po to S. S. buvo išduodami medžioklės lapai, jei taip, tai kodėl, kokių veiksmų ėmėsi M. J. 2024-03-31 pasibaigus medžioklės sezonui (pagal Medžioklės taisyklių 2.7 punktą) iki aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimo pateikti 2023–2024 m. sezono medžioklės lapus, kad būtų grąžintas medžioklės lapas Nr. 020), taip pat planinį patikrinimą atlikusį pareigūną. Be to, apylinkės teismas nepareikalavo ir neišanalizavo skundo nagrinėjimui reikšmingų papildomų duomenų: medžiotojų ir žvejų klubo „M.“ įstatų, kuriuose galbūt numatyta šio klubo medžioklės lapų išdavimo ir grąžinimo tvarka, terminai, klubo narių teisės ir pareigos, susijusios su medžioklės lapais; valdybos sprendimų dėl medžioklės lapų išdavimo Klubo nariams; 2023–2024 m. medžioklės sezono medžioklės lapų išdavimo/ grąžinimo žurnalo, iš kurio būtų matyti kam ir kada buvo išduoti medžioklės lapai, kokia tvarka jie buvo grąžinami ir pan. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Klubo 2023–2024 m. medžioklės sezone išduotų medžioklės lapų registro išrašo, stulpelyje „Parašas“, kaip nurodo Institucija savo atsiliepime, yra medžiotojų parašai, kuriems buvo išduoti medžioklės lapai, o stulpelyje „Pastabos“ – duomenys (medžiotojų parašai) apie grąžintus medžiotojų medžioklės lapus, tačiau, stulpelyje „Pastabos“ iš 34 išduotų medžioklės lapų, duomenys apie grąžinimą yra tik 8 eilutėse. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad stulpelyje „Pastabos“ daugelyje eilučių nėra medžiotojų parašų apie medžioklės lapo grąžinimą, tačiau Institucija planinio patikrinimo metu kitų pažeidimų dėl medžioklės lapų negrąžinimo nenustatė. Todėl anksčiau minėto žurnalo stulpelio „Pastabos“ nėra pagrindo sieti su aplinkybe, jog esant parašui, medžioklės lapas yra grąžintas.
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad procesiniu sprendimu, kuriuo pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies esminių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir neatliko visų būtinų procesinių veiksmų, ar kuriame šias aplinkybes nustatė remdamasis akivaizdžiomis prielaidomis, neatlikęs išsamios duomenų analizės, nėra vykdomas teisingumas. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimo procesas. Šis procesinis pažeidimas yra esminis. Padaryto proceso pažeidimo taip pat negali pašalinti ir apygardos teismas, net nagrinėdamas S. S. atstovo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi, priėmus priešingą sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, nebeliktų galimybės jį apskųsti apeliacine tvarka.
14. Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja, priimdama skundžiamą 2024-10-09 nutartį, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nesurinkusi ir neištyrusi įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą S. S. veiksmuose, padarė esminių proceso pažeidimų, kurie negali būti pašalinti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-09 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai (dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo) paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.