Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. S., jo atstovei advokato padėjėjai Elmyrai Mickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Tomo Šedbaro skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2025-2024 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR N-2025-2024 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, S. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. liepos 26 d. atlikus medžiotojų ir žvejų klube „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą, nustatyta, jog jis, būdamas medžioklės vadovu, neišsaugojo jam išduoto medžioklės lapo Nr. 020, kai medžioklės lapus saugoti 3 metus yra privaloma, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija), 17 punkto reikalavimus.

2024 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundas dėl minėto 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir S. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nutraukti, taipogi priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. yra medžiotojas ir Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Klubo vidaus taisyklių, patvirtintų 2023 m. gegužės 6 d. visuotiniame klubo narių susirinkime, III skyriuje nustatyta, kad medžiokles organizuoti ir medžioklės lapus turi teisę gauti medžioklės vadovai, kurių sąrašą kiekvienais metais prieš medžioklės sezono pradžią patvirtina klubo valdyba; medžioklės vadovas kiekvieno mėnesio antrą dieną klubo pirmininkui pateikia ataskaitą apie sumedžiotus žvėris. S. S. gautą medžioklės lapą Nr. 020 grąžino klubui „(duomenys neskelbtini)“. Po minėto lapo grąžinimo jam buvo išduoti nauji medžioklės lapai, tai yra 2023 m. liepos 22 d. medžioklės lapai Nr. 005 ir Nr. 007, kuriuos jis taip pat grąžino klubui. Nauji medžioklės lapai neišduodami, jei nėra grąžinti ankstesni, tai patvirtina, kad medžioklės lapas Nr. 020 buvo grąžintas medžiotojų klubui. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija administracinėn atsakomybėn už ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisės pažeidimą patraukė ne subjektą, atsakingą už medžioklės lapų saugojimą, bet konkretų medžiotoją – S. S., kuriam medžioklės lapas buvo išduotas ir kurį jis grąžino klubui. Institucija skundžiamu nutarimu nepagrįstai konstatavo Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą, nes jame nustatoma pareiga medžioklės plotų naudotojui (fiziniam ar juridiniam asmeniui), o ne konkrečiam medžiotojui. Medžioklės taisyklių 17 punktas teises ir pareigas, įskaitant pareigą saugoti medžioklės lapus, nustato medžioklės plotų naudotojui, o ne individualiems medžiotojams. Nagrinėjamu atveju medžioklės plotų naudotojas yra Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“, o S. S. yra klubo narys. Atsakomybė už Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą taikytina medžioklės ploto naudotojui, kuriam yra išduotas medžioklės leidimas, – šiuo atveju Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje medžioklės plotų naudotojas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Pažymėtina, kad ir Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalyje yra nurodyta, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete. Medžioklės vadovo-medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo statusas savo teisėmis ir pareigomis iš esmės skiriasi nuo medžioklės plotų naudotojo statuso. S. S., gavęs medžioklės lapą bei paskirtas medžioklės vadovu, neįgijo medžioklės plotų naudotojo statuso. Medžioklės taisyklių 24 punkte reglamentuota, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas, – šiuo atveju tai Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“. Medžioklės taisyklių 24, 25, 26 punktuose, kuriuose nustatytos medžioklės vadovo pareigos, taip pat nėra numatytos pareigos panaudotus medžioklės lapus saugoti 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Pasak atstovo advokato, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, S. S. nėra Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtas subjektas, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą bei jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti jos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad nesutiktina su skundo teiginiu, jog S. S. medžioklės lapą Nr. 020 grąžino medžioklės klubui „(duomenys neskelbtini)“. Pasak Institucijos, grąžinus medžioklės lapus, medžiotojas, kurio vardu buvo išduoti medžioklės lapai, pasirašo klubo medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnale dukart: vieną kartą – gavęs medžioklės lapą, kitą kartą – grąžinęs klubui. Pateiktame medžioklės lapų registracijos išraše, eilutėje ties S. S. išduoto medžioklės lapo Nr. 020 yra tik vienas parašas, gavus šį medžioklės lapą, o grafoje, kur pažymėta lapo atidavimas klubui (pažymėta „Pastabos“), parašo nėra, tai rodo, kad S. S. šio lapo negrąžino. Tą žodžiu patvirtino tiek buvęs medžioklės klubo pirmininkas A. S., tiek raštu (el. paštu) dabartinis pirmininkas M. J.. Skunde minimi medžioklės lapai Nr. 005 ir 007 buvo išduoti anksčiau nei medžioklės lapas Nr. 020, todėl teiginys, kad nauji medžioklės lapai neišduodami, negrąžinus seniau išduoto, nėra teisingas. Skunde teigiama, kad atsakomybė už medžioklės lapų negrąžinimą taikytina ne atskiram medžiotojui, o tik juridiniam asmeniui – medžioklės plotų naudotojui, kuriam išduotas leidimas naudoti gyvūnijos išteklius. Institucija pažymi, kad medžioklės lapas – tai dokumentas, išduotas medžiotojui, daugiausiai klubo – plotų naudotojo – nariui, suteikiantis teisę naudoti gyvūnijos išteklius šio klubo medžioklės plotuose, laikantis tuo metu galiojančių Medžioklės taisyklių. Institucijos nuomone, medžiotojas – fizinis asmuo, gavęs jo vardu išduotą medžioklės lapą, tampa plotu naudotoju, kuriam taikytinos Medžioklės taisyklių 17 punkto nuostatos. Priešingu atveju, administracinės atsakomybės nebuvimas fiziniam asmeniui, negrąžinus jam asmeniškai išduoto medžioklės lapo, sukeltų precedentą tyčia tai daryti, siekiant nuslėpti ir net klastoti sumedžioto laimikio duomenis. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK įtvirtintų reikalavimų, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų, nustatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą, ribose, yra tinkamai individualizuota.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo advokato skundas buvo netenkintas.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Jis paaiškino, kad yra buvęs medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, priklausęs klubui apie 20 metų, iš kurių 12 metų buvo ir valdybos narys. Tuo laikotarpiu klube nebuvo vidaus taisyklėmis ar įstatais įtvirtintos tvarkos, reglamentuojančios medžioklės lapų išdavimą ir grąžinimą. Nors klubas turėjo vidaus taisykles, jose ši tvarka nebuvo numatyta. Medžioklės lapai klube būdavo išduodami pagal nustatytą tvarką: medžiotojas prašydavo išduoti medžioklės lapą, klubas svarstydavo prašymą, ir, jei pritardavo, lapas būdavo išduodamas. Naujas medžioklės lapas išduodamas tik grąžinus seną. Jokio oficialaus registracijos žurnalo nebuvo, klubo vadovas tiesiog pasirašydavo ant kokio nors dokumento, kuriam medžiotojui išdavė lapą. Medžioklės lapų registracijos žurnalas (lapas) neturi teisinio statuso – tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis nei pradžios, nei pabaigos. 2023 m. pasikeitus klubo pirmininkui, situacija galėjo pasikeisti, tačiau jis (S. S.) apie naująją tvarką nežino. Šiuo metu jis iš klubo pašalintas dėl nario mokesčio nesumokėjimo, nors nesumokėjo tik pusės nario mokesčio, ginčas dėl to dabar yra teisme. Pasak jo, pašalinimas buvo susijęs su tuo, kad jis palaikė buvusį klubo vadovą A. S. ir siūlė pirmiausia atlikti auditą dėl galimai vadovo padarytų pažeidimų. Tai, jo manymu, lėmė naujos vadovybės nepalankų požiūrį į jį ir siekį pašalinti jį iš klubo. Dėl jam inkriminuojamo pažeidimo – neva negrąžinto medžioklės lapo Nr. 020 – nori pasakyti, kad tokio tikslo neturėjo ir lapą tikrai grąžino. Tą, pasak jo, įrodo tai, kad medžioklės lapų registracijos žurnale (lape) tas pats lapas įrašytas du kartus, abiem atvejais pasirašyta jo parašu, o po tariamo lapo negrąžinimo jam buvo išduoti nauji medžioklės lapai Nr. 005 ir Nr. 007, kuriuos jis taip pat grąžino, patvirtintus notaro, išsiųsdamas registruotu paštu, kad jie nepradingtų. Šie faktai pagrindžia, kad medžioklės lapas Nr. 020 buvo grąžintas, nes kitaip nebūtų gavęs naujų medžioklės lapų. Naujų medžioklės lapų išdavimo dieną jis naujam klubo pirmininkui grąžino seną medžioklės lapą, tik po kelių mėnesių naujasis klubo pirmininkas nežinia kodėl pradėjo siųsti raginimus grąžinti seną medžioklės lapą. Mano, kad pasikeitus klubo valdžiai, galimai esant dideliam darbo krūviui, dideliam iš buvusio klubo pirmininko perimamų dokumentų srautui, jo grąžintas medžioklės lapas galbūt netyčia kur nors dingo. Negrąžinti šio medžioklės lapo jam (S. S.) nebuvo jokio tikslo. Jei jis nebūtų grąžinęs medžioklės lapo Nr. 020, jam būtų buvę paprasčiau parašyti, kad jis lapą pametė ar sugadino, bei paskelbti dienraštyje, kad medžioklės lapas negalioja. Jei jis taip būtų padaręs, jam atsakomybė nebūtų kilusi, kadangi pasitaiko įvairių gyvenimiškų situacijų (pvz., medžioklės lapas gali sušlapti). Pasak S. S., Aplinkos apsaugos departamentas tikrino ne jį (S. S.), o klubą, kuris, kaip medžioklės plotų naudotojas, yra atsakingas už medžioklės dokumentų išdavimą, surinkimą ir saugojimą. Jam asmeniškai Aplinkos apsaugos departamentas nėra išdavęs leidimo naudotis medžioklės plotais, tokį leidimą turi tik medžiotojų klubas arba asmenys, kurie turi medžioklės plotų vienetą. Kiekvienas medžiotojas, gavęs medžioklės lapą, yra medžioklės vadovas. Medžioklės vadovas turi teisę jį pildyti, tą dieną organizuoti medžiokles ir po to grąžinti medžioklės lapus klubo pirmininkui arba lapą išdavusiam asmeniui. Nei įstatymai, nei klubo vidaus tvarka jo (S. S.), kaip individualaus medžiotojo, neįpareigoja medžioklės lapą saugoti 3 metus, tokią pareigą turi tik medžioklės plotų naudotojas, t. y. medžiotojų klubas. Pavyzdžiui, jei medžiotojas būtų pašalintas ar išstotų iš klubo, reikštų, kad jis dar turėtų saugoti klubo dokumentus (medžioklės lapus), kurių jis saugoti nėra įpareigotas jokiais teisės aktais. Anot jo, susidaro dviprasmiška situacija: vienu atveju už analogišką pažeidimą atsakomybė taikoma medžiotojų klubo vadovui (Aplinkos departamentas už medžiotojo A. M. negrąžintą medžioklės lapą administracinio nusižengimo protokolą surašė buvusiam klubo pirmininkui), tačiau šį kartą atsakomybė perkelta jam (S. S.), paprastam klubo nariui. Jam metus laiko buvo sustabdytas leidimas medžioti šiame klube, bandyta priskirti kitus nusižengimus, kurie teisme nebuvo įrodyti. Jis (S. S.) šiuo metu medžioja kitame klube, nors dėl to jaučia tam tikrą diskomfortą, kadangi jis kubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje turi 300 ha žemės, yra ūkininkas. Nors šis pažeidimas nėra sunkus, tačiau paskirta administracinė nuobauda (įspėjimas) gali turėti įtakos jo galimybei toliau naudotis ginklu ir dalyvauti medžioklėje. Su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiu specialistu M. S. jis telefonu kalbėjo ne kartą, tačiau niekada jam nenurodė, kad medžioklės lapą pametė ar kitaip prarado, nes to ir nebuvo. Tiesiog patikrinimą atlikusiam aplinkos apsaugos pareigūnui klubo pirmininkas M. J. pateikė klaidingą informaciją, jog jis (S. S.) negrąžino jam išduoto medžioklės lapo, tuo remiantis jis ir buvo patrauktas atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovė teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir taip pat prašė skundą tenkinti. Ji nurodė, kad palaiko skunde išdėstytą poziciją, jog Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu nutarimu nepagrįstai rėmėsi Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimu, taip pat nepagrįstai perkėlė S. S. medžioklės ploto naudotojo – klubo – pareigą saugoti išduotus medžioklės lapus 3 metus. Medžioklės taisyklių 17 punktas numato pareigą saugoti medžioklės lapus medžioklės plotų naudotojui, o ne atskiram klubo nariui medžiotojui. Todėl Institucijos pozicija yra klaidinga ir neatitinka nei Medžioklės įstatymo, nei Medžioklės taisyklių nuostatų. Atsakomybė kyla juridiniam asmeniui medžiotojų ir žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“, kaip medžioklės plotų naudotojui, o ne konkrečiam medžiotojui S. S.. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje aiškiai apibrėžta, kas yra medžioklės plotų naudotojas – juo laikomas juridinis asmuo, turintis leidimą naudoti gyvūnijos išteklius konkrečiame medžioklės ploto vienete. Šiuo atveju tokį leidimą turėjo klubas „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu S. S. medžioklės vadovu buvo paskirtas medžioklės plotų naudotojo – klubo – sprendimu, tačiau toks paskyrimas nesuteikia jam medžioklės plotų naudotojo statuso. Medžioklės taisyklių 24, 25 ir 26 punktuose nurodytos medžioklės vadovo pareigos, tačiau nė vienas jų nenumato pareigos saugoti medžioklės lapą 3 metus. Todėl net jeigu medžiotojas nebūtų grąžinęs medžioklės lapo klubui, atsakomybė jam galėtų kilti tik klubo vidaus tvarkos pagrindu, pavyzdžiui, skiriant papeikimą, drausminę nuobaudą, bet taikyti administracinę atsakomybę valstybės institucijos lygmeniu nėra pagrindo. Be to, pasak atstovės, Aplinkos apsaugos departamentas nepatikrino informacijos dėl kitų medžioklės lapų, kuriuos S. S. buvo grąžinęs su notaro patvirtinimu (lapai Nr. 005 ir Nr. 007), o pats medžioklės lapas Nr. 020 2023 m. liepos 22 d. buvo pripažintas negaliojančiu klubo valdybos sprendimu. Tai reiškia, kad klubo pirmininkas M. J., paskelbdamas minėtą lapą negaliojančiu, buvo įsitikinęs, kad lapas grąžintas ir jo apskaita yra tvarkinga. Nėra aišku, kodėl pirmininkas išdavė naujus medžioklės lapus, jei anksčiau išduotas medžioklės lapas nebuvo grąžintas. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad S. S. negrąžino medžioklės lapo Nr. 020. Medžioklės lapų registravimo žurnalas (lapas) negali būti laikomas pakankamu įrodymu, nes, kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, daugelyje šio žurnalo (lapo) eilučių nėra medžiotojų parašų, patvirtinančių medžioklės lapų grąžinimą. Todėl prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. nutraukti.

Aplinkos apsaugos departamento atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, jog medžioklės lapų registracijos žurnalas – tai klubo vidaus tvarkos dokumentas. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, susipažino su klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatais. Žurnalas buvo sukurtas tam, kad medžiotojas, gavęs medžioklės lapą, pasirašytų vieną kartą, o grąžinęs – antrą, bet kaip šios tvarkos buvo laikomasi, yra kiekvieno klubo vidaus tvarkos reikalas. Buvo nurodyta, kad kai kurie medžiotojai lapus grąžino nepasirašydami, nagrinėjamu atveju Institucija vadovavosi klubo vadovybės pateiktais paaiškinimais, jog S. S. medžioklės lapo Nr. 020 negrąžino. Be to, ir kiti medžiotojai (A. M., A. S.) taip pat buvo nubausti už medžioklės lapų negrąžinimą. Jie šių sprendimų neskundė. S. S. klysta teigdamas, jog A. S. protokolas buvo surašytas dėl medžiotojo A. M. negrąžinto medžioklės lapo. Institucija laikosi pozicijos, kad S. S., gavęs medžioklės lapą, kuriame jis nurodytas kaip medžioklės vadovas, įgijo medžioklės plotų naudotojo statusą bei jam atsirado atsakomybė už medžioklės lapo išsaugojimą. Pasak Institucijos atstovo, Medžioklės taisyklėse numatyta, kad atsakingi už medžioklės dokumentų saugojimą yra ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys – medžiotojai, įgalioti naudoti medžioklės plotų išteklius. Todėl, Aplinkos apsaugos departamento nuomone, S. S. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį dėl medžioklės lapo Nr. 020 negrąžinimo, o jam paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistu. Jis priėmė skundžiamą 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą. Atliekant planinį medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, buvo tikrinami medžioklės lapai. Patikrinimo metu klubo pirmininkas pateikė sąrašą, kuriame buvo nurodyta, koks medžioklės lapas buvo išduotas kuriam medžiotojui. Buvo nustatyta, kad trūksta medžioklės lapo Nr. 020, išduoto S. S.. Klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas raštiškai buvo nurodęs, kad negrąžintas S. S. išduotas medžioklės lapas Nr. 020. Telefoninio pokalbio su S. S. metu pastarasis irgi nurodė, kad jeigu šio lapo nėra, vadinasi, jis jį galėjo pamesti, negrąžino, jei tai laikoma pažeidimu, siūlė skirti jam įspėjimą. Jis (M. S.) per ANR sistemą išsiuntė S. S. šaukimą atvykti į bylos nagrinėjimą. Kadangi S. S. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jis (M. S.) suprato, kad situacija iš esmės nepasikeitė, ir priėmė nutarimą, pagrįstą tuo, kad pats S. S. pripažino praradęs medžioklės lapą. Medžioklės lapas yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kuriame fiksuojami sumedžioti gyvūnai, todėl kiekvienas medžiotojas privalo jį saugoti. Medžiotojui tenka atsakomybė saugoti medžioklės lapą iki tol, kol jis grąžinamas klubo pirmininkui. Tuomet už jo saugojimą atsako klubo pirmininkas. Administracinių nusižengimų protokolai buvo surašyti ir kitiems medžiotojams, tačiau kai kurie iš jų pateikė raštiškus paaiškinimus, kad lapus grąžino pirmininkui, todėl jie nebuvo patraukti atsakomybėn. S. S. nepateikė jokių įrodymų, kad lapą grąžino, taip pat nepateikė jokio paaiškinimo raštu. Pagal ANK 290 straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek konkretus medžiotojas, tiek klubo pirmininkas, kuris taip pat yra medžiotojas, tik turintis papildomų atsakomybių. Medžioklės lapo išdavimo data nėra reikšminga – svarbiausia, kad lapas nebuvo grąžintas. Pažeidimo metu klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapai buvo antspauduojami Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriuje. Medžioklės lapai galioja visą medžioklės sezoną – nuo birželio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Jie gali būti išduodami tiek vienai dienai, tiek visam sezonui. Medžioklės lapus turi teisę išduoti tik klubo pirmininkas. Jo (M. S.) nuomone, juos saugoti turi tas medžiotojas, pas kurį tuo metu tas lapas yra, nes, priešingu atveju, atsakomybė už neteisėtą medžioklę būtų sunkiai pritaikoma. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad medžioklės lapas Nr. 020 buvo pas S. S. – tai įrodo medžioklės lapų registracijos žurnale (lape) esanti informacija bei pats S. S. pareiškimas telefonu. Gavęs medžioklės lapą, medžiotojas įgyja medžioklės plotų naudotojo statusą, nes naudoja klubo išteklius. Jam (M. S.) nebuvo daromas joks spaudimas iš klubo pirmininko pusės. Medžioklės lapų registracijos žurnale (lape) yra du S. S. parašai, kurie, jo (M. S.) nuomone, reiškia, kad jis gavo du medžioklės lapus skirtingiems medžioklės plotų vienetams – Telšių ir Rietavo. S. S. yra grąžinęs vieną iš lapų su Nr. 020, tačiau jis (M. S.) neprisimena, ar tai buvo Telšių, ar Rietavo teritorijai išduotas lapas, jis buvo tarp patikrinimui pateiktų medžioklės lapų, o kito lapo nebuvo.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. liepos 26 d. patikrinimo metu jis dar buvo medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas, tačiau berods nuo 2023 m. liepos 17 d. klubo vadovo pareigų jau nebėjo. Nepaisant to, jam buvo paskirtos nuobaudos už medžioklės lapų neišsaugojimą, nors jis šių dokumentų saugoti neprivalėjo. Anot liudytojo, už medžioklės lapų saugojimą yra atsakingas klubo pirmininkas, šias pareigas ėjęs patikrinimo metu. Patikrinimo akte buvo nurodyta, kad klubas turi leidimą naudoti medžioklės išteklius, tvarkingą dorojimo aikštelę ir yra pateikęs ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą 2023–2024 m. Jam (A. S.) kyla klausimas, kaip įmanoma buvo pateikti tokią ataskaitą, jei dalis medžioklės lapų, kaip teigiama, nebuvo grąžinta. Jo manymu, jei dokumentų tikrai būtų trūkę, klubo pirmininkas turėjo informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kad nėra galimybės pateikti ataskaitą trūkstant tam tikrų medžioklės lapų. Vis dėlto ataskaita buvo pateikta ir jokių pastabų dėl jos pateikimo nebuvo. Jis (A. S.) mano, kad S. S. jam išduotą medžioklės lapą buvo grąžinęs klubo pirmininkui, nes kitaip jam nebūtų buvęs išduotas naujas, klube buvo tokia taisyklė. Jis (A. S.) paties medžioklės lapo perdavimo momento nematė, tačiau nurodytas jo manymas pagrįstas jo patirtimi. Be to, bendroje susirašinėjimo el. paštu grupėje, kurioje bendrauja visi klubo nariai, niekada nebuvo gauta jokių klubo pirmininko pranešimų apie negrąžintus medžioklės lapus, kad dėl to negalima pateikti ataskaitos ir pan. Visi pranešimai klubo viduje būdavo siunčiami ir „Viber“ programėlėje sukurtoje grupėje, į kurią buvo įtraukti visi medžiotojai. Jis pats (A. S.) gavo administracines nuobaudas dėl neva negrąžintų medžioklės lapų, nors juos fiziškai į rankas atidavė dabartiniam klubo pirmininkui M. J.. Tik po pusmečio sužinojo, kad tie lapai buvo laikomi negrąžintais. Už tai jam buvo paskirtos dvi baudos: viena – 90 Eur, kita – 100 Eur. Šių nutarimų teismui nespėjo apskųsti per nustatytą terminą dėl tuo metu buvusių asmeninių rūpesčių, susijusių su tėvo sveikata, tačiau mano, kad tikrai buvo pagrindas juos skųsti. Jo vertinimu, klube vyksta „vidinis karas“, kuriame dabartinė vadovybė siekia susidoroti tiek su juo, kaip buvusiu klubo pirmininku, tiek su jį palaikančiais asmenimis, tarp kurių yra ir S. S.. Jo (A. S.) nuomone, dabartinis klubo pirmininkas neatlieka pareigos saugoti medžioklės lapus. Jam (A. S.) vadovaujant klubui, medžioklės lapai pirmiausia būdavo sunumeruojami, suantspauduojami Aplinkos apsaugos departamente, o tuomet išduodami medžioklės vadovams. Klube buvo patvirtinta tvarka, buvo sudarytas medžioklės vadovų sąrašas, kuriems būdavo išduodami medžioklės lapai. Pradžioje sąrašas buvo nebūtinas, nes jis (A. S.) prisimindavo, kam buvo išdavęs dokumentus. Nuo 2023 m., didėjant išduodamų medžioklės lapų skaičiui, buvo sudarytas kontrolinis sąrašas, kuris buvo skirtas tik jam asmeniškai – kaip atmintinė. Tai nebuvo oficialus ar privalomas apskaitos dokumentas, o tik juodraštinis sąrašas be datų, jis nebuvo niekur įtvirtintas, jokiomis vidaus tvarkomis. Pasibaigus medžioklės lapui, medžiotojai su juo susisiekdavo telefonu ir grąžindavo lapus. Jei būdavo poreikis, pasirašydavo, tačiau tai nebuvo privaloma. Jis reikalaudavo tik to, kad lapą paimdamas medžiotojas pasirašytų, kad būtų aišku, jog dokumentą pasiėmė. Jeigu medžiotojas praranda medžioklės lapą, tai nėra labai rimtas pažeidimas – užtenka paskelbti vietinėje spaudoje, kad lapas yra negaliojantis, o Aplinkos apsaugos departamentui pateikti aktą su prašymu paskelbti medžioklės lapą negaliojančiu. Jo vadovavimo laikotarpiu medžioklės lapai būdavo išduodami chronologine didėjančia tvarka pagal numerius, kol nebūdavo grąžinamas panaudotas lapas, nebūdavo išduodamas naujas. Kokios medžioklės lapų registravimo taisyklės galioja šiuo metu, jis nežino, nebepriklauso šiam klubui.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu eina medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas, o patikrinimas buvo atliktas jam jau einant šias pareigas, jis yra klubo vadovas nuo 2023 m. liepos 18 d. 2023 m. liepos 22 d. vyko klubo valdybos posėdis, kuriame dalyvavo ir S. S., kadangi tuo metu jis taip pat buvo valdybos narys. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas stabdyti buvusio klubo vadovo A. S. išduotų medžioklės lapų galiojimą, nes pastarajam buvo pareikštas nepasitikėjimas ir jis buvo nušalintas nuo vadovo pareigų dėl įtarimų lėšų pasisavinimu (dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Už šį sprendimą balsavo ir S. S.. Po susirinkimo, 2023 m. liepos 25 d. jis (M. J.) visiems klubo nariams išsiuntė pranešimą, kad A. S. išduoti medžioklės lapai galioja iki 2023 m. liepos 27 d. Apie tai taip pat buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas. Tuo pačiu buvo patvirtintas naujas klubo antspaudas, nes ankstesnis buvo netinkamas. Jis (M. J.) siuntė raginimus klubo nariams grąžinti senus medžioklės lapus ir dėl naujų lapų kreiptis į jį. Dauguma medžiotojų senus medžioklės lapus grąžino, o jis juos sudėjo į segtuvą. Buvęs klubo pirmininkas jam (M. J.) medžioklės lapų registravimo žurnalo be datų (lapo) neperdavė – jį perdavė S. S., kuris tuo metu tuo lapu disponavo. A. S. 2023 m. birželio pradžioje išsiųsdamas pranešimus pranešė, kad išeina atostogų, negali vykdyti klubo vadovo pareigų, ir įgaliojo S. S. jį pavaduoti, todėl S. S. turėjo medžioklės lapus ir ne vieną jų išdavė. Pavyzdžiui, prie medžioklės lapo Nr. 020 S. S. pats pasirašė ir pats sau jį išdavė. Laikinai vadovo pareigas ėjęs S. S. vadovavo nuo birželio pradžios iki jo (M. J.) išrinkimo pirmininku liepos mėnesį. 2023 m. liepos 22 d. valdybos posėdžio metu jis (M. J.) pasiūlė S. S. išduoti naujus medžioklės lapus, bet šis atsakė, kad kol kas medžios su senu. S. S. visgi pasiėmė naujus medžioklės lapus Nr. 005 ir Nr. 007 ir pasirašė į jam (M. J.) priklausančią medžioklės lapų registracijos lentelę. S. S. toliau dalyvavo medžioklėse tiek su senais, tiek su naujais medžioklės lapais, medžiodamas ir kartu su A. S.. 2023 m. liepos 25 ir 28 d. jis (M. J.) siuntė raginimus grąžinti buvusio klubo vadovo A. S. išduotus medžioklės lapus, nustatydamas terminą iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. Rugpjūčio 30 d. jis siuntė asmeninį laišką S. S. su prašymu grąžinti nebegaliojančius medžioklės lapus ir elektroniniu paštu atsiųsti jo (M. J.) išduotų medžioklės lapų Nr. 005 ir Nr. 007 nuotraukas, kadangi informacija buvo reikalinga ataskaitai apie sumedžiotus žvėris parengti. 2023 m. lapkričio 13 d. jis (M. J.) išsiuntė S. S. asmeniškai dar vieną laišką, informuodamas, kad gavo registruotu laišku atsiųstus medžioklės lapus Nr. 005 ir Nr. 007, nors tokia praktika (lapus siųsti reg. paštu) klube nėra įprasta. Jis taip pat pakartotinai paprašė grąžinti A. S. išrašytus medžioklės lapus bei jų išdavimo registracijos žurnalą (lapą), tačiau šie prašymai buvo ignoruoti, S. S. jokių atsakymų nepateikė, medžioklės lapo Nr. 020 negrąžino, dėl kokių priežasčių – jis (M. J.) nežino, gal tai buvo principo reikalas, gal tą lapą buvo pametęs, bet to jam (M. J.) S. S. nesakė. Teikdamas Aplinkos apsaugos departamentui ataskaitą apie sumedžiotus gyvūnus, jis (M. J.) pateikė paaiškinimą, kad trūksta tam tikrų medžioklės lapų, tą matė iš jam pateikto medžioklės lapų registracijos žurnalo (lapo), kurį jam buvo persiuntęs pats S. S. (b. l. 75). Dėl šių aplinkybių Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo patikrinimą, be kitų dokumentų, reikėjo pateikti medžioklės lapus. Kadangi medžioklės lapas buvo perduotas medžioklės vadovui, t. y. S. S., jo (M. J.) nuomone, būtent S. S. ir turėjo būti atsakingas už jo saugojimą. Medžioklės lapų registracijos žurnale (lape) prie medžioklės lapų Nr. 020 S. S. pasirašė du kartus – galimai tai buvo susiję su tuo, kad jam lapai buvo išduoti dviem skirtingiems medžioklės plotų vienetams – Telšių ir Rietavo, tik S. S. įsirašė ne tą rajoną, kitaip negali dubliuotis tie patys numeriai. Jis pats (M. J.) medžioklės lapų išdavimą ir grąžinimą fiksuoja lentelėje, kurioje nurodomas lapo numeris, medžiotojo vardas, pavardė, lapo išdavimo data ir pasirašoma, medžiotojui grąžinus lapą, taip pat nurodoma grąžinimo data ir pasirašoma, tačiau tokia apskaitos tvarka nėra reglamentuota. Gali būti atvejų, kad medžiotojui negrąžinus seno medžioklės lapo, išduodamas naujas. 2023 m. liepos 22 d. jis (M. J.) išdavė S. S. du naujus medžioklės lapus Nr. 005 ir Nr. 007, kurie galiojo berods iki 2023 m. spalio 15 d., daugiau dėl naujų medžioklės lapų išdavimo S. S. į jį nesikreipė. Naujus medžioklės lapus išdavė kolegiškai, atsižvelgdamas į tai, kad S. S. yra aktyvus medžiotojas, pažadėjo grąžinti senus lapus, tačiau taip ir negrąžino. S. S. sankcijų dėl medžioklės (pvz., neregistruoti į medžioklę) netaikė, tikėdamasis, kad šis medžioklės lapus grąžins geranoriškai. Jis pats (M. J.) nebuvo baustas administracine tvarka už medžioklės lapų neišsaugojimą. Buvęs klubo pirmininkas jam (M. J.) nėra pateikęs daugelio klubo dokumentų. Faktas, kad medžioklės lapų išdavimo registracijos žurnale (lape) trūksta kai kurių medžiotojų parašų, nors jie šiuos lapus buvo grąžinę, jo (M. J.) manymu, rodo neatsakingą buvusio pirmininko darbą. Toks medžioklės lapų registracijos žurnalas (lapas) buvo perduotas jam (M. J.). Klubo valdybos ar kituose protokoluose nėra užfiksuota, kad lapas Nr. 020 nebuvo grąžintas. Jis (M. J.) neturi asmeninių nuoskaudų nei A. S., nei S. S.. Jo manymu, pavaduodamas buvusį klubo pirmininką A. S., S. S. turėjo visas galimybes pats kreiptis į spaudą dėl medžioklės lapo Nr. 020 pripažinimo negaliojančiu, jei tą lapą buvo praradęs, tačiau kodėl to nepadarė, jis (M. J.) logiškai paaiškinti negali, nežino, gal dėl per didelio ego. Galiausiai, S. S. iš medžiotojų klubo buvo pašalintas už nario mokesčio nemokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 290 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Medžioklės taisyklių (atlikto patikrinimo metu galiojusi redakcija) 2.5 punkte nurodyta, kad medžioklės lapas tai – dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Šių taisyklių 17 punkte (taipogi atlikto patikrinimo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai ? fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, išduodami asmenims, įgyvendinsiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, arba Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka leidimas paimti iš gamtos saugomos rūšies medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžioklės terminas, naudojant medžioklės įrankius, išduotas ne medžioklės plotų naudotojui. Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, jog medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo. To paties straipsnio 13 dalyje medžioklės plotų naudotojas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo byloje nekyla, jog medžiotojų ir žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Telšių r. sav. ir Rietavo sav. (tai matyti iš 2024 m. liepos 26 d. patikrinimo akto, teisme apklaustų asmenų parodymų). Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, būtent Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju yra medžioklės plotų naudotojas, turintis teisę išduoti medžioklės lapus. Išanalizavus Medžioklės taisyklių 17 punkto formuluotę, darytina išvada, jog pareiga saugoti panaudotus medžioklės lapus 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus, tenka medžioklės plotų naudotojui – šiuo atveju medžiotojų ir žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“. Medžioklės plotų naudotojų teisės ir pareigos apibrėžtos ir Medžioklės įstatymo 12 straipsnyje. S. S. buvo Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, medžiotojas ir, bylos duomenimis, buvo paskirtas medžioklės vadovu. Kaip nurodyta Medžioklės taisyklių 24 punkte, medžioklės vadovą paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), nagrinėjamu atveju tai yra medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalyje įtvirtinta, jog medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas – medžiotojas, įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete. Medžioklės vadovo ar individualiai medžiojančio medžiotojo teisės, pareigos, atsakomybė reglamentuotos Medžioklės taisyklių 20–26 punktuose, Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5, 6 dalyse. Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pareiškėjo S. S. pozicija, kad medžioklės plotų naudotojo ir medžioklės vadovo, medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo statusai skiriasi, jie nėra tapatūs. Teismo vertinimu, Institucijos pozicija, kad medžioklės vadovas S. S., gavęs medžioklės lapą, tapo medžioklės plotų naudotoju, yra neteisinga. S. S., gavęs medžioklės lapą bei paskirtas medžioklės vadovu, neįgijo medžioklės plotų naudotojo teisinio statuso, kurį nagrinėjamu atveju turi medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“, tokio statuso medžioklės lapas nesuteikia – jis yra dokumentas, suteikiantis teisę dalyvauti konkrečioje medžioklėje, tačiau jis nesuteikia medžiotojui ar medžioklės vadovui teisės savarankiškai administruoti medžioklės plotų ar būti laikomam jų naudotoju. Tarp nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų medžioklės vadovo, medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo pareigų nėra numatytos pareigos panaudotus medžioklės lapus saugoti 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus. Už šios pareigos vykdymą, kaip anksčiau paminėta, yra atsakingas medžioklės plotų naudotojas, turintis teisę išduoti medžioklės lapus. Toks aiškinimas yra logiškai pagrįstas. Kadangi nagrinėjamu atveju S. S. nebuvo įgijęs medžioklės plotų naudotojo teisinio statuso, kaip jis apibrėžtas Medžioklės įstatyme, Medžioklės taisyklėse, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą (už tai, kad neišsaugojo jam išduoto medžioklės lapo Nr. 020, kai medžioklės lapus saugoti 3 metus yra privaloma) ir jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad iš teisminio nagrinėjimo metu Aplinkos apsaugos departamento pateiktų administracinių nusižengimų protokolų, nutarimų, priimtų A. S. atžvilgiu, matyti, kad jais A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį už Medžioklės taisyklių 17 punkto pažeidimą, nes būdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, neišsaugojo tam tikrų medžioklės lapų, kuriuos pats išdavė, kaip matyti iš medžioklės lapų žurnalo, kitiems medžiotojams (lapai Nr. 018, 002), nors juos privaloma saugoti 3 metus (b. l. 86–95). Tai parodo aplinkos apsaugos departamento nenuoseklią, prieštaringą poziciją aiškinant ir taikant aptartas teisės aktų nuostatas, kai vienu atveju baudžiamas medžiotojų klubo (medžioklės ploto naudotojo) pirmininkas, kitu atveju – tokio statuso neturintis medžioklės vadovas (medžiotojas).

Teismas pažymi ir tai, kad byloje taip pat nėra objektyvių, neabejotinų įrodymų, kad S. S. negrąžino jam išduoto medžioklės lapo Nr. 020. Pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad šis medžioklės lapas jo buvo grąžintas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui M. J.. Iš medžioklės lapų registracijos žurnalo (lapo) (b. l. 12, 75) matyti, kad medžioklės lapas Nr. 020 įrašytas du kartus, abiem atvejais grafoje „Rajonas“ nurodyta Rietavas ir ties abiem įrašais yra po vieną S. S. parašą. Tai, pasak pareiškėjo, tik patvirtina, kad minėtas lapas buvo grąžintas. Pastebėtina, jog medžioklės lapų registracijos žurnalo (lapo) grafoje „Pastabos“ nėra ne tik S. S. parašų, bet ir daugumos asmenų parašų, byloje liko nenustatyta, neaišku, už ką buvo pasirašoma grafoje „Pastabos“, surinkti ir ištirti įrodymai vienareikšmiškai nepagrindžia Institucijos atsiliepimo teiginio, kad grafa „Pastabos“ ir ten esantys parašai patvirtina medžioklės lapo grąžinimą klubui. Teisme kaip liudytojas apklaustas M. S. parodė, kad medžioklės lapų registracijos žurnale (lape) yra du S. S. parašai, kurie, jo nuomone, reiškia, kad jis gavo du medžioklės lapus skirtingiems medžioklės plotų vienetams – Telšių ir Rietavo. S. S. yra grąžinęs vieną iš lapų su Nr. 020, tačiau jis (M. S.) neprisimena, ar tai buvo Telšių, ar Rietavo teritorijai išduotas lapas. Tačiau minėtame medžioklės lapų registracijos žurnale (lape) nėra nurodyta jokių duomenų, iš kurių būtų galimai aiškiai suprasti, kad S. S. buvo išduoti du medžioklės lapai su Nr. 020 skirtingiems medžioklės plotų vienetams (kaip anksčiau paminėta, abiem atvejais nurodytas Rietavo rajonas), kada tai buvo padaryta, taip pat nenurodyta jokių duomenų, kad vienas iš dviejų išduotų lapų su Nr. 020 buvo grąžintas ir kada grąžintas. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo remtis medžioklės lapų registracijos žurnalu (lapu), kaip įrodymu, paneigiančiu S. S. poziciją. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. S. telefoninio pokalbio metu jam žodžiu pasakė, jog medžioklės lapo negrąžino, galbūt jį pametė. Pats S. S. paneigė tai sakęs. M. S. nurodytos aplinkybės nepagrindžia jokia rašytinė bylos medžiaga – pasak jo paties, pokalbis su pareiškėju vyko telefonu, patikrinimo atlikimo metu pareigūnas nepareikalavo S. S. pateikti rašytinio aplinkybių paaiškinimo, ar jis grąžino tą trūkstamą medžioklės lapą, ar visgi jo dėl kažkokių priežasčių negrąžino. Taigi sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo S. S. buvo priimtas nesant jokio jo rašytinio paaiškinimo. M. S. teigimu, S. S. nepateikė jokių įrodymų, kad lapą grąžino, tačiau atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad ne pareiškėjas turi teikti savo nekaltumo įrodymus, bet Institucija, traukdama asmenį administracinėn atsakomybėn, privalo surinkti įrodymus, pagrindžiančius jo kaltę, o šiuo atveju Institucija to nepadarė, nesurinko S. S. kaltės įrodymų, visiškai nepagrįstai šią įrodinėjimo naštą perkeldama pačiam pareiškėjui. Teisme apklaustas kaip liudytojas dabartinis klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas M. J. paaiškino nustatęs, jog trūksta medžioklės lapų, remdamasis minėtu medžioklės lapų registracijos žurnalu (lapu), kuris, kaip anksčiau nurodyta, nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu aplinkybę, jog S. S. negrąžino jam išduoto medžioklės lapo Nr. 020. Kaip nurodė pats S. S., jei jis nebūtų grąžinęs medžioklės lapo Nr. 020, būtų jį praradęs, jam būtų buvę paprasčiau parašyti, kad jis lapą pametė ar sugadino, bei paskelbti dienraštyje, kad medžioklės lapas negalioja, už tai nebūtų kilusi administracinė atsakomybė. Taigi, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Svarbu paminėti ir tai, kad, atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, net jeigu būtų buvę byloje patikimai nustatyta, kad medžioklės vadovas S. S. negrąžino jam išduoto panaudoto medžioklės lapo klubui, atsakomybė už tai jam galėtų kilti tik klubo vidaus tvarkos pagrindu, pavyzdžiui, skiriant jam kokią drausminę nuobaudą (pvz. neleisti dalyvauti medžioklėje tam tikrą laiką ar pan.), tai nesudarytų pagrindo taikyti jam administracinę atsakomybę. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad S. S. nepagrįstai taikyta administracinė atsakomybė, jis nėra tinkamas šios atsakomybės subjektas šiuo atveju, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2025-2024 administracinio nusižengimo byloje naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, S. S. veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2025 m. kovo 13 d. teisme gautas S. S. atstovės advokato padėjėjos Elmyros Mickienės prašymas priteisti 1 754,40 Eur patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti atlyginimą. Teismui pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (sąskaitos-faktūros).

Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo skundą, nuspręsta jį tenkinti ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes S. S. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertinęs skundo apimtį (3 lapai), byloje nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą (byloje keliami klausimai nėra itin sudėtingi), tai, kad skundas išnagrinėtas per tris teismo posėdžius, kuriuose pareiškėjo atstovė dalyvavo nuotoliu ir kurie iš viso užtruko šiek tiek daugiau nei tris valandas, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį (parengtas skundas, teiktos konsultacijos, rengtasi bylos nagrinėjimui, atstovauta pareiškėjui teisme), išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kitus Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, nurodytus atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijus ir rekomenduojamus maksimalius administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžius, taip pat vadovaudamasis protingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašoma priteisti 1 754,40 Eur dydžio išlaidų suma yra per didelė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir prašoma priteisti suma mažintina, pareiškėjui priteisiant iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 200 Eur patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo advokato Tomo Šedbaro skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2025-2024 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti S. S. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.