- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- eAN2-221-530/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00355-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- J. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį – 1 100 Eur dydžio galutine bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. Už tai, kad ji 2025 m. vasario 28 d. 17.30 val. vairuodama automobilį „Acura“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
2. J. G. nesutikdama su Institucijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui prašydamas administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, jos atžvilgiu nutraukti ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį, kuria J. G. skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad vaizdo įrašas patvirtina aplinkybę, jog J. G. ne tik pajuto smūgį į kitą, greta stovintį automobilį, tačiau ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. J. G. argumentus, kad žala nebuvo padaryta nei jos, nei kliudytai transporto priemonei, apylinkės teismas nelaikė šalinančiais administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Ir padarė išvadą, kad pažeidėjai paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti jos skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą padarė nepagrįstą išvadą, jog ji suvokė padariusi eismo įvykį ir suprato jo pasekmes, po ko tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak apeliantės, apylinkės teismas šiuo atveju ignoravo objektyvias aplinkybes, kad kito automobilio apgadinimai buvo visai nežymūs, todėl sunkiai pastebimi tamsoje ir esant blogoms oro sąlygoms, kas ir sąlygojo jos įsitikinimą, kad jokia žala nebuvo padaryta.
4.2. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas padarė esminę klaidą ir proceso pažeidimą, kadangi visiškai ignoravo ir skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl 2025 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu teismui pateiktų jos rašytinių įrodymų (nukentėjusio automobilio atkūrimo sąnaudų sąmatos ir draudimo bendrovės, apmokėjusios tą sąmatą pretenzijos) apie padarytos kitam automobiliui ir jo savininkui atlygintos žalos dydį. Nors iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad kitam automobiliui padaryta žala yra 457,82 Eur, todėl nesiekia įstatyme nustatytų 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur, kad veika galėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Ji prašė teismo perkvalifikuoti nusižengimą iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į 1 dalį, ne tik elektroniniu paštu atsiuntusi tai pagrindžiančius dokumentus, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau pirmosios instancijos teismas jos prašymą ignoravo ir savo sprendime dėl to nieko nepasisakė. Tuo tarpu pagal administracinio proceso principus, visus abejotinus faktus teismas turėtų vertinti kaltinamojo naudai, tačiau šiuo atveju buvo pasielgta priešingai. Teismas vadovavosi tik Institucijos surinktais duomenimis, nekreipdamas dėmesio į kitus dokumentus, kurie iš esmės keičia padaryto nusižengimo kvalifikaciją jos naudai.
4.3. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, neatsižvelgė į tai, kad jos padarytoje veikoje nėra visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, o būtent – tyčinės kaltės. Asmuo turi žinoti ir suprasti, kad jis daro administracinį nusižengimą bei to nori. Jos atveju taip tikrai nebuvo. Ji sąžiningai klydo, tamsoje ir lietui lyjant nematydama jokių abiejų automobilių apgadinimų, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Deja, apylinkės teismas į visus šiuos jos argumentus neatsižvelgė bei administracinio nusižengimo neperkvalifikavo, todėl skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime, Institucijos atstovas prašo J. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą, kadangi apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų argumentų, kurie nebuvo aptarti žemesnės instancijos teisme.
5.1. Institucijos nuomone, apeliantei inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra pilnai įrodyta. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog J. G. ne tik, kad pajuto smūgį, tačiau ir suvokė, kad kliudė kitą greta stovėjusį automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė neteisėtai. Apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio buvo akivaizdūs, tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose jie užfiksuoti, todėl Institucija kategoriškai nesutinka su skunde nurodytais argumentais, kad apeliantė nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad nepastebėjo apgadinimų nei ant savo nei ant nukentėjusiosios automobilio ir, kad jos veiksmuose nėra tyčios.
5.2. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nusižengimai pilnai įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti, apie padarytos žalos dydį byloje patvirtina draudimo išmokos potvarkis, kuriame nurodyta, kad padarytos žalos dydis viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
5.3. Institucijos teigimu apeliantei skirta nuobauda, minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra parinktos teisingai. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Ir šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. J. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį tvirtindama, kad jos veiksmuose nėra tyčios ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei jos skundą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi nebuvo įvertinti jos pateikti dokumentai, keičiantys administracinio nusižengimo kvalifikaciją.
9. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamą nutartį, atsiliepimą ir apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, jog apylinkės teismas neįvertino byloje esančių duomenų visumos ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nieko nepasisakė dėl 2025 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu ir 2025 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu J. G. pateiktų dokumentų (nukentėjusios transporto priemonės atkūrino (remonto) sąnaudų sąmatos ir draudimo bendrovės pretenzijos dėl žalos atlyginimo regreso tvarka), todėl J. G. apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis naikintina bei byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
11. ANK 426 straipsnio 1 dalis atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numato tuomet, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o to paties straipsnio 2 dalis atsakomybę numato tuomet, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį (pirmą ar antrą) turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis.
12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas pasisakydamas dėl J. G. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nurodė, jog žalos atsiradimo faktą patvirtina byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad galutinė suma už transporto priemonės „BMW“ remontą, lygi 753,06 Eur, t. y. padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
13. Tuo tarpu J. G. į bylą pateikti dokumentai – ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 7 d. transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų sąmata ir 2025 m. balandžio 11 d. draudimo bendrovės pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, leidžia daryti išvadą, jog ADB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamo eismo įvykio metu nukentėjusiam – transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, išmokėjo 457,35 Eur dydžio draudimo išmoką žalai atlyginti.
14. Taigi, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą vertinti J. G. pateiktus dokumentus, aiškindamasis aplinkybes ar transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. L. sutiko su minėta ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmoka (jos dydžiu – 457,35 Eur) ir nereiškė dėl to pretenzijų. Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog prieš traukiant J. G. administracinėn atsakomybėn nukentėjusioji L. L. buvo pateikusi Institucijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 3 d. remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remonto suma „BMW“ automobiliui siekia 753,06 Eur, t. y. viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo tarpu Institucijos atsiliepime minimas draudimo išmokos potvarkis dėl žalos dydžio viršijančio penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių teismui nėra pateiktas. Todėl tik nustačius šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kokia faktinė žala buvo padaryta automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus galima spręsti dėl J. G. nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio (pirmą ar antrą) dalį.
15. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės kvestionuojamas ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės) buvimas J. G. veiksmuose, paliekami nenagrinėti. Šiuos argumentus privalės vertinti pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl J. G. nusižengimo kvalifikavimo. Pažymint, kad J. G. apeliaciniame skunde neišreiškė prašymo administracinę teiseną jos atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti ar administracinį nusižengimą perkvalifikuoti, todėl vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti administracinio nusižengimo bylą su J. G. skundu dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. nutarimo iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.