Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-509-1170/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-03
Bylos Nr.
1-509-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12501-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
M. T.
Nukentėjusysis
G. K., E. T., V. T., I. V.
Advokatai
Gintarė Demir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-509-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12501-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant: Laurai Baziukevičiūtei,vertėjaujant Anai Rastinienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam M. T., jo gynėjai advokatei Gintarei Demir,nukentėjusiesiems G. K., E. T., V. T.,nedalyvaujant nukentėjusiajai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas du kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

M. T., mušdamas, nežymiai sutrikė šeimos nario sveikatą, o būtent - jis 2021 m. balandžio 21 d., apie 12.35 val. (duomenys neskelbtini), mušdamas šeimos narį – seserį E. T., tai yra - tyčia 2 (du) kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajai į veido sritį, keturis kartus įspirdamas E. T. į kojas bei tampydamas ją už plaukų, paguldęs ant sofos ir abiem rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugdamas, nukentėjusiajai E. T. padarydamas poodines kraujosruvas veide, kairėje blauzdoje, intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus alkūnėse, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. T. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. T. sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, o būtent – jis, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., turėdamas tikslą sukelti G. K. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, tyčia sistemingai baugino nukentėjusiąją G. K.:.

Jis, 2021 m. birželio 26 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. K. pranešus, kad nutraukia su juo santykius, keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, kambaryje mėtė daiktus, drabužius, metė kėdę, vėliau G. K. neįleidžiant jo į butą, beldėsi, daužė duris, rašydamas iš tyrimui nežinomo elektroninio pašto adreso į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) laiškus „Atidaryk duris gražiuoju“, „Prašau nx blet atidaryk duris arba lauksiu tavo tėvo ir jį atpyzdinsiu“, „O tu kale tikrai būsi pakasta už vakar ir siandien“ bei rašydamas jai žinutes per „Messenger“ programėlę „Atidarai arba prizadu tavo tėvas siandien dves“, „Pakelk nx“, „Rageli“, „Nors blet“, „Besirde jbana“, „As tave kale izmusii“, „Ir tavo teva“, „Viskas“, „Uz jusu situos sudus“, „Tau tikrai pyzda“, grasino susidoroti su ja ir jos tėvu.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 12 d., apie 23.25 val. iš tyrimui nežinomo elektroninio pašto adreso į G. K. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė jos namo nuotrauką, taip patvirtindamas, kad yra šalia jos namų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 09.00 val. iš tyrimui nežinomo elektroninio pašto adreso į G. K. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) parašė laišką, kad ji nebūna namuose „P.s kaip su juo? Gali nx atrasyt nx nors karta blet!!! Nes nz tavws namie nebuna”.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 10 d., 11.19 val. iš tyrimui nežinomo elektroninio pašto adreso į G. K. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) parašydamas laišką „Ačiū kad atrasei aciu kad perskaites zinutes aciu kad turi didele sirdy su kuom mane isduot as prizadu G. kaip tu taip gali su manim elgtis as taves suka nei karto gyvenime neisdaviau kaip tu mane, as taves gyvenime i nieka neiskeiciau kaip tu mane dar blogai tau dar nx atrasyt negali ??? Suka as tave uzmusiu jai pamatysiu su kitu nx… As pamatysiu tikrai tave su kitu pasol tu nx suka koncina…“, be pagrindo kaltino ją išdavyste ir grasino užmušti, jei pamatys su kitu.

Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. T., mušdamas, nežymiai sutrikė šeimos nario sveikatą, o būtent – jis, 2021 m. liepos 12 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), mušdamas šeimos narį – motiną V. T., - tyčia mesdamas į nukentėjusiąją plastikinį indą su svogūnais, kuris pataikė jai į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai V. T. kairio smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį patinimu, ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. T., kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis 2021 m. spalio 17 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną V. T., tyčia abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugdamas, nuversdamas ją nuo kėdės ir 1 (vieną) kartą spirdamas jai į dešinį šoną, sukėlė nukentėjusiajai V. T. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. T., kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, o būtent – jis, 2021 m. gruodžio 27 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, smurtaudamas prieš artimą giminaitį – senelę I. V., tyčia dešine ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų, abejomis rankomis suimdamas jai už gerklės ir ją smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. T., kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis, 2022 m. balandžio 7 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną V. T., tyčia abiem rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už gerklės ir ją smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai V. T. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. T. atžvilgiu).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. susipyko su E., konfliktas kilo dėl smulkmenų. Iš pradžių konfliktas vyko žodžiu, po to jis buvo išprovokuotas ir jis panaudojo fizinį smurtą E. T. atžvilgiu. Jis trenkė E. T. vieną kartą delnu, spirdamas nepataikė ir nesmaugė jos, žymės galėjo likti dėl to, kad nustūmė ją ant sofos. Pripažįsta naudojęs smurtą prieš E. T., tačiau nesutinka su panaudoto smurto kiekiu. Konfliktas vyko apie 15-20 minučių, daugiau asmenų konflikte nedalyvavo. Vėliau į konfliktą įsitraukė ir V. T., bet ji nesistengė nuraminti konflikto. Kiekvieną kartą šeimoje įvykus konfliktui, prisimena praeities įvykius, dėl to pradeda jausti pyktį. Šiuo atveju buvo išprovokuotas, bet negali nurodyti tikslių detalių. Po konflikto E. T. iškvietė policijos pareigūnus, o jis išėjo iš namų, nes bijojo atsakomybės. Tai buvo pirmas kartas, kuomet smurtavo prieš seserį, po šio įvykio atsiprašė sesers, susitaikė, labai dėl to gailisi, šiuo metu jie sutaria gerai (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta E. T. parodė, kad grįžo iš vakarėlio, buvo neblaivi, tačiau nepraradusi nuovokos. Tarp jos ir M. T. prasidėjo žodinis konfliktas, ji bandė jį išprovokuoti. Iš pradžių nesuprato, kad bando išprovokuoti M. T., vėliau tik suprato, kad dėl praeityje patirtų traumų brolis negali kontroliuoti savo emocijų, todėl reikia su juo bendrauti atsargiai. Dėl įvykio metu patirto streso neprisimena fizinio smurto jos atžvilgiu. Ji iškvietė policiją. Po šio įvykio su broliu sutaria gerai. Ji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus. Kartu nukentėjusioji detalizavo, kad tuo metu patyrė labai daug streso, todėl neatsimena visų įvykio detalių. Atleido M. T., nesiekia, kad būtų apribota jo laisvė, kalėjime pablogėjo jo psichologinė būklė. Šiuo metu jie gyvenu atskirai. Įvykio aplinkybes geriau prisimena dabar, gali realiau įvertinti situaciją, įvykio metu buvo apimta emocijų (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad yra kaltinamojo mama, nesutinka duoti parodymų, atleidžia kaltinamajam, pretenzijų neturi (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad nėra tekę anksčiau vykti į iškvietimus įvykio vietos adresu, apie įvykį pranešė nukentėjusiosios draugė. Liudytoja neprisiminė dėl kokių priežasčių nukentėjusioji nekvietė policijos pati. Nepamena kokie smurtiniai veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu, ji buvo apklausta policijos automobilyje, parodė sumušimus. Įvykio vietoje kartu buvo kaltinamojo motina, jokių pretenzijų sūnui neturėjo, kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo (t. 5, b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 12.35 val. bute, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sesers E. T. kilo konfliktas. Dėl kokios priežasties jis kilo, dabar jau neprisimena. Prisipažįsta, kad šio konflikto metu jis sudavė savo sesei E. delnu vieną kartą į veido sritį, tada bandė jai spirti, tačiau nepataikė ir nugriuvo. Jis atsikėlė, sugriebė viena ranka jai už kaklo ir su jėga nustūmė ją ant sofos. E. tyčia nesmaugė. Smurtauti prieš E. pradėjo todėl, kad ši jį išprovokavo emociškai. Prisipažįsta, kad savo tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį bei emocinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Neprisipažįsta, kad sudavė E. kumščiu į veido sritį, taip pat jos nespardė ir tyčia nesmaugė. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Šiuo metu jie su E. labai gerai bendrauja, E. atsiprašė morališkai bei emociškai. Dėl šio įvykio labai gailisi. Papildomai kaltinamasis parodė, kad nesutinka su kai kuriais įtarime nurodytais smurtiniais veiksmais. Tarp jų su sese E. tada kilo konfliktas. To konflikto metu, kiek prisimena, sudavė vieną kartą delnu E. į veido sritį, porą kartų spyrė E. į kojas. Vieną kartą nepataikė, kitą pataikė, į kurią kojos vietą, tiksliai neprisimena. Taip pat, sugriebęs E. viena ranka už kaklo iš priekio, nustūmė ją ant sofos. Jos nesmaugė, kaip parašyta įtarime. Prisipažįsta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė E. fizinį skausmą ir galėjo padaryti sužalojimus nurodytus įtarime. Tuo metu namuose buvo ir jo mama V. T. (t. 2, b. l. 62-64, t. 5, b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. T. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 12.35 val. jos brolis – M. T. pasiūlė jai važiuoti kartu su juo į sodą, tačiau ji atsisakė. Prasidėjo žodinis konfliktas, brolis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, brolis grasino sudaužyti jos telefoną, sudaužė jos elektroninę cigaretę, buvo agresyvus, grasino nužudyti. Žodinio konflikto metu šis pradėjo ją mušti, dešine ranka du kartus trenkė jai į kairės pusės veido sritį, smilkinį, jai sėdint kambaryje ant sofos. M. pradėjo ją spardyti kojomis, vėliau, tampydamas už plaukų, paguldė ant sofos ir pradėjo smaugti abiem rankomis. Ji pastebėjo, kad ant jos veido yra patinimas, paėmė savo telefoną ir parašė draugei S., kad ši iškviestų policiją, pati to padaryti negalėjo, nes jautė grėsmę. Kur tuo metu buvo jos mama, kai ją mušė brolis, nežino. Mama atėjo į kambarį po kelių minučių, tai jau buvo po to, kai ji jau buvo parašiusi draugei žinutę. Visas mušimas vyko apie 20 minučių. Mama tai ateidavo į kambarį, tai išeidavo. Kai mama bandė ją apginti nuo brolio, liepė jam nustoti ją mušti, brolis dešinės rankos delnu sudavė mamai į kairę ausį. Nuo smūgio mama pajuto skausmą, sakė kad spengia ausyje ir pradėjo verkti. Sulaukė skambučio iš policijos, brolis išgirdo pokalbį, pagrasino kad visus nužudys ir pabėgo. Prašo dėl jos brolio elgesio pradėti ikiteisminį tyrimą, Dėl jai ir jos mamai sukelto fizinio skausmo bei grasinimo nužudyti. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad 2021 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto su broliu M. T. metu, šis jai du kartus ranka, delnu ar kumščiu, tiksliai neprisimena, sudavė į veido sritį, iki keturių kartų spyrė kojomis jai į kojas, taip pat tampė ją už plaukų ir paguldęs ant sofos abiem rankom suėmęs už kaklo, smaugė. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu jie su broliu M. sutaria gerai, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio dėl 2000,00 Eur, kurį pateikė šioje byloje, ji atsisako. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (t. 1, b. l. 19-22, t. 2, b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d., tarp jos vaikų E. T. ir M. T. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad E. nenorėjo vykti į sodą su M. Šis pradėjo šaukti ant E., įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. E. sėdėjo kambaryje ant sofos, M. priėjo ir pastūmė sesę, jie pargriuvo kartu ant sofos ir šis pradėjo ją smaugti, ranka sudavė jai į veido sritį. Pamatęs, kad ant dukros veido yra patinimas, sūnus nuėjo į virtuvę ir atnešė jai ledukų, kad ji pridėtų prie akies. Po to vėl staiga supyko ir pradėjo kojomis spardyti E. kojas. Ji pradėjo ginti dukrą, tada sunūs paėmė ją už kaklo ir stūmė ant sofos, dešine ranka sudavė vieną kartą jai į kairę ausį. M. išgirdo, kaip dukrai iš jos telefono paskambino policija ir tada, išeidamas iš buto pasakė, kad visus nužudys, pakars (t. 2, b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 12.50 val., patruliuodami su vyresniuoju tyrėju A. K., gavo pranešimą, kad pranešėjos draugę muša brolis. Paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė E. T., kuri paaiškino, kad jos agresyvus brolis prieš ją smurtavo ir dabar ruošiasi išeiti. Atvykus nurodytu adresu, bute buvo pranešėja E. T. su mama V. T. E. paaiškino, kad tarp jos ir brolio prasidėjo konfliktas, nes ji nenorėjo važiuoti su juo į sodą. Pradžioje konfliktas vyko žodžiais, brolis M. T. pradėjo ją įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais, po to prieš ją smurtavo. Kokius konkrečius smurtinius veiksmus naudojo brolis, surašyta E. T. apklausoje. Pranešėja buvo susijaudinusi, ant jos veido, konkrečiai kurioje vietoje dabar jau neprisimena, matėsi patinimas, ant kaklo kraujosruvos. Pranešėja pasakojo, kad motina norėjo apginti ją ir tada brolis sudavė mamai per ausį. V. T. patvirtino dukros žodžius, sakė, kad skauda ausį, bet jokių pretenzijų sūnui neturi. M. T. namuose nebuvo. Kaip sakė pranešėja, išgirdęs, kad apie įvykį pranešta policijai, jis kažkur išėjo. Įvykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera 1609 ir fotografuojama. Kodėl neišsisaugojo vaizdo ir garso įrašas atsakyti negali (t. 2, b. l. 42-44).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021 m. balandžio 21 d. protokole nurodyta, kad E. T. parodė, jog 2022 m. balandžio 21 d. apie 12.35 val. jos brolis M. T. pradėjo konfliktuoti žodžiu su ja ir jos mama, vėliau pradėjo naudoti fizinį smurtą jos ir mamos atžvilgiu. Priede prie protokolo – fotolentelės nuotraukose Nr. 9, 10, 11, 12 užfiksuoti nukentėjusiajai E. T. padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 19-26).

Iš 2021 m. balandžio 21 d. BIR ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjos S. draugė E. T. per socialinio tinklo „Messenger“ programėlę parašė žinutę, kad jai reikalinga pagalba, kadangi smurtauja jos brolis, aplinkybės neaiškios (t. 1, b. l. 29-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 947/2021(01) nurodyta, kad E. T. padarytos poodinės kraujosruvos veide, rankose, kairėje blauzdoje, intraodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimai alkūnėse. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas nuo kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu, todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 21 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu E. T. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 31-33).

Bendrojo pagalbos centro 2021 m. balandžio 21 d. garso įrašo 2021 m. birželio 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas. Skaitmeninė garso įrašo kopija patalpinta faile „2021_04_21_12-40-14_37067473749“. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas automatiškai sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką. Įrašo trukmė – 1 min. 23 sek. Garso įrašo stenograma: bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC. Pranešėja moteris – M. BPC – Vienas, vienas, du. M – Sveiki. BPC – Sveiki. M – Norėčiau iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini). BPC – Taip, (duomenys neskelbtini)...? M – (duomenys neskelbtini). Ir kas ten? BPC – Mano draugė parašė, kad iškviesčiau policiją. Turbūt jos brolis vėl smurtauja prieš ją ir pati negali paskambinti policijai. BPC – Brolis? Jūs įtariat taip? O ten reikia medikų? M – kaip? BPC – Greitoji reikalinga? M – Nemanau. BPC – Parašė iš kokio numerio, jūs galit pasakyti jos numerį? M – Iš mesendžerio, iš feisbuko parašė. BPC – Tai kodas ten yra? M – Aš nežinau ten kodo. BPC – O tai telefono numerį vis tiek ji turi? Galit pasakyti jos telefono numerį? Ir vardą, pavardę draugės? M – Tuoj, sekundę. E. T. BPC – E. T. Nežinot, ten maži vaikai yra? M – Nėra. BPC – Su Covid-19 kontaktą kažkas turėjo? M – Ne, ne, ne. BPC – Jūsų vardas, pavardė kaip bus? M – S. S. <...>. BPC – Padiktuokit numerį jos? M – (duomenys neskelbtini). BPC – Supratau, tai jūs nieko nežinot, tiktai, kad galimai smurtauja brolis, policijos būtent prašė, taip? M – taip, nes man parašė žinutę, kad iškviesti... BPC – Supratau. Gerai mes informuosim, viso. M – Gerai (t. 2, b. l. 47-49).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą G. K. atžvilgiu).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. T. parodė, kad kartu su G. K. šeima šventė jos mokyklos baigimą (duomenys neskelbtini), visi vartojo alkoholį, bet jis nevartojo, buvo blaivus. Vidurnaktį G. K. tėvai sugalvojo miške leisti fejerverkus, jis buvo prieš, todėl kilo konfliktas. Išgirdę kaip jis rėkia ant G. K., į kambarį atėjo jos tėvas ir patėvis, tėvas paėmė jam už kaklo bandydamas susidoroti, tada jis taip pat paėmė jam už kaklo, kad galėtų išsilaisvinti. Tuo pat metu jam trenkė G. K. patėvis, jis gynėsi ir trenkė jam į veidą. Iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą, medikai atvyko pirmi, paskambino į policiją ir pasakė, kad pareigūnų nereikės. Po šio įvykio G. K. paskambino savo sesei, paprašė juos parvežti į (duomenys neskelbtini), jie buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo miegoti. Atsikėlus, G. K. pranešė, kad nori nutraukti santykius su juo. Buvo nuliūdęs, klausė, kodėl, ji neatsakė. Jis reagavo agresyviai, nuspyrė kėdę ir išėjo iš jos namų. Išeinant iš lifto sutiko G. K. tėvus, pasakė jiems: ,,ar jūs šito norėjote“, jie atsiprašė, siūlė grįžti, tačiau jis atsisakė, nes žinojo, kad G. to nenori. Vėliau bandė kontaktuoti su G. K., buvo atėjęs prie jos namų, tai darė ne tam, kad įbaugintų ją, o tam, kad ji nekaltintų jo dėl įvykusios situacijos. Ilgą laiką po šio įvykio nebendravo, bet nenorėjo G. K. prarasti, stengėsi išsaugoti santykius. Sistemingai baugino G. K., rašė elektroninius laiškus, tai darė tam, kad atkreiptų dėmesį. Praeityje tarp jo ir nukentėjusiosios kildavo žodiniai konfliktai, jos atžvilgiu nesmurtavo. Po įvykusio konflikto daug kartų bandė su G. K. susisiekti, siuntė elektroniniu paštu jos lango nuotrauką, siekė, kad ji išeitų į balkoną pasikalbėti. G. K. namų nuotrauką el. paštu atsiuntė eidamas pro šalį, norėjo pabendrauti telefonu be tikslo gąsdinti ją, ypatingai jos tėvus. Vėliau G. K. mama liepė jam išeiti, o jis tik siekė atnaujinti santykius ir susitaikyti. Prisipažįsta, kad rašė grasinančius laiškus dėl tariamos neištikimybės, juos rašė negalėdamas kontroliuoti savo emocijų, tik vėliau suprato, kad tokie laiškai galėjo įbauginti G. K. Su G. K. pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) m., o nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo bendrauti kaip pora. Kaltinamasis taip pat detalizavo, kad negali paaiškinti, kaip atsirado smurto žymės ant nukentėjusiosios G. K. veido, netrenkė jai. Jo manymu, kad nukentėjusioji norėjo nuo jo atsiriboti, todėl nurodė apie smurtą jos atžvilgiu. Iki šio ikiteisminio tyrimo G. K. rašė pareiškimą policijoje, tačiau du kartus pareiškimas buvo nepriimtas. Kaltinamasis jos namų nuotrauką el. paštu atsiuntė, eidamas pro šalį, norėjo pabendrauti telefonu be tikslo gąsdinti ją, ypatingai jos tėvus. Žinojo jos rutiną, tuo metu jis nedirbo, gyveno netoli jos, todėl eidamas pro šalį matydavo, kad lange nežiba šviesa, iš to suprato, kad G. K. ne namuose. Pirmais mėnesiais po įvykio jis stengėsi nevaikščioti pro nukentėjusiosios G. K. namus, eidavo susitikti su draugais, dažnai rinkdavosi kitus maršrutus. Prie G. K. namų ateidavo netyčia, nebandė jos sekti. Buvo atvejų, kuomet buvo prie jos namų, tačiau nesekė G. K. Jis nenaudojo fizinio smurto G. K. atžvilgiu (t. 5, b. l. 136-141).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta G. K. parodė, kad šiuo metu jos su M. T. jokie santykiai nesieja. Ji patvirtino pareiškime išdėstytas įvykio aplinkybes, tuo metu buvo įbauginta, nesistengė palaikyti ryšio su kaltinamuoju. Santykių metu patyrė manipuliaciją, bijojo nutraukti santykius dėl gresiančių pasekmių. 2021 m. birželio 26 d. tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Viskas prasidėjo sodyboje, M. T. pradėjo priekaištauti dėl fejerverkų paleidimo. M. T. nuėjo į kambarį, o ji liko pabūti su svečiais. Vėliau atėjo į kambarį, M. T. pradėjo rėkti ant jos, dėl to, kad per vėlai grįžo. Išgirdęs konfliktą, atėjo patikrinti tėvas, klausė M., kodėl jis rėkia ant jos, prasidėjo muštynės. M. pradėjo smaugti tėvą, ją prispaudė su durimis. Ji nusprendė važiuoti namo, kad nurimtų konfliktas, iškvietė policiją, tačiau vėliau nusprendė, kad pareigūnų nereikės. Susisiekė su savo seserimi, paprašė parvežti ją kartu su M. T. namo. Sesė juos parvežė, ir jie nuėjo miegoti. Kitą rytą pasakė M. T., kad nori nutraukti santykius su juo. Kiekvieną dieną bendraujant jautė įtampą, stresą. M. T. nesutiko su tuo, ką sakė jam, pradėjo mėtyti daiktus, tačiau galiausiai išėjo iš buto. Lifte jis sutiko jos tėvus, pradėjo rėkti, kad tai jie kalti dėl nutrūkusių santykių. Po šio įvykio stengėsi pakeisti savo kontaktus, M. T. rašydavo grasinančias žinutes iš kitų paskyrų, ji nenorėjo tęsti bendravimo su juo. Šiuo metu nejaučia pykčio kaltinamajam, pareiškimą parašė dėl savo saugumo, kadangi buvo įbauginta. Įvykus konfliktui, M. T. išėjo iš buto, tačiau ne iš karto paliko namo laiptinę, rašė jai žinutes, daužė buto duris. Tuo metu manė, kad nėra saugi, bijojo, kad jis gali padaryti kažką blogo. Anksčiau jiems susipykus, M. T. laukdavo jos prie namų, laiptinėje, norėdamas susitaikyti. Ji gavo el. paštu savo namo nuotrauką, laiške buvo parašyta, kad jos nebūna namuose, todėl suprato, kad yra stebima, bijojo išeiti iš namų, sutikti M. T. Gaudavo grasinančius laiškus iš kaltinamojo, ją nuolat kaltindavo neištikimybe, draudė bendrauti su kitais asmenimis. Žinojo, kad M. T. kuriasi el. pašto anketas, kad galėtų jai parašyti. Jis kurdavosi naujas anketas, nes gavusi jo laiškus užblokuodavo jį. Netikėjo E. T. perspėjimu dėl M. T. elgesio, pamatė tai tik vėliau, tikėjo, kad jis gali pasikeisti. Konfliktai tarp jų prasidėjo pirmaisiais draugystės metais, M. T. nuolat atrodydavo, kad ji jį išdavinėja, tikrindavo jos namus, turėjo visada atsiskaityti, kur ir su kuo yra. Kaltinamojo santykiai su jos tėvais nebuvo geri. Vieno konflikto metu mama pamatė kaip M. T. ją smaugia, jis iš karto pradėjo teisintis, kad to nedarė. Jie žinojo, kad jie nesutaria. Ji nežinojo, ko gali tikėtis iš kaltinamojo, nesijautė saugi, todėl parašė pareiškimą policijoje. Dėl pateiktų nuotraukų su sužalojimais nukentėjusioji parodė, kad sužalojimai buvo padaryti jiems dar esant kartu, jis pastūmė ją ant žemės, paėmė už veido, taip atsirado minėti sužalojimai. Nukentėjusioji taip pat detalizavo, kad su kaltinamuoju ilgą bendravo kaip draugai, vėliau pradėjo susitikinėti, kaip pora bendravo apie (duomenys neskelbtini) metus. Gavusi žinutes iš M. T., ji bijojo, kad jis panaudos fizinį smurtą. Bijojo jį sutikti gatvėje, nenorėjo vėl aiškintis santykių, bijojo, kad jis gali smurtauti. Po išsiskyrimo nebuvo sutikusi M. T., retai išeidavo iš namų, paskutinį kartą M. T. bandė susisiekti su ja daugiau nei prieš metus. Dėl 2021 m. birželio 26 d. įvykusio konflikto nukentėjusioji parodė, kad, atėjus jos tėvui, ji laikė duris ir neleido savo tėvui įeiti į kambarį, nes žinojo, kad kils konfliktas. Santykių metu jai nebuvo leidžiama išeiti, atsirado baimė bendrauti su kitais asmenimis, nuolat buvo tikrinamas telefonas, susirašinėjimai, pažeistas privatumas. Ji bijojo, kad bus smurtaujama jos atžvilgiu, nes tai jau buvo nutikę anksčiau. Po išsiskyrimo su kaltinamuoju, ji kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl patiriamo nerimo, gydytoja nurodė gerti raminamąsias arbatas, jai drebėjo rankos, negalėjo užmigti. Ji anksčiau yra vartojusi receptinius vaistus, tai nesusiję su M. T. Nepasakojo tėvams apie įvykį, kuomet man jai buvo praskelta lūpa, tai įvyko prieš jos gimtadienį, tikslios datos nepamena. Po išsiskyrimo patyrė stresą, jautė nerimą, bijojo, kad sutikus kaltinamąjį, jis gali jai ką nors padaryti, negalvojo, kad gali užmušti (t. 5, b. l. 136-141, 146-149).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta E. T. parodė, kad G. K. ilgą laiką buvo įsimylėjusi M., jai buvo žinoma apie jo psichologinę būklę, apie tai, kad anksčiau yra smurtavęs prieš savo šeimą, ji buvo ją apie tai įspėjusi, tačiau G. K. tai nerūpėjo. Buvo atvejis, kuomet G. K., būdama neblaivi pati smurtavo prieš M. T., bandė jį išprovokuoti. G. K. nenutraukė santykių su M. T., ilgą laiką ji susirašinėdavo, tardavosi susitikti. G. K. siekė susitikti su M. T. po įvykusio konflikto, bet E. T. nenorėjo, kad jie bendrautų, siekė ją apsaugoti, tačiau ji neklausė, dėl to nutraukė bendravimą. Mano, kad G. K. nebūtų ilgą laiką siekusi kontaktuoti su M. T., jeigu būtų realiai įbauginta. E. T. taip pat parodė, kad ji pasikalbėdavo su M. T. apie jo santykius su G. K., taip pat su ja bendravo ir kita jos draugė. Jos pyko ant G. K. dėl to, kad ji melavo nutraukusi santykius su M. T. (t. 5, b. l. 136-141).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad buvo jo dukros gimtadienis, išsinuomojo namelį (duomenys neskelbtini) rajone, vėliau ėjo miegoti ir išgirdo kaip kitame kambaryje šūkaujama, paprašė atidaryti duris. Duris pravėrė nedaug, paklausė, kodėl taip garsiai šūkaujama, o M. T. pastūmė G. K., neleido jai išeiti iš kambario. Pasakė M. T. eiti su juo į apačią, o jis vėl uždarė kambario duris ir neįleido. Jam išėjus į apačią, G. K. su M. T. išvažiavo su taksi, o jis liko namelyje. Kitą dieną grįžo namo, priėjus prie lifto sutiko M. T., jis klausė, kodėl jie išskyrė jį su G., sakė, kad jiems bus blogai. Jis paprašė jo išeiti, tačiau po to jis atėjo dar pora dienų iš eilės. G. K. M. T. iškvietė policiją, greičiausiai tarp jų buvo kilęs konfliktas namuose. Gimtadienio metu tarp jo dukros ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas, nematė, kad M. T. būtų smurtavęs G. K. atžvilgiu, matė, kad pastūmė ją. Anksčiau nebuvo pastebėjęs konfliktų tarp dukros ir M. T. Dukra kartais pasakodavo apie nesutarimus su M. T. Kaltinamasis tą dieną, po dukros gimtadienio buvo labai piktas, susidarė įspūdis, kad galėjo ką nors padaryti jo ar dukros G. K. atžvilgiu. Bijojo, kad M. T. sutiks G. K., buvo baisu, kad jis gali smurtauti dukros atžvilgiu. Kuomet jis grįžo namo, dukra verkė, gėrė tabletes, taip elgėsi dėl įvykusio konflikto su M. T. Yra matęs kaip kaltinamasis ateidavo prie jų namų, kreipėsi dėl to į policiją. Žmona jam papasakojo apie tai, kad kaltinamasis rašo grasinančias žinutes G. K. Jo dukra draugavo su M. T. šiek tiek daugiau nei metus. Per minėtą laikotarpį nepastebėjo sužalojimų ant dukros kūno, negirdėjo konfliktų, jų namuose jis elgdavosi ramiai. Dukros gimtadienio šventės metu jis norėjo pakviesti G. iš kambario, M. T. neleido jai išeiti iš kambario, pastūmė ją. Tarp jo ir M. T. buvo žodinis konfliktas dėl fejerverkų, fizinio smurto nebuvo. Grįžus namo, jie sutiko M. T. prie lifto, jis grasino, kad jiems bus blogai, tai buvo vienintelis grasinimas iš jo pusės, nežino, dėl kokios priežasties. Jis neturi jokių pretenzijų kaltinamajam, svarbiausia, kad daugiau nebandytų susisiekti su juo ir jo šeima. Kartu liudytojas detalizavo, nurodydamas, kad jo dukra naudojo vaistus stresui numalšinti, medikai paskyrė vaistus dar iki gimtadienio, nežino koks buvo streso šaltinis. Jis M. T. prie namų pastebėjo tik iš tolo, matė, kaip pravažiavo su dviračiu, pamatė jį per langą, nebendravo. Dėl grasinimų liudytojas parodė, kad M. T. pasakė, kad jam ir šeimai bus blogai, jie išsigando, kad jis gali realiai jiems ką nors padaryti, todėl jie kreipėsi į policiją sekančią dieną. Po to kai dukra išsiskyrė su M. T., ji papasakojo apie grasinančias žinutes, kurias gauna iš kaltinamojo, ji bijojo eiti į darbą, bijojo jį sutikti, kad nepadarytų ko nors blogo. Dėl G. K. gimtadienio liudytojas taip pat papildė, kad tą vakarą nebuvo paėmęs M. T. už gerklės, prašė jo atidaryti kambario duris, kad galėtų pakviesti G., jis neišleido jos iš kambario, užrakino duris raktu. Po išsiskyrimo su M. T. jo dukra vaistų nevartojo reguliariai, tabletes gėrė tik išsiskyrimo dieną, matė, kad dukra pergyvena. Jis pats su dukra neaptarinėjo jos santykių su M. T., jų santykiai nėra tokie artimi, jam viską papasakodavo žmona (t. 5, b. l. 146-149).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. K. parodė, kad santykių su M. T. metu dukros nuotaika pasikeitė, dažnai pastebėdavo ją verkiančią, ji pasakodavo apie nepagrįstus kaltinimus iš M. T. pusės dėl išdavystės. Po dukros gimtadienio jų tarpusavio santykiai labai pablogėjo, dukra iš gimtadienio šventės išvažiavo namo kartu su M. T., kad nekiltų didesnis konfliktas. Grįžę namo, prie lifto sutiko M. T., jis buvo labai piktas, pasakė, kad jiems bus labai blogai, nes išskyrė jį su G. K. Ji pasakė jam nusiraminti, skubėjo namo pas dukrą. G. K. tuo metu verkė, sakė, kad iškvietė policiją, todėl kaltinamasis pasišalino iš buto. Atvykę pareigūnai, nurodė rašyti pareiškimą kitą dieną, kadangi buvo savaitgalis. Po šio įvykio dukra rodė iš M. T. gautas žinutes, apie tai, kad kaltinamasis stebi, žino kada jų nebūna namuose, dėl to jai buvo baisu, dukra bijodavo eiti iš darbo namo. Iki dukros gimtadienio ji buvo pastebėjusi, kad tarp dukros ir M. T. kyla nesutarimai, dukra pasakodavo apie įtarimus dėl neištikimybės jos atžvilgiu. Vieną dieną M. T. lankėsi pas jos dukrą, išgirdo ją surinkant, ji atbėgo į kambarį, dukra laikė sau už kaklo ir klausė M. T., kodėl jis ją smaugia, M. T. atsakė, kad nieko nedarė, ji jam liepė eiti namo, po kiek laiko jis išėjo, viskas įvyko iki dukros gimtadienio. Dukros gimtadienio metu ji pastebėjo, kad ji verkė, jie nuėjo į namelio vidų pakviesti dukrą, tėvas išgirdo, kad M. T. neišleidžia G. iš kambario, dukra norėjo atidaryti kambario duris, kaltinamasis nustūmė ją ant lovos ir vėl uždarė duris. J. K. norėjo atidaryti duris, muštynių nebuvo, atėjo G. K. krikšto tėvai, pradėjo raminti M. T., G. susirinko daiktus, paskambino savo sesei, paprašė parvežti namo, nes norėjo išvengti konflikto. Šiuo metu jie neturi pretenzijų kaltinamajam, su ta sąlyga, jog jis nesiartins prie jų šeimos. Dėl konflikto liudytoja dar kartą pabrėžė, kad dukros gimtadienio metu nebuvo naudojamas smurtas. Kitą dieną, sutikus M. T. prie lifto, jis pasakė, kad jie jį išskyrė su G., kad jiems galas. Jis buvo labai piktas, skubėjo namo pas dukrą. Namuose G. pasakė, kad išsiskyrė, iškvietė policiją. Dukra atrodė nusiminusi, susinervinusi, verkė. Po išsiskyrimo kaltinamasis bandė susisiekti su G., buvo atėjęs prie namų, rašė G. žinutes, įžeidinėdavo, grasindavo. Po šio įvykio ji matė kaltinamąjį pravažiuojant pro jų namą su dviračiu. Dėl kaltinamojo žinučių dukra bijojo dėl savo saugumo, bijodavo vakare eiti iš darbo, todėl ji eidavo jos pasitikti. G. K. lankėsi pas terapeutą po išsiskyrimo, gėrė raminančias arbatas, praėjus daugiau laiko, nusiramino. Liudytoja taip pat parodė, kad nėra mačiusi smurto žymių ant dukros kūno. Dukra apie santykių problemas pasakodavo jai, ji papasakodavo sutuoktiniui. Grįžę po dukros gimtadienio jie sulaukė grasinimų iš kaltinamojo žodžiu, fizinių veiksmų nebuvo. Po grasinimo iš M. T., jie pergyveno ir bijojo dėl dukros, kad kaltinamasis nepadarytų ko nors blogo, jautėsi nejaukiai, bijojo jo. Buvo baisu, kad gali labai išgąsdinti dukrą, negalvojo, kad gali padaryti ką nors rimto. G. bijojo, kad kaltinamasis neįleis jos į laiptinę, pastums, nenorėjo jo matyti. Ji vakarais eidavo pasitikti dukros iš darbo, tai darė savo iniciatyva, dėl dukros saugumo, visą vasarą. Po išsiskyrimo su kaltinamuoju dukra daugiau laiko praleisdavo namuose, ji nepastebėjo, kad būtų atsiribojusi nuo aplinkos, įprastai ji daugiau laiko praleisdavo namuose, bendravo su šeimos nariais, dalinosi ateities planais. Draugaujant su kaltinamuoju, G. K. bendraudavo su aplinkiniais įprastai, nebuvo atsiribojusi. Po išsiskyrimo su M. T., dukros elgesys nepasikeitė (t. 5, b. l. 146-149).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. T. parodė, kad G. K. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji yra jo buvusi mergina. Jie draugavo (duomenys neskelbtini) metus ir (duomenys neskelbtini) mėnesius. 2021 m. liepos mėnesį jie eilinį kartą išsiskyrė. Prieš tai daugiau nei mėnesį, jis nuolat gyveno kartu su ja bute pas jos tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Nakvoti pas G. jis ateidavo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, jie vedė bendrą ūkį, praleisdavo laiką kartu. Jeigu gerai pamena, tai 2021 žiemą jis rado internete skelbimą ir G. už 15 eurų nusipirko savo išsvajotą (duomenys neskelbtini) veislės katiną. Katinas iki šiol gyvena pas ją. Per tuos (duomenys neskelbtini) metų būdavo taip, kad jie su G. susipykdavo ir neilgam išsiskirdavo, o ji iš karto ieškodavo sau naujo „bachūro“. Aišku, jam tai nepatikdavo, jis rašė jai žinutes, rašinėdavo per „Messenger“ programėlę ir kitas programėles. Jie su G. susirašinėdavo el. paštu. Tikrai kai kurie laiškai buvo rašomi iš pykčio ir nervų, nes jis iki šiol myli G. Vis rasdavo progos ir preteksto nueiti prie jos namų. Taip „pračekindavo“ jos „Facebook“ paskyrą, surasdavo jos naujus „bachūrus“ ir jiems rašydavo. Paskutinis rimtesnis incidentas buvo 2021 m. liepos 30 d., kai ji jam parašė, kad kažkur išskrido. Tada jis supyko, parašė jai kelias bjaurias žinutes, bet taip jis daro ant emocijų, o ne su rimtais ketinimais. Pripažįsta, kad sukėlė G. K. stresą, nerimą ir baimę savo rašinėjimais, tačiau jos nebaugino, jai susidorojimu negrasino. Pažada prie G. K. ir jos šeimos narių nesiartinti, neieškoti ryšių, nebendrauti. Supranta, kad pažeidus jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, jam skirs griežtesnę kardomąją priemonę. Jis turi individualios veiklos pažymėjimą ir dirba „Duomenys neskelbtini“, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuolat gyvena močiutės bute (duomenys neskelbtini). Dėl to kas įvyko gailisi. Kaltinamasis taip pat papildė, kad terorizavimo prisipažįsta iš dalies. G. K. yra jo buvusi mergina. Su ja jie draugauti pradėjo (duomenys neskelbtini) metai, o išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytas birželio mėnesis. Sodyboje (duomenys neskelbtini) buvo kažkokia G. šventė. Atvyko kažkurios dienos vakare. Ten buvo jis, G. tėvai, krikštatėviai ir G. sesė su vaikinu. Šventės metu jie su G. susipyko ir naktį išvažiavo į G. namus (duomenys neskelbtini). Išsimiegojo, o atsikėlus ryte, G. pasakė, kad nori pailsėti nuo santykių. Ji pradėjo jį kaltinti, kad jis yra kaltas dėl problemų jų santykiuosi, rėkė ant jo. Jis labai susinervino, šaukė ant G., nuvertė kėdę, numetė kažkokius daiktus. Po to jis išėjo iš G. namų ir galėjo rašyti iš savo elektroninio pašto G. į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) bei „Messenger“ programėlę visokias negražias, grasinančias žinutes. Kada tas žinutes rašė, tiksliai neprisimena. Buvo labai supykęs. Tai buvo nerealūs jo grasinimai susidoroti su G. ir jos tėvu, tokia buvo jo emocinė būsena. Jokių minčių kaip nors pakenkti G. ir jos šeimai neturėjo ir neturi. Prie G. namų specialiai jis neidavo ir G. nesekdavo. Eidamas savo reikalais pro šalį, matydavo G. namų langus, taip pat iš G. kambario. Iš to, ar pas G. kambaryje degdavo šviesa ar ne, spręsdavo ar ji yra namuose. Nematydamas šviesos jos lange, įtardavo, kad ji galimai su kitu vaikinu. Kam jis G. išsiuntė jos namo nuotrauką, net pats negali paaiškinti. Labai pavydėjo G., rašė jai įžeidžiančias, grasinančias žinutes, tačiau, kaip jau ir sakė, jokių minčių pakenkti G. neturėjo. Nesitikėjo, kad G. gali taip rimtai sureaguoti ir išsigąsti. Manė, kad ji jį pažįsta nuo kokių (duomenys neskelbtini) metų ir žino, kad nieko jai padaryti negalėtų. Iš kokių tiksliai savo elektroninio pašto adresų rašė konkrečias įtarime nurodytas žinutes ir elektroninius laiškus, negali pasakyti. Turėjo jų ne vieną, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitų neprisimena. (t. 2, b. l. 174-177, t. 5, b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta G. K. parodė, kad ji fiziškai nukentėjo nuo M. T. Jis praskėlė jai lūpą, padaryti kūno sumušimai ir t.t. (prisegamos nuotraukos prieduose). M. T. rašė jai persekiojančias bei grasinančias žinutes tiek jai, tiek jos tėvams (prieduose prisega grasinančių žinučių kopijas). Šis asmuo smurtavo ir psichologiškai. Šiuo metu yra persekiojama tiek gyvai, tiek internetinėje erdvėje, ko pasėkoje, negali gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini). Bijo, kad nesiėmus prevencinių priemonių, gali būti liūdnos pasekmės jos sveikatai ir gyvybei. Tai antras jos kreipimasis į policiją dėl šio asmens veiksmų, pirmas kreipimasis buvo 2021 m. liepos 27 d. iškvietus policiją ir pateikus prašymą 2021 m. liepos 28 d. Policija apklausė M. T. Jis davė melagingus parodymus, kad nešė kažkokį kačių ėdalą į jos namus, nors iš tiesų, su šiuo asmeniu nutraukti santykiai. Jos niekas iš policijos neapklausė. Po M. T. apklausos gavo žinių iš policijos, kad jis buvo paleistas ir jos pareiškimas nutrauktas, o po pareiškimo nutraukimo, šis asmuo daužė jų buto duris 2021 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini). Pats atsiuntė nuotrauką, kad stovi prie durų (prisegami įrodymai). Kiekvieną dieną šis asmuo toliau bando susisiekti elektroniniu paštu ir grasina ateiti į jos namus (prisegamos kopijos). Prašo imtis prevencinių priemonių apsaugoti jos sveikatą bei gyvybę nuo šio asmens, kuris buvo teistas ir uždrausti šiam asmeniui artintis prie jos, jos namų bei kontaktuoti su ja ir jos artimaisiais. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 11.19 val. gavo SMS žinutę iš M. T., kad jis ją užmuš ir pakars, jei ji su juo nebendraus ir jį išduos. 2021 m. birželio 27 d. rašė pareiškimą policijai dėl to, kad M. T. grasino fiziniu susidorojimu jai ir jos tėvams, nes pasakė jam, kad nori su juo išsiskirti. Po pareiškimo parašymo gavo pranešimą iš policijos, kad M. T. prižadėjo prie jos nesiartinti, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau 2021 m. liepos 12 d., apie 23.25 val., 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 9.00 val. vėl atėjo prie jos namų ir ieškojo kontakto. Ji stengiasi kuo rečiau būti namuose, kad šis jos nerastų. Tada jis jai rašo visokias įžeidžiančias jos garbę ir orumą SMS žinutes, reikalauja, kad ji atrašytų į jas ir vėlgi grasina fiziniu susidorojimu. Kadangi anksčiau M. T. naudojo prieš ją fizinį smurtą, apie kurį policijai nėra sakiusi, todėl mano, kad šis gali savo grasinimus įvykdyti. M. T. internete kuria įvairias paskyras ir per jas bando susisiekti su ja, rašydamas visokias nesąmones, kurios ją įžeidžia ir žemina. Prašo imtis priemonių, kad M. T. jos nepersekiotų ir paliktų ramybėje, nes, kai ji ne kartą jam sakė, kad jis paliktų ją ramybėje, šis nesupranta ir nekreipia dėmesio. Vis tiek ieško kontakto, o dabar pradėjo ir grasinti susidorojimu. Šiuo metu savo grasinimų vykdyti nesiėmė, tačiau ji rimtai nerimauja, kad jie gali būti įvykdyti. Ji kiekvieną kartą bijo eiti į namus, nes jis gali prie namo kažkur jos laukti ir užpulti. Dėl to jaučiasi nesaugi, patiria stiprų neigiamą psichinį poveikį ir nuolatinę įtampą. Nukentėjusioji taip pat detalizavo, kad su M. T. yra pažįstama (duomenys neskelbtini) metus, draugauti artimai pradėjo prieš (duomenys neskelbtini) metus, t. y. gal nuo (duomenys neskelbtini) metų. Su M. niekada kartu negyveno ir bendro ūkio niekada nevedė, tik artimai bendravo. Iš pradžių viskas atrodė tvarkoje, bet vėliau jis pradėjo elgtis su ja agresyviai. Supykęs, išvadindavo ją necenzūriniais žodžiais, aprėkdavo, vėliau jau pradėjo prieš ją smurtauti, mėtyti į ją daiktus, mušti, smaugti. Tokie nesutarimai tiek žodiniai, tiek fiziniai vykdavo kokius du kartus per mėnesį, dažniausiai jos namuose. Nei karto nesikreipė į policiją, nes bijojo pasekmių, kad šis supyks ir ji dar labiau nukentės. 2021 m. birželio 27 d., apie 13.00 val., būnant pas ją namuose, pranešė M., kad nutraukia su juo santykius. Paaiškino, kodėl nenori su juo bendrauti, būtent dėl to, kad jis elgiasi su ja neadekvačiai, smurtauja. Ji liepė M. išeiti. Jis labai supyko, nėjo iš namų, visaip ją keikė, rėkė ant jos, pradėjo kambaryje mėtyti daiktus, metė kėdę, drabužius. Po to M. išėjo ir ji greitai užtrenkė duris ir užsirakino, kad jis negrįžtų. M. bandė vėl sugrįžti, klebeno rankeną, keikė ją. Ji buvo labai išsigandusi, verkė, ją pykino, bijojo, kad M. nesugrįžtų, bijojo dėl savo sveikatos. Netrukus sugrįžo abu jos tėvai. Jie papasakojo, kad lifte sutiko M. Jis šaukė ant tėčio ir grasino su visais susidoroti. Tada ji iš karto paskambino į policiją. Kitą dieną rašė pareiškimą, o 2021 m. liepos 1 d. gavo iš policijos pranešimą, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Po minėto įvykio, tikslios datos nežino, M. rašinėjo jai žinutes, kad ją užmuš, grasino susidoroti su tėvais (žinutes pridėjo prie pareiškimo, 3 nuotraukos). Jį užblokavus, jis kūrė naujas paskyras ir vėl rašydavo. Jai buvo baisu. Prie pareiškimo taip pat yra pridėjusi nuotraukas su sužalojimais, kuriuos padarė M. prieš ją smurtaudamas. 2021 m. liepos 12 d., apie 23.25 val., būdama savo namuose, gavo iš M. žinutę, kad jis stovi prie jos namų ir pridėta namo nuotrauka. Tada M. pradėjo skambinti į duris. Prie durų ji nebuvo ir jo per akutę nematė, bet žinojo, kad tai jis, nes niekas daugiau negalėjo tokią valandą ateiti. Be to, prieš tai atsiuntė namo nuotrauką, kad jis čia. Namuose buvo ir jos tėvai. Tada M. keletą kartų paskambino, gal padaužė duris, dabar jau gerai neprisimena, ir nuėjo, už durų jis nešaukė ir negrasino. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 09.00 val. gavo iš M. žinutę, kad jos nebūna namuose. Iš to suprato, kad jis vėl prie jos namų ir ją seka. Jos tuo metu namuose nebuvo, neprisimena kur buvo. Su M. nuo išsiskyrimo nebendrauja, į jo žinutes jam neatsakinėja, telefonu nekalba, į jo elektroninius laiškus taip pat neatrašinėja. Jų yra labai daug. Galės pateikti prie medžiagos. M. grasina, kad, jeigu ji su kuo nors susitikinės, tai visus tuos žmones, „lochus“, kaip jis vadina, jis užmuš. Toks M. elgesys ją gąsdina, bijo kur nors išeiti, kad jo nesutiktų, bijo susitikti bet kokį pažįstamą, kad nepamatytų M., jaučiasi sekama, nesaugi. Jaučiasi psichologiškai išsekusi. Kiek M. pažįsta, jis neturi priklausomybės alkoholiui, bet dažnokai parūkydavo žolę. Prie pareiškimo be grasinimų jai ir jos tėvams, dar yra pridėjusi nuotrauką su M. žinute, kaip patvirtinimą, kad jis prieš ją yra smurtavęs. Kada vyko tas susirašinėjimas, neprisimena, telefone neišliko (1 nuotrauka). Taip pat prie pareiškimo yra pridėjusi M. žinutę, kurioje jis ją žemina (žinutė lape su 4-iomis kitomis nuotraukomis). Pastaruoju metu M. kažkaip apsiramino, 2021 m. rugsėjo 16 d. parašė žinutę, kurioje prašo, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes jis nenori sėsti. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad savo ankstesnį telefoną ji pametė gal 2021 m. žiemą, todėl jokių M. T. jai rašytų tekstinių žinučių išsaugojusi neturi. Taip pat neturi išsaugojusi jokių M. jai rašytų elektroninių laiškų ir susirašinėjimų per „Messenger“ programėlę. Visą medžiagą ką turėjo dėl M. terorizavimo, ji pateikė prie 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo. Kadangi įvykių buvo daug, tai duodama parodymus šiek tiek suklydo ir nori juos patikslinti. Patikslina, kad 2021 m. birželio 25 d. šventė jos gimtadienį (duomenys neskelbtini) rajone, sodyboje. Ji buvo su M., buvo jos mama T. K., tėtis J. K. ir dar kiti svečiai. Jau ten sodyboje tarp jų su M. kilo konfliktas dėl jo neadekvataus elgesio, nes jis dėl visko kabinėjosi. Nenorėdama, kad M. ten liktų, ji su juo naktį, t. y. 2021 m. birželio 26 d. parvažiavo į jos namus (duomenys neskelbtini). M. pas ją nakvojo. 2021 m. birželio 26 d. dienos metu, tiksliai laiko neprisimena, bet galėjo būti apie 13.00 val., ji pasakė M., kad nenori su juo toliau draugauti ir jis turi išeiti. M. išeiti nenorėjo, sukėlė skandalą, apie kurį papasakojo ankstesnėje apklausoje, bet po to išėjo, tikėdamasis, kad ji jį įsileis. Beldėsi, daužėsi, keikė ją, rašė iš savo elektroninio pašto, kuris matosi telefono ekrane „M. T.“ į jos elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, grasinančias žinutes, reikalaudamas atidaryti duris, grasindamas, kad ją užmuš, primuš jos tėvą. Taip pat grasino jai, rašydamas į „Messenger“ programėlę, kur jis pasivadinęs „M.“, kad užmuš ją ir jos tėvą. Šių grasinimų nuotraukos pridėtos prie jos 2021 m. rugpjūčio 12 d., pareiškimo priedų 5 ir 7 lape. Tą pačią dieną vakarop grįžo jos tėvai ir prie lifto sutiko M., kuris jiems taip pat grasino. Ji buvo išsikvietusi policiją, o kitą dieną 2021 m. birželio 27 d. parašė pareiškimą policijai dėl grasinimų. Apie tai pasakojo ankstesnėje apklausoje, taip pat ir kaip tada jautėsi. 2021 m. liepos 12 d., 23.25 val., būdama namuose, iš M., kuris jos telefone matėsi kaip „M. Č.“, į savo elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gavo laišką, kad jis stovi prie jos namų ir pridėta jos namo nuotrauka. Šio laiško nėra išsaugojusi ir nuotraukos (laiško) neturi. Prie 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo pridėjo tik jo atsiųstą namo nuotrauką, kuri yra priedų 6-ame lape ketvirta nuotrauka. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 09.00 val. gavo iš M., kuris jos telefone matėsi kaip „M. Č.“, elektroninį laišką į savo elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, kad ji ne namuose. Šio laiško nuotrauka yra jos Pareiškimo priedų 6-ame lape pirma nuotrauka. 2021 m. rugpjūčio 10 d., 11.19 val. iš M., pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, į savo elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ gavo elektroninį laišką, kuriame buvo kaltinama išdavyste ir grasinama ją užmušti, jeigu pamatys ją su kitu. Jokios išdavystės nebuvo ir pagrindo ją kaltinti, o tuo labiau grasinti nebuvo. Laiško nuotrauka pateikta Pareiškimo priedų 4-ame lape. Kitų grasinimo ir jos terorizavimo atvejų ji neprisimena ir pateikti daugiau įrodančios medžiagos negali, nes, kaip ir minėjo apklausos pradžioje, jų nėra išsaugojusi. M. jai rašydavo iš įvairių elektroninio pašto adresų, jų pasakyti negali, neprisimena. Mato tik padarytose telefono ekrano nuotraukose. M. grasinantys laiškai suretėjo 2021 m. rugsėjo, spalio mėnesį, po to visai liovėsi. Šiuo metu M. pretenzijų neturi, bet tuo metu, kai jis taip elgėsi, tikrai jautėsi nesaugiai, jo bijojo (t. 2, b. l. 126-128, 129-130, 134- 136, 139-142).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad M. T. yra jo dukters G. K. buvęs draugas. Jie pradėjo draugauti, kai G. buvo (duomenys neskelbtini) metų, tai gal prieš kokius (duomenys neskelbtini) metus. Nuo tada jie su žmona T. K. jį ir pažįsta. M. pas juos ateidavo, kartais G. pas jį nueidavo arba jie kažkur kartu eidavo. Pradžioje jų bendravimas buvo kaip ir normalus, bet po to G. pastebėjo, kad jis keistai ir netinkamai su ja elgiasi. Tai pastebėjo ir jie su žmona. 2021 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) rajone, sodyboje šventė G. gimtadienį. Buvo ir M. Šis išgėrė, pradėjo kabinėtis prie G., šaukė ant jo žmonos, vienu tarpu matė, kad vos ranka nesudavė G., neleido jai išeiti. Naktį, apie 03.00 val. G. su M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek žino iš G. pasakojimų, ji pasakė M., kad nutraukia su juo santykius ir paprašė jo išeiti. M. išėjo, bet po to rašinėjo G. visokias grasinančias žinutes, daužė duris. 2021 m. birželio 27 d., apie 18.00 val. jie su žmona grįžo iš sodybos namo (duomenys neskelbtini). Priėję prie lifto, sutiko M., kuris šaukė, rėkė, grasino, kad užmuš juos ir jų dukrą. Jie įėjo į liftą ir nuvažiavo namo. Po šio įvykio, kaip sakė G., kokias dar keturias dienas M. jai rašinėjo, grasino, ką konkrečiai rašė, jis nežino, taip pat vaikščiojo prie jų namų. Kokius du kartus ir jis pats M. yra matęs tada prie jų namų. Apie vėlesnius M. bandymus susisiekti su G., grasinimus, jis nieko nežino, nes pats asmeniškai nesusidūrė, o G. jam nepasakojo. Kokiu telefono numeriu naudojosi M., koks jo elektroninio pašto adresas, nežino. Žino, kad šis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Prie protokolo prideda prašymą, nes jau ilgą laiką M. nesirodo ir nekelia problemų nei G., nei jiems (t. 2, b. l. 145-148).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. K. parodė, kad G. su M. pradėjo draugauti, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tai bus kokiais 2020 metais. Pradžioje draugystės viskas buvo kaip ir gerai. M. ateidavo pas juos į namus, jie kartu su G. kur nors nueidavo. Vėliau pastebėjo, kad G. pasidarė liūdna, dažnai būdavo apsiverkusi. Paklausus jos, kas yra, G. papasakojo, kad M. jai nuolat be pagrindo priekaištauja, prikaišioja, kad ji neištikima ir, kad ji nebenori su juo toliau draugauti. Vieną kartą, datos neprisimena, ji buvo namuose virtuvėje, o G. kambaryje su M. Išgirdo, kad G. suriko. Atėjo į kambarį ir tuo metu G. sakė M. „kodėl tu smaugi?“. Ji paklausė, kas atsitiko, bet taip ir nesuprato. M. buvo susinervinęs ir ji paprašė jo išeiti ir nusiraminti. 2021 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone šventė G. gimtadienį. Ten buvo ir M. Tarp jų vėl įvyko konfliktas. M. elgėsi neadekvačiai, užsidarė su G. kambaryje, jos neišleido, išvadino juos ir jų svečius girtuokliais. Naktį G. su M. išvažiavo namo, o jie su vyru namo grįžo kitos dienos vakare apie 17.00 val. Prie lifto jie sutiko įtūžusį M. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, sugniaužęs kumščius. M. jiems suriko, kad jiems bus galas, nes jie jį išskyrė su G. Jis dar kažką šaukė, bet jie jo jau nebeklausė. Prisimena, kad G. jau buvo iškvietusi policiją. Ji pasakojo, kad išsiskyrė su M. ir liepė jam išeiti, dėl to ir kilo konfliktas. M. išėjo, bet rašinėjo jai visokias grasinančias žinutes ar laiškus, dabar jau nežino. Kas konkrečiai tarp jų vyko, ji nematė. Atvyko policija ir kitą dieną G. parašė pareiškimą. Koks buvo sprendimas, ji nežino. Po šio įvykio G. dažnai jai parodydavo ir paskaitydavo iš M. gautus elektroninius laiškus, nes telefoną ji buvo užblokavusi, kuriuose M. grasino susidoroti su ja, su jais, kur sakydavo, kad jų nėra namuose, nes tamsūs langai. Iš to galima buvo suprasti, kad jis būna prie jų namų, stebi. Buvo baisu ir nejauku. Pasibaigus vasarai, tie M. laiškai retėjo ir galiausiai visai nutrūko. Konkrečių grasinimo atvejų ji papasakoti negali, nes neprisimena. Kokiu telefono numeriu, elektroniniu paštu naudojosi M. ji nežino. Kadangi jau kurį laiką M. nei G. nei jiems negrasina, dabar gyvena ramiai, tai jokių pretenzijų jam neturi (t. 2, b. l. 152-154).

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. BIR žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėja G. K. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d., 11.19 val. jai M. T. grasino, kad ją užmuš ir pakars, jei ji su juo nebendraus. M. T. nuolat jos ieško namuose ir SMS žinutėmis, ją žemina ir reikalauja palaikyti santykius su juo prieš jo valią (t. 1, b. l. 79-84).

G. K. 2021 m. birželio 28 d. pareiškime nurodyta, kad G. K. pareiškė, jog jos buvęs vaikinas M. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ateina prie jos buto ir daužo duris, atjungia elektrą, šaukia, rašo grasinančias žinutes, skirtas jai bei jos šeimai (t. 2, b. l. 116).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos A. P. 2021 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 1 d. buvo bendrauta su M. T., kuris nurodė, kad buvo atėjęs pas G. K. atiduoti likusius pas jį jos daiktus (kačių maistą), tačiau G. K. neatidarė durų. M. T. norėjo su ja pakalbėti ramiai, tačiau tarp jų kilo žodinis konfliktas. M. T. paaiškino, kad galėjo iš pykčio pasakyti necenzūrinių frazių, tačiau niekada nesiims jokių veiksmų ir niekam nieko blogo nedarys, taip pat nurodė, kad daugiau pas G. K. jis neis ir jokių konfliktų daugiau tarp jų nebus. M. T. taip pat buvo sutikęs G. K. tėvus, su kuriais tiesiog pabendravo ir išsiskirstė ramiai. Dėl savo elgesio M. T. gailisi, įspėtas dėl atsakomybės už panašų elgesį (t. 2, b. l. 118-119).

Iš 2022 m. birželio 27 d. BIR žiūryklės duomenų matyti, kad G. K. pranešė, jos buvęs vaikinas M. T. daužo buto duris, grasina užmušti ją ir jos tėvus. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, G. K. kad jos buvęs vaikinas M. T. negali susitaikyti, kad jie išsiskyrė. Ateina ir laiptinėje esančioje elektros skydinėje atjunginėja jiems šviesą bute. Socialiniame tinkle „Facebook“ rašo grasinančias žinutes. Jos tėvas J. K. paaiškino, kad vaikinas yra agresyvus, grasino ir jiems su žmona susidorojimu (t. 2, b. l. 120-123).

J. K. ir T. K. 2022 m. spalio 18 d. pranešime dėl aplinkybių nurodyta, kad po nutarties, kuria M. T. buvo uždrausta artintis prie jų šeimos narių, gyvenamosios vietos bei bandyti ieškoti būdų susisiekti su jais ar jų dukra G. K., jis savo įsipareigojimus jų atžvilgiu įvykdė. Jų šeimą toks sprendimas tenkina. Šiuo metu jų dukra bando kurti naują, saugų gyvenimą, todėl nenori iš naujo viską išgyventi – tai psichologiškai traumuoja, kelia daug streso. J. K. ir T. K. išreiškė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą M. T. atžvilgiu, jeigu toks būtų vykdomas, su sąlyga, kad M. T. pateiktų raštišką pasižadėjimą nesiartinti ir neieškoti būdų susisiekti su jų šeimos nariais, kas juos pilnai tenkina. Jų manymu, laikymasis minėto nutarimo, nebekelia pavojaus jų šeimai. Praėjo jau daug laiko, todėl jie tikisi, kad jis suvokė savo elgesį (t. 2, b. l. 149, 156).

Kitų objektų 2021 m. spalio 25 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas G. K. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo priedai: 1. Apžiūrimas objektas – 2 nuotraukos, 2 lapai. Vienoje iš nuotraukų stambiu planu užfiksuotas asmuo, pagal matomus bruožus, moteriškos giminės (moteris ar mergina), nuo lūpų iki raktikaulio. Ant apatinės lūpos dešinėje pusėje matosi vertikalus ryškiai raudonos spalvos įbrėžimas, ant smakro – keletas rausvų dėmelių. Kitoje nuotraukoje matome užfiksuotą moterį ar merginą šviesiais plaukais. Moteris (mergina) atsisukusi į objektyvą, matosi dešinioji priekinė jos pusė iki krūtinės, atstačiusi dešinės rankos alkūnę į objektyvą. Ant alkūnės matosi ryškiai raudona dėmė.

2. Iškarpinės iš elektroninio pašto telefone, 3 lapai. 2.1.Siuntėjas: „(duomenys neskelbtini).“ 11.19AM Teksto turinys: „Ačiū kad atrasei aciu kd perskaitei zinutes aciu kad turi didele sirdy su kuom mane isduot as prizadu (duomenys neskelbtini) kaip tu taip gali su manim elgtis as tave suka nei karto gyvenime neisdaviau kaip tu mane, as taves gyvenime i nieka neiskeiciau kaip tu mane dar blogai tau dar nx atrasyt negali??? Suka as tave uzmusiu jai pamatysiu su kitu nx...As pamatysiu tikrai tave su kitu pasol tu nx suka koncina...“.

2.2. Siuntėjas M. T. 2.34 PM. Tekstas: „Atidaryk duris graziuoju“. 2021 m. birželio 26 d., št 12.47, M. T.. Siuntėjas: M. T. 2.34 PM. Tekstas: Prašau nx blet atidaryk duris arba lauksiu tavo tėvo ir ji atpyzdinsiu. Siuntėjas: M. T. 4.00 PM. Tekstas: P.s. uz sita as tikrai nepaliksiu visko už nugaros ka siandien man padarei tu ir tavo. Siuntėjas M. T. 4.00 PM. Tekstas: O tu kale tikrai busi pakasta uz vakar ir siandien.

2.3. Keturios iškarpinės ant vieno lapo: Siuntėjas; M. Č. Aug 6 Tekstas: P.s. kaip su juo? gali nx atrasyt nx nors karta blet!!! Nes nz tavws namie nebuna. Siuntėjas: M. S. 5 days ago. Tekstas: Tu gal nori atrasyt at lauki kol as realiai susibesinsiu ir ateisiu iki taves? Siuntėjas: M. T. May 1. Tekstas: „geriau paciulpk tam loxui vietoj to kad man sugebetum nors laseli kazkoki parasyt kazka sedek užsidarius ignoruok mane ir pavaidink kazkokia salava toliau besirde kale, paziurek iki kur daeisi nevecna nx esi mazvaike blet ant tiek zemint mane skaudint suka ir sakyt koks as abydinas kai tu tik nx mano laika svaistei aciu tau kad as ateidamas tau padet sugebi mane apsikt taip idijote tau bandziau padet nx nes iskeliau tave pirmoi vietoi vietoi visko kai net nenorejau pasprink nx salava apsikta tu kurva nx“. Siuntėjas: M. Č. Jul 12. Nuotraukoje matosi dalis daugiabučio namo su uždegta šviesa kai kuriuose languose.

3. Iškarpinės iš susirašinėjimo programėlės „Messenger“, 2 lapai. 3.1. M.: „Pakelk nx Rageli Nors Blet Besirde jibana“. Praleistas M. skambutis 2:42 PM. „As tave kale izmusii. Ir tavo teva Viskas Uz jusu situos sudus Tau tikrai pyzda“. 3.2. Tekstas: „kada nustumiau uz gerkles nx cia smaugimas? ir tai nestipriai? i lova“ Atsakymo tekstas: „?? Tau viskas gerai su galva??? Tu ne vieną kartą mane smaugei“. Tekstas: „nu gerai“. Atsakymo tekstas: „Nestipriai?“. Tekstas: „ne viena tu teisi“. Pastaba: laiškų ir žinučių tekstas netaisytas, trumpinys "nx" greičiausiai necenzūrinio žodžio "nachui" trumpinys (t. 1, b. l. 71-77, t. 2, b. l. 157-159).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2021 m. liepos 12 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo V. T. atžvilgiu).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir motinos V. T. Nepamena dėl ko kilo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, dabar kaltę pripažįsta. Jis metė indą su svogūnais į motiną, nepamena, ar pataikė V. T. į galvą, prieš įvykį sužalojimų ant jos kūno nebuvo (t. 5, b. l. 136-141).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta E. T. parodė, kad visais atvejais V. T. buvo neblaivi. Konfliktai įvykdavo dėl to, kad visi šeimos nariai nemokėdavo rasti kompromiso. M. T. smurtaudavo prieš motiną, išgėrusi alkoholio ji tampa konfliktiška, priekabi. Vaikystėje M. T. patyrė įvairias traumas, šeimoje nebuvo tėvo, motina nuolatos vartojo alkoholį, neprižiūrėjo vaikų, yra buvę smurto atvejų prieš M. T. vaikystėje, buvo pinigų trūkumas, (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad yra kaltinamojo mama, nesutinka duoti parodymų, atleidžia kaltinamajam, pretenzijų neturi (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad pamena, jog kad įvykio vietoje nebuvo kaltinamojo, nesulaikė jo. Nepamena ar ant nukentėjusiosios kūno buvo sužalojimų, taip pat, nepamena konflikto priežasties. Nepamena ir to ar yra tekę anksčiau lankytis minėtų adresu, dažniausiai dirbdavo kituose rajonuose. Liudytojas neprisiminė koks girtumo laipsnis buvo nustatytas nukentėjusiajai (t. 5, b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2021 m. liepos 12 d., apie 19 val. po darbo grįžo namo. Namuose buvo jo motina V. T. ir močiutė. Motina buvo visiškai girta. Močiutė savo kambaryje skaičiavo pinigus ir paduodavo pinigus motinai. Jis iš motinos pinigus atėmė ir padavė juos močiutei, nes žino, kad motina paimtus iš močiutės pinigus pragers. Motina supyko, pradėjo jį įžeidinėti ir provokuoti. Jis motiną nustūmė ir išėjo iš namų į lauką, nenorėdamas veltis į konfliktus su ja. Motiną jis tik nustūmė, daugiau jokio fizinio kontakto, smurto iš jo pusės jos atžvilgiu nebuvo. Jis išėjo iš namų ir tiesiog vaikštinėjo gatvėje apie 2 valandas. Kai grįžo namo, motina ir močiutė buvo namuose. Močiutė minėjo, kad namuose buvo policija, nes policiją kvietė motina. Tą dieną į motiną nežiūrėjo, negali pasakyti ar pas ją ant veido jokių smurto žymių nematė. Kaltinamasis taip pat papildė, kad dėl įvykio 2021 m. liepos 12 d. jis neprisipažįsta. Prisimena, kad tada į namus (duomenys neskelbtini), jo mama V. T. grįžo neblaivi. Greičiausiai konfliktas tarp jų kaip tik dėl to ir kilo. Jis susinervinęs metė į mamą plastikinį indą su svogūnais, tačiau indas jai nepataikė, todėl fizinio skausmo jis jai nesukėlė (t. 2, b. l. 107-109, t. 5, b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad M. T. yra jos sūnus. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), pas jos mamą I. V. 2021 m. liepos 12 d., apie 19.00 val. ji sėdėjo kambaryje fotelyje ir kalbėjosi su mama. Jų pokalbio metu jos sūnus M. T., atėjęs į kambarį, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių jis metė į ją plastikinį indą, kuriame buvo supjaustyti svogūnai, ir pataikė jai į galvą, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Įvykio liudininkė jos mama. Po šio įvykio sūnus iš namų išėjo. Ji iškvietė policiją. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada Nr. 0880, kuri ją apžiūrėjo (t. 1, b. l. 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. P. parodė, kad 2021 m. liepos 12 d., apie 19.20 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. N., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė sūnus. Atvykus nurodytu adresu, kieme prie namo juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo yra V. T. Ši paaiškino kad būnant namuose, jos sūnus M. T. pradėjo konfliktuoti, keikti ją necenzūriniais žodžiais, po to metė į ją plastikinį indą su svogūnais. Indas pataikė pranešėjai į galvą ir sukėlė fizinį skausmą. Iki jų atvykimo, sūnus pasišalino. Akivaizdžiai matėsi ir jautėsi, kad pranešėja neblaivi, todėl ji buvo patikrinta alkotesteriu bei nustatytas girtumo laipsnis. Šiaip moteris bendravo ir elgėsi adekvačiai. Ar ant moters matėsi kokių nors sužalojimų, neprisimena, kokia buvo jos emocinė būsena taip pat neprisimena, jam atrodo elgėsi labai ramiai. Kadangi moteriai buvo suduota į galvą, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji. Medikai apžiūrėjo moterį ir nustatė galvos sumušimą. Pranešėja teigė, kad tai jau ne pirmas konfliktas su sūnumi ir dėl šio įvykio ji turi sūnui pretenzijų. Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, buvo atliekami tolesni veiksmai (t. 2, b. l. 85-87).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021 m. liepos 12 d. protokole nurodyta, kad V. T. pareiškė, jog 2021 m. liepos 12 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. T. metė į ją plastikinį indą ir pataikė jai į galvą. Savo veiksmais jos sūnus M. T. sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 36-43).

Iš 2021 m. liepos 12 d. BIR žiūryklės duomenų matyti, kad V. T. 2021 m. liepos 12 d., apie 19.30 val. pranešė apie tai, kad jos sūnus ją sumušė. Smurtas pasitvirtino. Kieme policijos pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad jos sūnus M. T. metė į ją plastikinį indą ir pataikė jai į galvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Iki policijos pareigūnų atvykimo sūnus su plastikiniu indu pasišalino iš namų. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri moterį apžiūrėjo ir nustatė galvos sumušimą, kairio smilkinio. Kartu buvo pateiktos ir įvykio vietos vaizdo nuotraukos (t. 1, b. l. 48-58).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0165“ 2021 m. liepos 12 d. duomenų matyti, kad V. T. 2021 m. liepos 12 d. buvo nustatytas 1,85 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 60-61).

2021 m. liepos 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – nukentėjusiosios V. T. medicininiai dokumentai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad V. T. nustatytas kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2021 m. liepos 12 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 82-83).

Kitų objektų 2021 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Gauta vieno pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija patalpinta faile „2021_07_12_19-18-54_37067406607“. Įrašo trukmė – 1 min. 29 sek. garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį. Garso įrašo stenograma: bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC. Pranešėja moteris – M. BPC – Vienas, vienas, du. M – Sveiki. BPC – Sveiki. M – Norėčiau... šiaip, tai policijos. BPC – Kokiu adresu? M – Šiaip (duomenys neskelbtini), bet aš dabar iš namų išeinu...mane namuose sumušė sūnus. BPC – (duomenys neskelbtini), taip? M – Jo. Dabar aš einu, lauksiu prie „Ekspres picos“, čia (duomenys neskelbtini) gatvėj. (Duomenys neskelbtini) gatvėj, įvažiuojant prie į (duomenys neskelbtini), šalia yra „Ekspres pica“. Nenoriu būti namuose, nes bijau. BPC – Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namą, taip? Prie „Ekspres picos“? M – Jo, jo, jo, jo, įvažiavimas tenais... BPC – Tai jus ten sūnus aumušė, taip? M – Taip. BPC – Vaikų nepilnamečių yra? M – Ne. BPC – Greitoji reikalinga? M – Ne. BPC – Koks ten būtų aukštas? M – Aš lauksiu prie „Ekspres picos“. BPC – Jokio aukšto nėra. M – Aš bijau, kad jisai ir motiną sumuš. Suprantat? BPC – Supratau. Jūsų vardas, pavardė? M – V. T. BPC – T., taip? M – T., jo. BPC – Gerai, laukit tada, viso. M – Dėkui (t. 2, b. l. 93-95).

Kitų objektų 2021 m. liepos 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – 2021 m. liepos 27 d. „Body“ kamera filmuota medžiaga patalpinta 5 failuose. Vaizdo įrašas Nr. 1, patalpintas faile ,,2021_0712_194058_001“ įrašo trukmė 7 min. Atidarius failą, jo apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_PR_619508“ 2021/07/12 19:38:59. 19:40:11 prie iš tarnybinio automobilio išlipusių pareigūnų prieina moteris, pagal bylos aplinkybes – nukentėjusioji V. T. V. T: - Jo nėra namie, jis pabėgo kaip visada. Jūs ką M. nežinot? Pareigūnas Nr. 1 – o ką jis mane žino? V. T.: - ne nežino. Pareigūnas Nr. 1 - Kur jus mušė lauke ar namuose? V. T.: - namie. Toliau tarp pareigūnų ir nukentėjusios moters vyksta bylai nereikšmingas pokalbis. Pareigūnai su moterimi eina į jos butą. Užėjus į butą jame yra senyvo amžiaus moteris. Pareigūnas Nr. 1 - Papasakokite, kaip čia viskas buvo? V. T.: (19:42:47) - Pradžia buvo tokia, kad aš grįžau iš draugės. Aš parėjau namo, paskambinau, sakau ar yra cigarečių? Ant stalo guli viena cigaretė. Nu aš paskambinau, sakau tu man palikai cigarečių? Taip palikau tau cigaretę taip ir taip. Gerai. Praėjo keliolika minučių ne keliolika, keleta minučių, parbėga. Tu prigėrusi, tu tavo, tu sivo, tu taip anaip. O aš su močiute sėdėjau ir kalbėjau anam jos kambary, nes į sodą važiuot reikia. <….> bylai nereikšmingas tekstas. Pareigūnas Nr. 2 (su „Body“ kamera): – Gerai, toliau kas buvo? V. T.: - Tu tokia, tu anokia, tu išgėrei, tu prigėrei ir man iš šaldytuvo paėmęs, svogūnai pjaustyti ir šaldyti, dėžutę paėmęs ir metė į mane (V. T ranka parodo kairės pusės skruostikaulį). V. T: -Va ir metė į mane. Aš jam sakau, M. kaip taip galima? Pareigūnas Nr. 1: - Kuriame čia kambaryje? Vaizdo įraše matome, kaip moteris eina į kambarį kur įvyko įvykis, pareigūnas praeina šalia virtuvės (matosi pagal apstatymą). V. T.: -Ten svogūnai dar turi būti išbarstyti. Ai močiutė aptvarkė biški. Va čia, va ir va čia, visur (vaizdo įraše V. T rodo rašomąjį stalą). V. T.: - Dar yra va gi matosi svogūnų, tas indelis atsidarė. Tu dar eisi, šoksi ant manęs, tu tokia, tu anokia. Pareigūnas Nr. 2. (su „Body“ kamera): - Gerai, dokumentą duokite savo. V. T.: - Nu žinokit dabar tikrai, dar anksčiau atsiėmiau ir sesuo atsiėmė, šį kartą neatsiimsiu pareiškimo. Pareigūnas Nr. 2 (su „Body“ kamera): - O mes jo ir neatiduosim. Moteris: - Ne žinokit, garbės žodis. Pareigūnas Nr. 1: - Eime prie mašinos, paimkit dokumentą, ten reiks užtrukti kol mes ten jus suforminsime. <...>. Toliau vyksta bylai nereikšmingas pokalbis tarp nukentėjusios moters ir pareigūnų. Įrašo pabaiga. Įrašas Nr. 2. Vaizdo įrašas, patalpintas faile ,,2021_0712_194558_002“ įrašo trukmė 1:06 min. Atidarius failą, jo apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_PR_619508“ 2021/07/12 19:45:57 <...>. Bylai nereikšmingas pokalbis. Pareigūnas Nr. 1: - Gal mes jums iškviesime greitąją pagalbą? V. T.: - Tai čia man nieko nėra, iš tos dėžutės ką aš gavau. <...>. Bylai nereikšmingas pokalbis. Įrašo pabaiga. Įrašas Nr. 3. Vaizdo įrašas, patalpintas faile ,,2021_0712_202401_003“ įrašo trukmė 7 min. Atidarius failą, jo apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_PR_619508“ 2021/07/12 20:22:02. Vaizdo įrašas persikelia į tarnybinį automobilį. Pareigūnas Nr. 1: -Jūs tuo metu buvote su mama kambaryje, kalbėjotės? V. T.: - Jo, jo. Pareigūnas Nr. 1.: - Kaip sakėt? Atėjo į kambarį M., ką jums pasakė? V. T.: - Tu prigėrusi, tu šliucha, tu šalava, tu tokia, tu anokia ir keiksmažodžiais ant manęs pradėjo. Kaip tu gali, baba pensiją gavo tu treši pinigus, tu tavo tu sivo ir aš neatsimenu kaip ten buvo, jis atsinešė tą indelį. Pareigūnas Nr. 1.: - Jis atsinešė tą indelį? V. T.: Taip atsinešė. Še tau blemba. Pareigūnas Nr. 1: - O jūs tuo metu sėdėjote ant lovos? V. T.: - O aš tuo metu sėdėjau. Močiutė sėdėjo ant lovos kur miega, o aš ant fotelio. Jis kaip leido man. Po to praėjo kelios minutės, net minutė nepraėjo, jis kažkur nulėkė nežinau kur, gal į kambarį, gal vonią, nežinau kur. Sako imk prisidėk ledo, kokio ledo jei pas mus namie ledo nėra, prisidėk ledo. Kažką atnešė man šalto prisidėti, sakau nesidėsiu. Tu nori uždaryti mane į policiją, ai ne, tu nori mane uždaryti į kalėjimą, kad mane uždarytų, tu specialiai taip darai. Jis pradėjo ant manęs rėkti. Pareigūnas Nr. 1.: - Kokiais dar kartą galite pakartoti sakėte jus žodžiais įžeidinėjo? V. T.: K, S. P. Nr. 1: - Normaliai sakykit. V. T.: - Necenzūriniai žodžiai. Pareigūnas Nr. 1.: - Necenzūrinis žodis? V. T.: - Jo. Nors aš į darbą einu, dirbu, atlyginimą parnešu, dar jį išlaikau, nors jis eina pirkti valgyti sau, o kitiems nei gabaliuko nenupirks, nors gyvena kartu. Už butą nei kapeikos neduoda. Čia yra mano, mano. Būna jo, bet neliesk tu mano, o aš tavo neliesiu, logiškai galvoju? Pareigūnas Nr. 1.: - Tai kai pasakė šituos negražius žodžius, metė iš to indo plastikinio? V. T.: - Taip, bet svarbiausia, kad aš esu paskutinė šliundra ir alkoholikė. Aš kiekvieną dieną dirbu, į darbą kažkas tai eina vietoj manęs? Pareigūnas Nr. 1.: - Kas tame indelyje buvo? V. T.: - Svogūnai supjaustyti. Ten ne paprasti indeliai, ten tokie sunkūs indeliai, specialiai šaldikliui. Musiet šiandien žolės negavo ir dėl to išsidirbinėja. Įrašo pabaiga. Įrašas Nr. 4. Vaizdo įrašas, patalpintas faile ,,2021_0712_202901_004“ įrašo trukmė 5 min. Atidarius failą, jo apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_PR_619508“ 2021/07/12 20:29:01. 02:18 minutė. Pareigūnas Nr. 1.: - Dukros namuose nebuvo? V. T.: - Ne. Pareigūnas Nr. 1.: - Mama tiktai matė? V. T.: -Jo. Bet klausimas, nu aišku gal ir paliudys, bet šiaip niekada neliūdina, nes niekada nieko nemato. Gal šiuo atveju ir paliudys. Pareigūnas Nr. 1.: - Tai aš galiu ją įrašyti? V. T. : - Nu bandykit. Bet jau jos aš jos neatvešiu jos į teismą ar į policiją. Reikės policijai atvažiuoti. Nes vienas atvejis buvo, tai policija buvo pati atvažiavus. Patys į namus atvažiavo, dokumentus užpildė ir viskas. Pareigūnas Nr. 1.: - Vieną nuotrauką padarys jūsų, kad matytųsi šitas. V. T.: - Gerai, aš ir pati pasidariau porą nuotraukų dėl visa ko. - Nes sakau tada, kai buvo šonkaulį sulaužęs, kad aš neatlikau… Įrašo pabaiga (t. 2, b. l. 98-101).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2021 m. spalio 17 d. fizinio skausmo sukėlimo V. T. atžvilgiu).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d. smurtavo V. T. atžvilgiu. Kartu kaltinamasi parodė, kad sunkiai prisimena dėl ko įvyko konfliktas, daugeliu atvejų naudojo smurtinius veiksmus, todėl sunku prisiminti, ar būtent šiuo atveju smurtavo. Konfliktas galėjo kilti dėl motinos neblaivumo, dėl šios priežasties kildavo visi konfliktai. Jis matydavo kaip motina vartoja alkoholį, nenorėdavo to matyti, sukildavo vaikystėje patirti blogi prisiminimai, būdama namuose neblaivi, motina elgdavosi priekabiai, todėl jis nesusitvardydavo, pradėdavo smurtauti (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad yra kaltinamojo mama, nesutinka duoti parodymų, atleidžia kaltinamajam, pretenzijų neturi (t. 5, b. l. 136-141).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta E. T. parodė, kad visais atvejais V. T. buvo neblaivi. Konfliktai įvykdavo dėl to, kad visi šeimos nariai nemokėdavo rasti kompromiso. M. T. smurtaudavo prieš motiną, išgėrusi alkoholio ji tampa konfliktiška, priekabi. Vaikystėje M. T. patyrė įvairias traumas, šeimoje nebuvo tėvo, motina nuolatos vartojo alkoholį, neprižiūrėjo vaikų, yra buvę smurto atvejų prieš M. T. vaikystėje, buvo pinigų trūkumas, (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugės sūnus. Jų šeimoje dažnai kyla konfliktai, tačiau ji stengiasi laikytis atokiai. V. T. ateina pas ją į svečius, porą kartų skundėsi dėl barnių ir smurto namuose, teko kviesti policiją jos prašymu, parašė pareiškimą. Dėl 2021 m. rudens įvykių liudytoja paaiškino, kad pas ją atėjo V. T., ji buvo susijaudinusi dėl konflikto kilusio namuose, prašė iškviesti policiją, smurto žymių ant jos kūno liudytoja nepastebėjo. Daugiau detalių nežino, stengiasi nesikišti. Konflikto dieną V. T. buvo išgėrusi, tačiau neatrodė apsvaigusi. Su V. T. jos yra draugės, ji ateina pas ją į namus, kartu eina vedžioti šunis, tačiau pas V. T. į namus ji pati neina, kadangi, žino, kad šeimoje dažnai vyksta konfliktai. V. T. jai pasakė, kad namuose vyksta konfliktas, smurto žymių ant jos kūno nepastebėjo. Pati V. T. minėjo, kad sūnus ją užgavo, ji paprašė paskolinti telefoną, kad galėtų iškviesti policiją, pareigūnai buvo kviečiami V. T. iniciatyva. V. T. minėjo, kad vyksta konfliktas, tačiau, nedetalizavo. Anksčiau ji yra minėjusi, kad jos atžvilgiu M. T. smurtauja (t. 5, b. l. 154-156).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta P. K. parodė, kad neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau pamena, kad atvykus į iškvietimą juos pasitiko pranešėja, jie priėmė jos pareiškimą, atliko apklausą. Kaltinamojo tuo metu namuose nebuvo. Ji kalba apie 2021 m. spalio 17 d. įvykius, nepamena kokiu adresu buvo gautas iškvietimas, galimai (duomenys neskelbtini). Iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, juos pasitiko pranešėja, nepamena ar ant jos kūno buvo sužalojimų. Liudytoja taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 154-156) .

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad atvykus į iškvietimą, kieme laukė pranešėja, kartu su ja jie nuėjo į butą. Bute buvo keletas žmonių, kaltinamojo namuose nebuvo, jie pastebėjo, kad pranešėja buvo pavartojusi alkoholio. Liudytojas nurodė, kad daugiau įvykio detalių nepamena, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kartu liudytojas detalizavo, kad įvykio metu pranešėja elgėsi adekvačiai, tačiau nepamena, kokie asmenys tuo metu buvo bute, kaltinamojo nebuvo. Minėtu adresu vyko pirmą kartą. Nepamena, kodėl kaltinamojo nebuvo namuose, taip pat nepamenu, ar buvo smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno (t. 5, b. l. 154-156).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d. dienos metu virtuvėje tarp jo ir jo motinos įvyko konfliktas, nes paprašė motinos duoti jam 10,00 Eur maistui, motina pinigų nedavė, buvo girta ir jį pradėjo išprovokuoti. Kaltinamasis kartu papildė, kad dėl 2021 m. spalio 17 d. įvykių, kuriuose nukentėjusioji yra jo mama V. T., gali pasakyti, kad dabar jų jau neprisimena. Tarp jo ir mamos konfliktai kildavo tik tuomet, kai ji būdavo neblaivi, o tai būdavo dažnai. Neatmeta galimybės, kad galėjo panaudoti smurtą prieš mamą ir sukelti fizinį skausmą. Savo pirminių parodymų apie šiuos įvykius nelabai prisimena (t. 3, b. l. 52-54, t. 5, b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. T. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant namie ir valgant virtuvėje, jos sūnus M. T. tuo metu buvo duše. Išėjęs iš dušo, savo sesei M. T. pasiūlė susidėti pinigus ir nusipirkti picą. Dukra atsisakė. Jai valgant, sūnus priėjo prie jos ir pareikalavo, kad ji šiam duotų pinigų nusipirkti maisto. Pinigų duoti ji atsisakė ir pasakė, kad šis yra dirbantis ir turi išsilaikyti pats save. Jai besėdint ant kėdės, sūnus abiem rankom griebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Nuvertė ją nuo kėdės ir vieną kartą spyrė jai į dešinį šoną, dubenį ir pagrasino, kad jeigu ji iškvies policiją, jis šiandien ją papjaus. Taip patyrė fizinį skausmą. Kartu nukentėjusioji parodė, kad po įvykio 2021 m. spalio 17 d. jai buvo išduota užduotis kreiptis pas ekspertus, tačiau apžiūrai nuvykusi nebuvo, nes jokių matomų sužalojimų jai padaryta nebuvo. Taip pat nori pasakyti, kad dėl to, kas įvyko, savo sūnui M. T. ji jokių pretenzijų neturi, jo sužalota nebuvo, stipraus fizinio skausmo įvykio metu nepajuto, todėl prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. Policiją 2021 m. spalio 17 d. kvietė ji, nes labai išsigando tuo metu, kai viskas įvyko. Šiuo metu gyvena atskirai nuo sūnaus M. T., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95-99, t. 3, b. l. 6-8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. N. parodė, kad M. T. yra jos draugės V. T. sūnus. 2021 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, dienos metu ar vakare, taip pat neprisimena, V. atėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini). V. buvo susijaudinusi. Ji pasakė, kad „gavo į kailį“ nuo sūnaus M., kitaip tariant M. ją sumušė. Kitų detalių apie įvykį ji nežino ir net neprisimena ar V. ką nors daugiau pasakojo. Jokių akivaizdžių sumušimų, sužalojimų ant V. matomų kūno vietų nepastebėjo. V. buvo išgėrusi, jautėsi alkoholio kvapas, bet ne girta. Kada V. skambino ir iškvietė policiją, ji nematė. Žino, kad tarp V. ir M. dažnai vyksta konfliktai, dėl to, kad M. reikalauja iš V. pinigų. Ji nenori kištis į jų reikalus ir į svetimą šeimą. Ar M. dažnai smurtauja prieš V., ji nežino ir nesidomi, todėl nieko papasakoti negali (t. 3, b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta P. K. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. D., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus, bandė smaugti. Atvykus nurodytu adresu, lauke, prie namo juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, V. T. Moteris papasakojo, kad apie 12.00 val. jai būnant namuose, valgant, jos sūnus M. T. išėjęs iš dušo, pasiūlė sesei M. T. susidėti pinigų ir nusipirkti picą. Dukra nesutiko, tada M. pradėjo reikalauti pinigų iš jos. Kadangi ji atsisakė M. duoti pinigų, sūnus rankomis sugriebė ją už kaklo, smaugė, spyrė jai į dešinį klubą. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Ar ant jos kūno matėsi kokių nors sumušimo žymių, dabar jau neprisimena. Pati moteris sumušimų jam nerodė. Namuose dar buvo V. T. dukra, vardo, pavardės neprisimena, su ja bendravo jo kolega, ir močiutė, vardo, pavardės neprisimena. M. T. iki jiems atvykstant pasišalino nežinoma kryptimi. Ar V. T. buvo blaivi, neprisimena, bet bendravo ir elgėsi adekvačiai, medikų pagalbos atsisakė. Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, buvo užpildytas Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame ir surašytos visos nustatytos aplinkybės ir nukentėjusiosios parodymai (t. 3, b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d., patruliuodami su vyriausiąja patrule P. K., gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus. Atvykus nurodytu adresu, aikštelėje prie namų, juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, V. T. Moteris paaiškino, kad būnant namuose, jos sūnus M. T. užsimanė nusipirkti picos ir pasiūlė sesei susidėti pinigų. Sesuo picos nenorėjo, tada sūnus pradėjo reikalauti picai pinigų iš jos. Ji atsisakė duoti pinigų, kadangi jis pats dirba ir turi pinigų. Tarp jų su sūnumi prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu moteris patyrė fizinį skausmą, nes sūnus spyrė jai į dešinį šoną. Sūnus taip pat pagrasino ją papjauti, jeigu ji iškvies policiją. Moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi, apsiverkusi, einant į butą, jos paklausus, moteris prisipažino, kad šiandien prieš jiems atvykstant išgėrė truputį alkoholio, bet elgėsi ir bendravo adekvačiai. Ant moters kūno sužalojimų ir smurto žymių nesimatė. Moteris sakė, kad sūnus yra smurtavęs ir anksčiau, į policiją kreipėsi. Bute dar buvo pranešėjos V. T. dukra M. T., kuri paaiškino, kad čia negyvena, atvažiavo tik į svečius. Ji patvirtino motinos žodžius, kad žodinis konfliktas prasidėjo dėl pinigų, kad brolis muštų mamą ji nematė, nes tuo metu balkone rūkė ir tik girdėjo, kaip motina šaukė. Ką šaukė, neprisimena. Bute taip pat dar buvo senyvo amžiaus moteris, kuri apie įvykį nieko nepaaiškino. M. T. iki jiems atvykstant pasišalino nežinoma kryptimi. Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir užpildyti nustatytos formos dokumentai (t. 3, b. l. 21-23).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021 m. spalio 17 d. protokole nurodyta, kad V. T. pareiškė, jog 2021 m. spalio 17 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), būnant namuose, virtuvėje, prie jos priėjo jos sūnus ir pareikalavo iš jos pinigų. Atsisakius duoti jam pinigų, sūnus abiem rankomis ją sugriebė už kaklo ir bandė uždusinti, po to sūnus ją numetė ją ant žemės ir spyrė į dešinį šoną, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kartu buvo pridėtos ir įvykio vietos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 95-102).

Iš 2021 m. spalio 17 d. BIR žiūryklės duomenų matyti, kad pagal pareiškėjos V. T. iškvietimą atvykus į jos gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko pareiškėja, kuri nurodė, kad 2021 m. spalio 17 d., apie 12.00 val., jai būnant namie ir valgant, jos sūnus M. T., išėjęs iš dušo, pasiūlė jos dukrai M. T. susidėti pinigus ir nusipirkti picą. Dukra atsisakė, todėl sūnus V. T. pareikalavo, kad ši jam duotų pinigų maistui nupirkti. Pinigų duoti ji atsisakė, nurodė, kad jis yra dirbantis ir pats turi save išlaikyti. Tada jos sūnus griebė ją abiem rankomis, jai besėdint ant kėdės, už kaklo ir pradėjo smaugti. Nuvertė ją nuo kėdės ir koja spyrė jai į dešinį šoną, į dubenį, ir pagrasino, kad jei ji iškvies policiją, jis ją šiandien papjaus. Ji patyrė fizinį skausmą. Bute vyrauja bendra netvarka, ant pareiškėjos matomų sužalojimų ir smurto žymių nėra. Paklausus pareiškėjos ar ji šiandien vartojo alkoholį, šį nurodė, kad pavartojo truputį prieš atvykstant policijos pareigūnams. Moteriai blaivumas nebuvo patikrintas, kadangi ji bendravo ir elgėsi adekvačiai (t. 1, b. l. 105-110).

2021 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Pateikta 1 pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija patalpinta faile „2021_10_17_12-18-23_37064753776“. Įrašo trukmė – 1 min. 55 sek. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį. Garso įrašo stenograma: bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC. pranešėja Moteris – M. BPC – Vienas, vienas, du, klausau?... Vienas, vienas, du. M – Laba diena, skambina T. Šitą patį, mane sūnus sudaužė ir sakė, jeigu aš grįšiu šiandien mane papjaus naktį. BPC – Kas jus sumušė, kada? M – Šiandien, sūnus. BPC – Sūnus? M – Taip. BPC – Koks adresas? M – (duomenys neskelbtini), bet aš ne namie randuosi. BPC – O kelintas aukštas? M – Antras. BPC – Durų kodas yra? M – Yra, aš pasakysiu durų kodą. Aš bijau namo eiti, žinokit. BPC – Koks adresas, sakykit? M – (duomenys neskelbtini). BPC – Gerai. O durų kodas? M – Tuoj, minutėlę, palaukite. Tuoj, aš skaičius pasižiūrėsiu. Pasako durų kodą. BPC – Tai čia naktį sumušė ar kada? M – Dieną, va dabar va, ir smaugė, ir mušė, užvakar irgi tas pats buvo...mėlynė yra ant veido... BPC – Sūnus, taip? M – taip. BPC – Greitosios jums nereikia? M – Ne, man nereikia greitosios. BPC – O nepilnamečių vaikų yra, nėra? M – Nėra. BPC – O kur jūs šiuo metu randatės? M – Pas draugę. BPC – Pas draugę. O kokiu adresu? M - Koks skirtumas kokiu adresu? BPC – Tai, o kur pareigūnams važiuoti? M – Į (duomenys neskelbtini). BPC – Jūs ateisit ten? M – Aš ateisiu. BPC – Jūsų vardas koks? M – V. T. BPC – Gerai, laukit. M – Dėkui (t. 3, b. l. 27-29).

Kitų objektų 2021 m. vasario 10 ir 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – „Body“ kamera filmuota medžiaga, patalpinta 5-iuose failuose „2021_1017_123451_00“, „2021_1017_123601_002“, „2021_1017_123742_003“, „2021_1017_123750_001“, „2021_1017_124839_004“. 1. Faile „2021_1017_123451_001“ užfiksuota informacija tyrimui neaktuali. 2. Atidarius failą „2021_1017_123601_002“, jo kairiajame apatiniame kampe matome užrašą „VLN_VYTIS_5FD342 2021/10/17 12:34:58“. Įrašo trukmė – 1 min. 12 sek. Lauke prie daugiabučio namo matome stovinčią moterį, pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiąją V. T., pareigūnę. Pareigūnas kalbina V. T. Pareigūnas: jūs papasakokit. V. T.: man virtuvėj paprašė manęs pinigų picai. Sakau, taigi tu pilnametis, tai tu dirbi, tai turi pinigų. O pasakė „aš neturiu“, „ką, tau gaila?“. Aš sakau, man negaila, nu, bet tu vis tiek turi pinigų. Ne, jisai ir pradėjo mane daužyti. Karoče, (neaiškus žodis) pasmaugė, jau mėlynė čia nuo užvakar (ekrane matosi tik moters rankos dalis, kur rodo nesimato), nes pinigų neduodu ir neduosiu aš jam pinigų...narkomanui. Pareigūnas: kuriam jūs bute gyvenat? V. T.: ten. Pareigūnas.: ten gyvenat, toliau? V. T.: ir neduosiu tam narkomanui, jis narkomanas yra. Pareigūnas: ar namie yra pas jus dabar kas nors? V. T.: yra močiutė, dukra yra vyriausia, gal dar neišvažiavo. Pareigūnas: nu einam tada iki jūsų pasižiūrėti. Moteris eina link namo. V. T.: Einam, bet niekas nieko nepasakys, todėl, kad bijo jo. Jis pasakė šiandien „jeigu tu išsikvietei policiją, aš tave šiandien papjausiu“, viskas. Ką toliau pasako nesigirdi dėl kameros skleidžiamo signalo. Pareigūnas: tai gerai, tai gi sesė yra. V. T.: jinai irgi bijo jo. Bijo, visi bijo jo. Įrašo pabaiga. 3. Atidarius failą „2021_1017_123742_003“ jo kairiajame apatiniame kampe matome užrašą „VLN_VYTIS_5FD342 2021/10/17 12:36:27“. Įrašo trukmė – 4 min. 47 sek. Pareigūnai su nukentėjusiąja V. T. lipa laiptais į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: jūs alkoholio nevartojot šiandien? M. T.: vartojau. Ir vakar vartojau ir šiandien. Visą dieną, nervai nebelaiko. Pareigūnas: supratau. O kada vartojot, prieš kiek laiko? M. T.: nu gal prieš pusę valandos...ne, gal prieš 10 minučių. Pareigūnai užeina į butą. M. T. rodydama rankomis: viskas išdaužyta, žiūrėkit, išlaužta, išdaužyta. Ateikit į virtuvę. M. T. nueina prie virtuvės durų: neduodi pinigų, viskas išlaužyta, išdaužyta kaip tvarte. Pareigūnai vaikščioja po butą. Iš kambario išeina pagyvenusi moteris, pagal bylos aplinkybes, nukentėjusioji I. V. I. V.: laba diena. Girdisi V. T. balsas: jinai bijo jo. Žmogui (duomenys neskelbtini) metai, iki tualeto nespėjo dabėgti, ane? Pradėjo stumdyti, daužyti. Pareigūnas: tai šiandien kalbam apie jus. Kas jums šiandien atsitiko? V. T.: spardė, daužė, todėl, kad nedaviau pinigų picai...virtuvėj. Pareigūnas: supratau, gerai, eikit tada į virtuvę, su kolege pabendrausit, papasakosit, kas atsitiko. Pareigūnas su kamera užeina į kambarį. Kambaryje yra moteris, stamboko kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, surištais tamsiais plaukais į kuodą, apsirengusi geltonos spalvos marškinėliais be rankovių, dėvi tamsios spalvos kelnėmis. Moteris stovi prie balkono durų. Pareigūnas: kas atsitiko čia pas jus? M. : iš pradžių buvau tenais (M mosteli ranka į balkoną), tai nelabai ką girdėjau. Girdėjau, kad jisai lyg pinigų paprašė (ką toliau pasako nesigirdi). Pareigūnas: bet tai čia mušėsi, nesimušė? M.: kad jis ją daužytų, aš jos nemačiau, aš jau girdėjau, kad jinai rėkia. O aš tikrai neisiu ir kada jam užeina, nes aš bijau pati gauti nuo jo. Pareigūnas: supratau. Tai dėl šiandienos neaišku? Čia mušė kas nors ar nemušė? M.: aš nemačiau, kad ją muštų, girdėjau, kad tiktai jinai rėkė. Pareigūnas: tai, bet viskas jūs buvot namie, kaip čia, kas čia sūnus buvo, ne sūnus, kas čia? Girdisi M.: balsas: aš buvau balkone. Pareigūnas išeina iš kambario, koridoriuje matome I. V. I. V.: kur M.? Pareigūnas: va čia va stovi. Nu tai kas čia pas jus vyksta? I. V.: ką? Aš negirdžiu. Pareigūnas: jūs negirdit? Supratau. I. V.: ne policija, o su psichiatrine ligonine susisiekti. Pareigūnas: o kas atsitiko, kad psichiatrinės reikia? M. pakelia ranką ir pirštu pasukioja sau prie smilkinio. Pareigūnas: aš supratau. I. V.: reikia gydyti. Pareigūnas pas kažką klausia: o tai čia jūsų mama yra? Mama? I. V.: aš policijos bijau baisiausiai. Pareigūnas: O kodėl jūs policijos bijot? I. V.: Aš pasakysiu jums atvejį: čia mano vyrą, brolio dukrą (duomenys neskelbtini). Vedus, vaikai buvo, tą patį, motina iškviesdavo policiją, nesusitvarko, pasodino jį, grįžo iš kalėjimo, parėjo ir tą pačią dieną motinai pilvą suvarpė. Pareigūnas: tai reikia neįsileisti tokių namo. I. V.: eikit, į psichiatrinę guldykit, jam užeina priepuolis. Įrašo pabaiga 4. Atidarius failą „2021_1017_123750_001“ jo kairiajame apatiniame kampe matome užrašą „VLN_VYTIS_5EC40C 2021/10/17 12:37:24“. Įrašo trukmė – 5 min. 15 sek. Pradžioje matome tą patį vaizdą, kaip pirmame aprašytame faile, tik filmuotą kita „Body“ kamera. Po vieno iš pareigūnų žodžių, pasakytų nukentėjusiajai V. T. eiti į virtuvę ir pabendrauti su pareigūne, toliau kamera filmuojama V. T. ir pareigūnės bendravimas virtuvėje. Pareigūnė: tai čia ne pirmas kartas? V. T.: ne pirmas kartas. jau gi kiek bylų buvo, Viešpatie! Niekas nieko nedaro. Aš jau norėjau prokuratūrą kviestis. Nusiimk apdukciją, nusiėmiau apdukciją. Ateina man aiškina „aš nenusiėmiau apdukcijos“. Jūs įsivaizduojat iki kokio lygio yra? Arba, sakau, jis yra policijos „pikasas“ (aiškiai žodis nesigirdi), nu aš kitaip negaliu pasakyti, nes viskas, kaip nuo žąsies vanduo viskas nuplaukia. Va tie policininkai, kurie paskutinį kartą buvo atvažiavę, jie sakė „šitas dabar nesibaigs“. Tikrai, yra iškelta byla ir jau man policininkė paskambino, pasakė, kad bus priverstinis gydymas. Nu jau dabar, jau kažkaip judam. Bet va kiekvieną sykį bijot reikia, jūs įsivaizduojat? Ar aš gyvensiu ar negyvensiu? Pareigūnė: o tai sūnus su jumis gyvena visą laiką? V. T. pasakoja apie sūnaus gydymąsi. Girdisi pareigūno bendravimas su I. V. koridoriuje. M. T.: kai iškėliau bylą, va tą paskutinę, policininkai sako „ką daryti?“, nu jinai liudininkė. Man čia buvo praskėlęs su šaldyta, nu, iš šaldiklio ištraukė dėžutę su svogūnais, man čia praskėlė galvą jina (toliau kažką pasako nesuprantamai) „aš bijau, aš bijau, aš nieko nemačiau“. <...>. Pareigūnas klausia V. T.: tai kur jus šiandien mušė, ką jums darė? Girdisi V. T. balsas: kambarį mušė, virtuvėj mušė, spardė. Ekrane matom virtuvės tarpduryje V. T. Įrašo pabaiga. 5. Atidarius failą „2021_1017_124839_004“, jo kairiajame apatiniame kampe matome užrašą „VLN_VYTIS_5FD342 2021/10/17 12:48:38“. Įrašo trukmė – 2 min. 30 sek. Filmuojama sėdint automobilio salone, matom lauko vaizdą pro priekinį automobilio langą. Girdisi vyriškas ir moteriškas balsas, pagal bylos aplinkybes, pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąja V. T. Pareigūnas: dar kartą pasakykit, kur jus šiandien, ką darė jums sūnus? V. T.: pirmoj eilėj, virtuvėj, ne, buvo kambary, paprašė manęs pinigų, ne...M. sako, nu ta vyriausia sesė, sako „M. susimetam picai“. M. sako „aš nenoriu picos“. Jis man sako „tai duok man pinigų“. Aš sakau, taigi tu dirbi. tai vakar dirbai, tai gi užsidirbai pinigų. „Tu mane privalai išlaikyti“, tu sivo, tavo, tu taip ir taip. M., sakau, tu suaugęs vyras, sakau, aš nieko neprivalau. Aš privalau motiną išlaikyti, aš suprantu motiną, jos pensija maža, o jis, gi jaunas pacanas, dirbantis... Pareigūnas: mchm, ir kas toliau? V. T.: ir tada „ai tu taip?“. Jisai tada mane už kaklo ir į virtuvę nustūmė. Nustūmė į virtuvę, o aš virtuvėj čiut sąmonės nepraradau, nes toks buvo jausmas, suprantat, kad aš jau, va taip...leidžiuosi, leidžiuosi žemyn. Paleido jis tada mane, gal ir pamatė, kad negerai. Aš nukritau ant žemės, jis priėjęs su (neaiškus žodis) „aš tau pasakiau, man duok pinigų“. Iš kojos užgulė ant žemės. Niekas nematė... Pareigūnas: supratau, tai jūs fizinį skausmą patyrėte? V. T.: jis man pasakė „jeigu, atsimink, tu parašysi, ane, tu rašei pareiškimą aną kartą, tu prašei moralinės kompensacijos“. Aš sakau „nu ir ką?“, „negausi tu jokių pinigų, niekada gyvenime“. Pareigūnas: žiūrėkis, ant jūsų kūno matomi šiandien kokie nors sužalojimai? V. T.: nu, matai čia buvo prieš valandą ane? tai dabar nebus matyt nieko. Pareigūnas: supratau. V. T.: bet va čia užvakar buvo, va čia va... Pareigūnas: užvakar irgi pas jus buvo. Bet šiandien alkoholio kiek jūs vartojot? V. T.: 200 gramų išgėriau. Pareigūnas: 200 gramų išgėrėt, tai čia kiek, mums atvykstant, prieš atvykstant? V. T.: Prieš atvykstant. Buvo 100 gramų išgerta ir paskui įvyko visas šitas, aš dar 100 gramų išgėriau ir tada išėjau. Pareigūnas: supratom. Tai esmė tame, kad jūs žinot dėl melagingų parodymų, kad yra atsakomybė taikoma, taip? V. T.: taip, taip, viską žinau. Įrašo pabaiga (t. 3, b. l. 34-37).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2021 m. gruodžio 27 d. fizinio skausmo sukėlimo I. V. atžvilgiu).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. T. parodė, kad naudojo smurtą prieš I. V., nes tą dieną tarp jų kilo konfliktas. Nepamena dėl ko kilo konfliktas. Jis tempė I. V. už plaukų bei smaugė ją. Konfliktai jų namuose vyksta kiekvieną dieną. Su senele I. V. santykiai geri, todėl jaučia labai didelę gėdą dėl to, ką jai padarė. Stengiasi bendrauti su ja, geriau elgtis. I. V. negali pasirūpinti savimi dėl savo amžiaus, kartu su V. T. prižiūri ją, rūpinasi. I. V. rūpinosi juo ir jo seserimis, kuomet V. T. buvo apribotos motinystės teisės, todėl su ja turi artimesnį ryšį (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. I. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto svetimoje aplinkoje, nuvykus į vietą, juos pasitiko vyresnio amžiaus moteris, paaiškino, kad prieš ją smurtauja anūkas. Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos detalizavo, nurodydama, kad anksčiau minėtu adresu neteko lankytis. Įvykio vietoje kaltinamojo nesutiko, apžiūrėjus namą, jo nepastebėjo. Nukentėjusiąją sutiko buto koridoriuje arba laiptinėje, tiksliai nepamena, bendravo su nukentėjusiąja ir jos dukra. Policijos pareigūnus kvietė nukentėjusioji iš kaimynės telefono, su kaimyne nebendravo. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, smurto žymių nebuvo matyti, nenurodė, dėl kokių priežasčių vyko konfliktas (t. 5, b. l. 158-159).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. T. parodė, kad tą dieną jis, jo mama V. T. ir močiutė I. V. buvo namuose. Visų įvykio aplinkybių jis dabar jau tiksliai neprisimena, bet žino, kad supyko ant močiutės dėl to, kad ji pateisino jo mamos elgesį, nors mamos elgesys tikrai buvo netinkamas. Supykęs galėjo močiutei patempti už plaukų ir taip sukelti fizinį skausmą, bet už gerklės jis jai nesugriebė ir jos nesmaugė. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi (t. 5, b. l. 63-66)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad gyvena su dukra V. T. ir anūku M. T. Šiandien – 2021 m. gruodžio 27 d. anūkas pradėjo reikalauti pinigų, o ji jų neturėjo, todėl tarp jų kilo konfliktas. Anūkas supykęs, kad ji neduoda jam pinigų, koridoriuje griebė ją dešine ranka už plaukų ir abiem rankomis smaugė ją už gerklės, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji ištrūko iš buto ir nubėgo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją. Anūkas iš namų pasišalino, kur jis šiuo metu, ji nežino. Į (duomenys neskelbtini) nevyks, nes turi (duomenys neskelbtini). Anūkas smurtauja prieš ją nebe pirmą kartą, anksčiau buvo pradėti tyrimai. Anūkas buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Konflikto metu bute buvo jos dukra V., tačiau ji konflikto nematė, nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 112-117).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. I. parodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., apie 17.51 val., dirbdami su tyrėju J. P., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė anūkas. Moteris atbėgo pas kaimynę, greitosios pagalbos nereikia. Atvykus nurodytu adresu, prie buto durų pasitiko pranešėja, kuri prisistatė kaip I. V. Moteris atrodė stipriai susijaudinusi, apsiverkusi. Ji jiems paaiškino, kad jos anūkas M. T., kuris gyvena kartu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą. I. V. nurodė, kad tą dieną – 2021 m. gruodžio 27 d., apie 17.30 val. anūkas M. T. pradėjo reikalauti, kad pranešėja duotų jam pinigų. Kai pranešėja jam atsisakė duoti pinigų, M. T., būdamas buto koridoriuje, I. V. sugriebė ir tempė ją už plaukų, po to abiem rankomis sugriebęs kaklą, smaugė. Įvykio metu I. V. pajuto fizinį skausmą, pradėjo šaukti ir ištrūkusi nubėgo pas kaimynę, kad ši iškviestų policiją. Tuo metu M. T. pasišalino iš namų. Jiems atvykus, pranešėja buvo labai susijaudinusi ir verkė, tačiau ant jos veido ar kūno smurto žymių nesimatė. Ji teigė, kad įvykio metu jai skaudėjo, kai anūkas tempė už plaukų, taip pat ji labai išsigando. Bute jokių grumtynių požymių nesimatė, bendra tvarka pažeista nebuvo, tačiau aplinka buvo netvarkinga. Bute apklausos metu taip pat buvo pranešėjos dukra V. T., tačiau ji nurodė, kad konflikto nematė ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, moteriai išdavė siuntimą atlikti pirminę kūno apžiūrą. Atlikę pirminius procesinius veiksmus, skambino M. T., tačiau jis ragelio nepakėlė. Apžiūrėjus pranešėjos daugiabučio kiemą ir aplinkinius kiemus, jo nerado, todėl M. T. įvykio vietoje sulaikytas nebuvo (t. 3, b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. K. parodė, kad M. T. yra jos kaimynas. Gyvena tame pačiame aukšte. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o M., jo mama V. T., jo sesuo E. T. ir močiutė I. V. (duomenys neskelbtini) bute. 2021 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, vakare, laiko taip pat neprisimena, pas ją atėjo I. Ji visa drebėjo, verkė. I. paprašė telefono paskambinti policijai. Ji davė ir I. išsikvietė policiją. Po to ši jai papasakojo, kad M. reikalavo pinigų, I. nedavė ir tada M. sudavė jai kumščiu į galvą ir kumščiu į krūtinę, kaip I. jai parodė ranka į duobutę, kur skrandis. Sužalojimų ar sumušimų ant I. nesimatė ir ši jai nerodė. Ar be M. ir jos dar buvo kas namuose, nežino. Stengiasi į tos šeimos gyvenimą nesikišti, laikytis atokiau, tik žino, kad ten nuolat kyla barniai ir konfliktai dėl pinigų (t. 3, b. l. 79-81).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021 m. gruodžio 27 d. protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta: apžiūros objektas – butas (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte. Įėjus į butą, patenkama į koridorių, kur vyko konfliktas. Butas yra dviejų kambarių, bendra tvarka nepažeista, jokių tyrimui reikšmingų objektų nėra. Pranešėja yra susijaudinusi, verkia, tačiau smurto žymių ant kaklo ar galvos nenustatyta (t. 1, b. l. 112-114).

Iš 2021 m. gruodžio 27 d. BIR žiūryklės duomenų matyti, kad į kreipėsi pareiškėja I. V., kuri nurodė, kad ją sumušė anūkas. Moteris atbėgo pas kaimynę. Adresu (duomenys neskelbtini) atvykus policijos pareigūnams, pareiškėja nurodė, kad jos anūkas M. T. smurtavo jos atžvilgiu dėl pinigų, koridoriuje griebė ją dešine ranka už plaukų ir abiem rankomis smaugė už gerkles bei tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 125-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 20 d. rašte Nr. (1.11)-SD-01-60 nurodyta, kad I. V. iki 2022 m. sausio 20 d. į šią įstaigą nesikreipė (t. 3, b. l. 70).

Kitų objektų 2022 m. kovo 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Skaitmeninė garso įrašo kopija patalpinta faile „2021_12_27_17-49-00_37067468940“. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį. Įrašo trukmė – 1 min. 40 sek. Garso įrašo stenograma: bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC. Pranešėja moteris – M. BPC – Vienas, vienas, du. Vienas, vienas, du, klausau? M – Labas vakaras. BPC – Labas vakaras. M – Čia iš (duomenys neskelbtini). Mano anūks...negaliu kalbėt...mane labai skriaudžia, muša. BPC – Jus sumušė anūkas? M – Prašau? BPC – Sumušė anūkas jus? M – Negirdžiu brangioji. BPC – Nu tai, pone, duokit kalbėt kažkam kas girdi ir kas gali kalbėti. Jus sumušė anūkas klausiu? M – Taip. BPC – Koks adresas jūsų? M – (duomenys neskelbtini) <...> BPC – O, tai anūkas jūsų neblaivus? M – Blaivus. BPC – Blaivus? M – Taip. BPC – Greitoji nereikalinga? M – Ne, ne. BPC – O anūkas pilnametis? M – (duomenys neskelbtini). BPC – Jūsų vardas, pavardė? M – I. V. BPC – Gerai, pone, informuoju policiją, laukit, prašau. M – gerai, ačiū. Įrašo pabaiga (t. 3, b. l. 84-85).

Kitų objektų 2022 m. kovo 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta „Body“ kamera filmuota medžiaga. Filmuota medžiaga patalpinta 10-tyje failų: 2021_1227_185930_084, 2021_1227_190430_085, 2021_1227_190929_086, 2021_1227_191428_087, 2021_1227_191927_088, 2021_1227_192426_089, 2021_1227_192925_090, 2021_1227_193424_091, 2021_1227_193923_092, 2021_1227_194422_093. 1. Failas „2021_1227_185930_084“, jo kairiajame apatiniame kampe matome užrašą „VLN_6PK_5F8678 2021/12/27 18:59:54“. Įrašo trukmė 5 min. 1 sek. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – butą, pagal bylos aplinkybes, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinėje juos pasitinka pagyvenusi moteris, pasiramsčiuodama lazdele, pagal bylos aplinkybes pranešėja I. V. Pareigūnai ir I. V. eina link buto. Pareigūnas: - Tai kas nutiko? Vėl anūkas muša? Nu, uždarykit šuniuką, tada užeisim pakalbėti. I. V. ir pareigūnai užeina į buto kambarį. Pareigūnas: - Tai, kas atsitiko? I. V.: - Anūks, gyvena čia, kaip pasakyt... Pareigūnas: - Tai, ką padarė? I. V.: - Jis visą laiką skriaudž mane, suprantat? Aš buvau jo globėja kada tai. Pareigūnas: - Tai gerai, bet šiandien kas konkrečiai atsitiko? I. V.: - Jis iš manęs dabar reikalauja tų pinigų, kuriuos gaudavau. Pareigūnas: - O ką šiandien darė jisai? I. V.: - Šiandien...vakar jis mane puolė „duok 10 eurų“. Pareigūnas: - Bet tai mušė ar tiktai žodžiais prašė? I. V.: Žodžiais, žodžiais. Sakau „neturiu“. Aš jau žinokit, aš bijau, aš paėmiau, ištraukiau ir atidaviau tuos 10 eurų. Šiandien ryto 7-ą valandą tik nuėjo miegoti, per naktį prie kompiuterio sėdėjo. Išmiegojo, atsikėlė, nuėjo į šaldytuvą „nėra ko valgyt, nėra ko valgyt“, šaldytuvas pridėts, „duok man pinigų“. neduok, bet paskolink prašo. Sakau, neturiu, tu mane užmušk, neturiu. Ir dabar, ten prie mano lovos, kadangi man, atsiprašau, (duomenys neskelbtini), aš kibirą turiu, kaip spyrė su tuo kibiru į mane, su tuo (duomenys neskelbtini), dar ir šlapia. Sakau, tu leisk man išeit, leisk man išeit. Aš atėjau iki koridoriaus, jis man už plaukų ir už gerklės, o čia koridoriui. Tada aš „paleisk“, sakau, „mane“ ir išėjau pas kaimynę. Jis rūko žolę, jam 10 eurų ta cigaretė, kas antrą, trečią vakarą, aš nebegaliu, padėkit. Nes jis mane ir motinai tas pats. Pareigūnas: - Tai gerai, prisėskit ant lovos. Pareigūnė: - Čia jisai rūko tą žolę? kur jisai, su draugais? Įrašo pabaiga. 2. Failas „2021_1227_190430_085“. Įrašo tęsinys, trukmė – 5 min. Atidarius failą apatiniame kairiajame kampe matome užrašą „VLN_6PK_5F8678 2021/12/27 19:04:45“. I. V.: - Kur tai čia pat. Jėzus Marija, kiek reik kentėti. Darykit ką nors ar su manim ar su juo (verkia). Pareigūnas: - O kieno butas? Jūsų? Pone, butas Jūsų, ar ir anūko? Pareigūnė: - Butas kieno? I. V.: - Mano, mano. Pareigūnė: - Prirašytas jis čia? I. V.: - Ne, jis kitur prirašytas. Pareigūnė: - Nu neįleiskit. Ar turi jis raktą? pats atsirakina? I. V.: - Turi. Pareigūnas paprašo dokumento. Dokumentą atneša bute esanti kita moteris, pagal bylos aplinkybes, I. V. dukra V. T. I. V.: - Ir nuomą moku ir maitinu iš tų 300 eurų, (duomenys neskelbtini) metų, dar darbo jokio neturi, nedirba (verkia). <...>. (t. 3, b. l. 88-89).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2022 m. balandžio 7 d. fizinio skausmo sukėlimo V. T. atžvilgiu).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas M. T. parodė, kad galėjo panaudoti smurtą V. T. atžvilgiu, nors įvykio nepamena (t. 5, b. l. 136-141).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad yra kaltinamojo mama, nesutinka duoti parodymų, atleidžia kaltinamajam, pretenzijų neturi (t. 5, b. l. 136-141).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta E. T. parodė, kad visais atvejais V. T. buvo neblaivi. Konfliktai įvykdavo dėl to, kad visi šeimos nariai nemokėdavo rasti kompromiso. M. T. smurtaudavo prieš motiną, išgėrusi alkoholio ji tampa konfliktiška, priekabi. Vaikystėje M. T. patyrė įvairias traumas, šeimoje nebuvo tėvo, motina nuolatos vartojo alkoholį, neprižiūrėjo vaikų, yra buvę smurto atvejų prieš M. T. vaikystėje, buvo pinigų trūkumas, (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 136-141).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. T. parodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. apie 14.00 val. jam į telefoną paskambino mama V. T. ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis paėmė jos pakrovėją. Iš balso pajuto, kad mama girta. Ji šaukė ant jo, kaltino ir jis jautė, kad mama nori ant jo išlieti savo pyktį. Apie 15.00 val. jis grįžo namo (duomenys neskelbtini). Namuose buvo močiutė I. V., kuri buvo užsidariusi savo kambaryje, ir mama V. T. Mama buvo labai girta. Jam grįžus, ši iš karto jį užsipuolė šaukdama, kur jos pakrovėjas. Tada jis pratrūko, liepė jai užsičiaupti, kol kaimynai neiškvietė policijos. Jis mamą pasikvietė prie savo kambariuko ir parodė, kad jos pakrovėjas yra ten, kur ji šį paliko. Mama pakrovėją pati buvo iš vakaro ten palikusi. Ji pasiėmė pakrovėją ir nuėjo į savo kambarį. Jis nuėjo kartu su ja. Tada jis pradėjo mamai aiškinti ar reikėjo čia šito konflikto ir šito rėkimo ant jo. Mama toliau šaukė, priekaištavo dėl pinigų ir kitų dalykų, kad jis yra našta šeimoje ir panašiai. Jis neišlaikė, suėmė abiem rankomis mamai už pečių ir ją pastūmė. Mama nugriuvo ant lovos. Kadangi už pečių suėmė nestipriai ir stūmė nestipriai, tai jokio fizinio skausmo jai nesukėlė. Prisipažįsta tai, kad mamą V. T. pastūmė, už kaklo, kaip rašoma įtarime, jai negriebė ir jos nesmaugė. Iš karto po to su šuniuku išėjo į lauką. Laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas, apsigyventi neturi kur, be to, prižiūri močiutę su šuniu. Papildomai kaltinamasis parodė, kad dėl 2022 m. balandžio 7 d. įvykių, kuriuose nukentėjusioji yra jo mama V. T., gali pasakyti, kad dabar jų jau neprisimena. Tarp jo ir mamos konfliktai kildavo tik tuomet, kai ji būdavo neblaivi, o tai būdavo dažnai. Neatmeta galimybės, kad galėjo panaudoti smurtą prieš mamą ir sukelti fizinį skausmą. Savo pirminių parodymų apie šiuos įvykius nelabai prisimena (t. 3, b. l. 116-118, t. 5, b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta V. T. parodė, kad 2022 m. balandžio 7 d., apie 15 val. jos sūnus M. T. grįžo namo ir iš karto puolė ją kaltinti, kad ji paėmė jo telefono pakrovėją. Staiga abiem rankom sugriebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, sakydamas „tuoj aš tave pasmaugsiu“. Tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Paleidęs ją, pasiėmė šunį ir išėjo iš buto (t. 1, b. l. 40-43).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. balandžio 7 d. protokole nurodyta, kad V. T. parodė, jog 2022 m. balandžio 7 d. apie 15 val. jos sūnus M. T. namuose (duomenys neskelbtini), naudojo prieš ją fizinį smurtą (t. 1, b. l. 141-146).

Kitų objektų 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas patalpintas faile „BPC skambu io ra as (ID 92003722634, skambu io prad ia 2022-04-07 15 29 43)“. Įrašo trukmė – 1 min. 12 sek. Garso įrašo stenograma: bendrojo pagalbos centro operatorius – BPC. Pranešėja moteris – M. BPC – Vienas, vienas, du. M – Sveiki, čia pas kaimynus triukšmas. BPC – Kokio pobūdžio triukšmas? M – Nuu, nežinau, girdim apie nužudymą kažką tais. BPC – Ai, kažkoks konfliktas? Čia (duomenys neskelbtini) mieste? M – Taip, taip, taip. BPC – Gatvėj kokioj? M – (duomenys neskelbtini). BPC – O bute kokiam? M – (duomenys neskelbtini). <...>. BPC – Tai ten vyras ir moteris konfliktuoja. M – Ten atrodo sūnus su motina. BPC – Ten vaikų nėra mažų? M – Ne, ne, nėra. BPC – Tai rėkavimą girdit? M – Taip, taip, taip. BPC – Ten greitoji neaišku ar reikalinga kam? M – Man atrodo, kad nereikia. BPC – Jūsų pavardė kaip? M – Kaimynė. BPC – Neprisistatysit? Gerai ačiū, laukit, viso gero, važiuoja. M – Iki. Įrašo pabaiga (t. 3, b. l. 107-108).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo Ž. K. 2022 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekta su V. T., kuri nurodė, kad ji šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), vietos patikslinti nenorėjo, jos namai užrakinti ir ji negali suteikti jokios naudingos informacijos, susijusios su jos sūnumi M. T., kadangi su juo nuo įvykio nebendravo (t. 3, b. l. 111).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Kaltinamajam M. T. inkriminuotų ir šioje nuosprendžio dalyje analizuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalies kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į šioms nusikalstamoms veikoms būdinga ir teismų praktikoje nustatytą specifiką, o būtent – tai, kad neretai pradiniame ikiteisminio tyrimo etape parodymus pateikę nukentėjusieji, tolimesnėje baudžiamojo proceso etape yra linkę juos pakeisti ar apskirtai atsisakyti juos duoti. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016). Be to, nors kaltinamųjų, taip pat nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, Nr. 2K-67-699/2018). Galiausiai, teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. T. atžvilgiu).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. T. 2021 m. balandžio 21 d., apie 12.35 val. (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė nukentėjusiajai E. T. į veido sritį, keturis kartus pastarajai spyrė į kojas, tampė už plaukų, paguldė ant sofos, abiem rankomis smaugė, tokiu būdu E. T. padarė poodines kraujosruvas veide, kairėje blauzdoje, intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus alkūnėse, kas atitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą.

Aptariamo epizodo kontekste ginčas dėl to, kad 2021 m. balandžio 21 d. tarp nukentėjusiosios E. T. ir kaltinamojo M. T. vyko konfliktas, kurio metu buvo naudojamas ir fizinis smurtas, nekilo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis ir nukentėjusioji E. T. neneigė, kad tą dieną konfliktavo, taip pat neneigė, kad buvo naudojamas ir fizinis smurtas, tačiau pastarųjų parodymai dėl panaudoto fizinio smurto buvo skirtingi, o bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusiąja E. T. parodė, kad jokių pretenzijų jau kaltinamajam neturi, jam atleido (t. 5, b. l. 136-141).

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu išreikštą poziciją dėl nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto intensyvumo, tiek nukentėjusiosios pateiktų parodymų kaitą bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis M. T. 2021 m. balandžio 21 d. atliko tik dalį jam inkriminuotų veiksmų, o būtent – tik tuos veiksmus, į kuriuos apeliavo jis pats.

Kaltinamasis M. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad sesei E. T. 2021 m. balandžio 21 d. delnu vieną kartą sudavė į veido sritį, taip pat jai bandė spirti, bet nepateikė ir nugriuvo. Vėliau atsikėlė, sugriebė jai viena ranka už kaklo ir su jėga nustūmė ant sofos. Kaltinamojo teigimu, jis E. T. nesmaugė ir jos nespardė (t. 2, b. l. 62-64). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. T. parodė, kad sudavė vieną kartą delnu E. T. į veido sritį, porą kartų spyrė pastarajai į kojas. Vieną kartą nepataikė, kitą pateikė, tačiau į kurią kojos vietą, tiksliai neprisimena. Taip pat jis sugriebė E. T. viena ranka už kaklo iš priekio, nustūmė ant sofos, tačiau jos nesmaugė (t. 5, b. l. 63-65). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad vieną kartą delnu trenkė nukentėjusiajai E. T. į veidą, spirdamas nepataikė, ir jos nesmaugė, o žymės ant pastarosios kaklo galėjo likti nuo to, kad jis ją nustūmė ant sofos (t. 5, b. l. 136-141).

Iš pirmiau aptartų ir sugretintų kaltinamojo M. T. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinio matyti, kad pastarasis, aptardamas nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto dinamiką bei intensyvumą, nebuvo nuoseklus. Pirminės apklausos metu, pastarasis apeliavo į tai, kad nukentėjusiajai tik kartą trenkė į veidą, suėmė už kaklo, bet jos nespardė ir nesmaugė. Užbaigiant ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis jau nurodė, kad jis ne tik vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į veidą, suėmė už kaklo, bet ir porą kartų spyrė jai kojas, vieną iš kurių pateikė, kitais atvejais nepataikė. Tuo tarpu, apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis kartotinai apeliavo į tai, kad nukentėjusiajai E. T. tik vieną kartą trenkė į veidą, buvo suėmęs už kaklo, tačiau nors bandė jai įspirti, tačiau nepateikė. Akivaizdu, kad kaltinamasis M. T. viso baudžiamojo proceso metu teikė prieštaringus parodymus dėl jo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Vienu atveju, jis pripažino, kad atliko kelis, į įvairiais kūno vietas nukreiptus smurtinius veiksmus, kitu atveju – apeliavo į tai, kad tie veiksmai buvo koncentruoti tik ties viršutine E. T. kūno dalimi – veidu ir kaklu. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su panaudoto fizinio smurto intensyvumu, vertina kritiškai.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusioji E. T. parodė, kad šiuo metu tiksliai įvykio detalių neprisimena, kaltinamajam M. T. jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė, tačiau taip pat patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 136- 141). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji detaliai paaiškino 2021 m. balandžio 21 d. įvykio aplinkybes, nurodydama, kad žodinio konflikto metu kaltinamasis M. T. pradėjo ją mušti ir dešine ranka du kartus trenkė jai į kairės pusės veido sritį, smilkinį, o jai sėdint kambaryje ant sofos, pradėjo ją spardyti kojomis, vėliau, tampydamas už plaukų, paguldė ant sofos ir pradėjo smaugti abiem rankomis. Nukentėjusioji patikslino, kad pastarasis iš viso jai du kartus trenkė į veido sritį, iki keturių kartų spyrė kojomis jai į kojas, tempė už plaukų, ir paguldęs ant sofos, smaugė (t. 1, b. l. 20, t. 2, b. l. 34). Teismas netikėti šiais nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais, o vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtintais parodymais neturi pagrindo, kadangi jie ne tik atitinka kitų, baudžiamojoje byloje surinktų ir užfiksuotų įrodymų turinį, bet ir teismo vertinimu, nepasižymi subjektyvumu. Iš baudžiamosios bylos duomenų nenustatyta, kad nukentėjusioji, inicijuodama ikiteisminį tyrimą, bei pateikdama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, siekė apkalbėti kaltinamąjį ir iškraipyti objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių turinį. Pastaroji tiek vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad su kaltinamuoju jau susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Be to, nukentėjusiosios E. T. parodymus, patvirtinančius kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus ir jų intensyvumą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino liudytoja apklausta ir į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė D. K. Ši, apklausiama bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji pripažino, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, nukentėjusioji E. T. paaiškino, kad jos brolis M. T. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko E. T. buvo susijaudinusi, ant kaklo matėsi kraujosruvos, patinimas. Liudytoja nukentėjusiosios nurodyto ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdį užfiksavo E. T. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 2, b. l. 42). Faktą, kad kaltinamasis nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu panaudojo būtent jam inkriminuoto intensyvumo fizinį smurtą, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos ir įvykį mačiusios V. T. parodymai, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Pastaroji, nurodė, kad tarp E. T. ir M. T. 2021 m. balandžio 21 d. įvyko konfliktas, kurio metu M. T. pastūmė E. T., jai nukritus ant sofos, pradėjo ją smaugti, sudavė į veido sritį, o vėliau pradėjo spardyti (t. 2, b. l. 38). Galiausiai, kaltinamajam inkriminuoto ir nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto turinį patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 947/2021(01), kurioje, priešingai kaltinamojo pateiktai įvykių versijai, E. T. nustatyti sužalojimai pripažinti padarytais mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Juo labiau, priešingai kaltinamojo išsakytiems paaiškinimams apie išimtinai kelių smūgių sudavimą į viršutinę nukentėjusiosios kūno dalį, sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti visame kūne, pradedant nuo veido srities, baigiant kojų sritimi (t. 2, b. l. 31-33).

Visi anksčiau aptarti, tarpusavyje sugretinti bei atskirai įvertinti įrodymai nesuteikia teismui pagrindo remtis kaltinamojo M. T. pateiktą įvykių versija, o būtent tuo, kad pastarasis nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu panaudojo žymiai mažesnio intensyvumo smurtinius veiksmus, nei jam buvo inkriminuota. Ši pastarojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iškelta 2021 m. balandžio 21 d. įvykusio konflikto interpretacija yra paneigta tiek paties kaltinamojo M. T. parodymų nenuoseklumu, tiek tarpusavyje sutampančiais kitų proceso dalyvių – E. T., V. T., D. K. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Iš pirmiau aptartos ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis M. T. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, o būtent – du kartus trenkė pastarajai į veido sritį, keturis kartus spyrė į kojas, tampė už plaukų, paguldęs ant sofos ir abiem rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, dėl ko E. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nežymiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Be to, neginčijamai nustatyta ir tai, kad M. T. fizinį smurtą panaudojo savo šeimos nario – tuo metu kartu gyvenusios sesers atžvilgiu.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis M. T. 2021 m. balandžio 21 d., apie 12.35 val. (duomenys neskelbtini), mušdamas šeimos narį – seserį E. T., tai yra - tyčia 2 (du) kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajai į veido sritį, keturis kartus įspirdamas E. T. į kojas bei tampydamas ją už plaukų, paguldęs ant sofos ir abiem rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugdamas, nukentėjusiajai E. T. padarydamas poodines kraujosruvas veide, kairėje blauzdoje, intraodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus alkūnėse, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. T. sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą G. K. atžvilgiu).

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta teisinė atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-198/2013, Nr. 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, Nr. 2K-90-689/2018, Nr. 2K-269-303/2020). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 116/2014, Nr. 2K-65-648/2016).

Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kiekvienu atveju būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip tokius išsakytus žodžius ir/ar elgesį atliekamą jo atžvilgiu suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-94/2013, Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-553-942/2015, Nr.2K-238-699/2016, Nr. 2K-172-788/2017).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. T. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., turėdamas tikslą sukelti nukentėjusiajai G. K. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, tyčia sistemingai ją baugino.

Kaltinamasis M. T. viso baudžiamojo proceso metu neginčijo, kad jis jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiajai rašė kaltinime nurodytas trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus, taip pas jis neneigė, kad 2021 m. birželio 26 d. tarp jo ir nukentėjusios įvyko konfliktas, kurio metu jis elgėsi agresyviai – keikė G. K. necenzūriniais žodžiais, mėtė daiktus, drabužius, daužė į duris, rašė necenzūrinio turinio pranešimus (t. 5, b. l. 136-141). Šias kaltinamajam inkriminuotas aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino ir nukentėjusioji G. K., taip pat liudytojais apklausti nukentėjusiosios tėvai J. K. ir T. K. (t. 5, b. l. 136-141, 146-149). Nukentėjusiajai G. K. kaltinime nurodytu laiku siųstų trumpųjų žinučių ir elektroninių laiškų faktą taip pat patvirtino ir šio turinio 2021 m. spalio 25 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad G. K. naudojamais kontaktiniais adresais iš skirtingų socialinių tinklų paskyrų ir elektroninio pašto adresų, kuriais naudojosi kaltinamasis (G. K. ir paties kaltinamojo M. T. parodymai), sistemingai – neženkliai laiko prasme nutolusiame laikotarpyje - 2021 m. birželio 26 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., buvo siunčiamos įvairaus necenzūrinio turinio įžeidžiančios žinutės, elektroniniai laiškai bei fotonuotraukos (t. 1, b. l. 71-77, t. 2, b. l. 157-159).

Kaip matyti iš anksčiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, byloje ginčo dėl kaltinamajam M. T. inkriminuotų veiksmų, o būtent – sistemingo elektroninių laiškų ir trumpųjų žinučių siuntimo nukentėjusiajai G. K. bei tarp pastarųjų 2021 m. birželio 26 d. įvykusio konflikto nekilo. Kaltinamasis M. T. jam inkriminuotos ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino dėl to, kad pastarojo vertinimu, jo veiksmai nepasižymėjo bauginimu ir tikslu sukelti nukentėjusiajai G. K. baimės, nerimo, nesaugumo jausmą. Antai, anksčiau aptarti kaltinamojo M. T. veiksmai buvo nulemti išimtinai jo perdėtos emocinės reakcijos, nesusietos su siekiu pakenkti ir įbauginti nukentėjusiąją G. K.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, juos sugretinęs su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, su minėta kaltinamojo M. T. pateikta įvykių interpretacija neturi pagrindo sutikti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas tiek į paties kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, tiek į kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2021 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal G. K. pareiškimą 2021 m. liepos 1 d. bendraujant su M. T., pastarasis nurodė, kad buvo atėjęs pas G. K. atiduoti likusių daiktų, tačiau pastaroji durų neatidarė. Jis norėjo su ja pakalbėti ramiai, tačiau kilo konfliktas, kurio metu jis galimai pasakė kelis necenzūrinius žodžius, tačiau jokių neigiamų veiksmų G. K. atžvilgiu ateityje nesiims ir daugiau su pastarąja nebendraus (t. 2, b. l. 118-119). Vėliau pradėto ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje kaltinamasis M. T. parodė, kad kai kuriuos laiškus G. K. rašė iš pykčio ir nervų. Taip pat vis rasdavo progos ir preteksto nueiti prie jos namų. Jis jai rašė žinutes apimtas pykčio, bet be jokių rimtų ketinimų. Kartu pripažino, kad jis nukentėjusiajai G. K. sukėlė stresą, nerimą, baimę, tačiau jos nebaugino, jai susidorojimu negrasino (t. 2, b. l. 174-177). Vėlesnės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu kaltinamasis pripažino, jog prie G. K. namų specialiai jis neidavo ir jos nesekdavo. Eidamas savo reikalais pro šalį, jis matydavo ar pas nukentėjusiąją kambariuose dega šviesa, o jei nedegdavo, labai supykdavo (t. 5, b. l. 63-65). Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis parodė, kad po 2021 m. birželio 26 d. įvykių jis bandė susisiekti su nukentėjusiąja G. K., rašė jai elektroninius laiškus, buvo atėjęs prie jos namų, siuntė jai jos lango nuotrauką, tačiau tai darė ne tam, kad įbaugintų nukentėjusiąją, o tam, kad ji jo nekaltintų dėl įvykių, taip pat kad jie galėtų pabendrauti. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad pirmaisiais mėnesiais po įvykių jis stengėsi nevaikščioti šalia nukentėjusiosios namų, dažnai rinkdavosi kitus maršrutus. Kita vertus, to paties teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. parodė, kad sistemingai baugino nukentėjusiąją, rašė elektroninius laiškus ir tai darė tam, kad atkreipti jos dėmesį. Jis pripažino, kad rašė grasinančius laiškus dėl tariamos neištikimybės, juos rašė negalėdamas kontroliuoti savo emocijų, ir tik vėliau suprato, kad tokie laiškai galėjo įbauginti G. K. (t. 5, b. l. 136-141).

Iš visų anksčiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų kaltinamojo M. T. parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir apeliuodamas į tai, kad kaltės dėl jam inkriminuoto ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nepripažino, tačiau teikė prieštaringus parodymus tiek dėl jo atliktų veiksmų, tiek dėl jam inkriminuotų veiksmų suvokimo ir jų paskirties.

Kaip matyti iš pirmojo kaltinamojo kontakto su policijos pareigūnais, po to kai G. K. 2021 m. birželio 26 d. kreipėsi į policijos pareigūnus, pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurioje apeliavo į tai, kad 2021 m. birželio 26 d. pas G. K. lankėsi norėdamas jai grąžinti daiktus bei įspėtas dėl jam gresiančios atsakomybės, pažadėjo, jog daugiau jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į kontakto su pastarąja palaikymu, nesiims. Vėliau apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, M. T. patvirtino 2021 m. birželio 26 d. tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, jie išsiskyrė ir dėl šios priežasties jis labai susinervino, tačiau apie daiktų grąžinimą G. K. jis nieko neminėjo, taip pat jis neginčijo, kad po įvykusio pokalbio su policijos pareigūnais jis visgi ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų palaikyti kontaktą su G. K. Be to, analizuojat kaltinamojo M. T. parodymus, susijusius su pastarojo nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų suvokimu ir šių veiksmų paskatomis, teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis teikė nuoseklius bei neprieštaringus parodymus. Vienos apklausos metu jis nurodė, kad tokie jo veiksmai buvo sąlygoti išimtinai perdėtos emocinės reakcijos. Tuo tarpu, kitos apklausos metu kaltinamasis jau teigė, kad tokiais savo veiksmais jis norėjo įbauginti nukentėjusiąją ir suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų pastaroji patiria stresą, baimę ir kitas neigiamas emocijos. Pabrėžtina ir tai, jog aptardamas, apsilankymą šalia nukentėjusiosios G. K. gyvenamosios vietos ir šią aplinkybę užfiksavusios fotonuotraukos persiuntimą nukentėjusiajai, pastarasis vienos iš apklausų metu parodė, kad tikslingai prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos nesilankė. Priešingai, stengėsi pasirinkti kitus judėjimo maršrutus. Tuo tarpu, kitos apklausos metu jis jau pripažino, kad vis rasdavo progos ir preteksto nueiti prie jos namų.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų kaltinamojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, taip pat į kitų byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, visumą, kaltinamojo pateiktus parodymus, susijusius su jo atliktų veiksmų suvokimu ir šių veiksmų paskirtimi, vertina kritiškai.

Priešingai pirmiau aptartiems kaltinamojo parodymams, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusioji G. K. pateikė nuoseklius, jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus atitinkančius parodymus ir patvirtino, jog dėl kaltinamojo atliktų ir teismo įrodytais pripažintų veiksmų ji jautėsi įbauginta. Ji nurodė, kad 2021 m. birželio 26 d. tarp jos ir kaltinamojo M. T. įvyko konfliktas, kurio metu jis daužė duris, o išėjęs iš buto ir būdamas laiptinėje, rašė jai grasinančias žinutes. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji nesijautė saugi, bijojo, kad jis jai gali padaryti kažką blogo. Praėjus tam tikram laikui po minėto konflikto, ji iš kaltinamojo elektroninio pašto gavo savo lango fotonuotrauką ir laišką, kuriame buvo parašyta, kad jos nebūna namuose. Iš tokio pobūdžio laiško ji suprato, kad yra stebima ir bijojo išeiti iš namų bei sutikti kaltinamąjį. G. K. taip pat detalizavo, kad baimės ir nerimo jausmą ji jautė ir dėl to, kad kaltinamasis M. T. vieną kartą konflikto metu ją smaugė ir tą matė jos mama, kuri užėjusi į kambarį paklausė ką M. T. darė, po ko šis bandė teisintis ir pasišalino iš jos namų. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl jos atžvilgiu kaltinamojo anksčiau panaudoto fizinio smurto ji taip pat kreipėsi į policiją ir kartu pridėjo patirtų sužalojimų fotonuotraukas. Jos teigimu, kaltinamasis M. T. ją pastūmė ant žemės, paėmė už veido, dėl ko pas pastarąją atsirado sužalojimai. Juo labiau, nukentėjusioji taip pat pripažino, jog jai buvo žinoma ir tai, kad pastarasis fizinį smurtą ne kartą buvo panaudojęs ir savo šeimos narių atžvilgiu. Dėl tokių anksčiau kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų veiksmų ir dėl pastarojo vėliau jai rašytų ir kaltinime nurodytų laiškų G. K. bijojo, kad kaltinamasis jos atžvilgiu gali panaudoti fizinį smurtą. Nukentėjusioji G. K., aptardama savo emocinę būklę kaltinamajam inkriminuotų veiksmų padarymo laikotarpiu, patikslino, jog po išsiskyrimo su M. T., tai yra 2021 m. birželio 26 d., dėl patiriamo nerimo, rankų drebulio, nemigos, ji kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuris jai rekomendavo vartoti raminamąsias arbatas. Nors nukentėjusioji pripažino, kad negalvojo, jog kaltinamasis gali ją nužudyti, tačiau dėl pastarojo veiksmų jautėsi įbauginta (t. 5, b. l. 136-141, 146-149). Nukentėjusiosios emocinę būklę bei jos dėl kaltinamojo veiksmų patiriamus išgyvenimus taip pat patvirtino liudytojais ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti jos tėvai T. K. ir J. K. Pastarieji patvirtino, kad 2021 m. birželio 26 d. buvo švenčiamas G. K. gimtadienis. Šventės metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis M. T. uždarė G. K. kambaryje ir jos neišleido. Siekiant, kad konfliktas dar labiau neišsivystytų, G. K. su kaltinamuoju išvyko į jos namus. Kitą dieną grižus namo, jie laiptinėje sutiko labai įsiaudrinusi kaltinamąjį, kuris šaukė, rėkė, grasino, kad jiems ir jų dukrai bus blogai, kadangi jie kalti dėl jo ir G. K. išsiskyrimo. Atėję namo, jie rado G. K. apsiverkusią, labai susijaudinusią, ji nurodė, kad dėl kaltinamojo elgesio iškvietė policiją. Vėliau G. K. jiems rodė M. T. jam rašytas žinutes, kuriose jis ją įžeidinėjo, grasino, siuntė jos lango fotonuotraukas. Taip pat jie matė kaltinamąjį ir prie jų namų. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų – siųstų elektroninių laiškų, lankymosi prie jų gyvenamosios vietos, jie jaudinosi dėl savo dukros saugumo, bijojo, kad kaltinamasis jai nepadarytų ko nors blogo. Taip pat matė, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų išgyvena ir pati nukentėjusioji. Po išsiskyrimo ji kreipėsi pas gydytoją, kadangi buvo nerami, jautė baimę. Liudytoja apklausta T. K. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai kaltinamasis ir G. K. dar draugavo ir jiems būnant jos namuose, ji išgirdo, kad G. K. suriko, užėjo į kambarį ir G. K. klausė M. T. kodėl šis ją smaugė ir laikėsi sau už kaklo, po ko kaltinamasis skubiai išėjo iš jų namų (t. 2, b. l. 145-148, 152-154, t. 5, b. l. 146-149).

Anksčiau aptartų nukentėjusiosios G. K. ir jos šeimos narių pateiktų parodymų kontekste pripažintina, jog nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs, nekito viso proceso metu. Juo labiau, jie atitiko ne tik liudytojais apklaustų T. K. ir J. K. pateiktus parodymus, bet ir dalį kaltinamojo pateiktų parodymų, taip pat pastarojo siųstų ir jai adresuotų pranešimų turinį. Be to, nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jau jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, tik nori, kad jis daugiau jos netrukdytų, o informuota apie jai tenkančią teisę pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo. Juo labiau, jos tėvai ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą ikiteisminį tyrimą organizuojantiems pareigūnams, kuriame teigė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido ir nori tik vieno, kad pastarasis daugiau jų netrukdytų. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios G. K. pateiktais parodymais.

Kaip minėta pirmiau, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį itin svarbu tai, kaip išsakytus grasinimus (bauginimą) suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiajam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų ar kitokio bauginimo turinį bendrąja (socialine) prasme.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. T. ir nukentėjusioji G. K. yra vienas kitą gerai pažįstantys asmenys, kurie ne trumpesnį nei (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį buvo saistomi artimais santykiais, nutrukusiais 2021 m. birželio 26 d. Negalima nesutikti su tuo, kad 2021 m. birželio 26 d. įvykęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios išsiskyrimas galėjo sukelti M. T. neigiamas emocijas. Kita vertus, anksčiau aptarti nukentėjusios G. K., liudytojais apklaustų T. K. ir J. K. pateikti parodymai, sugretinti su kaltinamajam siųstų elektroninių laiškų ir trumpųjų žinučių turiniu, nesuteikia teismui pagrindo pripažinti, kad M. T. jam inkriminuotus, laiko prasme kelių mėnesių bėgyje pasireiškusius veiksmus atliko ne siekdamas įbauginti G. K., bet išimtinai dėl jo patirtų neigiamų emocijų.

Nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad dėl M. T. atliktų ir jam inkriminuotų veiksmų ji jautė nerimo, baimės bei nesaugumo jausmus. Dėl tarp jų anksčiau įvykusių konfliktų ir tų konfliktų eigos – smurto naudojimo, nukentėjusioji G. K. manė, kad pastarasis gali įvykdyti veiksmus, kuriuos išvardindavo jai siųstuose pranešimuose. Savo patiriamais išgyvenimais ji dalindavosi su savo tėvais T. K. bei J. K., kurie apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad G. K. skundėsi, kad M. T. jai sistemingai rašo grasinančio turinio žinutes, užgaulioja necenzūriniai žodžiais. Faktą, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė itin neigiamas emocijas ir jautėsi įbauginta patvirtina tiek pastarosios po 2021 m. birželio 26 d. įvykęs kreipimasis į gydymo įstaigą dėl profesionalios pagalbos suteikimo nuolat patiriant nerimo jausmą, tiek pastarosios daugkartinis kreipimasis į policijos įstaigą dėl kaltinamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų. Be to, kaltinamojo atliktų veiksmų priskirtinumą bauginimo kategorijai patvirtina ir šių, pastarojo atliktų veiksmų specifika.

Kasacinės instancijos teismų praktikoje žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, be kita ko, gali reikštis besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu. Remiantis anksčiau teismo išsamiai aptartais ir įvertintais įrodymais būtent tokie kaltinamojo konkliudentiniai veiksmai yra nustatyti šioje byloje. Kaip buvo minėta pirmiau, M. T. po 2021 m. birželio 26 d. įvykusio išsiskyrimo rėkė, daužė duris, vartojo necenzūrinius žodžius, nors ir pasišalino iš buto, tačiau atsisakė išeiti iš laiptinės ir su lydinčiais riksmais ir daužymo veiksmais nukentėjusiajai siuntė bauginančio pobūdžio žinutes. Taip pat po kelių dienų įvykęs ir apie mėnesį laiko besitęsęs laiškų ir žinučių su necenzūriniais žodžiais ir grasinimais rašymas, siuntimas fotonuotraukos, atskleidžiančios kaltinamojo buvimo vietą netoli nukentėjusiosios, bendrąja socialine prasme paneigia pastarojo išsakytus teiginius apie emocijų nulemtus veiksmus bei patvirtina kaltinamojo atliktų veiksmų bauginantį pobūdį. Juo labiau, sugretinus šiuos pastarojo atliktus ir neginčijamai įrodytus veiksmus su kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktiniais tarpusavio santykiais, pasižymėjusiais ir fizinio smurto panaudojimu, taip pat įvertinus kaltinamajam inkriminuotų veiksmų atlikimo trukmę – laikotarpį nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., pripažintina, kad tokie M. T. atlikti veiksmai pasižymėjo sistemiškumu – buvo atlikti neženkliai laiko prasme nutolusiame laikotarpyje, buvo bauginantys, ir sukėlė nukentėjusiajai nerimo, baimės bei nesaugumo jausmą.

Pabrėžtina ir tai, jog anksčiau aptartų ir teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis, priešingai jo išsakytai nuomonei dėl išimtinai emocinės reakcijos į įvykusį įsiskyrimą, suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia. Jo savo atliktų veiksmų bauginančio pobūdžio suvokimą patvirtino ir tai, kad kaltinamasis, nepaisant 2021 m. liepos 1 d. vykusio jo bendravimo su policijos pareigūnais ir jam pareikšto įspėjimo apie gresiančią atsakomybę, jam inkriminuoto elgesio neatsisakė. Priešingai, nors policijos pareigūnus M. T. informavo, kad jokio neteisėtų veiksmų G. K. atžvilgiu jis daugiau nesiims, tačiau minėto savo pažado netesėjo ir toliau tęsė grasinančio pobūdžio pranešimų rašymą nukentėjusiajai. Galiausiai, M. T. savo veiksmų suvokimą, o ne jo išsakytą neigiamų emocijų versiją, patvirtina ir pats kaltinamojo siųstų pranešimų ir atliktų veiksmų turinys, jam inkriminuotų veiksmų trukmė ir intensyvumas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, gerai pažinodamas nukentėjusiąją, žinodamas jos jautrią reakciją į panašaus pobūdžio jo veiksmus, taip pat suvokdamas savo veiksmų priešingumą teisei, tokių veiksmų nenutraukė ir siekė psichologiškai palaužti nukentėjusiąją, žinojo, kad ši jo bijo, ir tokiu būdu bandė atkurti nutrukusius santykius.

Taigi, teismas, apibendrinęs anksčiau nuosprendyje aptartus, tarpusavyje sutampančius parodymus, sugretinęs juos su kaltinamojo pateiktais parodymais, taip pat išanalizavęs šių parodymų tarpusavio prieštaravimus, pripažįsta, kad kaltinamasis M. T. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., turėdamas tikslą sukelti G. K. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, jam inkriminuotais veiksmais tyčia sistemingai baugino G. K.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2021 m. liepos 12 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo V. T. atžvilgiu).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. T. 2021 m. liepos 12 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia metė plastikinį indą su svogūnais, kuris pataikė V. T. į galvą, taip pastarajai padarydamas kairio smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį patinimu, ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, ir tokiais savo veiksmai nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T. sveikatą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. T. savo kaltės dėl aptariamų 2021 m. liepos 12 d. įvykių nepripažino, o nukentėjusioji V. T. apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus atsisakė ir nurodė, kad jokių pretenzijų sūnui neturi, tačiau kaltinamojo kaltė yra pagrįsta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, įvertintų tiek juos sujungus į vientisą įrodymų grandinę, tiek atskirai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, visuma.

Kaip buvo minėta anksčiau kaltinamasis M. T., apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, savo kaltę pripažino, taip pat patvirtino, kad prieš 2021 m. liepos 12 d. įvykius ant motinos veido jokių sužalojimų nematė. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas, pagal nukentėjusiosios iškvietimą į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas K. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. atvykus į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), juos lauke pasitiko nuketėjusioji V. T. Pastaroji paaiškino, kad jai būnant namuose jos sūnus – M. T. pradėjo su ja konfliktuoti ir paėmė plastikinį indą su svogūnais, kurį metė jai galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad V. T. buvo suduota į galvą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusiajai nustatė galvos sumušimą (t. 2, b. l. 85). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji V. T. atsisakė duoti parodymus, apeliuodama į tai, jog jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, tačiau teismas abejoti pastarosios ikiteisminio tyrimo metu pateikta įvykių versija neturi pagrindo, kadangi ji atitinka tiek anksčiau aptartus, į įvykio vietą atvykusio ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklausto policijos pareigūno K. P. parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje ji sėdėjo kambaryje fotelyje ir kalbėjo su motina. Netrukus atėjo jos sūnus M. T., kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir paėmęs plastikinį indą su svogūnais, jį metė nukentėjusiajai į galvą, po ko ji pajuto fizinį skausmą, o kaltinamasis pasišalino iš namų (t. 2, b. l. 41). Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atitinkantys paaiškinimai taip pat buvo užfiksuoti tiek skambučių Bendrajam pagalbos centrui, tiek į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Body kamerų turinyje, kuris yra aptartas šios vaizdinės bei garsinės medžiagos 2021 m. liepos 27 d. bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokoluose. Iš minėtų procesinių dokumentų turinio matyti kaip nukentėjusioji V. T. 2021 m. liepos 12 d. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašė suteikti pagalbą dėl jos atžvilgiu sūnaus panaudoto fizinio smurto, o pagal minėtą iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, pastaroji detaliai paaiškino įvykių aplinkybes, atitinkančias jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų turinį, bei nurodė patirtų sužalojimų lokalizaciją (t. 2, b. l. 93-95, 98-101). Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo kaltinime apibrėžtą fizinį smurtą patvirtina ir V. T. medicininių dokumentų 2021 m. liepos 27 d. apžiūros protokolas. Pripažinta, kad nukentėjusiai nustatytas kairiojo smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodine kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku – 2021 m. liepos 12 d., bei atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 2, b. l. 82-83).

Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog nors baudžiamojo proceso metu apklaustas liudytojas K. P. tiesiogiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto nematė, taip pat šis konfliktas jokia vaizdo ar garso medžiaga nebuvo užfiksuotas, tačiau nukentėjusiosios tiek Bendrosios pagalbos centro iškvietimo metu pateikti paaiškinimai, sutampantys ir su jos policijos pareigūnams pateiktais paaiškinimais, tiek jos vėliau ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kurie atitinka ir anksčiau aptarto liudytojo parodymų turinį bei nustatyto sužalojimo mąstą, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nukentėjusiosios kreipimasis į teisėsaugos institucijas buvo nepagrįstas, o kaltinamojo veiksmai nepasižymėjo nusikalstamumu. Priešingai, anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina tiek kaltinamojo atliktus aktyvius veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiosios kūno neliečiamumą, tiek pastarojo veiksmų sukeltus padarinius, pasižymėjusius nukentėjusiosios nežymiu sveikatos sutrikdymu. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti nukentėjusiajai vienokiu ar kitokiu mastu gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nežymiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad M. T. smurtinius veiksmus atliko savo šeimos nario – motinos, su kuria gyvena, atžvilgiu.

Atsižvelgęs į visumą anksčiau aptartų įrodymų i jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltinamasis M. T. 2021 m. liepos 12 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), mušdamas šeimos narį – motiną V. T., - tyčia mesdamas į nukentėjusiąją plastikinį indą su svogūnais, kuris pataikė jai į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai V. T. kairio smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį patinimu, ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T. sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2021 m. spalio 17 d. fizinio skausmo sukėlimo V. T. atžvilgiu).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. T. 2021 m. spalio 17 d., 12.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė V. T. už kaklo ją smaugė, nuvertė nuo kėdės ir vieną kartą koja spyrė jai dešinį šoną, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

Analogiškai anksčiau aptartam epizodui, kaltinamasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiamas teisme patvirtino, kad šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė, bet savo motinos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdžio detalizuoti negalėjo (t. 5, b. l. 136-141). Kaip ir ankstesnio epizodo atveju, teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. T. parodymus duoti atsisakė, apeliuodama į tai, kad su kaltinamuoju jau susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi (t. 5, b. l. 136-141). Nepaisant tos aplinkybės, kad tiesiogiai konflikte dalyvavusios šalys bylos nagrinėjimo teisme metu plačiai dėl aptariamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nepasisakė, teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visuma, pripažįsta pagrįstą kaltinamojo M. T. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios V. T. iškvietimą 2021 m. spalio 17 d. atvykę bei liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. D. ir P. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad juos pasitiko nukentėjusioji, kuri nuosekliai teigė, kad ją sumušė ir bandė smaugti sūnus. Pasak nukentėjusiosios jiems pateikto paaiškinimo, V. T. būnant namuose ir valgant, prie jos priėjo sūnus ir pradėjo jos reikalauti pinigų. Ši nesutiko, todėl jis ją pradėjo smaugti, o po to spyrė į dešinį klubą. Moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, taip pat pripažino, kad dėl tokių sūnaus veiksmų patyrė fizinį skausmą (t. 3, b. l. 17-19, 21-23, t. 5, b. l. 154- 156). Nukentėjusiosios išsakytus nusiskundimus dėl jos atžvilgiu kaltinamojo M. T. 2021 metų rudens laikotarpiu panaudoto fizinio smurto patvirtino ir liudytoja apklausta J. N., kuri viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, 2021 m. rudenį pas ją atėjo nukentėjusioji V. T., kuri nurodė, kad ją sumušė jos sūnus M. T. V. T. buvo susijaudinusi, verkė, prašė iškviesti policiją (t. 5, b. l. 154-156). Nors, kaip buvo minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji V. T. atsisakė duoti parodymus, apeliuodama į tai, jog jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, tačiau teismas abejoti pastarosios ikiteisminio tyrimo metu pateikta įvykių versija neturi pagrindo, kadangi ji atitinka tiek anksčiau aptartų liudytojų parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje ji buvo savo namuose, valgė, o kaltinamasis M. T. priėjo prie jos ir reikalavo pinigų. Jai nesutikus jų duoti, pastarasis pradėjo naudoti fizinį smurtą – ją smaugė, o vėliau spyrė su koja į dešinį šoną. Dėl tokių sūnaus veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 95-99, t. 3, b. l. 6-8). Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atitinkantys paaiškinimai taip pat buvo užfiksuoti jos skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraše bei policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašuose, kurių turinys yra aptartas 2021 m. gruodžio 8 d. bei 2021 m. vasario 10 – 11 d. protokoluose. Iš šių procesinių dokumentų turinio matyti, kad 2021 m. spalio 17 d. nukentėjusioji kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl jos atžvilgiu sūnaus M. T. panaudoto fizinio smurto, o atvykus policijos pareigūnams detaliai pastariesiems papasakojo apie jos santykius su sūnumi, tą pačią dieną įvykusį konfliktą, jo priežastis bei konflikto pasekmes – jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir sukeltą skausmą (t. 3, b. l. 27-29, 34-37).

Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog nors baudžiamojo proceso metu apklausti liudytojai tiesiogiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto nematė, taip pat šis konfliktas jokia vaizdo ar garso medžiaga nebuvo užfiksuotas, tačiau nukentėjusiosios tiek Bendrojo pagalbos centro iškvietimo metu pateikti paaiškinimai, sutampantys ir su jos policijos pareigūnams pateiktais paaiškinimais, tiek jos vėliau ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, kurie atitinka ir anksčiau aptartų liudytojų parodymų turinį, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nukentėjusioji inicijuodama ikiteisminį tyrimą, bei pateikdama parodymus ikiteisminio tyrimo metu siekė apkalbėti kaltinamąjį ir iškraipyti objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių turinį. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios V. T. pateikti paaiškinimai buvo logiški, atitiko kitų proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų turinį. Be to, nukentėjusioji tiek vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė, kad su kaltinamuoju jau susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir informuota apie jai tenkančią teisę pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų atitikimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teismas, apibendrinęs nuosprendyje aptartus ir išanalizuotus įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis M. T. 2021 m. spalio 17 d. nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą jam inkriminuotu būdu ir vietoje. Teismas taip net neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto V. T. patyrė fizinį skausmą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Be to, neginčijamai nustatyta ir tai, kad M. T. fizinį smurtą panaudojo savo šeimos nario – kartu gyvenančios motinos atžvilgiu.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis M. T. 2021 m. spalio 17 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną V. T., tyčia abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugdamas, nuversdamas ją nuo kėdės ir 1 (vieną) kartą spirdamas jai į dešinį šoną, sukėlė nukentėjusiajai V. T. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2021 m. gruodžio 27 d. fizinio skausmo sukėlimo I. V. atžvilgiu).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. T. 2021 m. gruodžio 27 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini), sugriebė I. V. už plaukų, suėmė ją už gerklės ir ją smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Nepaisant tos aplinkybės, kad tiesiogiai konflikte dalyvavusios šalys bylos nagrinėjimo teisme metu plačiai dėl aptariamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nepasisakė, baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visuma, patvirtina kaltinamojo M. T. veiksmuose jam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl minėto epizodo neneigė. Pastarasis pripažino, kad močiutės – nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu galėjo panaudoti fizinį smurtą, ją tampydamas už plaukų ir smaugdamas (t. 5, b. l. 63-66, 136-141). Nors nukentėjusioji I. V. bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausta dėl jos sunkios sveikatos būklės, tačiau pastarosios ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pastaroji, apklausta iš karto po įvykio, parodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. tarp jos ir jo anūko – M. T. įvyko konfliktas, dėl to, kad pastarasis reikalavo pinigų. I. V. nesutikus duoti kaltinamajam pinigų, šis ją griebė už plaukų, o vėliau abiem rankomis smaugė už gerklės. Ji patyrė fizinį skausmą ir būdama labai susijaudinusi išbėgo pas kaimynę (t. 1, b. l. 112-117). Pabrėžtina, kad aptariamą tarp kaltinamojo nukentėjusiosios I. V. 2021 m. gruodžio 27 d. įvykusį konfliktą patvirtina tiek į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai, tiek nukentėjusiosios pateiktų paaiškinimų turinys, užfiksuotas vaizdinėje ir garsinėje medžiagoje. Į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios iškvietimą atvykusi bei vėliau liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. I. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., 17.51 val. pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko nukentėjusioji I. V. Ji buvo stipriai susijaudinusi ir apsiverkusi, policijos pareigūnams nurodė, kad jos anūkas, negavęs iš jo pinigų, pradėjo ją tampyti už plaukų, taip pat sugriebęs rankomis kaklą smaugė. I. V. liudytojai patvirtino, kad pajuto fizinį skausmą, bandė ištrūkti, o ištrūkusi pabėgo pas kaimynę. Šiuos liudytojos S. I. pateiktus paaiškinimus atitinka ne tik anksčiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, bet ir nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui bei atvykusiems policijos pareigūnams metu pateikti paaiškinimai, užfiksuoti garso bei vaizdo įrašuose (t. 3, b. l. 84-85, 88-89). Iš 2022 m. kovo 24 d. apžiūros protokolų matyti, kad 2021 m. gruodžio 27 d. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino I. V., kuri buvo labai susijaudinusi, verkė, nurodė, kad ją sumušė anūkas ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, o atvykus policijos pareigūnams, pastaroji, būdama labai susijaudinusi ir išsigandusi, jiems pasakojo apie tarp jos ir kaltinamojo M. T. įvykusį konfliktą, jo dinamiką, panaudotą fizinį smurtą ir jo lokalizacija.

Minėtų išsamiai aptartų ir tarpusavyje sugretintų įrodymų pagrindu, akivaizdu, kad kaltinamasis M. T. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai I. V. sukėlė fizinį skausmą. Šią aplinkybę nukentėjusioji nuosekliai teigė, tiek kviesdama pagalbą Bendruoju pagalbos centro numeriu, tiek atvykus policijos pareigūnams. Iš įvykio vietoje dalyvavusių policijos pareigūnų Body kamerų turinio matyti, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, vis laikėsi už kaklo ir galvos, verkė. Šias aplinkybes patvirtino ir pagal iškvietimą atvykusi bei liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. I. Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo faktas buvo sukeltas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo M. T. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Be visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į šiame epizode kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo konstrukciją, o būtent tai, kad M. T. yra kaltinamas tuo, kad fizinį smurtą panaudojo savo šeimos nario – močiutės I. V. atžvilgiu.

BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Akivaizdu, kad remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, nukentėjusioji, kaltinamojo M. T. senelė I. V. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatytos šeimos nario kategorijos neatitinka. Kita vertus, nukentėjusiosios ir kaltinamojo giminystės ryšys, o būtent – senelės ir anūko santykis, atitinka kitą BK 248 straipsnyje numatytą kategoriją, taip pat patenkančią į BK 140 straipsnio 2 dalies reguliavimo dalyką, o būtent – artimo giminaičio kategoriją. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, konstrukcija tikslintina, nurodant, kad kaltinamasis M. T. smurtinius veiksmus panaudojo ne šeimos nario, bet artimo giminaičio – senelės I. V. atžvilgiu. Kartu teismas pabrėžia, jog minėtas nusikaltimo sudėties patikslinimas įtakos kaltinamojo M. T. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neturi.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis M. T. 2021 m. gruodžio 27 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, smurtaudamas prieš artimą giminaitį – senelę I. V., tyčia dešine ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų, abejomis rankomis suimdamas jai už gerklės ir ją smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl 2022 m. balandžio 7 d. fizinio skausmo sukėlimo V. T. atžvilgiu).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. T. 2022 m. balandžio 7 d., 15.00 val. (duomenys neskelbtini), sugriebė V. T. už kaklo ir ją smaugė, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą.

Analogiškai anksčiau aptartoms ir kaltinamajam M. T. inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 2 dalyje, šiame epizode abi konflikto šalys – kaltinamasis M. T. ir nukentėjusioji V. T. plačiai dėl 2022 m. balandžio 7 d. įvykių nepasisakė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltęs pripažino, tačiau atliktų veiksmų ir panaudoto fizinio smurto aplinkybių nedetalizavo (t. 3, b. l. 116-118, t. 5, b. l. 63-65, 136-141). Nukentėjusioji V. T., kaip ir pirmiau nurodytų epizodų atveju, bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus, apeliuodama į tai, kad su kaltinamuoju jau susitaikė ir jam jokių pretenzijų neturi (t. 5, b. l. 136-141).

Nepaisant tos aplinkybės, kad tiesiogiai konflikte dalyvavusios šalys bylos nagrinėjimo teisme metu plačiai dėl aptariamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nepasisakė, teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visuma, o būtent – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atitinkančiais pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką turinį, pripažįsta kaltinamojo veiksmų atitikimą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai.

Iš 2022 m. balandžio 7 d. užfiksuoto skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, kurio turinys buvo atskleistas 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros protokole, matyti, kad 2022 m. balandžio 7 d. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė, kuri nurodė, kad pastarųjų bute vyksta konfliktas, kurio metu girdimi grasinimai nužudyti (t. 3, b. l. 107-108). Apie analogiškus grasinimus ikiteisminio tyrimo metu parodė ir apklausta nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad jos sūnus – kaltinamasis M. T. ją griebdamas už kaklo, smaugdamas, kartu nurodė, kad ją pasmaugs (t. 1, b. l. 40-43, 141-146). Galiausiai, ir pats kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad atlikto jam inkriminuotus, nusikalstamus veiksmus jo motinos – V. T. atžvilgiu.

Remiantis anksčiau aptartų ir tarpusavyje sugretintų įrodymų visuma, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis M. T. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą. Aptariamas nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas buvo sukeltas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo M. T. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. T. smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu su juo gyvenančią motiną.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. T. 2022 m. balandžio 7 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną V. T., tyčia abiem rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už gerklės ir ją smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai V. T. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta išimtinai viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis M. T. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis), taip pat vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskirtiną apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 145 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėja apeliavo į tai, kad pastarasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam privalu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais advokatės teiginiais.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, tai padaro laisva valia, tai yra neverčiamas surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, siekia sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius, stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 327/2007, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, Nr. 2K-87-976/2020, Nr. 2K-154-495/2022).

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu kartotinai pripažintina, kad kaltinamojo M. T. pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu kaltę pripažino dalinai – nurodė, kad atliko tik dalį jam inkriminuotų veiksmų, taip pat pripažino, kad tokie jo veiksmai buvo išprovokuoti. Analogiškos pozicijos pastarasis laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Nors apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis dėl kitų, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, tačiau jos nedetalizavo ir apeliavo į tai, kad tokie jo veiksmai taip pat buvo išprovokuoti. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu M. T. dėl dalies šių veikų nepripažino, o dėl kitos dalies nebuvo toks tikras ir nors ir darė prielaidą, kad tokius veiksmus galėjo atlikti, tačiau kartotinai apeliavo, kad jam inkriminuoti veiksmai buvo išprovokuoti pačių nukentėjusiųjų veiksmų. Galiausiai, M. T., bylos nagrinėjimo teisme metu aptardamas jam inkriminuotą ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, savo kaltės nepripažino, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu – nurodė, kad kaltę pripažįsta dalinai.

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos bei teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs pirmiau aptartus kaltinamojo parodymus bei jų kaitą, pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaip matyti iš M. T. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinio, jis dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, dėl kitos dalies – neigė. Aptardamas šių nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jis stengėsi savo elgesį sumenkinti, apeliuodamas į tai, kad jis buvo išprovokuotas bei paskatintas neigiamų jo šeimos narių veiksmų. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo baudžiamojo proceso metu išsakyta pozicija nelaikytina pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Be anksčiau aptartos aplinkybės, kaltinamojo M. T. gynėja apeliavo ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai, susiję su BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, buvo sietini su provokaciniais nukentėjusiųjų veiksmais. Antai, nukentėjusiosios V. T. dažnas alkoholio vartojimas ir nukentėjusiosios E. T. bendravimo su kaltinamuoju maniera, išprovokavo pastarojo nusikalstamus veiksmus. Teismas, įvertinęs šiuos advokatės išsakytus teiginius tiek jų analizei aktualios teismų praktikos, tiek baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, jiems pritarti neturi pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 3- 648/2021). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K- 364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Teismas negali nesutikti su tuo, kad dalyje kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, epizodų, nukentėjusioji V. T. buvo neblaivi (2021 m. liepos 12 d., 2021 m. spalio 17 d. epizodai). Kita vertus, vien nustatytas nukentėjusiosios neblaivumo aspektas, nepatvirtina, jog jos veiksmai pasižymėjo provokaciniu pobūdžiu ir iš esmės nulėmė anksčiau aptartą ir teismo įrodytu pripažintą M. T. nusikalstamą elgesį. Nei viename iš kaltinamajam M. T. inkriminuotų epizodų, kuriuose nukentėjusiąja buvo pripažinta V. T., jokiais objektyviais neginčijamais įrodymais nebuvo nustatyta, kad pastaroji buvo konfliktų su M. T. iniciatorė. Priešingai, pastarosios ikiteisminio tyrimo metu pateikti ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagarsinti parodymai, sutampantys su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymais, taip pat pastarųjų bendravimą užfiksavusių vaizdo ir garso įrašų turinys, patvirtina, kad pastaroji buvo adekvati, elgėsi ir bendravo racionaliai, o duomenų apie tai kokiu būdu ir kada ji būtų atlikusi neteisėtus, kaltinamąjį įžeidžiančius bei moralės normoms prieštaraujančius veiksmus, negauta. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis deklaratyviai teigė, jog motinos alkoholio vartojimo faktas jį neigiamai veikia, todėl jis neretai imasi jos atžvilgiu neteisėtų veiksmų, tačiau jis nedetalizavo kokius konkrečius, provokuojančius veiksmus V. T. atliko jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu. Šių aplinkybių nedetalizavo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusioji E. T., kuri nors ir akcentavo, kad jos motina vartoja alkoholį ir būna konfliktiška, tačiau nenurodė kokiu būdu ir kokiais veiksmais nukentėjusioji V. T. išprovokavo kaltinamojo M. T. nusikalstamus veiksmus.

Pabrėžtina ir tai, jog nors nukentėjusioji E. T., bylos nagrinėjimo teisme metu aptardama jos atžvilgiu kaltinamojo 2021 m. balandžio 21 d. atliktus nusikalstamos veiksmus, nurodė, kad ji pati išprovokavo kaltinamąjį, tačiau teismas sutikti su šia nukentėjusiosios pozicija taip pat neturi pagrindo. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią aplinkybę nukentėjusioji įvardijo tik apklausiama bylos nagrinėjimo teisme metu. Ikiteisminio tyrimo metu jos neva atlikti provokaciniai veiksmai nebuvo nurodyti. Bylos nagrinėjimo teisme metu paklausta dėl priežasčių, sąlygojusių minėtų, naujų aplinkybių nurodymą, pastaroji teigė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu geriau atsiminė įvykio detales, tačiau paklausta, apie įvykio dinamiką, nurodė, kad šiuo metu aplinkybių neprisimena dėl įvykio metu patirto streso. Tuo tarpu, vėliau ji nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose apie savo neva provokacinius veiksmus nieko nepasisakė. Juo labiau, nukentėjusioji E. T., aptardama savo neva kaltinamojo atžvilgiu atliktus provokacinius veiksmus, akcentavo tik tai, kad ji netinkamu būdu bendravo su M. T., kadangi dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo su juo reikia bendrauti atsargiai, tačiau nenurodė nei kokius žodžius pastarajam išsakė, nei detalizavo kodėl toks bendravimas pagal savo pobūdį buvo provokuojantis. Pabrėžtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta ir įvykio vietoje dalyvavusi V. T. apie nukentėjusiosios E. T. provokacinius veiksmus taip pat nieko nenurodė.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir jo išaiškinimą, pateiktą teismų praktikoje, taip pat anksčiau aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam M. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo išprovokuotos nukentėjusiųjų. Nukentėjusiojo provokuojančios elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, negali būti grindžiama tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį vertino pats kaltinamasis. Todėl vien tai, kad kaltinamojo motina vartojo alkoholį, taip pat vien tai, kad toks alkoholio vartojimas gali sukelti neigiamas emocijas aplinkiniams, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad nukentėjusioji V. T. elgėsi įžeidžiančiai ar prieštaraujančiai bendriems elgesio ir moralės standartams. Juo labiau, vien tai, kad tarp M. T. ir E. T. įvyko žodis konfliktas, nesant jokių objektyvių duomenų apie šio konflikto turinį, nesuteikia pagrindo teigti, kad E. T. pasakyti žodžiai iš esmės sąlygojo kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus. Todėl teismas neturi pagrindo kaltinamojo M. T. veiksmuose pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. T. ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą tų pačių nukentėjusiųjų – V. T. ir I. V. atžvilgiu (t. 4, b. l. 35-45), taip pat baustas administracine tvarka, baudos apmokėtos (t. 4, b. l. 46-54), šiuo metu dirba. Valstybinė teismo (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. gegužės 26 d. – birželio 15 d. priėmė ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose M. T. konstatavo (duomenys neskelbtini), kas pastarajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė ir šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 4, b. l. 129-138, 139-149).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį M. T. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų teismų sprendimų išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. už padarytas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis, o būtent – 30 parų trukmės arešto bausmes, o už padarytą, BK 145 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės atėmimo bausmę taip pat mažesnę nei sankcijos vidurkis – vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam M. T. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmių, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam M. T. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje anksčiau aptartų ir kaltinamajam M. T. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant ir jauną kaltinamojo amžių, kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam M. T. paskirtos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų ir 6 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 bei 7 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis M. T. 2022 m. balandžio 8 d., 12.10 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 3, b. l. 131-132). Jam laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 136-139, 146-148, 156-159).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje numatytomis nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas M. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl kaltinamojo 2021 m. balandžio 21 d. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų (t. 2, b. l. 25). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. T. savo pateikto civilinio ieškinio atsisakė ir nurodė, jog jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (t. 2, b. l. 34- 35).

BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji E. T. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad pretenzijų kaltinamajam M. T. neturi, su juo susitaikė ir palaiko jos ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakymą, pastarosios civilinio ieškinio atsisakymą priima ir byla šioje dalyje nutraukia.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. birželio 4 d. nutarimu kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 65-66). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. liepos 14 d. nutarimu kaltinamajam M. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 113-116). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu kaltinamajam M. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 178-180). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. spalio 26 d. nutarimu kaltinamajam M. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 55-57). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 21 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. liepos 12 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. spalio 17 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gruodžio 27 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. balandžio 7 d. epizodas), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu M. T. paskirtas bausmes, subendrinti daliniu bausmių sudėjimu būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, pridedant švelnesnių arešto bausmių dalis, prilyginant vieną arešto parą vienai laisvės atėmimo dienai, ir M. T. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į M. T. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, M. T. paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti E. T. atsisakymą nuo 2000,00 Eur ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. T., kad:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė