- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- 2-49-766/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00334-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), "Ebitum", CreditPlus Bank AG
- Išvadą teikia
- Šiaulių apskrties vaiko teisių apsaugos skyrius Radviliškio savivaldybėje
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. P., L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu, pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašo: 1) nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo D. S. kaltės; 2) nepilnamečių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir jų išlaikymo sąlygas palikti tas pačias kaip ir yra nustatyta 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014; 3) santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 2500 Eur vidutinės rinkos kainos transporto priemones padalinti taip: atsakovui D. S. priteisti 700 Eur vidutinės rinkos kainos lengvąjį automobilį „Volkswagen – VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S. priteisti 1000 Eur vidutinės rinkos kainos lengvąjį automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 800 Eur vidutinės rinkos kainos lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 1340 Eur vidutinės rinkos kainos kilnojamąjį turtą padalinti taip: atsakovui D. S. priteisti 1100 Eur vertės turtą: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 250 Eur, medžio pjovimo įrenginį (zeimerį) – 200 Eur, betono maišyklę – 150 Eur, hidraulinę sulčiaspaudę – 200 Eur, grūdų malūną - 300 Eur, o ieškovei A. S. priteisti 240 Eur vertės turtą: šaldytuvą – 70 Eur, mikrobangų krosnelę – 40 Eur, akumuliatorinį gyvatvorės genėtuvą – 130 Eur; 4) priteisti atsakovui D. S. iš ieškovės A. S. 120 Eur kompensaciją už atitenkančią jai didesnę bendrai sugyvento transporto priemonių ir kilnojamojo turto dalį; 5) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. S.; 6) visą kreditorinį įsiskolinimą pagal 2019-05-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti asmeniniu atsakovo D. S. įsipareigojimu ir ieškovę A. S. nuo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo atleisti; 7) visą kreditorinį įsiskolinimą bankui (duomenys neskelbtini)pripažinti asmeniniu atsakovo D. S. įsipareigojimu ir ieškovę A. S. nuo šio kredito grąžinimo atleisti; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo 11429 Eur kompensaciją už iš bendrų santuokoje įgytų lėšų sumokėtas kredito grąžinimo ir palūkanų sumas KU „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 9) priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo D. S. 23602 Eur kompensaciją už nuslėptas su darbo santykiais susijusias pajamas; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 7220 Eur kompensaciją už nuslėptas vaikų išlaikymui skirtas pajamas; 11) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę „S.“ pavardę, atsakovui – „S.“ pavardę; 12) priteisti ieškovei iš atsakovo D. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje, pareiškimuose dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad su atsakovu D. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos jiems gimė trys vaikai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu kartu negyvena santuokinio gyvenimo jau apie vienus metus laiko, gyvena buvusiame bendrabutyje skirtinguose kambariuose, bendro ūkio neveda, mano, kad santuoka jau iširusi, toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, santuokinio gyvenimo atskirų epizodų neviešins. Kadangi vaikai gyvena nuo gimimo su ja, ji turi kur gyventi ir gali lengvai pasirūpinti savo vaikais, kuriais ji ir rūpinasi nuo gimimo, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, jos gyvenamojoje vietoje, bei dėl to nėra pagrindo keisti 2014-12-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014. Vaikų auklėjimo, jų ugdymo ir jų bendravimo su tėvu klausimus ji yra pasirengusi spręsti geruoju, tarpusavio sutarimu, atsižvelgiant į vaikų tėvo pageidavimus. Vaikai eina į mokyklą, lanko (duomenys neskelbtini), ji pati nedirba, nes rūpinasi vaikais, už vaikus socialinių išmokų negauna, neturi turto, iš kurio galėtų gauti pajamų. Atsakovas dirba užsienyje, duomenų apie jo pajamas neturi. 2019-05-27 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (dabar kredito unija „(duomenys neskelbtini)“) nekilnojamojo turto – sodybos pirkimui buvo paimtas tikslinis kreditas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutinka, kad visas už kreditą įgytas nekilnojamasis turtas (sodyba) atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl visą gautą kreditą unijai turėtų grąžintų atsakovas vienas. Taip pat neprieštarauja, kad 2019-04-11 paimtas kreditas iš (duomenys neskelbtini) banko „(duomenys neskelbtini)“ (refinansavus (duomenys neskelbtini)) pagal kredito sutartį būtų pripažintas asmeniniu atsakovo D. S. įsipareigojimu bankui, o ji nuo jo būtų atleista. Bendra abiejų kreditų grąžinimo kasmėnesinių įmokų iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų suma – 22858,99 Eur, ši suma buvo sumokėta iš bendrų su atsakovu lėšų, todėl jai turėtų būti priteistina 11429,49 Eur kompensacija. Be to, paaiškėjo, kad antrosios santuokos su ieškove A. S. (duomenys neskelbtini) sudarymo pagrindinis tikslas buvo pasinaudoti galimybe gauti (duomenys neskelbtini) mokamą nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamą kasmėnesinę kompensaciją, atsakovas patvirtino, kad nuo santuokos sudarymo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui į jo sąskaitą yra pervedama kas mėnesį po 618 Eur, bei bendra vaikams išlaikyti pervesta suma – 25956 Eur. Mano, kad ši tikslinė kompensacija taip pat laikytina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nėra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo prisiteisti kompensaciją už savąją išmokų dalį – 7220,5 Eur. Atsakovas, jam gyvenant santuokoje, uždirbo 70062,36 Eur neto atlyginimą, dalį uždarbio – 22858,99 Eur atsakovas sumokėjo paimtų kreditų grąžinimui, šeimos reikmėms jų beveik neskyrė, todėl nuslėpto uždarbio suma – 47204 Eur (70062,36 – 22858 Eur), todėl prašoma priteisti kaip kompensacija už nuslėptas su darbo santykiais susijusias pajamas suma 23602 Eur (47204 : 2).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pareiškimus dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriais iš dalies sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, nesutiko su pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Nurodė, kad su ieškove yra susituokę antrą kartą, nutraukus pirmąją santuoką (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi atskirai, jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), bei po pirmosios santuokos nutraukimo praėjus beveik trejiems metams, vėl susituokė, nes norėjo gyventi kartu. Po santuokos nutraukimo vėl pradėjus bendrauti, nusprendė įsigyti naują būstą. Visą laiką jis dirbo vienas ir išlaikė šeimą, o kai vaikai paaugo, ragino ieškovę pradėti dirbti, tačiau ieškovė nuo jų santuokos pradžios niekada nedirbo ir darbo neieškojo. Nutraukus pirmąją santuoką, A. S. paliko asmeninės nuosavybės teise bendrai įgytą namą, santuoką nutraukė bendru sutarimu. Gyvenant su ieškove turėjo daug sunkių išgyvenimų, didžiausi nesutarimai būdavo dėl ieškovės neištikimybės, tačiau susituokdamas antrą kartą turėjo viltį kartu užauginti vaikus, kurti normalius šeimyninius santykius, o ieškovė buvo pasižadėjusi nutraukti visus nesantuokinius ryšius su kitais vyrais. 2019 m. gegužės mėn., kai jau buvo nusipirkę dabartinį namą, A. S. savo gyvenimo įpročių nekeitė, nesaikingai leisdavo jo duodamus pinigus, gyveno laisvą ir neatsakingą gyvenimą, jam dirbant užsienyje su ieškove sunku būdavo susisiekti telefonu, naktimis išvažiuodavo iš namų, palikdama vaikus vienus. 2019 m. liepos pradžioje jis nupirko ieškovei autobuso bilietą, kad atvyktų pasisvečiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini), tačiau A. S. pas jį atvyko jau nusiteikus skirtis. Po kurio laiko jis sužinojo, kad ieškovė, jam nebūnant namuose, turėjo keletą meilužių. Jis buvo paėmęs paskolą (duomenys neskelbtini), kad galėtų padengti A. S. prisidarytas skolas (duomenys neskelbtini), įneštų pirminį įnašą namui pirkti. Namą, kurį buvo įgiję pirmosios santuokos metu, A. S. pardavė išsimokėtinai už 10000 Eur, kas mėnesį gaudavo po 1000 Eur. Su ieškove buvo sutarę, kad gautus pinigus ji įneš paskolai grąžinti kredito unijoje, o jis grąžins skolą (duomenys neskelbtini) bankui, tačiau ieškovė gautus pinigus už parduotą namą leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ne tik nemažino skolos, bet dar prisidarė naujų skolų. Jam nebūnant namuose, A. S. ne tik nesaikingai leido pinigus, bet pažeidė santuokinės ištikimybės, lojalumo šeimai principus. Grįžęs atostogoms į (duomenys neskelbtini) 2020 m. pabaigoje, jis savo namuose rado apsigyvenusį A. S. meilužį R. S., kurio iškraustyti iš namų nepavyko, nes iškviestiems policijos pareigūnams ieškovė aiškino, kad tai jos svetys. Prieš Naujus metus, R. S., smurtaudamas prieš jį, sužalojo jam sveikatą, jis ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes ieškovė jį įtikino, kad savo pareiškimu policijai labai pakenks jų vaikų ateičiai, pareigūnai jų šeimą įtrauks į rizikos šeimų grupę. Santuokiniai santykiai dėl A. S. santuokinių pareigų nevykdymo rodo faktinį šeimos nebuvimą, iniciatyvos gerinti santuokinius santykius ieškovė visiškai neparodė, mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Norėjo su A. S. tartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau A. S. pareikalavo, kad name, kuriame dabar jie gyvena, galėtų gyventi ir jos meilužis R. S.. Jam išvykus į (duomenys neskelbtini), A. S. pradėjo pardavinėti bendrus jų namų apyvokos reikmenis, internetiniame portale paskelbė, kad parduoda betono maišyklę, kompiuterį bei kitus daiktus. A. S. yra pardavusi šį turtą: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, tėčio pagamintą „zeimerį“, betono maišyklę, metalinę cisterną, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, namų gamybos hidraulinį sulčių spaudimo presą, elektrinį grūdų malūną. Internete matė, kad yra parduodamas kilnojamas kondicionierius, akumuliatorinis gyvatvorių genėtuvas, du automobiliniai grotuvai, priekaba nuo vandens cisternos. Iš viso A. S. tenka parduoto ir parduodamo santuokos metu įgyto kilnojamojo turto už 2090 Eur. Mano, kad išlaikymas vienas kitam neturi būti priteisiamas. Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su A. S.. Savo vaikais nuo pat jų gimimo rūpinasi visapusiškai, siųsdavo ir duodavo grynųjų pinigų A. S., nupirkdavo reikalingus drabužius, sudarė tinkamas buitines sąlygas vaikams vystytis. Ieškovė tik iš šių pinigų išlaiko jų nepilnamečius vaikus, nes jokių kitų legaliai uždirbamų pinigų ieškovė negauna. Ieškovės teiginys, kad atsakovas vaikams išlaikymo neduoda, žada išvykti į užsienį melagingas, kadangi ieškovė visą laiką gyvenant santuokoje buvo išlaikoma iš jo uždirbamų pajamų arba iš prisidarytų skolų, kurias jis turėdavo padengti. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, buto nuoma per mėnesį kainuoja 400 Eur, jo kasmėnesinės pajamos 1440 Eur, sutinka vaikams mokėti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam. Jei vaikai norėtų gyventi su juo, prašytų, kad A. S. teiktų vaikams išlaikymą po 100 Eur kiekvienam. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), norėtų su vaikais daugiau praleisti laiko ir su jais bendrauti, jį skaudina, kad A. S. nuteikinėja vaikus prieš jį, dabartinį savo sugyventinį liepia vaikams vadinti tėvu, todėl būtina nustatyti kuo tinkamesnę bendravimo su vaikais tvarką, priimtiną abiem tėvams, atsižvelgiant į vaikų interesus. Taip pat nurodė, kad jam priteistina 3000 Eur moralinė kompensacija dėl patirtų moralinių išgyvenimų, turėtų finansinių nuostolių dėl sutrikusios sveikatos, dėl A. S. neištikimybės ir patirto pažeminimo, ieškovės sugyventiniui apsigyvenus bendros nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, išsivystė nemiga, nerimas, nuolatinė nervinė įtampa. Sutinka dėl skolų palikimo jam asmeniškai, santuokinių pavardžių palikimo, santuokoje įgytų automobilių padalijimo bei gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypu palikimo jam. Prašo nustatyti tokią nepilnamečių vaikų G. S., V. S. ir D. L. S. bendravimo su juo tvarką: vaikai su tėvu praleidžia 1 mėn. tėvo ir vaikų atostogų metu, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešus ieškovei apie atostogų laiką. Atostogų laikas gali būti derinamas prie tėvo ar vaikų atostogų trukmės, gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į tėvo ir vaikų galimybes bei pageidavimus. Šių atostogų metu tėvui neribojama teisė su vaikais išvykti į kitą šalį atostogų praleidimui. Tėvas apie tai, kur bendraus su vaikais šių atostogų metu, privalo pranešti ieškovei prieš 10 dienų. Kitu metu, vaikų atostogų, gimtadienių ir švenčių dienomis, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, vaikų gyvenamojoje ar tėvo pasirinktoje vietoje. Šiais atvejais tėvas apie tai, jog bendraus su vaikais, privalo pranešti A. S. prieš 7 dienas. Prašo įpareigoti A. S. sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek tai netrukdys vaikų kasdieninei veiklai, vaikams ir tėvui priimtinu laiku. Apie ketinimą išsivežti nepilnamečius vaikus į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, tėvai privalo vienas kitą informuoti iš anksto ne vėliau, kaip prieš 10 dienų iki išvažiavimo. Dėl kompensacijos priteisimo ieškovei už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020-04 iki 2021-09 kreditoriniams įsipareigojimams padengti pervedė kreditoriams 18978,49 Eur, ir kompensacijos už nuslėptas su darbo santykiais susijusias pajamas, jis nesutinka, kadangi ieškovė niekada niekur nedirbo ir jokių pajamų į šeimą neatnešė, išskyrus tas, kurios atsirado pardavus šeimos ir atsakovo asmeninį turtą, jis mokėjo kredito įmokas už kreditus, kurie buvo panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovė prie kreditų dengimo, komunalinių mokesčių nėra prisidėjusi, be to nėra jokių įrodymų, kad jis nuo ieškovės kažką slėpė, jis išlaikė ne tik ją, bet ir keturis nepilnamečius vaikus (trys vaikai yra bendri, vyresnioji mergaitė ieškovės).
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriais prašo: 1) nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp D. S. ir A. S., įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) pakeisti 2014-12-02 Radviliškio rajono teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014 ir nustatyti nepilnamečių vaikų: G. S., V. S., D. L. S. gyvenamąją vietą su atsakovu D. S., priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų G. S., V. S., D. L. S. išlaikymą, mokant po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti nepilnamečių vaikų G. S., V. S., D. L. S. bendravimo su ieškove tvarką: vaikai su mama praleidžia 1 mėn. vaikų atostogų metu, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 30 dienų, pranešus atsakovui apie atostogų laiką. Atostogų laikas gali būti derinamas prie mamos ar vaikų atostogų trukmės, gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į mamos ir vaikų galimybes bei pageidavimus. Šių atostogų metu mamai neribojama teisė su vaikais išvykti į kitą šalį atostogų praleidimui. Kitu metu, vaikų atostogų, gimtadienių ir švenčių dienomis, mama turi teisę bendrauti su vaikais, vaikų gyvenamojoje vietoje. Šiais atvejais motina apie tai, jog bendraus su vaikais, privalo pranešti atsakovui prieš 7 dienas. Atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas mamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek taip netrukdys vaikų kasdieninei veiklai; 3) A. S. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo palikti lengvuosius automobilius „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus, kuriuos ieškovė savavališkai pardavė ir ruošiasi parduoti pagal įdėtus skelbimus sumoje 2090 Eur, pripažinti, kad ieškovei tenka santuokos metu įgyto turto už 3890 Eur; 4) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkeistus bankui ((duomenys neskelbtini) pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti D. S.; 5) santuokos metu įgytą lengvąjį automobilį „Volkswagen – VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti D. S. asmeninės nuosavybės teise. D. S. tenkančio turto balansas būtų neigiamas ir sudarytų – 32459,41 Eur (27156 Eur turtas – 59615,41 Eur skolos); 6) visą kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeniniu D. S. įsipareigojimu ir po santuokos nutraukimo palikti D. S. asmeniškai; 7) visą kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ po santuokos nutraukimo palikti D. S. asmeniškai; 8) po santuokos nutraukimo atsakovas išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, o ieškovei išlaikymas nepriteisiamas; 9) priteisti iš A. S. 3000 Eur moralinę kompensaciją; 10) priteisti iš A. S. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 11) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę „S.“, o ieškovei pagal pageidavimą.
Atsiliepimas
5. Patikslintame priešieškinyje, pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį. Papildomai nurodydamas, kad sutinka ir pageidauja, kad visi vaikai gyventu su juo. Taip pat paaiškino, kad iš ieškovės išėjo nepilnametė ieškovės dukra, ieškovė slėpė dalyvaujant nepilnamečiams vaikams policijos paieškomą asmenį, tai yra vaikus įtraukė į nusikalstamą veiką, taip pat su minėtu asmeniu susilaukė naujo vaiko.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriais su patikslinto priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, su pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nesutiko visiškai. Nurodė, kad tiek pirmoji, tiek antroji santuoka iširo tik dėl atsakovo D. S. nesugyvenamo charakterio, nesaikingo alkoholio vartojimo, nesikaitymo su ja, niekinimo ir pan., jo psichologinį smurtą keisdavo ir fizinis smurtas, kurį naudojo ir jai esant nėščiai. Pinigų šeimos reikmėms reikėdavo prašyti, o dažniausiai jų neduodavo. Mano, kad sutuoktinis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Keisti 2014-12-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014 ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu nėra jokio pagrindo, pageidauja, kad visi trys nepilnamečiai vaikai gyventų su ja. Nesutinka su atsakovo siūloma jos bendravimo su vaikais tvarka. Nesutinka, kad į dalijamo turto sąrašą patektų turtas (garažas, boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ir taip asmeninės nuosavybės teise priklauso jai pagal 2014-09-26 turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas meluoja, kad bendrai įsigytus daiktus ji pardavė be jo žinios ir pinigus panaudojo savo reikmėms, dauguma šių daiktų atsakovas sunešė į garažą, o vėliau su savo tėvu išvežė. Atsakovas pagrobė šiuos bendrus šeimos daiktus: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, „zeimerį“, betono maišyklę, hidraulinę sulčiaspaudę, grūdų malūną. Visą šį pagrobtą 1100 Eur vertės kilnojamąjį turtą prašys teismo priteisti atsakovui, o jai 550 Eur kompensaciją. Atsakovas sako netiesą, kad realizuoti šie daiktai: šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, akumuliatorinis genėtuvas, kadangi šiais daiktais ji naudojasi buityje iki šiol ir prašys juos 240 Eur vertės daiktus priteisti jai. Jai nėra žinomi atsakovo išvardinti daiktai: metalinė cisterna 1500 ltr. talpos, priekaba nuo vandens cisternos, du automobiliniai grotuvai, šių daiktų prašo neįtraukti į dalijamų daiktų sąrašą, kadangi jų nėra mačiusi ar pardavinėjusi. Sutinka dėl transporto priemonių padalijimo. Nesutinka, kad teismas pripažintų asmenine nuosavybe ir paliktų banko sąskaitose, banko kortelėse kiekvienai iš šalių jų valdomas pinigines lėšas, kadangi atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), nuo jos gaunamas pajamas slepia, ji neturi informacijos apie atsakovo gautas su darbu susijusias pinigines sumas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar. Dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, sklypo, sodybos statinių ir pan.) padalijimo sutinka. Nesutinka su reikalavimu priteisti atsakovui santuokos metu įgyta buitinę techniką, baldus ir kitus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis bei visą kitą kilnojamąjį turtą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), mano, kad jie turi būti padalinti po lygiai, kadangi įgyti bendrai. Dėl paimtų kreditų, sutinka, kad visą gautą kreditą grąžintų vienas atsakovas. Nesutinka dėl prašymo priteisti iš jos 3000 Eur kompensacijos, kadangi santuoka iširo dėl sutuoktinio D. S. kaltės.
7. Trečiasis asmuo kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, prašė pripažinti, kad 2019-05-27 pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo ir ieškovės prievolė yra bendra, nustatyti, kad privalomas mokėti įmokas moka atsakovas, o atsakovui nevykdant prievolių pagal kredito sutartį, leisti kreditoriui išieškojimus nukreipti tiek į ieškovę, tiek į atsakovą.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. savo patikslintą ieškinį palaikė, su patikslintu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini) antrą kartą, turi tris bendrus vaikus. Su sutuoktiniu pradėjo nesutarti, kai šis išvyko į užsienį, jis ėmė prikaišioti, kad viskas jo, ne jos. Įsigijo namą pasiėmę paskolą, mokesčiams buvo siunčiama iš atsakovo 500 Eur, o likusiai daliai mokesčių padengti atsakovas sakė gauti iš kur nori. Visą tą laiką jis naudojo psichologinį smurtą prieš ją, buvo grubus, kai pradžioje jis grįždavo į namus, būdavo piktumų, barnių. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ji turi draugą nuo 2020 m. spalio mėn. pradžios, turi vaiką, draugas šiuo metu nedirba. Draugas atliko bausmę, ji jo neslėpė. Vaikai nori gyventi su mama, yra prie jos prisirišę, todėl prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vaikai bendrauja su tėčiu, tačiau po bendravimo vaikai labai pasikeičia, tik padavus ieškinį ir atsakovo bendravimas su vaikais pasikeitė. Dėl išlaikymo vaikams, tai galima palikti kaip buvo priteista 2014 m. Sau prašo palikti automobilius Mazda ir Audi4, o atsakovui WV Golf, tai jie sutarė gera valia. Daiktai, kurie surašyti ieškinyje, tai dalis pas ją, o dalį atsakovas yra išsivežęs: kompiuteris yra pas ją, bet jis atsakovo, zeimerio ji neturi, jo nėra namuose. Atsakovas atvažiuodavo ir išsiveždavo daug daiktų, ką veždavo ji netikrindavo. Betono maišyklė buvo, bet pas ją jos nėra, taip pat ji neturi hidraulinės sulčiaspaudės ir grūdų malūno. Sau prašo šaldytuvo, mikrobangų krosnelės ir kt. Daiktų ji niekur neįkėlė ir jų nematė. Šiuos daiktus atsakovas buvo pridavęs policijai, tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo rasta jokių įrodymų. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo pripažinti atsakovui. Paskolą už namą moka atsakovas. Kreditoriniai įsipareigojimai lieka atsakovui. Atsakovas siųsdavo 500 Eur mokesčiams, slėpė vaikų pinigus, kiek uždirba jai nesakydavo. Vaikais rūpinosi ji, juos rengė, gaudavo 618 Eur vaikų pinigus. Atsakovo siunčiamų 500 Eur neužtekdavo. Atsakovas perka vaikams daiktus, kad jis veda pinigus vyresnei dukrai, nežinojo. Kadangi ji augina vaikus, dirbti neišeidavo, viso turi 5 vaikus, du ne atsakovo. 2020 m. sausį buvo konfliktas su atsakovu, buvo kviesta policija, vaiko teisės, buvo įtraukti į rizikos grupę, rašė pareiškimą, tačiau atsakovas prašė, kad jį atsiimtų. Atsakovas smurtauja išgėręs, leido į ją peilį, kvietė pareigūnus. Ji gyvena tame pačiame name, neprisideda prie kredito mokėjimo, tik tai, ką ji yra susitvarkiusi mokėti.
9. Atsakovas D. S. teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jie anksčiau buvo išsiskyrę, jis norėjo pradėti verslą (duomenys neskelbtini) su keletą draugų, bijojo, kad nenukentėtų šeima, tai išsituokė. Išsituokę gyveno kaip anksčiau. Jis pradėjo dirbti užsienyje, įsidarbino (duomenys neskelbtini), nutarė, kad reikia dar kartą susituokti, todėl susituokė (duomenys neskelbtini) mėn. 2019 m. pirko namą, teko paimti paskolą (duomenys neskelbtini), kad įrodyti kredito unijai, kad turi lėšų. Kredito unijoje kreditas imtas abiejų vardu, mokėjimus atlieka jis. Grįždavo kas 2-3 mėnesius, kartais kas mėnesį, grįždavo trumpam laikui. Paskutinius 5-6 metus gyveno (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės mėn. perėjo į kitą įmonę. 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo 3 savaites, visa šeima buvo prie jūros, leido gerai laiką, nebuvo jokių įtarimų. 2020 m. gruodžio mėn. grįžęs į namus pamatė, kad jo vieta užimta, ieškovė iš miesto grįžo su kitu žmogumi, pasakė, kad jis gyvens čia bei, kad skirsis. Ieškovė norėjo su draugu gyventi jų namuose, kol susiras kitą gyvenamą vietą. Jis moka už kreditus, elektrą, vandenį bei šiuo metu moka mokesčius. Ieškovei siųsdavo 400-700 Eur, bet ji mokesčių vis tiek nemokėjo. 2018 m. buvo paimta paskola automobiliui Audi A6 pirkti. Nuo 2019 m. gauna vaiko pinigus po 618 Eur, visą tą laiką gyveno iš tų pinigų, tie pinigai grįždavo į šeimą - dalį pinigų persiunčia į žmonos sąskaitą, kitą dalį išleidžia pats vaikams. Nepasitiki ieškovės pinigų tvarkymu, nupirktame name būdavo nuolat nesumokami mokesčiai. Jis sumoka 950 Eur kredito. Bankams pinigus mokėdavo iš savo sąskaitos. Sutinka išmokėti abu kreditus. Jei vaikai gyventu su mama, norėtų, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Vaikams moka 600 Eur, tai už kiekvieną vaiką išeina po 200 Eur. E. S., jei bent vienas dirba užsienio šalyje, tai priklauso vaiko išmokos ten. 2019 m. buvo sukaupta pinigų ir už juos nupirkti du automobiliai Mazda ir Audi A5. Už pinigus, kiek lieka susimokėjus mokesčius, palieka šeimai, viską siųsdavo, nieko nėra sukaupęs. Pirkiniai būdavo perkami imant paskolas. Žmona turėjo tik išlaidas, neprisidėjo prie šeimos biudžeto. Ieškovė, kas likdavo nuo vaikų, pinigus išleisdavo savo draugui. Dėl daiktų, prasidėjo pardavinėjimai, kai jis išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini), jis tų daiktų neturi. Zeimerį, daržovių malūną, hidraulinę sulčiaspaudę pardavė S., nors tie daiktai yra jo. Kompiuteris taip pat yra jo, bet jį pardavė S. Zeimeris tėčio, betono maišyklė jo, bet ji parduota. Hidraulinė sulčiaspaudė ir grūdų malūnas – tėčio. Buvo apkaltina vyriausia duktė, kad ji tai išdavė. Mano, kad reikia išminusuoti 2090 Eur tėčio prarastus daiktus. Taip pat prašo priteisti 3000 Eur moralinę kompensaciją, kadangi jam buvo stipri šoko būsena, kadangi taip netikėtai sugriuvo šeima, jo kvepalai, šampūnai atiduodami kitam, vaikams pasakė, kad yra naujas tėtis. Jei gyventų (duomenys neskelbtini), mano, kad vaikai gyventu su juo.
10. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta S. I. parodė, kad ieškovė yra jos mama, gyvena atskirai ir beveik nebendrauja. Atsakovas yra jos patėvis, santykiai geri, bendrauja. Su mama nebendrauja nuo 2021 m. rudens, pabėgo iš namų ir gyvena su globėja, pabėgo, nes apsipyko dėl pažymių. Mama sakė, kad nori ją išsiųsti į kitą mokyklą (duomenys neskelbtini), o ji mokėsi (duomenys neskelbtini). Pykosi ir dėl to, kad palaiko patėvį, ją dėl visko kaltino. Ji pati nekaltina nei vieno, mano, kad tai jų pasirinkimas. Patėvio buvo duota kortelė, ten būdavo pinigų, patėvis sakydavo, kad jei trūks maisto, nusipirkti, prašė nesakyti mamai. Būdavo tokių atvejų kai nebūdavo šaldytuve maisto, o nebūdavo todėl, kad patėvis mamai nesiuntė pinigų. Patėvis siuntė mamai pinigus iki tam tikro laiko, kol nebuvo skyrybų, netrūko nei maisto, nei rūbų. Kai patėvis išvykdavo dirbti į užsienį, tai pradėjo trūkti pinigų. Mokėsi mokykloje iki šiol, bet mokyklą metė dėl patyčių, ėmė ieškotis darbo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. S. paaiškino, kad ieškovę pažįsta, yra jos (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba su jos šeima. Teikiamos socialinės paslaugos, dėl vaikų priežiūros šeimoje problemų nekyla, vaikai geri, gerai mokosi, nuo balandžio 1 d. vaikai pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). A. S. gauna šeimos socialinę pašalpą virš 400 Eur ir gauna už mažiausią vaiką virš 100 Eur, dar gauna išlaikymą iš D. S.. Jos šeimos pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur. Ji su atsakovu bendrauja tik kai jis grįžta į (duomenys neskelbtini), bendrauja su šeima tarp sutuoktinių kylant bendravimo su vaikais problemų. Emocinis ryšys tėčio su vaikais yra nusilpęs, nors ryšys ir yra, bendrauja telefonu. Mama tinkamai vykdo mamos pareigas. G. S. nėra sakiusi, kad nori gyventi su tėvu, S. negyvena su mama, nes 2021 m. liepos mėn. ji išėjo pas atsakovo mamą ir buvo nustatyta laikina priežiūra ir laikina globa. Mama stengiasi atstatyti emocinį ryšį, bet iki pilnametystės pritrūko laiko. Apsilankymo metu matosi, kad yra ryšys tarp vaikų ir R. S., vaikai nori su juo būti, užsiima bendra veikla. Vaikai turi problemų, šeima ieškojosi naujo gyvenamojo būsto, R. S. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Mano, kad vaikų gyvenamosios vietos keisti nereikia.
12. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovė L. P. paaiškino, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, tikslinga būtų nustatyti tėvystę mažiausiajam vaikui D. S. ir išspręsti klausimą dėl išlaikymo jam priteisimo. Galimai vaikų pinigai buvo naudojami vaikams, su prašomu išlaikymo dydžiu sutinka. Tikslinga nustatyti konkretų bendravimą su vaikais, mano, kad būtų gerai, jei būtų nustatomas ilgesnis bendravimas vaikų ir tėvo vasaros atostogų laiku, bei bendravimas tėvo ir vaikų per šventes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šios antros santuokos sudarymo šalims gimė vaikai: G. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu A. S. ir D. S. įgijo transporto priemones: „Volkswagen – VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota valdytojo vardu (duomenys neskelbtini)), „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota valdytojo vardu (duomenys neskelbtini)), ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šiam būstui įsigyti ir buitines sąlygas name pagerinti (duomenys neskelbtini) iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (dabar kredito unija „(duomenys neskelbtini)“) buvo paimtas kreditas 24 500,00 Eur pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos likutis 2021-09-09 sudarė 20 336,08 Eur. Taip pat D. S. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas kreditas iš „(duomenys neskelbtini)“ (dabar (duomenys neskelbtini)), bendra kredito suma 25400,00 Eur. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad ieškovė A. S. registruota užimtumo tarnyboje nuo 2016-11-08 iki 2017-03-27, bei nuo 2021-02-15; nurodytais laikotarpiais nedarbo socialinio draudimo išmoka nemokėta. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas V. S. palaiko ryšius su tėčiu, su juo bendrauja telefonu, sutaria, jų santykiai draugiški, tačiau jis labiau norėtų gyventi su mama, vykti į užsienį nenori, o jei ateityje tėtis pasiūlytų gyventi kartu, gal ir sutiktų; vaiko nuomonė nesikeitė ir antrą kartą išklausant jo nuomonę. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas G. S. su tėčiu bendrauja, su juo susirašinėja sms žinutėmis, kartais tėtis paskambina, santykiai su tėčiu geri, jai sunku apsispręsti su kuo gyventi, nes ir tėtis, ir mama geri; tą patį vaikas nurodė ir antrą kartą išklausant jos nuomonę. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas D. L. S. su tėčiu bendrauja, kad kartais norėtų nueiti pas tėtį, bet geriau norėtų būti su mama, gerai sutaria su mamos sugyventiniu R.. Iš atsakovo D. S. pareiškimo policijai matyti, kad jis kreipėsi dėl žmonos A. S. sugyventinio R. S. parduotų daiktų, kurie priklausė atsakovui: leptopo „Toshiba“, betono maišyklės, sausų lapų siurblio „Gude“, mobilaus kondicionieriaus „Einhel (duomenys neskelbtini)“, vienašakės priekabos – vandens cisternos apie 1500 l talpos, akumuliatorinių gyvatvorių žirklių „(duomenys neskelbtini), senų automobilių audiogrotuvų, bosinio namų kino garsiakalbio B&F, laidinio grąžto „SKIL“, grūdų malūno, kinkomo šieno grėbtuvo, automobilio MAZDA5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad daiktai: maišyklė, zeimeris, priekaba bačkai vežti bei kiti, įkelti į R. tinklalapį (duomenys neskelbtini), kaip parduodami. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir stacionaro epikrizė patvirtina, kad D. S. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kaip pats atsakovas nurodo, - dėl smurtinės traumos, nustūmus nuo laiptų žmonos sugyventiniui. Paskutinius 5-6 metus atsakovas gyveno ir dirbo užsienyje, (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. spalio mėn. pradžios ieškovė turi draugą, o nuo 2020 m. gruodžio mėn. šalys bendro ūkio nebeveda.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys šeimyninio gyvenimo negyvena, šeimos santykiai galutinai nutrūkę, šalys nurodė, kad gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, prašė termino susitaikymui neskirti, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kaip šeima nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
15. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
16. Nagrinėjamu atveju ir ieškovė, ir atsakovas prašo nutraukti jų santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad su sutuoktiniu pradėjo nesutarti, kai šis išvyko į užsienį, jis ėmė prikaišioti, kad viskas jo, ne jos, prieš ją naudojo psichologinį smurtą, buvo grubus, kai pradžioje grįždavo į namus, būdavo piktumų, barnių, atsakovas smurtauja išgėręs, leido į ją peilį, kvietė pareigūnus, pinigų šeimos reikmėms reikėdavo prašyti, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo teigimu, ieškovė išlaidi, jo siųstus pinigus išleisdavo savo reikmėms, jam buvo neištikima, tai įrodo ir atsakovo pateikti ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir stacionaro epikrizė, iš kurių matyti, kad ieškovės sugyventinis sulaužė jam (duomenys neskelbtini), pažyma gyvenamosios vietos savininkui, iš kurios matyti, kad sutuoktinių pirktame būste (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravęs ir R. S., kuris ir sutuoktinių vaikų nurodomas kaip mamos sugyventinis, pati ieškovė neneigia, kad nuo 2020 m. spalio mėn. pradžios turi draugą. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, o atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas ieškovės sutuoktinių pareigų vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos teismo praktikos, teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, nebuvo ištikima, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos.
17. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).
18. Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota ieškovės kaltė bei išdėstytas atsakovo reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Vien tai, kad atsakovas deklaravo patyręs didelių moralinių išgyvenimų, turėtų finansinių nuostolių dėl sutrikusios sveikatos, dėl ko gydėsi daugiau kaip mėnesį laiko (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), dėl patirto pažeminimo dėl ieškovės neištikimybės, išsivystė nemiga, nerimas, nervinė įtampa, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, santuokos sudarymo metu atsakovui jau buvo žinoma ieškovės asmenybė, kadangi su ja tuokėsi antrą kartą, atsakovui buvo žinomi ir ieškovės nesantuokiniai ryšiai su kitais vyrais. Neturtinės žalos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo, be to, toks asmuo turi pateikti teismui įrodymus, reikšmingus ne tik nustatant neturtinės žalos patyrimo faktą, bet ir dydį. Atsakovas tokių duomenų nepateikė.
Dėl tarpusavio išlaikymo
19. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog šiuo metu ji nėra reikalinga išlaikymo, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašė nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovas prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „S.“, atsakovui jo turimą pavardę „S.“. Nutraukus santuoką, ieškovei A. S. jos pageidavimu paliktina santuokos metu turėta pavardė „S.“, o atsakovui D. S. paliktina S. pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
21. Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimo kopijų nustatyta, kad šalys turi vaikus G. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kaip tai nustatyta 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014, kadangi vaikai gyvena su ja, o atsakovas išvykęs į užsienį. VTAS išvadoje nurodyta, A. S. ir D. S. šeimai nuo 2019-08-23 iki 2020-03-10 ir nuo 2021-01-13 iki dabar taikoma atvejo vadyba, tačiau būtinybės keisti vaikų gyvenamąją vietą ir įrodymų, kad ieškovė vaikams daro žalą, nėra, vaikų G. S., V. S., D. L. S. išklausyta nuomone, jie šeimoje labai gerai sutaria su mama ir su tėčiu, vaikai ryšio priemonėmis bendrauja su tėvu, V. ir D. L. po santuokos nutraukimo norėtų likti gyventi su mama, o G. tvirtos nuomonės su kuriuo iš tėvų norėtų likti gyventi neturi. VTAS išvadoje taip pat nurodyta, kad labai svarbus yra brolių ir seserų neišskyrimo aspektas, o keičiant gyvenamąją vietą, naujoji gyvenamoji vieta bus užsienio šalyje, todėl gali neigiamai paveikti nepilnamečius vaikus, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaikų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu ieškovė prašė nekeisti 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014 priteisto vaikams išlaikymo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų G. S., V. S., D. L. S. išlaikymą, mokant po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina – ieškove, todėl išlaikymas vaikams iš ieškovės nepriteistinas. Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo, kad būtų paliktas 2014 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis vaikams teikia didesnį išlaikymą, negu priteistas minėtoje civilinėje byloje, sutinka geranoriškai vaikams mokėti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam, todėl išlaikymas vaikams, priteistas 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014, nekeistinas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
24. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nurodo, kad vaikų auklėjimo, jų ugdymo ir jų bendravimo su tėvu klausimus ji yra pasirengusi spręsti geruoju, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Atsakovas atsiliepime prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad nepilnamečiai vaikai G. S., V. S. ir D. L. S. bendrauja su juo tokia tvarka: vaikai su tėvu praleidžia 1 mėn. tėvo ir vaikų atostogų metu, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešus ieškovei apie atostogų laiką. Atostogų laikas gali būti derinamas prie tėvo ar vaikų atostogų trukmės, gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į tėvo ir vaikų galimybes bei pageidavimus. Šių atostogų metu tėvui neribojama teisė su vaikais išvykti į kitą šalį atostogų praleidimui. Tėvas apie tai, kur bendraus su vaikais šių atostogų metu, privalo pranešti ieškovei prieš 10 dienų. Kitu metu, vaikų atostogų, gimtadienių ir švenčių dienomis, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, vaikų gyvenamojoje ar tėvo pasirinktoje vietoje. Šiais atvejais tėvas apie tai, jog bendraus su vaikais, privalo pranešti A. S. prieš 7 dienas. Prašo įpareigoti A. S. sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek tai netrukdys vaikų kasdieninei veiklai, vaikams ir tėvui priimtinu laiku. Apie ketinimą išsivežti nepilnamečius vaikus į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, tėvai privalo vienas kitą informuoti iš anksto ne vėliau, kaip prieš 10 dienų iki išvažiavimo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad ieškovė neprieštaravo atsakovo prašomai nustatyti tvarka, įvertinus tai, kad vaikai su tėvu bendrauti nori, teismas sprendžia, jog nustatytina atsakovo prašoma bendravimo tvarka. Tačiau, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.
Dėl kreditorinio įsiskolinimo
25. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad visą kreditorinį įsiskolinimą pagal 2019-05-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti asmeniniu atsakovo D. S. įsipareigojimu ir ieškovę A. S. nuo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo atleisti. Taip pat sutiko, kad visas kreditorinis įsiskolinimas bankui (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas asmeniniu atsakovo D. S. įsipareigojimu ir ieškovę A. S. nuo šio kredito grąžinimo atleisti. Trečiasis asmuo kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko, kad būtų nustatyta prievolė asmenine D. S. prievole, prašo pripažinti, kad 2019-05-27 prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, sutiko, kad privalomas įmokas mokėtų atsakovas, o atsakovui nebevykdant prievolių pagal kredito sutartį, leisti kreditoriui išieškojimus nukreipti tiek į ieškovę, tiek į atsakovą. Nustatyta, kad kreditas pagal 2019-05-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paimtas šeimos būstui įsigyti, šeimos buities pagerinimui, todėl prievolės vykdymas kreditorei kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ paliktinas šalims vykdyti solidariai, nustatant, kad privalomas mokėti įmokas moka atsakovas. Nustačius, kad kreditas iš banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paimtas po santuokos sudarymo, tačiau atsakovo asmeniškai, jam dirbant ir gyvenant (duomenys neskelbtini), kreditorinis įsiskolinimas paliktinas asmenine prievole atsakovui.
Dėl turto padalijimo
26. Ieškovė kelia reikalavimą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. S., taip pat atsakovui D. S. priteisti 700 Eur vidutinės rinkos kainos lengvąjį automobilį „Volkswagen – VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S. priteisti 1000 Eur vidutinės rinkos kainos lengvąjį automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 800 Eur vidutinės rinkos kainos lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė taip pat prašo santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 1340 Eur vidutinės rinkos kainos kilnojamąjį turtą padalinti taip: atsakovui D. S. priteisti 1100 Eur vertės turtą: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 250 Eur, medžio pjovimo įrenginį (zeimerį) – 200 Eur, betono maišyklę – 150 Eur, hidraulinę sulčiaspaudę – 200 Eur, grūdų malūną - 300 Eur, o ieškovei A. S. priteisti 240 Eur vertės turtą: šaldytuvą – 70 Eur, mikrobangų krosnelę – 40 Eur, akumuliatorinį gyvatvorės genėtuvą – 130 Eur, bei priteisti atsakovui D. S. iš ieškovės A. S. 120 Eur kompensaciją už atitenkančią jai didesnę bendrai sugyvento transporto priemonių ir kilnojamojo turto dalį. Atsakovas priešieškiniu su tokių nekilnojamojo turto, transporto priemonių padalijimu sutiko, prašė pripažinti, kad ieškovei tenka santuokos metu įgyto turto už 3890 Eur, tačiau dėl kito kilnojamojo turto pasisakė, kad A. S. yra pardavusi turtą: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, tėčio pagamintą „zeimerį“, betono maišyklę, metalinę cisterną, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, namų gamybos hidraulinį sulčių spaudimo presą, elektrinį grūdų malūną, be to, internete matė, kad yra parduodamas kilnojamas kondicionierius, akumuliatorinis gyvatvorių genėtuvas, du automobiliniai grotuvai, priekaba nuo vandens cisternos, todėl iš viso A. S. tenka parduoto ir parduodamo santuokos metu įgyto kilnojamojo turto už 2090 Eur. Ieškovė su tokiu atsakovo teiginiu nesutiko, nurodė, kad kompiuteris yra pas ją, bet jis atsakovo, zeimerio, betono maišyklės, hidraulinės sulčiaspaudės ir grūdų malūno ji neturi, jo nėra namuose, sau prašo šaldytuvo, mikrobangų krosnelės ir kt. Daiktų ji niekur neįkėlė ir jų nematė. Nors atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė teigė, kad atsakovas pagrobė šiuos bendrus šeimos daiktus: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, „zeimerį“, betono maišyklę, hidraulinę sulčiaspaudę, grūdų malūną, bei kad atsakovas sako netiesą, kad realizuoti šie daiktai: šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, akumuliatorinis genėtuvas, kadangi šiais daiktais ji naudojasi buityje iki šiol. Jai nėra žinomi atsakovo išvardinti daiktai: metalinė cisterna 1500 ltr. talpos, priekaba nuo vandens cisternos, du automobiliniai grotuvai, šių daiktų prašo neįtraukti į dalijamų daiktų sąrašą, kadangi jų nėra mačiusi ar pardavinėjusi. Taip pat ieškovė nesutiko su atsakovo patikslintame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad į dalijamo turto sąrašą patektų turtas (garažas, boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jis ir taip asmeninės nuosavybės teise priklauso jai pagal 2014-09-26 turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 107- 687/2019, 21 punktas).
29. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis.
30. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
31. Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
32. Atsižvelgiant į tai, teismas į dalijamo turto balansą neįtraukia ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomų kilnojamųjų daiktų, su kurių egzistavimu atsakovas nesutiko, šalys savo paaiškinimais nepatvirtino jų egzistavimo – tai yra nešiojamasis kompiuteris „Toshiba“, medžio pjovimo įrenginys „zeimeris“, betono maišyklė, hidraulinė sulčiaspaudė, grūdų malūnas, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, akumuliatorinis gyvatvorės genėtuvas, metalinė cisterna apie 1500 ltr talpos, kilnojamas kondicionierius, du automobiliniai grotuvai,, priekaba nuo vandens cisternos (CPK 185 straipsnis). Taip pat į dalijamo turto sąrašą neįtraukia garažą, boksą Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jis, ieškovės teigimu, asmeninės nuosavybės teise priklauso jai pagal 2014-09-26 turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, į dalijamo turto sąrašą neįtrauktinas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nėra įrodymų kam šis automobilis priklauso, nėra pateikti dokumentai nei iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei automobilio registracijos liudijimas.
33. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. S. ir D. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė 26456 Eur) įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, o taip pat ir A. S. vardu registruotos transporto priemonės: lengvasis automobilis „Volkswagen – VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 700 Eur), bei lengvasis automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Atsakovas teigia, kad šį turtą įgijo už savo uždirbtas lėšas, ėmė kreditus, juos mokėjo, o ieškovė niekada nedirbo, namą, kurį buvo įgiję pirmosios santuokos metu, A. S. pardavė išsimokėtinai už 10000 Eur, kas mėnesį gaudavo po 1000 Eur, bei su ieškove buvo sutarę, kad gautus pinigus ji įneš paskolai grąžinti kredito unijoje, o jis grąžins skolą (duomenys neskelbtini) bankui, tačiau ieškovė gautus pinigus už parduotą namą leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ne tik nemažino skolos, bet dar prisidarė naujų skolų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė santuokos metu nedirbo, pajamų negavo, o atsakovo mokesčių nuo atlyginimo už 2018, 2019, 2020 metus pažymos, pajamų apskaitos už 2021 metus, banko sąskaitos išrašai, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas dirbo, gaudavo lėšas, taip pat patvirtina pinigų mokėjimo faktą tiek ieškovei mokesčiams padengti, tiek kreditui mokėti. Pati ieškovė sutinka, kad visas už kreditą įgytas nekilnojamasis turtas atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise, įrodymų, kad jį mokėjo įmokas kreditui dengti ar kitaip investavo lėšas sukuriant šalių bendrąją nuosavybę, ieškovė nepateikė. Be to, iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad 2021-09-09 kredito šeimos nekilnojamam turtui įsigyti, šeimos buities pagerinimui, likutis yra 20336,08 Eur, kurį sutiko padengti atsakovas, ir nors šis kreditas paliktas šalims vykdyti solidariai, tačiau nustatant, kad privalomas mokėti įmokas moka atsakovas. Kadangi likusias įmokas kreditui padengti už nekilnojamąjį turtą (sodybą) mokės atsakovas, kaip ir anksčiau, ieškovė tam neprieštarauja, kaip ir neprieštarauja, kad nekilnojamasis turtas, įgytas (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo liktų atsakovui, todėl šis nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui D. S.. Ieškovei A. S. iš atsakovo D. S. nepriteistina jos prašoma kompensacija už iš bendrų santuokoje įgytų lėšų sumokėtas kredito ir palūkanų sumas KU „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kadangi, kaip nustatyta, šias kredito įmokas mokėjo atsakovas, be to, (duomenys neskelbtini) paskola paimta atsakovo vardu, pripažinta jo asmenine prievole, o ieškovė prie visų šių įmokų mokėjimo visiškai neprisidėjo, todėl priteisti kompensaciją iš atsakovo ieškovei prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Šalys gera valia sutarė pasidalinti transporto priemones, todėl asmeninės nuosavybės teise atsakovui D. S. priteistinas lengvasis automobilis „Volkswagen – VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vidutinės rinkos kainos, o ieškovei A. S. priteistinas lengvasis automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos kainos. Atsakovas už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį kompensacijos neprašo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi darbo, neturi piniginių lėšų kompensacijai sumokėti, augina keturis nepilnamečius vaikus, šis kilnojamasis turtas padalintinas nepriteisiant iš atsakovo kompensacijos ieškovei.
Dėl kompensacijų priteisimo
34. Ieškovė prašo priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo D. S. 23602 Eur kompensaciją už nuslėptas su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 7220 Eur kompensaciją už nuslėptas vaikų išlaikymui skirtas pajamas. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, liudytojos S. I. parodymų matyti, kad atsakovas iš savo uždarbio sumokėdavo visas su bendro būsto išlaikymu susijusias išlaidas, siųsdavo pinigus vaikų išlaikymui, taip pat ir ieškovės dukrai, maistui, mokėdavo kreditus, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų nuslėpęs su darbo santykiais susijusias pajamas ar skirtas vaikų išlaikymui, todėl prašoma kompensacija ieškovei iš atsakovo nepriteistina.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
36. Atsakovas byloje iš viso patyrė 1135 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1060 Eur išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už pateiktą patikslintą priešieškinį. Atsakovui teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi žyminio mokesčio dalis – 611 Eur sumos sumokėjimas atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, 2021 m. kovo 30 d. teismo nutartimi jai atidėtas žyminis mokestis 169 Eur sumai, 2012 m. gruodžio 3 d. – 865 Eur sumai, bei 2022 m. balandžio 27 d, - 402 Eur sumai. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio.
37. Tenkinus 40 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, o iš atsakovo valstybei priteistina 696 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Patenkinus 80 procentus priešieškinio reikalavimų – atsakovui iš ieškovės priteistina 908 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės valstybei priteistina 1351 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
38. Dokumentų vertimo išlaidos šioje byloje sudaro 197,47 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcinei patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 157,47 Eur, iš atsakovo valstybės naudai 40 Eur šių išlaidų suma.
39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 28,56 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcinei patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 20,16 Eur, iš atsakovo valstybės naudai 8,40 Eur šių išlaidų suma.
40. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2021 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė sprendimui įsiteisėjus naikintina.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad VTAS atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslinga būtų nustatyti tėvystę mažiausiajam vaikui D. S. ir išspręsti klausimą dėl išlaikymo jam priteisimo, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas tokio reikalavimo nereiškia, ieškovės nurodomas vaiko D. S. tėvas byloje nedalyvauja, todėl ieškovė turi kreiptis dėl tėvystės nustatymo atskiru ieškiniu, o tėvui tėvystę pripažįstant - notarine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės A. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui D. S. palikti pavardę „S.“.
Palikti nepakeistą 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014 nustatytą nepilnamečių vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), D. L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, tai yra su motina A. S..
Palikti nepakeistą 2014 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2141-952/2014 priteistą nepilnamečiams vaikams G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą, nustatant išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti tokią atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
- vaikai su tėvu praleidžia 1 mėn. tėvo ir vaikų atostogų metu, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 dienų, pranešus ieškovei apie atostogų laiką. Atostogų laikas gali būti derinamas prie tėvo ar vaikų atostogų trukmės, gali būti skaidomas į kelias dalis, atsižvelgiant į tėvo ir vaikų galimybes bei pageidavimus. Šių atostogų metu tėvui neribojama teisė su vaikais išvykti į kitą šalį atostogų praleidimui. Tėvas apie tai, kur bendraus su vaikais šių atostogų metu, privalo pranešti ieškovei prieš 10 dienų.
- Kitu metu, vaikų atostogų, gimtadienių ir švenčių dienomis, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, vaikų gyvenamojoje ar tėvo pasirinktoje vietoje. Šiais atvejais tėvas apie tai, jog bendraus su vaikais, privalo pranešti A. S. prieš 7 dienas.
- A. S. įpareigotina sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek tai netrukdys vaikų kasdieninei veiklai, vaikams ir tėvui priimtinu laiku.
- Apie ketinimą išsivežti nepilnamečius vaikus į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, tėvai privalo vienas kitą informuoti iš anksto ne vėliau, kaip prieš 10 dienų iki išvažiavimo.
Išaiškinti šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama.
Kreditorinį įsiskolinimą trečiajam asmeniui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti šalims A. S. ir D. S. vykdyti solidariai, nustatant, kad privalomas mokėti įmokas moka atsakovas D. S..
Kreditorinį įsiskolinimą trečiajam asmeniui bankui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) palikti asmeniškai D. S..
D. S. po santuokos nutraukimo priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė sudaro 26456 Eur), nepriteisiant iš atsakovo kompensacijos ieškovei.
D. S. po santuokos nutraukimo priteisti transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Volkswagen – VW Golf Variant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 700 Eur vidutinės rinkos kainos.
A. S. po santuokos nutraukimo priteisti transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mazda 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos kainos, nepriteisiant iš ieškovės kompensacijos atsakovui.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovui D. S. 908 Eur (devynių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1351 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio valstybei, 157,47 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 47 ct) dokumentų vertimo išlaidas ir 20,16 Eur (dvidešimties eurų 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 696 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio valstybei, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dokumentų vertimo išlaidas ir 8,40 Eur (aštuonių eurų 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai šalių santuoką – (duomenys neskelbtini) skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.