Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-969-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: e2A-969-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02033-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: A. K., N. K.
Atsakovas: mažajai bendrijai „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J., S. G.

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-969-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02033-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) A. K. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir N. K. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. K. ir N. K. (toliau – ieškovai), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų mažosios bendrijos (toliau – MB) „Pavelo konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. (toliau – atsakovai) 6 600 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype augo įvairios rūšies medžiai ir kiti želdiniai. Ieškovas 2022 m. vasario 16 d. atvykęs į žemės sklypą pamatė, kad išpjauti visi medžiai, krūmai ir kiti želdiniai, taip pat išpjautas ir greta esantis sklypas, priklausantis S. G. Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-12558-22 metu buvo nustatyta, kad minėtus medžius išpjovė P. F., mažosios bendrijos (toliau – MB) „P. konstrukcijos“ direktorius, pagal paslaugų sutartį, sudarytą su S. G. P. F. nepastebėjęs klaidų sutartyje, išpjovė medžius ir želdinius bei išvežė išpjautų medžių kamienus taip pat ir iš ieškovams priklausančio sklypo.

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2022 m. kovo 29 d. rašte nurodė, kad inspekcijos pareigūnai 2022 m. kovo 17 d. atliko aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos 2 patenkinamos būklės blindės (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme 15 cm ir 16 cm), 18 nepatenkinamos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm), 11 blogos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm), 1 patenkinamos būklės tuopa (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme - 74 cm), 1 geros būklės liepa mažalapė (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme - 12 cm) ir 3 geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 2224 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais ir 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, padaryta žala aplinkai sudaro 926,25 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams.

4. Ieškovai, siekdami nustatyti sklypo atstatymo į pradinę padėtį kainą, kreipėsi į kelias apželdinimu užsiimančias įmones, iš kurių buvo gauti komerciniai pasiūlymai: UAB „SV Baltic“ pateikė 11 416,35 Eur pasiūlymą; UAB „Apdaila Statybai“ pateikė komercinį pasiūlymą 10 309,20 Eur sumai.

Šalies argumentai

5. Ieškovų teigimu atsakovų D. E., V. B., T. N., Z. P., F. P. ir O. J. civilinė atsakomybė siejama su tuo, kad atsakovų pasamdyti asmenys, vykdydami jų nurodymus, iškirto medžius ieškovų žemės sklype. Tokiu atveju civilinė atsakomybė kyla CK 6.265 straipsnio pagrindu tiek asmeniui, kuris tokius nurodymus davė, tiek asmeniui, kuris asmeniškai atliko žalą sukėlusius veiksmus. Atsakovė S. G., veikusi kaip atsakovų atstovė, žinojo sklypų nuosavybės ribas, atlikusi sutarties pakeitimus neinformavo rangovo apie pakeistus sklypų numerius sutartyje, organizavo medžių kirtimo darbus. Taigi, nebuvo tokia rūpestinga ir atidi, nesielgė taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos ieškovams, todėl jos veiksmų pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys sklype augę medžiai.

6. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ yra profesionalas, nuolat užsiimantis sklypų tvarkymo veikla. Nors jis atliko tik medžių kirtimo sklype paslaugą, tačiau tą darė neišsiaiškinęs tikslių sklypo ribų, nesutikrino sutartyje numatytų sklypų numerių su užsakovo nuosavybės dokumentais, neįsitikino, kad darbus atliks užsakovų sklype. Dėl to neteisingai nustatė valdos ribas ir ieškovams priklausančius medžius. Šio veiksmo pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys medžiai ir tuo padaryta žala. Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, nes žala ieškovams padaryta dėl atsakovų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė S. G., vesdama derybas su P. F. (MB „P. konstrukcijos“ vadovu) dėl jos giminei priklausančių žemės sklypų sutvarkymo, perspėjo jį, kad ne visi šalia esantys sklypai yra jos giminaičių ir, kad ne visus reikia išvalyti. Buvo sutarta, kad sklypų, kuriuos reikia išvalyti, ribas parodys vienos iš atsakovių tėvas B. P., kuris būna savo sodyboje, esančioje šalia valomų sklypų ir kuris gerai žino sklypų teritorijų ribas. S. G. el. paštu išsiuntė P. F. 4-ių žemės sklypų, kuriuos reikėjo išvalyti, Nekilnojamojo turto registro išrašus. Tarp šių išrašų ieškovams priklausančio žemės sklypo nebuvo. Vėliau P. F. atsiuntė atsakovei S. G. darbų atlikimo sutarties projektą, jame buvo jai nežinomų žemės sklypų unikalūs numeriai. Atsakovė įrašė į sutartį žemės sklypų, kuriuos reikia išvalyti, teisingus unikalius numerius, pasirašė sutartį ir išsiuntė ją P. F., kuris taip pat šią sutartį pasirašė. Kadangi atsakovė S. G. anksčiau buvo pateikusi 4-ių žemės sklypų, dėl kurių buvo tartasi, Registro duomenis, abejonių, kad P. F. buvo žinoma kokius žemės sklypus valyti, negali būti.

8. P. F. atvažiavus apžiūrėti žemės sklypus B. P. parodė jam sklypų teritoriją ir ribas, kadangi tarp atsakovams priklausančių žemės sklypų yra svetimas žemės sklypas, dėl kurio sutvarkymo nebuvo tartasi, parodė ir šio sklypo ribas. Atsakovai jokių nurodymų dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo sutvarkymo nedavė. Kaip matyti iš atsakovo P. F. atsakovei S. G. pateikto sutarties projekto, žemės sklypą tokiu pat unikaliu numeriu, kaip ieškovų, P. F. pats įtraukė į sutarties projektą. Atsakovė S. G. el. paštu siuntė Nekilnojamojo turto registro išrašus, tarp kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo nebuvo. Iš 2022 m. sausio 18 d. sutarties matyti, kad sandoris sudarytas dėl savaime ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų želdinių kirtimo ir išvežimo paslaugų keturiuose atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose.

9. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“, kirsdama medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype, neturėdama sutarties su ieškovais, žinodama, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams nepriklauso, veikė savo nuožiūra ir savo rizika, todėl privalo atlyginti žalą. Atsakovai veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovų vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo solidariosios atsakomybės taikymui.

10. Remiantis VĮ „Registrų centras“ pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ieškovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,0872 ha (arba 872 kv. m.) ploto, sklype yra statinys – Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė – 823 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2021 m. balandžio 30 d. Sklypas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5077 pagrindu. Sklypui nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, 8 skirsnis) 13 kv. m. plote; Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, 4 skirsnis) 178 kv. m. plote; kelių apsaugos zonos (III skyrius, 2 skirsnis) 96 kv. m. plote; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, 7 skirsnis) 872 kv. m. plote. Šiame žemės sklype yra pastatas - siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios eksploatavimui sklypas suformuotas. Siurblinė, kaip ir žemės sklypas, įsigyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5077, iš Turto banko. Apaugusios žemės plotas nenustatytas, taip pat nenustatyta, kad žemės sklype yra saugotinų želdinių augančių ne miško žemėje. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant ar ieškovams yra padaryta žala ir sprendžiant dėl žalos dydžio, nes žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas.

Šalies argumentai

11. Ieškovai prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 926,25 Eur už aplinkai padarytą žalą. Atsakovai mano, kad ieškovai yra netinkami asmenys pareikšti reikalavimą dėl žalos aplinkai atlyginimo ir prašyti ją priteisti ieškovų naudai, kadangi reikalavimas dėl 926,25 Eur žalos aplinkai atlyginimo pareikštas netinkamo ieškovo, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovai pažymėjo, kad Aplinkos ministerija jokių reikalavimų atsakovams dėl aplinkai padarytos žalos sumokėjimo nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba pateiktu paskaičiavimu nustatė iškirstų medžių vertę – 926,25 Eur, kuri priteistina iš atsakovo P. F.. Be to, Aplinkos apsaugos ministerijos kompetentingi pareigūnai nustatė, kad ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos (išpjautos): 2 patenkinamos būklės blindės; 18 nepatenkinamos būklės blindžių; 11 blogos būklės blindžių; 1 patenkinamos būklės tuopa; 1 geros būklės liepa mažalapė; 3 geros būklės lazdynų krūmai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovų sklypas buvo apleistas, nei vienas iš išpjautų želdinių neatitinka saugotinų želdinių kriterijų, todėl ieškovai nepagrįstai nurodo, kad 10 309,20 Eur suma pagal UAB „Apdaila statybai“ pateiktą sąmatą reikalinga ieškovams ateityje sklypo sutvarkymui ir medžių atsodinimui ir atsakovai turi šią sumą solidariai padengti.

Atsiliepimas

12. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš esmės sutiktina su tuo, kad yra padaryta žala aplinkai iškirtus medžius, ir yra pasiruošusi ją atlyginti, tačiau aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas, todėl tokio pobūdžio reikalavimas turėjo būti pareikštas Aplinkos ministerijos bei kitų įstatymų įgaliotų pareigūnų, o ne ieškovų, ir aplinkai padarytos žalos dydis išieškotinas Valstybės naudai, o ne ieškovų. Ieškovai nurodo, jog iškirtus medžius jiems buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro sklypo sutvarkymo ir medžių atsodinimo darbai, numatyti ateityje. Nei žalos faktas, nei jos dydis nėra įrodyti, todėl atsakovės MB „P. Konstrukcijos“ civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima. Ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Šiuo atveju nei ieškovų žemės sklypo paskirtis, nei jame nustatyti servitutai nėra suderinami su medžių ir želdynų buvimu žemės sklype, o juo labiau jų atkūrimu. Be to, ieškovai įrodinėja tariamai patirtą žalą UAB „Apdaila Statybai“ parengta sąmata ir UAB „SV Baltic“ sąmata. Atsakovės vertinimu, toks žalos įrodinėjimo būdas yra visiškai netinkamas ir niekaip neįrodo ieškovų patirtos žalos dydžio, kadangi ieškovai negali reikalauti atlyginti žalos, kuri faktiškai nebuvo patirta. Ginčo objektu esančių medžių ieškovai nesodino, jie ieškovų sklype sudygo ir augo ne ieškovų valia ir be jokių ieškovų aktyvių veiksmų, pastangų bei papildomų išlaidų, tačiau priešingai – dėl ieškovų neveikimo ir žemės nepriežiūros (didžioji dalis medžių buvo nepatenkinamos arba blogos būklės), todėl reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie faktiškai patirti nebuvo, yra visiškai nepagrįstas.

Šalies argumentai

13. Ieškovai dublike papildomai nurodė, kad atsakovai netinkamai atlikdami savo, kaip užsakovo pareigas, nesirūpino, kad jų pasamdyta įmonė nepadarytų žalos gretimų sklypų savininkams. Ieškovai šioje byloje nekelia klausimo dėl žemės sklypo paskirties, taip pat neginčija VĮ „Registrų centras“ duomenų apie sklypo paskirtį, plotą, naudojimo pobūdį. Ieškovai kartu su ieškiniu yra pateikę du komercinius pasiūlymus, kiek jiems kainuos atsodinti išpjautus augalus, prieš tai išraunant paliktus kelmus ir išlyginant išrautų kelmų vietose atsiradusias duobes. Ieškovai nesutinka, kad augalus būtų reikėję pjauti dėl jų būklės, augalų būklė galėjo būti pagerinta tinkamai juos prižiūrint – genint, izoliuojant pažeistas vietas, ir pan. Šie darbai atliekami pavasarį ir ieškovai to padaryti nespėjo. MB „P. Konstrukcijos“ išpjaudama medžius pasiėmė medieną, tačiau kelmų nerovė, akivaizdu, kad kelmų išrovimas, jų utilizavimas ir sklypo išlyginimas yra finansiškai brangūs darbai, todėl to nedarė. Pažymėjo, kad ieškovai ginčo sklypą įsigijo 2021 m., sklypas buvo pirktas įvertinus jame esančius želdinius, jų būklę ir t. t., todėl aplinkybė, kad želdinius sodino ne ieškovai neturi jokios reikšmės. Atsakovai taip pat nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių draudimą sodinti augalus susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose.

Atsiliepimas

14. Atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. triplike papildomai nurodė, kad veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo dėl žemės sklypo, kuris priklauso ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovų pagrįstu vertinimu nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui. Ieškovų dubliko teiginys, kad jiems priklausančio žemės sklypo paskirtis nėra reikšminga iškeltam ginčui, nepagrįstas. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra svarbios faktinės aplinkybės sprendžiant dėl žalos ir jos dydžio nustatymo, nes žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Ieškovai įsigijo 0,0872 ha ploto žemės sklypą, skirtą susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, kuris buvo neprižiūrėtas, savaime apaugęs medžiais ir krūmais. Įsigiję tokį žemės sklypą ieškovai turėjo pareigą sklypo teritoriją sutvarkyti, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Ieškovai patys pripažįsta, kad sklypą reikėjo tvarkyti, bet ieškovai nespėjo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Ieškovams galėtų būti kompensuoti tik 2 patenkinamos būklės blindžių, 1 geros būklės liepos mažalapės ir 2 lazdynų krūmų sodinimo darbai, kas sudarytų 1 312,85 Eur su PVM.

15. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ triplike papildomai nurodė, kad ieškovų reikalaujama atlyginti žala yra nepagrįsta ir keliolika kartų viršija jų realiai patirtą žalą, kuri turi būti paskaičiuojama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Ieškovų siekis atkurti žemės sklypą į iki jų teisės pažeidimo buvusią padėtį yra neįmanomas, dėl buvusios jų žemės sklype želdinių kokybės. Kaip matyti iš į bylą pateikto žalos aplinkai paskaičiavimo, iš 36 nukirstų želdinių 18 želdinių buvo nepatenkinamos būklės, o 11 blogos būklės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų įkainių 2 priedą nepatenkinama medžių būklė yra tada, medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ūglių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausaviršūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, pakeltos medžio šaknys. Tuo tarpu bloga būklė apibrėžiama kai žaliuoja mažiau kaip 50 proc. lajos, išpuvę daugiau kaip 40 proc. kamieno (puvinys gali būti nematomas, bet pastebimas nupjovus medį). Dėl to, pagal Įkainių 13 punktą nepatenkinamos būklės želdinių vertė mažinama 50 proc., o blogos 100 proc. Todėl žalos nustatymui turi būti vadovaujamasi minėtais įkainiais. Kelmų rovimą ir sklypo lyginimą po atliktų darbų atsakovė pasiryžusi atlikti savo jėgomis, su ieškovų sutikimu, nes tai atitiktų ekonomiškumo kriterijus. Ieškovų pateiktuose pasiūlymuose nurodyta suma tokiems darbams atlikti akivaizdžiai yra padidinta, kadangi tokie darbai rinkoje kainuoja apie 600 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) ieškovams solidariai iš atsakovų MB „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. ir S. G. priteisti 962,25 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 174 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) įpareigoti atsakovę MB „P. konstrukcijos“ iki 2023 metų birželio mėnesio savo jėgomis su ieškovų sutikimu ir suderintu laiku išrauti išpjautų medžių kelmus ir išlyginti rovimo vietose esamą sklypo žemę pagal joje esančio reljefo ypatumus; 3) priteisti iš ieškovų solidariai atsakovei MB „P. konstrukcijos“ 1 056 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti iš ieškovų solidariai atsakovei S. G. 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti iš ieškovų solidariai 18,57 Eur teismo patirtas išlaidas. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Iš pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-03-18 Žalos aplinkai paskaičiavimo Nr. Ž48-221/2022 matyti, jog ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos dvi patenkinamos būklės blindės, kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 15 cm ir 16 cm, aštuoniolika nepatenkinamos būklės blindžių, kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm, vienuolika blogos būklės blindžių, kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm, viena patenkinamos būklės tuopa, kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 74 cm, viena geros būklės liepa mažalapė, kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 12 cm, ir trys geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 2224 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais bei 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, padaryta žala aplinkai sudaro 926,25 Eur.

16.2. Šiuo atveju ne tik atsakovės atstovas P. F. kaltas dėl ieškovui padarytos žalos (ką jis pripažįsta), bet ir kiti atsakovai, kaip asmenys, kurie bendrai sudarė sutartį su MB „P. konstrukcijos“ dėl konkrečių darbų-medžių kirtimo jų žemės sklypuose, ko pasėkoje, dėl neapdairumo ir pareigos būti rūpestingu ir apdairiu nevykdymo, jie neužtikrino darbų atlikimo priežiūros įstatymų ribose, kad būtų išvengta žalos. Todėl atsakovai D. E., V. B., T. N., Z. P., F. P. ir O. J. savo sklypų priežiūrą ir tvarkymą perdavę atstovei S. G., kuri sudarė sutartį su P. F. tampa solidarios atsakomybės subjektais šioje konkrečioje situacijoje.

16.3. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ kirsdama medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype neturėjo sutarties su ieškovais, nors pagal kitų atsakovų nurodytus duomenis turėjo žinoti ir buvo informuota, kad būtent žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užsakovams nepriklauso. Dėl to laikytina, jog MB „P. konstrukcijos“ šuo atveju veikė savo nuožiūra ir savo rizika, todėl būtent ši atsakovė, dėl kurios tiesioginės kaltės padaryta žala ieškovams, kartu su kitais atsakovais privalo atlyginti žalą.

Šalies argumentai

16.4. Ieškovai prašydami teismo priteisti solidariai iš atsakovų jų naudai 926,25 Eur už aplinkai padarytą žalą, teismo vertinimu, yra netinkami asmenys pareikšti reikalavimą dėl žalos aplinkai atlyginimo ir prašyti ją priteisti ieškovų naudai. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai ir aplinkai padarytos žalos dydis išieškomas valstybės naudai. Kadangi reikalavimas dėl 926,25 Eur žalos aplinkai atlyginimo pareikštas netinkamo ieškovo, todėl negali būti tenkinamas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Aplinkos apsaugos departamentas ar Aplinkos ministerija jokių reikalavimų atsakovams dėl aplinkai padarytos žalos sumokėjimo nepateikė. Todėl priimtinas ieškovų atsisakymas dėl žalos gamtai priteisimo.

16.5. Pagal Aplinkos apsaugos departamento paskaičiavimus, atkuriamoji išpjautų medžių vertė yra 926,25 Eur. Ši vertė yra paskaičiuota kaip žalos dydis, kurį ieškovai galėjo tikėtis gauti, jeigu būtų pardavę visą medieną iš jų sklypo, kuri buvo iškirsta. Būtent tokį ieškovams padarytos tiesioginės žalos dydį (926,25 Eur) sutinka atlyginti atsakovė MB „P. konstrukcijos“. Kiti atsakovai taip pat su tuo sutinka.

16.6. Ieškovai žalos dydį grindžia reikalavimu su visišku sklypo atstatymu į pradinę padėtį, kas yra neįmanoma, nes negalima atstatyti į pradinę būseną patenkinamos, nepatenkinamos ir blogos būklės medžius, nes tai yra ilgas ir neprotingas procesas, tuo labiau, kad tai sudaro didžiąją dalį buvusių sklype iškirstų medžių. Atsodinimo kaštus ieškovų atstovas įvertino 50 procentų savo lentelėje, kurioje blindės kaina sumažinta nuo 40 Eur iki 20 Eur. Teismas, patikrinęs informaciją internete, mato, kad sveikos blindės kaina sodinimui keliose sodinimu užsiimančių juridinių asmenų internetinėse svetainėse yra nuo 7 Eur iki 15 Eur ir blindės tokiu atveju bus jau atsodinamos geros būklės. Todėl ieškovų atstovo pateikta į bylą lentelė su joje nurodomomis kainomis yra lentelė su nepagrįstai padidintomis kainomis, neatsižvelgiant į buvusią realią blindžių ir medžių būklę. Tai liečia ir kitų medžių atsodinimo kainą, kuri nėra objektyvi ir pagrįsta, todėl teismas ieškovo atstovo pateiktomis žalos kainomis nesivadovauja.

16.7. Kompetentingų aplinkos apsaugos pareigūnų nustatytos aplinkybės (dėl prastos iškirstų medžių būklės) patvirtina, kad ieškovų sklypas buvo apleistas, nei vienas iš išpjautų želdinių neatitinka saugotinų želdinių kriterijų. Papildomai į bylą atsakovų pateiktos ieškovų žemės sklypo nuotraukos patvirtina, kad ieškovų žemės sklypas iki nagrinėjamų ginčo įvykių buvo iš esmės netvarkomas ir neprižiūrėtas.

16.8. Teismo vertinimu ieškovų reikalaujama galutinė 6 600 Eur suma nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti vertinama kaip ieškovams padaryta žala. Ieškovai nori pasinaudoti situacija ir sutvarkyti įsigytą apleistą žemės sklypą atsakovų sąskaita. Tai patvirtina ir sąmatos duomenys apie planuojamus darbus - ji parengta sklypo apželdinimui ir gerbūvio sutvarkymui, nors iki žalos padarymo sklypas buvo visiškai nesutvarkytas, skaičiuojant medžių atsodinimo kaštus neatsižvelgta į buvusią medžių būklę žalos padarymo metu ir atitinkamai nesumažinti kaštai. Tokiu būdu numatomi darbai negali būti priskiriami realiai padarytai žalai. Todėl pagrindo priteisti žalai, ieškovų prašomoje apimtyje dėl atsodinamų medžių bei krūmų, nėra. Į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. Žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. Ž48-221/2022, yra objektyvus ir pagrįstas dėl padarytos tiesioginės žalos dydžio (926,25 Eur), kuri priteistina iš atsakovų ieškovams solidariai.

16.9. Atsakovės MB „Pavelo konstrukcijos“ atstovas P. F. sutiko kelmų rovimą ir sklypo lyginimą atlikti savo jėgomis, su ieškovų sutikimu, nes tai atitiktų ekonomiškumo kriterijus. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ sutinka atlyginti ieškovams žalą pagal žalos aplinkai paskaičiavimą, t. y. 926,25 Eur, taip pat savo jėgomis pašalindama iš ieškovų sklypo likusius kelmus ir išlygindama teritoriją. Tokia atsakovės pozicija rodo jos sąžiningumą ir siekį kooperuotis su ieškovais, kad būtų pašalinti žalos padarymo padariniai. Todėl teismas laiko protingu, teisingu ir sąžiningu įpareigoti atsakovę MB „P. konstrukcijos“ iki 2023 metų birželio mėnesio savo jėgomis, su ieškovų sutikimu ir suderintu laiku, išrauti išpjautų medžių kelmus ir išlyginti rovimo vietose esamą sklypo žemę pagal joje esančio reljefo ypatumus.

16.10. Patenkinus ieškovų ieškinį iš dalies, iš atsakovų pagal bendrą taisyklę turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju patenkinta 12 proc. ieškovų turtinio reikalavimo.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovams iš atsakovų 6 600 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išėjęs priimti sprendimą, savarankiškai rinko įrodymus, kurių nebuvo byloje, ir su kuriais šalys nebuvo supažindintos, o tiksliau, informaciją internete apie blindžių kainą. Nei vienas iš atsakovų neginčijo ieškovų pateiktos sąmatos, ar atsodinamų augalų kainos, byloje taip pat nėra pateikta jokių alternatyvių augalų atsodinimo kainos pasiūlymų, o teismo iniciatyva, po bylos išnagrinėjimo iš esmės, renkami atsakovui naudingi įrodymai kelia įtarimų dėl teisėjo šališkumo, o taip pat pažeidžia šalių rungimosi principą.

17.2. Apeliantų interesas yra ne mediena, bet augantys medžiai apeliantų sklype, todėl teismo argumentas, kad ieškovų patirtos žalos dydis paskaičiuotas pagal žalos dydį, kurį ieškovai galėjo tikėtis gauti, jeigu būtų pardavę visą medieną, kuri buvo iškirsta ir kuris sudaro 926,25 Eur, nepagrįstas. Atsakovai šioje byloje nepateikė jokių alternatyvių žalos dydžio vertinimų, MB „Mažasis gabaritas“ komercinis pasiūlymas yra neišsamus, neaiškus nei darbų mastas, nei darbų adresas, todėl neturėtų būti vertinamas.

17.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tenkino ieškinio reikalavimus dėl sunaikintų medžių atlyginimo, o taip pat ir dėl sklypo sutvarkymo (kelmų rovimo) darbų atlyginimo. Nepaisant to, kad teismo sprendimu šiuos darbus turės atlikti atsakovė, šie darbai turi vertę, kuri ieškovų vertinimu sudaro 2 470 Eur. Todėl teismui nusprendus, kad ši žala turi būti atlyginta, o ieškovams sutikus, kad šią žalą atlygintų atsakovė, o ne kita ieškovų samdyta įmonė, 2 470 Eur suma turėjo būti įtraukta į patenkinto ieškinio dalį bei atitinkamai padalintos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

18. Atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

18.1. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra visiškai nepagrįsti. Viso proceso metu pirmosios instancijos teismas nerodė išankstinio nusistatymo nei vienai iš šalių, o ieškovams leido tikslinti ieškinį tiek kartų, kiek jie pageidavo. Pirmosios instancijos teismas priėmė visus abiejų šalių teiktus įrodymus, suteikė galimybę šalims ginčą baigti taikiai.

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs patikrinti informaciją internete blindžių kainų nežinojo ir kainą nurodė tokią, kokią rado, todėl tai negali būti vertinama kaip atsakovams naudingų įrodymų rinkimas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šiomis kainomis nesivadovavo, o vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir ieškovams priteisė realiai patirtą žalą, kurią nustatė pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pateiktą paskaičiavimą. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovų pateiktomis sąmatomis, teikė nesutikimo argumentus, t. y. ginčijo pateiktas sąmatas (įrodymus) bylos faktinių aplinkybių kontekste.

18.3. Vertinant ieškovų prašomos priteisti 6 600 Eur sumos sklypo sutvarkymo ir medžių atsodinimo darbams pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo apleistas, gerbūvis nesutvarkytas, ieškovams priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija, 11 medžių buvo blogos būklės, 18 medžių nepatenkinamos būklės, medžiai buvo ligoti ir ieškovai bet kuriuo atveju turėjo juos pašalinti savo lėšomis. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad 6 600 Eur suma nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti vertinama kaip ieškovams padaryta žala.

18.4. Tai, jog teismas įpareigojo MB „P. konstrukcijos“ savo jėgomis išrauti išpjautų medžių kelmus ir išlyginti rovimo vietose esamą sklypo žemę pagal joje esančio reljefo ypatumus, nereiškia, kad 2 470 Eur suma turėjo būti įtraukta į patenkinto ieškinio dalį, atitinkamai padalinant bylinėjimosi išlaidas, nes tokia suma nėra priteista ieškovams, o MB „Pavelo konstrukcijos“ atliks darbus savo jėgomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas sprendė dėl solidariosios atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo ir medžių bei krūmų iškirtimu ieškovams padarytos žalos dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0.0872 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

23. Į bylą pateikto atsakovo MB „P. konstrukcijos“ (rangovo) sutarties projekto 2.1. punkte numatyta, kad sutartimi užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo atlikti savaiminių, ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų žėlinių kirtimo ir išvežimo paslaugą sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

24. Į bylą pateiktos MB „P. konstrukcijos“ (rangovo) ir tarpininkės – UAB „Kapitalo konsultantai“, atstovaujamos pardavimų partnerės S. G. (užsakovas), sutarties, kuri šalių buvo pasirašyta, 2.1. punkte numatyta, kad sutartimi užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo atlikti savaiminių, ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų žėlinių kirtimo ir išvežimo paslaugą sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (t. y., lyginant su pirminiu sutarties projektu, buvo pakeisti dviejų sklypų unikalūs numeriai).

25. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-12558-22) nustatyta, kad 2022 m. kovo 9 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario 16 d. iš ieškovui priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini) buvo išpjauti ir pavogti medžiai ir krūmai, žala vertinama 5 000 Eur suma.

26. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. žalos aplinkai paskaičiavime Nr. Ž48-221/2022 nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti šie želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje: dvi patenkinamos būklės blindės (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 15 cm ir 16 cm); aštuoniolika nepatenkinamos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm); vienuolika blogos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm); viena patenkinamos būklės tuopa (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 74 cm); viena geros būklės liepa mažalapė (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 12 cm) ir trys geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 22-24 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais bei 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, apskaičiuota 926,25 Eur dydžio žala aplinkai.

27. Į bylą pateikta rangovo UAB „SV Baltic“ lokalinė sąmata dėl lauko darbų ir krūmų, medžių, kitų želdinių atstatymo už 11 416,35 Eur, taip pat rangovo UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymas medžių, krūmų, kitų želdinių atstatymo darbams atlikti už 10 309,20 Eur.

Dėl neteisėtu medžių ir krūmų iškirtimu padarytos žalos atlyginimo

28. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

29. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas).

30. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo turinį nustatė, jog apeliantai (ieškovai) nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl byloje nebuvo teisingai apskaičiuotas žalos dydis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju analizuojant apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismo sprendimą būtina įvertinti ir atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų įrodytumo aspektu.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

33. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu nustatė, jog atsakovės MB „Pavelo konstrukcijos“ neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė tuo, kad įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiuose sklypuose, būdama profesionalė, turėdama galimybę pasitikrinti atsakovų sklypų ribas registruose, darbus atliko ne tik atsakovų sklypuose, tačiau ir su jais besiribojančiame ieškovams priklausančiame sklype. Nors pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio nenustatinėjo, šiuo atveju akivaizdu, jog, nesant nurodytų atsakovės MB „Pavelo konstrukcijos“ veiksmų, medžiai ir krūmai nebūtų buvę iškirsti ir žala ieškovams nebūtų buvusi padaryta, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp atsakovės MB „Pavelo konstrukcijos“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys egzistavo.

34. Dėl padarytos žalos ieškovai atsakingais laikė atsakovę MB „P. konstrukcijos“ ir atsakovus (kitų žemės sklypų savininkus bei jų interesais sutartį su MB „P. konstrukcijos“ sudariusią S. G.), teigdami, kad jiems kyla solidarioji atsakomybė CK 6.265 straipsnio pagrindu. Taigi ieškovai pareikštu ieškiniu šių atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimą siejo su tuo, jog jie žalą sukėlė netiesiogiai, t. y. pasinaudodami MB „P. konstrukcijos“ kuri, vykdydama atsakovų nurodymus, atliko žalą ieškovams sukėlusius veiksmus.

35. CK 6.265 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme numatytos netiesioginės civilinės atsakomybės taikymo galimybė nepanaikina pareigos visų pirma nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

36. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu viena vertus nustatė, kad likusieji atsakovai veikė sąžiningai, atkreipė MB „P. konstrukcijos“ vadovo P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo ir dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo, tačiau, kita vertus, sprendė, kad padarytą žalą likusieji atsakovai su MB „P. konstrukcijos“ turi atlyginti solidariai, kadangi bendrai sudarė sutartį su MB „P. konstrukcijos“, o dėl pareigos būti rūpestingais ir apdairiais nevykdymo, neužtikrino, kad jų pasamdyta įmonė nepadarytų žalos gretimų sklypų savininkams. Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas vertina kaip nenuoseklias ir tarpusavyje prieštaringas.

37. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai savo procesiniuose dokumentuose kėlė klausimą kam tenka atsakomybė už neteisingai nustatytas valomo ploto ribas, taip pat klausimą dėl jų, kaip subjektų, neatlikusių faktinio medžių ir krūmų kirtimo, solidariosios atsakomybės nagrinėjamu atveju pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, minėta, sprendė, jog už neteisingai nustatytas ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas ir valymo darbų atlikimą ieškovų sklype atsakingi visi atsakovai, kadangi visi buvo nerūpestingi ir neatidūs, tačiau neargumentavo, kokių konkrečiai įrodymų pagrindu nustatė atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. neteisėtus veiksmus, iš esmės konstatuodamas, kad vien faktas, jog buvo iškirsti medžiai ir krūmai gretimame ieškovams priklausančiame žemės sklype, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktą sąlygojusių priežasčių, patvirtina atsakovų pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesprendė atsakovų kaltės klausimo, nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos.

38. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Aptartų aplinkybių kontekste, minėta, nekyla abejonių, jog atsakovė MB „P. konstrukcijos“ atliko neteisėtus veiksmus, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės kaltę, šie neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams kilusia žala. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ laikytina savo srities profesionale, tai reiškia, jog jai turėjo būti visiškai aišku, jog, įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiuose sklypuose, būdama profesionale, vadovaudamasi registrų duomenimis, turi pareigą patikrinti, ar sklypai tikrai priklauso užsakovams, būti atidi vertindama užsakyto iškirsti ploto dydį, o neteisėti atsakovės MB „P. konstrukcijos“ veiksmai lemia jos atsakomybę.

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirminis ir didžiausias interesas gauti medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo paslaugą buvo būtent atsakovų, kurie atstovaujami atsakovės S. G. kreipėsi į atsakovę MB „P. konstrukcijos“ tam, kad būtų išpjauti jų sklypuose esantys krūmai ir medžiai. Pirmosios instancijos teismui nemotyvuotai ir savo esme prieštaringų motyvų pagrindu nusprendus, kad minėti atsakovai turi padengti ieškovams kilusią žalą su MB „P. konstrukcijos“ solidariai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visų pirma būtina išspręsti klausimą ar atsakovai T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. atliko neteisėtus veiksmus, spręsti dėl jų kaltės (jos laipsnio), taip pat vertinti ar atsakovų veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tik nustačius subjektus, atsakingus už ieškovams kilusią žalą, spręsti dėl turtinės žalos ieškovams priteisimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl minėtų atsakovų visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, skubotai ir paviršutiniškai taikė netiesioginės civilinės atsakomybės institutą atsakovams CK 6.265 straipsnio pagrindu.

42. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, rinko įrodymus nesant tam teisinio pagrindo, ieškovų reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą nepagrįstai susiejo su iškirstų medžių ir krūmų verte, todėl byloje nebuvo teisingai apskaičiuotas žalos dydis.

43. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktą; kt.).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė rangovo UAB „SV Baltic“ lokalinę sąmatą dėl lauko darbų ir krūmų, medžių, kitų želdinių atstatymo už 11 416,35 Eur, taip pat rangovo UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymą medžių, krūmų, kitų želdinių atstatymo darbams atlikti už 10 309,20 Eur. Iš minėtuose pasiūlymuose nurodomos darbų detalizacijos nustatyta, kad ieškovų patirtus nuostolius sudaro: sklype esančių kelmų rovimo, išvežimo kaina, sunaikintų medžių įsigijimo ir sodinimo kaina, sklypo sutvarkymo ir atkūrimo darbų kaštai, kt.

45. Nepaisant to, jog apeliantai teikė įrodymus, leidžiančius skaičiuoti ir vertinti padarytos žalos dydį, nagrinėjamoje byloje ieškovams padaryta žala nustatyta pagal Aplinkos apsaugos departamento paskaičiavimus, atliktus naudojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus skaičiavimo metodiką ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų patirtos žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, sprendė, kad ši vertė yra paskaičiuota, kaip žalos dydis, kurią ieškovai galėjo tikėtis gauti, jeigu būtų pardavę visą medieną iš jų sklypo, kuri buvo iškirsta ir konstatavo, jog ieškovams padarytos žalos dydis lygus 926, 25 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta Metodika ir Įkainiai iš esmės susiję su valstybės aplinkos apsaugos funkcijų vykdymu ir skirti nustatyti bei įkainoti žalą, padarytą aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, kuri išieškoma valstybės naudai. Tuo tarpu konkrečiam asmeniui keliant klausimą dėl jo interesus pažeidžiančių veiksmų, nurodyti teisės aktai ir jų pagrindu apskaičiuotas žalos dydis gali būti vertinami kaip orientacinio pobūdžio, visų byloje esančių įrodymų kontekste.

46. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino į bylą šalių pateiktų įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl žalos atlyginimo nepriklauso bylų kategorijoms, kurioms ex officio (pagal pareigą) būtų pripažintinas aukštesnis teismo aktyvumo laipsnis (CPK 179 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog teismas ieškovo atstovo pateiktomis žalos kainomis nesivadovauja, patikrinęs informaciją internete, vertintini kaip pažeidžiantys šalių rungimosi principą.

48. Atsakovams nepateikus įrodymų, pagrindžiančių draudimą auginti medžius ir krūmus susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose, kaip nepagrįsti atmestini atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ieškovų žemės sklype apskritai negalėjo augti medžiai ir jie bet kokiu atveju turėjo būti iškirsti ir kad juos iškirtus nebuvo padaryta žala. Visgi, atsakovams remiantis argumentais, kad ieškovų sklypas buvo apleistas, nei vienas iš išpjautų želdinių neatitinka saugotinų želdinių kriterijų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų gegužės 30 d. nutarimu Nr. 521, kuriame yra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šio nutarimo 1 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes bei netinkamai taikė ginčui aktualias CK nuostatas, reglamentuojančias sąlygas, būtinas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, bei CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.

50. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

51. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-2016).

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje privalu nustatyti visas sąlygas būtinas atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. civilinei atsakomybei kilti, nustačius subjektus, atsakingus už ieškovams kilusią žalą, spręsti dėl ieškovams priteistinos turtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Nesant galimybės pašalinti pirmosios instancijos teismo materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

55. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, spręs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas kaip pagrįstus vertina ir atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, jog teismui tenkinus ne tik ieškinio reikalavimus dėl sunaikintų medžių vertės atlyginimo, bet ir dėl sklypo sutvarkymo (kelmų rovimo) darbų, šių darbų vertė turi būti įvertinta, ją įtraukiant į patenkinto ieškinio dalį, atitinkamai paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai pažymi, jog teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012,Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė solidariai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Asta Jakutytė–SungailienėRūta LatvelėIeva Navickaitė–Sakalauskienė