Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) A. K. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-162-341/2024 pagal ieškovų A. K. ir N. K. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme priimtas ieškovų A. K. ir N. K. (toliau – ieškovai) ieškinys, kuris vėliau buvo patikslintas, kuriuo prašoma solidariai priteisti iš atsakovų mažosios bendrijos (toliau – MB) „P. konstrukcijos“, T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. (toliau – atsakovai) 6 316 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype augo įvairios rūšies medžiai ir kiti želdiniai. Ieškovas 2022 m. vasario 16 d. atvykęs į žemės sklypą pamatė, kad išpjauti visi medžiai, krūmai ir kiti želdiniai, taip pat išpjautas ir greta esantis sklypas, priklausantis S. G.. Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-12558-22 metu buvo nustatyta, kad minėtus medžius išpjovė P. F., mažosios bendrijos (toliau – MB) „P. konstrukcijos“ direktorius, pagal paslaugų sutartį, sudarytą su S. G. P. F. nepastebėjęs klaidų sutartyje, išpjovė medžius ir želdinius bei išvežė išpjautų medžių kamienus taip pat ir iš ieškovams priklausančio sklypo.

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2022 m. kovo 29 d. rašte nurodė, kad inspekcijos pareigūnai 2022 m. kovo 17 d. atliko aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad ieškovų žemės sklype buvo sunaikintos 2 patenkinamos būklės blindės (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme 15 cm ir 16 cm), 18 nepatenkinamos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm), 11 blogos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme - 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm), 1 patenkinamos būklės tuopa (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme - 74 cm), 1 geros būklės liepa mažalapė (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme - 12 cm) ir 3 geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1­269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 22­24 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1­343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais ir 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, padaryta žala aplinkai sudaro 926,25 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad nustatytas žalos atlyginimo dydis neįvertina padarytos žalos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui ir interesams.

4. Ieškovai, siekdami nustatyti sklypo atstatymo į pradinę padėtį kainą, kreipėsi į kelias apželdinimu užsiimančias įmones, iš kurių buvo gauti komerciniai pasiūlymai: UAB „SV Baltic“ pateikė 11 416,35 Eur pasiūlymą; UAB „Apdaila Statybai“ pateikė komercinį pasiūlymą 10 309,20 Eur sumai.

5. Ieškovų teigimu atsakovų D. E., V. B., T. N., Z. P., F. P. ir O. J. civilinė atsakomybė siejama su tuo, kad atsakovų pasamdyti asmenys, vykdydami jų nurodymus, iškirto medžius ieškovų žemės sklype. Tokiu atveju civilinė atsakomybė kyla CK 6.265 straipsnio pagrindu tiek asmeniui, kuris tokius nurodymus davė, tiek asmeniui, kuris asmeniškai atliko žalą sukėlusius veiksmus. Atsakovė S. G., veikusi kaip atsakovų atstovė, žinojo sklypų nuosavybės ribas, atlikusi sutarties pakeitimus neinformavo rangovo apie pakeistus sklypų numerius sutartyje, organizavo medžių kirtimo darbus. Taigi, nebuvo tokia rūpestinga ir atidi, nesielgė taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos ieškovams, todėl jos veiksmų pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys sklype augę medžiai.

6. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš esmės sutiktina su tuo, kad yra padaryta žala aplinkai iškirtus medžius, ir yra pasiruošusi ją atlyginti, tačiau aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas, todėl tokio pobūdžio reikalavimas turėjo būti pareikštas Aplinkos ministerijos bei kitų įstatymų įgaliotų pareigūnų, o ne ieškovų, ir aplinkai padarytos žalos dydis išieškotinas Valstybės naudai, o ne ieškovų. Ieškovai nurodo, jog iškirtus medžius jiems buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro sklypo sutvarkymo ir medžių atsodinimo darbai, numatyti ateityje. Nei žalos faktas, nei jos dydis nėra įrodyti, todėl atsakovės MB „P. Konstrukcijos“ civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima. Ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Šiuo atveju nei ieškovų žemės sklypo paskirtis, nei jame nustatyti servitutai nėra suderinami su medžių ir želdynų buvimu žemės sklype, o juo labiau jų atkūrimu. Be to, ieškovai įrodinėja tariamai patirtą žalą UAB „Apdaila Statybai“ parengta sąmata ir UAB „SV Baltic“ sąmata. Atsakovės vertinimu, toks žalos įrodinėjimo būdas yra visiškai netinkamas ir niekaip neįrodo ieškovų patirtos žalos dydžio, kadangi ieškovai negali reikalauti atlyginti žalos, kuri faktiškai nebuvo patirta. Ginčo objektu esančių medžių ieškovai nesodino, jie ieškovų sklype sudygo ir augo ne ieškovų valia ir be jokių ieškovų aktyvių veiksmų, pastangų bei papildomų išlaidų, tačiau priešingai – dėl ieškovų neveikimo ir žemės nepriežiūros (didžioji dalis medžių buvo nepatenkinamos arba blogos būklės), todėl reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie faktiškai patirti nebuvo, yra visiškai nepagrįstas.

7. Ieškovai dublike papildomai nurodė, kad atsakovai netinkamai atlikdami savo, kaip užsakovo pareigas, nesirūpino, kad jų pasamdyta įmonė nepadarytų žalos gretimų sklypų savininkams. Ieškovai šioje byloje nekelia klausimo dėl žemės sklypo paskirties, taip pat neginčija VĮ „Registrų centras“ duomenų apie sklypo paskirtį, plotą, naudojimo pobūdį. Ieškovai kartu su ieškiniu yra pateikę du komercinius pasiūlymus, kiek jiems kainuos atsodinti išpjautus augalus, prieš tai išraunant paliktus kelmus ir išlyginant išrautų kelmų vietose atsiradusias duobes. Ieškovai nesutinka, kad augalus būtų reikėję pjauti dėl jų būklės, augalų būklė galėjo būti pagerinta tinkamai juos prižiūrint – genint, izoliuojant pažeistas vietas, ir pan. Šie darbai atliekami pavasarį ir ieškovai to padaryti nespėjo. MB „P. Konstrukcijos“ išpjaudama medžius pasiėmė medieną, tačiau kelmų nerovė, akivaizdu, kad kelmų išrovimas, jų utilizavimas ir sklypo išlyginimas yra finansiškai brangūs darbai, todėl to nedarė. Pažymėjo, kad ieškovai ginčo sklypą įsigijo 2021 m., sklypas buvo pirktas įvertinus jame esančius želdinius, jų būklę ir t. t., todėl aplinkybė, kad želdinius sodino ne ieškovai neturi jokios reikšmės. Atsakovai taip pat nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių draudimą sodinti augalus susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose.

8. Atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. triplike papildomai nurodė, kad veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo dėl žemės sklypo, kuris priklauso ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovų pagrįstu vertinimu nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui. Ieškovų dubliko teiginys, kad jiems priklausančio žemės sklypo paskirtis nėra reikšminga iškeltam ginčui, nepagrįstas. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra svarbios faktinės aplinkybės sprendžiant dėl žalos ir jos dydžio nustatymo, nes žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Ieškovai įsigijo 0,0872 ha ploto žemės sklypą, skirtą susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, kuris buvo neprižiūrėtas, savaime apaugęs medžiais ir krūmais. Įsigiję tokį žemės sklypą ieškovai turėjo pareigą sklypo teritoriją sutvarkyti, kad būtų tinkamas naudoti pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Ieškovai patys pripažįsta, kad sklypą reikėjo tvarkyti, bet ieškovai nespėjo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Ieškovams galėtų būti kompensuoti tik 2 patenkinamos būklės blindžių, 1 geros būklės liepos mažalapės ir 2 lazdynų krūmų sodinimo darbai, kas sudarytų 1 312,85 Eur su PVM.

9. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ triplike papildomai nurodė, kad ieškovų reikalaujama atlyginti žala yra nepagrįsta ir keliolika kartų viršija jų realiai patirtą žalą, kuri turi būti paskaičiuojama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Ieškovų siekis atkurti žemės sklypą į iki jų teisės pažeidimo buvusią padėtį yra neįmanomas, dėl buvusios jų žemės sklype želdinių kokybės. Kaip matyti iš į bylą pateikto žalos aplinkai paskaičiavimo, iš 36 nukirstų želdinių 18 želdinių buvo nepatenkinamos būklės, o 11 blogos būklės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų įkainių 2 priedą nepatenkinama medžių būklė yra tada, medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ūglių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausaviršūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, pakeltos medžio šaknys. Tuo tarpu bloga būklė apibrėžiama kai žaliuoja mažiau kaip 50 proc. lajos, išpuvę daugiau kaip 40 proc. kamieno (puvinys gali būti nematomas, bet pastebimas nupjovus medį). Dėl to, pagal Įkainių 13 punktą nepatenkinamos būklės želdinių vertė mažinama 50 proc., o blogos 100 proc. Todėl žalos nustatymui turi būti vadovaujamasi minėtais įkainiais. Kelmų rovimą ir sklypo lyginimą po atliktų darbų atsakovė pasiryžusi atlikti savo jėgomis, su ieškovų sutikimu, nes tai atitiktų ekonomiškumo kriterijus. Ieškovų pateiktuose pasiūlymuose nurodyta suma tokiems darbams atlikti akivaizdžiai yra padidinta, kadangi tokie darbai rinkoje kainuoja apie 600 Eur.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-258-723/2023 ieškinys tenkintas iš dalies.

11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje privalu nustatyti visas sąlygas būtinas atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. civilinei atsakomybei kilti, nustačius subjektus, atsakingus už ieškovams kilusią žalą, spręsti dėl ieškovams priteistinos turtinės žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atmetė ieškovų A. K. ir N. K. pareikštą patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. atžvilgiu; priteisė ieškovams A. K. ir N. K. iš atsakovės MB „P. konstrukcijos“ 2 976,60 Eur turtinės žalos atlyginimą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nurodė, jog atsakovė MB „P. konstrukcijos“ yra profesionalė, nuolat užsiimantis analogiška sklypų tvarkymo veikla. Atsakovė darbus atliko neišsiaiškinusi tikslių sklypo ribų, nesutikrino sutartyje numatytų sklypų numerių su užsakovo nuosavybės dokumentais, neįsitikino, kad darbus atliks užsakovų sklype. Dėl to neteisingai nustatė valdos ribas ir ieškovui priklausančius medžius. Šio veiksmo pasėkoje buvo iškirsti ieškovams priklausantys želdiniai ir tuo padaryta žala. Atsakovė prieš atlikdama darbus privalėjo patikrinti pateiktų duomenų tikslumą ir, tik įsitikinusi jų teisingumu, atlikti sklypų tvarkymo darbus. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ bylos nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose pripažino savo kaltę dėl atsiradusios žalos ir ginčas kilo tik dėl atligintinos žalos dydžio. Atsakovės MB „P. konstrukcijos“ neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė tuo, kad įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiuose sklypuose, būdama profesionalė, turėdama galimybę pasitikrinti atsakovų sklypų ribas registruose, darbus atliko ne tik atsakovų sklypuose, tačiau ir su jais besiribojančiame ieškovams priklausančiame sklype. Šiuo atveju nesant nurodytų atsakovės MB „P. konstrukcijos“ veiksmų, medžiai ir krūmai nebūtų buvę iškirsti ir žala ieškovams nebūtų buvusi padaryta, todėl, teismo vertinimu, tarp atsakovės MB „P. konstrukcijos“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys egzistavo

14. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, atsakovo teismo posėdžio metu išreikštas ieškinio pripažinimas, kiti byloje esantys įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad atlikus darbus žemės sklypo būklė bus ženkliai pagerinta, manytina, kad atsakovo MB „P. konstrukcijos“ pateiktas atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, 640 Eur už kelmų rovimo ir sklypo lyginimo darbus ir 1 820 Eur už medžių atsodinimą, viso 2460 Eur (be PVM), o suma su PVM sudaro 2 976,60 Eur, labiau atitinka realią žalą, pasirinktos optimalios kainos kartu atsižvelgiant ir į ieškovų pateiktą UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovams iš atsakovės MB „P. konstrukcijos“ priteistina 2 976,60 Eur (su PVM) žala.

15. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės kitų atsakovų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė S. G. el. paštu išsiuntė P. F. 4 žemės sklypų, kuriuos reikėjo išvalyti, Nekilnojamojo turto registro išrašus. Tarp šių išrašų ieškovams priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo nebuvo. Vėliau P. F. atsiuntė atsakovei S. G. darbų atlikimo sutarties projektą, kuris buvo Word formate ir jame buvo surašytos sutarties sąlygos bei jai nežinomų žemės sklypų unikalūs numeriai. Atsiųstos sutarties tekstas buvo nelabai tvarkingas, sutarties projektas nebuvo pasirašytas. Atsakovė S. G. sutvarkė sutarties šriftą ir įrašė į sutartį žemės sklypų, kuriuos reikia išvalyti, teisingus unikalius numerius, pasirašė sutartį ir išsiuntė ją P. F., kuris taip pat šią sutartį pasirašė. Kadangi atsakovė S. G. ankščiau buvo pateikusi P. F. 4 žemės sklypų, dėl kurių sutvarkymo buvo tartasi, registro centro duomenis bei išrašus, jokių abejonių, kad P. F. buvo žinoma kokius žemės sklypus reikia valyti, nebuvo. Buvo sutarta, kad sklypų, kuriuos reikia išvalyti, ribas rangovui parodys atsakovės tėvas B. P.. Liudytoju apklaustas B. P. nurodė, kad P. F. atvažiavo apžiūrėti žemės sklypus, B. P. parodė P. F. sklypų teritoriją ir ribas, parodė ieškovams priklausantį žemės sklypą dėl kurio sutvarkymo nebuvo tartasi, B. P. nurodė jam, kad šis sklypas yra kito savininko. Taigi atsakovai pasirūpino, kad jų pasamdyta įmonė darbus atliktu tik tuose sklypuose, dėl kurių pasirašyta sutartis. Atsakovės MB ,,P. konstrukcijos“ atstovas P. F., žinojo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams nepriklauso, ir kirsdamas medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype veikė savo nuožiūra ir savo rizika, o ne vykdant atsakovų užsakymą. Atsakovai veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami P. F. dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo ir dėl žemės sklypo, kuris priklausė ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovai fiziniai asmenys veikė kruopščiai, atidžiai, jie buvo aktyvūs, padarė viską iš savo pusės – jų kaltės nėra, jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Teismas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste konstatavo, jog nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui. Remiantis išdėstytu, likusių atsakovų atžvilgiu ieškinys buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovai (apeliantai) A. K. ir N. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (2024 m. kovo 12 d. sprendimą) ir priteisti iš atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. 2 976,60 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas;. Sumažinti priteistą iš ieškovų atsakovei MB „P. konstrukcijos“ bylinėjimosi išlaidas iki 523,38 Eur; sumažinti priteistą iš ieškovų atsakovei S. G. bylinėjimosi išlaidas iki 832,65 Eur Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantų teigimu , pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir yra naikintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirminis ir didžiausias interesas gauti medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo paslaugą buvo būtent atsakovų, kurie atstovaujami atsakovės S. G. kreipėsi į atsakovę MB „P. konstrukcijos“ tam, kad būtų išpjauti jų sklypuose esantys krūmai ir medžiai. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad minėti atsakovai nekontroliavo darbų atlikimo. Atsakovės tėvas B. P. tik formaliai aprodė sklypų ribas, tačiau darbų atlikimo eigos nekontroliavo. Aptarti įrodymai teikia pagrindą daryti išvadą, kad Atsakovai, organizuodami Ieškovui priklausančiame žemės sklype esančių medžių kirtimo darbus, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų iškirsti tik Atsakovams priklausantys medžiai ir nesiėmė visų veiksmų, kad nebūtų išpjauti Ieškovams priklausantys medžiai. Nėra suderinama su žemės savininko teisėmis ir pareigomis toks jų elgesys, kuomet medžių kirtimo darbai pavedami atlikti kitiems asmenims. Atsakovai privalėjo patys ar per atstovus domėtis atliekamais darbais, prižiūrėti, kad nebūtų iškirsti svetimi medžiai. Tai, kad Ieškovų žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas Atsakovų sklypais neabejotinai buvo akivaizdus faktas, todėl Atsakovai turėjo imtis visų priemonių šiems gamtos ištekliams išsaugoti. Atsakovų pasyvumas ir neveikimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, protingas ir pakankamas toje konkrečioje situacijoje elgesys, leidžiantis paneigti išvadą dėl jų veiksmų neteisėtumo. Remiantis aukščiau išdėstytu, prievolė dėl žalos atlyginimo Ieškovui turėjo būti solidari, paliekant galimybę teismui nustatyti Atsakovų teisę reikalauti iš Atsakovo MB P. Konstrukcijos regreso tvarka reikalauti išlaidų atlyginimo.

16.2. Apeliantai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, nes ieškovams padaryta žala atsirado dėl atsakovų aplaidaus neveikimo, iš apeliantų atsakovei S. G. negalėjo būti priteista visa jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Esant tokiai situacijai, bylinėjimosi išlaidos atsakovės S. G. naudai taip pat turėjo būti mažinamos proporcingai.

16.3. Teismas nustatė, kad atsakovė S. G. patyrė viso 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovų atstovės teisines paslaugas (iš kurių 1200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė MB „P. kosntrukcijos“ patyrė 2 450 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (iš kurių 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismui pilna apimtimi patenkinus apeliacinį skundą, atsakovams negalėjo būti priteistos jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinė instancijos teisme.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. G., T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovų atsakovei S. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Visiškai nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės S. G. tėvas B. P. tik formaliai aprodė sklypų ribas ir nekontroliavo darbų eigos, ir tai patvirtina, jog atsakovai nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų iškirsti tik atsakovams priklausantys medžiai, nes ieškovams priklausantis žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas atsakovų sklypais. Šie teiginiai neatitinka bylos medžiagos. Kartu su atsakovų atsiliepimu į ieškinį buvo pateikta fotonuotrauka (t. 1, lapas 58) iš kurios matyti, kad Ieškovams priklausantys žemės sklypas su statiniu iš trijų pusių ribojasi taip: su bendro naudojimo keliu, privažiavimo prie sodybos keliu, su ariama žemė. Iškirsta buvo ne viso ieškovų sklypo teritorija, o tik nuo kelio iki statinio (t. 1, lapas 59), t. y. ta teritorija, kuri nesiribojo su atsakovų apaugusiais sklypais, kuriose buvo užsakyti kirtimo darbai. Tokiomis aplinkybėmis tai, kad B. P. atkreipė MB „P. konstrukcijos“ dėmėsi į sklypą, kuris atsakovams nepriklauso, tik patvirtina, kad atsakovai elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Tai, jog apeliantai faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus vertina tik sau palankia linkme nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, o teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

17.2. Byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad žala padaryta ne dėl visų atsakovų kaltės, o tik dėl atsakovo MB „P. konstrukcijos“ veiksmų. Atsakovai fiziniai asmenys neprisidėjo prie žalos atsiradimo, o padarė viską, kas nuo jų priklauso tam, kad MB „P. konstrukcijos“ darbus atliktu tik tuose sklypuose, dėl kurių buvo sudaryta sutartis. Atsakovų pagrįstu vertinimu nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui, o pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovų T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. atžvilgių ieškinį atmetė.

17.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą, tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

17.4. Apeliantai visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje negalėjo būti priteistos, kadangi ieškovų apeliacinis skundas buvo patenkintas ir bylą grąžintą nagrinėti iš naujo. Atsakovai pažymi, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018)

18. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Kadangi atsakovo „MB P. konstrukcijos“ interesus liečia tik dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovas atsikerta į šiuos argumentus. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme, pilnai tenkino apeliacinį skundą, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismui pilna apimtimi patenkinus apeliacinį skundą, atsakovams negalėjo būti priteistos jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Remiantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jokių kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kriterijų įstatymo leidėjas nenurodo. Taigi, jei byla buvo pasiekusi apeliacinę instanciją ir grįžo nagrinėjimui atgal, nepriėmus galutinio sprendimo, manytina, kad visos šalių išlaidos sumuojasi priimant galutinį sprendimą ir proporcingai priteisiamos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas neturi kito įstatyminio pagrindo išskirti tam tikrų bylinėjimosi išlaidų tame pačiame procese, jei nenustato šalies nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo, ko šiuo atveju iš atsakovų pusės nebuvo ir ieškovai to apeliaciniame skunde nenurodo. Taigi jokio įstatyminio pagrindo ir jo išsamaus pagrindimo, kodėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos kitaip, savo apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė. Todėl, manytina, kad teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0.0872 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Į bylą pateikto atsakovo MB „P. konstrukcijos“ (rangovo) sutarties projekto 2.1. punkte numatyta, kad sutartimi užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo atlikti savaiminių, ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų žėlinių kirtimo ir išvežimo paslaugą sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos MB „P. konstrukcijos“ (rangovo) ir tarpininkės – UAB „Kapitalo konsultantai“, atstovaujamos pardavimų partnerės S. G. (užsakovas), sutarties, kuri šalių buvo pasirašyta, 2.1. punkte numatyta, kad sutartimi užsakovas užsakė, o rangovas įsipareigojo atlikti savaiminių, ne miško žemėje augančių medžių ir krūmų žėlinių kirtimo ir išvežimo paslaugą sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (t. y. lyginant su pirminiu sutarties projektu, buvo pakeisti dviejų sklypų unikalūs numeriai). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-12558-22) nustatyta, kad 2022 m. kovo 9 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario 16 d. iš ieškovui priklausančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini) buvo išpjauti ir pavogti medžiai ir krūmai, žala vertinama 5 000 Eur suma. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. žalos aplinkai paskaičiavime Nr. Ž48-221/2022 nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti šie želdiniai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje: dvi patenkinamos būklės blindės (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 15 cm ir 16 cm); aštuoniolika nepatenkinamos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 14 cm, 15 cm, 16 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 17 cm, 18 cm, 20 cm, 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 32 cm, 34 cm ir 36 cm); vienuolika blogos būklės blindžių (kurių kamieno skersmuo matuojant kelme – 14 cm, 14 cm, 17 cm, 20 cm, 21 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 27 cm, 28 cm ir 41 cm); viena patenkinamos būklės tuopa (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 74 cm); viena geros būklės liepa mažalapė (kurios kamieno skersmuo matuojant kelme – 12 cm) ir trys geros būklės lazdynų krūmai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 6 ir 22-24 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 7 ir 13 punktais bei 2.1, 2.2, 6.1, 13.1, 13.2 ir 13.3 papunkčiais, apskaičiuota 926,25 Eur dydžio žala aplinkai. Į bylą pateikta rangovo UAB „SV Baltic“ lokalinė sąmata dėl lauko darbų ir krūmų, medžių, kitų želdinių atstatymo už 11 416,35 Eur, taip pat rangovo UAB „Apdaila statybai“ pasiūlymas medžių, krūmų, kitų želdinių atstatymo darbams atlikti už 10 309,20 Eur.

Dėl reikalavimo T. N., D. E., V. B., Z. P., F. P., O. J. (O. J.) ir S. G. atžvilgiu

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės kitų atsakovų atžvilgiu, konstatavo, jog atsakovai veikė apdairiai ir sąžiningai atkreipdami dėmesį į tai, kad jiems priklauso ne visi žemės sklypai, kuriuos toje teritorijoje reikia išvalyti, atskirai įspėjo ir dėl žemės sklypo, kuris priklausė ieškovams, parodė atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas. Atsakovai fiziniai asmenys veikė kruopščiai, atidžiai, jie buvo aktyvūs, padarė viską iš savo pusės – jų kaltės nėra, jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendė, jog nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui.

27. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir yra naikintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirminis ir didžiausias interesas gauti medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo paslaugą buvo būtent atsakovų, kurie atstovaujami atsakovės S. G. kreipėsi į atsakovę MB „P. konstrukcijos“ tam, kad būtų išpjauti jų sklypuose esantys krūmai ir medžiai. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad minėti atsakovai nekontroliavo darbų atlikimo. Atsakovės tėvas B. P. tik formaliai aprodė sklypų ribas, tačiau darbų atlikimo eigos nekontroliavo. Aptarti įrodymai teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai, organizuodami ieškovams priklausančiame žemės sklype esančių medžių kirtimo darbus, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų iškirsti tik atsakovams priklausantys medžiai ir nesiėmė visų veiksmų, kad nebūtų išpjauti ieškovams priklausantys medžiai. Nėra suderinama su žemės savininko teisėmis ir pareigomis toks jų elgesys, kuomet medžių kirtimo darbai pavedami atlikti kitiems asmenims. Atsakovai privalėjo patys ar per atstovus domėtis atliekamais darbais, prižiūrėti, kad nebūtų iškirsti svetimi medžiai. Atsakovų pasyvumas ir neveikimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, protingas ir pakankamas toje konkrečioje situacijoje elgesys, leidžiantis paneigti išvadą dėl jų veiksmų neteisėtumo. Remiantis aukščiau išdėstytu, prievolė dėl žalos atlyginimo ieškovams turėjo būti solidari, paliekant galimybę teismui nustatyti atsakovų teisę reikalauti iš atsakovo MB P. Konstrukcijos regreso tvarka reikalauti išlaidų atlyginimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, jog nagrinėjamu atveju taikytina solidari atsakomybė.

29. Pirmiausia, apeliantų argumentai dėl teismo išvadų nepagrįstumo išvien susiję tik su netinkamu įrodymų vertinimu ir iš esmės yra atkartojami ieškinyje ir pirmosios instancijos teisme nurodyti teiginiai. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir /ar faktines bylos aplinkybes bei įrodymus vertina selektyviai ir tik sau palankia linkme nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovai fiziniai asmenys veikė kruopščiai, atidžiai, jie buvo aktyvūs, padarė viską iš savo pusės – jų kaltės nėra, jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų - atsakovė S. G. el. paštu išsiuntė P. F. 4 žemės sklypų, kuriuos reikėjo išvalyti, Nekilnojamojo turto registro išrašus, liudytoju apklaustas B. P. nurodė, kad P. F. atvažiavo apžiūrėti žemės sklypus, B. P. parodė P. F. sklypų teritoriją ir ribas, parodė ieškovams priklausantį žemės sklypą dėl kurio sutvarkymo nebuvo tartasi, B. P. nurodė jam, kad šis sklypas yra kito savininko ir kita (skundžiamo sprendimo 49-58 p.). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui. Remiantis išdėstytu, likusių atsakovų atžvilgiu ieškinį atmetė. Šias išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Taigi priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovų fizinių asmenų veiksmuose nėra jų kaltės ir atitinkami nėra taikytina solidarioji atsakomybė, motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika, tiek bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo turinį (apeliacinio skundo 3 l.), kuriame tik atkartojami tie patys teiginiai, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė ieškinį, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikimas iš esmės grindžiamas tik subjektyviu priešingų įrodymų vertinimu, kuris nepagrindžiamas jokiais kitais objektyviais argumentais bei įrodymais (CPK 178 straipsnis).

30. Antra, vien tai, kad atsakovai S. G., V. B., Z. P., F. P., O. J., T. N. ir D. E. buvo suinteresuoti medžių ir krūmų kirtimu, savaime nepatvirtina jų kaltės dėl ieškovams kilusios žalos (CK 6.248 straipsnis). Priešingai, byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovė MB „P. konstrukcijos“, atstovaujama vadovo P. F., kirsdama medžius ir krūmus ieškovams priklausančiame žemės sklype buvo informuota, kad būtent šis žemės sklypas užsakovams nepriklauso. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovai fiziniai asmenys pasirūpino ir atliko viską kas atitinkamoj situacijoje buvo būtina, kad atsakovė MB „P. konstrukcijos“ darbus atliktų tik tuose sklypuose, dėl kurių buvo sudaryta sutartis. Atsakovė MB „P. konstrukcijos“ laikytina savo srities profesionale, jai turėjo būti visiškai aišku, jog, įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiuose sklypuose, būdama profesionale, vadovaudamasi registrų duomenimis, turi pareigą patikrinti, ar sklypai tikrai priklauso užsakovams, būti atidi vertindama užsakyto iškirsti ploto dydį, o neteisėti atsakovės MB „P. konstrukcijos“ veiksmai lemia jos atsakomybę, tačiau tokie jos neteisėti veiksmai savaime (nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų) negali sukelti atitinkamų neigiamų teisinių padarinių kitiems atsakovams. Taigi nenustačius visų sąlygų būtinų šių atsakovų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė (CK 6.246-6.249 straipsniai).

31. Trečia, apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad atsakovų elgesys nėra suderinamas su žemės savininko teisėmis ir pareigomis, kuomet medžių kirtimo darbai pavedami kitiems asmenims ir kita, stokoja pagrįstumo. Apeliacines instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais teiginiais, pažymi, jog žemės sklypų savininkams nėra uždrausta pasitelkti savo srities profesionalus atitinkamų darbų atlikimui (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis). Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo solidarios atsakomybės taikymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

32. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovams padaryta žala atsirado dėl atsakovų aplaidaus neveikimo, iš apeliantų atsakovei S. G. negalėjo būti priteista visa jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Esant tokiai situacijai, bylinėjimosi išlaidos atsakovės S. G. naudai taip pat turėjo būti mažinamos proporcingai. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme, priešingai, nei savo atsiliepimuose prašė atsakovai, pilnai tenkino apeliacinį skundą, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, todėl akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismui pilna apimtimi patenkinus apeliacinį skundą, atsakovams negalėjo būti priteistos jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

33. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, priteisė iš ieškovų A. K. ir N. K. atsakovei S. G. 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 700,00 Eur.

34. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

35. Nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė S. G. patyrė 3400 Eur bylinėjimosi išlaidų – 1200 Eur (DOK 66989), 300 Eur (DOK 72075), 1200 Eur (DOK 13972), 200 Eur (DOK 56862). 300 Eur (DOK 74964), 200 Eur (DOK 10499).

36. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Rekomendacijose nustatyta, kad už atliepimą į ieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2. p.), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 p.), už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus nustatytas 0,01 koeficientas (Rekomendacijų 8.18 p.), už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 punktas), o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 p.), už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą nustatytas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.20 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

38. Vadovaudamasis Rekomendacijų nurodytuose punktuose nustatytais koeficientais ir aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (2000,10 Eur), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės prašomos priteisti 3400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Dėl to jų mažinti nėra jokio pagrindo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovės S. G. atžvilgiu atmetus ieškinį visa apimtimi, ji įgijo teisę reikalauti visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovų ir, nepriklausomai nuo to, kad byla jau kartą buvo pasiekusi apeliacinę instanciją ir buvo gražinta nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas tik priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nurodytos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių ribų, be to nenustatyta atsakovės piktnaudžiavimu proceso požymių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei nurodytas bylinėjimosi išlaidas (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

39. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

43. Atsakovė S. G. prašė (DOK 29862) priteisti iš apeliantų 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas priteisti atsakovei iš apeliantų 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme t. y. iš kiekvieno po 400 Eur.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų (ieškovų) A. K. ir N. K. atsakovei S. G. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 400 Eur (keturi šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.