- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-11-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00572-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- I. S., D. B.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S. (I. S.), D. B. (D. B.) ir atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. S. ir D. B. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. S. ir D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti apsimestine trečiojo asmens R. S. (pardavėjos) ir atsakovės A. Š. (pirkėjos) 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį ir tikrąja sandorio šalimi (pirkėjo) pripažinti atsakovą A. Š.; 2) priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovo A. Š. po 22 500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų skolą (toliau – svarų) 2 250 svarų pelno palūkanas, 5 625 svarų kompensacines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovas A. Š. (toliau – ir atsakovas) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas I. S. 2014 m. liepos 31 d. pervedė atsakovui 10 000 svarų, 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 12 500 svarų, o ieškovas D. B. – 22 500 svarų, iš viso – 45 000 svarų. Ieškovai paskolą suteikė tam, kad atsakovas A. Š. įsigytų nekilnojamąjį turtą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus per 24 mėnesius, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., ir sumokėti 5 proc. metines palūkanas.
Šalies argumentai
3. Ieškovai taip pat nurodė, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog, jeigu atsakovas A. Š. negalės grąžinti skolos, jis įsipareigojo per 3 mėnesius nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos parduoti už ieškovų paskolintas lėšas įgytą nekilnojamąjį turtą. Turto nurodytu terminu nepardavęs, atsakovas įsipareigojo perleisti turtą bendrojon ieškovų nuosavybėn. Turto (parduoto ar perleisto bendrojon ieškovų nuosavybėn) vertė būtų įskaityta paskolai grąžinti, o paskolos dalis, tiek, kiek jos nepadengia turto vertė, turėjo būti grąžinta per 24 mėnesius, mokant 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo likusios paskolos sumos. Atsakovas lėšų ieškovams negrąžino, vengia įvykdyti įsipareigojimą.
4. Paskolos sutartį atsakovas pasirašė 2014 m. rugpjūčio 8 d., o ieškovai D. B. ir I. S. – atitinkamai 2014 m. spalio 11 d. ir 2014 m. spalio 10 d. Taigi, ieškovai pinigus atsakovui perdavė iki paskolos sutarties pasirašymo.
Šalies argumentai
5. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 11 250 svarų kompensacinių palūkanų vadovaudamiesi įstatyme nustatytu 5 proc. dydžiu ir atsižvelgdami į sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
6. Ieškovai nurodė, kad atsakovas A. Š., siekdamas išvengti bet kokių pretenzijų, iš anksto susitaręs su savo motina atsakove A. Š. (toliau – ir atsakovė) per ją su trečiuoju asmeniu R. S. sudarė 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir už 170 000 Lt (49 235,40 Eur) įgijo butą su rūsiu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo motinos vardu.
7. Atsakovė A. Š. įsigijo turtą netrukus po to, kai ieškovai perdavė atsakovui A. Š. lėšas. Turto vidutinė rinkos vertė – 48 367 Eur (nustatyta 2014 m. rugpjūčio 4 d.). Ji artima paskolintų 45 000 svarų lėšų ekvivalentui eurais – apytiksliai 57 522,69 Eur (vertė apskaičiuota pagal svaro ir euro 0,78230 santykį Lietuvos banko skelbiamą 2015 m. sausio 1 d.). Po paskolos gavimo praėjus beveik 8 metams, atsakovas 2022 m. sausio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 47/60 dalis žemės sklypo (kurio vertė tėra 3 120 Eur). Ieškovų vertinimu, būtų neteisinga daryti prielaidą apie paskolos panaudojimą nurodytai sklypo daliai įgyti.
8. Atsakovė A. Š. 1974 m. gegužės 5 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2017 m. birželio 14 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo ginčo bute (duomenys neskelbtini). Iki nurodyto buto įsigijimo atsakovė neperdavė jokio reikšmingo nekilnojamojo turto. Tik vėliau ji pardavė dalį nekilnojamojo turto (2017 – 2019 metais). Atsakovei buvo 64 metai. Ieškovai abejoja, kad ji iki ginčo buto įsigijimo turėjo stabilias ir dideles pajamas. Taigi, ginčo turtą atsakovas A. Š. įsigijo per savo motiną už iš ieškovų pasiskolinus 45 000 svarų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovų I. S. ir D. B. ieškinį iš dalies patenkino: 1) priteisė ieškovams I. S. ir D. B. iš atsakovo A. Š. po 22 500 svarų skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis 376,86 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė atsakovei A. Š. iš ieškovų lygiomis dalimis 2 645 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) grąžino atsakovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 273,47 Eur avansą. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsisakė priimti į bylą ieškovų 2023 m. gegužės 9 d. pateiktus naujus įrodymus – ieškovo D. B. ir atsakovo A. Š. susirašinėjimą programėle „Viber“ ir nurodyto ieškovo banko sąskaitos išrašą, nes ieškovas galėjo įrodymus pateikti anksčiau, šie įrodymai pateikti teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį ir bylai išnagrinėti pakanka esančių įrodymų.
11. Teismas nustatė, kad ieškovai lėšas atsakovui pervedė mokėjimo nurodymais nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d.
12. Atsakovas įrodinėjo, kad nepasirašė paskolos sutarties, kurią pateikė ieškovai. Atsakovas A. Š. teismui pateikė rašytinį įrodymą – rašysenos eksperto A. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. konsultacinę išvadą. Joje nurodyta, kad skiriasi abiejų dokumentų (skenuotos sutarties versijos ir sutarties originalo) fono spalva, atspausdinto teksto dydis, rankraštiniai objektai, skaičiai ir parašai nėra vienodi, abu dokumentai yra ne to paties dokumento vaizdai (kopijos).
Šalies argumentai
13. Ieškovai pateikė prieštaringus paaiškinimus, nurodė, kad atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovui D. B. skenuotą sutarties egzempliorių. Vis dėlto ieškovai nepateikė tai pagrindžiančio atsakovo elektroninio laiško. Teismas kaip nepatikimus įvertino teismo posėdžio metu duotus ieškovų paaiškinimus apie tai, kad yra du sutarties egzemplioriai, kuriuos atsakovas pasirašė ir atsiuntė elektroniniu paštu, o ieškovai, pasirašę sutarties egzempliorius, vieną jų išsiuntė atsakovui paštu, bet neišsaugojo laiško gavimą ar siuntimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovai negalėjo nurodyti, kokiu atsakovo adresu siuntė laišką su pasirašytu sutarties egzemplioriumi. Ieškovai taip pat negalėjo paaiškinti, kas pasirašė sutartį kaip advokatas, koks yra šio asmens vardas, pavardė. Ieškovų argumentus, kad, jų manymu, advokatą turėjo nurodyti atsakovas, įvertino kaip nepagrįstus.
14. Ieškovai paaiškino, kad laiško gavimas užtruko, jie, gavę sutartį, ją pasirašė skirtingomis dienomis, t. y. ieškovas D. B. – 2014 m. spalio 10 d., o ieškovas I. S. – 2014 m. spalio 11 d. Atsakovas A. Š. sutartį pasirašė ir išsiuntė 2014 m. rugpjūčio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad sutartyje nurodytas advokatas negalėjo sutarties egzempliorių pasirašyti 2014 m. rugpjūčio 11 d., nes tuo metu jie buvo išsiųsti ieškovams ir gavėjų dar nebuvo pasiekę.
16. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas nesivadovavo rašytine paskolos sutartimi ir nevertino jos sąlygų. Nors teismas nevertino rašytinės paskolos sutarties, bet nustatė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Tai patvirtina ieškovų sąskaitos išrašai, pagrindžiantys pinigų perdavimo faktą atsakovui, bei atsakovo mokėjimo paskirties nurodymas persivedant iš ieškovų gautas lėšas iš vienos savo banko sąskaitos į kitą, nurodant kad pervedami pinigai yra paskola.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog jam ieškovai pervedė pinigus ne kaip paskolą, bet už jo suteiktas paslaugas. Atsakovas pateikė 2012 m. gruodžio 5 d., 2013 m. balandžio 5 d., 2003 m. liepos 5 d. sąskaitas–faktūras, statybos schemas, mokėjimo ir atskaitymo ataskaitas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nurodytais įrodymais neįrodė, kad ieškovai pinigus jam pervedė tam, jog atsiskaitytų už atsakovo paslaugas, nes nurodyti dokumentai parengti esant ieškovų bendrovės „Landbilt Ltd“ ir atsakovų įmonės „STS Carpentry“ santykiams (sąskaitos už atsakovo įmonės atliktus darbus apmokėtos iki 2014 metais išmokėtų paskolos lėšų), o ginčo pinigus ieškovai pervedė atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Pagal nurodytas sąskaitas–faktūras atsakovui mokėtina suma yra 29 703 svarų, o ieškovai atsakovui pervedė 45 000 svarų. Atsakovas paaiškino, kad kitą sumos dalį ieškovai jam pervedė kaip avansą už paslaugas, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kai atsakovui buvo išmokėtos paskolos lėšos, jis gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl pasikartojančio (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Taigi, labiau tikėtina, kad atsakovas nurodytu metu negalėjo fiziškai dirbti ar prižiūrėti darbų.
18. Apklausto liudytojo R. Š. parodymai, kad liudytojas T. Š. 2019 metais siūlė sugalvoti būdą, kaip apgauti atsakovą A. Š., iš jo išvilioti Jungtinėje Karalystėje uždirbtus pinigus, vertinant juos su kitais bylos įrodymais, nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad ieškovai jam lėšas pervedė kaip avansą ir atlygį už paslaugas, bet ne kaip paskolą.
19. Nors byloje ir nėra tiesioginių, patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolą, paskolos grąžinimo datą, bet teismas konstatavo, kad pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas šalių santykius kvalifikuoti kaip paskolos teisinius santykius.
20. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti. Atsakovas laikotarpiais 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. lapkričio 5–14 d.; 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. gegužės 21 d.; 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 spalio 28 d. gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl pasikartojančio (duomenys neskelbtini) sutrikimo, (duomenys neskelbtini). Tai yra ne paskolos suteikimo laikotarpiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad lėšų gavimo laikotarpiu jis negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, o lėšų skolinimasis iš ieškovų neatitiko tikrosios jo valios. Teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus, kad atsakovas pasiskolintas lėšas perdavė motinai ir grąžino skolą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų informavęs ieškovus apie (duomenys neskelbtini) sutrikimą.
21. Teismas nurodė, kad liudytojo T. Š. parodymai, jog jis girdėjo ieškovus paskolinus pinigų atsakovui, yra nepatikimi ir jais nesirėmė, nes šis liudytojas yra susipykęs su atsakovu, jis dirba ieškovo D. B. vadovaujamoje bendrovėje.
22. Teismas nesirėmė ieškovų pateiktomis jų ir kito asmens (ieškovų teigimu, atsakovo) susirašinėjimu elektroniniais laiškais dėl paskolos grąžinio laiko ir būdo, nes atsakovas teigė, kad niekada neturėjo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad nurodytas elektroninio pašto adresas priklauso atsakovui.
23. Byloje nenustatyta, kad susirašinėjimų programėle „Viber“ kopijose matomas telefono numeris priklausė atsakovui, todėl teismas nesirėmė ieškovų pateiktomis susirašinėjimo mobiliojo telefono programėle „Viber“ kopijomis, kuriose atsakovas užsiminė apie ketinimą pirkti būstą ir automobilį, pinigų gavimą, pažadą išsiųsti vienam iš ieškovų pasirašytus sutarties egzempliorius.
24. Pasisakydamas dėl apsimestinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė A. Š. paaiškino, jog sūnus iš savo banko sąskaitos apmokėjo už butą, nes buvo jai skolingas ir tokiu būdu grąžino skolą. Tokį sprendimą atsakovai priėmė nenorėdami naudoti ir atsakovės turimų terminuotų indėlių (210 000 Lt arba 60 820 Eur). Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės paaiškinimus, kad ji pati derėjosi dėl buto įsigijimo sutarties, atsiskaitė lėšomis, kurias jai grąžino atsakovas. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė įsigytą butą remontavo, į jį investavo savo lėšas. Atsakovė paaiškino, kad seniai norėjo įsigyti butą pirmame aukšte (duomenys neskelbtini) gyventi arčiau vieno sūnaus, keturių seserų ir brolio. Mirus sutuoktiniui, ji apie 5 metus šaltuoju metų sezonu gyvena įsigytame bute kartu su sūnumi. Atsakovas tik po 3 metų nuo buto įsigijimo persikėlė į jį gyventi tam, kad rūpintųsi motina, atsižvelgęs į jos amžių. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovė įsigijo ginčo butą, įgyvendino savininkės teises ir vykdė pareigas.
25. Taigi, teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo bei atmetė reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine.
26. Teismas grąžino atsakovui nepanaudotą avansą, kuris buvo sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą siekiant užtikrinti liudytojo T. Š. iškvietimą į teismo posėdį.
27. Teismas nurodė, kad atmetė neturtinį ieškinio reikalavimą, bet patenkino 74 proc. turtinio reikalavimo, todėl ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pateikė įrodymų, kad apmokėjo tik dalį išlaidų už advokato pagalbą, todėl tik už apmokėtas išlaidas jam priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai atmestų 26 proc. ieškinio reikalavimų daliai. Teismas įskaitė ieškovams ir atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas ir skirtumą priteisė ieškovams. Atsižvelgęs į tai, kad atmetė neturtinė ieškinio reikalavimą, teismas priteisė atsakovei iš ieškovų visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
28. Apeliaciniame skunde ieškovai I. S. ir D. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi. Ieškovai taip pat prašo priimti kartu su skundu pateiktus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
28.1. Teismas nepasisakė ir nepateikė jokių motyvų dėl ieškovų reikalavimo priteisti pelno ir kompensuojamąsias palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
28.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles – prioritetą suteikė atsakovų paaiškinimams žodžiu, nepagrįstai atsisakė įvertinti paskolos sutartį, šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir mobiliojo telefono programėle „Viber“. Dėl to teismas padarė neteisingas išvadas, kad šalys raštu nesudarė paskolos sutarties (ieškovai prarado galimybę prisiteisti pelno ir kompensuojamąsias palūkanas bei paskolą atgauti turtu), kad atsakovė A. Š. yra tikroji pirkėja pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį.
28.3. Įstatymų leidėjas nustatė esmines sąlygas paskolos santykiams kvalifikuoti: 1) pinigų perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) pastarojo įsipareigojimą tokią sumą grąžinti paskolos davėjui (bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis atlygintinė). Sutarties sudarymo data, šalių apsikeitimo sutartimi duomenys, trečiojo asmens rekvizitai nėra esminės paskolos sutarties sąlygos, todėl dėl jų sutarties šalys neprivalo susitarti, siekdamos, kad jų sudaryta sutartis galiotų, nes tokių reikalavimų įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2006).
Atsiliepimas
28.4. Atsakovams teigiant, kad paskolos sutartis suklastota, jie privalėjo pateikti suklastojimą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas pateikė rašysenos eksperto A. B. 2022 m. birželio 6 d. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad nebuvo galima nustatyti, ar paskolos dokumento apatinėje dalyje eilutėje pasirašė A. Š., nes tyrimui pateikta dokumento kopija. Tada ieškovai į bylą pateikė paskolos sutarties originalą. Tuomet atsakovas pateikė eksperto A. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. konsultacinę išvadą, kurioje padaryta išvada, kad abu tyrimui pateikti dokumentai – paskolos sutartis anglų kalba (angl. loan document) ir tas pats dokumentas, į bylą priimtas kaip originalus dokumentas – yra ne to paties dokumento vaizdai (kopijos).
28.5. Šalims įforminant paskolos santykius, ieškovai iš atsakovo gavo du pasirašytus paskolos dokumento egzempliorius, juos pasirašė, vieną iš jų nufotografavo ir grąžino (išsiuntė atgal) atsakovui, o kitą pasiliko sau. Ieškovai teismui pateikė nufotografuotą dokumentą ir atsakovui išsiųstą egzempliorių bei kitą originalų sutarties egzempliorių, kurį pasiliko sau. Buvo pasirašyti du paskolos sutarties egzemplioriai, todėl natūralu, kad jie skiriasi. Dėl to eksperto išvadose pateikti pastebėjimai nėra pagrindas konstatuoti, kad sutartis suklastota, ir ja nesivadovauti. Atsakovas nepateikė įrodymų apie paskolos sutarties suklastojimą.
28.6. Atsakovas nenuginčijo paskolos sutarties sudarymo prezumpcijos. Banko mokėjimo nurodymai, atsakovo banko sąskaitos išrašas įrodo, kad paskolos pinigai atsakovui buvo perduoti. Atsakovas nereiškė priešieškinio dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl to teismas turėjo ja vadovautis, jos kontekste spręsti pelno ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, taip pat apsimestinės pirkimo–pardavimo sutarties klausimus.
28.7. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šalių susirašinėjimą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir programėlėje „Viber“ paskyros (duomenys neskelbtini) paskyros, susietos su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovui. Pastarasis pareiškė, kad nurodyti įrodymai suklastoti, bet nepateikė suklastojimą patvirtinančių duomenų.
28.8. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad vienoje iš programėle „Viber“ atsiųstų fotonuotraukų nufotografuotas automobilis, kuriame sėdi atsakovas A. Š.. Be to, ieškovui parašius atsiųsti elektroninio pašto adresą, programėlės „Viber“ paskyros (duomenys neskelbtini) vartotojas nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Iš kartu su dubliku pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad prie nurodyto pašto adreso nurodytas vartotojas „A. S.“.
Šalies argumentai
28.9. Ieškovai 2023 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti įrodymus – bendravimo programėle „Viber“ ištrauką, iš kurios matyti, kad su ieškovu atsakovas bendravo naudodamasis paskyra „Andraius overseas“, prašė paramos onkologine liga sergantiems vaikams, nurodė savo bankų rekvizitus, tą patį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Sutampa atsakovo nurodytos banko „Swedbank“, AB, sąskaitos, į kurią atsakovas prašė pervesti lėšas sergantiems vaikams paremti, ir sąskaitos, iš kurios atsakovas sumokėjo už nupirktą ginčo butą, numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas D. B. pateikė naują įrodymą – savo banko sąskaitos išrašą, kuriam užfiksuotas 2015 m. gruodžio 23 d. 50 svarų pervedimas gavėjui A. Š.. Teismas pernelyg formaliai nusprendė dėl naujų įrodymų priėmimo, neatsižvelgė į jų įtaką ginčo išsprendimui ir atsisakė juos priimti.
Atsiliepimas
28.10. Atsakovų paaiškinimai dėl buto pirkimo–pardavimo aplinkybių yra prieštaringi, nenuoseklūs, melagingi, todėl teismas jais turėjo nesivadovauti. Atsakovė 2022 m. birželio 10 d. atsiliepime į ieškinį teigė, kad ji pati sumokėjo buto kainą, jai netrūko lėšų ir neužsiminė, kad iš jos pinigų buvo pasiskolinęs atsakovas. Vėliau atsakovė iškėlė versiją, kad butas įsigytas iš sūnaus grąžintos paskolos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad atsakovė pati atsiskaitė už butą. Atsakovas iš savo vienos banko sąskaitos į kitą persivedė jam ieškovų paskolintas lėšas, tą pačią dieną konvertavo į litus ir sumokėjo pardavėjai už atsakovės pirktą butą. Taigi, buto pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė ne atsakovė (ji buvo tik statytinė), bet atsakovas.
28.11. Teismo išvada, kad butą susiremontavo atsakovė, bet ne atsakovas, yra ne pagrįsta. Atsakovės pateiktos buto fotonuotraukos nepatvirtina to, kas atliko buto remonto darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų apie pirktas statybines medžiagas ir tai, kokiu būdu atliktas remontas.
28.12. Ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, patvirtina, kad atsakovui priklauso programėlės „Viber“ paskyra (duomenys neskelbtini), susieta su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Jie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovus ir atsakovą siejo tik žodinė paskolos sutartis ir kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties šalis (pirkėja) buvo atsakovė A. Š..
28.13. Paskolos sutarties sąlygos yra ne standartinės, bet individualios. Ieškovai mano, kad jie įrodė rašytinės paskolos sutarties sudarymo faktą, o atsakovas A. Š. neįrodė, jog ši sutartis suklastota.
29. Atsiliepime į ieškovų I. S. ir D. B. apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo atmesti ieškovų skundą, nepriimti ieškovų pridėtų naujų įrodymų ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
29.1. Teismas įvertino ieškovų pateiktą elektroninį susirašinėjimą su pašto adreso (duomenys neskelbtini) naudotoju, bet šiais įrodymais nesivadovavo, nes atsižvelgė į atsakovo A. Š. paaiškinimus, kad jis tokio pašto adreso niekada neturėjo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad telefono numeris, susietas su programėle „Viber“ priklauso atsakovui A. Š., todėl nesivadovavo ieškovų pateiktu susirašinėjimu programėle „Viber“.
29.2. Iš ieškovų pateikto susirašinėjimo pirmiau nurodytu elektroninio pašto adresu ir programėle „Viber“ neaišku, kokie asmenys susirašinėjo. Teismas posėdžio metu paprašė ieškovų paskambinti „Viber“ programėlėje nurodytu numeriu, bet atsakovo A. Š. telefonas neskambėjo. Šis atsakovas, susirašinėdamas su ieškovais, naudojosi kitu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Neaišku, kokiais laikotarpiais vyko susirašinėjimas. Atsakovas A. Š. ir ieškovai turi bendrų draugų, pavyzdžiui, T. Š.. Su juo atsakovas A. Š. kartu dirbo Jungtinėje Karalystėje, siuntė jam daug nuotraukų. T. Š. darbo vietoje naudojosi atsakovo A. Š. kompiuteriu, todėl galėjo atsakovo A. Š. nuotraukas perduoti ieškovams ir su jais susirašinėti. Susirašinėjimą su atsakovu A. Š. ieškovų atstovui persiuntė ne ieškovai, bet pas juos šiuo metu dirbantis T. Š.. Susirašinėjimo datos pritaikytos prie teismo proceso.
29.3. Atsakovas A. Š. patvirtino, kad nemoka rašyti anglų kalba. Visus dokumentus už jį rašydavo draugas T. Š.. Dėl to atsakovas A. Š. negalėjo atrašyti ieškovams anglų k. Neaišku, kodėl ieškovai pareikalavo grąžinti paskolą tik 2022 metais, t. y. praėjus penkiems metams nuo 2017 metų, kai neva atsakovas A. Š. pažadėjo grąžinti skolą.
29.4. Teismas pagrįstai nesivadovavo rašytine paskolos sutartimi. Ieškovai nepateikė ieškovo D. B. elektroninio laiško, kuriuo jam atsakovas A. Š. atsiuntė nuskanuotą paskolos sutartį. Ieškovai taip pat nepateikė elektroninio laiško, kuriuo išsiuntė atsakovui A. Š. jų pasirašytą ir nuskanuotą sutarties egzempliorių, nenurodė, kokiu elektroninio pašto adresu siuntė tokį laišką. Ieškovai nepaaiškino, kas paskolos sutartį pasirašė kaip advokatas.
29.5. Iš ieškovų pateiktos paskolos sutarties turinio matyti suklastojimo požymių. Ieškovai pateikė du skirtingus paskolos sutarties egzempliorius. Rašysenos eksperto A. B. 2022 m. birželio 13 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad skiriasi atsakovo A. Š. parašas paskolos sutartyje ir pateiktuose kituose lyginamuosiuose dokumentuose (pavyzdžiuose). Rašysenos eksperto A. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad ieškovų pateikta paskolos sutarties kopija ir paskolos sutarties originalas yra ne to paties dokumento vaizdai (kopijos). Ieškovų nurodytos pasirašymo sutartyje datos parašytos viena ranka (to paties asmens). Nenurodyti sutartį pasirašiusio advokato vardas ir pavardė. Neaišku, kada šis advokatas pasirašė paskolos sutartį. Nenurodytas nekilnojamojo turto, kuriam pirkti paskolinti pinigai, adresas.
29.6. Atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovai paskolos sutartį pasirašė po to, kai buvo įsigytas ginčo butas (po dviejų mėnesių), todėl nebuvo kliūčių sutartyje nurodyti jo adresą. Iš ieškovų pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad jie pinigus atsakovui A. Š. pervedė anksčiau negu sudaryta paskolos sutartis. Sutartyje neaptartas pinigų perdavimo faktas.
29.7. Ieškovus ir atsakovą A. Š. siejo verslo santykiai. Ieškovai nepaneigė, kad ginčo pinigus atsakovui A. Š. pervedė tam, kad atsiskaitytų už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Ieškovai pinigus už darbus ir paslaugas sumokėjo atsakovui A. Š., bet ne darbus atlikusiai ir paslaugas suteikusiai jo įmonei, tam, kad išvengtų mokesčių. Atsakovas vykdė vidaus apdailos darbus ir teikė statybos priežiūros paslaugas kvartale Jungtinėje Karalystėje, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
29.8. Ieškovai teigė, kad atsakovas A. Š. dar 2014 metais prašė paskolinti pinigų. Ieškovas D. B. neteisingai nurodė, kad tai buvo draugiška paskola. Ieškovų ir atsakovo A. Š. amžiaus skirtumas didelis, jų pažintis trumpa, skirtingas išsilavinimas, turtinė padėtis, socialinis statusas. Juos siejo verslo santykiai. Be to, atsakovo psichinė sveikata buvo prasta. Neaišku, kodėl ieškovo D. B. verslo parteris I. S. turėjo paskolinti pinigų atsakovui A. Š.. Pastarojo įmonė už kotedžų apdailos darbus gavo užmokestį, o atsakovas už statybos priežiūrą turėjo gauti 50 000 svarų.
29.9. Pagal ieškovų pateiktą paskolos sutartį, paskola turėjo būti grąžinta per du metus, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Neaišku, kodėl ieškinys pareikštas 2022 m. gegužės 4 d. Sutartis sudaryta ne pagal Lietuvos teisę, sutarties sudarymo, pinigų gavimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Sutartis sudaryta anglų kalba. Dėl to A. Š. abejoja, ar ši byla teisminga Lietuvos teismams. Ieškovai ieškinį pareiškė tik dėl to, kad praleido Didžiojoje Britanijoje taikomą šešerių metų ieškinio senaties terminą (Ieškinio senaties įstatymo 5 straipsnis (angl. Limitation Act 1980 5 section)).
29.10. Prieš ieškovų nurodytos paskolos sutarties sudarymą ir ją sudarius atsakovas A. Š. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Jis 2015 m. vasario 24 d.–2015 m. kovo 12 d. gydytas (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas A. Š. ieškovų nurodytos paskolos sudarymo laikotarpiu negalėjo priimti rimtų sprendimų, suprasti savo veiksmų esmės, išreikšti aiškios valios. Taigi teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovų pateikta paskolos sutartimi.
29.11. Teismas teisingai nepripažino ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties apsimestine. Butą įsigijo atsakovė A. Š., bet atsakovas A. Š. už butą sumokėjo 170 000 Lt (44 000 svarų) iš savo sąskaitos, nes buvo skolingas motinai apie 50 000 svarų, o ši nenorėjo panaudoti terminuotų indėlių. Atsakovas A. Š. dar grąžino motinai 20 000 Lt (5 000 svarų). Atsakovei A. Š. suremontuoti butą padėjo jos sesuo, dirbanti statybų sektoriuje. Butas tris metus buvo išnuomotas, po to jame apsigyveno abu atsakovai. Atsakovė turėjo lėšų ginčo butui įsigyti.
29.12. Ieškovai neįrodė priežasčių, dėl kurių galėjo būti sudaryta apsimestinė buto pirkimo– pardavimo sutartis. Atsakovas A. Š. nieko nežinojo apie suklastotą paskolos sutartį, jis ją pirmą kartą pamatė gavęs ieškinį.
Atsiliepimas
29.13. Atsiliepime prašoma nepriimti ieškovų pateiktų naujų įrodymų, nes juos ieškovai teikė taip pat ir pirmosios instancijos teismui 2023 m. gegužės 9 d. prašymu prašydami atnaujinti bylos nagrinėjimą, bet teismas atsisakė juos priimti kaip pateiktus per vėlai. Ieškovai nurodytus įrodymus galėjo pateikti per metus laiko trukusį procesą pirmosios instancijos teisme. Naujais įrodymais įrodinėjami tie patys teiginiai, kuriuos visą laiką nurodinėjo ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
30. Atsiliepime į ieškovų I. S. ir D. B. apeliacinį skundą atsakovė A. Š. prašo atmesti ieškovų skundą, nepriimti ieškovų pridėtų naujų įrodymų ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir atsakovo A. Š. atsiliepimas, papildomai nurodyti tokie argumentai:
30.1. Ieškovai apeliaciniame skunde nebeįrodinėjo tos aplinkybės, kad atsakovė A. Š. neturėjo finansinių galimybių įsigyti buto, bet įrodinėja kitas aplinkybes, t. y. kad atsakovo A. Š. procesiniuose dokumentuose nurodytos kitos buto įsigijimo aplinkybės arba iškraipomos aplinkybės, pateiktos atsakovės A. Š. procesiniuose dokumentuose. Ieškovai neteisingai teigia, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį 18 ir 19 punktuose nurodė, kad pati sumokėjo už įsigytą butą. Vis dėlto atsakovės atsiliepimo į ieškinį 19 punkte teigiama, kad sutartis, patvirtina, jog sandoris buvo atlygintinis – pardavėjai (trečiajam asmeniui R. S.) sumokėta buto kaina. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei duodama paaiškinimus nenurodė, kad pati sumokėjo už butą.
30.2. Už atsakovės nupirktą butą sumokėjo atsakovas, nes atsakovė nenorėjo nutraukti terminuotų indėlių sutarčių. Be to, atsakovas buvo skolingas atsakovei. Už atsakovės butą jis sumokėjo grąžindamas skolos dalį, o likusią skolą grąžino pervesdamas pinigus.
30.3. Atsakovė ieškojo ją dominančio buto ir jį surado, derėjosi dėl buto kainos, jį suremontavo, jame gyvena jame šaltuoju sezono metu. Atsakovas ginčo bute pradėjo gyventi beveik po trijų metų nuo buto įsigijimo. Atsakovė butą įsigijo kaip investiciją, buvo jį išnuomojusi.
30.4. Ieškovai įrodinėja, kad jie ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, nors pinigai (kaip paskola) atsakovui pervesti anksčiau. Be to, atsakovė nusipirko butą, kai ieškovų ir atsakovo paskolos sutartis dar nebuvo pasirašyta.
30.5. Tik faktas, kad sandoris apsimestinis, savaime nereiškia, jog jis yra ir neteisėtas, nes neteisėto sandorio esminis požymis yra jo prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Atsakovė, įsigydama butą, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų ir neturėjo jokių prievolių ieškovams.
30.6. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovai jam 45 000 svarų pervedė, nes atsiskaitė už jo suteiktas paslaugas pabaigę statybos objektą ir pardavę pastatytus namus, nors turėjo sumokėti 50 000 svarų.
30.7. Atsakovas viso proceso metu teigė, kad nesinaudojo el. paštu (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo telefono „Viber“ programėlės paskyra (duomenys neskelbtini) bei nepasirašė paskolos sutarties. Ieškovai į bylą pateikė vieną paskolos egzempliorių (kopiją), po to pateikė kitą originalų paskolos egzempliorių, kurie vienas nuo kito skyrėsi. Rašysenos eksperto A. B. 2022 m. birželio 13 d. konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad paskolos sutartį (kopiją) pasirašė ne atsakovas. Kitoje 2022 m. rugpjūčio 10 d. konsultacinėje išvadoje tas pats rašysenos ekspertas nurodė, kad ir paskolos sutarties originalą pasirašė ne atsakovas.
30.8. Ieškovai ir atsakovas patvirtino, kad 2013–2015 metais vykdydami statybos projektą susirašinėjo atsakovo naudotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kodėl tardamasis dėl paskolos atsakovas turėjo naudoti kitą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini).
30.9. Ieškovai nenurodė, kaip, kada ir kur išsiuntė paskolos sutartį pasirašyti atsakovui, kaip atsakovas grąžino ją pasirašytą. Nei Ieškovų nurodytoje programėlės „Viber“ paskyroje, nei elektroniniuose laiškuose tokios informacijos nėra.
30.10. Atsakovas pateikė dvi konsultacines rašysenos eksperto išvadas, prašė teismo skirti rašysenos ekspertizę, bet teismas nepatenkino prašymo. Ieškovai įrodinėjo, kad paskolos sutartis pasirašyta, bet prašė atmesti atsakovo prašymą. Tai patvirtina, kad atsakovas nesusirašinėjo su ieškovais jų nurodytu elektroninio pašto adresu ir programėlės ‚Viber“ paskyra. Nė vieno ieškovų mokėjimo nurodymo paskirtyje nenurodyta, kad tai yra paskola.
Šalies argumentai
30.11. Ieškovai nepagrįstai pateikė naujus įrodymus ir prašo juos priimti į bylą, nes juo jau kartą atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad įrodymai pateikti per vėlai. Taip pat nėra ir būtinybės juos pateikti ir priimti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
31. Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį bei atsakovui iš ieškovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
31.1. Kvalifikavęs ieškovų ir atsakovo santykius kaip paskolos, teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir padarė prielaidomis pagrįstas išvadas. Tai neatitinka CPK 12, 176, 178, 182, 185, 263, 270 straipsnių. Ieškovų paaiškinimai prieštaringi, ieškovas D. B. nurodė, kad suteikė draugišką paskolą, nors ieškovai ir atsakovas niekada nebuvo draugai. Juos siejo verslo santykiai. Jų amžiaus skirtumas didelis, taip pat skiriasi išsilavinimas, socialinė padėtis. Dėl to ieškovai pinigus atsakovui mokėjo norėdami atsiskaityti už darbus. Atsakovas dirbo pas ieškovus dvejus metus.
31.2. Teismas neįvertino to, kad apie ieškovų pateiktą paskolos sutartį, atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį, nors sutartyje buvo nustatytas dviejų metų terminas paskolai grąžinti (iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.). Iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, ieškovai nepareiškė atsakovui pretenzijų.
31.3. Nors teismas nustatė, kad iki ir po pinigų iš ieškovų gavimo atsakovas gydėsi (duomenys neskelbtini), bet teismas padarė nepagrįstą ir nurodytai aplinkybei prieštaraujančią išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad lėšų gavimo (pinigų skolinimosi iš ieškovų) laikotarpiu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atsakovas neturi sutuoktinės ir vaikų, turi tik motiną, kuri, atsižvelgdama į jauną sūnaus amžių, į galimas neigiamas teisines pasekmes, galimą visuomenės neigiamą požiūrį ar net pasmerkimą, nesikreipė dėl sūnaus pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu. Vis dėlto tai nepaneigia fakto, kad atsakovas ginčo laikotarpiu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, pasirašyti svarbių dokumentų ir kt.
31.4. Teismas neįvertino to, kad, pasisakydamas dėl atsakovo pinigų persivedimo iš vienos savo sąskaitos į kitą įrašant, jog pervedami pinigai yra paskola, atsakovas nurodė, jog mokėjimo paskirtyje pavartojo tokį teiginį, nes jam taip padaryti patarė banko darbuotoja, nurodydama, kad, įrašius kitą mokėjimo paskirtį, gali kilti mokestinių klausimų Lietuvos Respublikoje. Ieškovai už atliktus darbus pinigus pervedė atsakovui, bet ne jo įmonei, nes siekė išvengti mokesčių. Dėl to jie mokėjimo paskirtyje nenurodė, kad pervesti pinigai yra paskola.
31.5. Ieškovai nepaaiškino, kodėl atsakovui pinigus skolino ne tik ieškovas D. B., bet taip pat ir jo verslo partneris, kitas ieškovas, I. S.. Pastarasis teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojams pinigų neskolina, nes kartą jį apgavo (negrąžino paskolintų pinigų santechnikas). Prievolės, susijusios su pinigų pervedimu gali kilti ne tik paskolos, bet taip pat ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nenurodžius lėšų pervedimo paskirties, nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovus ir atsakovą siejo verslo santykiai, ieškovų atsakovui pervestos lėšos turi būti vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo už darbus ar kitus santykius. Ieškovai neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovui ir jo įsipareigojimo grąžinti pinigus faktų.
31.6. Teismas ignoravo tai, kad pinigai atsakovui pervesti anksčiau negu sudaryta menama paskolos sutartis. Teismai laikosi pozicijos, kad paskolos sutartis yra realinė, todėl būtina perduoti pinigus ir paskolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
31.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad už darbus išrašytos sąskaitos faktūros, kurių suma yra 29 703 svarai, nepatvirtina to, jog 45 000 svarų atsakovui pervesta atsiskaitant už darbus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimą, kad 45 000 svarų jam sumokėti už papildomas paslaugas – statybų priežiūrą ir administravimą. Nurodytą aplinkybę patvirtino liudytojas R. Š., nurodęs, kad žinojo, jog, pastačius kotedžus, atsakovas iš ieškovų turėjo gauti 50 000 svarų už statybų priežiūrą ir administravimą.
31.8. Ieškovas nesutinka su tuo, kaip teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad apmokėjo 2023 m. balandžio 17 d. prašyme išvardytas sąskaitas, ir nepagrįstai šių išlaidų atsakovui nepriteisė. Atsakovo advokatas L. P. 2023 m. balandžio 17 d. pažymoje patvirtino, kad atsakovas patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31.9. Teisės aktuose nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenurodyta, jog privaloma pateikti visus atliktus mokėjimus. Tokios pozicijos laikosi teismai nurodydami, kad pažyma apie suteiktas teisines paslaugas patvirtina atstovavimo išlaidų pagrįstumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-775-1154/2023, 41 punktas).
Atsiliepimas
32. Atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atsakovė A. Š. prašo nurodytą skundą patenkinti. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
32.1. Pritartina atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nes ieškovai to neįrodė. Vis dėlto teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi grąžinti jam ieškovų pervestas lėšas.
32.2. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutarties būtina sąlyga yra ta, kad ne tik būtų perduoti paskolos davėjo pinigai paskolos gavėjo nuosavybėn, bet ir būtų paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pačią pinigų sumą. Atsakovas neigia, kad įsipareigojo ieškovams grąžinti mokėjimo nurodymais gautas pinigų sumas. Atsakovas teigia, kad ginčo lėšas gavo iš ieškovų kaip atlygį už sėkmingai įvykdytą projektą.
32.3. Galbūt ieškovai pasirinko ne tą civilinių teisių gynimo būdą, nes yra rimtų abejonių, jog nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis ir atsakovas neįsipareigojo grąžinti pasiskolintas lėšas.
32.4. Pritartina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytai kasacinio teismo praktikai, kad prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu.
Šalies argumentai
32.5. Ieškovai prašė atmesti atsakovo prašymą skirti teismo ekspertizę. Tai patvirtina, kad nebuvo jokio susirašinėjimo dėl paskolos sudarymo aplinkybių nei „Viber“ programėle, nei elektroniniais laiškais. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai nepagrindė paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, nenurodė, kas buvo paskolos sutartyje pasirašęs advokatas (angl. solisitor), nors dublike jį norėjo kviesti apklausti liudytoju. Sutarties šalys paskolos sutartį pasirašė skirtingomis datomis, prieš tai pervedusios lėšas atsakovui.
32.6. Atsakovas pažymėjo, kad, persivesdamas lėšas iš Jungtinės Karalystės banko sąskaitos į Lietuvos Respublikos banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai yra paskola, nes taip jam nurodė banko darbuotoja, paaiškinusi, kad bankas gali atsisakyti įskaityti lėšas.
32.7. Teismas nenustatė, neanalizavo ir neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas ir dėl to byla akivaizdžiai buvo išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
33. Atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą ieškovai I. S. ir D. B. prašo ieškovo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
33.1. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina įrašo mokėjimo nurodymo paskirtyje reikšmę paskolos teisiniams santykiams kvalifikuoti. Priešingai atsakovo pozicijai, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
33.2. Paskolos teisinių santykių buvimas įrodytas ne tik ieškovų 2014 m. liepos 31 d.–2014 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymais į atsakovo asmeninę sąskaitą, bet taip pat ir atsakovo pateiktu asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu. Iš nurodyto išrašo matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. atsakovo sąskaitoje pinigų nebuvo 2014 m. rugpjūčio 5 d. į atsakovo pervesta 51 840 svarų, mokėjimo nurodymo paskirtyje įrašant „Loan transfer“ (paskolos pervedimas). 2014 m. rugpjūčio 11 d. 45 000 svarų konvertuoti į 192 379,50 Lt. Tokie atsakovo veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervesti pinigai buvo paskolos sutarties dalykas. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovams. Nurodytą aplinkybę teismas pagrįstai įvertintino kaip patvirtinančią atsakovo įsipareigojimą grąžinti jam ieškovų pervestas lėšas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovo argumentai neva jis atliko finansinę operaciją tarp savo asmenių sąskaitų, šią pavadindamas „paskolos pervedimu“ pasivadovavęs banko darbuotojo neaiškiu pasufleravimu, atmestini kaip nepagrįsti.
33.3. Atsakovas iš pradžių teigė, kad iš ieškovų gautos lėšos buvo skirtos atsiskaityti už atliktus darbus, vėliau teigė, jog tai buvo avansinis mokėjimas už darbus, bet nekonkretizavo, nei už kokius, nei kada, nei kur atliktus (ar ateityje turėtus atlikti) darbus.
33.4. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovai ilgą laiką nereikalavo grąžinti paskolos, nereikšminga teismo išvadai dėl paskolos suteikimo ir paskolos teisiniams santykiams paneigti.
33.5. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad lėšų gavimo laikotarpiu jis negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti ir lėšų skolinimasis iš ieškovų neatitiko tikrosios jo valios. Aplinkybę, kad negalėjo priimti rimtų sprendimų, bet galėjo dirbti įprastus darbus kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys, atsakovas grindžia cituodamas interneto svetainėje paviešintą (duomenys neskelbtini) bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) sutrikimus, ir fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teisinį reglamentavimą. Visgi, gydymosi, lankymosi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu asmuo faktiškai neužsiima darbo ar kita fizine veikla.
33.6. Atsakovas negalėjo dirbti ar teikti darbų priežiūros paslaugų ieškovams, kai gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tai laikytina dar viena aplinkybe, dėl kurios šalis siejantys teisiniai santykiai turėjo būti kvalifikuojami kaip paskolos santykiai. Buvę verslo santykiai nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas negalėjo pasiskolinti lėšų iš ieškovų. Atsakovo pozicija dviprasmiška. Viena vertus jis neigia buvus paskolos santykius. Kita vertus jis teigia, kad negalėjo suprasti savi veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).
33.7. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo įvertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-943/2020). Atsakovas pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jis gydėsi dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo, bet jo psichikos būklė įvertinta taip: sąmonė ir orientacija nesutrikusi; <...> mąstymas nuoseklus; <...> kliedesių ir haliucinacijų nekonstatuota.
33.8. Paaiškinimai dėl apelianto depresijos įtakos sprendimų priėmimui ir sandorių sudarymui yra grindžiami iš esmės ne atsakovo medicininiais duomenimis, bet subjektyvia jo ir jo atstovo interpretacija. Tai negali būti laikoma patikimu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu, jog paskolos sutarties sudarymo metu apeliantas negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
33.9. Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovui išlaidų pagal 2023 m. balandžio 17 d. pažymą. Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016 neaktuali, nes šioje nutartyje kasacinis teismas pateikė išaiškinimą dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimo momento svarbos (t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos). Nagrinėjamoje byloje teismas atsakovo 2023 m. balandžio 17 d. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino kitu pagrindu, t. y. kad atsakovas nepagrindė išlaidų realumo.
33.10. Atsakovas prie 2023 m. balandžio 17 d. prašymo (ir pažymos) nepateikė sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančių duomenų (pinigų priėmimo kvitų, mokėjimo nurodymų). Kai kuriose sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokiose bylose suteiktos teisinės paslaugos. Prie anksčiau pateiktų atsakovo prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas pridėti pirminiai sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai.
33.11. Advokato patvirtinimas, kad klientas yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Tokių duomenų 2023 m. balandžio 17 d. pažymoje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Nagrinėjamoje byloje kilo paskolos sutarties sudarymo faktą įrodančių aplinkybių vertinimo ir kvalifikavimo, sandorio kvalifikavimo apsimestiniu (sudarytu vienai sandorio šaliai pasitelkus statytinį), asmens galėjimo suprasti savo veiksmus sudarant sandorį, įrodymų vertinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.
35. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
36. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovų prašymo priimti naujus įrodymus
37. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus – bendravimo naudojant programėlę „Viber“ ištrauką, iš kurios matyti, kad su ieškovu D. B. atsakovas bendravo naudodamasis paskyra (duomenys neskelbtini), prašė paramos onkologine liga sergantiems vaikams, nurodė savo bankų rekvizitus, tą patį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto ieškovo banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį 2015 m. gruodžio 23 d. 50 svarų pervedimą atsakovui.
38. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus. Vis dėlto įstatymų leidėjas įtvirtino dvi išimtis, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gali būti priimti:1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti; 2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas, yra pagrindas priimti naujus įrodymus ar ne, teismas turi įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
41. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovų pateikti įrodymai jau buvo teikiami į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (išskyrus ieškovo D. B. mokėjimo nurodymą) – ieškovų 2023 m. gegužės 9 d. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti aptariamus įrodymus kaip pateiktus per vėlai. Ieškovų pateikti įrodymai, susiję su paramos sergantiems vaikams prašymu ir teikimu. Tai, kad iš pateikto susirašinėjimo matyti, ieškovų teigimu, atsakovo A. Š. telefono numeris, jo sąsaja su programėlės „Viber“ paskyra, kurią ieškovai priskiria atsakovui, bet pastarasis neigia paskyros ir nurodyto telefono numerio priklausymą jam, papildomai nei patvirtintų, nei paneigtų kitus jau byloje esančius įrodymus. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad su apeliaciniu skundu ieškovų pateikti įrodymai nepriimami į bylą. Be to, ieškovai 2022 m. birželio 3 d. pirmą kartą į bylą pateikė, jų teigimu, elektroninėmis ryšio priemonėmis vykusį susirašinėjimą su atsakovu A. Š., bet nenurodė svarių ir įtikinamų priežasčių, kodėl praėjus beveik metams ir tik pirmosios instancijos teismui baigus bylą nagrinėti iš esmės pateikė papildomą susirašinėjimą.
Dėl reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių
42. Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai pervedė atsakovui po 22 500 svarų banko mokėjimo nurodymais nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. (5 t., b. l. 45, 104). Pinigai sumokėti iš Junginėje Karalystėje ieškovų turimų banko sąskaitų į atsakovo Junginėje Karalystėje turėtą banko sąskaitą. Mokėjimo nurodymų paskirtyse nenurodyta, už ką pervesti pinigai.
43. Atsakovas A. Š. 2014 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymu iš savo Jungtinėje Karalystėje turėtos banko sąskaitos persivedė 51 840 svarų į savo Lietuvoje turimą banko AB „Swedbank“ sąskaitą (5 t., b. l. 119). Mokėjimo paskirtyje atsakovas nurodė „Loan transfer“ (paskolos pervedimas).
44. Ieškovai pateikė du skirtingus paskolos sutarties egzempliorius (vieną nuskanuotą kopiją, o kitą – originalų dokumentą) (1 t., b. l. 18) (2 t., b. l. 163; elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 10). Paskolos sutartis surašyta spausdintu tekstu anglų kalba. Paskolos sutartyje ranka pasirašė (įrašė parašus ir nurodė pasirašymo datas) ją sudarę asmenys atsakovas A. Š. (paskolos gavėjas) ir ieškovai (paskolos davėjai). Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovas ją pasirašė 2014 m. rugpjūčio 8 d., ieškovas D. B. – 2014 m. spalio 10 d., ieškovas I. S. – 2014 m. spalio 11 d.
45. Atsakovė A. Š. yra atsakovo A. Š. motina. Ji ir trečiasis asmuo R. S. 2014 m. rugpjūčio 11 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė už 170 000 Lt (49 235,40 Eur) nusipirko 62,12 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11–17). Nurodytą kainą už butą pardavėjai sumokėjo ne atsakovė, bet atsakovas A. Š., pervesdamas pinigus 2014 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymu (atsakovo A. Š. banko sąskaitos, esančios banke AB „Swedbank“, išrašas) (5 t., b. l. 119).
46. Atsakovai teigia, kad atsakovė A. Š. pirmiau nurodytą butą suremontavo. Ji į bylą pateikė nesuremontuoto ir suremontuoto buto fotonuotraukas. Atsakovai teigia, kad atsakovė suremontuotą butą buvo išnuomojusi kitiems asmenims, gavo nuomos mokestį. Į bylą nepateikta buto nuomos sutartis. Atsakovai teigia, kad po kelių metų atsakovė nustojo nuomoti butą kitiems asmenims, į jį atsikraustė gyventi abu atsakovai. Atsakovas aptariamame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota kitame bute, esančiame kitame mieste (duomenys neskelbtini).
47. Atsakovas A. Š. teigia, kad nepasirašė pirmiau nurodytos paskolos sutarties. Jis pateikė rašysenos eksperto A. B. 2022 m. birželio 13 d. konsultacinę išvadą (2 t., b. l. 39). Ekspertui ištirti pateikta paskolos sutarties kopija, kurią į bylą patiekė ieškovai. Ekspertui užduotas toks klausimas: ar paskolos dokumente pasirašė atsakovas A. Š. ar kitas asmuo? Ekspertas atsakė, kad negali nustatyti, ar sutartį pasirašė atsakovas, nes ekspertui ištirti pateikta tik dokumento kopija, o požymių visumos nepakanka teigiamai arba neigiamai išvadai padaryti.
48. Atsakovas A. Š. pateikė antrą eksperto A. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. konsultacinę išvadą (2 t., b. l. 167–170). Ekspertui ištirti pakeiti du dokumentai – su ieškiniu pateikta paskolos sutarties kopija ir bylos nagrinėjimo metu (2022 m. rugpjūčio 3 d.) ieškovų atstovo pateikto paskolos sutarties originalo kopija. Ekspertui užduotas toks klausimas: ar abu nurodyti dokumentai yra to paties dokumento vaizdai (kopijos)? Ekspertas atsakė, kad pateikti dokumentai yra ne to paties dokumento vaizdai (kopijos).
49. Ieškovai pateikė į bylą, jų teigimu, ieškovo D. B. ir atsakovo A. Š. elektroninį susirašinėjimą žinutėmis mobiliųjų įrenginių programėle „Viber“, kuriose nurodytas, ieškovų teigimu, atsakovo A. Š. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini).
50. Atsakovas A. Š. neigia, kad tai jo elektroninio pašto adresas, jo paskyra (duomenys neskelbtini) programėlėje „Viber“ ir su šia paskyra susietas telefono numeris. Atsakovas teigia, kad ieškovų pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra ne atsakovo susirašinėjimas.
51. Atsakovas A. Š. tvirtina, kad ieškovai 45 000 svarų jam pervedė ne kaip paskolą, bet kaip užmokestį už jo įmonės „STS Carpentry“ atliktus Junginėje Karalystėje pastatytų kotedžų įrengimo darbus ir paties atsakovo suteiktas statybų administravimo bei priežiūros paslaugas. Atsakovas pateikė į bylą 2013 m. liepos 5 d. išrašytą 3 310 svarų sąskaitą faktūrą, 2012 m. gruodžio 5 d. išrašytą 8 467 svarų sąskaitą faktūrą, 2013 m. balandžio 5 d. išrašytą 17 926 svarų sąskaitą faktūrą (iš viso – 29 703 svarai), statybos schemas, mokėjimo ir atskaitymo ataskaitas.
52. Atsakovas taip pat teigia, kad nesuvokė savo veiksmų esmės tuo metu, kai ieškovai jam pervedė 45 000 svarų, nes jis 2013 m. rugpjūčio 29 d.–2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. lapkričio 5 d.–2013 m. lapkričio 14, 2014 m. kovo 12 d.–2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. rugsėjo 1 d.–2014 m. spalio 28 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 24 d.–2015 m. kovo 12 d. gydėsi (duomenys neskelbtini).
53. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė ištirti, ar 2014 metų paskolos sutartyje pasirašė atsakovas A. Š.. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2024 m. sausio 10 d. ekspertizės aktą. Bylos šalys pateikė paaiškinimus raštu dėl ekspertizės akto.
Dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo fakto aiškinimo ir vertinimo
54. Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis ieškovų ir atsakovų raštu sudaryta paskolos sutartimi ir byloje taikyti joje nustatytas sąlygas. Atsakovai atsiliepimuose į ieškovų apeliacinį skundą nesutinka su tokia ieškovų pozicija ir atsakovas A. Š. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovus ir atsakovą sieja žodžiu sudaryta paskolos sutartis.
55. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
56. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
57. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
58. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).
59. Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
60. Atsakovai procesiniuose dokumentuose teisingai nurodo, kad, aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).
61. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. Š. neigė visas ieškovų nurodytas aplinkybes, t. y. tiek, kad jis pasirašė ieškovų pateiktus paskolos sutarties egzempliorius, tiek kad mokėjimo nurodymais ieškovai jam pervedė pinigus kaip paskolos dalyką, tiek kad jis susirašinėjo su ieškovais paskolos suteikimo, panaudojimo ir grąžinimo klausimais elektroniniu paštu ir mobiliąja programėle „Viber“. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. Š. pareiškė apie paskolos sutarties ir elektroninių žinučių suklastojimo bei prašė skirti byloje ekspertizę. Pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį tokiam bylos šalies pareiškimui patikrinti teismas gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės ieškovų pateiktų įrodymų suklastojimo (ar nesuklastojimo) faktui patikrinti, bet šiuos įrodymus, atsižvelgęs į byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus ir visų įrodymų visetą, įvertino kaip prieštaringus ir nepakankamus paskolos sutarties rašytine forma sudarymui konstatuoti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę ieškovams pateikti kitų įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodytas paskolos sudarymo raštu aplinkybes. Vis dėlto ieškovai, teigdami, kad paskolos sutarties šalys pasirašė du 2014 metų paskolos sutarties egzempliorius, negalėjo konkrečiai paaiškinti, ar atsakovas, pasirašė vieną ar abu paskolos sutarties egzempliorius, ar pasirašytą paskolos sutartį (ar du sutarties egzempliorius) išsiuntė (perdavė) kuriam nors ieškovui elektroniniu paštu ar paprastu paštu, kada kiekvienas iš ieškovų gavo atsakovo pasirašytus paskolos sutarties egzempliorius. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kada ir kaip perdavė atsakovui A. Š. paskolos sutarties egzempliorių su visais parašais. Teigdami paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovai negalėjo nurodyti atsakovo A. Š. adreso, kuriuo išsiųstas laiškas su pasirašytu paskolos sutarties egzemplioriumi.
62. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamo pagrindo vadovautis ieškovų pateiktais įrodymais (rašytinės paskolos sutarties dokumentais (kopija ir originalu) bei susirašinėjimu elektroninių ryšių priemonėmis) ir konstatuoti, jog ieškovai su atsakovu sudarė rašytinę paskolos sutartį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes paneigiama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovai su atsakovu 2014 metais žodžiu sudarė paskolos sutartį. Byloje atlikus teismo rašysenos ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 10 d. ekspertizės akte pateiktos išvados, kad: 1) nustatyti, ar 2014 metų paskolos sutartyje (angl. Loan document) (popierinis elektroninės bylos priedas, b. l. 10) eilutėje „pasirašė A. Š. parašas“ (angl. „Signed A. S. signature“) pasirašė A. Š., negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje; 2) nustatyti, ar toje pačioje sutarties eilutėje datą „8-8-2014“ parašė A. Š., negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (ekspertizės akto 3 ir 4 psl.).
63. Tiriamojoje 2024 m. sausio 10 d. ekspertizės akto dalyje pažymėta, kad, palyginus tiriamuosius parašą ir įrašą su lyginamajam tyrimui pateiktais A. Š. parašų ir įrašų pavyzdžiais, eksperto nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų bei įrašų požymių sutapimai ir skirtumai. Įvertinus nurodytus sutapimus ir skirtumus, teismo ekspertizės akte konstatuota, kad nei vieni, nei kiti požymiai (jų sutapimai ir skirtumai) nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Ekspertizės akte atkreiptas dėmesys į tai, kad negalima nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių, nes A. Š. parašų pavyzdžiai labai variantiški, įrašai per trumpi, mažai informatyvūs, o pateiktoje lyginamojoje rašysenos medžiagoje nebuvo galima nustatyti A. Š. parašų variantiškumo ribų. Tiek ieškovai, nurodę paaiškinimuose dėl ekspertizės akto, kad, atlikus ekspertizę, nenustatyta, jog paskolos sutartyje būtų pasirašęs ne atsakovas, tiek pastarasis, nurodęs, kad, atlikus ekspertizę, nenustatyta, jog jis pasirašė paskolos sutartyje, yra teisūs. Tačiau teisėjų kolegija 2024 m. sausio 10 d. ekspertizės aktą ir jo turtinė vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Svarbu tai, kad ekspertizės akte nepaneigta, jog ieškovų į bylą pateiktą paskolos sutarties originalą pasirašė atsakovas. Dėl to nagrinėjamoje byloje, net ir atliktus teismo paskirtą rašysenos ekspertizę, nenustatytas aptariamo paskolos sutarties egzemplioriaus suklastojimo faktas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo nesivadovauti byloje aptariamu rašytiniu įrodymu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai įrodė, jog su atsakovu 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. sudarė rašytinę paskolos sutartį, o atsakovas nepaneigė nurodytos aplinkybės. Faktą, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, atsiradę rašytinės paskolos sutarties pagrindu, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.
64. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai ieškovų 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 1 ir 4 d. atliktų mokėjimo nurodymų paskirtyje nenurodyta, kad 45 000 svarų atsakovui pervesti kaip paskola, bet aplinkybę, jog nurodytus pinigus atsakovas A. Š. priėmė kaip paskolą, įrodo jo paties veiksmai. Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad šis atsakovas 20214 m. rugpjūčio 5 d. iš savo Jungtinėje Karalystėje turėtos banko sąskaitos persivedė visus iš ieškovų gautus pinigus į savo Lietuvoje turimą banko sąskaitą mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydamas, jog ši finansinė operacija yra paskolos pervedimas (angl. loan transfer). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodytos aplinkybės vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, todėl tai papildomai pagrindžia išvadą, kad ieškovai ir atsakovas 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. raštu sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovai paskolino atsakovui 45 000 svarų (kiekvienas ieškovas po 22 500 svarų). Atsakovo A. Š. teiginiai apie tai, kad jis mokėjimo paskirtyje įrašė „paskolos pervedimas“, nes taip padaryti jam patarė banko darbuotoja, nepaneigia to, jog jis, mokėjimo paskirtyje nurodęs būtent tokią pinigų operacijos formuluotę, iš ieškovų gautus pinigus suvokė kaip jam suteiktą paskolą.
65. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus atsakovo A. Š. argumentus, kuriais pastarasis teigė 45 000 svarų iš ieškovų gavęs kaip užmokestį už jo įmonės „STS Carpentry“ atliktus kotedžų įrengimo darbus ir paties atsakovo suteiktas statybų administravimo ir priežiūros paslaugas, taip pat kuriais ieškovas grindė negalėjimą suprasti savo veiksmų esmės dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš atsakovo pateiktų įmonės „STS Carpentry“ sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovui mokėtina 29 703 svarų. Ji neatitinka 2014 m. liepos 31 d. 2014 m. rugpjūčio 1 ir 4 d. ieškovų atsakovui banko mokėjimo nurodymais pervesto 45 000 svarų dydžio. Atsakovas nurodė, kad 29 703 svarus viršijančią dalį ieškovai jam pervedė kaip avansą už paslaugas. Vis dėlto atsakovas nepateikė nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų.
66. Atsakovo A. Š. pateikti medicininiai duomenys apie jo sveikatos būklę patvirtina tai, kad jis gydėsi (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose, bet tai darė ne tuo laiku, kai iš ieškovų gavo 45 000 svarų. Tai, kad nurodyti atsakovo sveikatos sutrikimai yra tęstinio pobūdžio ir kad jis turi vartoti bei vartojo vaistus (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio abstrakti aplinkybė, nesusieta su pinigų gavimo iš ieškovų momentu. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai, pervesdami ieškovui pinigus, nežinojo apie atsakovo sveikatos sutrikimus. Taigi atsakovas A. Š. neįrodė, kad 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 1 ir 4 d. jo būsena buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog atsakovas aptariamu metu suvokė savo veiksmų reikšmę, patvirtina jo elgesys – atsakovas konsultavosi su banko darbuotoja, išreiškė norą persivesti lėšas iš užsienyje esančios banko sąskaitos į Lietuvoje esančią.
67. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, susijusias su paskolos santykių atsiradimo pagrindu, t. y. kad paskolos teisiniai santykiai bylos šalis siejo ne rašytinės, bet žodinės paskolos sutarties pagrindu, vis dėlto pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų skolą dėl negrąžintos paskolos.
Dėl mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų aiškinimo ir taikymo
68. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos); įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).
69. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.
70. Ieškovas I. S. 2014 m. liepos 31 d. pervedė atsakovui 10 000 svarų, 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 12 500 svarų, o ieškovas D. B. – 22 500 svarų. Pagal paskolos sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus per 24 mėnesius, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., ir sumokėti 5 proc. metines palūkanas (paskolos pradžios data palūkanų skaičiavimo tikslu yra 2014 m. rugpjūčio 1 d.; palūkanos bus mokamos kiekvienais metais, taikant 5 proc. tarifą, taikomą tais metais likusiai nesumokėtai sumai; maksimalus paskolos laikotarpis yra 24 mėnesiai, skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.).
71. Ieškovai taip pat nurodė, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog, jeigu atsakovas A. Š. negalės grąžinti skolos, jis įsipareigojo per 3 mėnesius nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos parduoti už ieškovų paskolintas lėšas įgytą nekilnojamąjį turtą. Turto nurodytu terminu nepardavęs, atsakovas įsipareigojo perleisti turtą bendrojon ieškovų nuosavybėn. Turto (parduoto ar perleisto bendrojon ieškovų nuosavybėn) vertė būtų įskaityta paskolai grąžinti, o paskolos dalis, tiek, kiek jos nepadengia turto vertė, turėjo būti grąžinta per 24 mėnesius, mokant 5 proc. metines palūkanas, skaičiuotinas nuo likusios paskolos sumos. Atsakovas lėšų ieškovams negrąžino. Vadovaujantis sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo ir 5 proc. sutartine metine palūkanų norma atsakovas turi pareigą ieškovams sumokėti 4 500 svarų pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. (45 000 svarų x 0,05 x 2 m). Dėl to atsakovas kiekvienam ieškovui turi sumokėti po 2 250 svarų pelno palūkanų.
72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
73. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
74. Ieškovai prašo iš atsakovo 11 250 svarų kompensuojamųjų palūkanų, t. y. kiekvienam ieškovui po 5 625 svarų, vadovaudamiesi įstatyme nustatytu 5 proc. metiniu dydžiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos šalių paskolos sutartyje nenustatytas kitos negu CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kompensuojamųjų palūkanų dydis, todėl ieškovai pagrįstai remiasi įstatyme nustatyta palūkanų norma. Ieškovai kompensuojamųjų palūkanų reikalauja atsižvelgę į sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 10 dalis) (45 000 svarų x 0,05 x 5 m = 11 250 svarų). Taigi, nurodytos kompensuojamosios palūkanos taip pat turi būti ieškovams priteistos iš atsakovo.
75. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs, kad bylos šalis paskolos santykiai siejo žodinės paskolos sutarties pagrindu, turėjo išspręsti mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimą, o, to nepadaręs, nepagrįstai ieškovams iš atsakovo nepriteisė nurodytų rūšių palūkanų.
Dėl procesinių palūkanų
76. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl to ieškovams iš atsakovo turi būti priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. kiekvienam ieškovui po 5 proc. procesinių palūkanų už kiekvienam priteistą sumą – 30 375 svarų (22 500 + 2 250 + 5 625 = 30 375).
Dėl apsimestinio sandorio aiškinimo ir vertinimo
77. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas; kt.).
78. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, be kita ko, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018, 29 punktas; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022).
79. Sprendžiant dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo ir jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, jog atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
80. 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad šios sutarties šalys yra atsakovė A. Š. (pirkėja) ir trečiasis asmuo R. S. (pardavėja). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad banko mokėjimo nurodymu pardavėjai už butą sutartyje sulygtą kainą sumokėjo ne atsakovė A. Š., bet jos sūnus atsakovas A. Š.. Pastarojo gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota kitame bute, kuris yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigia, kad butą susiremontavo pati atsakovė A. Š. ūkio būdu. Į bylą pateiktos buto fotonuotraukos patvirtina tai, kad butas buvo nesuremontuotas, bet šiuo metu jis suremontuotas. Byloje nėra duomenų apie tai, kas butą suremontavo. Atsakovė A. Š. nepateikė duomenų apie tai, kad ji sugeba atlikti statybos darbus. Iš atsakovo A. Š. pateiktų duomenų galima spręsti, kad jis sugeba atlikti patalpų apdailos darbus, atlikti staliaus darbus, organizuoti ir prižiūrėti statybos darbų procesus. Jis tokios patirties yra įgijęs dirbdamas Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas turėjo motyvą nuslėpti aplinkybę, kad perka butą, ir tokio motyvo tikslas buvo išvengti ieškovams negrąžintos paskolos išieškojimo. Akcentuotina tai, kad ieškovų suteiktos paskolos ir už butą pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtos kainos dydis iš esmės yra toks pat. Atsakovų teiginiai apie tai, kad atsakovė A. Š. ginčo bute gyvendavo šaltuoju metų laiku, jog norėjo gyventi arčiau giminaičių, kad atsakovas A. Š. gyvena kartu su motina, nes nori ją prižiūrėti ir ja rūpintis, nepaneigia to, kad pirkėjo pareigą sumokėti buto kainą įvykdė ne sutartį pasirašiusi atsakovė, bet atsakovas A. Š.. Atsakovai taip pat byloje tvirtina, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų butui įsigyti, bet buvo paskolinusi pinigų atsakovui, todėl būtent jis sumokėjo už motiną pirkėjai buto kainą, nes atsakovė nenorėjo nutraukti terminuotų indėlių sutarčių. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovė buvo suteikusi paskolą atsakovui. Dėl to vien tik atsakovų paaiškinimai yra nepakankamas įrodymas nurodytai aplinkybei konstatuoti. Įvertinusi aptartų įrodymų ir aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai įrodė, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandorius, kuriuo tikrasis buto pirkėjas – atsakovas A. Š. – pasitelkė atsakovę A. Š. kaip savo statytinę taip nuslėpdamas tikrąją sutarties šalį.
81. Pripažinus 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine, turi būti patenkintas pirmasis ieškovų ieškinio reikalavimas tikrąja sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti atsakovą A. Š. (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
82. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš aptartųjų, todėl dėl jų šiame sprendime išsamiau nepasisakoma.
83. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį pagrindą, pagal kurį atsirado ieškovų ir atsakovo paskolos teisiniai santykiai, neteisingai kvalifikavo 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nepagrįstai nepripažino nurodytos sutarties apsimestiniu sandoriu, nepripažino tikruoju pirkėju atsakovo ir nepriteisė ieškovams pelno ir mokėjimo palūkanų. Taigi, ieškovų apeliacinis skundas yra tenkinamas, o atsakovo – atmetamas ir apskųsto sprendimo dalis (dėl ieškinio reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine) panaikinama ir dėl jos priimamas naujas sprendimas (pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama apsimestine), o sprendimo dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo pakeičiama – ieškovams priteisiama ir skola, ir mokėjimo, ir kompensuojamosios, ir pelno palūkanos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
84. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovai turi teisę į jų atlyginimą visa apimtimi, o atsakovai neturi tokios teisės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neva nepagrįstu pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų už ieškinį sumokėtą 1 978 Eur žyminį mokestį ir 5 000 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (konsultacijos, dokumentų surinkimas, procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas). Nurodytos išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismui visiškai patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 6 978 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 1 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
85. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 1 237 Eur žyminį mokestį. Nors apeliaciniame skunde jie nurodė, kad kitas bylinėjosi apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateiks vėliau, bet tokių įrodymų į bylą nepateikė. Dėl to ieškovams iš atsakovų priteisiamas 1 237 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, t. y. kiekvienam ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 309,25 Eur. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo ir atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti nurodytą ieškinio reikalavimą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams I. S. ir D. B. iš atsakovo A. Š. priteista skola ir procesinės palūkanos, bei patenkinti ieškovų reikalavimą ir dėl mokėjimo bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
„Pripažinti apsimestine trečiojo asmens R. S. (pardavėjos) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š. (pirkėjos) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėja R. S. pardavė 62,12 kv. m ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir tikrąja nurodyto sandorio šalimi (pirkėju) pripažinti atsakovą A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų skolą, 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pelno palūkanas, 5 625 (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistus 30 375 (trisdešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt penkis) Didžiosios Britanijos svarus sterlingus nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 744,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui D. B. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų skolą, 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pelno palūkanas, 5 625 (penkių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistus 30 375 (trisdešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt penkis) Didžiosios Britanijos svarus sterlingus nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 744,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui I. S. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 744,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui D. B. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti I. S. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 309,25 Eur (tris šimtus devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui D. B. (gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 309,25 Eur (tris šimtus devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.