Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdamas su šiuo atsakymu, nuteistojo atstovas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu pareiškėjo skundas netenkintas. Rašte nurodyta, kad jis, vadovaujantis BVK 100 straipsniu, per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Pareiškėjas apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštą, laikydamasis rašte nurodytos apskundimo tvarkos, t. y. pateikdamas skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apskundė ją Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-954/2024, nutarė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Bylą nagrinėjantis Regionų administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, pažymėdamas, kad tarp skirtingos kompetencijos teismų yra kilęs ginčas dėl šios bylos rūšinio teismingumo, kuris vien dėl šios priežasties turi būti perduotas spręsti specialiai teisėjų kolegijai. Be to, teismas akcentuoja, kad ginčai dėl asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra priskirti bendrosios kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 str. 2 d.).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. liepos 20 d. atsakymą ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštą, kuriais konstatuota, kad lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas, bei įpareigoti pareiškėjo 2023 m. liepos 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Taigi iš esmės pareiškėjas nesutinka su sprendimu, jog lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, ir siekia, kad jo prašymas būtų svarstomas iš naujo.

Šiuo aspektu pirmiausia primintinos specialiosios teisėjų kolegijos nutartys, kuriose pasisakyta dėl šios kolegijos kompetencijos ribų ir rūšinio teismingumo klausimų sprendimo teismams kilus abejonių dėl ginčo kildinimo iš baudžiamųjų teisinių santykių. Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-10/2024 konstatavo, kad pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją sprendžia tik tuos klausimus dėl rūšinio teismingumo, kurių dalyką sudaro byloje kylančio ginčo priskyrimas administraciniam ar civiliniam teisiniam santykiui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2, 3 d., CPK 36 str. 2, 3 d.). Teismui nekeliant klausimo dėl to, ar byloje susiklostė civiliniai ar administraciniai teisiniai santykiai, toks prašymas specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi grąžinamas jį pateikusiam teismui (taip pat žr. specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartis teismingumo bylose Nr. T-3/2024 ir Nr. T-7/2024).

Teismingumo byloje Nr. T-10/2024 taip pat paaiškinta ir tai, kad teismas manantis, jog ginčas byloje kyla iš baudžiamųjų teisinių santykių, šį klausimą turėtų spręsti pagal atitinkamas proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimą bei bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą ir, vadovaudamasis jomis, skundą, kuris paduotas nesilaikant rūšinio teismingumo taisyklių, atsisakyti priimti, nurodant, į kurį teismą pareiškėjui kreiptis, o tais atvejais, kai skundas jau yra priimtas ir byla pradėta nagrinėti, perduoti ją pagal rūšinį teismingumą kompetentingam teismui.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, nes pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi jo skundą atsisakyta priimti kaip neteismingą administraciniams teismams. Vėliau jis kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kur jo skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atmestas. Tačiau Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Įvertinusi šioje byloje susiklosčiusias išskirtines aplinkybes, kad tarp skirtingos kompetencijos teismų jau yra kilęs ginčas dėl bylos teismingumo (byla bendrosios kompetencijos teismo perduota administraciniam teismui, kuris prieš tai yra atsisakęs priimti pareiškėjo skundą) ir tai, kad, neišsprendus klausimo dėl rūšinio teismingumo, galėtų būti pažeista konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, specialioji teisėjų kolegija pasisako dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo.

Pagal ankstesnę specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ginčai dėl atsisakymo teikti nuteistąjį Lygtinio paleidimo komisijai nėra susiję su bausmę vykdančių institucijų viešojo administravimo veikla, ir būdavo priskiriami bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2019). Nors minėtos nutartys priimtos galiojant ankstesnės redakcijos BVK, pats išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir išskirtines šios konkrečios bylos aplinkybes, byla perduotina Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys