- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-62-491/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07831-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- V. B., L. Z.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir L. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (M. J. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;
Žemesnės instancijos teismas
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti K. G. turtą) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. N. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. S. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. G. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant (prie griežčiausios 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant kitų bausmių dalį (po 3 mėnesius) ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės, nustatytos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai) ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, jo išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 18 d. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendį;
Žemesnės instancijos teismas
L. Z. buvo nuteistas :
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. J. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti K. G. turtą) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. N. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. S. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. G. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant (prie griežčiausios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant kitų bausmių dalį (po 4 mėnesius) ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės, nustatytos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (2 metai) ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, jį atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, jo išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2015 m. balandžio 4 d. pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį, bei bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti L. A. ir V. V., tačiau dėl jų nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. ir L. Z. buvo nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. 23.30 val. iki 2017 m. vasario 17 d. 11.25 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. B. stebint aplinką, o L. Z. panaudojus specialų įrankį, kad ištrauktų vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, tačiau įrankiui sulūžus, bandė su atsuktuvu suskaldyti stiklą, tačiau jam nepavykus, automobilio stiklą suskaldė V. B., taip jie įsibrovė į automobilį, L. Z. panaudojus specialų įrankį ir automobilį užvedus, V. B. sėdus prie automobilio vairo, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą M. J. turtą – 4600 Eur vertės automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, po ko automobilį nuvarė į Kauno raj., (duomenys neskelbtini), V. V., kuris, žinodamas, kad automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu, už 200 Eur atlygį jį išardė ir taip padėjo realizuoti pagrobtą turtą;
2. V. B., L. Z. ir L. A. buvo nuteisti už tai, kad 2017 m. vasario 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, V. B. ir L. A. stebint aplinką, o L. Z. panaudojus specialų įrankį, ištraukus K. G. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, pasikėsino pagrobti 5000 Eur vertės automobilį, stovėjusį Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suveikė automobilio signalizacija;
3. V. B., L. Z. ir L. A. buvo nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. 20 val. iki 2017 m. vasario 24 d. 16 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. B. ir L. A. stebint aplinką, L. Z. panaudojus specialų įrankį, ištraukus A. P. automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, taip jie įsibrovė į automobilį ir L. Z. panaudojus specialų įrankį ir automobilį užvedus, V. B. sėdus prie automobilio vairo, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą A. P. turtą – 4000 Eur vertės automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) namo;
4. V. B. ir L. Z. buvo nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. 21.10 val. iki 2017 m. liepos 25 d. 8.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. B. stebint aplinką, L. Z. panaudojus specialų įrankį, ištraukus R. N. automobilio „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, taip jie įsibrovė į automobilį ir L. Z. panaudojus specialų įrankį ir automobilį užvedus, V. B. sėdus prie automobilio vairo, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą R. N. turtą – 4000 Eur vertės automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) namo;
5. V. B. ir L. Z. buvo nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. 22 val. iki 2017 m. liepos 25 d. 10.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. B. stebint aplinką, L. Z. panaudojus specialų įrankį, ištraukus R. S. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, taip jie įsibrovė į automobilį ir L. Z. panaudojus specialų įrankį ir automobilį užvedus, sėdo prie automobilio vairo, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą R. S. turtą – 7830 Eur vertės automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) namo;
6. V. B. ir L. Z. buvo nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. 18 val. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. 5.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. B. stebint aplinką, L. Z. panaudojus specialų įrankį, ištraukus E. G. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, taip jie įsibrovė į automobilį ir L. Z. panaudojus specialų įrankį ir automobilį užvedus, V. B. sėdus prie automobilio vairo, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą E. G. turtą – 4500 Eur vertės automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) namo.
II. Apeliacinių skundų argumentai
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo : pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam; šias bausmes subendrinti ir skirti jam subendrintą bausmę; šią bausmę subendrinti su 2018 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo, 2018 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo, 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo ir 2018 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – ne ilgesnį nei 4 metų laisvės atėmimą; taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, nustatant įpareigojimus.
Šalies argumentai
7.1. Skunde jis teigia, kad yra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnį, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai neatliekant. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, yra aiškiai per griežta, kadangi paskyrus tokią bausmę nėra galimas BK 75 straipsnio taikymas. Nusikalstamų veikų metu jis nebuvo teistas, suprato, kad darydamas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas kelių teismų nuosprendžiais, pasielgė blogai, dėl to labai gailisi, pasižada daugiau nebenusikalsti. Tai sudaro pagrindą jam sušvelninti galutinę subendrintą bausmę iki 4 metų laisvės atėmimo ir jo vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnį, kadangi būdamas laisvėje jis galėtų įrodytų, kad gali gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles ir atlyginti padarytą žalą. Atlikdamas bausmę realiai, jis neturės galimybės dirbti ir atlyginti padarytą žalą, nors iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dirbo. Taip pat, izoliavus jį nuo visuomenės, nutrūks jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, o ilgas buvimas kartu su kitais nuteistaisiais neturės įtakos tam, kad taptų doru ir sąžiningu žmogumi, priešingai, po bausmės atlikimo jam bus sunku integruotis į visuomenę, susirasti darbą, gyvenamąją vietą ir gali atsitikti taip, kad jis vėl nusikals.
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Z. prašo : pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – sušvelninti jam paskirtą bausmę; panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatyta bausme.
8.1. Skunde jis nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė susideda iš dviejų savarankiškų alternatyvų : l) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Jis viso proceso metu pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis taip pat padėjo išaiškini nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnintina.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, prie 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo per didelę už kitus nusikaltimus paskirtų bausmių dalį. Atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis, prie 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turi būti pridėtos už kitus nusikaltimus paskirtų bausmių dalys, mažesnės nei 4 mėnesiai.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatyta bausme, kadangi pastaroji nutartis nėra įsiteisėjusi, Kauno apygardos teismui jis pateikė skundą dėl šios nutarties (duomenų dėl šio skundo išnagrinėjimo jis neturi). Net ir tuo atveju, jei minima nutartis yra įsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi šeimą, mažametį vaiką, išvadas dėl priešingo teisei elgesio jis padarė, ilga laisvės atėmimo bausmė pakenks jo socialiniams ryšiams su šeima ir artimaisiais. Už apysunkius nusikaltimus jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja bausmės paskirčiai – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo L. Z. skundas iš dalies tenkinamas, nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
11. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistieji L. Z. ir V. B.. Apeliantai skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šių apeliacinių skundų esmės.
Dėl nuteistajam L. Z. paskirtos bausmės
12. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės ginčija šiais argumentais : 1) jis ne tik pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti nusikaltimuose dalyvavusius asmenis, taigi, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir dėl to jam paskirta bausmė švelnintina; 2) kadangi jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimuose dalyvavusius asmenis, prie griežčiausios iš jam paskirtų bausmių turi būti pridėtos už kitus nusikaltimus paskirtų bausmių dalys, mažesnės nei 4 mėnesiai; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės, nustatyta bausme, kadangi ši nutartis skundžiamo nuosprendžio paskelbimo laiku dar nebuvo įsiteisėjusi; 4) už apysunkius nusikaltimus jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, yra per griežta ir neteisinga, neatitinka bausmės paskirties.
13. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų : 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad net ir nustačius visas šias aplinkybes, jos nelaikytinos kaip trys savarankiškos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri pripažįstama nustačius du momentus: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių : kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013).
14. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu L. Z., kad šiame tyrime jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką konstatuojamas, kai kaltininkas savo gera valia padeda išsiaiškinti visas jam žinomas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos matyti, kad L. Z. tiek nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ir pirmosios instancijos teisme dėl vagysčių kaltu prisipažino visiškai, elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai, išsamiai parodė visų vagysčių aplinkybes, jose dalyvavusius asmenis, užgrobto turto realizavimo vietas ir būdus, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Taigi, L. Z. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, taip jis savo parodymais gan svariai prisidėjo prie nusikalstamų veikų ir jose dalyvavusių asmenų išaiškinimo. Kita vertus, tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėl pirmiau jau išdėstytų priežasčių. Todėl, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tiesiogiai ir neįvardino, jog nuteistasis padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, tai nekeičia teismo jam nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turinio ir esmės. Juo labiau, tai nekeičia ir jo padarytų nusikaltimų esmės, ir nemažina jo kaip asmenybės pavojingumo laipsnio.
15. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo, visų pirma, pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į : padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
16. Už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Z. buvo nuteistas už 5 baigtus nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už pasikėsinimą padaryti tokį nusikaltimą. Teismas L. Z. už šias 6 nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, ir jos terminą nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus aptariamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam šiuo atveju skyrė neteisingą – aiškiai per griežtą bausmę. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam L. Z. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir nurodė tinkamus bausmės skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino L. Z. nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už 5 nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskyrus po laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, o už nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Su šiais motyvais kolegija sutinka.
17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. Z. bausmę, atsižvelgė į jo nusikalstamų veikų stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą – kad jis padarė 5 baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti dar vieną analogišką nusikaltimą. Teismas nustatė ir įvertino vieną L. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino kaltę dėl nusikaltimų ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, greta to yra ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardino ir įvertino ir nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. Iš jų matyti, kad L. Z. ir iki šių nusikaltimų buvo ne kartą teistas, dauguma jo nusikalstamų veikų – vagystės, jis vis nusikalsdavo turėdamas teistumą, jį turi ir šiuo metu, taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokėjo. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmių rūšys – baudos, areštas, galų gale, ir laisvės atėmimai, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisindavo teismo parodyto pasitikėjimo, švelnesnės bausmės jo nesulaikydavo ir jis vis darė naujas nusikalstamas veikas, beje, dalį jų – ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (lygtinis paleidimas apeliantui buvo taikomas nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. kovo 7 d.). Beje, iš bylos matyti, kad 2017 m. L. Z. padarė ne tik nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, tačiau padarė ir kitų analogiškų nusikalstamų veikų, dėl kurių jau yra priimti ir įsiteisėję kitų teismų nuosprendžiai. Tokie bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, nusikaltimus daro sistemingai. Be to, nuteistojo savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų kiekis leidžia teigti, kad jos yra ir jo pragyvenimo šaltinis. Apeliantas, būdamas ne kartą teistas, puikiai suvokdamas nusikalstamo elgesio pasekmes, sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl per trumpą laiką įvykdė nusikalstamas veikas rizikuodamas savo laisve. Tokiu būdu, įvertinus, jog tai ne pirmi tokio pobūdžio apelianto savanaudiški nusikaltimai, darytina išvada, kad šios jo nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o jau susiformavusio, priešingo teisei, jo elgesio tąsa bei rezultatas. Todėl, pirmosios instancijos teismas L. Z. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą šio straipsnio sankcijoje nustatytam vidurkiui. Paskirdamas nuteistajam tokią bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į jo nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis kolegija neturi pagrindo.
18. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už atskirus nusikaltimus nuteistajam L. Z. paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis ir BK 63 straipsnio nepažeidė, jas subendrino teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino jam palankesniu bausmių bendrinimo būdu – iš dalies bausmes sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios iš bausmių (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridėjo per didelę švelnesnių bausmių dalį (po 4 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. tik kiek daugiau, nei minimalus laisvės atėmimo bausmės laikas – 3 mėnesiai), taip paskirdamas jam per griežtą subendrintą bausmę, su tuo kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad ir subendrinta bausmė skiriama atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumo laipsnio, ją padariusio kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš jų – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridėjo po 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo jam paskirtų švelnesnių bausmių. Atsižvelgiant į jau aptartus duomenis, apibūdinančius apelianto asmenybę, jo nusikalstamas veikas, jų kiekį ir sistemingumą, darytina išvada, kad apeliantui prie griežčiausios iš paskirtų bausmių buvo pridėtos tik nedidelės kitų švelnesnių bausmių dalys. Dėl šių priežasčių apeliantui paskirtos subendrintos bausmės – laisvė atėmimo 3 metams 2 mėnesiams, irgi negalima laikyti aiškiai per griežta bei neteisinga. Šią bausmę švelninti dar labiau kolegija nemato pagrindo.
19. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistajam L. Z. paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir galutinės subendrintos jam skirtos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. Z. prie griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės, nustatytos Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 2 metus laisvės atėmimo, ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu pastaroji Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės, dar nebuvo įsiteisėjusi (dėl jos buvo paduotas skundas apygardos teismui), dėl to pirmos instancijos teismas, vertinant situaciją formaliai, neturėjo taip bendrinti bausmių. Tačiau, šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismui nutartimi atmetus nuteistojo skundą. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytas minėtas pažeidimas nebėra esminis ir aktualus dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo, nes nuteistajam keliais nuosprendžiais paskirtos ir neįvykdytos bausmės vis tiek turėtų būti subendrintos. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeičiamas.
20. Kolegija pažymi, kad bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, t. y. iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi, nes prie griežčiausios iš bausmių – 6 metų laisvės atėmimo, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 metus laisvės atėmimo. Kolegija laiko teisingu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą pridėti šiek tiek didesnę nei pusė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės prie griežtesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės, nes skundžiamu nuosprendžiu L. Z. buvo nuteistas už 6 apysunkes nusikalstamas veikas bei įvertinus prieš tai jau aptartus tiek nuteistąjį, tiek jo veikų pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis. Taigi, matyti, kad iš esmės skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su visais pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taip, kaip būtų priimant vieną apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisyklių. Kolegijos vertinimu, šiek tiek didesnės už vidurkį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalies pridėjimas prie minėta nutartimi, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatytos 6 metų laisvės atėmimo bausmės neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams bei atitinka bausmės tikslus ir baudžiamojo proceso paskirtį. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė (8 metų laisvės atėmimas) savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.
21. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas į nuteistajam L. Z. paskirtą bausmę netiksliai įskaitė jo pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2015 m. balandžio 4 d. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į nuteistajam L. Z. paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 30 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2018 m. gegužės 4 d. (10 t., 167-182 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad į L. Z. paskirtą bausmę įskaitytinas jo pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Dėl to nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės
22. Nuteistasis V. B. nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, nurodo, kad ši bausmė jam yra per griežta. Tuo remdamasis, jis prašo galutinę subendrintą bausmę jam paskirti taip, kad ji neviršytų 4 metų laisvės atėmimo, ir, pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymą jam atidėti.
23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas už 5 baigtus nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už pasikėsinimą padaryti šį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas V. B. už šiuos 6 nusikaltimus paskyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, ir jo terminą nustatė mažesnį už sankcijos vidurkį. Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus aptariamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su nuteistuoju ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Skirdamas nuteistajam V. B. bausmes už atskiras veikas bei galutinę bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 61 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino V. B. nusikalstamų veikų pavojingumą, jo kitas nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už 5 nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskyrus po laisvės atėmimą 1 metams, o už nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Su šiais motyvais kolegija taip pat sutinka.
24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė 5 tyčinius apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti tokį pat nusikaltimą. V. B. prisipažinimą dėl nusikaltimų padarymo ir gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir tuo remiantis švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kaip to yra prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri jo apeliaciniame skunde neminima – kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie V. B. asmenybę ir jos pavojingumą, tinkamai įvertino ir kitus jį charakterizuojančius bylos duomenis – nors nusikaltimų, dėl kurių apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu jis dar nebuvo teistas, tačiau po to jam buvo priimti dar trys apkaltinamieji teismų nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas už analogiškas savanaudiškas nusikalstamas veikas – vagystes. Iš bylos matyti, kad per trumpą laiką, t. y. nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. rugsėjo, V. B. iš viso padarė 14 baigtų vagysčių ir 2 kartus pasikėsino pavogti svetimą turtą. Bylos duomenimis, tuo metu apeliantas niekur oficialiai nedirbo, įsidarbino tik 2017 m. lapkričio 23 d. Tokie bylos duomenys apie sistemingą V. B. savanaudiškų nusikalstamų veikų darymą bei siekį iš to pasipelnyti rodo jo polinkį vogti bei tai, kad jis turimų finansinių problemų nelinkęs spręsti teisėtu būdu. Nors V. B. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), darbingas, neturintis rimtų sveikatos problemų, tačiau vietoje prasmingo darbinio užimtumo jis sistemingai vogė svetimą turtą. Kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, vertinimu, tai atskleidžia V. B. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles. Šiuos bylos duomenis pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertino ir į juos atsižvelgė pagrįstai bei tinkamai V. B. paskirdamas pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Be to, V. B. už atskirus nusikaltimus nustatyti laisvės atėmimo bausmės laikas yra mažesnis, netgi artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam minimumui. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į V. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitus prieš tai jau aptartus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis, nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo terminai taip pat negali būti vertinami nei kaip neteisingi, nei kaip pernelyg griežti. Šias už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas bendrino iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (1 metų laisvės atėmimo) pridedant tik nedidelę kitų bausmių dalį (po 3 mėnesius), todėl jam paskirta galutinė subendrinta bausmė irgi nelaikytina aiškiai per griežta bei neteisinga ir dėl to negali būti švelninama. Tam pagrindo nėra.
25. Skundžiamo nuosprendžio paskelbimo laiku buvo įsiteisėję trys dėl V. B. priimti apkaltinamieji teismų nuosprendžiai – tai Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendis ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis. Šiais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria jam buvo nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė bei, pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymas atidėtas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtą subendrintą bausmę (2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą) subendrino su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos jau minėtais trimis teismų nuosprendžiais nuteistajam skirtos bausmės, nustatyta galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – ne visiškas, o dalinis bausmių sudėjimas (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra (BK 63 straipsnio 5 dalis). Kaip ir nuteistojo L. Z. atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalį, nes prie griežčiausios iš bausmių – 4 metų laisvės atėmimo, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžio paskirtos subendrintos bausmės – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Kolegija laiko teisingu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą pridėti šiek tiek didesnę nei pusė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės prie griežtesnės 4 metų laisvės atėmimo bausmės, nes skundžiamu nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas už 6 apysunkes nusikalstamas veikas bei įvertinus prieš tai jau aptartus tiek nuteistąjį, tiek jo veikų pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis. Tokiu būdu, kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisyklių, ir daro išvadą, kad nuteistajam V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams bei atitinka bausmės tikslus ir baudžiamojo proceso paskirtį. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė (5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas) savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.
26. Nuteistojo V. B. prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą negali būti tenkinamas, nes nusikaltimų, už kuriuos apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, TAR, 2015, Nr. 2015-04087). Nagrinėjamu atveju nuteistajam V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, todėl BK 75 straipsnio taikymas jam nebegalimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti :
Nuteistajam L. Z. į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. balandžio 4 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.