Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-10 · Civilinė byla Nr. e2A-20-440/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
e2A-20-440/2022
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01786-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-20-440/2022 eisminio proceso Nr. 2-29-3-01786-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4; 2.6.8.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4301-715/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. M. 270,04 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 243,03 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo L. M. 2020 m. sausio 9 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo televizorių „Sharp-LC-32HI5432E-A32HI5432EB45S“ (toliau – Daiktas) 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 14,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas nemokėjo Daikto nuomos mokesčio ir negrąžino pradinei kreditorei Daikto, todėl pradinė kreditorė pagal 2020 m. lapkričio 12 d. su ieškove UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas pažeidė esminę Sutarties sąlygą, nemokėjo Sutarties mokesčių ir kitų mokėjimų, todėl ieškovė 2020 m. spalio 4 d. siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas liko ieškovei skoloje 270,04 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki Sutarties termino pabaigos. Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas ir nesumokėjus nuomos mokesčio bei negrąžinus nuomojamo Daikto, ieškovė patiria nuostolius. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ sąlyga, jog už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo praleidimą atsakovas privalo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiškos atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, paskaičiavo atsakovui 243,03 Eur delspinigius, 0,5 procentų dydžio už 180 dienų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. M. 270,04 Eur nuomos mokestį, 24,30 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 294,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. sausio 9 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui buvo išnuomojusi televizorių „Sharp“, kurio vertė 219 Eur, atsakovas per 24 mėnesių terminą įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį po 14,99 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, todėl sutartis buvo nutraukta.

5. Teismas įvertinęs, kad Sutartyje numatyta, kad nutraukus sutartį, nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, o ieškovė pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį, prašo priteisti iš atsakovo visą nesumokėtą nuomos mokestį, o atsakovas šio reikalavimo neginčijo, atsiliepimo nepateikė, formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimą dėl 270,04 Eur nuomos mokesčio priteisimo tenkintino.

6. Teismas nustatęs, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, sprendė, kad Sutartyje nurodyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra per dideli, nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę – išnuomoto turto vertė buvo tik 219 Eur, todėl 243,03 Eur delspinigiai viršija turto vertę. Teismas Sutarties nuostata dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių taikymo pripažino nesąžininga ir netaikytina. Teismas įvertinęs tai, jog ieškovė turi teisę į netesybas, kaip orientacinį vertinimo kriterijų pritaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą delspinigių dydį (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną) ir ieškovei iš atsakovo priteisė 24,30 Eur dydžio delspinigius (270,04 Eur X 0,05 proc. x 180 d.).

7. Teismas įvertinęs, kad patenkinta 57 procentai ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovei iš atsakovo 77,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4301-715/2021 dalyje: 1) dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. M. 243,03 Eur delspinigius; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, iš atsakovo L. M. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4301-715/2021 dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. M. 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šios įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“, numatyta, kad nuomininkui tinkamai sumokėjus visas įmokas pagal Sutartį jos galiojimo metu, pasibaigus Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Daiktą už 1,00 Eur. Taigi, Sutartimi sutarta, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.

8.2. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 243,03 Eur iki 24,30 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.

8.3. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pasirinkdamas sudaryti Sutartį, atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo L. M. 2020 m. sausio 9 d. sudarytą 2020 m. sausio 9 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė išnuomojo atsakovui Televizorių „Sharp-LC-32HI5432E-A32HI5432EB45S“, kurio vertė – 219 Eur. Atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių terminą mokėti kas mėnesį 14,99 Eur nuomos mokestį. Taip Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ šalys susitarė, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniai kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko nesumokėjęs pradinei kreditorei 270,04 Eur nuomos mokestį. Atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, nuomos mokesčio nemokėjo, daikto negrąžino, todėl pradinė kreditorė 2020 m. spalio 4 d. siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Pagal 2020 m. lapkričio 12 d. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01 bei priedą Nr. 1 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.). Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl delspinigių dydžio pagrįstumo

12. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir priteisė sumažintą delspinigių sumą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas delspinigius nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nors jos netaikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius) ir pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, priteisiant už 180 dienų bei taikant 0,05 proc. normą, viso 24,30 Eur sumą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

17. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

18. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas taikė netiesiogiai, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką delspinigių klausimu, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o 0,5 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Nagrinėjamu atveju teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 24,30 Eur, kaip ir ieškovė skaičiavo ieškinyje, paskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.

21. Pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra Vartojimo kredito įstatymas. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.

22. Sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis delspinigių dydis atitinka vartojimo santykiuose taikomą teismų praktiką (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-440/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1550-921/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-425/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-524/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantės prašomas priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Be to, byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo ir teismas nesivadovauja apeliantės nurodyta Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendime už akių nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija Vartojimo kredito įstatymo normose numatytą dydį, tačiau viršija ir reikalautos priteisti skolos dydį, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 24,30 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.

25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė