Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. V. ir B. B. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-667-995/2021 pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, A. M., B. B., B. M. K. P., G. V., V. S., V. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai L. P., G. K., A. S., B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.1. iškelti A. M. ir R. M. bankroto bylą.

9.2. Paskirti A. M. ir R. M. bankroto administratore UAB „Bankroto Valdymas“, įmonės kodas 302432894, buveinės adresas – Etmonų g. 6-4, Vilnius.

9.3. Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos.

9.4. Patvirtinti 302,50 Eur (su PVM) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė UAB „Bankroto Valdymas“ turi teisę naudoti A. M. ir R. M. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

9.5. Patvirtinti 350,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo A. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

9.6. Patvirtinti 350,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos R. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

9.7. Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pagal savo gaunamas pajamas pareiškėjai per protingą terminą negali įvykdyti, o jų gaunamos pajamos sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą, pareiškėjų finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjų sąžiningumą, nustatė, kad didžioji dalis sandorių buvo sudaryti daug anksčiau, nei pareiškėjai pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, o per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pareiškėjai jokių naujų ir reikšmingų pareiškėjų nemokumui sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, nesudarė. Teismo vertinimu, pareiškėjai tapo nemokiais ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų, o dėl nepalankiai susiklosčiusios jų finansinės padėties, iš dalies ir netinkamo perspektyvų įvertinimo investuojant turtą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai nėra teisti, neregistruoti dėl priklausomybės ligų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjus nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjų sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jiems bankroto bylą. Pažymėjo, kad suinteresuotiems asmenims nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjų veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjų nemokumą, o tik abstrakčiai juos nurodant ir iškeliant tam tikrų abejonių, jų nemotyvuojant, negali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FBAĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui A. M. yra pareikšti įtarimai, be kita ko, ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir ši veika patenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, kada atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismo vertinimu, pareiškėjui A. M. pradėtas ikiteisminis tyrimas tebevyksta, jis nėra baigtas, joks teismo nuosprendis, kuriuo būtų konstatuota A. M. kaltė padarius minėtą BK 223 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (veikas), nėra priimtas. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nėra ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyto pagrindo atsisakyti kelti pareiškėjui A. M. bankroto bylą.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjams A. M. ir R. M. iškelti bankroto bylą, kadangi pareiškėjai yra nemokūs ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Suinteresuotas asmuo G. V. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjas A. M., žinodamas savo įmonės bankroto neišvengiamumą, sąmoningai skolinosi iš fizinių asmenų, tikėdamasis bankrutavus išvengti skolų grąžinimo.

15.2. Bankroto byla negali būti keliama, kadangi pareiškėjai laikytini nesąžiningais.

15.3. Pareiškėjų vaikai turi nekilnojamojo turto, kurį galima realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais.

16. Suinteresuotas asmuo B. B. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokatės Marijos Ulbienės, pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

16.2. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo išketi fizinio asmens bankroto bylą A. M. ir R. M..

16.3. Teigia, kad pareiškėjai sąmoningai ruošėsi išsikelti nepagrįstą bankrotą, užsitikrinti stabilias pajamas ir kito turto nepraradimą.

16.4. Teismas išvadas dėl bankroto bylos iškėlimo padarė ne pagal byloje esančius įrodymus, o remdamasis pareiškėjų paaiškinimais, nesurinkdamas jų paaiškinimus patvirtinančių įrodymų.

16.5. Teismas nesiaiškino aplinkybių ir nepareikalavo duomenų apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurį apskaičius kaip pareiškėjų turtą, būtų galimybė įvykdyti prievoles kreditoriams.

16.6. Kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti iškelta bankroto byla patvirtina ir tai, kad A. M. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o tai yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą.

17. Pareiškėjai A. M. ir R. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisinga, motyvuota. Teismas detaliai ir išsamiai įvertino visas faktines aplinkybes, visus byloje surinktus įrodymus, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas atitinka visus FABĮ reikalavimus.

17.2. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų finansinė padėtis yra bloga, todėl jie negali grąžinti visų skolų ir tęsti normalaus socialinio gyvenimo be fizinio asmens bankroto procedūros.

17.3. Pareiškėjų nemokumas atsirado sąžiningai.

17.4. Nenustatyta jokių CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurie būtų laikomi nesąžiningais ne tik per FABĮ nurodytą 3 metų laikotarpį iki prašymo iškelti bankroto bylą, bet ir per visą 20 metų laikotarpį.

17.5. Nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą:

17.5.1. Nenustatytos jokios pareiškėjų priklausomybės;

17.5.2. Pareiškėjai nėra nuteisti už nusikaltimus ir (ar) baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Gautinėmis ir neskundžiamomis nutartimis konstatuota, kad pareiškėjų įmonių bankrotai yra teisėti, nėra pagrindo pripažinti bankrotus tyčiniais.

17.6. Byloje pateikti duomenys patvirtinta pareiškėjų siekį sąžiningai grąžinti kreditus, atsiskaityti su kreditoriais (pareiškėjų persikvalifikavimas, įsidarbinimas, piniginių lėšų pagal galimybes pervedimas kreditoriams).

18. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams A. M. ir R. M. iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

23. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

24. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).

25. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, reikalingą pripažinti fizinio asmens nemokumui, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą, pareiškėjų finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

27. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

28. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad didžioji dalis sandorių buvo sudaryti daug anksčiau, nei pareiškėjai pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, o per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pareiškėjai jokių naujų ir reikšmingų pareiškėjų nemokumui sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, nesudarė. Teismo vertinimu, pareiškėjai tapo nemokiais ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų, o dėl nepalankiai susiklosčiusios jų finansinės padėties, iš dalies ir netinkamo perspektyvų įvertinimo investuojant turtą.

30. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik pareiškėjų paaiškinimais; byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes (priežastis), lėmusias jų nemokumo būklės atsiradimą.

31. Pažymėtina, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

32. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

34. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskiruosiuose skunduose teikdamos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas vertino tik pareiškėjų paaiškinimus, neišreikalavo atitinkamų duomenų apie pareiškėjų sūnaus vardu esantį nekilnojamąjį turtą, jo įsigijimo aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Be to, byloje nėra jokių teismo išvadas patvirtinančių duomenų apie pareiškėjų nemokumo būklę lėmusias priežastis.

36. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirųjų skundų teiginius dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatomos ne tik remiantis rašytiniais įrodymais, bet ir tokiomis priemonėmis kaip šalių (pareiškėjų, suinteresuotų asmenų) paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įsitikinti pareiškėjų reikalavimų pagrįstumu, įvertino ne tik pareiškėjų, bet ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ir, tik įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos (aplinkybės) pareiškėjams iškelti fizinių asmenų bankrotą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjų nesąžiningumo, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl A. M. pradėto ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Be to, pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės, teikdamos argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus ir jų pagrindu darant išvadas, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis atskiruosiuose skunduose išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamojoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atskirųjų skundų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, t. y. dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos visos teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, teismo išvados dėl šių aplinkybių egzistavimo pagrįstos išsamiu įrodymų tyrimu ir vertinimu.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti pagal apeliančių atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.