- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- II-583-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00653-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10592-2023 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10592-2023 A. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2023 m. balandžio 10 d. 8.46 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkotesteriu jai buvo nustatytas 1,01 promilės girtumo laipsnis (įvertinus paklaidą), šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau -KET) 14 punktą. Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (b. l. 1-3).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui A. L. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti jai administracinio poveikio priemonių ar paskirti trumpesniems terminams, nei numatyta sankcijoje. Teikdama skundą pareiškėja prašo teismo įvertinti:
1) Nusižengimo padarymo aplinkybes. Nurodo kad ji vartojo alkoholį 2023 m. balandžio 9 d vakare, o kitą rytą 8.46 val. vairavo transporto priemonę neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui. Prieš vairuodama ji visiškai nesijautė neblaivi, todėl laiko, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Ji vairuodama nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Automobilį vairavo mieste, nedideliu greičiu, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, keleivių nevežė.
2) Prašo įvertinti ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: iki šio įvykio ji nėra padariusi jokio administracinio nusižengimo, turi virš 33 metų vairavimo stažą. Ji dora visuomenės narė, pasirinkusi visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, dirba, rūpinasi šeima, vaikais, užaugino (duomenys neskelbtini) dukras, darbine, rūpinasi namų bendrijos aplinka, charakterizuojama teigiamai aplinkinių ir darbdavio. Alkoholio vartojimas nėra jai kasdienio gyvenimo būdo išraiška.
3) Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai yra būtina, nes jos darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos 10 km. Netekusi teisės vairuoti ji rizikuoja prarasti darbą -vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą, sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai ir jos artimiesiems. Taip pat ji rūpinasi savo sergančia ir atskirai gyvenančia garbaus amžiaus mama, kuri dėl sveikatos būklės gali vaikščioti tik labai trumpus atstumus. Jai reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, pasirūpinti buitimi.
4) Nurodo, kad ji nevengė administracinės atsakomybės, pripažino padariusi nusižengimą, davė išsamius paaiškinimus pareigūnams, gailisi, sumokėjo jai paskirtą baudą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
5) Prašo atsižvelgti į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią veikos mažas pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kitos asmeninės aplinkybės (ypatingai nutolusi gyvenamoji vieta nuo darbo, atskirai gyvenančių šeimos narių priežiūra), išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas yra pagrindas neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės ar ją mažinti (b.l. 26-29).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė A. L. skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Savo poziciją argumentavo tuo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23203758794 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Nuobauda paskirta pagrįstai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsniuose nustatytų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių. Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Skiriant administracinio poveikio priemones, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Vien tai, jog jos padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėja vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jos elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jos, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Įvertintina tai, kad pareiškėjai nustatytas girtumo laipsnis (1,01 promilių) ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių). Institucijos vertinimu, pažeidėja elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiškojo elgesio pasekmių. Institucijos vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareigūnas, priimdamas nutarimą išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai (pareiškėja pati teikė prašymą skirti jai draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl jos prašymas buvo tenkintas), atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus (b.l. 49-52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ji tik turėdama teisę vairuoti transporto priemones, gali padėti mamai. Alkoholį ji vartojo vakare, o rytą mamai pritrūko vaistų. Kadangi buvo šventinė diena ir vaistinės nedirbo, nusprendė nuvažiuoti iki „X“ vaistinės. Neįvertino suvartoto alkoholio poveikio organizmui. Jos vyras dirba per du darbus, todėl jai tenka padėti mamai. Jis sutinka su nustatytu draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminu 1 metams, prašo sumažinti bent per pusę teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b.l. 59).
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. (ANK 422 str. 6 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 5), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 6), pareiškėjos protokole teiktu paaiškinimu (b.l. 5). Skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu paskirtų administracinių poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonių arba skirti mažesnius pritaikytų administracinio poveikio priemonių terminus, nei numatyti minimalūs terminai, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose ((duomenys neskelbtini) str.). Pareiškėjos prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jai reikalinga susisiekimui su darbo vieta, pasirūpinti artimais giminaičiais, ji yra drausminga vairuotoja, neturi polinkio pažeisti teisės aktų reikalavimus, charakterizuojama teigiamai, jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas mažo pavojingumo dėl jo padarymo aplinkybių – važiavo viena, kitos KET taisyklės nepažeistos.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 31¹ straipsnio 2 dalį draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad A. L. vairavo automobilį, kai jai nustatytos 1,01 (po paklaidos) promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Alkoholio kiekis buvo nustatytas sertifikuotu (patikros sertifikatas Nr. 1916621 galioja iki 2023 m. rugpjūčio 19 d.) alkoholio matavimo prietaisu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. L. iškvėptame ore alkoholio kiekis buvo nustatytas netiksliai. Toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui, ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Iš A. L. skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ji vartojo alkoholį išvakarėse, o transporto priemonę vairavo kitos dienos ankstų rytą. Pareiškėja laiko, kad padarė nusižengimą neatsargiai, kadangi pagal teismų praktiką suvartojus alkoholį iš vakaro, ji nesuvokė, kad alkoholio poveikis organizmui dar nėra išnykęs. Pažymėtina, kad jos nurodytoje byloje Nr. AN2-470-383/2020, vairuotojas vairavo, esant tik 0,44 promilės neblaivumui, leistina riba viršyta labai nežymiai, todėl vairuotojui išties sunku įvertinti savo būklę. Tuo tarpu pareiškėjos neblaivumo laipsnis kitos dienos rytą buvo ženkliai didesnis, toks neblaivumas juntamas. Pagal nustatytą neblaivumo laipsnį po poilsio periodo akivaizdu, kad alkoholio išvakarėse turėjo būti suvartota nemažai. Kaip brandus, turintis gyvenimo patirtį ir ilgametį vairavimo stažą asmuo, A. L. turėjo suvokti, kad didelė tikimybė jog esamomis aplinkybėmis alkoholio poveikis jos organizmui bus pakankamai didelis, alkoholis gali būti nepasišalinęs iš organizmo iki leistinos vairuoti ribos, pagal savo patirtį ji turėjo suprasti ir numatyti tokio elgesio galimas pasekmes.
Pažymėtina, jog A. L. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų.
Skunde A. L. nurodė, kad ji neturi polinkio nepaklusti įstatymų nustatytiems reikalavimams, yra drausminga vairuotoja. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad ji nėra bausta administracine tvarka, tačiau tai negali nubraukti poelgio, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai neblaivumo laipsnis pakankamai didelis lyginant su leistina riba.
Įstatymų leidėjas atsižvelgdamas į nusižengimo pavojingumą nustatė minimalias ir maksimalias administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo ribas: nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (netaikant galimybės vairuoti transporto priemones su antialkoholiniais variklio užraktais) arba nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, kai kartu taikomas draudimas vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Turint omenyje, kad atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nustatyta už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai neblaivumas viršija 0,40 promiles, įstatymo leidėjas nelaikė administracinio poveikio priemonės taikymo minimaliam 1 metų terminui arba analogiškai 6 mėnesių terminui, kai kartu taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, per griežtu nagrinėjamam nusižengimui. Priešingai, valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui. Šiuo atveju A. L. neblaivumo laipsnis reikšmingai viršija leistiną ribą, nepaisant to jai buvo paskirti minimalūs sankcijoje numatyti administracinio poveikio priemonių terminai, atsižvelgiant į individualią jos situaciją ir ją charakterizuojančias aplinkybes (teistumo ir baustumo administracine tvarka nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjos Institucijai pateiktus ją charakterizuojančius duomenis). Vien tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad jai paskirta nuobauda buvo neteisingai individualizuota pagal konkrečią situaciją ir pažeidėjos asmenybę, neproporcinga jos padarytam nusižengimui. Todėl teismas nelaiko, kad pareiškėjos padarytas nusižengimas yra mažo pavojingumo, ir neproporcingas jai paskirtiems administracinio poveikio priemonių terminams.
Pareiškėja savo prašymą remia apygardos teismų precedentais analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu pareiškėjos nurodytose bylose girtumo laipsnis buvo viršytas kur kas mažiau nei nagrinėjamu atveju – iki 1,01 promilės (byloje Nr. AN2-266-919/2019 -0,43 promilės, AN2-470-383/2020 – 0,44 promilės, bylose Nr. ATP-116-1020/2017, Nr. ATP-57-360/2017 nebuvo požymio, kad vairuotojas vairavo neblaivus). Galiausiai, remiantis naujausia teismų praktika, net esant žymiai mažesniam vairuotojo neblaivumui, esant panašiai pažeidėjo charakteristikai, minimalių administracinio poveikio priemonių terminų skyrimas laikomas tinkamai individualizuotu tiek nusižengimo pavojingumo prasme, tiek pažeidėjo asmenybės atžvilgiu (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-360-317/2022, AN2-35-485/2022, AN2-3-354/2023). Todėl teismas vertina, kad individualizuodamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemones pareiškėjai Institucija laikėsi teismų praktikos ir nuo jos nenukrypo.
Be to, tai, jog A. L. nustatytas lengvas – 1,01 promilių neblaivumas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą ar administracinio poveikio priemonių visai netaikyti. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-693/2018).
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga patogiam susisiekimui vykstant į darbo vietą ir rūpintis artimais giminaičiais, teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, kas ir buvo įvertinta skundžiamame nutarime.
Teismas pareiškėjos argumentą, kad neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio, laiko hiperbolizuotu. Iš jos pateiktų darbo sutarčių matyti, kad A. L. dirba maisto gamybos įmonėje, jos funkcija – maisto gaminimas, jos darbo funkcijos niekaip nesusijusios su vairavimu. Tiek jos darbo vieta, tiek gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, lengvai pasiekiamos visuomeniniu transportu, kuriuo kasdien vykimui į darbo vietą ir atgal naudojasi tūkstančiai miesto gyventojų. Teismas nemato priežasčių, kad specialiosios teisės neturėjimas galėtų lemti darbo praradimą šiuo atveju.
Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjos darbine veikla bei būtinybe rūpintis mama, A. L. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jos nuo šio neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėja žinojo, kad prieš nagrinėjamą įvykį, ji vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, ji nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Būtinojo poreikio vairuoti pačiai transporto priemonę taip pat nebuvo, giminaitę ji galėjo aprūpinti vaistais ir naudodamasis visuomeninio transporto priemonėmis ar taksi (pavežėjo) paslauga.
Taigi, administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis, kurios yra skirtos padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Svarbu ir tai, jog pagal teismų praktiką, taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017). Neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015).
Byloje nenustatyta A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus. Be kita ko, administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Faktas, jog administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.
Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu A. L. paskirtos teisingos – minimalios nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pateiktą ją charakterizuojančią medžiagą. Teismas sprendžia, kad paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos A. L. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10592-2023.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.