- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-559-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05855-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Romualda Janovičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. G. 2011 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jai iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 13 217,53 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje 2010 m. rugpjūčio 26 d. jai pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius, jog iš Baltarusijos į Lietuvą per Šalčininkų kelio postą, kuriame tuo metu inspektorės pareigas atliko ieškovė, atvyko vilkikas su nedeklaruotomis prekėmis – cigaretėmis, kurių muitinė vertė – apie 4 000 000 Lt. Ieškovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. pagal BK 140 straipsnį buvo laikinai sulaikyta ilgiau nei parą. 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu jai pranešta apie įtarimą; nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. gegužės 6 d. ikiteisminis tyrimas ieškovei nutrauktas. Jos įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, neturint teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovei įtarimas pareikštas dėl to, kad ji, eidama inspektorės pareigas, patikrino tik krovinio dokumentus, bet nenuėmė plombos ir nepatikrino vežamo krovinio. Ieškovės teigimu, ji neturėjo pareigos tikrinti krovinio ir tai buvo nurodžiusi ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškiant ieškovei įtarimą. Jai nepagrįstai buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės (sulaikymas, darbo vietos krata), pernelyg ilgai užsitęsė ikiteisminis tyrimas. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro: 526,53 Lt išlaidos vaistams, 5000 Lt išlaidos kelionėms pas gydytojus ateityje, 5300 Lt teisinės gynybos, kuria naudojosi ikiteisminio tyrimo metu, išlaidos, 2391 Lt išlaidos, vykstant pas gydytojus ir dėl procesinių veiksmų būtinos išvykos į Vilnių, 3984,33 Lt negautas darbo užmokestis nušalinimo nuo darbo metu. Neturtinę žalą ieškovė vertina 50 000 Lt, iš jų – 25 000 Lt už sveikatai padarytą žalą, 25 000 Lt – už kitoms neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti neteisėtus veiksmus, kilusią žalą ir priežastinį ryšį. Išteisinamasis nuosprendis ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti procesinių veiksmų neteisėtumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu atlikti procesiniai veiksmai buvo atlikti nesilaikant BPK nuostatų. Ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų apie patirtą turtinę žalą, taip pat apie patirtą neturtinę žalą. Net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės prašomas priteisti 50000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimam padarytam pažeidimui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovė pažeidė 2007-12-19 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas Rizikos valdymo muitinės poste taisykles. Ieškovės tikrintas automobilis, kuriame vėliau aptikta kontrabanda, atitiko taisyklėse nurodytus rizikos požymius, kurių ieškovė galimai neįvertino. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu jau buvo pradėtas dėl analogiško ieškovės neveikimo. Todėl buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovės netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tą pačią dieną sulaikius stambų kontrabandinį krovinį. Ieškovė neįrodė neteisėtų poveikio priemonių taikymo. Be to ieškovė neskundė paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vyko teisėtai. Nesutinka su ieškovės turtinės ir neturtinės žalos paskaičiavimais ir laiko šiuos reikalavimus nepagrįstais.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vien jau ta aplinkybė, kad prieš keturis mėnesius ieškovei jau buvo pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo, kurio aplinkybės labai panašios į šį (t.y. sulaikius kontrabandą, kurios tinkamai nepatikrino ieškovė, kai transporto priemonė ir krovinys buvo panašūs savo rizikos požymiais) teisėsaugos institucijoms galėjo sukelti pagrįstą įtarimą dėl nusikaltimo padarymo. Taigi galimai netinkamas ieškovės pareigų atlikimas ir sąlygojo ikiteisminio tyrimo pradžią jos atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas teisėtai, procesinės prievartos priemonės taikytos laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo neturi būti priteista turtinė ir neturtinė žala.
Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2010-12-08 trečiasis asmuo gavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų, todėl atitinkamai buvo priimtas įsakymas. 2010-09-15 gauta pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodyta kita ieškovės darbo vieta, todėl atitinkamai direktorius priėmė įsakymą dėl ieškovės nušalinimo. Ieškovė į pareigas grąžinta 2010-11-10. Jokių kitų procesinių dokumentų trečiasis asmuo nurodomu laikotarpiu nebuvo gavęs nei iš teisėsaugos institucijų, nei iš teismo. Mano, kad buvo surinkta pakankamai įrodymų laikinam ieškovės nušalinimui. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ir vyko teisėtai, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ištyręs byloje pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais bei šalių argumentais, teismas sprendė, kad nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas automatiškai nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo, taip pat negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai, todėl tokia prezumpcija netaikoma. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ieškovė galimai netinkamai atliko savo kaip inspektorės pareigas, nepatikrinusi transporto priemonės, kurioje rasta kontrabanda. Kadangi prieš keturis mėnesius iki šio ikiteisminio tyrimo pradžios panašioje situacijoje ieškovės atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo turėti pagrįstų įtarimų. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad sulaikyta transporto priemonė (kurios ieškovė netikrino fiziškai) su stambia kontrabanda, laikino sulaikymo nelaikė neteisėtu ar neproporcingu. Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl psichologinio smurto prieš ją naudojimo apklausų metu, nes šiems argumentams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Kadangi ieškovė neskundė prokuroro jai paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti, jos nesutikimas su šiuo procesiniu veiksmu, reiškiamas tik žalos atlyginimo byloje, kai ieškovė viso ikiteisminio tyrimo metu naudojosi profesionalia teisininko (advokato bei advokato padėjėjo) pagalba, teismo laikytas nepagrįstu. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad atliktos kratos būtų nesilaikant BPK numatytos tvarkos ir taisyklių, todėl ieškovės argumentai dėl kratų neteisėtumo, kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, atmesti kaip nepagrįsti. Kadangi teismo nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nebuvo panaikinta apeliacine tvarka, ji laikytina teisėta ir teisinga ir teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytais motyvais bei argumentais nėra pagrindo šio procesinio veiksmo pripažinti neteisėtu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė S. G. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai interpretavo bylai aktualią teismų praktiką, nes nėra būtinas atitinkamų veiksmų ar paties proceso pripažinimas neteisėtu LR ATPK ar LR BPK tvarka. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi ir tuo atveju, jei atitinkami sprendimai nebuvo apskųsti baudžiamąja teisine tvarka. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas pagrindu nurodant pareigos, kuri tik buvo tariama, pažeidimą. Teismas, taikydamas ieškovei kardomąją priemonę - rašytinį įpareigojimą neišvykti, procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė neatliko krovinio fizinio tikrinimo, nors jokie teisės aktai nenumato tokios pareigos. Nebuvo jokių ypatingų požymių, kurių pagrindu krovinys galėtų būti priskirtas didelės ar vidutinės rizikos krovinių kategorijai, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Teismas nepasisakė dėl byloje pateiktos ekspertizės išvados, kurioje nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime atlikti procesiniai veiksmai bei taikytos priemonės galėjo tapti apeliantės sveikatos sutrikimo priežastimi. Teismas nevertino ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai nustatė įrodinėtinas byloje aplinkybes, nevertino visų įrodymų. Remiantis tariamos pareigos nevykdymu buvo suformuluoti įtarimai, šia aplinkybe buvo remiamasi atliekant kratą, priimta teismo nutartis nušalinti ieškovę nuo pareigų. Po daugiau kaip aštuonių mėnesių, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, kad pareiga privalomai atlikti krovinio fizinį tikrinimą Rizikos valdymo taisyklėse nenumatyta. Netinkamas Rizikos valdymo taisyklėse nustatytų pareigų interpretavimas lėmė įtarimų pareiškimo apeliantei faktą bei įtarimų apimtį ir esmę. Valstybė neužtikrino tinkamos ir pakankamos savo pareigūnų kvalifikacijos, nors privalėjo tai padaryti. Apeliantė visas pareigas vykdė tinkamai. Nebuvo jokių ypatingų požymių, kurių pagrindu krovinys galėtų būti priskirtas didelės ar vidutinės rizikos krovinių kategorijai, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad pareigūnams įtarimų galėjo kilti dėl to, jog apeliantės atžvilgiu jau vyko kitas ikiteisminis tyrimas, nes faktas, kad vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, negali tapti pagrindu pradėti naują tokį tyrimą. Tai, kad ilgiau nei 8 mėnesių prireikė tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai išanalizuotų teisės aktus ir konstatuotų, kad muitinės posto pareigūnui nėra privalu atlikti privalomą fizinį krovinio patikrinimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjo įrodyti atsakovo kaltę, nes pagal CK valstybės atsakomybė kyla nepriklausomai nuo jos institucijų ar pareigūnų kaltės. Nutartis nušalinti ieškovę nuo pareigų priimta teismui neišanalizavus Rizikos valdymo taisyklėse ieškovei nustatytų pareigų turinio, todėl negali būti laikoma teisinga ir teisėta. Apeliantė buvo sulaikyta ir jai paskirta kardomoji priemonė bei ji nušalinta nuo pareigų nepaisant to, kad nebuvo informacijos, jog apeliantė būtų padariusi nusikalstamą veiką, be to apklausta naudojant psichologinį smurtą. Įtarimas ieškovei būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei būtų egzistavę pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieškovė privalėjo atlikti fizinį krovinio patikrinimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo pasinaudoti vaizdo kamerų informacija, nes vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota, kad fiziškai krovinį tikrino kitas pareigūnas. Prieš pareiškiant įtarimą apklausus V. D. būtų buvę patvirtinta, kokiomis aplinkybėmis yra privaloma atlikti krovinio patikrinimą ir kokie pareigūnai privalėjo jį atlikti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu - ikiteisminio tyrimo nenutraukimu. Jokių aplinkybių ir pėdsakų, leidžiančių manyti, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką, nebuvo. Apklausos metu pareigūnai rėkė, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino ieškovei ir jos vaikams. 2010-08-27 nutarimu ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesant jokių duomenų, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką. Nesant pagrindo manyti, kad ieškovės spintelėje buvo nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų daiktų, vertybių, neteisėtai atlikta krata ieškovės darbo vietoje.
Atsakovo atstovas Vilniaus apygardos prokuratūra su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantė privalo įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nes turi būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Kadangi buvo pagrindas įtarti apeliantę nusikaltimo padarymu, jai buvo taikyta švelniausia kardomoji priemonė, kuri nebuvo apskųsta. Kadangi apeliantė buvo įtariama nusikalstamos veikos, kuri susijusi su darbinėmis funkcijomis ir jų netinkamu atlikimu, tai buvo pagrindas laikinai nušalinti ją nuo pareigų. Apeliantės pateikta ekspertizės išvada nėra išsami. Apeliantė nuslėpė, kad po 2010 m. ikiteisminio tyrimo pradėjimo praėjo Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kuri sveikatos sutrikimų nenustatė. Nėra aišku, dėl kurio ikiteisminio tyrimo apeliantei pablogėjo sveikata. Apeliantės prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala neturėtų būti priteisiama, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai, kelionės išlaidos neįrodytos, nušalinimas nuo pareigų taikytas teisėtai, informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse žala neįrodyta.
Atsakovo atstovas Muitinės kriminalinė tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė klaidingai mano, kad jokie teisės aktai, įskaitant ir Rizikos valdymo taisykles, nenumatė jai pareigos atlikti fizinį krovinio patikrinimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama, ar apeliantė turėjo ir (ar) galėjo krovinio tikrinimo metu nustatyti rizikos požymius, ar tokie požymiai egzistavo, jų buvo pakankamai, jog pareigūnas turėtų pareigą imtis veiksmų atlikti fizinį krovinio patikrinimą. Apeliantės pateikta medicinos ekspertizės išvada yra nepagrįsta, jos duomenys nesutampa su išvadomis. Apeliantės susirgimus galėjo lemti kitas (2012-04-23) pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsakovo atstovas LR teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nusikaltimai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiesiogiai susiję su apeliantės tarnybinėmis pareigomis. Apeliantė turėjo laikytis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių ir atidžiai įvertinti rizikos veiksnius, nes prieš keturis mėnesius iki šio įvykio apeliantei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kito kontrabandinio krovinio nepatikrinimo. Per tokį trumpą laiką, paaiškėjus dviem kontrabandos faktams, pagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir apeliantė nušalinta nuo pareigų.
Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo atliekamas teisėtai, todėl iš šių veiksmų negali būti kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka ieškovė S. G. 2015 m. sausio 6 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir prašo patenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodo, kad ieškovei įtarimai dėl veikos, numatytos BK 229 straipsnyje buvo pareikšti dėl to, kad ji tariamai netinkamai atliko savo pareigas, nes taikė tik dokumentinio tikrinimo būdus, nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo, tuo pažeisdama Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B- 867 patvirtintas Rizikos valdymo muitinės poste taisykles bei kitus norminius aktus. Tačiau ieškovė pamainos viršininko nurodymu 2012 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirta atlikti tik dokumentinius, o ne fizinius krovinių tikrinimus. Sunkvežimį vizualiai apžiūrėjo kitas muitinės pareigūnas G. T.. Be to muitinį tikrinimą reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir Rizikos valdymo taisyklės, nenumatė ieškovei pareigos kiekvienu atveju, net ir esant atitinkamiems rizikos veiksniams, privalomai atlikti fizinį tikrinimą. Ieškovė negalėjo pažeisti Rizikos valdymo taisyklių, nes ji nebuvo paskirta atsakinga už rizikos valdymą, neturėjo tam reikalingos kvalifikacijos, didelio darbo stažo. Įtarimai ieškovei dėl veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymo, buvo pareikšti nepagristai ir neteisėtai, nesant pakankamai duomenų. Todėl, esant nepagrįstam ieškovės įtarimui, atitinkamai nepagrįstai ieškovės atžvilgiu buvo taikytos ir procesinės prievartos priemonės: laikinas sulaikymas ilgiau nei parai (BPK 140 str.); asmens krata bei krata darbo vietoje (BPK 145 ir 146 str.); rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.): laikinas nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.). Ieškovės, kaip neteistos, nuolatinį darbą ir du nepilnamečius vaikus turinčios moters, įtariamos nesmurtinio nusikaltimo padarymu, atžvilgiu nepagristai buvo taikytas laikinas sulaikymas. Atsižvelgiant į ieškovės individualią situaciją, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ji būtų bėgusi (slėpusis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdžiusi procesui ar dariusi naujus nusikaltimus. Ikiteisminiame tyrime buvo atlikta neteisėta ieškovės apklausa, kurios metu pareigūnai ant ieškovės rėkė, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas tik po daugiau nei 8 mėnesių, nors pareigūnai galėjo pasinaudoti vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga, kurioje matyti, kad fizinį krovinio patikrinimą atliko ne ieškovė, o kitas pareigūnas; ieškovė galėjo būti apklausta kaip liudytoja, o ne kaip įtariamoji; prieš ieškovei pareiškiant įtarimus galėjo būti apklaustas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto viršininkas V. D., nes būtent jis nurodydavo, kada būtina sverti visas su kroviniais iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančias transporto priemones. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams, išanalizavus ieškovės pareigas reglamentuojančius teisės aktus, aktualias tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas, tyrimas galėjo būti atliktas per žymiai trumpesnį laiką. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė savo turėtus piniginius nuostolius, atsiradusius būtent dėl ikiteisminiame tyrime atliktų neteisėtų veiksmų.
Atsakovo atstovas Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. gruodžio 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose palaiko savo procesinę poziciją. Nurodo, jog ginčo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas stambus kontrabandinis cigarečių krovinys, tyrimas pradėtas dėl tyčinių sunkių nusikaltimų. Esant pagrindui manyti, kad S. G. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių ir siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, 2010 m. rugpjūčio 28 d. ji buvo laikinai sulaikyta, buvo atlikta jos darbo vietos ir asmens krata. Laikino sulaikymo protokole nurodytas sulaikymo pagrindas (užklupta, kai padarė nusikalstamą veiką). Visi nurodyti veiksmai (sulaikymas ir kratos) buvo atliekami operatyviai, siekiant išsiaiškinti visas įvykio detales. S. G. buvo sulaikyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. 17 val., 17.30 val. atlikta krata jos darbo vietoje, tos pačios dienos 19.25 val. surašytas laikino sulaikymo protokolas, 19.35 val. iki 19.45 val. atlikta asmens krata ir surašytas asmens kratos protokolas. S. G. apklausta (kaip įtariamoji) 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuo 13.20 val. iki 15 val., paleista iš laikinojo sulaikymo iškart po apklausos, t.y. 2010 m. rugpjūčio 27 d. 15.15 val. Ieškovei pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnio 1 dalyje, buvo įteiktas 2010 m. rugpjūčio 27, t.y. prieš apklausą, kuri vyko 2010 m. rugpjūčio 27 d. S. G. buvo pareikštas įtarimas, kad ji, būdama organizuotos grupės nariu, padarė kontrabandą ir, būdama valstybės tarnautoja, netinkamai atlikusi savo pareigas, padarė didelę žalą valstybei, taikė tik dokumentinį transporto priemonės tikrinimą, o nenuėmė plombų, neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo. Prieš 2010 m. rugsėjo 3 d. vykusią antrąją S. G. apklausą, jai buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnio l dalyje. Vėliau S. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. S. G. buvo laikinai - nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d. nušalinta nuo Šalčininkų kelio posto inspektorės pareigų. Sulaikant S. G., egzistavo BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens laikinojo sulaikymo pagrindai. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu buvo nutrauktas 2011 m. gegužės 6 d.. Ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu truko 8 mėn. ir 9 dienas. Terminas nuo įtarimo S. G. pareiškimo iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo negali būti laikomas nepagristai ilgu, kadangi ikiteisminis tyrimas vyko operatyviai ir nuosekliai, jo metu buvo atlikti keturi specialisto tyrimai, apklausiami kiti įtariamieji. S. G. tikrintas automobilis, kuriame vėliau buvo aptikta kontrabanda, atitiko kelis taisyklėse nurodytus rizikos požymius. Be to ginčo atvejis buvo ne pirmas, kai S. G. dirbant poste, jos patikrinta transporto priemone buvo įvežta kontrabanda.
Atsakovo atstovas Muitinės kriminalinė tarnyba 2014 m. gruodžio 31 d. paaiškinimuose nurodo, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Nesurinkus pakankamai įrodymų apie ieškovės dalyvavimą nusikalstamos organizuotos grupės veikloje, 2010 m. rugpjūčio 28 d. gabenant kontrabandinį krovinį, įtarimai ieškovei 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo pakeisti, ieškovę įtariant valstybės tarnautojo pareigų neatlikimu, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar buvo rizikos požymių ar posto vadovo nurodytų aplinkybių, kuomet muitinės pareigūnas privalo atlikti fizinį krovinio patikrinimą, ar jas ieškovė turėjo ir galėjo nustatyti, ar buvo ieškovei iškilusi pareiga tikrinti kontrabandinį krovinį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti ieškovę nusikalstama veika, nes buvo žinoma, kad krovinys yra rizikingas (dokumentuose rodoma, kad gabenami medienos gaminiai, gabenama iš Baltarusijos Respublikos), taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo informacijos, kad kiti ieškovės pamainos pareigūnai dalyvavo nusikalstamos organizuotos grupės veikloje, pervežant šį kontrabandinį krovinį, todėl tyrimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti, ar ieškovė galėjo pastebėti ir šiuos rizikos požymius - t.y. įtartiną kolegų elgesį, 2010 m. rugpjūčio 26 d. į postą atvažiavus kontrabandiniam kroviniui ir pan. Daugiau nei parą trukusio laikino sulaikymo paskyrimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi ieškovė buvo įtarta sunkaus nusikaltimo padarymu - dalyvavimu organizuotoje grupėje, kurioje taip pat įtarta, kad dalyvauja kiti jos pamainos muitinės pareigūnai, gabenant didelės vertės - 4 mln. litų cigarečių kontrabandą, ir valstybės tarnautojo pareigų neatlikimu, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei.
Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. gruodžio 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose palaikė savo procesinę poziciją. Trečiojo asmens nuomone, nušalinimas nuo pareigų ieškovei paskirtas laikantis BPK nustatytos tvarkos ir terminų. Nušalinimas nuo pareigų yra procesinės prievartos priemonė, kuri buvo taikyta teisėtai, t.y., nepažeidžiant BPK reikalavimų. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1P-421K nušalino S. G. posto inspektorę nuo užimamų pareigų laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. Pareigūnė S. G. į pareigas - posto inspektorės pareigas grįžo 2010 m. lapkričio 10 d.
CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius paaiškinimus, ieškovės S. G. pateiktą 2009 m. vasario 26 d. muitinės mokymo centro pažymėjimą Nr. 27795, mokėjimo kvitus, atsakovo atstovo Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktą atskiriamų dokumentų ir daiktų sąrašo kopiją.
Iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjantis bylą teismas privalomai atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės S. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo apeliantė grindžia šiais, jos manymu, neteisėtais ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuroro veiksmais: 1) nepagrįstu ikiteisminio tyrimo apeliantės atžvilgiu pradėjimu bei nepagrįstai ilgai užsitęsusiu ikiteisminio tyrimo procesu (savalaikio ikiteisminio tyrimo nenutraukimu); 2) procesinės prievartos priemonių (laikino sulaikymo, apklausos, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nušalinimo nuo pareigų, kratos ir asmens kratos) apeliantės atžvilgiu naudojimo neteisėtumu.
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o, neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t.y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 2 str.). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).
Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. d. buvo sulaikyta ir apklausta, kaip įtariamoji, o 2010 m. rugpjūčio 27 d. paleista iš laikino sulaikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad sprendimui laikinai sulaikyti apeliantę turėjo įtakos tiek jai pareikštų įtarimų pobūdis, tiek jos einamos pareigos. 2010 m. rugpjūčio 26 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (04-1-136-10) pagal BK 199 straipsnio l dalį (kontrabanda) ir BK 199² straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestintomis prekėmis). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai aptiko vilkiką su puspriekabe, kurioje buvo apie 600 000 pakelių cigarečių, kurių muitinė vertė - apie 4 000 000 Lt. Ši transporto priemonė atvyko iš Baltarusijos Respublikos 2010 m. rugpjūčio 26 d. per Lietuvos Respublikos sieną. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą. Šiame poste tuo metu, kai atvyko minėta transporto priemonė, eidama Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektorės pareigas dirbo apeliantė, kuri atliko tik dokumentinį transporto priemonės tikrinimą. Įtarimai apeliantei pareikšti dėl nusikalstomos veikos, vykdant jos tiesiogines pareigas, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nesulaikyta ji trukdytų tyrimui, galėtų įtakoti liudytojus ar pan.
Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantės tikrintas automobilis (kuriame vėliau buvo aptikta kontrabanda) atitiko ne vieną minėtose taisyklėse nurodytą rizikos požymį: deklaruoti kroviniai (medžio drožlių plokštės ir klijuota fanera - 15.2 p.); pakrovimo vieta buvo didelės rizikos šalyje (19.6 p.); gabenta iš šalies, kurioje prekių kainos kur kas mažesnės (19.12 p.); gabenimo maršrutas buvo žinomas kaip būdingas tam tikriems pažeidimams (19.13 p.). Šie rizikos veiksniai nagrinėjamu atveju ieškovės buvo įvertinti nepakankamai, neatsižvelgta, kad minėtose taisyklėse išdėstytų rizikos informacijos šaltinių, rizikos veiksnių ir rizikos požymių sąrašai nėra baigtiniai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, jog ginčo atvejis buvo jau ne pirmas, kuomet, apeliantei dirbant poste, jos patikrinta transporto priemone buvo įvežta kontrabanda. 2010 metų balandžio mėnesį Muitinės kriminalinėje tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 04-1-118-10) pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2010 m. balandžio 9 d. (t.y. prieš keturis mėnesius iki ginčo įvykio) Vilniuje Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai sulaikė patikrinimui vilkiką, vykusį iš Baltarusijos Respublikos per Šalčininkų kelio postą. Šios transporto priemonės dokumentinį patikrinimą taip pat atliko ieškovė, vėliau jos patikrintame vilkike buvo rastas kontrabandinis krovinys, apie ką apeliantė buvo informuota bei apklausta kaip liudytoja. Šio krovinio rizikos požymiai buvo analogiški nagrinėjamos bylos kroviniui, dėl kurio buvo pradėtas ginčo ikiteisminis tyrimas (Nr. 04-1-136-10), rizikos požymiams.
Atsakovą atstovaujančios Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis Šalčininkų kelio poste 2010 m. buvo įformintos 2613 tranzito deklaracijos iš Baltarusijos. Ginčo laikotarpiu duomenys apie atliktus tranzitu gabentus krovinių fizinius patikrinimus nebuvo fiksuojami informacinėse sistemose. Tačiau 2014 m. rugpjūčio mėnesį (tą patį mėnesį, kai 2010 m. buvo gabenta kontrabanda) Šalčininkų kelio poste buvo įforminta 516 tranzito deklaracijų ir net 35 gabenamiems kroviniams buvo atliktas fizinis patikrinimas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad bendro rizikos valdymo ir tikrinimo proceso dalis yra ir atsitiktinė atranka, kuomet krovinys pasirenkamas tikrinimui atsitiktinai. Muitinės pareigūnas turi teisę tikrinti bet kurį krovinį, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių rizikos požymių įžvelgia.
Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pakankamos prielaidos įtarimams, kad apeliantė netinkamai atliko tarnybines pareigas. Apeliantės tikrintas krovinys turėjo net keturis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1 B-867 patvirtintų taisyklių požymius, faktinis krovinio svoris skyrėsi nuo nurodyto dokumentuose, nors ir neženkliai, analogišku atveju, kai apeliantė taip pat taikė tik dokumentinį patikrinimo būdą, į Lietuvos Respubliką jau buvo įvežta kontrabanda, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame apeliantė apklausta kaip liudytoja, pareigūnai, tiriantys su muitines veikla susijusias nusikalstamas veikas buvo gavę pakankamai kriminalinės žvalgybos duomenų, leidžiančių pareikšti įtarimus apeliantei. Visų šių aplinkybių visuma buvo pakankamas pagrindas, kad būtų galima įtarti apeliantę netinkamu tarnybos pareigų atlikimu ir taikyti jos atžvilgiu procesinės prievartos priemones.
Daugiau nei parą trukusio laikino sulaikymo paskyrimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi ieškovė buvo įtarta sunkaus nusikaltimo padarymu - dalyvavimu organizuotoje grupėje, kurioje taip pat įtarta, kad dalyvauja kiti jos pamainos muitinės pareigūnai, gabenant didelės vertės - 4 mln. litų cigarečių kontrabandą, ir valstybės tarnautojo pareigų neatlikimu, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei. Esant pagrindui manyti, kad S. G. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymių ir siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, 2010 m. rugpjūčio 28 d. ji buvo laikinai sulaikyta, buvo atlikta jos darbo vietos ir asmens krata. Laikino sulaikymo protokole nurodytas sulaikymo pagrindas (užklupta, kai padarė nusikalstamą veiką). Visi nurodyti veiksmai (sulaikymas ir kratos) buvo atliekami operatyviai, siekiant išsiaiškinti visas įvykio detales.
Apeliantės teiginius dėl per ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas priklauso individualiai nuo konkrečios bylos, konkrečių aplinkybių, bylos dalyvių iniciatyvos ar jos nebuvimo ir jokių konkrečių terminų, per kuriuos turėtų būti išnagrinėtos vienos ar kitos rūšies bylos nenustatyta, todėl tiek pat laiko užtrukęs baudžiamasis procesas vienoje byloje galėtų būti traktuojamas kaip nepagrįstai ilgai trunkantis, o kitoje – kaip atitinkantis proceso greitumo principo reikalavimus. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos yra vertinama, ar byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiko terminą: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo veikla ir elgesys bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, taip pat valdžios institucijų elgesys ir iniciatyva tiriant bylą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-136-10 apeliantės atžvilgiu buvo pradėtas 2010 m. rugpjūčio 26 d., o nutrauktas 2011 m. gegužės 6 d., jo trukmė 8 mėnesiai. Per tą laiką, kaip tvirtina bylos duomenys, S. G. buvo sulaikyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. 17 val., 17.30 val. atlikta krata jos darbo vietoje, tos pačios dienos 19.25 val. surašytas laikino sulaikymo protokolas, 19.35 val. iki 19.45 val. atlikta asmens krata ir surašytas asmens kratos protokolas. S. G. apklausta (kaip įtariamoji) 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuo 13.20 val. iki 15 val., paleista iš laikinojo sulaikymo iškart po apklausos, t.y. 2010 m. rugpjūčio 27 d. 15.15 val. Ieškovei pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnio 1 dalyje, buvo įteiktas 2010 m. rugpjūčio 27, t.y. prieš apklausą, kuri vyko 2010 m. rugpjūčio 27 d. S. G. buvo pareikštas įtarimas, kad ji, būdama organizuotos grupės nariu, padarė kontrabandą ir, būdama valstybės tarnautoja, netinkamai atlikusi savo pareigas, padarė didelę žalą valstybei, taikė tik dokumentinį transporto priemonės tikrinimą, o nenuėmė plombų, neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo. Prieš 2010 m. rugsėjo 3 d. vykusią antrąją S. G. apklausą, jai buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnio l dalyje. Vėliau S. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. S. G. buvo laikinai - nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d. nušalinta nuo Šalčininkų kelio posto inspektorės pareigų. Sulaikant S. G., egzistavo BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens laikinojo sulaikymo pagrindai. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu buvo nutrauktas 2011 m. gegužės 6 d.. Taigi ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu truko 8 mėn. ir 9 dienas ir jis negali būti laikomas nepagristai ilgu, kadangi ikiteisminis tyrimas vyko operatyviai ir nuosekliai, jo metu buvo atlikti keturi specialisto tyrimai, apklausiami kiti įtariamieji, atlikti kiti veiksmai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.