Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-369-450/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-26
Bylos Nr.: e2A-369-450/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21703-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: T. K.
Atsakovas: A. P., N. P.
Trečiasis asmuo: A. I.

Kategorijos

2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-369-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21703-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 3.2.4.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ir atsakovų A. P. bei N. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1096-565/2019 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovams A. P. ir N. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. I., A. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. K. prašė priteisti iš atsakovo A. P. 60 820,20 Eur skolą, 24 825,31 Eur palūkanas ir 5 proc. metines procesines palūkanas; priteisti iš atsakovės N. P. – 60 820,20 Eur skolą, 24 825,31 Eur palūkanas ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. spalio 25 d. atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį (toliau – taip pat ir atsakovo vekselis arba vekselis), kuriuo įsipareigojo trečiajam asmeniui A. I. iki 2011 m. kovo 25 d. sumokėti 210 000 Lt (60 820,20 Eur). Vekselis apmokėtas nebuvo, dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą nesikreipta. 2013 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo A. I. pardavė ieškovui reikalavimo teises į atsakovą pagal atsakovo vekselį, todėl atsakovas vekselyje nurodytą 60 820,20 Eur sumą turi sumokėti ieškovui. Už naudojimąsi 60 820,20 Eur suma 7 metus ir 3 mėnesius pagal CK 6.872 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas atsakovas turi sumokėti ieškovui 24 825,31 Eur palūkanas, apskaičiuotas pagal komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią 2010 m. spalio mėn., t. y. 5,63 proc.

3. 2010 m. spalio 25 d. atsakovė pasirašė paprastąjį vekselį (toliau – taip pat ir atsakovės vekselis arba vekselis), kuriuo įsipareigojo trečiajam asmeniui A. I. iki 2011 m. kovo 25 d. sumokėti 210 000 Lt (60 820,20 Eur). Vekselis apmokėtas nebuvo, dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą nesikreipta. 2013 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo A. I. pardavė ieškovui reikalavimo teises į atsakovę pagal atsakovės vekselį, todėl atsakovės vekselyje nurodytą 60 820,20 Eur sumą atsakovė turi sumokėti ieškovui. Už naudojimąsi 60 820,20 Eur suma 7 metus ir 3 mėnesius pagal CK 6.872 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas atsakovė turi sumokėti ieškovui 24 825,31 Eur palūkanas, apskaičiuotas pagal komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią 2010 m. spalio mėn., t. y. 5,63 proc.

Atsiliepimas

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad 2010 m. atsakovų (vyro ir žmonos) ir A. I. šeimos artimai bendravo. Tuo metu atsakovų įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vildeta“ trūko apyvartinių lėšų. A. I. pasiūlė atsakovams paskolinti pinigų. Pinigų perdavimo–priėmimo akte (spausdintame tekste) nurodyta, kad perduodama 220 000 Lt, nes tiek trečiasis asmuo A. I. buvo pažadėjęs paskolinti, tačiau realiai atsakovei buvo perduota 200 000 Lt. Suteikęs 200 000 Lt paskolą, A. I. paprašė atsakovų pasirašyti vekselius kaip paskolos užtikrinimo priemonę. Kiekvienas iš atsakovų 2010 m. spalio 25 d. pasirašė po vekselį dėl 210 000 Eur sumokėjimo A. I. iki 2011 m. kovo 25 d. Po kelių dienų A. I. susisiekė su atsakove ir nurodė, kad paskolos sutartį dėl suteiktos paskolos reikia pasirašyti su jo žmona A. I., kadangi A. I. formaliai neturi pinigų, kuriuos galėtų paskolinti. Pasirašius paskolos sutartį su A. I., A. I. vėl pateikė atsakovams pasirašyti vekselius.

5. Iš trečiojo asmens gautą 200 000 Lt paskolą atsakovė paskolino UAB „Vildeta“ apyvartinėms lėšoms. 2011 m. rugsėjo–spalio mėn. UAB „Vildeta“ šiuos pinigus grąžino atsakovei, o atsakovė juos iš karto grąžino A. I., kadangi jos vardu buvo perrašyta 2010 m. spalio 25 d. paskolos sutartis. Vėliau artimi santykiai tarp atsakovų ir A. I. šeimų nutrūko. Apie A. I. pretenzijas atsakovams dėl neva A. I. negrąžintos paskolos atsakovai sužinojo tik 2017 metais, ieškovui iškėlus bylą teisme. Paskolos pinigų iš A. I. pagal su ja 2010 m. spalio 25 d. sudarytą paskolos sutartį ir jai išrašytus vekselius atsakovai nėra gavę.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo A. I. nurodė, kad 2010 m. spalio 25 d. jis paskolino atsakovams 400 000 Lt; tą pačią dieną jo žmona A. I. taip pat paskolino atsakovams 400 000 Lt; paskolos buvo perduotos grynais pinigais. Dėl paskolos dalies buvo sudaryta paskolos sutartis, tačiau paskui nuspręsta, kad paskolos bus įformintos atsakovų išrašytais vekseliais. Kiekvienas iš atsakovų išrašė po 210 000 Lt vekselį A. I. naudai ir po 210 000 Lt vekselį A. I. naudai; papildomą 40 000 Lt sumą sudarė už paskolą mokėtinos palūkanos. Atsakovai yra grąžinę tik 400 000 Lt paskolą trečiojo asmens žmonai A. I.: 200 000 Lt atsakovė pervedė į A. I. sąskaitą, o 200 000 Lt perdavė A. I. grynais pinigais, kuriuos jis perdavė A. I.; paskola A. I. nebuvo grąžinta.

7. Trečiasis asmuo A. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2019 m. birželio 5 d. prašyme nurodė, kad palaiko ieškovo atstovo išsakytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu priteisė iš atsakovų N. P. ir A. P. solidariai ieškovo T. K. naudai 3 348,68 Eur palūkanas ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 3 348,68 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš T. K. N. P. naudai 7 547,86 Eur ir valstybės naudai 18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nurodė, kad atsakovų išrašyti vekseliai A. I. ir A. I. patys savaime nepatvirtina paskolos teisinių santykių tarp atsakovų ir A. I. bei A. I. egzistavimo, nes šiuose vekseliuose nėra jokių duomenų, įrodančių, kad A. I. ir A. I. perdavė kiekvienas kiekvienam iš atsakovų po 210 000 Lt. Atsakovų nurodytas aplinkybes, kad 2010 m. spalio 25 d. A. I. perdavė atsakovei 200 000 Lt, patvirtina atsakovės ir A. I. ranka rašyti įrašai ant 2015 m. spalio 25 d. pinigų perdavimo–priėmimo akto prie 2010 m. spalio 25 d. paskolos sutarties.

10. Teismas vertino, kad byloje nėra įtikinančių paaiškinimų, kodėl tą pačią dieną atsakovams perdavus grynais pinigais dideles pinigų sumas (pagal A. I. teiginius 840 000 Lt, t. y. po 210 000 Lt kiekvienam iš atsakovų iš A. I. ir A. I.), tik dalies pinigų – 200 000 Lt, perdavimas buvo patvirtintas raštu.

11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog A. I. 2010 m. spalio 25 d. suteikė 210 000 paskolą atsakovui ir 210 000 Lt paskolą atsakovei. Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą spręsti, kad 2010 m. spalio 25 d. A. I. suteikė atsakovams 200 000 Lt paskolą, perduodamas šią sumą grynais pinigais atsakovei. Atsakovė šią paskolą A. I. grąžino, 2011 m. rugsėjo–spalio mėn. pervesdama 200 000 Lt į A. I. sąskaitą.

12. Teismas vertino, kad atsakovai už naudojimąsi A. I. suteikta 200 000 Lt paskola turi mokėti ieškovo nurodytas palūkanas, dėl kurių dydžio atsakovai prieštaravimų nereiškė, o ieškovas 2013 m. gegužės 31 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo teisę šių palūkanų iš atsakovų reikalauti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Ieškovas T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – T. K. ieškinį tenkinti; netenkinus ieškinio, sumažinti iš T. K. N. P. priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, sprendimą grindė iš esmės vien tik atsakovų nenuosekliais, prieštaringais ir elementarios logikos dėsniams prieštaraujančiais paaiškinimais, neįvertino netinkamo atsakovų procesinio elgesio nuslepiant ypač reikšmingas bylai faktines aplinkybes apie išrašytus dar du vekselius, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų.

13.2. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl A. I. grąžintos pinigų sumos (200 000 Lt) sąsajumo su jai atsakovų išrašytais vekseliais. Esant ginčui dėl faktinių aplinkybių, teismas privalėjo tirti ir vertinti visų keturių vekselių išrašymo aplinkybes ir dėl to pasisakyti teismo sprendime.

13.3. Ieškinio reikalavimus ieškovas kildina ir teisinis ginčas tarp proceso šalių vyksta iš dviejų 2010 m. spalio 25 d. N. P. ir A. P. A. I. išrašytų paprastųjų vekselių (ginčo vekseliai), dėl kurių autentiškumo, formos ar turinio trūkumų atsakovai nekelia ginčo. Atsakovams neįvykdžius sandorių (paskolų), kurių pagrindu buvo išduoti aptariami vekseliai, ieškovas jam parduotus vekselius gali panaudoti ir naudoja įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

13.4. Ieškovas tarp A. I. ir atsakovų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, įrodinėja objektyviais rašytiniais įrodymais: vekseliais, atsakovų paaiškinimais, teiktais mokesčių administratoriui ir teismui procesiniuose dokumentuose, apie skirtingas pinigų gavimo–perdavimo vietas ir, kad pinigai buvo perduoti du kartus (kas patvirtina ne vienos paskolos suteikimą), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, pareiškimais notarei ir kt., tuo tarpu, atsakovai į bylą nepateikė jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog ginčo vekseliuose nurodyta suma jiems nebuvo perduota.

13.5. Nors ginčo vekseliuose ir nėra tiesiogiai užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, t. y. nėra įrašo apie pinigų perdavimą–priėmimą, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose.

13.6. Teismas rėmėsi tik atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, neišnagrinėjo sandorių šalių valios pasirašant ginčo vekselius ir elgesio po jų išrašymo, nemotyvuodamas atmetė ieškovo objektyvius rašytinius įrodymus. Atsakovai procesiniuose dokumentuose teigia, kad vekseliai buvo išrašyti kaip 200 000 Lt paskolos iš A. I. grąžinimo garantas, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) N. P. nurodė, jog skolinantis iš A. I. joks garantas nebuvo numatytas.

13.7. Nesutinka su atsakovų argumentu, kad jie nesuvokė vekselio teisinės prigimties, paskirties bei sukeliamų padarinių (atsakovai yra išsilavinę ir turi pakankamai verslo patirties), todėl vekselių pasirašymas negalėjo būti nulemtas A. I. suklaidinimo. Atsakovai nei vekseliams galiojant, nei jiems praradus abstraktumo savybę ir tapus skolos rašytiniu įrodymu, nesiėmė jokių teisinių priemonių juos nuginčyti kaip turinčius valios trūkumų. Faktas, kad visi keturi vekseliai dėl 840 000 Lt sumos buvo pasirašyti tą pačią dieną (t. y. nepakeičiant jų vienų kitais), kaip tik ir eliminuoja atsakovų klaidos tikimybę, tų pačių sumų dubliavimą.

13.8. Dalis paskolintų lėšų, kurios buvo grąžintos, buvo susijusios su paskola atsakovų įmonei UAB „Vildeta“, todėl atsakovai pageidavo papildomo lėšų perdavimo patvirtinimo, tam, kad įmonė turėtų papildomą pagrindimą savo buhalterinei apskaitai. Tuo tarpu, skolinantis kitą sumą (pagal ginčo vekselius) atsakovai tokio patvirtinimo nepageidavo.

13.9. Ginčo laikotarpiu atsakovų finansinė padėtis nebuvo gera, jų turtui dėl įsiskolinimų ir vykusių teisminių turtinių ginčų buvo taikyti daugkartiniai areštai, tačiau po paskolų iš A. I. ir A. I. suteikimo, pareiškėjai sugebėjo pabaigti savo gyvenamojo namo statybą.

Žemesnės instancijos teismas

13.10. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš ieškovo T. K. atsakovės N. P. naudai net 7 547,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes du prieštaravimus ir du atsiliepimus rengė advokato padėjėja, už kurios teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus užmokesčio dydis, be to, teiktų dokumentų turinys yra identiškas. Maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai dydis galėtų būti ne daugiau nei 3 546,63 Eur.

Šalies argumentai

14. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje dėl 3 348,68 Eur palūkanų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 348,68 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje ieškinį atmesti bei atsakovams priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Kadangi atsakovai 2011 m. rugsėjo–spalio mėn. grąžino A. I. suteiktą 200 000 Lt paskolą, ieškovas 2013 m. gegužės 31 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartimis neįgijo iš A. I. reikalavimo teisių į atsakovus pagal atsakovų A. I. išrašytus vekselius, nes A. I. šių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisių į atsakovus grąžinti vekseliuose nurodytas sumas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

14.2. Teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas (CK 6.872 straipsnio 1, 3 dalys), nes pripažinęs, jog pagal atsakovų išrašytus vekselius A. I. ir A. I. paskolos sandorio nebuvo, t. y. pinigai nebuvo perduoti atsakovams, be teisinio pagrindo priteisė iš atsakovų palūkanas už pinigų skolinimą.

14.3. Teisę reikalauti sumokėti palūkanas galėjo realizuoti A. I. 2010 m. spalio 25 d. paskolos sutarties ir pinigų priėmimo–perdavimo akto pagrindu, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo ir 2019 m. kovo 28 d. pareiškimu teismui pranešė, kad ji atsakovams pretenzijų neturi, nors atsakovai vėlavo grąžinti paskolą ir nesumokėjo palūkanų.

14.4. Kadangi nėra pagrindo priteisti palūkanas už pinigų skolinimą, nėra teisinio pagrindo priteisti ir procesines palūkanas.

Atsiliepimas

15. Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir ieškovo ginčijamoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose bei atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, detaliai, išsamiai ir nuosekliai išdėstė atsakovus ir A. I. bei jo šeimą siejusius asmeninius bei darbinius santykius iki vekselių pasirašymo ir jų pasirašymo laikotarpiu.

15.2. Mokėjimo vieta buvo nurodyta UAB „Vildeta“, nes A. I. buvo žinoma, kad pinigai yra skolinami UAB „Vildeta“ apyvartinėms lėšoms, tačiau grynieji pinigai buvo perduoti teisininkės A. D. biure, (duomenys neskelbtini).

15.3. Atsakovams pasirašius paskolos sutartį su A. I., A. I. atsakovams vėl pateikė pasirašyti ir paprastuosius neprotestuotinus vekselius kaip užtikrinimo priemonę, kad suteikta paskola bus grąžinta. Netikslumai dėl nurodytų sumų nebuvo taisomi, nes A. I. paaiškino, kad tai yra tik paskolos grąžinimo užtikrinimas, o suteiktos paskolos tiksli suma yra nurodyta paskolos sutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

15.4. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atliko visų byloje esančių rašytinių įrodymų analizę, vertino juos kartu su šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, todėl ieškovo argumentus laiko deklaratyviais, nepagrįstais ir neteisingais.

15.5. Teismas nustatė, kad ginčo vekseliai nebuvo pateikti apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir terminais, todėl ieškovas turėjo įrodyti, jog A. I. suteikė atsakovams paskolas, kurių pagrindu buvo išrašyti vekseliai, o atsakovų prievolė pagal vekselius yra vykdytina. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

15.6. Nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, nes priteista suma atitinka advokato padėjėjos ir advokatės darbo sąnaudas ir neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių.

Atsiliepimas

16. Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Atsakovai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdami apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo vekseliuose nurodyta suma jiems nebuvo perduota, apsiribodami deklaratyviu atsiskaitymo pagal juos pareigos neigimu.

16.2. Visi atsakovų argumentai apie tariamai grąžintą iš A. I. gautą paskolą yra susiję būtent su prievolės A. I. vykdymu, o ne su ginčo vekseliais. Ginčo vekseliai (atsakovų išrašyti A. I.) atitinka visus ĮPVĮ išvardytus rekvizitus, vekselių tekstą yra asmeniškai pasirašę atsakovai, parašų tikrumas nenuginčytas. Nors šie įstatymo reikalavimus atitinkantys vekseliai įstatyme nustatytais terminais nebuvo pateikti apmokėti ir dėl jų nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, tai nereiškia, kad atsakovų prievolės pagal šiuos vekselius savaime pasibaigė, ar jie neteko teisinės galios.

16.3. Atsakovai nėra pateikę jokių objektyvių įrodymų, kad jie pagal ginčo vekselius būtų atsiskaitę su A. I., kas patvirtina, jog A. I. (kaip vekselių gavėjas) 2013 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleisdamas reikalavimo teisę pagal ginčo vekselius T. K. (ieškovui) turėjo reikalavimo teisę vekselio davėjams (atsakovams).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies – iš atsakovų N. P. ir A. P. solidariai ieškovo T. K. naudai priteistos 3 348,68 Eur palūkanos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 3 348,68 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo T. K. atsakovės N. P. naudai priteista 7 547,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas įrodinėja, kad A. I. perdavė atsakovams vekseliuose, kuriuos iš A. I. įsigijo ieškovas, nurodytas pinigų sumas – po 210 000 Lt ir šių sumų atsakovai negrąžino. Be to, vekseliai nėra nuginčyti, todėl juose nurodytos sumos turi būti priteistos ieškovui. Tuo tarpu, atsakovai teigia, kad 2010 m. spalio 25 d. jiems buvo suteikta tik viena 200 000 Lt paskola, kurią perdavė A. I. ir kuri buvo grąžinta atsakovei pervedus A. I. 200 000 Lt. Todėl, atsakovų vertinimu, ieškovui 2013 m. gegužės 31 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartimis neįgijus iš A. I. reikalavimo teisių į atsakovus pagal atsakovų A. I. išrašytus vekselius, iš jų nepagrįstai ieškovo naudai priteistos palūkanos ir metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: Vilniaus rajono 1- ojo notarų biuro notarės informaciją apie A. I. ir A. I. siųstus laiškus atsakovams ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus su istorija.

20. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateikti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai yra registrų duomenys, kuriais teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis, atsisako šiuos dokumentus priimti ir naudosis Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei juos vertins. Įvertinusi kitus ieškovo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, nors šie įrodymai ir galėjo būti pateikti anksčiau, bet jų pateikimo būtinybė iškilo papildant pirmosios instancijos teismo vertintas ir patikslinant tam tikras apeliaciniuose skunduose ginčijamas aplinkybes. Be to, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko su jais susipažinti, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie apelianto piktnaudžiavimą naujų įrodymų teikimo teise, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vekselio išdavimo pagrindo, įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo ir įrodymų vertinimo

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai pagal atsakovų A. I. išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriems pateikti apmokėti jau yra pasibaigęs ĮPVĮ nustatytas terminas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas ir ar teisingai įvertino įrodymus.

24. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas šį vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsnio 3 ir 4 punktais, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl vekselio turėtojo teisės pasibaigimo yra išaiškinęs, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

26. Tačiau pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, jau neturi paprastojo vekselio galios, savaime dar nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

27. Taigi vekselio turėtojui yra suteikta galimybė teisme įrodyti prievolinių teisinių santykių buvimą ir po to, kai yra praleidžiamas vekselio pateikimo apmokėti terminas. Vis tik tokia galimybė negali būti aiškinama kaip nekvestionuotina vekselio turėtojo teisė į ieškinio patenkinimą vien dėl vekselio abstraktumo savybės, o apeliantas (ieškovas), kaip matyti iš jo procesinių dokumentų, laikosi būtent tokios pozicijos. Kasacinio teismo praktikoje, taip pat ir jau cituotoje pirmiau, šiuo aspektu pasisakyta, kad vekselio abstraktumo savybė nereiškia, jog jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo (be jokios priežasties) arba visais atvejais likti apyvartoje ir po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Vadinasi, vekselio išdavimo pagrindas turėtų būti identifikuojamas arba iš paties vekselio turinio, arba iš kitų atitinkamo sandorio, tapusio vekselio išdavimo pagrindu, sudarymą patvirtinančių duomenų, ir šis vekselio išdavimo pagrindas turi būti neišnykęs (t. y. tas sandoris neįvykdytas).

28. Kai dokumentas, įvardintas kaip vekselis, pagal įstatymą jau neturi vekselio galios, o nagrinėjamoje byloje taip ir yra atsitikę, tai aplinkybes, kokio konkretaus sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, taip pat faktą, kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti pats taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017). Įrodinėjant sandorio sudarymą vekselis turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turėtų įvertinti byloje esančių įrodymų visetą ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai N. P. ir A. P. yra pasirašę A. I. išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 210 000 Lt sumai, kurių apmokėjimo data – iki 2011 m. kovo 25 d. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose vekselių išdavimo pagrindu įvardijo paskolą, tvirtindamas, kad atsakovai nėra grąžinę paskolos.

30. Nagrinėjamo ginčo specifika yra ta, kad atsakovai apskritai neigia paskolos teisinių santykių, kaip A. I. išrašytų vekselių pasirašymo pagrindo, buvimo faktą, tvirtindami, kad 2010 m. spalio 25 d. jiems buvo suteikta tik viena 200 000 Lt paskola (2010 m. spalio 25 d. paskolos sutartis), kurią grynais pinigais atsakovei perdavė A. I.. Atsakovė šią paskolą grąžino 2011 m. rugsėjo–spalio mėn., pervesdama 200 000 Lt į A. I. banko sąskaitą. Pažymėtina, kad apie šalių (atsakovų ir A. I.), kurių šeimos artimai bendravo, buvusius kitokius susitarimus, juos siejusius teisinius santykius, dėl kurių šie vekseliai išduoti, pačiuose vekseliuose nesama jokios informacijos. Taigi iš ginčo vekselių negalima nustatyti, kad jais įforminti būtent paskolos sandoriai.

31. Šiuo atveju aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-256-687/2018, pateikti išaiškinimai, susiję tiek su vekselio davėjui, tiek ir su vekselio gavėjui tenkančiomis įrodinėjimo pareigomis. Kasacinis teismas pakartojo nuosekliai jau išplėtotą savo praktiką, kuria apeliaciniame skunde remiasi ir apeliantas (ieškovas), kad vekselio davėjui teigiant, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, jis turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018). Toks aiškinimas, be kita ko, atitinka ir įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą CK 6.875 straipsnio 1 dalyje, dėl paskolos gavėjui tenkančių pareigų.

32. Kita vertus, faktas, kad vekselio davėjas turi paneigti pinigų (paskolos dalyko) jam perdavimą ar jų sumos dydį, anaiptol nereiškia, kad vekselio turėtojas neturi pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimo šio vekselio pagrindu, jeigu iš paties vekselio tai nėra akivaizdu. Minėtoje kasacinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-256-687/2018 buvo analizuotas paskolos pagal vekselį (ne)išdavimo klausimas ir prieita prie išvados, kad pinigai vekselį pasirašiusiam asmeniui nebuvo perduoti, tokios aplinkybės neįrodė būtent vekselio turėtojas, taigi ir paskolos teisinio santykio, kaip vekselio išdavimo pagrindo, nėra.

33. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pabrėžta, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys. Todėl priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus, būtent tai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-256-687/2018).

34. Vertinant apelianto (ieškovo) reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, pažymėtina, kad paskola yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi įvardijus būtent tokį teisinių santykių tarp šalių pagal vekselius atsiradimo pagrindą, kaip paskola, o atsakovams su tuo nesutinkant, akivaizdu, kad apeliantui (ieškovui) visų pirma pačiam teko pareiga įrodyti paskolos suteikimo (paskolos dalyko perdavimo) atsakovams faktą, juolab kad vekselių turinys (išorinė šių sandorių forma) pati savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių susiklostymą, juose nėra įrašų apie skolinimą ir / arba pinigų perdavimą.

35. Apelianto (ieškovo) pozicija, kad jis, turėdamas (įsigijęs pirkimo-pardavimo sutartimis) atsakovų pasirašytus ginčo vekselius, apskritai neturėtų įrodinėti paskolos suteikimo, o pinigų perdavimą turėtų paneigti atsakovai, nėra teisiškai pagrįsta. Neįmanoma įrodyti to, ko nebuvo, kitoks vertinimas akivaizdžiai neatitiktų vieno iš civiliniame procese galiojančių principų, draudžiančių reikalauti įrodyti tai, ko įrodyti apskritai nėra galimybės (lot. impossibilium nulla obligatio est). Tokios, kokios siekia ieškovas, įrodinėjimo taisyklės šalims pritaikymas lemtų situaciją, kai atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, net ir negalėtų pateikti objektyvių ir / ar rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai piniginių lėšų iš A. I. pagal atsakovų A. I. išrašytus vekselius negavo ir neturi, o tai jau nebūtų suderinama su šalių lygybės principu (CPK 17 straipsnis).

36. Todėl teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė išskirtinai tik atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija (kad atsakovai nėra gavę A. I. išrašytuose vekseliuose nurodytų sumų), kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o ieškovo argumentus ignoravo. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad išvadą, jog paskolos teisiniai santykiai pagal ginčo vekselius tarp šalių nenusiklostė (nėra tokio ginčo vekselių išdavimo pagrindo kaip paskolos sandoris), pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju grindė vien atsakovų paaiškinimų pagrindu padarytomis prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais.

37. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, be kita ko, reiškia, kad atsakovai neturi apeliantui (ieškovui) tokio pobūdžio prievolės pagal ginčo vekselius (grąžinti paskolas, kurių nėra gavę), o šią išvadą teismas padarė teisinius santykius vertindamas pagal paskolos sutarčiai įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2010 m. spalio 25 d. įvyko tik vienas pinigų perdavimas, kai A. I. perdavė atsakovei 200 000 Lt ir šį perdavimą patvirtina atsakovės ir A. I. ranka padaryti įrašai ant 2010 m. spalio 25 d. pinigų perdavimo–priėmimo akto prie 2010 m. spalio 25 d. paskolos sutarties. 2010 m. spalio 25 d. paskolos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad paskola užtikrinama kiekvienam iš paskolos gavėjų (atsakovams) asmeniškai pasirašant po vekselį 210 000 Lt sumai (palūkanos įskaičiuotos) paskolos davėjo (A. I.) naudai bei gyvenamųjų patalpų – lofto įkeitimu. Tuo tarpu, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie paskolos dalyko perdavimą pagal ginčo vekselius atsakovams, išskyrus paties apelianto (ieškovo) žodžius. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymu, kuris, apelianto (ieškovo) teigimu, nebuvo tinkamai įvertintas, jis iš esmės laiko tik pačius ginčo vekselius, kurių surašymo ir pasirašymo aplinkybes šalys taip pat aiškina skirtingai.

38. Apelianto T. K. teigimu, ginčo vekseliuose nurodomas pinigų sumas atsakovai skolinosi asmeninėms reikmėms, todėl nepageidavo papildomo lėšų perdavimo patvirtinimo, o paskolos davėjui A. I. pakako gauti atsakovų išrašytus vekselius kaip įrodymą, kad pinigai buvo perduoti. Šias aplinkybes ieškovas grindė vekseliais, atsakovų paaiškinimais, registrų išrašais, pareiškimais notarei. Tuo tarpu atsakovai nurodė, kad A. I. 2010 m. spalio 25 d. suteikė atsakovams 200 000 Lt paskolą, skirtą UAB „Vildeta“ apyvartinėms lėšoms, kad tą pačią dieną paskolos sutartis A. I. prašymu buvo pakeista, nurodant, kad paskolos davėja yra A. I., kad atsakovai yra grąžinę suteiktą 200 000 Lt paskolą, kuri buvo užtikrinta tą pačią dieną pasirašytais keturiais vekseliais: iš pradžių dviem atsakovų išrašytais A. I., pasikeitus aplinkybėms – A. I..

39. Pirmosios instancijos teismas abiejų šalių teiginius įvertino jų patikimumo bei tikėtinumo aspektais, sprendime nurodė išsamius motyvus, kodėl atsakovų paaiškinimus, kad ginčo vekseliuose nurodytų pinigų jie negavo, laiko patikimesniais, o ieškovo – mažai tikėtinais. Teismas atsižvelgė į Idzelių ir atsakovų ankstesnius santykius; į tai, kad tik 200 000 Lt perdavimas buvo patvirtintas raštu, nors viskas vyko tą pačią (2010 m. spalio 25 d.) dieną. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai bei, atsižvelgdama į terminą, per kurį ieškovas kreipėsi į teismą, kad atsakovai vykdytų prievolę pagal A. I. išrašytus vekselius, nors juos įsigijo iš A. I. 2013 m. gegužės 31 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartimis, vekselių apmokėjimo terminas suėjo 2011 m. kovo 25 d., į teismą kreipėsi tik 2017 m. liepos 10 d.; bei atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo vekseliai pagal pirkimo-pardavimo sutartis ieškovo įsigyti už 400 000 Lt (kiekvienas po 200 000 Lt), kritiškai vertina ieškovo teiktus paaiškinimus. Nors byloje yra A. I. 2011 m. kovo 25 d. pareiškimai notarui persiųsti kiekvienam iš atsakovų pareiškimus dėl A. I. išrašytų atsakovų vekselių apmokėjimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokie A. I. pareiškimai iš viso buvo išsiųsti ir, kad šiuos pareiškimus atsakovai gavo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje yra A. I. 2019 m. kovo 28 d. pareiškimas, kad ji atsakovams neturi jokių pretenzijų, nors atsakovai vėlavo grąžinti paskolą ir nesumokėjo palūkanų. Minėtame pareiškime A. I. taip pat nurodė, kad dėl A. I. išduotų paskolų atsakovams tikslios informacijos neturi. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, šalių paaiškinimai, patvirtina labiau tikėtinu faktą, kad vekseliuose nurodyti pinigai nebuvo perduoti. Tikrieji ginčo vekselių, kuriuose nėra jokios užuominos apie paskolų įforminimą, išdavimo tikslai, buvo kiti – kaip paskolos užtikrinimas, tačiau paskolos sutartį perrašius A. I. sutuoktinės A. I. vardu, taip pat jos vardu buvo perrašyti nauji vekseliai. Paskolą A. I. atsakovai yra grąžinę – atsakovė į A. I. sąskaitą 2011 m. rugsėjo 30 d. – spalio 27 d. pervedė keturis kartus po 50 000 Lt, iš viso 200 000 Lt.

40. Ieškovo apeliaciniame skunde įvardijama aplinkybė, kad po paskolų suteikimo atsakovai pabaigė savo gyvenamojo namo statybą, pati savaime nereiškia, kad ginčo paskolos buvo suteiktos ir statyba buvo baigta būtent iš A. I. paskolintų pinigų.

41. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra paremtas prielaidomis, pažymėtina, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-89-701/2018). Todėl teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Dėl apeliantui (ieškovui) priteistų palūkanų

42. Kaip minėta nutarties 18 punkte, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs pagrindinį ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, nusprendė iš atsakovų N. P. ir A. P. solidariai ieškovo T. K. naudai priteisti 3 348,68 Eur palūkanas ir 5 proc. metinės procesines palūkanas už priteistą 3 348,68 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tokį sprendimą teismas grindė CK 6.872 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, CK 6.872 straipsnio 1 dalimi dėl palūkanų dydžio ir konstatavo, kad atsakovai už naudojimąsi A. I. suteikta 200 000 Lt paskola turi mokėti ieškovo nurodytas 5,63 proc. palūkanas.

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos teisiniai santykiai A. I. ir atsakovų nesiejo ir todėl ginčo vekseliai nėra išduoti paskolos sandoriui patvirtinti, atitinkamai, atsakovai neturi ir pareigos grąžinti to, ko nepasiskolino, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kita vertus, tai reiškia, kad ieškovui pagal 2013 m. gegužės 31 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartis įsigijus iš A. I. atsakovų pasirašytus vekselius, jis neįgijo teisės reikalauti sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą, nes pagal ginčo vekselius pinigai nebuvo perduoti atsakovams.

44. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visiškai pritaria atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad tokią teisę – reikalauti sumokėti palūkanas, galėjo realizuoti A. I. 2010 m. spalio 25 d. paskolos sutarties ir pinigų priėmimo–perdavimo akto pagrindu, tačiau A. I. tokia teise nepasinaudojo ir jau minėtu 2019 m. kovo 28 d. pareiškimu teismui pranešė, kad atsakovams jokių pretenzijų neturi, nors atsakovai vėlavo grąžinti paskolą ir nesumokėjo palūkanų. Kadangi nėra pagrindo priteisti palūkanų už pinigų skolinimą pagal ieškovo įsigytus vekselius, nėra teisinio pagrindo priteisti ir procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrinus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovų N. P. ir A. P. apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo T. K. apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl palūkanų priteisimo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovų N. P. ir A. P. solidariai ieškovo T. K. naudai priteistos 3 348,68 Eur palūkanos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, pakeičiama, ieškovo ieškinys ir šioje dalyje atmetamas. Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas patenkintas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų identiškumą, Rekomendacijose nustatytus maksimalius galimus priteisti jų dydžius, taip pat į tai, kad atsakovų procesiniai dokumentai yra surašyti advokato padėjėjos.

47. Atsakovė už jai ir atsakovui suteiktą advokato pagalbą sumokėjo 7 778,79 Eur. Kadangi ieškovas buvo pareiškęs du atskirus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinius, todėl atsakovus atstovavę advokatai teikė atskirus prieštaravimus dėl išduotų teismo įsakymų ir atskirus atsiliepimus į ieškinius, sujungus bylas teikė bendrą tripliką, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteisiamo užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).

49. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas, atsižvelgiant į atsiliepimų pateikimo datą maksimalus dydis 2 238 Eur); už dubliką, tripliką – 1,5 (Rekomendacijų 8.3 punktas, atsižvelgiant į tripliko pateikimo datą maksimalus dydis 1 390,05 Eur); už atsakovo prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą – 0,85 (Rekomendacijų 8.5 punktas, atsižvelgiant į prieštaravimų pateikimo datą maksimalus dydis 760,92 Eur); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas, atsižvelgiant į šios paslaugos teikimo datą maksimalus dydis 93,57 Eur už valandą).

50. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi, kad prieštaravimus bei atsiliepimus atsakovams rengė advokato padėjėja, taip pat šių procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmingus kriterijus ir nepagrįstai jas pilna apimtimi priteisė, dėl to šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovei N. P. iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas nuo 7 547,86 iki 4 800 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas T. K. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, teisėjų kolegija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovų patenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai.

53. Atsakovai už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl jiems iš ieškovo priteistina ši suma. Atsakovai nurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro apeliacinio skundo (1 597,20 Eur įskaitant PVM) ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą (2 994,75 Eur įskaitant PVM) parengimas. Teismui pateikti duomenys (2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RIDD-0283 už teisines paslaugas, 2019 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 591,95 Eur (įskaitant PVM) išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo T. K. apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydį (rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 641,51 Eur; už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme 2 146,59 Eur (1262,7 x 1,7), todėl atsakovei iš ieškovo, atsižvelgiant į nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, priteistina bylos sudėtingumą atitinkanti 3 240 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 3 315 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovų N. P. ir A. P. solidariai ieškovo T. K. naudai priteistos 3 348,68 Eur palūkanos ir 5 proc. metines procesines palūkanos už priteistą 3 348,68 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteistos iš ieškovo T. K. atsakovei N. P. 7 547,86 Eur bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir šiose dalyje teismo sprendimą išdėstyti taip:

„Ieškovo T. K. ieškininį reikalavimą priteisti iš atsakovų N. P. ir A. P. solidariai 3 348,68 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 348,68 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. K. atsakovės N. P. naudai 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. K. atsakovei N. P. 3 315 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasAsta RadzevičienėVigintas Višinskis