- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-377-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Junelinta“
- Ieškovas
- R. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Junelinta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Junelinta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 22 334,89 EUR turtinės žalos, 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 35 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Junelinta“ įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovės žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,96 ha plote iškirsti, ištraukti ir išvežti smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus, suteikti traukimo ir išvežimo paslaugas, pasiimant nukirstus smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus. Sudarant Sutartį atsakovei buvo perduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 12 d. išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir atsakovė informuota, jog pagal išduotą leidimą jos sklype galima šalinti tik savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje. 2017 m. lapkričio mėn. viduryje nuvykusi į žemės sklypą R. A. pamatė, kad iškirsti beveik visi jos sklype buvę medžiai, tarp jų ir saugotini. Teigia, jog atsakovė padarė pažeidimus iškirsdama didesnius nei 20 cm skersmens medžius, tokiu būdu padarydama ieškovei 21 840 EUR žalą bei 494,89 EUR tiesioginius nuostolius už iškirstų medžių kiekio apskaičiavimą, iš viso 22 334,89 EUR. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija nustatė, kad ieškovės žemės sklype iškirsta: 53 pušys, 20 cm skersmens; 46 pušys, 24 cm skersmens; 16 pušų, 28 cm skersmens; 1 pušis, 32 cm skersmens; 26 beržai, 20 cm skersmens; 8 beržai, 24 cm skersmens; 6 beržai, 28 cm skersmens; 1 beržas, 32 cm skersmens; 1 drebulė, 20 cm skersmens; 2 drebulės, 24 cm skersmens; 5 blindės, 20 skersmens. Nuostoliai apskaičiuoti pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Teigia, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – iškirto saugotinus medžius – dėl to R. A. padaryta turtinė žala. Atsakovei iškirtus ieškovės saugotinus medžius, ji patyrė didelį stresą, ilgą laiką išgyveno dėl šio įvykio, ją lydėjo dvasiniai išgyvenimai, nemiga ir atsirado sveikatos sutrikimų – širdies ritmo ir kraujotakos sutrikimų. Taigi R. A. buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji įvertina 1 000 EUR, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 16 808,89 EUR turtinės žalos, 200 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 008,89 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 575,13 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. A. naudai, priteisė iš atsakovės 337,48 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sumažino jų mastą nuo 23 334,89 EUR iki 17 008,89 EUR, t. y. nusprendė areštuoti atsakovei UAB „Junelinta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant 17 008,89 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas tarp bylos šalių kilo dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusių medžių iškirtimo pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus ir pagal tarp šalių sudarytą Paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kadangi UAB „Junelinta“ iškirtus daugiau medžių, nei buvo sutarta ir leista išduotame leidime, ji patyrė turtinę žalą. Pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo visame 1,96 ha ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti smulkių nevisaverčių medžių ir krūmų kirtimo, traukimo ir išvežimo darbus. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog sutarties pasirašymo metu ieškovė atsakovei perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 12 d. išduotą leidimą Nr. AL-45, kuriuo leista šalinti savaime suaugusius želdinius iki 20 cm (1,3 m aukštyje), kitus želdinius išsaugant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties privaloma sudedamoji dalis yra išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Būtent aptariamu leidimu R. A. ir UAB „Junelinta“ nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame žemės sklype, kokio skersmens, kokiame aukštyje suaugę želdiniai bus iškirsti. Nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad šalys buvo sutariusios, jog bus iškirsti medžiai iki 20 cm imtinai, tačiau šias aplinkybes paneigia tarp šalių sudarytos sutarties ir išduoto leidimo, kuris laikytinas sudėtine sutarties dalimi, turinys. Sprendžiant klausimą, ar UAB „Junelinta“ sutarties pagrindu turėjo teisę iškirsti medžius, kurių skersmuo 20 cm, įvertintinas ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 5 d. raštas „Dėl paklausimo“ Nr. (12-6)-D8-3560, kuriame nurodyta: „Atsakydami į paklausimą, ar medis tampa saugotinu, kai jo skersmuo 1,3 m aukštyje yra lygiai 20 cm, manome, kad būtina atsižvelgti į tai, kad medis yra augantis organizmas, ir jo kamieno skersmuo nuolat didėja. Todėl manytina, kad Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintame Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąraše nurodyti medžiai, kurių skersmuo yra didesni kaip 20 cm, tampa saugotinais jau tuomet, kai šis kamieno matmuo pasiekia 20 cm.“ Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad šalių susitarimo pagrindu UAB „Junelinta“ įsipareigojo iškirsti ieškovės 1,96 ha žemės sklype esančius smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra iki 20 cm, t. y. 20 cm ir didesnio skersmens medžiai turėjo būti palikti, todėl ieškovei taikytina civilinė atsakomybė. UAB „Junelinta“ neteisėti veiksmai yra pripažinti ne tik Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir kitais 20 punkte minėtais rašytiniais įrodymais. Atsakovė UAB „Junelinta“, neturėdama išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, ieškovei R. A. priklausančiame žemės sklype (1,96 ha), adresu (duomenys neskelbtini), iškirto 2 medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm, ir 123 saugotinus medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau kaip 20 cm, tokiu būdu pažeisdama tarp šalių sudaryto susitarimo turinį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 3.11 punktą. Aplinkybė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 redakcija, numatanti kitus medžių genčių ir (ar) rūšių, krūmų skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrus, nei buvo ankstesnėje redakcijoje (ginčo atsiradimo metu), sprendžiant klausimą dėl kriterijų, kurie medžiai priskirtini saugotinais, nevertintina kaip teisiškai šio ginčo atveju nereikšminga aplinkybė. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2018 m. gegužės 29 d. patikslintame rašte „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427 nustatė, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau nei 20 cm, sudaro 123 vienetus (92 pušys, 27 beržai, 1 blindė ir 1 drebulė), taip pat iškirsta viena pušis ir 1 beržas, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm. Iš viso ieškovei R. A. priklausančiame žemės sklype neteisėtai iškirsti 125 medžiai. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad jos žemės sklype neteisėtai iškirsti 165 vienetai medžių, todėl žalos dydis nustatinėtinas vertinant 125 neteisėtai iškirstus medžius. Bendra R. A. žemės sklype neteisėtai iškirstų medžių atkuriamoji vertė siekia 16 314,00 EUR. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog yra nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo atsakovei sąlygos. UAB „Junelinta“ neteisėtai iškirtus R. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties 1,96 ha sklype 125 medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio 20 cm ir daugiau, ieškovės turtui buvo padaryta žala. Atsakovei laikantis šalių susitarimo sąlygų ir iškirtus medžius iki 20 cm 1,3 m aukštyje, ieškovei žala nebūtų buvusi padaryta, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų UAB „Junelinta“ veiksmų ir žalos R. A. padarymo. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 16 314,00 EUR žalos atlyginimo (neteisėtai iškirstų medžių atkuriamoji vertė) ir tiesioginiai R. A. patirti nuostoliai už iškirstų medžių kiekio apskaičiavimą – 494,89 EUR, kuriuos ieškovė patyrė sumokėjusi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai, iš viso 16 808,89 EUR. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo sutiktina, jog dėl ieškovės miške buvusių medžių iškirtimo R. A. patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamų dvasinių išgyvenimų bei su tuo susijusių nepatogumų, tačiau įvertinus ieškovės pateiktų įrodymų, kurių pagrindu ji motyvuoja savo reikalavimą, turinį darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad būtent dėl įvykusio įvykio R. A. atsirado sveikatos sutrikimų – širdies ritmo ir kraujotakos sistemos sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog 200 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra pakankama pinigų suma, kompensuojanti R. A. patirtus dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies iš R. A. iš UAB „Junelinta“ priteistina 200 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, kadangi atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, nes darbai žemės sklype pradėti nedalyvaujant ieškovei ir nekonstatuotos jokios faktinės aplinkybės, ar buvo žemės sklype tariamai atsakovės iškirsti medžiai, nebuvo apklausti liudytojai, galėję patvirtinti ieškovės nurodomas aplinkybes, tokie faktai nenustatyti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų tyrime.
5.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė yra stiprioji tarp šalių sudarytos sutarties pusė, kadangi byloje yra duomenys, jog ieškovė pati susirado atsakovę ir paprašė atlikti darbus, įvardijo, ko nori, be to, dešimt metų ieškovė yra žemės sklypo savininkė, juo rūpinasi.
5.3. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovė turėjo pagrindą iškirsti medžius, kurių skersmuo yra 20 cm, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 5 d. raštą „Dėl paklausimo“ Nr. (12-6)-D8-3560 prilygino ekspertų išvadai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog minėto rašto pradžioje nurodyta, kad minėtame rašte išdėstyti duomenys yra tik specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR_N-558-2018, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi minėtas nutarimas neįsiteisėjęs.
5.5. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą turėjo vadovautis atsakovės pateiktu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl iškirstų medžių vertės nustatymo“ Nr. 1432, kuriame nurodyta, jog ieškovės žemės sklype iškirstų medžių, kurių skersmuo 1,3 metro aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm ir daugiau, vertė yra 792,77 EUR.
5.6. Pirmosios instancijos teismas neapklausė byloje nė vieno žemės sklype dirbusio asmens, kurie kirto medžius, taip pat ieškovės iniciatyva nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų paaiškinti, jog atsakovės darbuotojai iškirto medžius ieškovės žemės sklype.
5.7. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros.
5.8. Pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą, didesnį nei ieškovės sklypo vertė, kadangi ieškovės žemės sklypo vertė yra tik 14 200 EUR EUR, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė iš aiškino materialines ir procesines teisės normas, bet ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
5.9. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir nepašalino prieštaravimų dėl to, jog sutartyje ir Registrų centro pažymėjime nurodytas skirtingas ieškovės sklypo adresas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Atsakovė nėra teisi tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė yra stiprioji sutarties šalis. Iš šalių situacijos matyti, jog atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, užsiima verslu – medžių kirtimo darbais. Atsakovė sutartį pasirašė su fiziniu asmeniu – ieškove, sutarties tekstas buvo paruoštas atsakovės, ieškovė jos net netobulinusi pasirašė.
Šalies argumentai
6.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė nė vieno sklype medžius kirtusio atsakovės darbuotojo, o ieškovės iniciatyva nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, matęs kirtėjus. Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino atsakovės prašymą apklausti jos du darbuotojus, kirtusius medžius ieškovės sklype, tačiau pati atsakovė jų į bylos nagrinėjimą nepristatė ir sutiko, kad byla būtų išnagrinėta jų neapklausus. Be to, ieškovės iniciatyva buvo apklaustas liudytojas.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Neteisingai atsakovė nurodo, kad nėra jos veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų: pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė, neturėdama leidimo kirsti saugotinus medžius, neteisėtai ieškovės sklype iškirto 125 saugotinais laikomus medžius ir tuo pažeidė teisės aktus, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei, nes, jei atsakovė būtų laikiusis šalių sudarytos sutarties sąlygų, nebūtų iškirtusi saugotinų medžių ir ieškovei žala nebūtų buvusi padaryta.
Atsiliepimas
6.4. Atsakovės nurodomų aplinkybių, jog prieš sutarties sudarymą ieškovės sklype buvo iškirsta 50–80 medžių, atsakovė jokiais įrodymais neįrodinėjo.
Šalies argumentai
6.5. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas neteisingi pasielgė, kad, priteisdamas ieškovei padarytos žalos atlyginimą, nesivadovavo atsakovės pateiktu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl iškirstų medžių vertės nustatymo“ Nr. 1432. Pažymėtina, kad minėtu raštu medžių vertė apskaičiuota pagal nukirstų medžių rąstų vertę, tačiau atsižveldama į tai, kad šalių sutartimi buvo susitarta, jog ieškovės sklype bus palikti saugotini medžiai, ieškovė žalą apskaičiavo pagal medžių atkuriamąją vertę, kurios taisyklės pateiktos vieninteliame teisės akte – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343.
6.6. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktą, kuriuo atsakovės padaryta žala gamtai apskaičiuota du kartus mažesnė. Atvirkščiai, nei teigia atsakovė, – teismas atsižvelgė į tai sprendimo 21 punkte.
6.7. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad, patenkinęs ieškinį, teismas pasisakė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros. Departamentas apskaičiuoja žalą ir prašo teismo priteisti gamtai padarytos žalos atlyginimą, o ieškovė – sau padarytos žalos atlyginimą, todėl tai daroma atskiromis bylomis, kuriose skirtingi ieškovai. Departamentas niekaip nėra susijęs su ieškovės byla.
6.8. Nepagrįstai atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į teisės aktų pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2018-07-01, kuriais saugotinais privačiuose žemės ūkio paskirties sklypuose laikomi medžiai nuo 30 cm storio. Civilinėje teisėje nėra įtvirtintas įstatymo galiojimo atgal principas, todėl šioje byloje teisės aktų pasikeitimas po žalos padarymo ir civilinės bylos inicijavimo nėra aktualus ir į tai teismai neprivalo atsižvelgti.
Žemesnės instancijos teismas
6.9. Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies todėl, kad iš dalies tenkino ieškinio dalį dėl turtinės žalos. Sprendimo 35 punkte pirmosios instancijos teismas smulkiai argumentavo, kodėl ieškinio dalį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies.
Atsiliepimas
6.10. Atsakovės argumentas, kad neatitinka sutartyje ir Registrų centro pažymėjime nurodytas ieškovės sklypo kaimo pavadinimas, o kadangi šių prieštaravimų teismas nepašalino, negalėjo tenkinti ieškinio, nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovė nekėlė šio klausimo, ji pati sutiko, kad sutartis pasirašyta dėl medžių iškirtimo ieškovės 1,96 ha žemės sklype, kad teismui pateiktas Registrų centro išrašas yra dėl to paties ieškovės sklypo.
6.11. Atsakovė klaidina teismą, kad ieškovės žemės sklypo vertė yra 14 200 EUR. Iš byloje pateikto ieškinio priedo – VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo – matyti, kad ieškovės sklypo vidutinė rinkos vertė – 72 405 EUR, todėl atsakovės argumentas, kad teismas priteisė žalos atlyginimą, didesnį nei ieškovės sklypo vertė, yra neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Atsakovė pateikė prašymą pridėti prie bylos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties kopiją, įrodančią, kad atsakovės vadovui buvo panaikinta administracinė nuobauda ir byla nutraukta dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl naujų įrodymų pridėjmo prie bylos, kuriuo nesutinka su atsakovės prašymu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis pridėtina prie bylos, nes ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pateiktu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis rašytinis įrodymas turi reikšmės nagrinėjamai bylai dėl atsakovės veiksmų vertinimo. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 35 (toliau – ir sutartis), pagal kurią UAB „Junelinta“ įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 22 d. ieškovės žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,96 ha plote iškirsti, ištraukti ir išvežti smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus, atlikti traukimo ir išvežimo paslaugas, pasiimti nukirstus smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus. Sudarant sutartį atsakovei buvo perduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 12 d. išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir atsakovė informuota, jog pagal išduotą leidimą jos sklype galima šalinti tik savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje.
12. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių ir įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles išaiškino, kad šalių 2017 m. spalio 26 d. sutarties sudedamoji dalis buvo paminėtas išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Būtent šiuo leidimu šalys nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame žemės sklype, kokio skersmens, kokiame aukštyje suaugę želdiniai bus iškirsti. Byloje šalys pripažįsta aplinkybę, kad su šiuo leidimu buvo supažindinta atsakovė, todėl abu paminėti dokumentai reglamentavo šalių sutarties dalyką, t. y. šalys buvo susitarusios, jog atsakovė iškirs, ištrauks ir išveš smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus, atliks traukimo ir išvežimo paslaugas, pasiims nukirstus smulkius nevisaverčius medžius ir krūmus, t. y. tik savaime suaugusius želdinius iki 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje.
14. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtinti sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje akivaizdu, jog sutarties dalykas buvo nulemtas Lietuvos Respublikoje teisės aktuose reglamentuotų aplinkosauginių reikalavimų. Ši aplinkybė visuotinai žinoma, byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, sudarė paminėtą sutartį, todėl ji nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi silpnesniosios sutarties šalies statusu. Taip pat byloje pagrįstai nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, nes šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis). Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė turėjo perduoti ieškovei sutvarkytą pagal sutarties dalyką žemės sklypą.
15. Rangos sutarties sąvoka apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
16. Įvertinus paminėtas teisės normas, reglamentuojančias rangos santykius, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė buvo atsakinga už žemės sklype esančių medžių priėmimo–perdavimo akto sudarymą. Atsakovė, nurodydama, jog ieškovės žemės sklype iki jai pradedant darbus jau buvo iškirsta apie 50–80 medžių, privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos sutarties, kurios tekstas yra aiškus, 1 punktas numatė, kad atsakovė visiškai atsako už miško ruošos darbus pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas naujas miško kirtimo taisykles.
18. CK 6.659 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįvykdęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato rangovo prievolę įspėti užsakovą ir, prireikus, stabdyti darbus tik tuo atveju, jei kitaip kiltų grėsmė rangovo vykdomų darbų tinkamumui ar saugumui. Todėl, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytą sutartį dėl nevisaverčių medžių ir krūmų kirtimo, atsakovė, matydama, jog ieškovės sklype yra iškirstų medžių, iki pradėdama vykdyti sutartį, privalėjo įspėti ieškovę dėl šios atsakovės nurodomos aplinkybės ar kitokiu būdu užfiksuoti jos nurodomas aplinkybes.
19. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys); sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi, sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Taip pat nepreziumuojama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusi žala; žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Šioje byloje ieškovė rašytiniu įrodymu – Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštu, pateiktu su ieškiniu, įrodė, kad jos žemės sklype iškirsta: 53 pušys, 20 cm skersmens; 46 pušys, 24 cm skersmens; 16 pušų, 28 cm skersmens; 1 pušis, 32 cm skersmens; 26 beržai, 20 cm skersmens; 8 beržai, 24 cm skersmens; 6 beržai, 28 cm skersmens; 1 beržas, 32 cm skersmens; 1 drebulė, 20 cm skersmens; 2 drebulės, 24 cm skersmens; 5 blindės, 20 skersmens. Įvertinęs šalių susitarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. gegužės 29 d. patikslintu raštu „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427 ir nustatė, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau nei 20 cm, sudaro 123 vienetus (92 pušys, 27 beržai, 1 blindė ir 1 drebulė), taip pat iškirsta viena pušis ir 1 beržas, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm, t. y. iš viso ieškovei priklausančiame žemės sklype neteisėtai iškirsti 125 medžiai. Šie medžiai buvo atsakovės iškirsti pažeidžiant šalių sutartį ir ją papildantį leidimą, aptartus šios nutarties 11 p. Atsakovė nepateikė įrodymų siekdama nuginčyti ieškovės pateiktus Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštus, todėl jos paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas atsakovės nurodomai aplinkybei, jog ji tinkamai įvykdė sutartį, konstatuoti.
21. Ieškovė byloje įrodė, kad ne pagal šalių sutartį ir leidimą jos sklype buvo iškirsti 125 šios nutarties 20 p. paminėti medžiai, atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų šios nutarties 19 p. nurodytai verslininko sutartinei atsakomybei nuginčyti, todėl byloje įrodyta, kad atsakovės veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodomomis pasekmėmis.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi sutartyje neteisingai nurodyto žemės sklypo adreso šalių sutartyje aplinkybe. Visų pirma šalių sutartyje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo savininkė – ieškovė, šiuose dokumentuose sutampa žemės sklypo kadastrinis numeris. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102 punkte nustatyta, kad, įrašydami nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, kadastro tvarkytojo padaliniai kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikia identifikavimo kodą, kurio vienas iš rodiklių yra kadastrinis numeris. Iš nurodyto žemės sklypo kadastro numerio negalima padaryti išvados, kad tai ne ieškovės sklypas. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog su ja sudaryta sutartis buvo sudaryta ne su ieškove.
23. Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne žalos gamtai padarymas, o žalos padarymas fiziniam asmeniui vykdant darbus pagal šalių sudarytą sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Šioje byloje įrodyta, kad atsakovės vadovui buvo iškelta administracinė byla dėl ieškovės sklype saugotinų medžių iškirtimo be leidimo ir ši byla buvo nutraukta 2018-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. II-221-586/2018 pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl saugotinų medžių. Tačiau paminėta nutartis šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės reikšmės, nes šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas yra kitas nei administracinėje byloje byloje ir jis nėra kildinamas iš žalos, padarytos gamtai, teisinių santykių. Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Šioje byloje ieškinį pareiškė fizinis asmuo, o ne valstybei atstovaujanti institucija, atsakinga už aplinkos apsaugą, ir įrodinėjimo dalykas yra žala, padaryta fiziniam asmeniui, o ne gamtai, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl paminėtos nutarties privalomumo šioje byloje bei trečiojo asmens įtraukimo yra neparemti įstatymu.
24. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas buvo ieškovės atliktas ir atsakovės nenuginčytas, ieškovės leidimas iškirsti visus medžius jos sklype nebuvo gautas sutartimi, buvo nustatytas rangos dalykas, todėl atsakovė buvo saistoma sutartinių įsipareigojimų. Byloje padaryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami ir atsakovės išvežti, nėra pagrindo.
25. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas kilti sutartinei atsakomybei – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
26. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė realų ieškovei padarytos žalos dydį, nes rėmėsi ieškovės pateiktu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. gegužės 29 d. patikslintu raštu „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ Nr. 1427 ir nustatė, kad medžiai, kurių apskaičiuotas skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo daugiau nei 20 cm, sudaro 123 vienetus (92 pušys, 27 beržai, 1 blindė ir 1 drebulė), taip pat iškirsta viena pušis ir 1 beržas, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio buvo 20 cm, t. y. byloje tiksliai įrodyta, kad atsakovė ieškovės žemės sklype pažeisdama sutarties reikalavimus iškirto 125 medžius. Sudarant sutartį ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, kokio dydžio ir kamieno apimties medžius iškirsti, todėl darytina išvada, kad ieškovė siekė kitus medžius išsaugoti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog pradedant vykdyti šalių sutartį šie medžiai jau buvo iškirsti. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė ketina iš sklype augusių medžių atlikti medienos paruošimo darbus, todėl apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, priteisiant ieškovei padarytos žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi atsakovės pateiktu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl iškirstų medžių vertės nustatymo“ Nr. 1432. Atsakovės pateiktame rašte yra nurodytas iškirstos ieškovės sklype padarinės ir likvidacinės medienos vertė (t. 2, b. l. 72–73). Padarinė mediena – tai apvalioji mediena, skirta perdirbti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių sutartimi buvo susitarta, jog ieškovės sklype bus palikti saugotini medžiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalą apskaičiavo pagal medžių atkuriamąją vertę, nurodytą Lietuvos nepriklausomų medienos asociacijos 2017-12-12 rašte su priedais (t. 1, b. l. 34–37). Ši vertė pagrįsta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais įkainiais. Teismas teisingai žalą apskaičiavo pagal atkuriamąją vertę, nes ieškovė sutartimi siekė ir tikėjosi, jog saugotini medžiai jos sklype liks, o, atsakovei ieškovės medžius kaip jos nuosavybę iškirtus, ieškovei padaryta žala dengiama medžių atkuriamąja verte, apskaičiuota pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, nes kitas skaičiavimas į bylą nepateiktas.
27. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde tapatina žemės sklypo ir jame buvusių medžių vertę, nurodydama, jog žemės sklypo vertė 14 200 EUR EUR, todėl jame augusių medžių atkuriamoji vertė negalėtų būti didesnė. Toks nekilnojamojo daikto – žemės sklypo ir iškirstų medžių atkūrimo kaštų palyginimas nėra paremtas įstatymu. Žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, nustatomos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o žemės sklypai vertinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir sklypo augmenija neturi įtakos nustatant vertę. Medžių atkuriamoji vertė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.
29. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
30. Šios bylos šalių sudaryta rangos sutartis taip pat gali būti priskirta vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.681 straipsnis), nes ji atitinka šios nutarties 29 punkte nurodytus vartojimo sutarties požymius. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalimi – užsakovu – buvo fizinis asmuo, o rangovu – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį ir priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo sutarties vykdymo.
31. Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, padarytos nekokybiškos prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalie 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.)
33. Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 297/2005).
34. Turtinių teisių pažeidimo atvejais patirtos neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių priteisiama 289–2 300 EUR ( 1000–8 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-423/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
35. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė dėl netinkamai įvykdytos sutarties, t. y. dėl 125 vnt. medžių iškirtimo jos sklype, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino jos patirtą neturtinę žalą 200 EUR. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą atitinka aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas. Byloje nenustatyta jokių ieškovės veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos ginčo medžių iškirtimui ir suteikiantis įstatymų nustatytą pagrindą mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsakovė kaip rangovė visada turėjo realią galimybę suderinti savo įsipareigotų atlikti kirtimo darbų apimtį, be to, ši darbų apimtis buvo aiškiai nurodyta sutartyje ir leidime kirsti medžius. Ginčo sutartis buvo sudaryta 2017-10-26, byloje įrodyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. ieškovė kreipėsi į medikus, nors ši aplinkybė nėra esminė priteisiant neturtinės žalos atlyginimą šios nutarties 33 p. paminėtais motyvais.
36. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė kvitą, įrodantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 300 EUR. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Šios išlaidos neviršija paminėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti R. A. iš UAB ,,Junelinta“ 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.