Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje, spręsdamas ginčijamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kontrolė“ finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tvirtintinas papildomas UAB „Energijos kontrolė“ finansinis reikalavimas

3. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Vadovaujantis JANĮ 42 straipsniu, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

4. Nemokumo administratorius nesutinka su likusia dalimi uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kontrolė“ finansinio reikalavimo dalimi, tai yra, 17 249,86 Eur, nes 0,2 proc. delspinigių dydis, sudarantis 73 proc. per metus laikytinas nepagrįstai dideliu, yra mažintinas iki 0,02 proc., todėl likusi dalis finansinio reikalavimo (17 249,86 Eur) yra nepagrįsta.

5. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. liepos 25 d. finansiniu reikalavimu uždaroji akcinė bendrovė „Energijos kontrolė“ pateikė prašymą dėl 71 821,77 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje, kurį sudaro 52 655,26 Eur skola ir 19 166,51 Eur delspinigių. Savo prašymą įrodinėjo neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis: 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra EK0148/22, 2022 m. gegužės 3 d. sąskaita faktūra EK0505/22, 2022 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita faktūra EK0830/22, 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra EK0854/22 ir 2022 m. rugsėjo 21 d. sąskaita faktūra EK0935/22, kurių bendra neapmokėta suma 52 655,26 Eur ir važtaraščiais.

6. 2013 m. balandžio 8 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kontrolė“ ir akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr.EK-20130408/130498-12 pagal kurią UAB „Energijos kontrolė“ įsipareigojo parduoti AB „Kretingos grūdai“ prekes, o AB „Kretingos grūdai“ už jas atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis. Pagal sutarties 3.2.2. punkto nuostatas pirkėjas įsipareigojo mokėti UAB „Energijos kontrolė“ 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pavėluotos apmokėti sumos.

7. 2015 m. vasario 20 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kontrolė“ ir akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr.EK-20150220/150220-1, pagal kurią UAB „Energijos kontrolė“ įsipareigojo parduoti AB „Kretingos grūdai“ prekes, o AB „Kretingos grūdai“ už jas atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis. Pagal sutarties 3.2.2. ir 4.3 punktų nuostatas pirkėjas įsipareigojo mokėti UAB „Energijos kontrolė“ 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pavėluotos apmokėti sumos.

8. Byloje yra kilęs ginčas ar 0,2 proc. dydžio delspinigiai dėl kurių šalys susitarė, pasirašydamos 2015 m. vasario 20 d. sutartį, laikytinos nepagrįstai didelėmis.

9. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

10. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).

11. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

12. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

13. Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas).

15. Minėta, sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 66–67 punktai).

16. Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Tačiau šiame įstatyme nenustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius.

17. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas restruktūrizavimo bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas.

18. Netesybų mažinimas priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina. Taigi, sprendžiant, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

19. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties.

20. Šioje byloje UAB „Energijos kontrolė“ neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dydžio, pripažino, kad šalių pasirašytų sutarčių tekstą rengė ji. RAB „Kretingos grūdai“ byloje teigia, kad sutartas delspinigių dydis (0,2 proc.) yra per didelis.

21. Spręsdamas ar 0,2 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir jis turi būti sumažintas iki 0,02 proc., teismas atsižvelgia į tai, kad AB „Kretingos grūdai“ yra skolinga UAB „Energijos kontrolė“ nuo 2022 m. sausio 31 d., per tą laikotarpį yra sumokėjusi tik 340,32 Eur, taip pat atsižvelgia į tai, kad sutarties tekstą rengė UAB „Energijos kontrolė“, į tai, kad tai nebuvo pirmoji šalių pasirašyta sutartis – 2013 m. balandžio 8 d. sutartyje yra numatytas dar didesnis delspinigių dydis (0,5 proc.), sprendžia, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra laikytini per dideliais ir jie mažintini iki 0,1 proc. Didesnis delspinigių dydžio mažinimas, įvertinus tai, kad tai nebuvo pirmoji šalių pasirašyta sutartis, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, skatintų nesilaikyti sutarties.

22. Atsižvelgęs į virš išdėstytus argumentus teismas tvirtina papildomą UAB „Energijos kontrolė“ finansinį reikalavimą – 7 669,61 Eur (19 166,51/2=9 583,26- 1 916,65= 7 666,61) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti papildomą antros eilės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kontrolė“ finansinį reikalavimą akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje 7 669,61 Eur delspinigių.

Bendras antros eilės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kontrolė“ finansinis reikalavimas akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje yra 52 655,26 Eur skola ir 9 583,26 Eur delspinigių, iš viso 62 238,52 Eur.

Nutarties kopiją išsiųsti AB „Kretingos grūdai“ nemokumo administratorei UAB „Eurobankrotas“.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis).

Įpareigoti AB „Kretingos grūdai“ nemokumo administratorę UAB „Eurobankrotas“ per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Įsiteisėjus nutarčiai, išnagrinėtą bylą pridėti prie AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.