Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-979-934/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
e2-979-934/2023
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00058-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-979-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00058-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kretingos grūdai“ (toliau – ir bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurobankrotas“. Nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreditorė UAB „Agrobasas“ pateikė prašymą nutraukti AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą.

3. Prašyme nurodyta, kad AB „Kretingos grūdai“ net ir iškėlus jai restruktūrizavimo bylą toliau nemoka valstybei mokesčių – skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDFV) biudžetui sudaro 10 470,77 Eur. Duomenų apie skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sumokėjimą, byloje nepateikta. Be to, teismas nutartimi iškeldamas restruktūrizavimo bylą leido AB „Kretingos grūdai“ mokėti darbo užmokestį, įskaitant ir VSDFV mokesčius pagal AB „Kretingos grūdai“ pateiktus duomenis už 3 darbuotojus. Tačiau AB „Kretingos grūdai“ dirba 17 darbuotojų, o ne 3, mokesčiai ir toliau nėra mokami. Taigi, AB „Kretingos grūdai“ veikla ir toliau organizuojama taip, kad yra neužtikrinimas privalomųjų mokestinių prievolių mokėjimas į valstybės biudžetą. Be to, AB „Kretingos grūdai“ yra nesąžininga, nes ir toliau neteikia finansinių dokumentų Juridinių asmenų registrui. Dėl šios priežasties kreditoriams nesusipažinus su AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylos medžiaga yra iš esmės neįmanoma nustatyti AB „Kretingos grūdai“ skolų ir įsipareigojimų dinamikos, turimo reikalavimo tenkinimo galimybių. AB „Kretingos grūdai“ vengia informuoti kreditorius apie savo finansinę padėtį iki kol AB „Kretingos grūdai“ susijusių įmonių pagalba neužsitikrins galutinio restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorės vertinimu, AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byla turi būti nutraukiama ir keliama bankroto byla remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Agrobosas“ prašymo dėl AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo.

5. Teismas nustatė, kad AB „Kretingos grūdai“ dirba 16 darbuotojų, skolos VSDFV biudžetui 2023 m. rugpjūčio 25 dienos duomenimis nebuvo. Nors iškeldamas restruktūrizavimo bylą teismas leido AB „Kretingos grūdai“ mokėti darbo užmokestį, įskaitant ir VSDFV mokesčius pagal AB „Kretingos grūdai“ pateiktus duomenis už 3 darbuotojus, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi iš dalies patenkino AB „Kretingos grūdai“ prašymą dėl einamiesiems mokėjimams reikalingos sumos padidinimo ir darbuotojų atlyginimams leido panaudoti daugiau nei 30 000 Eur sumą per vieną mėnesį, įvertinęs dirbančių darbuotojų skaičių.

6. Teismas nurodė, kad vien tai, kad byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys skolos sumokėjimą VMI, savaime neįrodo, kad AB „Kretingos grūdai“ skolos nėra sumokėjusi ar bent iš dalies padengusi.

7. Teismas pažymėjo, kad nutraukti restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu galima, jeigu nurodytame punkte nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Restruktūrizavimo byla AB „Kretingos grūdai“ iškelta 2023 m. gegužės 8 d. (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.), taigi, nustatytas 4 mėnesių terminas restruktūrizavimo planui pateikti, dar nėra pasibaigęs.

8. Teismas nustatė, kad kreditorė prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą papildomai motyvuoja tuo, jog AB „Kretingos grūdai“ vykdo nuostolingą veiklą, kuomet gaunamos pajamos ženkliai viršija išlaidas. Kreditorės argumentai remiasi tuo, jog 2023 m. gegužės 31 d. sutartis sudaryta su UAB „Kontvainiai“ dėl pašarų užsakomosios gamybos yra iš esmės nuostolinga, kadangi dėl šios sutarties vykdymo AB „Kretingos grūdai“ padidėjo išlaidos einamiems mokėjimams atlikti, nors įmonė neplanuoja gauti daugiau pajamų, kas reiškia, jog įmonės veikla bus nuostolinga. Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl paminėtos sutarties su UAB „Kontvainiai“ nuostolingumo bei einamiesiems mokėjimams reikalingos sumos padidėjimo pagrįstumo buvo detaliai pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, kuria AB „Kretingos grūdai“ prašymas padidinti einamiesiems mokėjimams reikalingą sumą patenkintas iš dalies.

9. Teismas sprendė, kad kreditorės argumentai, susiję su AB „Kretingos grūdai“ nesąžiningumu dėl neteikiamų finansinių dokumentų Juridinių asmenų registrui, tai, jog kreditorei nepriimtina, jog AB „Kretingos grūdai“ sudaromos sutartys yra pasirašomos fiziniu parašu, o ne elektroniniu parašu, neturi reikšmės sprendžiamam klausimui dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10. Kreditorė UAB „Agrobosas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti AB „Kretingos grūdai“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo procese nemoka valstybei mokesčių. Skola VMI siekia 31 866,89 Eur, o skola VSDFV buvo sumokėta tik po UAB „Agrobosas“ teikiamų prašymų. Kreditorės UAB „Agrobosas“ vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad AB „Kretingos grūdai“ veikla ir toliau organizuojama taip, kad neužtikrinimas privalomųjų mokestinių prievolių mokėjimas į valstybės biudžetą, kas negali būti toleruojama. Restruktūrizuojamai įmonei suteikiama galimybė toliau vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą, laikantis JANĮ nustatytų veiklos ribojimų, restruktūrizuojamos įmonės vadovybės veiklą prižiūrint restruktūrizavimo administratoriui. Restruktūrizavimo byloje teismas yra aktyvus dėl tokio pobūdžio bylose vyraujančio viešojo intereso. Būtent teismui suteikta teisė vertinti, ar tolimesnis bendrovės naudojimasis JANĮ suteiktomis privilegijomis atitinka proporcingumo principą bei restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi iš dalies patenkino AB „Kretingos grūdai“ prašymą dėl einamiesiems mokėjimams reikalingos sumos padidinimo ir darbuotojų atlyginimams leido panaudoti daugiau nei 30 000 Eur sumą per vieną mėnesį, tačiau AB „Kretingos grūdai“ neprašė teismo leisti daryti einamuosius mokėjimus VMI mokant mokesčių įsiskolinimą ir einamuosius mokėjimus. Nėra aišku iš kokių pinigų atlikti mokėjimai VSDFV, kadangi teismas yra leidęs daryti tik einamuosius mokėjimus, o ne dengti skolas. Be kita ko, AB „Kretingos grūdai“ banko sąskaita buvo areštuota, taikomų ribojimų mastas 150 758,22 Eur. Taigi, AB „Kretingos grūdai“ 2023 m. birželio 9 d. (t. y. dar neįsiteisėjus nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą) objektyviai negalėjo turėti 48 183,47 Eur sumos, kad galėtų sumokėti skolą VSDFV. Tai reiškia, kad VSDFV skolą sumokėjo susijusios įmonių grupės įmonės, kurios taip aktyviai siekia restruktūrizavimo proceso AB „Kretingos grūdai“. Atitinkamai, vien tai, kad už AB „Kretingos grūdai“ sumokėjo įmonių grupės įmonė, nepagrindžia AB „Kretingos grūdai“ gyvybingumo, įskaitant galimybių vykdyti einamuosius mokėjimus VMI ar VSDFV, o tai tik patvirtina, kad vykdoma veikla suplanuota taip, kad įmonė negautų pajamų bei būtų didinami įsipareigojimai įmonių grupės įmonėms.

10.3. AB „Kretingos grūdai“ yra nesąžininga, nes ir toliau neteikia finansinių dokumentų Juridinių asmenų registrui. Tai yra, AB „Kretingos grūdai“ vengia informuoti kreditorius apie savo finansinę padėtį iki kol AB „Kretingos grūdai“ susijusių įmonių pagalba neužsitikrins galutinio restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

10.4. Kadangi bendrovė mokesčių VMI nemoka nuo 2023 m. kovo 30 d. ir jų neketina mokėti, mokesčiai VSDFV sumokėti neaišku iš kokių pinigų ir tik po UAB „Agrobosas“ teikiamų prašymų teismui, todėl laikytina, kad bendrovė atitinka JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalį, todėl AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byla turi būti nutraukiama ir keliama bankroto byla.

10.5. Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą ir leidžiant atlikti einamuosius 16 000 Eur mokėjimus per mėnesį (t. y. 192 000 Eur), AB „Kretingos grūdai“ gautų 652 800 Eur pajamų per metus. Pajamos buvo suplanuotos gauti iš dvejų vykdomų veiklų: iš tarpininkavimo sutarčių vykdymo bendrovė per 1 mėnesį turėjo gauti 14 400 Eur ir iš nuomos teisnių santykių su AB „Kauno grūdai“. Pagal 2023 m. balandžio 24 d. ketinimų protokolą buvo sutarta, kad bendrovė ketina nuomoti savo gamybinį turtą adresu (duomenys neskelbtini) AB „Kauno grūdai“ (t. y. visą savo gamybinę bazę) už 40 000 Eur kainą. Nepaisant to, AB „Kretingos grūdai“ pateikė 2023 m. liepos 21 d. prašymą dėl einamųjų mokėjimų atlikimui nustatytos sumos padidinimo civilinėje byloje Nr. eB2-508-826/2023, kuriame nurodoma, jog AB „Kauno grūdai“ nebesinuomos AB „Kretingos grūdai“ turto. Teikiama 2023 m. gegužės 31 d. pašarų užsakomosios gamybos sutartis su susijusia įmone UAB „Kontvainiai“. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-826/2023 padidino AB „Kretingos grūdai“ būtinuosius mėnesinius mokėjimus nuo 16 000 Eur iki 51 800,86 Eur.

10.6. AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo proceso eiga iš esmės pažeidžia viešąjį interesą, kadangi: bendrovė nuo pat restruktūrizavimo proceso inicijavimo deklaruoja siekį palaikyti ūkinius-komercinius santykius su susijusiomis įmonėmis veikiant išimtinai taip, kad bendrovė generuotų nuostolį; bendrovė neinformuoja teismo dėl planų sudaryti esmines sutartis su susijusiomis įmonėmis, kurios būtų vykdomos restruktūrizavimo proceso metu; bendrovė duomenis apie esminės sutarties sudarymą teikia po fakto (t. y. po poros mėnesių nuo tokios sutarties sudarymo ir vykdymo); slepiama informacija apie galiojančių sutarčių vykdymo eigą; bendrovės restruktūrizavimo procesas yra slaptas, neskaidrus, neužtikrinama kontrolė, informacija slepiama nuo kreditorių, viešinama tik po fakto; bendrovės kreditoriai jaučia grėsmę ir nesaugumą, jog artimiausiu metu bus pateiktos naujos neva praeityje sudarytos ir bendrovės jau porą mėnesių vykdomos nuostolingos sutartys su susijusiomis įmonėmis. Teismas šioje byloje turėtų vertinti, ar restruktūrizuojama įmonė ketina vykdyti veiklą, kuri generuos pelną. Nustačius, kad restruktūrizuojama įmonė nesugeba vykdyti pelningos veiklos, o planuoja vykdyti tik veiklą, kuri restruktūrizuojamai įmonei sąlygos nuostolius, tai reiškia, kad restruktūrizavimo byla nebegali būti tęsiama ir turi būti keliama bankroto byla.

Atsiliepimas

11. AB „Kretingos grūdai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Agrobosas“ atskirąjį skundą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Nurodo tokius atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlęs AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylą, įvertino AB „Kretingos grūdai“ finansinę padėtį ir gyvybingumą. Teismas sprendė, kad bendrovė yra gyvybinga, o pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė bendrovės akcininkų 2023 m. balandžio 27 d. susirinkimas, iš esmės atitiko JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Minėta nutartimi teismas nusprendė, kad bendrovė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Šiuo atveju kreditorė nepagrįstai kvestionuoja jau įsiteisėjusią teismo nutartį.

11.2. Teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kreditorės UAB „Agrobosas“ finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas teismo. Klaipėdos apygardos teismas tik 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iš dalies patvirtino UAB „Agrobosas“ finansinį reikalavimą, tačiau dėl minėtos nutarties buvo paduotas atskirasis skundas. Taigi, prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikė UAB „Agrobosas“, kurio finansinių reikalavimų nebuvo patvirtinęs teismas, taip pat nėra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. JANĮ neįtvirtinta pavienio asmens teisė, kurio finansiniai reikalavimai nėra patvirtinti teismo, tai yra nėra įgijęs JANĮ 43 straipsnyje nustatytų kreditorių teisių, teisės inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimo procesą. AB „Kretingos grūdai“ vertinimu, UAB „Agrobosas“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi savarankiškos teisės inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

11.3. UAB „Agrobosas“ nepateikė duomenų, pagrindžiančių nors vieną JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą restruktūrizavimo bylos nutraukimui.

Atsiliepimas

12. AB „Kretingos grūdai“ nemokumo administratorė UAB „Eurobankrotas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti UAB „Agrobosas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties. Nurodo tokius atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:

12.1. Vadovaujantis JANĮ 114 straipsnio 2 dalimi, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą 3–4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Atsižvelgus į tai, kad bendrovės restruktūrizavimo byla iškelta 2023 m. birželio 29 d., laikytina, kad nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą nėra praėjęs 4 mėn. terminas. Be to, nėra ir kitų JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nutraukti bendrovei restruktūrizavimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas nutraukti AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą. Atskirajame skunde kreditorė išdėstė savo nesutikimo su nurodyta skundžiama nutartimi argumentus.

16. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas restruktūrizavimo byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

17. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).

18. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

19. Taigi teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

20. Visų pirma, vertinant, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką nurodytu klausimu, išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018. Joje kasacinis teismas nurodė, kad tuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentavo konkrečių teismo nutarčių apskundimą (pvz., ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo yra neskundžiama, o to paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir pan.). Teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jei ji nutraukiama esant vienai iš ĮRĮ 28 straipsnyje nurodytų sąlygų, yra skundžiama remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes ji užkerta galimybę tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai. Tačiau teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybė ĮRĮ nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 43 punktas). Taigi, minėtoje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad nutartis, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, nėra skundžiama. Nors šiuo metu restruktūrizavimo klausimai yra įtvirtinti JANĮ, o ne ĮRĮ, vertintina, kad iki JANĮ įsigaliojimo šiuo klausimu priimta kasacinio teismo praktika taip pat išlieka aktuali.

21. Antra, CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą. Taigi, minėta nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.

22. Nustačius, kad įstatymo leidėjas nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) neįvardijo nei CPK, nei JANĮ bei atsižvelgus į šios nutarties 19 punkte išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo, turi būti vertintina, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai(CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui netenkinus kreditorės prašymo nutraukti restruktūrizavimo procesą, galimybė toliau vykti restruktūrizavimo procesui ir proceso dalyviams toliau dalyvauti restruktūrizavimo bylos procese nebuvo apribota. Taigi, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas nutraukti restruktūrizavimo procesą, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu. Pažymėtina, kad analogiškos teisinės pozicijos laikėsi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas ankščiau išnagrinėtose bylose, kuriose, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-556-798/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-589-467/2023).

25. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui bei nurodytai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

26. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su restruktūrizavimo bylos (ne)nutraukimo (ne)teisėtumu, plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą suinteresuotiesiems asmenims (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Kreditorei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

28. Bendrovė pateikė teismui prašymą priteisti 750 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

29. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusios procesinės situacijos aplinkybes, tai, kad bendrovė neabejotinai turėjo interesą pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, sprendžia, kad bendrovė turi teisę reikalauti, jog išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlygintų apeliacinį procesą nepagrįstai inicijavusi kreditorė. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydis neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintino dydžio (2 000,10 Eur × 0,4 = 800,04 Eur). Dėl nurodytų motyvų iš kreditorės bendrovei priteisiama 750 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta nutraukti akcinės bendrovės ,,Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, nutraukti.

Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“, juridinio asmens kodas 303764928, restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,Kretingos grūdai“, juridinio asmens kodas 164156867, naudai 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“, juridinio asmens kodas 303764928, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2023 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymu (mokėtojas: UAB Agrobosas; mokėtojo kodas: 303764928).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza