- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- 2-589-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00061-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- mažosios bendrijos „Fincredit LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės mažosios bendrijos „Fincredit LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juodoji audinė“ (toliau – atsakovė, įmonė, bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, kuris pakeistas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi.
3. Teisme 2023 m. kovo 14 d. buvo gauti įmonės kreditorių mažosios bendrijos (toliau – MB) „Fincredit LT“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus paukštynas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, UAB „Energijos kontrolė“, UAB „Joniškio grūdai“, UAB „Norkida“ ir P. J. ūkio prašymai, kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašoma nutraukti RUAB „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą, išreikalauti iš atsakovės eilę dokumentų.
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė kreditorių prašymą dėl RUAB „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. 2023 m. balandžio 27 d. teisme gautas MB „Fincredit LT“ atskirasis skundas dėl 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuriuo kreditorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti RUAB „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti RUAB „Juodoji audinė“ bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės MB „Fincredit LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui.
7. Teismas konstatavo, kad 2023 m. balandžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis apeliacine tvarka neskundžiama. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad įstatymo leidėjas nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) neįvardijo nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ; šiuo metu – galiojantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nutarties, kuria teismas atsisakė nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimas nenustatytas CPK, taip pat ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.
9. Teismas pažymėjo, kad, nors nesant RUAB „Juodoji audinė“ kreditorių susirinkimo sprendimui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir priėmė nagrinėti tokį kreditorių grupės prašymą, tačiau šį prašymą atmetė. Todėl minėtų JANĮ straipsnių pagrindu nėra teisinio pagrindo priimti kreditorės MB „Fincredit LT“ atskirąjį skundą, kuriuo, be kita ko, prašoma klausimą išspręsti iš esmės ir nutraukti RUAB „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Kreditorė MB „Fincredit LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti kreditorės MB „Fincredit LT“ atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog 2023 m. balandžio 20 d. teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka. JANĮ 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, jog visos nemokumo proceso metu priimtos teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ aiškiai nustato išimtis, kuomet teismo priimtos nutartys negali būti skundžiamos apeliacine tvarka, ir tarp šių išimčių nėra nutarties dėl atsisakymo nutraukti restruktūrizavimo bylą.
10.2. Teismas nutartyje konstatuodamas, kad 2023 m. balandžio 20 d. nutartis neskundžiama, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, nes ji buvo priimta dar prieš įsigaliojant JANĮ.
10.3. Teismas privalėjo vadovautis vėlesniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartyje suformuotu precedentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartys nemokumo bylose pagal bendrąją JANĮ įtvirtintą taisyklę gali būti skundžiamos apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui.
10.4. Skundžiama nutartis bet kokiu atveju užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet atsakovės kreditorių dauguma nepritarė restruktūrizavimo plano pakeitimui, o teismas atsisakė nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Atsakovės kreditorių daugumai atsisakius patvirtinti plano pakeitimą susidarė situacija, kuomet pati atsakovė nebetiki tolesne sėkminga restruktūrizavimo proceso eiga pagal teismo patvirtintą planą, o atsakovės kreditorių daugumai nepatvirtinus plano pakeitimo apeliantė, kaip atsakovės kreditorė, nebeturi kitų galimybių ginti savo teises. Tuo atveju, jeigu atsakovė pakartotinai inicijuos plano pakeitimą, o atsakovės kreditoriai tam nepritars, bus vilkinamas laikas.
10.5. JANĮ nėra įtvirtintos nuostatos, kad teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo suteikiama išimtinai tik administratoriui ir kreditorių susirinkimui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti kreditorės ir kitų atsakovės kreditorių prašymą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir jį išnagrinėjo, todėl nutartyje nurodyti teismo argumentai šiuo aspektu negali paneigti apeliantės teisės į apeliaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės MB „Fincredit LT“ atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta; byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
13. Kreditorė MB „Fincredit LT“ apeliacinės instancijos teismui 2023 m. gegužės 30 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-781/2023, prašo ją pridėti prie bylos; nurodo, kad šio įrodymo atskirojo skundo pateikimo metu apeliantė neturėjo galimybių pateikti, nes tuo metu ši nutartis apskritai neegzistavo ir šis įrodymas patvirtina, jog apeliantė turi teisę atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą.
14. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenyse, nėra pagrindo priimti ir pridėti prie bylos apelianto teikiamą nutartį.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti kreditorių prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atskiruoju skundu neskundžiama. Apeliantė nesutinka, kad šios nutartys negali būti skundžiamos apeliacine tvarka ir teigia, jog kreditorės atskirasis skundas turėjo būti priimtas, nes skundžiama nutartis užkerta kelią kreditorei ginti pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.
16. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, tais atvejais, kai nemokumo procese pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 21 punktas). Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų nemokumo procese, apskundimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022 23 punktą). Taip pat turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus: nemokumo bylų nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, konkrečios nutarties įtaką nemokumo proceso eigai ir jo dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).
18. Priešingai nei teigia apeliantė, nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
19. Pažymėtina, kad apeliantės cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-781/2023) buvo nagrinėjami kitokie teisės taikymo klausimai, t. y. sprendžiama dėl kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo bei konstatuota, jog pagal bendrąją taisyklę, pirmosios instancijos teismo nutartys bylose pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų gali būti skundžiamos apeliacine tvarka (JANĮ 31 straipsnis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ši nuostata savaime nereiškia, kad visos teismo nutartys nemokumo bylose pagal bendrąją JANĮ įtvirtintą taisyklę gali būti skundžiamos apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui.
20. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri buvo priimta dar galiojant ĮRĮ, kadangi ĮRĮ nebuvo nuostatos, analogiškos JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai taisyklei, pagal kurią visos nemokumo proceso metu priimtos teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini.
21. Kaip jau nurodyta pirmiau, taisyklė, kad visos nemokumo proceso metu priimtos teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, JANĮ nėra įtvirtinta. Be to, vienas esminių nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ priėmimo tikslų – veiksmingas juridinių asmenų nemokumo procesas, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Veiksmingumas juridinių asmenų nemokumo procese, be kita ko, siejamas su operatyviu šiam procesui reikšmingų klausimų sprendimu ir greitu ginčų nagrinėjimu.
22. ĮRĮ reglamentavo konkrečių teismo nutarčių apskundimą (pvz., ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo yra neskundžiama, o to paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir pan.). Teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jei ji nutraukiama esant vienai iš ĮRĮ 28 straipsnyje nurodytų sąlygų, yra skundžiama remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes ji užkerta galimybę tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015; ir kt.). Tuo tarpu teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybė ĮRĮ nebuvo nenumatyta. Be to, galiojant ĮRĮ ir sprendžiant, ar nutartis gali būti apeliacijos objektu, buvo vadovaujamasi tokia pačia logine struktūra – nustačius, jog įstatymo leidėjas nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei CPK, nei ĮRĮ, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018).
23. Aptartų ĮRĮ ir JANĮ nuostatų analizė nesudaro pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas, priimdamas JANĮ, siekė pakeisti iki įstatymo priėmimo galiojusią tvarką ir leisti vykdyti apeliacine tvarka teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, peržiūrą. Iš esmės JANĮ buvo siekiama paspartinti bankroto procedūras, tobulinant nemokumo proceso terminų, nemokumo proceso dalyvių ginčų nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą, bei padaryti juridinio asmens nemokumo procesą veiksmingą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iki JANĮ įsigaliojimo šiuo klausimu priimta kasacinio teismo praktika taip pat išlieka aktuali.
24. Taigi konstatavus, kad teismo nutarties, kuria atmestas kreditorių prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei JANĮ, nei CPK nenustatyta, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, neužkerta kelio tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti restruktūrizavimo procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti restruktūrizavimo bylos procese. Šios teisinės pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-556-798/2023).
26. Esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas įstatymų leidėjo valia yra įgaliotas patikrinti pateiktų prašymų dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą ir atitinkamai tenkinti arba atmesti tokį prašymą. Būtent įstatymo leidėjo siekis užtikrinti, kad juridinio asmens nemokumo procesas būtų veiksmingas, lėmė tai, kad įstatyme nėra nustatyta galimybės skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo nutraukti restruktūrizavimo bylą.
27. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, ir nėra sprendžiamas klausimas dėl pagrindų restruktūrizavimo bylos nutraukimui (ne) egzistavimo.
28. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria atmestas kreditorių prašymas dėl RUAB „Juodojo audinė“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, negali būti apeliacijos objektas pagal JANĮ nuostatas, taip pat pagal CPK nuostatas, nes ji nesukelia tokių pasekmių, dėl kurių toliau nevyktų nemokumo procesas, taip pat tiesiogiai neriboja byloje dalyvaujančių asmenų materialiųjų teisių, dėl kurių būtų būtina suteikti šios nutarties peržiūros galimybę. Pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu nėra pažeidžiami juridinio asmens nemokumo proceso principai, neapribojama galimybė toliau vykti restruktūrizavimo procesui, šio proceso dalyviams dalyvauti procese. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.