Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-813-866/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-25
Bylos Nr.: e2-813-866/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00600-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: J. K.
Trečiasis asmuo: notarė Jolanta Dubinienė
Advokatai: Viktoras Dovidaitis, Vaidas Rakauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-813-866/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00600-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.5; 2.6.8.8; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,dalyvaujant ieškovui E. K. ir jo atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,atsakovui J. K. ir jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Jolanta Dubinienė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 18 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu ieškovas E. K. įsipareigojo sumokėti atsakovui J. K. 400 000 Lt (115 848 Eur), nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2021 m. spalio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10189), kuris buvo išduotas ginčo vekselio pagrindu; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovo sužinojęs apie ginčo vekselio egzistavimą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo motyvuodamas tuo, kad jokio vekselio atsakovo naudai niekada nepasirašinėjo ir neišdavė, todėl darytina vienintelė pagrįsta išvada, kad ginčo vekselis atsakovo yra suklastotas.

3. Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00602-21 dėl 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, t. y. ginčo vekselio, klastojimo ir sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas ginčijamo vekselio tyrimas/ekspertizė, kurią atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadą Nr. 11-325 (22), 11-804, kurioje nurodoma, kad tekstas parašytas kito asmens, nei vardo, pavardės įrašas ir parašas; tiriamojo vekselio tekstas yra parašytas ant pirmiau buvusių ir pašalintų įrašų bei parašų ir kt. Taigi, šioje Specialisto išvadoje yra patvirtintos aiškios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ir ieškovo reikalavimus šioje byloje – ginčo vekselis yra suklastotas, taip apgaulės būdu siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę į ieškovą.

4. Ieškovo pateikti įrodymai šioje byloje patvirtina, kad jis ginčo vekselio 115 848 Eur (vekselyje suma nurodyta litais – 400 000 Lt) sumai nepasirašė, t. y. jame nėra ĮVPĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto privalomo paprastojo vekselio rekvizito, todėl ginčo vekselis pripažintinas neturintis vekselio galios.

5. Ginčo vekselyje nėra ir dar vieno ĮVPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyto privalomo paprastojo vekselio rekvizito, t. y. mokėjimo termino (ĮVPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes atsakovo notarei pateiktame ginčo vekselio tekste terminas yra nurodytas žodžiais „sumokėti <...> iki 2021 rugpjūčio 18 d.“ ĮVPĮ 35 straipsnyje yra pateiktas aiškus ir nedviprasmiškas baigtinis sąrašas vekselyje nurodytinų jo mokėjimo terminų, taigi jokios kitos formos mokėjimo terminas vekselyje negali būti nurodytas, o jeigu vis tik vekselyje būtų nurodytas kitas nei vienas iš keturių ĮVPĮ 35 straipsnyje imperatyviai nustatytų vekselio mokėjimo terminų, darytina vienintelė išvada, kad tokiame vekselyje nebūtų vieno iš privalomų vekselio rekvizitų ir toks dokumentas neturėtų vekselio galios. Tokio mokėjimo termino varianto, koks nurodytas atsakovo notarei pateiktame ginčo vekselyje, kad jis turi būti apmokėtas „iki“ jame nurodytos datos, ĮVPĮ nenumato, taigi, darytina pagrįsta išvada, kad ir šio privalomo paprastojo neprotestuotino vekselio rekvizito ginčo vekselyje nėra. Todėl ir šio privalomo rekvizito nebuvimas pats savaime sukelia ĮVPĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, t. y. ginčo vekselis pripažintinas dokumentu, neturinčiu vekselio galios.

6. Objektyviai vertinant toks vekselio mokėjimo termino, koks yra nurodytas ginčo vekselyje, t. y. apmokėti „iki“ tam tikros datos, nurodymas yra nelogiškas ir būtų pažeidžiantis vekselio davėjo teises ir teisėtus interesus, nes toks mokėjimo terminas reikštų, jog vekselio turėtojas galėtų bet kuriuo metu iš karto po vekselio išrašymo iki tos vekselyje nurodytos datos reikalauti, kad vekselio davėjas tokį vekselį apmokėtų.

7. Pripažinus ginčo vekselį neturinčiu vekselio galios, nebuvo pagrindo šio dokumento pagrindu Trečiajam asmeniui Vilniaus 36-to notarų biuro notarei Jolantai Dubinienei išduoti 2021 m. spalio 27 d. vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. 10189), todėl šis trečiojo asmens vykdomasis įrašas taip pat pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas.

8. Pažymi, kad ieškovas iš atsakovo niekada jokia forma nėra gavęs ginčo vekselyje nurodomos sumos, t. y. 115 848 Eur (400 000 Lt). Be to, ieškovo turimais duomenimis, atsakovas tokios sumos, kaip nurodyta vekselyje, niekada neturėjo ir negalėjo turėti. Taip pat, neegzistuoja ir neegzistavo jokia kita ieškovo prievolė ar įsipareigojimas, kurių įvykdymą ieškovui būtų reikėję užtikrinti išduodant ginčo vekselį.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo notarė Jolanta Dubinienė atsiliepimu (t. I, b. l. 60-61) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdomo įrašo išdavimo metu specialistų išvados nebuvo žinomos; notarei pateiktas vekselio originalas, kuris turi visus privalomus rekvizitus; neturi reikšmės kas surašo ir/ar atspausdina vekselio tekstą; šiuo atveju nustatyta, kad vekselio davėjas pats parašė savo vardą pavardę ir pasirašė. Taigi vekselis turėjo visus privalomus rekvizitus, todėl notarė pagrindo neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą.

10. Atsakovas J. K. atsiliepimu (t. I, b. l. 70-76) su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas yra pažįstami nuo vaikystės, jie draugavo ir juos siejo verslo santykiai. Jei vienas kitam skolindavo pinigų, įkeisdavo turtą verslo vystymui. Tarp šalių buvo tokia skolinimosi praktika – kiekvieną kartą kai vienas kitam skolindavo pinigus buvo surašomas paskolą patvirtinantis dokumentas. Santykiai pablogėjo 2015 metais, po to, kai E. K. pagrobė atsakovo dokumentus, tarp kurių buvo įvairų paskolos raštelių spalvotos kopijos. Šių dokumentų originalus Atsakovas laikė atskirai nuo kopijų.

11. Atsakovui buvo žinoma, kad 2013 metais E. K. supirkinėja namus ir ruošėsi statyti daugiabutį su verslo patalpomis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas pasiūlė atsakovui investuoti į šį projektą kuo daugiau pinigų ir paaiškino atsakovui, jog statomame daugiabutyje bus įrengtas restoranas ir jis galės būti perduotas atsakovui. Atsakovas sutiko paskolinti ieškovui 400000 Lt (115 848 Eur). Būtent šiuo tikslu šalys ir pasirašė ginčo vekselį ir atsakovas perdavė ieškovui nurodytą pinigų sumą.

12. Ginčo vekselis buvo pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo vekselio pasirašymas vyko tokiomis aplinkybėmis. Ieškovas atvyko pas atsakovą ir iš su savimi atsinešto tamsios spalvos „portfeliuko“ išsitraukė vekselio banko pavyzdžius, baltus popieriaus lapus ir tušinuką. Ieškovas pats paprašė atsakovo, kad jis savo ranka parašytų ginčo vekselio tekstą pagal vekselio pavyzdžius, kuriuos jis atsinešė. Atsakovas ant jam paduotų tuščių baltų lapų viršaus parašė pirmą vekselio juodraštį. Ieškovas peržiūrėjo tekstą ir jis jam tiko. Tada ant kito, taip pat ieškovo paduoto balto popieriaus lapo, atsakovas parašė ginčo vekselio tekstą, o ieškovas pats savo ranka surašė savo vardą, pavardę ir jį pasirašė. Ginčo vekselis buvo surašytas ant balto lapo, ant kurio nesimatė jokių pašalinių įrašų. Juodraštis buvo ieškovo suplėšytas, o ginčo vekselis liko pas atsakovą. E. K. atsakovas padavė 400000 Lt stambiomis kupiūromis, po 500 litų nominalo.

13. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus ir dar vieną ikiteisminiame tyrime paskirtą ir atliktą ginčo vekselio tyrimą, kurą atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2022 m. vasario 9 d. pateikė išvadą Nr. 11-149 (22), kurioje nurodyta, kad „Tirti pateiktame 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinį tekstą parašė J. K., o po tekstu esantį rankraštinį įrašą „E. K.“ parašė ir šalia įrašo pasirašė E. K.“. Ši išvada patvirtina, kad ginčo vekselį pasirašė ieškovas.

14. 2022 m. balandžio 11 d. Specialisto išvadoje padaryta viena išvada, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti tos pačios rūšies (vienodomis savybėmis pasižyminčia) šratinukų pasta, kita, jog tikėtina, kad visi ginčo vekselyje nurodyti įrašai padaryti tuo pačiu rašikliu ir dar viena išvada, jog ginčo vekselyje rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti kita rašto medžiaga ir kitu rašikliu nei vekselio lape buvę ir pašalinti įrašai bei parašai.

15. 2022 m, vasario 9 d. Specialisto išvados ir 2022 m. balandžio 11 d. Specialisto išvados įvertinimas ne atskirai viena nuo kitos, o visumoje leidžia tvirtinti, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo vekselio tekstas yra parašytas ant pašalinių vardu, pavardžių įrašų ir parašų, kurie buvo ištrinti, esančių virš ieškovo išlikusio vardo, pavardės ir parašo, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Specialistai nustatė, kad ir ginčo vekselio tekstas ir ieškovo vardas, pavardė ir parašas padaryti tuo pačiu rašikliu ir tos pačios šratinukų pasta, kai tuo metu ištrinti įrašai bei parašai padaryti visiškai kita rašto medžiaga ir kitų rašikliu. Šios išvados visiškai atitinka atsakovo teiginius, jog ir šratinuką ir popieriaus lapus ant vieno iš kurių buvo surašytas ginčo vekselis, 2013 m. rugpjūčio 18 d. atsinešė ieškovas ir panaudojant būtent ieškovo šratinuką buvo atsakovo surašytas ginčo vekselio tekstas ir ieškovas pats surašė savo vardą, pavardę ir pasirašė.

16. Dar viena faktas, kuris taip pat patvirtina atsakovo teiginius apie aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas ginčo vekselis, tai dar viena 2022 m. balandžio 11 d. Specialisto išvada, kad „2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio lapas buvo padėtas po lapu, kuriame buvo rašomas kito vekselio tekstas“. Ji visiškai atitinka atsakovo paaiškinimą, jog ieškovui ištraukus iš „portfeliuko“ lapus ir vekselio teksto pavyzdį, atsakovas surašė vekselio juodraštį, kuris vėliau buvo ieškovo sunaikintas, ir po to atsakovas parengė naują ginčo vekselio tekstą, kurį ieškovas ir pasirašė.

17. Visiškai nesutinka su ieškovo daroma prielaida, jog jo turimais duomenimis, tokios sumos, kaip nurodyta vekselyje, atsakovas niekada neturėjo ir negalėjo turėti. Prokurorės nutarime padaryta atsakovo bankų sąskaitų analizė laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., ir išvada, kad J. K. 2013 m. rugpjūčio 18 d. galėjo disponuoti pakankama piniginių lėšų, tai yra 400 000 Lt suma, kuria galėtų paskolinti ieškovui pagal ginčo vekselį.

Atsiliepimas

18. Atsakovas nesutinka su ieškinio teiginiais, kurias ieškovas reikalauja ginčo vekselio pripažinimo neturinčiu vekselio galios dėl neva tai jame nesančių visų ĮPVĮ 77 straipsnyje reikalaujamų privalomų rekvizitų – vekselio davėjo parašo ir mokėjimo termino. Bet kokio vekselio tekstą gali sudaryti, surašyti ir net gi ranka, bet kuris asmuo, ar tai būtų vekselio davėjas ar vekselio gavėjas, esminis ir imperatyvus rekvizitas tai vekselio davėjo parašas. Galima sutikti su Ieškovų, kad ĮVPĮ 35 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas vekselyje nurodytinų jo mokėjimo terminų, tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su ieškinyje teikiamu šios įstatymo normos aiškinimu.

19. Tuo pačiu atsakovas visiškai pritaria notarės atsiliepimo argumentams, jog ĮVPĮ 78 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikytinas mokėtinu jį pateikus, o tai reiškia, kad net vekselyje nenurodžius jokio mokėjimo termino ir esant visiems kitiems privalomiesiems paprastojo vekselio rekvizitams, vekselis turi vekselio galią.

20. Dublike (t. I, b. l. 116-122) ieškovas palaikė ieškinio argumentus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nėra aplinkybė užkertanti kelią civilinio proceso tvarka ginčyti sandorius ir reikalauti jų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento net ir pripažinus, jog sandorio sudarymo aplinkybės bei veiksmai neturi nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Atsiliepimas

21. Atsakovas klaidingai teigia, jog 2013 metais E. K. supirkinėjo namus ir ruošėsi statyti daugiabutį su verslo patalpomis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Siekdamas paneigti šiuos melagingus ir išsigalvotus atsakovo teiginius ieškovas buvo kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ dėl NTR duomenų pateikimo. Ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas Nr. 32456197, kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. nei ieškovo asmeniškai, nei kartu su sutuoktine vardu nebuvo atlikta jokių nekilnojamojo turto sandorių.

22. Atsiliepime pateikiamos ir tariamos ginčo vekselio pasirašymo atsakovo bute aplinkybes, tačiau nepateikiama jokių duomenų, jog nurodytos aplinkybės iš tikrųjų įvyko, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys dėl šalių paskolinių bei verslo santykių, skolinimosi praktikos byloja kitokias aplinkybes, nei teigia atsakovas atsiliepime.

Žemesnės instancijos teismas

23. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1700-852/2020, kuriuo iš J. K. E. K. sutuoktinei V. K. buvo priteista 138 139,57 Eur skola pagal J. K. E. K. turėtą skolą. Taip pat buvo pateikta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-372-798/2021, kuria minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas liko nepakeistas. Teismas konstatavo, kad atsakovas J. K. pripažino 138 139,57 Eur skolą E. K..

Atsiliepimas

24. Atsakovo atsiliepime minimi verslo, paskoliniai santykiai, skolinimosi praktika kaip tik leidžia daryti išvadą, jog ginčo vekselio išdavimas buvo mažai tikėtinas ir patvirtina ieškovo, o ne atsakovo poziciją. Yra absoliučiai nelogiška laikyti, kad ieškovas pats 2013 m. rugpjūčio 18 d. suklastojo ginčo vekselį, pasiskolindamas 400 000 Lt iš atsakovo, kai pastarasis pats turėjo maždaug 477 000 Lt skolą ieškovui.

25. Pažymi, kad minėtuose teismų sprendimuose nurodytas paskolos sutartis atsakovas išimtinai visais atvejais pasirašinėdavo tik kartu su juo dalyvaujant advokatui, prieš tai atsispausdinus kompiuteriu paskolos sutarties pavyzdinę formą. Todėl, atsižvelgiant į paties atsakovo atsiliepimo argumentus dėl šalių skolinimosi praktikos, verslo bei paskolinių santykių, yra neįtikėtina, kad būtent 2013 m. rugpjūčio 18 d. ginčo vekselio „surašymo“ metu jis jau dalyvavo be jokio atstovo ar liudytojų (apie kitus asmenis, kurie galėtų paliudyti ginčo vekselio pasirašymą ir pinigų perdavimą, nėra), t. y. pats atsakovas nesilaikė savo verslo bei skolinimosi praktikos.

26. Be to, neįtikėtina ir negalima situacija, kad jeigu toks vekselis būtų egzistavęs anksčiau nei minimų civilinių bylų pradžia, kuriose atsakovas nesėkmingai įrodinėjo, kad yra neskolingas, metu, pats atsakovas nebūtų nurodęs ar bent jau užsiminęs ir pateikęs ginčo vekselio, kaip gynybos priemonės nuo neva tai nepagrįsto reikalavimo minėtose bylose.

Šalies argumentai

27. Ieškovo vertinimu, 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvados teiginiai leidžia daryti vienintelę išvadą, kad tikrajame dokumente buvo pateiktas asmenų sąrašas, kurių vardų, pavardžių įrašai ir parašai buvo surašyti stulpeliu vienas paskui kitą, o ieškovo vardas, pavardė ir parašas buvo paskutiniai įrašai tame stulpelyje. Tuomet, kaip ir nurodoma specialisto išvadoje, virš ieškovo vardo, pavardės įrašo ir parašo esantys vardai, pavardės ir parašai buvo ištrinti ir toje vietoje kito asmens nei įrašo „E. K.“ ir parašo buvo surašytas visas ginčo vekselio tekstas.

28. Pažymi, kad ieškovas neginčija fakto, kad suklastotame ginčo vekselyje esantis parašas yra ieškovo. Ieškovas ginčija ginčo vekselio sudarymo aplinkybes teigdamas, jog ginčo vekselis yra suklastotas ir šią poziciją patvirtina būtent 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvada. Ieškovo parašo buvimas suklastotame ginčo vekselyje nelemia išvados, jog ieškovas pasirašė būtent po suklastoto ginčo vekselio tekstu.

29. Pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, jog yra buvę atvejis, kai atsakovui priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini) buvo renkami parašai (asmenų vardai, pavardės ir parašai) prezidento rinkimams. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas restorane (duomenys neskelbtini)barmenu dirbęs H. S.. Kategoriškai šio fakto neneigė ir pats atsakovas. Ieškovo parašas yra viename stulpelyje su virš jo buvusiais ir ištrintais kitų asmenų parašais. Būtent šie duomenys akivaizdžiausiai patvirtina, kad atsakovas, siekdamas apgaule pasipelnyti ieškovo sąskaita, savo restorane (duomenys neskelbtini) vieną iš lapų su parašais, kuriame ir buvo ieškovo vardas, pavardė ir parašas, pasiėmė ir ištrynė visus jame buvusius asmenų duomenis, išskyrus ieškovo, virš šio įrašo surašė ginčo vekselio tekstą ir taip sukūrė netikrą skolos dokumentą.

30. Ikiteisminio tyrimo teisėja Jurgita Šėlienė 2023 m. liepos 25 d. nutartyje nustatė, kad: (1) ant popieriaus lapo, ant kurio buvo surašytas vekselis, buvo pašalinti asmenų vardai, pavardės ir parašai, leidžia manyti, kad dokumentas, tam tikri jo įrašai galėjo būti suklastoti; (2) ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta tam tikrų duomenų, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl vekselio išdavimo.

31. 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje nustatyta, jog ginčo vekselio tekstas bei įrašas „E. K.“ ir parašas pasižymi vienodomis savybėmis. Visgi tai nelemia išvados, jog ginčo vekselis bei įrašas „E. K.“ ir parašas buvo parašyti tuo pačiu individualiomis savybėmis pasižyminčiu rašikliu bei šratinukų pasta.

32. Vien tai, jog 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje nustatyta, jog ginčo vekselio lapas buvo padėtas po lapu, kuriame buvo rašomas kito vekselio tekstas nesudaro pagrindo pritarti atsakovo keliamai versijai. Atsakovui nepateikus jokių kitų duomenų apie nurodomas ginčo vekselio sudarymo aplinkybes atsakovo bute. Šie teiginiai telieka interpretacijomis, kuriomis nėra tinkamai įgyvendinama CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga.

33. Prokurorės nutarime vertintas laikotarpis (2005 m. sausio 1 d. – 2013 m. sausio 1 d.) neapima tariamos ginčo vekselio sudarymo datos (2013 m. rugpjūčio 18 d.), todėl šios analizės metu negalėjo būti teisingai įvertintos atsakovo galimybės išduoti ginčo vekselį. Be to, prokurorės nutarime esanti informacija patvirtina, kad laikotarpio nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. banko sąskaitų duomenys parodo, kad atsakovas kaip tik tuo metu turėjo įsiskolinimų (įskaitant įsiskolinimą ieškovui nuo 2005 metų) ir jo sąskaitose pinigai, jeigu ir pasiekdavo sąskaitas, tai iš esmės tokia pati suma būdavo pervedama kreditoriams. Dėl to negalima sutikti su teiginiu, kad prokurorės nutarimas patvirtina, jog tariamai ginčo vekselio sudarymo datai atsakovas turėjo lėšų ginčo vekseliui išduoti.

34. Ikiteisminio tyrimo metu pats atsakovas nepateikė duomenų (pareigūnai jų taip pat nesurinko ir negalėjo surinkti), kurie patvirtintų, kad atsakovas galėjo turėti 400 000 Lt sumą grynais 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio surašymo metu. Pažymi, kad atsakovo teiginiai, kad jis turėjo pinigų ir galėjo juos skolinti, neatitinka nei elementarios logikos dėsnių (nes jis pats, kaip jau minėta, tuo metu buvo skolingas ieškovui netgi didesnę sumą pinigų, kurios nebuvo grąžinęs nuo 2005 metų, o duomenų, kad faktiškai galėjo paskolinti 400 000 Lt sumą – ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta), nei ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos (kuri yra priešinga).

35. Tripliku (t. I, b. l. 187-191) atsakovas su dubliko argumentais nesutinka. Nurodo, kad dublike nepagrįstai tvirtinama, jog ginčo vekselio išdavimas buvo mažai tikėtinas, kadangi ginčo vekselio pasirašymo metu ieškovas paskolino 400000 Lt iš atsakovo, kai pastarasis pats turėjo maždaug 477000 Lt skolą ieškovui. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovą ir atsakovą ilgą laiką siejo įvairaus pobūdžio verslo santykiai, jie vienas kitam skolindavo pinigų, įkeisdavo turtą verslo vystymui, kad pagal tarp šalių egzistavusią skolinimosi praktiką kiekvieną kartą kai vienas kitam skolindavo pinigus buvo surašomas paskolą patvirtinantis dokumentas.

36. Anot atsakovo, ieškovo nurodomi teismų sprendimai nėra susiję su ginčo vekseliu. Ieškovo daromą prielaidą, jog jo turimais duomenimis, tokios sumos, kaip nurodyta vekselyje, atsakovas niekada neturėjo ir negalėjo turėti, visiškai paneigia Ikiteisminiame tyrime, esančių visi atsakovo bankų sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., bei Ikiteisminį tyrimą atlikusios prokurorės šių sąskaitų bei atsakovo papildomai pateiktų 2006 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutarčių Nr. 3425-06 IL ir Nr. 3427-06 IV atsakovo sudarytų su AB „DnB Nord“ banku padaryta analizė, iš kurios galima padaryti išvadą, kad J. K.2013 m. rugpjūčio 18 d. galėjo disponuoti pakankama piniginių lėšų, tai yra 400000 Lt suma, kuria galėtų paskolinti ieškovui pagal ginčo vekselį.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių

38. Pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį E, K, įsipareigojo J. K. sumokėti 400 000 Lt iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. (t. I, b. l. 10).

39. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas pranešimu pareikalavo apmokėti vekselį (t. I, b. l. 21); 2021 m. rugpjūčio 25 d. informavo, kad kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (t. I, b. l. 22).

40. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 6 d. pranešimu notarui prašė neišduoti vykdomojo įrašo, informuodamas, kad pagal jo pareiškimą yra pardėtas ikiteismini tyrimas dėl dokumento suklastojimo (t. I, b. l. 23).

41. Vilniaus 36-to notarų biuro notarė Jolanta Dubinienė 2021 m. spalio 27 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10189) dėl 115 848 Eur skolos, 357,21 Eur notarinio atlyginimo ir 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo (t. I, b. l. 9).

42. 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00602-21, pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pagal E. K. pareiškimą dėl dokumento (E. K. 2013 m. rugpjūčio 18 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio) suklastojimo ir žinomai netikro dokumento panaudojimo pasikėsinant apgaule įgyti didelės vertės turtą.

43. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos dvi specialisto išvados. 2022 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-149 (22) padaryta išvada, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinį tekstą parašė J. K., o po tekstu esantį rankraštinį įrašą „E. K.“ parašė ir šalia įrašo pasirašė E. K.. 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-325 (22), 11-804 (22) padarytos sekančios išvados: 1) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas, parašyti tos pačios rūšies (vienodomis savybėmis pasižyminčia) šratinukų pasta; 2) tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti tuo pačiu rašikliu; 3) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje dabar esantis vekselio tekstas parašytas ant pašalintų vardų, pavardžių, įrašų ir parašų, kurie buvo parašyti stulpeliu virš dabar esančio įrašo „E. K.“ ir parašo; 4) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio tekstas, įrašas „E. K.“ bei parašas parašyti kito rašto medžiaga ir kitu rašikliu nei vekselio lape buvę įrašai bei parašai; 5) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio lapas buvo padėtas po lapu, kuriame buvo rašomas kito vekselio tekstas; 6) nustatyti ar pateiktame 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje įrašas „E. K.“ bei parašas yra parašyti tuo pačiu metu kaip paprastojo vekselio tekstas (2013 m. rugpjūčio 18 d.), ar tuo pačiu metu kaip panaikinti pirminiai įrašai, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų amžiaus nustatymui.

44. 2023 m. gegužės 1 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus neginčijamų duomenų, patikimai patvirtinančių įtariamojo J. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas (t. I. b. l. 78-97), vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, nustatančiu, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

45. Nukentėjusiojo ir įtariamojo skundai, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atmesti tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. liepos 3 d. nutarimais, tiek Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. liepos 25 d. nutartimi. Vilniaus apygardos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartys paliktos nepakeistos (t. II, b. l. 41-57).

46. Vilniaus apygardos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje konstatavo, kad aptariamu laikotarpiu J. K. skola formaliai buvo likusi, tačiau iš esmės šalių paskoliniai teisiniai santykiai jau buvo išspręsti, kas leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. galėjo skolintis iš J. K. (nutarties 17 punktas); ikiteisminio tyrimo duomenys – J. K. banko sąskaitų išrašai, kuriuose detaliai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aptarė prokurorė, patvirtina, kad J. K. aptariamu laikotarpiu galėjo disponuoti 400 000 Lt suma; aplinkybė, kad J. K. nenurodė konkrečių pinginių lėšų išgryninimo faktų, svajame nepaneigia minėtos išvados (nutarties 28 punktas); E. K. versija, kad vekselis galėjo būti surašytas panaudojant 2008 m. ar 2009 m. rinkimų parašų lapus, nors ir nėra visiškai paneigta, tačiau teismo vertinimu ji abejotina ir nelogiška, ypač atsižvelgiant į liudytojų parodymus (nutarties 32 punktas); atsižvelgiant į tai, kad ant popieriaus lapo, ant kurio surašytas vekselis, buvo pašalinti asmenų vardai, pavardės bei parašai, leidžia manyti, jog dokumentas, tam tikri jo įrašai galėjo būti suklastoti, tačiau turimų duomenų nepakanka pagrįsti įtariamojo J. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (nutarties 33 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (4 dalis). Vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalis, redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

48. Ieškovas teigia, kad ginčo vekselis neatitinka ĮVPĮ 77 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. mokėjimo termino (ĮVPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes atsakovo notarei pateiktame ginčo vekselio tekste terminas yra nurodytas žodžiais „sumokėti <...> iki 2021 rugpjūčio 18 d.“, kas nesuderinama su ĮVPĮ 35 straipsnyje apibrėžtais terminais. Anot ieškovo, pateikti įrodymai šioje byloje patvirtina, kad jis ginčo vekselio 115 848 Eur (vekselyje suma nurodyta litais – 400 000 Lt) sumai nepasirašė, t. y. jame nėra ĮVPĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto privalomo paprastojo vekselio rekvizito. Todėl, vekselis pripažintinas neturintis galios, vadovaujantis ĮPVĮ 78 straipsniu.

49. ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja (ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju ginčo vekselyje nurodyta „sumokėti 400 000 litų (keturi šimtus tūkstančių) litų iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.“. Anot ieškovo, žodelio „iki“ panaudojimas lemia netinkamą mokėjimo termino nustatymą pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes toks termino nustatymas be kita ko gali lemti ir kreditoriaus teisę reikalauti vekselio apmokėjimo prieš nurodytą datą. Su šiais argumentais teismas negali sutikti. Teismo nuomone, termino nustatymas iki konkrečios datos atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, t. y. vekselio apmokėjimą per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos. Todėl, teismas ieškovo argumentus šioje dalyje laiko teisiškai nepagrįstais.

51. Dėl kito privalomojo rekvizito nustatyto ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte – išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašo nebuvimo, ieškovas įrodinėja, kad šiuo atveju vekselis buvo suklastotas, t. y. ieškovas neginčija, jog vekselyje įrašai „E. K.“ ir parašas, padaryti jo ranka, tačiau tvirtina, kad jis nepasirašė po ginčo vekselio tekstu. Remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, ieškovas mano, kad jo vardas, pavardė ir parašas lape galėjo atsirasti 2008-2009 metais renkant parašus rinkimams, atsakovo valdomame restorane (duomenys neskelbtini), o vėliau pašalinus prieš tai buvusius įrašus (vardus, pavardes ir parašus) J. K. surašė vekselio tekstą. Atsakovas, tuo tarpu, teigia, kad vekselio tekstą jos surašė ant ieškovo pateikto lapo, kuriame jokių įrašų nesimatė, o ieškovas pasirašė.

52. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

53. Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota. Joje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

56. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Kita vertus, tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys egzistuoja, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu ir šis ryšys gali būti reikšmingas tiesioginiams vekselių teisinių santykių subjektams, t. y. vekselio davėjui ir pirmajam vekselio turėtojui, kurie tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. <...> Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

57. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 21 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

58. Tinkamas valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorio, turinčio valios trūkumų, t. y. sudaryto dėl apgaulės, pripažinimas negaliojančiu. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti tiek kita sandorio šalis, tiek kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Taip pat apgaule gali būti sudarytas ir vienašalis sandoris (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017, 37 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

59. Ieškovas vienu iš argumentų nurodo, kad jam nebuvo jokio poreikio skolintis iš atsakovo, kadangi pats atsakovas buvo skolingas ieškovui. Šias aplinkybes ieškovas grindžia teismų sprendimais. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016, atmestas V. K. (ieškovo sutuoktinės perėmusios reikalavimo teises) ieškinys pareikštas atsakovui J. K.. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius trečiasis asmuo E. K. perleido ieškovei V. K. reikalavimą pagal pirminio kreditoriaus 2005-2006 metais sudarytas paskolos sutartis su atsakovu J. K., kuriomis buvo paskolinta bendra 322 926,32 Eur suma. Teismas darė išvadą, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65+15 929,10) bei įvykdė likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos grąžinimo prievolę kitu būdu – įkeisdamas už trečiojo asmens prievolę bankui 177 051,95 Eur (611 325 Lt) vertės nekilnojamąjį turtą pagal 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

60. Vėliau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-1700-852/2020, išnagrinėjus V. K. ieškinį pareikštą atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, bei atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

61. Šioje byloje teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2006 m. birželio 2 d. E. K. atsakovui J. K. paskolino 322 926,32 Eur. 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius E. K. perleido ieškovei V. K. reikalavimą pagal pirminio kreditoriaus sudarytas paskolos sutartis su atsakovu J. K.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-33-431/2016), įsiteisėjusiu 2019 m. sausio 9 d., konstatavo, kad atsakovas J. K. trečiajam asmeniui E. K. iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur bei įvykdė likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos grąžinimo prievolę kitu būdu – 2018 m. lapkričio 24 d. susitarimu, įkeisdamas už trečiojo asmens E. K. prievolę bankui 177 051,95 Eur vertės nekilnojamąjį turtą. Teismo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad vėliau nurodytiems sklypams įkeitimas buvo panaikintas, sklypai grąžinti atsakovo nuosavybėn.

62. Teismas reikalavimą dėl 138 139,57 Eur skolos priteisimo tenkino. Taip pat, teismas iš dalies tenkino atsakovo J. K. reikalavimą dėl nuostolių, kilusių iš 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo, priteisimo ir priteisė atsakovo naudai 19 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 47 723,47 Eur atlyginimą už daikto įkeitimą (palūkanas) pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą. Atlikus priteistų sumą įskaitymą nustatyta, kad J. K. skola ieškovei V. K. yra 71 416,10 Eur.

63. Šioje dalyje, teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu atsakovas J. K. sutiko įkeisti jam nuosavybės teise tuo metu priklausantį 491 000 Lt vertės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir jos sutuoktinio E. K. bendrovės UAB „Tikritus“ kreditoriaus naudai. 2017 m. birželio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas bei išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovo J. K. įkeistas žemės sklypas, kurio vertė šalių sutarimu nustatyta 491 000 Lt (142 203,43 Eur), buvo parduotas už 19 000 Eur.

64. Taigi, nurodytose bylose konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2006 m. birželio 2 d. E. K. atsakovui J. K. paskolino 322 926,32 Eur; dalis skolos buvo padengta 2007-2009 metais; dėl likusios dalies skolos padengimo šalys susitarė įkeičiant turtą 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimu. Nors vėliau įkeitimas buvo panaikintas ir dėl to inicijuotas naujas teisminis ginčas, tame tarpe J. K. pareiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą trečiojo asmens naudai, tačiau teismų sprendimai, kuriais ieškovas remiasi, nepatvirtina jo teiginių apie tai, kad 2013 metais nebuvo poreikio skolintis iš atsakovo, nes pastarasis jam buvo skolingas. Kita vertus, ieškovui byloje ginčijant vekselio sudarymą apskritai, bei byloje nesant tiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad vekselis būtent ir buvo surašytas 2013 m. rugpjūčio 18 d., tiesioginių įrodymų apie atsakovo skolą ieškovui nebuvimas, savaime nelemia išvados, apie tinkamą ieškovo valios išreiškimą įsipareigojant sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad šalis siejo ilgamečiai draugystės santykiai, šalys turėjo tarpusavio įsipareigojimų skolinant pinigus, bei įkeičiant turtą. Toks bendradarbiavimas, leidžia spręsti, kad tarpusavio įsipareigojimų balansas buvo siejamas su vykdomų projektų galutiniu rezultatu, kuris kaip seka iš šalių paaiškinimų nebuvo pasiektas.

65. Kitas argumentas, kuriuo remiasi ieškovas, t. y. kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 18 d. neturėjo 400 000 Lt sumos, kurią galėjo paskolinti. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo metu, be jokios detalios analizės, nepagrįstai buvo konstatuota, kad atsakovas J. K. galėjo disponuoti tokia suma. Teismas iš esmės sutinka su šiais ieškovo argumentais. Tiek 2023 m. gegužės 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek šioje byloje pateikti sąskaitų išrašai, nepatvirtina atsakovo argumentų, kad 400 000 Lt sumą jis buvo išgryninęs apie 2013 metus. Iš pateiktų sąskaitos išrašų, kredito sutarčių, matyti, kad 2005-2006 metais atsakovas skolinosi iš ieškovo, 2006 metais ieškovas skolinosi iš banko lėšas būstui refinansuoti ir vartojimo reikmėms, 2006-2007 metais išgrynino reikšmingas sumas. Tačiau kita vertus pateikti duomenys liudija ir tai, kad atsakovas turėjo reikšmingų įsipareigojimų, kuriuos dalinai dengė. Teismo nuomone, pateikti duomenys, nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis buvo išgryninęs nurodytą sumą ir ją perdavė ieškovui, jau vien dėl to, kad vėlesniais metais nėra įrašų apie didesnes išgrynintas sumas, kurios galėtų sudaryti vekselyje nurodytą sumą, bet to, neįtikinama būtų laikyti, kad išgryninęs 2006 -2007 metais pinigines lėšas, verslu užsiimantis subjektas, jas laikytų grynaisiais 5-6 metus. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė jos jis realiai turėjo vekselyje nurodytą sumą ir ją galėjo paskolinti ieškovui.

66. Atsakovas aiškindamas vekselio išdavimo aplinkybes nurodė, kad ieškovas lėšas skolinosi 2013 metais siekiant įgyvendinti projektą (duomenys neskelbtini), kur ruošėsi statyti daugiabutį su verslo patalpomis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos aplinkybės susijusios su UAB „GNSB Kalvarija“ veikla, įsteigtos 2006 metais, kurioje ieškovas ėjo bendrijos pirmininko pareigas. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas būtų asmeniškai investavęs lėšas į nurodytą projektą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. parodė, kad į GNSB „Vilniaus Kalvarija“ investavo 2007 m. liepos 5 d. pervesdamas 300 000 Lt, kurie jam nebuvo grąžinti. Nurodo, kad J. K. gerai pažįsta nuo 2006 – 2007 metų; dažnai lankydavosi kavinėje (duomenys neskelbtini). Dėl negrąžintų 300 000 Lt į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi 2013 m. kovo 25 d., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vertinant, šio liudytojo parodymus, teismo nuomone, J. K. tikėtina galėjo žinoti, kad A. L. siekia investuotų lėšų grąžinimo, be to, nuo projekto pradžios buvo praėję šešeri metai, todėl neįtikinama, kad atsakovas (tikėtina žinant), kad projektas nėra sėkmingai vystomas, skolintų reikšmingą pinigų sumą surašant vekselį, juolab, kad ilgametė šalių praktika nepatvirtina nusistovėjusios tvarkos paskolos santykius įforminti vekseliais. Aptartos aplinkybės, leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovo skolinimosi poreikis byloje nėra niekaip pagrįstas.

67. Galiausiai ieškovas rėmėsi aplinkybe, kad vekselis yra suklastotas, t. y. vekselio tekstas surašytas ištrinant buvusius įrašus virš ieškovo vardo, pavardės ir parašo. Šias aplinkybes ieškovas grindžia ikiteisminio tyrimo metu atliktomis specialisto išvadomis.

68. Kaip minėta aukščiau 2022 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-149 (22) padaryta išvada, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinį tekstą parašė J. K., o po tekstu esantį rankraštinį įrašą „E. K.“ parašė ir šalia įrašo pasirašė E. K.. Ieškovas byloje neginčijo, kad ginčo vekselyje jo ranka įrašytas vardas, pavardė ir parašas.

69. 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-325 (22), 11-804 (22) padarytos sekančios išvados: 1) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas, parašyti tos pačios rūšies (vienodomis savybėmis pasižyminčia) šratinukų pasta; 2) tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti tuo pačiu rašikliu; 3) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje dabar esantis vekselio tekstas parašytas ant pašalintų vardų, pavardžių, įrašų ir parašų, kurie buvo parašyti stulpeliu virš dabar esančio įrašo „E. K.“ ir parašo; 4) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio tekstas, įrašas „E. K.“ bei parašas parašyti kito rašto medžiaga ir kitu rašikliu nei vekselio lape buvę įrašai bei parašai; 5) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio lapas buvo padėtas po lapu, kuriame buvo rašomas kito vekselio tekstas; 6) nustatyti ar pateiktame 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje įrašas „E. K.“ bei parašas yra parašyti tuo pačiu metu kaip paprastojo vekselio tekstas (2013 m. rugpjūčio 18 d.), ar tuo pačiu metu kaip panaikinti pirminiai įrašai, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų amžiaus nustatymui.

70. Specialistų išvados leidžia spręsti, kad vekselio tekstas ir ieškovo parašas, nors ir tikėtina surašyti tuo pačiu rašikliu, tačiau neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad buvo surašyti tuo pačiu metu. Iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti vekselio pasirašymo aplinkybių, nes atsakovo nurodomos įvykių versijos patikimai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Kaip teisingai pažymi ieškovas, pirminės ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu atsakovas jokių paaiškinimų apie ieškovo „lagaminėlį“, pateiktus lapus ir kt. nepateikė. Atsakovas tuo tarpu apskritai laikėsi pozicijos, kad ginčo vekselio nepasirašė.

71. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad nėra įrodyta ieškovo versija dėl galimo jo parašo atsiradimo lape renkant rinkimų parašus 2008-2009 metais, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad ištrinti įrašai ir vekselio tekstas surašyti skirtingomis rašymo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme įrodinėjimo našta esmingai skiriasi nuo civilinės atsakomybės taikymo pagrindų.

72. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

73. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta byloje nėra duomenų apie pinigų perdavimo faktą, taip pat nėra įrodyta, kad atsakovo galėjo disponuoti 400 000 Lt suma, kaip kad jis teigia vekselio išrašymo dienai. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų apie atsakovo kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliktos specialistų išvados pavirtina, kad vekselio tekstas surašytas pašalinus ankstesnius įrašus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šioje byloje tiesioginiais įrodymais nenustatyta kokiomis aplinkybėmis ir kuriuo metu vekselis buvo surašytas, ir nors tikėtina vekselio tekstas bei ieškovo parašas, kaip nustatyta specialisto išvadoje, surašytas tuo pačiu tušinuku, tačiau vien pastaroji aplinkybė pripažįstant kad ieškovas savo valia prisiėmė vekselyje nurodytą įsipareigojimą būtų per daug deklaratyvi. Nors ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jo parašas galėjo atsirasti dėl rinktų parašų ir nėra pagrįsta tiesioginiais įrodymais, tačiau tokios įrodinėjimo naštos perkėlimas, t. y. įrodyti kada ir kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo suklastotas, lemtų pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, siekiant paneigti ieškovo valios išraišką sudarant sandorį, juolab, kad vienas iš liudytojų H. S., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad parašai buvo renkami. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nesant įrodymų pagrindžiančių pinigų perdavimo faktą; nesant įrodymų, kad atsakovas turėjo tokią lėšų sumą; nesant objektyvių duomenų, kad ieškovas investavo tariamai pasiskolintas lėšas į nekilnojamojo turto projektą; nesant duomenų, kad vekselių išrašymas buvo įprasta šalių praktika; vekselio tekstas surašytas ant pašalinto teksto, leidžia manyti labiau tikėtina, kad ieškovas po ginčo vekselio tekstu nepasirašė. Priešingu atveju, teismas remdamasis vien tik aplinkybe, kad vekselio tekstas ir atsakovo parašas tikėtina parašyti tuo pačiu tušinuku, turėtų spręsti, kad ieškovas išreiškė savo valią sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą sumą, nepaisant aukščiau aptartų aplinkybių.

74. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimus laiko įrodytais, todėl ieškinio reikalavimai tenkinami. Pripažinus vekselį negaliojančiu, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76. Nagrinėjamu atveju ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 844 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. I, b. l. 8, 51, 52), bei 2 573,27 Eur (t. II, b. l78-185) patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį tenkinus pilna apimti, ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 18 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu ieškovas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigojo sumokėti atsakovui J. K. 400 000 Lt (115 848 Eur), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2021 m. spalio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10189), kuris buvo išduotas 2013 m. rugpjūčio 18 d. vekselio pagrindu.

Priteisti ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 417,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė