Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1700-852/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-14
Bylos Nr.: e2-1700-852/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01232-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Andrius Verikas (pirm.)
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: J. K., E. K.
Trečiasis asmuo: E. K.
Advokatai: Haroldas Ivanauskas, Jonas Sakalauskas, Arūnas Šalkauskas

Kategorijos

2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-1700-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,dalyvaujant ieškovės V. K. atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui,atsakovui J. K. ir jo atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,trečiojo asmens E. K. atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams J. K. ir E. K. dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei V. K. ir atsakovui E. K. dėl nuostolių priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) Priteisti jai iš atsakovo J. K. 138 139,57 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 39 356,46 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) Pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovų J. K. ir E. K., dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo. Ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas E. K. 2005 ir 2006 metais atsakovui J. K. paskolino 322 926,32 Eur, iš kurių buvo grąžinta 184 786,75 Eur. Likusią skolos dalį – 138 139,57 Eur – atsakovas J. K. 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimu įsipareigojo jam padengti, perleisdamas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas E. K. 2015 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovo J. K. skolą ieškovei. Atsakovas atsisakė vykdyti įsipareigojimus, todėl 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimas buvo nutrauktas vienašališkai, ir šiuo patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl likusio atsakovo įsiskolinimo priteisimo. Pažymėjo, kad, kadangi pradinis kreditorius ir atsakovas dėl palūkanų normos nesusitarė, palūkanos skaičiuojamos remiantis Lietuvos banko skelbiamomis vidutinėmis palūkanų normomis. Šiuo patikslintu ieškiniu yra reikalaujama priteisti palūkanas už 5 metus. Taip pat nurodė, kad apie tai, jog egzistuoja atsakovų 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui J. K. nuosavybės teise, įkeitimo jos ir sutuoktinio E. K. įmonės UAB „Tikritus“ kreditoriaus UAB „Vilampa“ naudai, kuriuo grindžiami patikslintu priešieškiniu reiškiami reikalavimai, sužinojo tik tada, kai buvo pareikštas priešieškinys. Atsakovas J. K. teigia, kad nurodytą žemės sklypą prarado 2017 m. gegužės 29 d., kai įvykusių varžytynių metu jis buvo parduotas, padengiant įsiskolinimą kreditoriui UAB „Vilampa“. Pažymėjo, kad šis susitarimas yra negaliojantis, nes atsakovas E. K. neturėjo jokio įgaliojimo iš UAB „Tikritus“ pusės sudaryti susitarimą su atsakovu J. K. dėl UAB „Tikritus“ įsipareigojimų. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad sandorio sudarymo metu E. K. nebuvo UAB „Tikritus“ darbuotoju, turinčiu kokių nors valdingų įgalinimų, o pačiai įmonei vadovavo V. V. Apie tai J. K. buvo žinoma, kadangi jis pažįsta asmeniškai buvusį UAB „Tikritus“ direktorių. Sudaryti tokį sandorį buvo reikalingas įgaliojimas, kurio nebuvo. Todėl E. K. be įgaliojimo negalėjo veikti UAB „Tikritus“ vardu ir susitarti dėl šios įmonės turtinių prievolių J. K.. Sutartinė hipoteka buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 20 d. Tą dieną J. K. įkeitė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš įrašo hipotekos registro archyve UAB „Tikritus“ nebuvo žinoma apie kokius nors turtinius įsipareigojimus J. K.. Tokiu būdu, įkeitimo metu UAB „Tikritus“ neprisiėmė jokių turtinių prievolių J. K. atžvilgiu ir jai iš viso nebuvo žinoma apie tokį sandorį. Todėl pats atsakovas J. K., 2011 m. rugsėjo 21 d. pasirašydamas susitarimą su E. K., žinojo, jog šis neturi jokio įgaliojimo, šio įgaliojimo iš jo nepareikalavo, nes, priešingu atveju, šis dokumentas būtų likęs pas J. K. prie susitarimo ir šio įgaliojimo duomenys būtų įrašyti į susitarimą. Taip pat J. K. žinojo, kad pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartinę hipoteka UAB „Tikritus“ neprisiėmė jokių skolinių įsipareigojimų. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad kada nors UAB „Tikritus“ kokiu nors būdu patvirtino žinanti ir prisiėmusi turtinę atsakomybę pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, kurį jos vardu sudarė neįgaliotas ir jos neatstovaujantis asmuo E. K.. Šis susitarimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, restitucija šioje byloje negali būti taikoma, kadangi 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos metu yra susiklostę turtinės atsakomybės santykiai tiesiogiai tarp UAB „Tikritus“ ir J. K., UAB „Tikritus“ yra bankrutavusi ir pasibaigusi.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. K. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašo jį tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo J. K. bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydamas dėl pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo, atkreipė dėmesį, kad atsakovas J. K. paties skolos turėjimo ieškovei fakto neginčija. Pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog dėl palūkanų dydžio nuo gautos paskolos sumos paskolos sutartyse susitarta nebuvo, turi būti taikoma CK 6.872 straipsnio 1 dalis, pagal kurią palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Pasisakydamas dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo nurodė, kad: pirma, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skolininkas UAB „Tikritus“ ir kreditorius UAB „Vilampa“ 2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure sudarė sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo Nr. 01120110015787. Šiuo sutartinės hipotekos sandoriu buvo įkeistas hipotekos objektas – atsakovui J. K. priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Sutartinės hipotekos sandoryje buvo nurodyta bendra įkeičiamo turto vertė – 152 721,97 Lt (44 231,34 EUR). Prievolės įvykdymo terminas – 2013 m. kovo 20 d. Paaiškino, kad atsakovai, iki 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo sudarymo, buvo ilgą laiką pažįstami asmenys, juos siejo tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Atsakovas J. K. atsakovui E. K. paskambino ir nurodė, kad tam, jog sutartinės hipotekos sandoris būtų sudarytas / būtų galiojantis, notarui yra būtina, kad jis, kaip UAB „Tikritus“ akcininkas, pasirašytų atskirą susitarimą. Todėl jis, nieko neįtardamas ir pasitikėdamas atsakovu J. K., sutarė, kad atsakovas atvyks pas tą patį notarą ir pasirašys minėtą susitarimą. Jam pateikto susitarimo iš esmės net neskaitė ir jame tik pasirašė. Susipažinus su atsakovo J. K. į bylą pateikta susitarimo kopija, kyla abejonių (ypač dėl to, kad nuo šio dokumento pasirašymo praėjo jau 9 metai, nei dokumento originalo, nei kopijos atsakovas E. K. nebuvo gavęs), ar būtent ant tokio dokumento jis ir pasirašė; antra, pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, UAB „Tikritus“ per 2 metus turėjo grąžinti atsakovui J. K. įkeistą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). To nepadarius, UAB „Tikritus“ buvo įpareigota mokėti palūkanas už kiekvieną uždelsimo dieną. Kadangi atsakovas E. K. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo originalo ar kopijos neturėjo, pasirašydamas šį susitarimą jo iš esmės net neskaitė ir nesusipažino su jo sąlygomis, todėl negalėjo žinoti, kad nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. bus pradedamos skaičiuoti palūkanos. Apie tokios UAB „Tikritus“ prievolės neįvykdymą jis nebuvo informuotas. Dėl šios priežasties atsakovo J. K. veiksmai (neveikimas), ilgą laiką nesikreipiant dėl žemės sklypo grąžinimo ir tokio reikalavimo (nuostolių priteisimo kontekste) pateikimas tik gavus ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš paties atsakovo J. K., turėtų būti laikomi nesąžiningais ir neracionaliais; trečia, UAB „Tikritus“ niekada neturėjo skolos UAB „Vilampa“. Pagal į bylą pateiktą bankrutavusios UAB „Tikritus“ administratoriaus UAB „Geraldis“ 2013 m. birželio 21 d. veiklos ataskaitą, UAB „Vilampa“ nenurodyta prie hipotekos kreditorių. Nurodomus teiginius patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. A101-2884/19 (2.5.1.9-AD19) „Dėl UAB „Tikritus“ finansinių įsipareigojimų“. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad jokių PVM sąskaitų faktūrų tarp UAB „Vilampa“ ir UAB „Tikritus“ nerasta; ketvirta, atsakovo J. K. parengtame susitarimo tekste įkeičiamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 491 000 Lt. Tokia žemės sklypo vertė yra visiškai nereali ir neatitinkanti tikrovės bei laikytina, atsižvelgus į dabartinį bylos kontekstą, akivaizdžiu atsakovo J. K. siekiu pasipelnyti. Tai ypatingai akivaizdu vertinant priešieškinį bei tai, kokia yra jame nurodoma prašomų priteisti nuostolių suma. Atsakovui J. K. iš esmės 6 metus nesikreipus su minėtu reikalavimu ir ieškinį (priešieškinį) dėl nuostolių priteisimo pareiškus tik praėjus 6 metams, tokiam reikalavimui teismas turėtų taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą; penkta, 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas turėtų pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Susitarimo 3 dalyje nurodytos sąlygos, atsakovas E. K. iš esmės visu savo ir šeimos turtu turėjo įsipareigoti padengti visus nuostolius, kuriuos atsakovas J. K. patirs tada, jeigu UAB „Tikritus“ pastarajam negrąžins įkeisto žemės sklypo, kurio vertė – 491 000 Lt. Iš šios sąlygos turinio akivaizdu, kad atsakovas E. K. iš esmės prisiėmė prievolę už kitą asmenį, kurios įvykdymo pats negalėjo niekaip įtakoti / kontroliuoti (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Tiek teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje yra suformuota CK 6.3 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią tais atvejais, kai prievolė neatitinka įmanomumo reikalavimo, t. y. jos neįmanoma įvykdyti jau sutarties sudarymo metu, reiškia, kad tokia sutartimi pažeidžiamas imperatyvas, kuris nors ir nėra expresis verbis nustatytas įstatyme, bet implicitiškai išvestinas iš prievolės esmės. Šiame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jau 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo sudarymo metu buvo aišku, kad atsakovas E. K. iš esmės šio susitarimo įvykdyti negalės ne tik dėl to, kad jį sudarė, pasitikėdamas atsakovu J. K. ir neturėdamas jokių įgalinimų veikti UAB „Tikritus“ vardu ir sukelti šiam juridiniam asmeniui atitinkamų teisių ir pareigų, bet ir dėl to, kad susitarimo 3 dalyje nurodyta sąlyga panaikina bet kokią galimybę atsakovui E. K. daryti įtaką dėl UAB „Tikritus“ prievolės atsakovui J. K. (į)vykdymo. Šiuo atveju teismas, nustatęs, jog atsakovas E. K. sutartimi prisiėmė prievolę, kurios įvykdymo pats kontroliuoti negalėjo, turėtų ex officio konstatuoti (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), kad 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviai įstatymo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) normai (CK 1.80 straipsnis). Paminėtas aplinkybes patvirtina dar ir tai, kad pats 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas negali būti laikomas laidavimo sutartimi, kadangi šiam susitarimui trūksta esminių laidavimo sutarčiai keliamų reikalavimų. Dar kartą akcentavo, kad pagal sutartinės hipotekos sandorį bendra hipoteka įkeičiamo turto vertė – 152 721,97 Lt (44 231,34 Eur). Vertinant hipotetiškai, UAB „Tikritus“ už prisiimtos prievolės grąžinti įkeistą žemės sklypą neįvykdymą galėjo atsakyti tik tokia (152 721,97 Lt) suma.

3. Atsakovas J. K., atsiliepdamas į ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad neteko jam nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo dėl to, jog ieškovės ir jos sutuoktinio įmonė neįvykdė kreditoriaus atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų ir kreditorius pasinaudojo teise atgauti skolą iš jo naudai įkeisto turto. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime nurodytas žemės sklypas 2017 m. birželio 21 d. buvo parduotas iš varžytinių. Atsakovas E. K., nepaisydamas daugkartinių prašymų ir reikalavimų, neįvykdė 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu jo atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų dėl nuostolių padengimo, o taip pat ir dėl palūkanų bei delspinigių mokėjimo, todėl jis, pasinaudodamas CK 6.58 straipsnio suteikta teise, sustabdė savo prievolių vykdymą pagal ieškovės į bylą pateiktą 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą iki savo neįvykdytas, gerokai didesnes, prievoles įvykdys ieškovės sutuoktinis iš savo asmeninio ar bendro su ieškove turto. Taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, nes: paskolos sutarčių 1 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pinigai yra skolinami „be palūkanų“; kituose tų pačių sutarčių punktuose yra kalbama tik apie paskolos grąžinimą, o ne apie paskolos su palūkanomis grąžinimą; tų pačių šalių dėl to paties dalyko priimtame Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendime, be kita ko, yra nustatyta, kad šioje byloje ieškovės pakartotinai reikalaujamos priteisti piniginės lėšos atsakovui buvo skolinamos be palūkanų; Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo, 2018 m. sausio 9 d. nutartyje dar kartą pasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas akivaizdaus nepagrįstumo.

4. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslinęs, prašo: 1) Priteisti jam solidariai iš ieškovės V. K. ir atsakovo E. K. 142 203,43 Eur nuostolius, 85 321,80 Eur palūkanas, 25 880,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) Pripažinti negaliojančia (niekine) 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pasisakydamas dėl pirmojo reikalavimo nurodo, kad, nors 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, iš kurio kildinami patikslinto priešieškinio reikalavimai, formaliai pasirašė tik atsakovai J. K. ir E. K., prievolė įvykdyti 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu prisiimtus įsipareigojimus laikytina bendra atsakovo E. K. prievole su ieškove, kadangi: 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas buvo sudarytas atsakovo E. K. santuokos su ieškove metu ir jie iki šiol yra santuokoje, kas reiškia, kad visas jų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras, t. y. priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu tai reiškia, kad ir visos santuokos metu prisiimtos prievolės yra bendros (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas); atsakovas E. K., sudarydamas 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, turėjo ieškovės sutikimą, kadangi atsakovo J. K. atžvilgiu įsipareigojo atsakyti ne tik savo asmeninėmis lėšomis ir asmeniniu turtu, bet ir šeimos, t. y. bendru turtu; ieškovė 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo niekada neginčijo, kas reiškia, kad ieškovė šiam sandoriui bet kuriuo atveju po jo sudarymo pritarė, t. y. net ir tuo atveju, jei jos sutuoktinis, sudarydamas 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, dar nebuvo gavęs ieškovės sutikimo jį sudaryti; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Ieškovė ir atsakovas E. K. įmonės UAB „Tikritus“ akcijas įgijo santuokos metu, todėl šios akcijos jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklausomai nuo to, kaip tai buvo žymima įmonės akcininkų sąraše. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu buvo susitarta dėl atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo įkeitimo tikslu užtikrinti UAB „Tikritus“ įsipareigojimų šios įmonės kreditoriui UAB „Vilampa“ įvykdymą, kas patvirtina, kad ieškovės ir jos sutuoktinio prievolės pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą yra susijusios su bendrąja jungtine jų nuosavybe; atsakovas E. K. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime be kita ko įsipareigojo informuoti visus UAB „Tikritus“ akcininkus (kokia be kita ko buvo ir ieškovė) apie šį susitarimą bei jo įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, kas patvirtina, kad apie 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą bei galinčias kilti jo nevykdymo pasekmes buvo informuota ne tik ieškovė, visuomet jam pritarusi, bet ir kiti tuometiniai UAB „Tikritus“ akcininkai. Be to, ieškovė pati asmeniškai buvo atvykusi į notaro biurą, kuriame buvo tvirtinamas hipotekos sandoris ir kuriame buvo pasirašytas 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimas; pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu; kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kito šalių 2008 m. lapkričio 24 d. sudaryto susitarimo atveju ieškovė su sutuoktiniu veikė bendrai, dėl ko nėra jokio pagrindo kitokių išvadų daryti ir kito – 2011 m. rugsėjo 21 d. sudaryto susitarimo – atveju. Pažymėjo, kad prašo priteisti 142 203,43 Eur nuostolius, kurie apskaičiuoti pagal šalių 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime nurodytą atsakovo prarasto 4.91 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Šalys 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime, be kita ko, susitarė, kad aukščiau nurodyto žemės sklypo hipotekos nepanaikinus per du metus nuo šio susitarimo sudarymo dienos, bus skaičiuojamos 1 proc. dydžio mėnesinės palūkanos už kiekvieną mėnesį. Kadangi šio žemės sklypo hipoteka per du metus nuo šio susitarimo sudarymo dienos ne tik nebuvo panaikinta, bet ir iš šio žemės sklypo buvo išieškota hipotekos kreditoriaus naudai, iš ieškovės ir jos sutuoktinio E. K. taip pat priteistinos 1 proc. dydžio mėnesinės palūkanos už paskutinius 60 mėnesių iki priešieškinio padavimo teismui dienos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pinigine išraiškos forma tai sudaro 85 321,80 Eur (142 203,43 Eur x 1 proc. = 1 422,03 Eur; 1 422,03 Eur x 60 mėn. = 85 321,80 Eur). Šalys 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime, be kita ko, susitarė, kad nuo pradelsto atsiskaitymo termino dienos bus skaičiuojami 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi pradelstas atsiskaitymas pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą atsirado nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. (įskaitytinai), o CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo nustato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, iš ieškovės ir jos sutuoktinio E. K. atsakovo J. K. naudai taip pat priteistini 0,1 proc. dydžio delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius iki priešieškinio padavimo teismui dienos, kas pinigine išraiškos forma sudaro 25 880,40 Eur (142 203,43 Eur x 0,1 proc. = 142,20 Eur; 142,20 Eur x 182 d. = 25 880,40 Eur). Pasisakydamas dėl antrojo patikslinto priešieškinio reikalavimo nurodė, kad ieškovė savo patikslintą ieškinį šioje byloje grindžia į bylą pateikta 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Kaip matyti iš šios sutarties, šia sutartimi atsakovas E. K., kaip pradinis kreditorius, neatlygintinai perleido savo sutuoktinei ieškovei, kaip naujajai kreditorei, 178 116,31 Eur dydžio reikalavimą į atsakovą J. K.. Ši sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia (niekine) mažiausiai 2 atskirais teisiniais pagrindais: CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu pagrindu bei CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. CK 1.86 straipsnis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, tokiam sandoriui taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis visiškai atitinka aukščiau nurodytus tariamojo sandorio požymius, kadangi: ši sutartis buvo sudaryta tarp sutuoktinių jų santuokos metu, kuomet visas jų turtas yra bendras, t.y. priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis); šia sutartimi akivaizdžiai buvo siekiama sukurti tik išorinį teisinių santykių pasikeitimo vaizdą, kad reikalavimo teisę į atsakovą J. K. jau turi ne atsakovas E. K., o jo sutuoktinė – ieškovė, kuri po šio sandorio sudarymo netrukus pareiškė atsakovui J. K. ieškinį teisme. Šio ieškovės ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-33-431/2016, joje E. K. jau dalyvavo tik kaip trečiasis asmuo, visiškai palaikydamas ieškovės pareikštus reikalavimus; ieškovė ir atsakovas E. K., 2015 m. rugsėjo 4 d. sutartimi siekdami sukurti tik išorinį teisinių santykių pasikeitimo vaizdą, neįvertino, kad reikalavimo teisę į atsakovą J. K. jie įgijo santuokos metu ir kad ši reikalavimo teisė ir taip yra bendras jų turtas CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi ši reikalavimo teisė tiek iki 2015 m. rugsėjo 4 d. sutarties sudarymo, tiek po šios sutarties sudarymo ieškovei ir atsakovui E. K. priklausė ir iki šiol priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jokie teisiniai santykiai po šios sutarties sudarymo teisine prasme nepasikeitė. CK nuostatos aiškiai įtvirtina principą, kad santuokos metu net ir vieno sutuoktinio vardu įgyjamas turtas (su keliomis išimtimis) tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2015 m. rugsėjo 4 d. sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad ieškinį atsakovui J. K. būtų galima pareikšti ne E. K., o ieškovės vardu, taip siekiant išvengti tiek įskaitymo galimybės (ar bent ją apsunkinti), tiek piniginių lėšų patekimo į daugybę kreditorių turinčio E. K. sąskaitą (vien iš pačios ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kiek skirtingų antstolių skirtingose vykdomosiose bylose vykdė ir iki šiol vykdo išieškojimus iš E. K. turto, dėl ko bet kokio turto E. K. vardu iš J. K. gavimas būtų patenkinęs ne ieškovės ir jos sutuoktinio šeimos, o tik E. K. kreditorių interesus, kas šeimos nariams buvo akivaizdžiai nenaudinga ir ko buvo siekiama nesąžiningai išvengti). Pagal CK 6.67 straipsnį, sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, jei sandoris sudaromas su sutuoktiniu, o taip pat jei sandoryje egzistuoja priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Šiuo atveju – siekiamu prieš trečiuosius asmenis panaudoti 2015 m. rugsėjo 4 d. sandoriu, didelės vertės reikalavimo teisė buvo perleista neatlygintinai. Ieškovė ir atsakovas E. K. po 2015 m. rugsėjo 4 d. sutarties sudarymo ne kartą savo veiksmais aiškiai parodė, kad pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. sutartį joks teisių perėmimas realiai neįvyko, pavyzdžiui, ieškovės su ieškiniu į bylą pateiktą 2018 m. kovo 1 d. pareiškimą Vilniaus miesto 37-ajam notaro biurui pateikė ne reikalavimą tariamai įgijusi ieškovė, o atsakovas E. K.; ieškovės su ieškiniu į bylą pateiktą 2018 m. gegužės 28 d. prašymą perduoti (įteikti) dokumentą antstoliui pateikė ne ieškovė, o vėlgi atsakovas E. K.. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis visiškai atitinka ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio požymius, kadangi 2015 m. rugsėjo 4 d. sutartimi buvo tariamai (dėl akių) perleistas 178 116,31 Eur dydžio reikalavimas į atsakovą J. K., nors šio sandorio sudarymo metu atsakovas E. K. (kartu su ieškove) neturėjo tokio dydžio reikalavimo į atsakovą J. K., ką abu sutuoktiniai patys pripažįsta šioje byloje.

Šalies argumentai

5. Ieškovė, atsiliepdama į priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašo juos atmesti. Pasisakydama dėl pirmojo patikslinto priešieškinio reikalavimo nurodė, kad UAB „Vilampa“ niekada nebuvo bankrutavusios UAB „Tikritus“ kreditore, neteikė jokių finansinių reikalavimų. Nėra aiškios reikalaujamos priteisti sumos ta prasme, kad per varžytynes žemės sklypas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Atsakovas J. K., būdamas verslininku ir atsakingu žmogumi šioje situacijoje elgėsi labai keistai: leido žemės sklypą parduoti už tokią kainą, nors turėjo teisę prašyti atlikti turto vertinimą, ginčyti antstolio veiksmus teismine tvarka. Pasyvus jo elgesys rodo, kad turto vertė yra užaukštinta. Pagal CK 6.247 straipsnį, turi būti priežastinis ryšys tarp atsakovo patirtų nuostolių ir atsakovo E. K. veikimo ar neveikimo, kuris galėjo sukelti tokias pasekmes. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, pačio atsakovo veiksmai sąlygojo pasekmių atsiradimą. Pasisakydama dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo nurodė, kad jis yra gynybinio pobūdžio, kadangi anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016 atsakovas J. K. neginčijo 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir ją pripažino kaip galiojančią savo atsikirtimais į jo atžvilgiu pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad dalį paskolos atsakovas J. K. grąžino atsakovui E. K., pervesdamas ją į jo banko sąskaitą. Šiuo pinigus E. K. panaudojo savo reikmėms, bet ne bendriems šeimos poreikiams. Todėl tarp jos ir sutuoktinio buvo visiškai pagrįstai sudarytas susitarimas dėl likusio įsiskolinimo, tuo užtikrinant jos teises į bendrą turto dalį.

Atsiliepimas

6. Atsakovas E. K., atsiliepdamas į patikslintame priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašo juos atmesti. Pasisakydamas dėl pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo nurodė, kad, pirma, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Tikritus“ bankroto bylą. Pagal tuometinio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, UAB „Tikritus“ valdymo organai per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (įmonės kreditorių / debitorių sąrašus, pelno (nuostolių) ataskaitas ir t. t.). Šis teismo įpareigojimas, nors ir pavėluotai, tačiau buvo įvykdytas; Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Iš teikiamos nutarties matyti, kad įmonės vienintelis kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra (buvo laikomas) užtikrintas hipoteka ir / ar įkeitimo lakštu, yra tik UAB „Medicinos bankas“. Vadinasi, UAB „Vilampa“, kaip hipotekos kreditorius, 2013 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje hipotekos kreditoriumi nenurodytas galėjo būti tik vieninteliu atveju – jeigu iki 2013 m. kovo 20 d. su juo UAB „Tikritus“ būtų atsiskaičiusi. Būtent šie duomenys patvirtina jau anksčiau nurodytas aplinkybes: kad jam iki pat J. K. kreipimosi į teismą dienos nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad su kreditoriumi UAB „Vilampa“ nėra atsiskaityta ir dėl ko pastarasis savo reikalavimą patenkino iš jo naudai hipoteka įkeisto J. K. priklausiusio žemės sklypo; antra, susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0015/16/02223 paaiškėjo, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos lakštas, identifikavimo Nr. 01/1/2011/0015787, buvo patvirtintas Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notaro R. T. Teikiamo sutartinės hipotekos lakšto turinys patvirtina, kad šį dokumentą pasirašė ne E. K. ar V. K., o UAB „Tikritus“ direktorius V. V., J. K. ir UAB „Vilampa“ direktorius T. A. J. K. patikslinto priešieškinio teiginiai, kad V. K. taip pat buvo pas notarą neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. J. K. byloje įrodinėja, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos lakšto „užtvirtinimui“ notaro biuro darbuotojas pasiūlė kitą dieną atvykti ir pasirašyti papildomą, 2011 m. rugsėjo 21 d., susitarimą. Notaras R. T. pateikė 2020 m. sausio 21 d. pranešimą Nr. S-17, kuriame nurodė, kad: 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos lakšto archyvinėje byloje nėra jokio ranka rašyto 2011 m. rugsėjo 21 d. (ar kitokio papildomo) susitarimo; jeigu hipotekos sandorio sudarymui būtų buvę reikalingi ar būtini papildomi šalių susitarimai, ar tarpusavio, ar su trečiaisiais asmenimis, jie būtų buvę sudaryti arba iki hipotekos sandorio patvirtinimo, arba tuo pat metu. Peržiūrėjęs archyvinę bylą notaras taip pat nenustatė jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių būtų buvęs poreikis sandoryje dalyvavusiems asmenims sudaryti kažkokius susitarimus su trečiaisiais asmenimis jau po hipotekos sandorio sudarymo. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad J. K. nurodomi teiginiai apie 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo sudarymo būtinumą bei aplinkybes, dėl kurių jis buvo sudarytas, yra neatitinkantys tikrovės. Pažymėjo, kad patį 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą jis pasirašė notaro biuro priimamajame, pasirašydamas parašu viename, paties J. K. ranka surašytame, susitarimo egzemplioriuje. Pasitikėdamas J. K., neprašė net kito šio susitarimo egzemplioriaus. Jokių kitų notaro biuro darbuotojų ar paties notaro nematė ir su jais nebendravo; trečia, 2011 m. rugsėjo 20 d. sutartinės hipotekos lakšte įkeičiamo turto vertė nurodyta 152 721,97 Lt. Sutartinės hipotekos lakšte, abiejuose lapuose, yra visų sutartinės hipotekos lakštą pasirašiusių asmenų, tame tarpe ir J. K., parašai. Sekančią dieną, 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime J. K. to paties žemės sklypo kainą jau nurodo daugiau nei 3 kartus didesnę – 491 000 Lt. Prieš parduodant šį žemės sklypą varžytynėse, 2017 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto teismo ekspertas K. K. parengė ekspertizės aktą Nr. 17-03-27KK. Pagal šį ekspertizės aktą įkeisto žemės sklypo vertė 2017 m. sausio 20 d. nurodyta 13 600 Eur (atitikmuo litais – 46 958,08 Lt), arba net daugiau nei 10 kartų mažesnė, nei nurodyta 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime. Todėl jau vien dėl šių duomenų J. K. patikslintas priešieškinys negali būti tenkinamas. Teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-36941-541/2017 patvirtina, kad išimtinai tik pats J. K. laikytinas atsakingu dėl nuostolių jam kilimo. Minėta nutartis buvo priimta išnagrinėjus J. K. skundą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje konstatavo šias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes: vykdomoji byla vykdoma nuo 2016 m. lapkričio 2 d., pirminiai procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti pasirašytinai, tačiau skolininkas jam suteiktomis teisėmis savalaikiai nesinaudojo; ekspertizė vykdymo procese paskirta laikantis visų įstatyme nustatytų procedūrų, o skolininkas dėl ekspertizės ydingumo pastabų neteikė; įrodymų dėl to, kad turtas yra didesnės vertės – nepateikė; pirkėjų, norinčių tokį turtą įsigyti, taip pat nenurodė. Pasisakydamas dėl antrojo patikslinto priešieškinio reikalavimo nurodė, kad J. K. ginčijama 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo eilinis V. K. ir E. K., kaip sutuoktinių, sandoris, kuriuo tarpusavyje buvo pasidalintas turtas (šiuo atveju – kreditorinis reikalavimas), kaip antai: byloje yra pateikta 2007 m. spalio 3 d. turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. SK-9718. Šia turto pasidalijimo sutartimi V. K. buvo perleistos santuokos metu įgytos 4760/10000 dalių kitos paskirties negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu E. K. V. K. sumokėjo 5 000 Lt piniginę kompensaciją; byloje yra pateikta 2009 m. gegužės 18 d. santuokinio turto dalybų sutartis, notarinio registro Nr. 1106. Šia santuokinio turto dalybų sutartimi buvo pasidalintos santuokos metu įgyto turto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 656/1809 dalys. Taigi, pagal jų santuokinio gyvenimo praktiką, sandoriai, kuriais dalijamasi santuokos metu įgytą turtą, nėra (nebuvo) pavieniai ir vienkartiniai. Pažymėjo, kad J. K. patikslintame priešieškinyje įrodinėja, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sandoris yra negaliojantis ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Šio pagrindo egzistavimas grindžiamas tik tuo, kad buvo perleistas 178 116,31 Eur turimas reikalavimas, nors iš tikrųjų E. K. turėjo tik 138 139,57 Eur kreditorinį reikalavimą. Toks deklaratyvus J. K. patikslinto priešieškinio teiginys yra visiškai nepagrįstas. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016 bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad J. K. E. K. yra grąžinęs ne 144 810 Eur, bet 184 786,75 Eur, nedaro pačios reikalavimo perleidimo sutarties negaliojančia. Pažymėjo, kad ir ieškovė V. K. šioje byloje ieškinio sumą nurodė ne 178 116,31 Eur, o 138 139,57 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Atsakovas J. K. šioje byloje pripažino 138 139,57 Eur skolą E. K., nesutiko su reikalavimu priteisti 39 356,46 palūkanas iš esmės ir priešieškiniu ginčijo V. K. teisę reikšti ieškinį dėl skolos, t.y, ginčijo reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria E. K. perleido reikalavimo teises į skolą V. K..

8. Pirmiausiai teismas pasisako dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį. Šiuo aspektu teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria E. K. reikalavimą į atsakovą J. K. perleido V. K..

9. Teismas atmeta atsakovo J. K. argumentus, jog šis 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sandoris yra tariamas, t.y. sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Šiuo sandoriu E. K. savo reikalavimo teises perleido V. K. ir ji realiai perleistomis teisėmis naudojasi, remiantis šia reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei jau yra priteista dalis skolos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016. Įstatymų imperatyvai nedraudžia reikalavimo teisių perleisti sutuoktiniui. Atsakovo J. K. teiginiai, kad pusė reikalavimo sumos ir taip priklausė V. K., sandorio taip pat nedaro negaliojančiu, o kaip tik patvirtina, kad V. K. iš tikrųjų turi reikalavimą į atsakovą J. K., kilusį iš reikalavimo perleidimo sutartyje išvardintų paskolos sutarčių, kurias sudarė E. K..

10. Reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra reikalingas. Tai, kad reikalavimas yra perleistas, atsakovo J. K., kaip skolininko, teisių nepažeidžia. Atsakovas teisme minėjo, kad jo nuomone, E. K. perleido reikalavimo teises sutuoktinei, nes pats nenorėjo bylinėtis. Tačiau tokie argumentai irgi perleidimo sandorio nedaro negaliojančiu.

11. Atsakovas neginčijo perleidimo sutarties Actio Pauliana ieškinio pagrindais, gindamas savo, kaip E. K. kreditoriaus, interesus. Paminėtina, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis iš tikrųjų yra sudaryta žymiai anksčiau nei atsakovas nurodo įgijęs reikalavimo teisę į E. K.. Atsakovo J. K. reikalavimo teisė pagal priešieškinį yra kildinama iš E. K. atsakomybės pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. sutartį už tai, kad 2017 m. birželio 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu buvo realizuotas atsakovui J. K. priklausantis įkeistas nekilnojamasis daiktas (e. bylos t. 1, b.l. 30). Tai reiškia, kad perleidimo sutarties sudarymo metu (2015 m. rugsėjo 4 d.) atsakovas net neturėjo galiojančio kreditorinio reikalavimo į E. K.. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad E. K. nesąžiningai sudarė reikalavimo perleidimo susitarimą, siekdamas išvengti priešpriešinio reikalavimo įskaitymo. Atsakovas J. K. negali remtis tuo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi E. K. gali siekti išvengti kitų kreditorių reikalavimų, nes jis neatstovauja kitų kreditorių ir neturi teisės ginti jų interesų.

12. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas netenkina atsakovo J. K. reikalavimo dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

13. Atmetus atsakovo J. K. paminėtą priešieškinio reikalavimą, ieškovės V. K. reikalavimas dėl 138 139,57 Eur skolos priteisimo iš atsakovo J. K. tenkinamas. Paminėtina, kad šios skolos realumas yra nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016, konstatuojant, jog ieškovės V. K. reikalavimas yra kildinamas iš 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų paskolos sutarčių. Atsakovas J. K. šioje byloje neneigė tokios skolos, taip pat neginčijo aplinkybių, jog minėta bendra likusi paskolos suma nėra padengta pagal 2008 m. lapkričio 24 d. Susitarime (neelektroninės bylos Nr. 2-2576-852/2018, 29 lapas) nustatytas sąlygas, pagal kurias J. K. ir E. K. susitarė, kad bendro 81,51 ha ploto 6 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė yra 611 325 litai, kad „J. K. šiuos sklypus perleidžia E. K. ir sutinka, kad jie būtų įkeisti Medicinos bankui. Po įkeitimo <...> šie sklypai bus perrašyti E. K. vardu, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas. J. K. šiuos sklypus sutinka įkeisti su sąlyga, kad tarpusavio susitarimu įkainota suma 611 325 Lt bus užskaityta kaip tarpusavio skolos padengimas“. Teismas sutinka su ieškove V. K., jog 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimas yra nutrauktas ir dėl to ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą, kuri nebuvo padengta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016 nurodytu būdu.

14. Palūkanos už minėtą skolą ieškovei V. K. nepriteisiamos, nes ieškovė neįrodė, kad paskolos sutartys buvo atlygintinės. Paskolos sutarčių neatlygintinas pobūdis yra nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016, kurioje teismas konstatavo, kad pinigai buvo paskolinti „be palūkanų“. Taip pat konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-34-236/2018, tikrindamas minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 55, 63, 64 pastraipas). Teismas vertina, jog minėtoje civilinėje byloje nustatytas faktas turi prejudiciją šiai bylai. Be to, ir šioje byloje atsakovo J. K. paaiškinimai dėl paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių teismui nekelia abejonių. Atsakovas paaiškino, kad pinigus iš E. K. gavo kaip įnašą į bendrą jungtinę veiklą, o vėliau E. K. atsisakius dalyvauti numatytame projekte ir pareikalavus grąžinti įnašą, šalys per kelis kartus įformino paskolos sutartis, kuriose nurodė, kad pinigai yra paskolinti „be palūkanų“. Nors teismo posėdžio metu E. K. neigė ketinimą užsiimti jungtine veikla, tačiau apie tokią veiklą yra nurodoma eilėje E. K. ir J. K. sudarytų paskolų sutarčių turinyje, pavyzdžiui, 2005 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartyje, 2005 m. spalio 28 d. paskolos sutartyje, 2005 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartyje ir kt. (neelektroninės civilinės bylos Nr. 2-2576-852/2018, lapai 3037, taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos e2-33-431/2016, ieškinio priedas Nr. 3 - Nr. 7). Minėtų paskolų sutarčių tekste aiškiai nurodyta, kad pinigai skolinami „be palūkanų“ numatomai jungtinei veiklai. Nors ieškovė reikalavimą kildina ir iš mokėjimo pavedimų, kurie nėra patvirtinti paskolų sutartimis (paskolų sutartys nurodytos 2015 m. rugsėjo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartyje, e. bylos t.1, b.l. 148), tačiau teismas vertina, kad paskolos sutarties šalys ir tais atvejais turėjo tuos pačius motyvus ir specialiai nesitarė dėl palūkanų už pinigų naudojimą.

15. Ieškovės V. K. reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš esmės tenkinamas. Dėl palūkanų skaičiavimo termino ir sumos, nuo kurios jos skaičiuojamos, pasisakoma šio sprendimo 38 pastraipoje.

Priešieškinys tenkinamas iš dalies.

16. Atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimai kildinami iš 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo (e. bylos t. 1, b.l. 29).

17. Šio susitarimo tekstas toks: „Aš J. K. a/k. <...> gyv. <...> ir E. K. a/k. <...>gyv. <...>, UAB „Tikritus“ į.k. <...> akcininko, tarpusavyje susitaria, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), man priklausantis asmeninės nuosavybės teise, mudviejų abiejų abipusiu susitarimu yra įvertintas po 1 (vieną tūkstantį litų) už kiekvieną arą. Kas sudaro 491000 (keturis šimtus devyniasdešimt vieną tūkstantį litų). Aš J. K. sutinku įkeisti hipotekai šį žemės sklypą E. K. atstovaujamai įmonei UAB „Tikritus“ už įmonės susidariusį pradelstą įsiskolinimą už žaliavas UAB Vilanpai, į.k. <...> su sąlygomis: 1) Jeigu UAB „Tikritus“ negrąžins man per du metus įkeisto sklypo atgal, tai nuo pirmos sklypo įkeitimo dienos bus skaičiuojamos 1 (vieno procento) mėnesinės palūkanos, t.y. nuo 2011.09.21 už kiekvieną mėnesį. 2) Taip pat bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną dieną, nuo pradelsto atsiskaitymo termino dienos, po 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Tai yra nuo 2013. 09.21. 3) Jeigu UAB „Tikritus“ per du metus negrąžins man įkeisto (turto) sklypo atgal ir aš J. K. patirsiu su šio sklypo per E. K. įsipareigojimų nevykdymą bet kokių suvaržymų ar finansinių nuostolių, tai E. K. besąlygiškai sutinka padengti visus atsiradusius nuostolius savo asmeninėmis lėšomis arba asmeniniu ir šeimos turtu. 4) E. K. įsipareigoja informuoti visus UAB „Tikritus“ akcininkus apie šį susitarimą ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. 5) Tik besąlygiškai sutikus E. K. su šiomis sąlygomis, aš J. K., sutinku įkeisti šį sklypą hipotekai už E. K. atstovaujamos įmonės UAB „Tikritus“ skolas“

18. Atsakovas prašo priteisti 142 203,43 Eur nuostolių, patirtų dėl jo įkeisto turto pardavimo. Atsakovas paaiškina, kad UAB „Tikritus“ nepanaikinus hipotekos, šis turtas buvo realizuotas ir jis patyrė nuostolius, kurie atitinka perleisto daikto vertę. Atsakovas pažymi, kad šalių susitarimu įkeičiamas daiktas buvo įvertintas 491 000 Lt, o tai ir yra nuostoliai, kuriuos jis prašo priteisti.

19. Atsakovas taip pat prašo priteisti 85 321,80 Eur palūkanų, t.y. 1 proc. dydžio mėnesinių palūkanų nuo šalių sutarimu sulygtos įkeisto daikto vertės (142 203,43 Eur), skaičiuojamų už 5 metus (60 mėn.).

20. Be to, atsakovas prašo priteisti 25 880,40 Eur delspinigių, t.y. 0,1 proc., skaičiuojamo nuo sutartos įkeisto daikto vertės (142 203,43 Eur) už kiekvieną dieną nuo sutartyje numatytos datos – 2013 m. rugsėjo 21 d., už 6 mėnesių laikotarpį.

21. Vertindamas 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo turinį, teismas atkreipia dėmesį, kad šiame susitarime yra įtvirtinti net kelių prievolių elementai.

22. Šio susitarimo sudarymo aplinkybės rodo, kad E. K. 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimu (susitarimo 3 punktu) įsipareigojo atsakyti įkaito davėjui, jei kitas asmuo UAB „Tikritus“ negrąžins įkeičiamo daikto. Tokio įsipareigojimo esmę atitinka susitarimas dėl laidavimo. CK 6.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą arba neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievolės.

23. Byloje nustatyta, kad įkeistas daiktas 2017 m. birželio 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu buvo realizuotas (e. bylos t. 1, b.l. 30). CK 4.195 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Dėl to atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl daikto praradimo iš skolininko, kurio prievolės užtikrinimui daiktas buvo įkeistas (šiuo atveju UAB „Tikritus“) ir solidariai iš E. K., kaip laiduotojo, pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo 3 punktą, besąlygiškai įsipareigojusio padengti visus atsiradusius nuostolius savo asmeninėmis lėšomis arba asmeniniu ir šeimos turtu. CK 6.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

24. Teismas pažymi, kad iš laidavimo santykių kilusi E. K. atsakomybė J. K., kaip UAB „Tikritus“ kreditoriui, šiuo atveju negali būti didesnė nei paties skolininko, už kurį laiduota. CK 6.81 straipsnio 2 dalis nustato, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

25. Kaip minėta, pagal CK 4.195 straipsnio 4 dalį, skolininkas įkeisto daikto savininkui turi atlyginti nuostolius, susijusius su daikto praradimu. Tokia atsakomybė taikoma ir laiduotojui. Šiuo atveju J. K. nuostoliai yra siejami su daikto rinkos verte jo realizavimo metu, o ne su 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime šalių susitarta daikto verte. Į bylą yra pateikti įrodymai dėl įkeisto daikto vertės. Ekspertas K. K. 2017 m. kovo 27 d. ekspertizės akte yra konstatavęs įkeisto žemės sklypo rinkos vertę 13 600 Eur (e. bylos t. 2, b.l. 131, .zip priedas). Taip pat byloje nustatyta, kad realiai įkeistas žemės sklypas viešosiose varžytinėse buvo parduotas už 19 000 Eur. Todėl teismas vertina, kad rinkos vertę ir įkaito davėjo nuostolius šiuo atveju atspindi daikto kaina, už kurią jis buvo parduotas viešose varžytinėse. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje atsakovo priešieškinys tenkinamas ir atsakovui priteisiama 19 000 Eur nuostolių iš E. K., kaip UAB „Tikritus“ laiduotojo.

26. Teismas taip pat vertina, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą E. K. sudarė ne tik kaip UAB „Tikritus laiduotojas, bet ir kaip asmuo „tvarkydamas kito asmens reikalus“, t.y. šiuo susitarimu E. K. prisiėmė įsipareigojimų, veikdamas UAB „Tikritus“ naudai, bet neturėdamas šio asmens pavedimo ar pareigos tvarkyti tokius reikalus. CK 6.235 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sandorį kito asmens interesais reikalus tvarkęs asmuo sudarė savo vardu, tai pagal tokį sandorį tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarkęs asmuo.

27. Teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju susitarimas dėl kito asmens reikalų tvarkymo, apima susitarimą, kuriuo E. K. susitarė, jog J. K. įkeis savo turtą už įmonės prievoles, o E. K. už tai jam mokės atlyginimą (palūkanas), kaip tai numatyta susitarimo 1 punkte, bei netesybas (delspinigius), kaip tai numatyta susitarimo 2 punkte.

28. Remiantis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Šiuo atveju atsakovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti nuostolius, kilusius dėl jam priklausančio turto pardavimo, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius netenkinamas. Be to, teismui nekyla abejonių, jog delspinigiai pagal susitarimą galėjo būti skaičiuojami tik iki įkeisto turto realizavimo, o po to atsakovas galėtų reikalauti tik nuostolių. Kadangi turtas buvo realizuotas 2017 m. birželio 21 d., o į teismą atsakovas kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 3 d., atsakovo reikalavimui dėl delspinigių yra suėjusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta sutrumpinta 6 mėnesių ieškinio senatis. Ieškovės prašymu, teismas senatį taiko.

29. Teismo vertinimu, 2011 m. susitarimo 1 punkte nurodytos palūkanos, šiuo atveju yra numatytos ne kaip netesybos, o kaip atlygis turto savininkui už trečiojo asmens (UAB „Tikritus“) naudai įkeistą turtą. Taip pat teismas vertina, kad turtas įkeitimui buvo naudojamas iki jo realizavimo, t.y. iki 2017 m. birželio 21 d., todėl palūkanos kaip atlygis įkaito davėjui irgi skaičiuotinos tik iki šios dienos. Kaip minėta, po to, kai daiktas buvo realizuotas varžytinėse, atsakovas gali reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne atlyginimo už daikto įkeitimą. Be to, pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, palūkanos taikoma sutrumpinta 5 metų ieškinio senatis. Kadangi ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) prašo taikyti senatį, palūkanos atsakovui pagal priešieškinį gali būti priteisiamos ne daugiau kaip už 5 metus iki ieškinio padavimo, t.y. 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atsakovui skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. birželio 21 d., t.y. už 33,56 mėnesius. Kaip minėta, 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarime šalys susitarė, kad atlyginimas už daikto įkeitimą bus skaičiuojamas kaip 1 procentas per mėnesį nuo šalių sutartos sumos 491 000 Lt (142 203,43 Eur). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad šalių nurodyta atlyginimo skaičiavimo bazė (491 000 Lt) realai nėra susijusi su įkeičiamo turto rinkos kaina. Susitarimą dėl atlyginimo dydžio ir jo skaičiavimo būdo šalys sudarė veikdamos dispozityviai - teismas neturi pagrindo revizuoti šio susitarimo. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl atlyginimo (palūkanų) priteisimo tenkinamas iš dalies – atsakovui priteisiama 47 723,47 Eur (142 203,43 Eur X 1 proc. / 100 X 33,56 mėn.).

30. Teismas atmeta ieškovės V. K. reikalavimą dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu dėl CK 2.133 straipsnyje ir 1.80 straipsnyje numatytų pagrindų. Kaip minėta, teismas vertina, kad įsipareigojimus pagal šį susitarimą E. K. prisiėmė savo vardu kaip laiduotojas ir kaip asmuo, tvarkęs kito asmens reikalus, o ne kito asmens (UAB „Tikritus“) vardu, veikdamas kaip atstovas be įgaliojimo. Todėl šiam ginčui neaktualios ieškovės cituojamos CK 2.133 straipsnio normos, reglamentuojančios per atstovą sudaryto sandorio pasekmes. Ieškovė konkrečiai neįvardijo, kokiems įstatymo imperatyvams galėtų prieštarauti šis sandoris. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ginčijamas sandoris turėtų būti laikomas negaliojančiu dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo, kaip prieštaraujantis įstatymo imperatyvams.

31. Teismas vertina, kad kiti ieškovės V. K. ir atsakovo E. K. argumentai neturi reikšmės priešieškinio tenkinimui. Atskirai pažymėtina, kad vien tai, jog J. K. nesikreipė dėl nuostolių už įkeisto daikto pardavimą atlyginimo į skolininką UAB „Tikritus“, nekliudo jam pareikšti reikalavimus E. K. kaip laiduotojui, nes laiduotojo atsakomybė, kaip minėta, yra solidari.

32. Teismas tenkina atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimą dėl E. K. prievolės, atsiradusius 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo pagrindu, pripažinimo bendra solidaria prievole su sutuoktine V. K.. Teismas neturi pagrindo abejoti J. K. paaiškinimais apie šio susitarimo sudarymo aplinkybes, įskaitant tai, kad šiame susitarime yra padarytas rašymo apsirikimas nurodant jo sudarymo datą, t.y. kad šis susitarimas iš tikrųjų buvo sudarytas 2011 m. rugsėjo 20 d., kaip ir žemės sklypo įkeitimo sandoris, kad šie susitarimai buvo sudaryti tuo pat metu, toje pačioje notarų kontoroje ir, kad sudarant šiuos susitarimus dalyvavo tiek E. K., tiek ir jo sutuoktinė V. K.. E. K. ir V. K. paaiškinimais teismas nesiremia, nes jie yra prieštaringi ir teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Teismo proceso metu E. K. keitė savo paaiškinimus, susijusius su minėtos sutarties sudarymo aplinkybėmis, vieta ir laiku, apskritai nepripažino sudaręs tokią sutartį. V. K. teismo posėdžio metu neatsakė į teismo klausimus dėl to, ar ji dalyvavo sudarant minėtą sutartį, vėliau, teismo posėdžio metu E. K. sufleravus atsakymą, teigė, kad sudarant susitarimą nedalyvavo, o teismui papildomai įspėjus ieškovę dėl atsakomybės už melagingus paaiškinimus, ieškovė teigė, kad susitarimo sudarymo aplinkybių neatsimena.

33. Teismas sutinka su atsakovu, jog ieškovė, nors ir nepasirašė po 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo teksto, tačiau žinojo apie tokį savo sutuoktinio susitarimą, dalyvavo jį sudarant, suprato jo esmę ir jam neprieštaravo. Spręsdamas dėl šios aplinkybės teismas įvertina ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo tekste yra aiškiai įvardinta, kad įsipareigojimus E. K. prisiima ne tik savo, bet ir šeimos turtu. Be to, šiame susitarime yra atskirai aptarta, kad E. K. apie šį susitarimą turi informuoti UAB „Tikritus“ akcininkus, tarp kurių yra ir jo sutuoktinė kaip jam priklausančių UAB „Tikritus“ akcijų bendraturtė.

34. Atsakovas taip pat pagrįstai nurodo, kad ieškovė pripažįsta, jog kito panašaus susitarimo atveju, kai buvo įkeičiamas kitas atsakovui priklausantis turtas, t.y. sudarant 2008 m. lapkričio 24 d. susitarimą, ji žinojo tokio susitarimo aplinkybes ir jam pritarė bei reikalavo, kad J. K. vykdytų šį susitarimą (pavyzdžiui, ieškovės paaiškinimai atsiliepime į priešieškinį, e. bylos t. 1, b.l. 160). Tai taip pat rodo, kad ieškovė dalyvaudavo jos sutuoktiniui sudarant panašius sandorius ir tokiai sutuoktinio veiklai pritardavo.

35. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas vertina, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo pagrindu atsiradusi E. K. prievolė yra bendra ir solidari kartu su ieškove, kaip jo sutuoktine, pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

36. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė teikė į bylą įrodymus, kad ji yra sudariusi kelis sandorius dėl bendro su E. K. santuokoje įgyto turto padalinimo, nenutraukus santuokos. Tačiau nei ieškovė nei jos sutuoktinis E. K. nepateikė įrodymų, kad jie būtų sudarę kokį nors susitarimą dėl bendrų prievolių padalinimo. Be to, teismas vertina, kad sutuoktinių prievolė J. K. yra bendra solidari ir toks jos pobūdis negali būti pakeistas skolininkų susitarimu, - solidarūs bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

37. Atsakovas prašė įskaityti jo skolą ieškovei su priešpriešine prievole, kylančia ieškovei ir jos sutuoktiniui E. K. pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą. Teismas vertina, kad toks įskaitymas atitiktų abiejų šalių interesus, nes užkirstų kelią ateityje galimiems kilti teisiniams ginčams. CK 6.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad įskaitymui užtenka vienos šalies pareiškimo. Todėl, esant atsakovo J. K. atstovo prašymui (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio informacinė pažyma, e. bylos t.3, b.l. 58), teismas sprendimu įskaito priešpriešines atsakovo J. K. ir ieškovės V. K. bei atsakovo pagal priešieškinį E. K. reikalavimus. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, konstatuojama atsakovo J. K. 71 416,10 Eur skola ieškovei (138 139,57 Eur – (19 000 Eur + 47 723,47 Eur)).

38. Įskaičius reikalavimus, atsakovo J. K. prašymas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas netenkinamas, o ieškovei V. K. 5 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos, likusios po įskaitymo, nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2018 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

40. Ieškovė už reikalavimą priteisti skolą su palūkanomis turėjo mokėti 3 075 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė yra sumokėjusi 550 Eur žyminio mokesčio, o 2 525 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi (bylos Nr. 2-4250-852/2018, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2018-4). Šį ieškinio reikalavimą teismas tenkino iš dalies – iš ieškovės prašomos 177 496,03 Eur sumos priteisė 138 139,57 Eur skolą, t.y. šį reikalavimą tenkino 78 proc. Nuo šio reikalavimo ieškovei tenka mokėti 22 proc. žyminio mokesčio, t.y. 676,50 Eur. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 550 Eur, likusi suma, t.y. 126,50 Eur iš jos priteisiama į valstybės biudžetą. Iš atsakovo J. K. į valstybės biudžetą priteisiama 2 398,50 Eur, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (t.y. 78 proc. žyminio mokesčio, kurio ieškovė nemokėjo ir kurio mokėjimas jai buvo atidėtas).

41. Ieškovė už patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovams J. K. ir E. K. pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą, yra sumokėjusi 130 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 2, b.l. 1-2), o 2 746 Eur žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Šis ieškovės reikalavimas yra atmestas, todėl jai tenka pareiga sumokėti į valstybės biudžetą žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas jai buvo atidėtas, t.y. 2 746 Eur.

42. Atsakovas J. K. yra sumokėjęs 38 Eur žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad peržiūrėjus sprendimą už akių buvo atmesta 22 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisiama proporcinga šio sumokėto žyminio mokesčio dalis, t.y. 8,36 Eur (38 Eur X 22 proc. / 100).

43. Atsakovas J. K. turėjo mokėti 2 914 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Atsakovas sumokėjo 500 Eur už priešieškinį, o 2 414 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (e. bylos t. 1, b.l. 149). Teismas priteisė atsakovui 66 723,47 Eur iš 253 405,63 Eur priešieškiniu prašytos priteisti sumos, t.y. patenkino 26 proc. priešieškinio. Atsižvelgiant į atmestą priešieškinio dalį (74 proc.) atsakovui tenka pareiga sumokėti 2 156,36 Eur žyminio mokesčio. Kadangi jis yra sumokėjęs 500 Eur, likusi dalis – 1 656,36 Eur priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą. Iš atsakovų pagal priešieškinį t.y. V. K. ir E. K. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiama 26 proc. mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas, t.y. 757,64 Eur.

44. Atsakovas J. K. už patikslintą priešieškinio reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo 2015 m. rugsėjo 4 d. sutarties pripažinimo negaliojančia turėjo sumokėti 2 311 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi. Kadangi šis priešieškinio reikalavimas netenkintas, ši atidėta žyminio mokesčio dalis iš atsakovo J. K. priteisiama į valstybės biudžetą.

45. Ieškovė V. K. pateikė įrodymus apie patirtas 750 Eur išlaidas už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 1, b.l. 140). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė šias išlaidas patyrė dar iki atsakovui pareiškiant priešieškinį ir atitinkamai - iki ieškovei patikslinant ieškinį. Iš esmės tai reiškia, kad šios išlaidos yra susijusios su pirminio ieškinio pareiškimu, kurio reikalavimai teismo buvo patenkinti 78 proc. Todėl teismas sprendžia, jog tokia pat proporcija ieškovės išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovo J. K., t.y. 585 Eur (750 Eur X 78 proc. / 100).

46. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie išlaidas už advokato pagalbą byloje nepateikė.

47. Valstybės lėšomis byloje buvo apmokėta 22,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į šio proceso baigtį, šias išlaidas teismas priteisia iš visų proceso dalyvių (V. K., E. K. ir J. K.) lygiomis dalimis, t.y. po 7,54 Eur (CPK 96 straipsnis)

48. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi teismas taikė atsakovo J. K. turto areštą, siekiant užtikrinti ieškovės V. K. ieškinio reikalavimą 177 496,03 Eur sumai (Civilinė byla Nr. 2-4250-852/2018, Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2018-4). Kadangi šiuo sprendimu priteista ieškovei V. K. iš atsakovo J. K. 71 416,10 Eur skola, tai taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o taikyto arešto apimtis sumažinama iki 71 416,10 Eur (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138 139,57 Eur skolą.

V. K. ieškinio reikalavimus dėl mokėjimo palūkanų priteisimo ir 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Atsakovo J. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 000 Eur nuostolius ir 47 723,47 Eur atlyginimą už daikto įkeitimą (palūkanas) pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. susitarimą. Nustatyti, kad ši atsakovo E. K. prievolė yra solidari su sutuoktine V. K..

Kitus atsakovo J. K. priešieškinio reikalavimus atmesti.

Šiuo sprendimu tenkintus ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. priešpriešinius reikalavimus įskaityti ir nustatyti, kad po įskaitymo J. K. skola ieškovei V. K. yra 71 416,10 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai šešiolika eurų, 10 ct).

Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (71 416,10 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2018 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,36 Eur (aštuonis eurus, 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 872,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus, 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 757,64 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 64 ct) žyminio mokesčio, t.y. po 378,82 iš kiekvieno.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 365,86 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 86 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,61 Eur (dvidešimt du eurus, 61 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 7,54 Eur iš kiekvieno.

Valstybei priteistos sumos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – J. K. turto areštą palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikyto arešto apimtį sumažinant iki 71 416,10 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas