Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (subsidiaraus skolininko) J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB „Vilanpa“, skolininkas BUAB „Tikritus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“, antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas skundu prašo 1) pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu ir panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti išieškotų lėšų patvarkymą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą; 3) leisti pareiškėjui savo iniciatyva ir savo asmeninėmis lėšomis atlikti jo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ekspertizę, siekiant nustatyti ir įkainuoti minimą turtą pagal realias šio laikotarpio rinkos kainas, kurios optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus; 4) neįvykdžius šio pareiškėjo prašymo, jo teises ir teisėtus interesus ginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, jog nesutinka su 2017 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S1-19293 dėl parduoto iš varžytynių žemės sklypo, kadangi nebuvo supažindintas su ekspertizės įvertinimo aktu bei juo nustatyta žemės sklypo pinigine verte, pareiškėjo turto pardavimo kaina yra esmingai mažesnė už realią, yra neadekvati šiuo metu egzistuojančiai rinkoje analogiškos paskirties ir analogiškų parametrų žemės vertei. Be to, pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasinaudoti savo teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo surasto pirkėjo, antstolė nepasiūlė ir nesuteikė galimybės pačiam surasti pirkėjo, dalyvauti turto pardavimo varžytynėse, išreikšti savo poziciją, pasiūlyti savo kainą ir pačiam išpirkti parduodamą žemės sklypą (e. b. l. 7-8).

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, jog vykdomoji byla vykdoma nuo 2016 m. lapkričio 2 d., pirminiai procesiniai dokumentai, taip pat patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių, skolininkui įteikti pasirašytinai, taigi, skolininkas buvo informuotas apie vykdomą išieškojimą, jam priklausančias teises, tačiau savalaikiai jomis nesinaudojo, o 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymas dėl ekspertizės išvadų buvo išsiųstas skolininkui registruotąja pašto siunta tuo pačiu adresu, kuris nurodomas ir skolininko skunde. Pažymėjo, jog ekspertizė vykdymo procese paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, šalys nušalinimo paskirtam teismo ekspertui neteikė, byloje nėra duomenų dėl atliktos ekspertizės ydingumo, laikotarpis nuo turto rinkos vertės nustatymo iki turto pardavimo iš varžytynių trumpas, skolininkas jokių įrodymų dėl didesnės turto pardavimo kainos nepateikė, įrodymų, jog yra pirkėjų, norinčių pirkti turtą, taip pat nepateikė. Taigi, antstolė nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, skolininko teisių bei teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo reikalavimų (e. b. l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/02223 esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 2016 m. rugsėjo 27 d. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4857 dėl 49 638,20 Eur išieškojimo iš skolininko BUAB „Tikritus“, subsidiaraus skolininko (įkaito davėjo) J. K. išieškotojo UAB „Vilanpa“ naudai; prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1). 2016 m. lapkričio 2 d. buvo priimti patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-15-10006, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1-5182, turto arešto aktas Nr. B-16-15-13, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-5181 ir patvarkymas Nr. S1-5187 (v. b. l. 16-21), kurie buvo įteikti pareiškėjui pasirašytinai 2016 m. lapkričio 14 d. (v. b. l. 21A-23). Skolos nesumokėjus, 2016 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas patvarkymas, kuriuo nutarta įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, bei paskirta įkeisto turto rinkos vertės ekspertizė, pavedant ją atlikti Kastyčiui Kumpinui; šis patvarkymas buvo įteiktas skolininkui pasirašytinai 2017 m. vasario 17 d. (v. b. l. 46). Atlikus ekspertizę, 2017 m. balandžio 4 d. buvo priimtas patvarkymas dėl atliktos ekspertizės (v. b. l. 58), kuris buvo išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu bei registruotąja pašto siunta (v. b. l. 59, 110). 2017 m. balandžio 28 d. buvo priimtas patvarkymas apie paskelbtas pirmąsias varžytynes, kurios 2017 m. balandžio 28 d. buvo paskelbtos internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt (v. b. l. 74); šis patvarkymas taip pat buvo išsiųstas skolininkui žinomu elektroniniu paštu (v. b. l. 75). Pasibaigus įkeisto turto varžytynėms (v. b. l. 79), 2017 m. birželio 21 d. buvo parengtas turto pardavimo iš varžytynių aktas NR. S-17-15-7237, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymas Nr. S1-19293 (v. b. l. 94-99); šie procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti registruota pašto siunta bei elektroniniu paštu (v. b. l. 100, 112). Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas J. K. 2017 m. liepos 18 d. susipažino su vykdomąją byla (v. b. l. 114), 2017 m. liepos 28 d. jam buvo išsiųsta vykdomosios bylos kopija (v. b. l. 124).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Visų pirma, pareiškėjas nesutikimą su 2017 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S1-19293 dėl parduoto iš varžytynių žemės sklypo grindžia tuo, jog nebuvo supažindintas su ekspertizės įvertinimo aktu bei juo nustatyta žemės sklypo pinigine verte, dėl ko jis negalėjo pasinaudoti savo teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo surasto pirkėjo, be to, antstolė nepasiūlė ir nesuteikė galimybės pareiškėjui pačiam surasti pirkėjo, dalyvauti turto pardavimo varžytynėse, išreikšti savo poziciją, pasiūlyti savo kainą ir pačiam išpirkti parduodamą žemės sklypą.

Pažymėtina, jog pirminiai procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai (asmeniškai) (v. b. l. 21A-23), taigi, pareiškėjui buvo žinoma apie pradėtą priverstinio išieškojimo procesą jo atžvilgiu, jis įgijo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) ir galėjo pagrįstai manyti, jog nesumokėjus skolos, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių. Be to, 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymas, kuriuo nutarta įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, bei paskirta įkeisto turto rinkos vertės ekspertizė, pavedant ją atlikti Kastyčiui Kumpinui, buvo įteiktas skolininkui pasirašytinai 2017 m. vasario 17 d. (v. b. l. 46). Pažymėtina, jog skolininkas privalo pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, o jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (CPK 644 straipsnis). Iš vykdomojoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog procesiniai dokumentai, taip pat 2017 m. birželio 21 d. patvarkymas Nr. S1-19293, skolininkui buvo išsiųsti skolininko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 75, 100) bei registruotąja pašto siunta skolininko gyvenamosios vietos adresu Liubarto g. 19-4, Vilnius (v. b. l. 112), kurį skolininkas, be kita ko, nurodė savo prašymuose antstolei, taip pat skunde (v. b. l. 114, 115, 116, 120), kito gyvenamosios vietos adreso skolininkas antstolei nepateikė. Taigi, visų šių vykdomojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su ekspertizės aktu ir buvo apribotos jo teisės vykdymo procese, atmestini.

Pareiškėjo teigimu, taip buvo pažeista jo teisė pasiūlyti savo pirkėją įkeistam turtui įsigyti. Nustatyta, jog tiek 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkyme, faktiškai įteiktame skolininkui, tiek 2017 m. balandžio 4 d. patvarkyme skolininkui buvo išaiškinta CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teisė surasti ir pasiūlyti savo pirkėją (v. b. l. 46, 58). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų radęs tokį pirkėją ar būtų siekęs pasinaudoti šia savo teise, todėl pareiškėjo motyvai dėl jo teisės surasti ir pasiūlyti savo pirkėją pažeidimo taip pat atmestini.

Antstolės veiksmų neteisėtumą pareiškėjas taip pat grindžia netinkamu įkeisto turto rinkos vertės nustatymu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Antstolis turto vertę nustatinėja vadovaudamasis CPK 681 straipsnyje nustatytais objektyviais (rinkos kainą nusidėvėjimas) ir subjektyviais (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijais. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis).

Antstolis, įkainodamas turtą, neturi, pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalis - tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas - paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto verte pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai.

LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas yra kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje bei jo išvadų tiriamąjį mokslinį pobūdį, yra laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas - eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese antstolis aptariamo skolininko turto rinkos vertei nustatyti skyrė ekspertizę, kurią atliko UAB „Negrita“ ekspertas Kastytis Kumpinas pagal antstolio 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymą, nustatęs 13 600,00 Eur turto kainą. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo pateikti argumentai nepagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo.

Pareiškėjas, tvirtindamas, jog įkeisto turto pardavimo kaina yra esmingai mažesnė už realią, yra neadekvati šiuo metu egzistuojančiai rinkoje analogiškos paskirties ir analogiškų parametrų žemės vertei, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, be to, turto vertinimas atliktas neseniai (ekspertizės aktas surašytas 2017-01-20 d. – 2017-03-27 d.), ekspertizę atliko ne turto vertinimo paslaugas teikiančios vertinimo įmonės vertintojas, o teismo ekspertas, pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, jog šis vertintojas būtų nekompetentingas, ar kad ekspertizė atlikta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi, apibendrinant išdėstytą, nėra pagrindo abejoti vykdomojoje byloje atlikto turto vertės įkainojimo teisingumu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog pareiškėjas nesutikimą su nustatyta ginčo turto rinkos verte grindžia prielaidomis ir samprotavimais, nesudarančiais pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų (pavyzdžiui, alternatyvaus turto vertinimo akto), kurie suteiktų pakankamą pagrindą spręsti dėl didesnės areštuoto turto vertės, o vien ieškovo niekuo nepagrįsti teiginiai, kad turto pardavimo kaina yra neadekvati, nesuponuoja manymo, jog tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo abejoti antstolės atliktų procesinių veiksmų teisėtumu bei panaikinti antstolės priimtų procesinių dokumentų, kaip prašo pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, jog niekas neriboja pareiškėjui teisės savo iniciatyva ir savo asmeninėmis lėšomis atlikti jo turto vertinimo ekspertizės.

Pareiškėjas skundu taip pat reiškia reikalavimą pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu ir panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog remiantis CPK 602 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais, nuostatomis, reikalavimai dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu nagrinėtini pagal ginčo teisenos taisykles. Esant tokioms aplinkybėms, byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu, nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, jog dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu jis turi teisę reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Taigi, išanalizavus antstolės veiksmus vykdomojoje byloje, antstolės veiksmuose nenustatyta CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl pareiškėjo skundas su likusiais reikalavimais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę byla dalyje dėl pareiškėjo (subsidiaraus skolininko) J. K. skundo reikalavimo Nr. 1 (pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu ir panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme ypatingosios teisenos tvarka.

Atmesti pareiškėjo (subsidiaraus skolininko) J. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.