Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nurodė, kad 2015-09-04 tarp trečiojo asmens E. K. ir ieškovės V. K. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimus į atsakovo J. K. negrąžintas paskolų dalis, t.y. 178 116,31 Eur reikalavimą, kartu su reikalavimu mokėti LR teisės aktuose nustatytas palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo E. K., susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais pripažino, kad dalį skolos atsakovas jam grąžino, ieškovė V. K. tikslino savo ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 154 068,67 Eur skolos ir 37 246,54 Eur palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nepripažino ieškinio, nurodė, kad šalys dar 2005 metais buvo sutarę vykdyti bendrą veiklą, pagal preliminarius susitarimus trečiasis asmuo E. K. perdavė atsakovui J. K. 322 926 eurus, iš kurių atsakovas grąžino E. K. 184 785 eurus bankiniais pavedimais arba grynaisiais pinigais.

2008 metais E. K. atsakovui J. K. pateikė pasiūlymą dėl J. K. dispozicijoje esančių žemės sklypų, priklausančių nuosavybės teise J. K. motinai, įkeitimo E. K. naudai. 2008 m. lapkričio 24 dieną buvo sudarytas susitarimas tarp J. K. ir E. K., kuriuo susitarimo šalys suderinta valia savo veiksmais sukūrė civilines teises ir pareigas, patvirtinant, jog J. K., veikdamas pagal įgaliojimą, perleidžia E. K. šešis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pasirašant susitarimą abi šalys sutarė, jog perleidžiamų žemės sklypų vieno aro kaina įvertinta 7500,00 litų. Bendra perleidžiamų žemės sklypų vertė - 611325,00 litai arba 177,052 Eurai. Tuo pačiu susitarimu abi šalys patvirtino, kad J. K. sutinka įkeisti nurodytus žemės sklypus sutartine hipoteka tikslu užtikrinti prievolę pagal 2008 m. lapkričio 18 d. sudarytą kredito sutartį NR.: LOAN_85228 tarp skolininko E. K. ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas. Taip pat abi susitarimo šalys sutarė, kad po įkeitimo Medicinos Bankui nurodyti sklypai bus perrašyti E. K. nuosavybės teise, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas, o susitarime įtvirtinta žemės sklypų kaina, finansinėje išraiškoje lygi 611 325 litams, nuo sutartinės hipotekos išleidimo dienos užskaitoma kaip tarpusavio skolos tarp E. K. ir J. K. padengimas. Tokiu būdu J. K. grąžinus E. K. grynaisiais 184 785 Eur bei perleidus susitarimu žemės sklypus, kurių vertė yra lygi 177 052 Eur, akivaizdu, kad atsakovas J. K. trečiajam asmeniui E. K. grąžino grynaisiais pinigais bei turtiniu įsipareigojimu 361 840 eurus, tuo tarpu iš E. K. buvo gavęs 322 926 eurus, kas suponuoja išvadą, kad J. K. ne tik pilnai atsiskaitė su E. K., tačiau jam grąžino ir 38 912 Eur didesnę sumą.

Trečiasis asmuo palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad reikalavimai pagal reikalavimų perleidimo sutartį ieškovei buvo perleisti pagal paskolos sutartis ir kitus paskolų suteikimą pagrindžiančius dokumentus, pagal kuriuos skoliniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti (išskyrus grąžinimus, kuriuos pagrindžia aukščiau nurodyti skolos grąžinimo lapeliai, dėl kurių egzistavimo trečiasis asmuo neprieštarauja). Pagal 2006-01-04 paskolos sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl atskirų paskolinių santykių, iš esmės nesusijusių su reikalavimais, nurodytais ieškinyje, todėl ir grąžinimą patvirtinantis prierašas nėra ir negali būti laikomas susijęs su paskolos grąžinimu pagal ieškinyje nurodytus paskolinius santykius. Trečiasis asmuo iš esmės nesutinka ir su tuo, jog atsakovo pateiktas 2008-11- 24 susitarimas pagrindžia atsakovo skolinių įsipareigojimų pasibaigimą ir skolos trečiajam asmeniui įskaitymą. Pagal tikrąją sutarties šalių valią minėtieji žemės sklypai buvo preliminaraus susitarimo dėl hipotekos sudarymo ir galimo prievolės įvykdymo natūra, perleidžiant turtą už skolą, objektu. Svarbu pažymėti ir tai, jog preliminariame susitarime buvo numatyta tam tikra sąlyga — trečiojo asmens pareikalavimas perleisti turtą natūra už skolą. Ši sąlyga įvykdyta nebuvo. Nurodytųjų žemės sklypų, šiuo metu vis dar nuosavybės teise priklausančių atsakovo motinai M. S. K., įkeitimas nėra laikomas perleidimu natūra ir atsakovo skolinių įpareigojimų nepadengia. Taigi, 2008-11-24 susitarimas vertintinas ne kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o kaip preliminarus susitarimas dėl hipotekos sudarymo bei sąlyginio skolos įvykdymo natūra, perleidžiant turtą už skolą, esant trečiojo asmens pareikalavimui. Žemės sklypai, kurie susitarimu buvo įkeisti užtikrinant atsakovo skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, kaip jau minėta, šiuo metu nuosavybės teise vis dar priklauso atsakovo motinai. Kadangi turtas perleistas nebuvo, prievolės įvykdymas natūra neįvykdytas, todėl atsakovo skolinių įsipareigojimų negalima laikyti pasibaigusiais.

Ieškinys atmestinas.

Byloje 2015-09-24 priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, gavus atsakovo prieštaravimus, ginčas nagrinėjamas teismo posėdyje galutinio sprendimo priėmimui.

Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad 2015-09-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius trečiasis asmuo E. K. perleido ieškovei V. K. reikalavimą pagal pirminio kreditoriaus sudarytas paskolos sutartis su atsakovu J. K., t.y.:

Nr.PaskolossutartiessudarymodataPaskolos dydis, LtPaskolosdydžioekvivalentaseuraisPaskolosgrąžinimoterminas1.2005-09-26400 000115 848,012005-10-302.2005-10-28100 00028 9622005-11-303.2005-11-04150 00043 4432005-11-304.2005-12-0580 00023 169,602005-12-305.2006-06-2815 0004 344,302006-01-30Bendra paskolų suma, eur215 766,91

Nr.PaskolossuteikimodataPaskolos dydis, LtPaskolosdydžioekvivalentaseuraisPaskolossuteikimąpatvirtinantisdokumentasPaskolossuteikimąpatvirtinančiodokumentonumeris6.2005-12-2330 0008 688,60Bankooperacijosišrašas5752867.2006-01-0425 0007 240,50Bankooperacijosišrašas158.2006-01-2090 00026 065,80Bankooperacijosišrašas6321819.2006-02-2725 0007 240,50Bankooperacijosišrašas71614410.2006-06-02200 00057 924Bankooperacijosišrašas526928Bendra paskolų suma, Eur107159,41

Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad bendra suteiktų paskolų suma sudaro 322 926,32 Eur sumą, skolininkas yra grąžinęs 144 810 Eur (500 000 Lt) sumą, pradinis kreditorius patvirtina, kad sutarties sudarymo dieną skolininko negrąžinta paskolos suma yra 178 116,31 Eur.

Pagal byloje pateiktus skolos grąžinimo pakvitavimus nustatyta, kad 2008-07-11 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 25000 Lt (7240,50 Eur) sumą, 2008-08-21 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 20 000 Lt (5792,40 Eur) sumą, 2008-08-25 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, 2008-10-14 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 3 000 Lt (868,86 Eur) sumą, 2008-10-30 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 1 000 JAV dolerių (ekvivalentas litais pagal 2008-10-30 d. kursą 2721,70 Lt; ekvivalentas eurais 788,25) sumą, 2008-12-22 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 500 Lt plius 500 Lt plius 100 Lt, viso 1100 Lt (318,58 Eur) sumą, bei 500 JAV dolerių (ekvivalentas litais pagal 2008-12-22 d. kursą 1210,10 Lt, ekvivalentas eurais 350,46), 2009-04-10 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 20 000 Lt (5792,40 Eur) sumą. Viso pagal minėtus pakvitavimus atsakovas grąžino 24 047,67 Eur (83031,80 Lt) sumą.

Taigi, byloje pagal pateiktus mokėjimus ir pakvitavimus nustatyta, kad atsakovas grąžino 168 857,67 Eur (144 810 +24 047,67) skolos. Grąžinus šią sumą iš dalies buvo padengti atsakovo įsipareigojimai, t.y. iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžinti 168 857,65 Eur, Dalyvaujantys byloje asmenys šių aplinkybių neginčijo.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl likusios negrąžintos 154 068,67 Eur paskolos dalies.

Ginčas byloje kilo dėl 2006-01-04 paskolos sutarties (b.l.57), kuria E. K. paskolino J. K. 55 000 Lt (15 929,10 Eur), ir ant kurios yra ranka įrašytas E. K. pakvitavimas, kad 2007-10-05 jam yra grąžinti 55 000 Lt.

Trečiasis asmuo tvirtino, kad pagal šią sutartį Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas ieškovei nebuvo perduotas, todėl ir pagal šią sutartį grąžintų pinigų nėra pagrindo įtraukti į sumas, kurios skaičiuojamos dėl skolos grąžinimo pagal kitas sutartis.

Atsakovas įrodinėjo, kad iki 2006-06-28 dėl visų atsakovui skolinamų (perduodamų) pinigų šalys pasirašydavo paskolos sutartis, o vėliau dėl dar tris kartus mokėjimo nurodymais pervestų skolinamų pinigų sutartys jau nebuvo sudaromos šalims manant, kad pinigų perdavimo faktas yra pakankamai pagrįstas banko sąskaitos išrašais. Todėl 2006-01-04 Paskolos sutartimi dar buvo įformintas 2015-12-23 pervedimas 30 000 Lt sumoje ir 2006-01-04 pervedimas 25 000 Lt sumoje, bei 2006-06-28 Paskolos sutartimi įformintas 15 000 Lt perdavimas, tuo tarpu dėl vėliau padarytų bankinių pavedimų sutartys jau nebuvo pasirašomos. Nurodė, kad trečiasis asmuo nesąžiningai reikalauja paskolos grąžinimo ir pagal du minėtus bankinius pavedimus, ir pagal jų pagrindu sudarytą paskolos sutartį.

Vertinant pateiktus įrodymus ir tarp šalių egzistavusią paskolos sutarčių ir pinigų realaus perdavimo praktiką, matyti, kad nuo anksčiausiai sudarytos iš teismui pateiktų sutarčių, t.y. 2005-09-26 Paskolos sutarties sudarymo, šalys skolinamus pinigus siejo su planuojama pasirašyti jungtinės veiklos sutartimi, siekiant atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte vystyti bendrą veiklą, kai paskolintieji pinigai bus įskaitomi kaip E. K. dalinis mokėjimas pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Su planuojamos pasirašyti jungtinės veiklos sutarties data buvo siejamas paskolintų pinigų grąžinimas tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis nebus pasirašyta. Kiekvienoje vėliau sudarytoje paskolos sutartyje, kurios turinys buvo analogiškas ankstesnėms, jungtinės veiklos pasirašymo sutartis buvo atidedama vis vėlesniam terminui, atitinkamai apsprendžiančiu ir suteiktos naujos paskolos grąžinimo terminą. Visi trečiojo asmens E. K. skolinami atsakovui pinigai buvo perduodami pavedimu iš kreditoriaus banko sąskaitos, išskyrus 2006-06-28 Paskolos sutartimi paskolintą 15 000 Lt sumą. Iki pastarosios 2006-06-28 Paskolos sutarties pasirašymo momento matyti, kad pinigų pervedimo banke dieną tarp šalių buvo pasirašoma Paskolos sutartis pervestų pinigų sumai, nurodant, kad pinigai skolininko gauti prieš pasirašant sutartį. Todėl tikėtina aplinkybė, kad 2005-12-23 ir 2006-01-04 pavedimu banko pervestos atsakovui 30 000 Lt ir 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 Paskolos sutartimi pagal jau nusistovėjusią tarp šalių praktiką.

Pagal turimus įrodymus paskutinė šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) aptarta planuojamos jungtinės veiklos sudarymo data numatyta 2006-01-30, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo.

Nesudarius jungtinės veiklos sutarties, atsakovas pradėjo grąžinti trečiajam asmeniui skolą. 2007-06-13 pavedimu grąžinti 500 000 Lt, 2007-10-05 pasirašomas pakvitavimas ant paskolos sutarties dėl 55 000 Lt grąžinimo, kitos sumos grąžinamos grynaisiais pinigais pagal pirmiau išvardintus skolos grąžinimo pakvitavimus nuo 2008-07-11 iki 2009-04-10. Grąžinamos sumos nebuvo priskiriamos skolos grąžinimui pagal kurią nors konkrečią Paskolos sutartį, tokio nepriskirtinumo aiškinimas, kad tai nebuvo aktualu, nes šalių buvo susitarta, kad lėšos skolinamos be palūkanų, sutartiniai delspinigiai taip pat nebuvo aptarti, vertintinas kaip logiškas, tuo labiau, kad grąžinamos skolos dydis tik vienu atveju, kuris ir yra ginčijamas, atitiko paskolintą pagal konkrečią paskolos sutartį sumą. Todėl labiau tikėtina atsakovo nurodoma aplinkybė, kad grąžinant 55 000 Lt, pakvitavimas apie grąžinimą ir buvo parašytas ne ant atskiro lapo, o ant pačios Paskolos sutarties.

Galiausiai vertinant atsakovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus byloje konstatuotina, kad atsakovas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos savuose motyvuose ir teikiamuose atsikirtimuose į ieškinį, kai tuo tarpu trečiasis asmuo keitė savąją priklausomai nuo byloje pateikiamų įrodymų, ko pasekoje ieškovė, nurodydama, kad trečiasis asmuo, susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, pripažino, kad dalį skolos atsakovas jam grąžino, sumažino ieškinio reikalavimus toje dalyje, kurioje jai buvo perduotas neegzistuojantis reikalavimas (CK 6.105 str.).

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2005-12-23 pavedimu banko pervesta atsakovui 30 000 Lt ir 2006-01-04 pavedimu banko pervesta atsakovui 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 Paskolos sutartimi dėl 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skolinimo, o minėtų sumų grąžinimas yra patvirtintas trečiojo asmens pakvitavimu ant šios Paskolos sutarties.

Todėl darytina išvada, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65 + 15 929,10).

Atsakovas dėl likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos taip pat nepripažino ieškinio, nurodydamas, kad 2008 metais E. K. atsakovui J. K. pateikė pasiūlymą dėl J. K. dispozicijoje esančių žemės sklypų, priklausančių nuosavybės teise J. K. motinai, įkeitimo E. K. naudai. 2008-11-20 buvo sudarytas ir notaro patvirtintas Sutartinės hipotekos lakštas, kuriuo E. K. prievolės įvykdymo UAB Medicinos bankui užtikrinimui buvo įkeisti atsakovo motinai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Atsakovo teigimu, jis sklypus perleido, iš įkeisto turto yra pradėtas išieškojimas, todėl skaičiavo, kad sutartajai sklypų vertei esant didesnei už likusią negrąžintą trečiajam asmeniui skolą, atsakovas ne tik nėra skolingas, bet net yra perleidęs didesnės už skolą vertės turtą.

Trečiasis asmuo teikė argumentus, kad įkeistieji žemės sklypai nebuvo pagal susitarimą perleisti trečiajam asmeniui, pastarajam nereiškus tokio reikalavimo, jie vis dar priklauso jų savininkei, t.y. atsakovo motinai, todėl negalima vertinti, kad prievolė buvo įvykdyta natūra, atitinkamai atsakovo skoliniai įsipareigojimai nėra pasibaigę.

Pagal byloje pateiktą rašytinį įrodymą nustatyta, kad 2008-11-24 Susitarimu atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad bendro 81,51 ha ploto 6 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė yra 611 325 litai, kad „J. K. šiuos sklypus perleidžia E. K. ir sutinka, kad jie būtų įkeisti Medicinos bankui. Po įkeitimo <...> šie sklypai bus perrašyti E. K. vardu, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas. J. K. šiuos sklypus sutinka įkeisti su sąlyga, kad tarpusavio susitarimu įkainota suma 611 325 Lt bus užskaityta kaip tarpusavio skolos padengimas“.

Atsakovo ir trečiojo asmens 2008-11-24 Susitarimas yra vertintinas kaip skolininko ir kreditoriaus susitarimas įvykdyti prievolę kitokiu būdu (CK 6.39 str.). Atsakovas šį Susitarimą, kuris laikytinas paskolos teisinių santykių sudedamąja dalimi, yra pilnai įvykdęs. Trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, kad sklypai ir šiai dienai tebėra jų savininkės, t.y. atsakovo motinos, nuosavybė, vertintina kaip paties trečiojo asmens Susitarimo neįvykdymas dėl jo neveikimo, nes byloje nebuvo teigiama ir nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad E. K. būtų pateikęs raštišką prašymą perrašyti sklypus jo vardu, atitinkamai pats atsakovas savo iniciatyva to padaryti negalėjo. Todėl teismas vertina, kad atsakovui įvykdžius Susitarimo sąlygas, kuriomis buvo sutartas paskolos grąžinimo prievolės įvykdymo būdas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas savo prievolę grąžinti pasiskolintas sumas yra pilnai įvykdęs.

Atmestini trečiojo asmens argumentai, kad įkeistųjų žemės sklypų pagal Susitarimą neperleidus trečiajam asmeniui, negalima vertinti, kad prievolė buvo įvykdyta natūra. Susitarimo esmė buvo ne sklypų perleidimas nuosavybėn, o teisės disponuoti jais įkeičiant prievolės įvykdymo užtikrinimui, realizavimas. Kita vertus, jeigu trečiasis asmuo turi pakankamą pagrindą manyti, kad jo skola bankui bus grąžinta ne iš įkeistų sklypų vertės, kas atitinkamai galėtų sukelti skirtingas nuo skolos bankui padengimo iš įkeisto turto vertės teisines pasekmes, arba parduodamų sklypų vertė viršys skolos dydį, tai trečiasis asmuo ir dabartiniu metu, iki to momento, kol sklypai bus parduoti sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka, gali realizuoti jam Susitarimu suteiktą teisę ir prašyti perleisti įkeistuosius sklypus jo nuosavybėn, bet trečiasis asmuo tokia teise nesinaudoja, jokių priežasčių, kurios trukdytų jam tai padaryti nenurodė ir neįrodinėjo. Tuo tarpu byloje pateiktieji įrodymai suponuoja labai tikėtiną išvadą, kad UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas bus patenkintas iš įkeistojo pagal 2008-11-24 Susitarimą turto vertės. Pagal Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. B2-5980-781/2012 (procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-02230-2012-7) 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties dėl bankroto bylos UAB „Tikritus“ iškėlimo motyvuose yra nurodyta, kad „2012 m. lapkričio 19 d. rezoliucija trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, teisėja į bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įtraukė UAB Medicinos banką <...>. Trečiasis asmuo nurodo, kad UAB Medicinos bankas ir atsakovas sudarė 3 (tris) kredito sutartis, pagal kurias negrąžina kredito dalių, nemoka palūkanų ir delspinigių. Bendra atsakovo skola 2012 m. lapkričio 15 d. sudaro 189 436, 12 Eur <....>. Be to, pažymi, kad atsakovas laidavo už kitą Banko skolininką – E. K., kuris nevykdo prievolių Bankui pagal kredito sutartis nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d.“. Pagal byloje pateiktą antstolio V. Č. 2015-03-25 patvarkymą Dėl areštuoto turto įkainojimo nustatyta, kad vadovaujantis Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2014-11-04 vykdomaisiais įrašais vykdomas išieškojimas iš skolininko UAB „Tikritus“ ir iš skolininko E. K. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai, nurodant, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į išvardintą turtą, tame tarpe ir į tuos 6 sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos J. K. sutiko įkeisti už E. K. prievolę UAB „Medicinos bankas“.

Darytina išvada, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65+15 929,10) bei įvykdė likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos grąžinimo prievolę kitu būdu – įkeisdamas už trečiojo asmens prievolę bankui 177 051,95 Eur (611 325 Lt) vertės nekilnojamąjį turtą.

Pažymėtina, kad bendra grąžinta paskola sudaro 361 838,70 Eur, o tai yra 38 912,38 Eur daugiau, negu buvo pasiskolinta, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad paskolintieji 55 000 Lt (15 929,10 Eur) pagal 2006-01-04 paskolos sutartį bei 2015-12-23 pervestieji 30 000 Lt ir 2006-01-04 pervestieji 25 000 Lt yra skirtingos paskolos sumos, vis tiek tektų konstatuoti, kad atsakovas savo prievolę yra įvykdęs, tik tuo atveju įkeistojo turto vertė viršytų skolą ne 38 912,38 Eur, o 22 983,28 Eur.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, konstatuotina, kad atsakovas yra pilnai įvykdęs piniginę prievolę pagal nagrinėtas sutartis ir susitarimus, todėl 2015-09-24 preliminarus sprendimas panaikintinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.) ir ieškovo ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 4,64 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Panaikinti teismo 2015-09-24 nutartimi atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. K. 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.