Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria nuspręsta nustatyti atsakovui terminą sumokėti žyminį mokestį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje notarė Jolanta Dubinienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-813-866/2024, kuriuo pripažino negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 18 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu ieškovas E. K. įsipareigojo sumokėti atsakovui J. K. 400 000 Lt (115 848 Eur) nuo jo sudarymo momento; pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2021 m. spalio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 10189), išduotą 2013 m. rugpjūčio 18 d. vekselio pagrindu; taip pat priteisė ieškovui E. K. iš atsakovo J. K. 4 417,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovas, sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, motyvuodamas tuo, kad iš esmės vienintelės jo pajamos yra gaunama pensija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: savo banko sąskaitos išrašo duomenis apie įeinančius mokėjimus laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 13 d.; įrodymus apie tai, kad jis turi nepilnametę dukterį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria apelianto nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su juo, kopiją.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apelianto pateikti nauji įrodymai, nors ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, yra reikšmingi sprendžiant dėl apelianto finansinės padėties nustatymo ir vertinant prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).

13. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

15. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažinta, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas, atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą ieškovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).

16. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Vadinasi būtent prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto bei kitų registrų duomenys, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

17. Šiuo atveju apeliantas, prašydamas atleisti jį nuo žymios dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismui pateikė vienintelį įrodymą – pensijos gavėjo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovui neterminuotai paskirta senatvės pensija. Teismo vertinimu šis įrodymas tik patvirtina faktą, kad apeliantas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau visiškai neatskleidžia apelianto turtinės padėties. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių detalių duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė, ir tai lėmė jo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetimą.

18. Su atskiruoju skundu apelianto pateikti įrodymai (Civilinės metrikacijos skyriaus išrašai apie vaiko gimimą, santuokos nutraukimą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 2020 m. sausio 10 d. nutarties kopija) patvirtina faktą, kad apeliantas augina kartu gyvenančią nepilnametę dukterį, su kurios motina santuoka yra nutraukta, tačiau savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti žyminio mokesčio už inicijuojamą apeliacinį procesą. Apelianto pateiktas vienos jo banko sąskaitos išrašas apie į šią sąskaitą įėjusius mokėjimus ypač trumpu, vos dviejų su puse mėnesių, laikotarpiu taip pat neleidžia daryti objektyvių išvadų apie atsakovo turtinę padėtį ar juolab konstatuoti, kad ji yra sunki.

19. Teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantas naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir apmokėjo už jo suteiktas paslaugas 2 100 Eur grynaisiais pinigais. To paties advokato paslaugomis apeliantas naudojasi ir teikdamas apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl valstybinės teisinės pagalbos ir kad Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtų priėmusi sprendimą jam antrinę teisinę pagalbą suteikti.

20. Apeliantas prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo iš esmės grindžia tik tuo, kad esą jo pajamos yra nepakankamos, jog galėtų tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nepakankami nustatyti jo pajamų tikslų dydį, tuo tarpu įrodymų apie savo turtą atsakovas pasirinko teismui apskritai nepateikti.

21. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tokia sunki, kad jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti teismo nustatytos žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo likusios 1 644 Eur dydžio dalies žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą sumokėjimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kadangi skundžiama nutarties dalimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui J. K. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 644 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.