Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė J. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.7. Byloje nėra duomenų, kad vekselio pasirašymo dieną atsakovas turėjo 400 000 Lt grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

19. Atsakovas J. K. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais H. S. bei A. L. Apelianto teigimu, minėti asmenys gali patvirtinti reikšmingas aplinkybes dėl vekselio pasirašymo.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti deleguota teismui.

22. Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktai).

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Be to, liudytojų parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojų požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jie duoda parodymus, liudytojų santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jie liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jie duoda parodymus. Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 27 punktas). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad byloje sprendžiant dėl vekselio (ne)galiojimo turi būti vadovaujamasi rašytiniais įrodymais, todėl liudytojų parodymai dėl jų subjektyvaus pobūdžio negali paneigti 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. vasario 9 d. specialistų išvadų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, todėl prašymas dėl liudytojų apklausos atmetamas. Nesant poreikio apklausti liudytojus ir atsakovui nepagrindus išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

24. 2013 m. rugpjūčio 13 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodyta, kad ieškovas E.. K. įsipareigoja sumokėti 400 000 Lt atsakovui J. K. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.

25. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu ieškovui pareikalavo sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. informavo, kad kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

26. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą notarui neišduoti vykdomojo įrašo, informuodamas, kad pagal jo pareiškimą yra pardėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo.

27. 2021 m. spalio 27 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 115 848 Eur skolos, 357,21 Eur notarinio atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo.

28. 2021 m. rugsėjo 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00602-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl dokumento (2013 m. rugpjūčio 18 d. vekselio) suklastojimo ir netikro dokumento panaudojimo pasikėsinant apgaule įgyti didelės vertės turtą.

29. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktos dvi specialisto išvados. 2022 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-149 (22) padaryta išvada, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinį tekstą parašė J. K., o po tekstu esantį rankraštinį įrašą „E. K.“ parašė ir šalia įrašo pasirašė E. K. 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-325 (22), 11-804 (22) padarytos šios išvados: 1) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas, parašyti tos pačios rūšies (vienodomis savybėmis pasižyminčia) šratinukų pasta; 2) tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti tuo pačiu rašikliu; 3) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje dabar esantis vekselio tekstas parašytas ant pašalintų vardų, pavardžių, įrašų ir parašų, kurie buvo parašyti stulpeliu virš dabar esančio įrašo „E. K.“ ir parašo; 4) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio tekstas, įrašas „E. K“ bei parašas parašyti kito rašto medžiaga ir kitu rašikliu nei vekselio lape buvę įrašai bei parašai; 5) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio lapas buvo padėtas po lapu, kuriame buvo rašomas kito vekselio tekstas; 6) nustatyti ar pateiktame 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje įrašas „E. K.“ bei parašas yra parašyti tuo pačiu metu kaip paprastojo vekselio tekstas (2013 m. rugpjūčio 18 d.), ar tuo pačiu metu kaip panaikinti pirminiai įrašai, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų amžiaus nustatymui.

30. Prokuroro 2023 m. gegužės 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių įtariamojo J. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl vekselio negaliojimo pagrindų buvimo

31. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės įrodinėja, kad vekselis yra galiojantis, t. y. jis neprarado vertybinio popieriaus statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti. Be to, apelianto vertinimu, 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. vasario 9 d. specialistų išvados patvirtina, kad ieškovas po vekselio tekstu parašė savo vardą, pavardę ir parašą, t. y. pasirašė vekselį.

32. Vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis).

33. Pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktą paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios.

34. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).

35. Ieškovas nagrinėjamoje byloje ginčo vekselį prašė pripažinti negaliojančiu, kadangi ieškovas vekselio nėra išdavęs (pasirašęs). Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo argumentams, kad ginčijamo vekselio jis nepatvirtino savo parašu, todėl vertino, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu.

36. Į bylą pateiktoje 2022 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinį tekstą parašė J. K., o po tekstu esantį rankraštinį įrašą „E. K.“ parašė ir šalia įrašo pasirašė E. K.

37. Byloje esančioje 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje nustatyta: 1) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti tos pačios rūšies (vienodomis savybėmis pasižyminčia) šratinukų pasta; 2) tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje rankraštinis tekstas, įrašas „E. K.“ ir parašas parašyti tuo pačiu rašikliu; 3) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje dabar esantis vekselio tekstas parašytas ant pašalintų vardų, pavardžių, įrašų ir parašų, kurie buvo parašyti stulpeliu virš dabar esančio įrašo „E. K.“ ir parašo; 4) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio tekstas, įrašas „E. K.“ bei parašas parašyti kito rašto medžiaga ir kitu rašikliu nei vekselio lape buvę įrašai bei parašai; 5) 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastojo vekselio lapas buvo padėtas po lapu, kuriame buvo rašomas kito vekselio tekstas; 6) nustatyti, ar pateiktame 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastajame vekselyje įrašas „E. K.“ bei parašas yra parašyti tuo pačiu metu kaip paprastojo vekselio tekstas (2013 m. rugpjūčio 18 d.), ar tuo pačiu metu kaip panaikinti pirminiai įrašai, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraštinių įrašų amžiaus nustatymui.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčija 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. vasario 9 d. specialistų išvadų pagrįstumo. Įvertinusi 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad joje pateikto tyrimo ir jo išvadų pakanka spręsti, jog ieškovas ginčo vekselio nepasirašė, t. y. kad vekselis yra suklastotas. Minėtoje išvadoje nustatyta, kad vekselio tekstas parašytas ant pašalintų įrašų, vardų, pavardžių, parašų, kurie buvo surašyti virš įrašo „E. K.“. Be to, padaryta kategoriška išvada, kad vekselio tekstas ir įrašas „E. K.“ bei parašas parašyti kita rašto medžiaga ir kitu rašikliu nei vekselio lape buvę ir pašalinti įrašai. Specialistas tyrimo metu nustatė, kad vekselio tekstas parašytas kito asmens nei vardo, pavardės įrašas ir parašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad vekselio tekstas buvo surašytas ant lapo, iš jo pašalinus ankstesnius įrašus, t. y. panaudojant iki vekselio surašymo buvusio teksto dalį (ieškovo rekvizitus). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patikimai patvirtina, jog vekselio tekstas parengtas panaudojant ankstesnio teksto dalis, šis vekselis yra suklastotas, panaudojant ieškovo rekvizitus, o ieškovas savo valia vekselio neišdavė ir nepasirašė, t. y. jame nėra vieno iš būtinojo rekvizito – vekselio davėjo parašo. Minėta, kad ĮPVĮ 77 straipsnyje numatytų reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje lemia vekselio negaliojimą bei panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis šio vekselio patikimumu, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, jog vekselyje nėra pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktą reikalaujamo vekselio davėjo parašo, toks vekselis negali būti laikomas vertybiniu popieriumi, civilinių teisių objektu ir negali dalyvauti civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantas, toks vekselis negali turėti paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas jį pripažino negaliojančiu pagrįstai.

39. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodydamas, kad 2013 metais ieškovas buvo skolingas atsakovui. Apelianto teigimu, ieškovas planavo statyti daugiabutį namą su verslo patalpomis, dėl šio projekto vystymo buvo pasirašytas vekselis ir atsakovas perdavė ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Be to, apeliantas įrodinėja, kad 2013 metais jis galėjo disponuoti vekselyje nurodyta 400 000 Lt suma.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

41. Nors byloje nustatyta, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pagrindu ieškovui išduoti vekselį atsakovui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00602-21 metu buvo vertintos aplinkybės, susijusios su ieškovo planuotu vystyti nekilnojamojo turto projektu. Nustatyta, kad ieškovas 2006 metais planavo minėtą projektą, tačiau jis nebuvo sėkmingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pozicija dėl ieškovo poreikio skolintis lėšas projektui vertintina kritiškai, kadangi ieškovo projektas bandytas vystyti 2006 metais, o vekselio data – 2013 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nėra pagrįsta, kad ieškovas skolinosi lėšas jau nesėkmingam projektui po septynerių metų nuo jo pradžios. Taigi, byloje neįrodyta aplinkybė, kad egzistavo pagrindas ieškovui išduoti atsakovui vekselį. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2013 metais, kuomet datuotas vekselis, atsakovas nebuvo išgryninęs piniginių lėšų sumos, kuri atitiktų vekselyje nurodytą sumą, t. y. atsakovas nepagrindė, jog realiai galėjo turėti 400 000 Lt ir juos perduoti ieškovui.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytas vekselio išdavimo tikslas, be to, įrodyta, jog ieškovas ginčo vekselio nepasirašė, t. y. nebuvo ieškovo valios išduoti vekselį atsakovui.

43. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad apskųstame sprendime teismas nepagrįstai vertino ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai ir priimti procesiniai sprendimai iš esmės gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino į bylą pateiktų įrodymų visumą, be kita ko, ir 2023 m. gegužės 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant ginčą tarp šalių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskųstame sprendime išvada dėl vekselio negaliojimo pagrindo pagrįsta ne ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, bet 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. vasario 9 d. specialistų išvadose, kurių apeliantas neginčija, nustatytais faktais, t. y. jog vekselio tekstas parašytas ant pašalintų įrašų, vardų, pavardžių, parašų bei kad ieškovas nepasirašė po vekselio tekstu. Kaip minėta šios nutarties 23 punkte, rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai, todėl specialistų išvadų pagrįstumas negali būti paneigtas vien tik liudytojų parodymais.

44. Įvertinusi šioje nutartyje aptartas specialistų išvadas apie vekselio rekvizitų atsiradimą (t. y. tai, kad vekselio tekstas parašytas ant pašalintų įrašų, vardų, pavardžių, parašų, o vekselio tekstas parašytas kito asmens nei vardo, pavardės įrašas ir parašas), taip pat tai, jog byloje nebuvo nustatytas teisinis pagrindas vekselio išrašymui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas ginčijamo vekselio nepasirašė. Nustačius, kad ginčijamas vekselis nebuvo patvirtintas ieškovo parašu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselis neturėjo ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto rekvizito – išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašo, todėl pripažintinas negaliojančiu, yra pagrįsta, o šiuo aspektu reiškiamas apelianto nesutikimas pagrindo neturi.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo J. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

47. Ieškovas E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.