Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. buvo išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją kartu su bylos medžiaga, nuspręsta perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. S. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. liepos 16 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie lopšelio-darželio „E.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, stebint pašaliniams asmenims, taip pat ir vaikų darželio auklėtiniams, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo M. J. panaudoto automobilio garsinio signalo važiuojant Miglos gatve (past. – nuosprendyje per klaidą nurodytą Minties gatvė), išprovokavo žodinį konfliktą su M. J., vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, o, M. J. išlipus iš automobilio, sumušė pastarąjį, t. y. trenkė M. J. ne mažiau kaip 5-10 smūgių į įvairias kūno vietas, telefonu trenkė į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame dilbyje, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais S. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau išteisintas, nesant padaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi prokurorės skundo argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumą įvertino netinkamai, dėl ko, spręsdamas S. Š. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai pastarąjį išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendis naikintinas ir S. Š. priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. Š. buvo pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021).

9. Be to, prokurorė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad išteisintojo ir nukentėjusiojo konfliktas nesibaigė vien tik žodžiais paremtu agresyviu elgesiu, tačiau S. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam, po kurio konfliktas peraugo į abipuses muštynes. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tokie veiksmai negali būti laikomi pakankamai įžūlūs ir pavojingi, kurie sukeltų viešosios tvarkos sutrikdymą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje teismų taip pat pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam išlipus iš automobilio ir besitęsiant žodiniam konfliktui, būtent išteisintasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į ranką, po ko vėliau tarp konflikto dalyvių kilo muštynės, jų metu S. Š. sudavė nukentėjusiajam, jo žodžiais, ne mažiau kaip 5-10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tai, kad S. Š. pirmasis sudavė smūgį, patvirtina M. J. iš esmės nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27, 30-31, 42), parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 34-35), teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriuose akcentuojama, kad išteisintasis, laikydamas dešinėje rankoje telefoną, trenkė jam į kairę ranką (3 t., b. l. 20-26). Gynyba nukentėjusiojo parodymus kritikavo, teigdama, kad jie dėl smūgio sudavimo yra nenuoseklūs, anot išteisintojo, „istorija su telefonu“ yra išgalvota, galimai kaip gynybos būdas, nukentėjusiajam nutarus rašyti priešpriešinį pareiškimą. Gynybos siekis sumenkinti nukentėjusiojo parodymus yra suprantamas, tačiau išanalizavus parodymų (duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu) turinį akivaizdu, kad M. J. jau pirmoje apklausoje (taip pat ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) nurodė, kad pirmą smūgį S. Š. sudavė rankoje laikytu telefonu, tapačiai pastaroji aplinkybė buvo aiškinama ir viso proceso metu. Nukentėjusysis, įvykio dieną uždarytas į areštinę dėl S. Š. sužalojimo (dėl pastarajam padaryto sužalojimo nagrinėjama atskira baudžiamoji byla), skundėsi skausmais, teigdamas, kad yra kraujosruva ir patinimas kairės rankos dilbio srityje, kas pažymėta į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole (1 t., b. l. 197). Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kreipdamasis į sveikatos priežiūros įstaigą tą pačią dieną, kai tik buvo paleistas iš areštinės (1 t., b. l. 53-56) ir į policijos komisariatą dėl konflikto metu iš S. Š. patirto smurto (1 t., b. l. 21). Tokius parodymus bei sužalojimą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad M. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku 2020 m. liepos 16 d. (1 t., b. l. 45-46), taip pat specialistės R. G. paaiškinimų protokolas (1 t., b. l. 48-49). Taigi nors proceso metu išteisintasis išsakė prielaidas, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas kitomis aplinkybėmis, tačiau, kaip patvirtina objektyvūs bylos duomenys, M. J. jau netrukus po įvykio (pabrėžtina, kad iš įvykio vietos jis niekur nebuvo pasišalinęs, į areštinę pristatytas policijos pareigūnų) buvo užfiksuota kraujosruva kairės rankos dilbyje, ranka patinusi. S. Š. akcentavo, kad nė vieno iš šių sužalojimų nematyti nuotraukoje, kurioje užfiksuotas įvykio vietoje stovintis M. J. (past. – tokia fotonuotrauka išteisintojo buvo pateikta pirmosios instancijos teismui) (3 t., b. l. 68), tačiau suprantama, kad praėjus itin trumpam laikui kraujosruva dar galėjo būti neišryškėjusi, juo labiau, kad pačioje nuotraukoje nėra užfiksuotas detalus rankos vaizdas, o iš tokios nuotraukos spręsti dėl patinimo apskritai nėra galimybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynyba išsakė abejones ir dėl specialisto išvados, tvirtinant neva sužalojimas nukentėjusiojo nurodytu būdu ir aplinkybėmis niekaip negalėjo būti padarytas, tačiau tokie teiginiai yra subjektyvūs pasvarstymai, niekaip nepaneigiantys specialisto išvados.

11. Kaip matyti iš S. Š. pareikšto kaltinimo, pastarajam inkriminuota, kad jis sudavė ne mažiau kaip 5–10 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Smūgių skaičius nustatytas iš nukentėjusiojo M. J., liudytojo A. Ž. parodymų, visgi, detaliau analizuojant parodymų turinį, galima matyti, kad M. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po smūgio telefonu S. Š. jam dar sudavė „gal 5 smūgius“, „buvo suduoti 5 smūgiai“, „buvo suduoti nuo 5 iki 10 smūgių“ (3 t., b. l. 20-26) (pabrėžtina, kad ikiteisminiame tyrime konkretus smūgių skaičius nebuvo įvardintas). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. nurodė, kad vyrai vienas kitam trenkė „ne mažiau nei po 5–10 smūgių“, teisme parodė, jog „kiekvienas po kokius 4-5 smūgius sudavė“ (1 t., b. l. 185-186; 3 t., b. l. 58-62). Atsižvelgiant į tai, kad tikslus suduotų smūgių skaičius nėra nustatytas, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek iš esmės ir liudytojas kaip mažiausią smūgių skaičių nurodė 5, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad S. Š. sudavė M. J. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas (nurodytas patikslinimas iš esmės neprieštarauja A. Ž. viso proceso metu duotiems parodymams). Be to, įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog S. Š., M. J. išlipus iš automobilio, pirmiausia telefonu trenkė į kairę ranką, padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. keičiant smūgių seką. Kaltinimo formuluotė, jog nurodyti smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, detaliau tų kūno sričių neįvardinant, neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).

12. Papildomai pažymėtina, kad proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, gynyba aiškino, kad kaltinimas telefonu sudavus smūgį nukentėjusiajam į kairę ranką apskritai yra negalimas, tokią poziciją motyvuojant non bis in idem principo pažeidimu. Gynėjas nurodo, kad prokurorės 2021 m. birželio 16 d. nutarimu nutraukiant ikiteisminį tyrimą, be kita ko, buvo konstatuota, kad atlikus visus būtinus veiksmus negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad S. Š. tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Nors toks prokurorės nutarimas aukštesniojo prokuroro 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo panaikintas, tačiau gynėjas akcentuoja, kad atnaujindamas ikiteisminį tyrimą aukštesnysis prokuroras sutiko su prokurorės vertinimu, kad tyrimo metu nesurinkti duomenys dėl S. Š. telefonu suduotu smūgio nukentėjusiajam į ranką (1 t., b. l. 129-135). Dėl nurodytų gynybos argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarime išsakytas vertinimas nėra sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėtu nutarimu, tenkinus nukentėjusiojo atstovo skundą, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tokio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos (S. Š. inkriminuojant, kad viešosios tvarkos pažeidimas, be kita ko, padarytas, telefonu sudavus smūgį M. J. į ranką ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą) yra nutrauktas, priimta nebuvo.

13. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad anksčiau aptarti agresyvūs ir smurtiniai S. Š. veiksmai, viešoje vietoje, konflikto situaciją matant liudytojams, neabejotinai sukelia BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Vien tai, kad liudytojos I. J. ir I. Z.-B. nematė pačių smūgių ar nebuvo itin šokiruotos, nepaneigia fakto, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl S. Š. įžūlių, smurtinių veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. buvo sukelti BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Tokią išvadą patvirtina ne tik tai, kad dienos metu viešoje vietoje, šalia vaikų darželio S. Š. dėl menkavertės priežasties pradėjo konfliktuoti su M. J., agresyviai elgtis, po to ir naudoti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad konfliktinę situaciją stebėjo liudytoja I. J., kuri buvo visai šalia automobilio, liudytojas A. Ž. nutraukė sportą ir stebėjo kilusį konfliktą, įvykį taip pat matė ir liudytoja I. Z.-B.. Kaip matyti iš liudytojos I. J. parodymų, ji prašė nusiraminti S. Š., tačiau sulaukė nepagarbaus atsakymo. Norėjo taikiai išspręsti konfliktą, bet bijojo prieiti prie agresyviai nusiteikusio S. Š.. Nors pati ir nematė smūgių, bet po įvykio buvo šoke, kadangi konfliktas vyko ir šalia jos darbovietės. Pasak liudytojo A. Ž., jis bėgiojo miškelyje ir, išgirdęs triukšmą, pamatė du besikumščiuojančius vyrus. Turėjo mintį atsistoti tarp jų ir nuraminti kilusį konfliktą, tačiau bijojo būti sumuštas, todėl tik konfliktui aprimus priėjo arčiau ir sakė konfliktavusiems asmenims paspausti vienas kitam ranką, išsiskirstyti, taip pat aiškino, kad suduodamų smūgių garsai jam buvo nemalonūs. Nepaisant to, kad liudytoja I. Z.-B. nematė smūgių sudavimo fakto, tačiau ji patvirtino, kad S. Š. buvo agresyviai nusiteikęs, pats iniciavo konfliktą. Be to, abipusės muštynės, nors ir netruko ilgesnį laiko tarpą, tačiau dar iki jų pradžios S. Š. buvo agresyvus ir kėlė baimės jausmą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai parodė, jog įvykio metu šalia buvo ir mažamečių vaikų, kitų pašalinių asmenų, kurie atvyko iš darželio pasiimti savo vaikus. Akivaizdu, kad tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai dėl tokių agresyvių ir smurtinių veiksmų jautė diskomfortą, išgąstį. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad S. Š. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai pažeidė visuomenėje nustatytas elgesio normas, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, taip aplinkiniams sudarė nesaugios aplinkos įspūdį.

14. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad išteisintojo S. Š. inicijuotas konfliktas dėl menkavertės priežasties su nukentėjusiuoju M. J., agresyvus elgesys ir fizinio smurto panaudojimas yra nesuderinamas su elgesio reikalavimais viešoje vietoje. Dėl tokio elgesio viešoje vietoje atsiradę buvę pašaliniai asmenys gali būti šokiruoti, jaustis nesaugiai, o taip elgdamasis S. Š. sąmoningai ignoravo elgesio viešoje vietoje ir moralės normas. Nors išteisintojo veiksmai ir buvo nukreipti į santykių aiškinimąsi su nukentėjusiuoju dėl kelių eisme kilusios situacijos, toks asmeninių santykių sprendimas pasirenkant būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtį, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015). Šiuo atveju S. Š. veiksmų pobūdis, intensyvumas, pasirinkta vieta, menkavertė priežastis konfliktui, aplinkinių reakcija leidžia daryti išvadą, kad jis neabejotinai suvokė, jog veika buvo nukreipta ne tik prieš nukentėjusįjį, bet ir prieš viešąją tvarką. Nors ir už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė, prokurorė teisingai akcentuoja, kad S. Š. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veika pasireiškė įžūliu elgesiu, kuris yra vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, nenumatytų ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Be to, buvo sukelti ir BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl asmuo traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.

15. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl S. Š. veiksmų vertinimo BK 284 straipsnio kontekste ir nepagrįstai jį išteisino. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustato, kad S. Š. 2020 m. liepos 16 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie lopšelio-darželio „E.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, stebint pašaliniams asmenims, taip pat ir vaikų darželio auklėtiniams, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo M. J. panaudoto automobilio garsinio signalo važiuojant Miglos gatve, išprovokavo žodinį konfliktą su M. J., vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, o, M. J. išlipus iš automobilio, sumušė pastarąjį, t. y. telefonu trenkė į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame dilbyje, taip pat sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Dėl bausmės

17. Panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus naują – apkaltinamąjį – nuosprendį spręstinas ir S. Š. skirtinos bausmės klausimas. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

18. Nagrinėjamu atveju S. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Nusikalstama veika ilgalaikiai padariniai nei nukentėjusiajam, nei aplinkiniams ar aplinkai nesukelti, nusikalstamais veiksmais padaryta tik neturtinė žala, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotina. S. Š. iki nusikaltimo padarymo ir po jo nebuvo teistas (1 t., b. l. 20), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 23), tačiau pažeidimai nėra šiurkštūs, nuo 2003 m. dirba valstybės įmonėje „Regitra“ (1 t., b. l. 24).

19. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus S. Š. baudos bausmę. Baudžiamasis įstatymas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) už nesunkų nusikaltimą numato nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, S. Š. tikslinga skirti už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą baudos bausmės vidurkį mažesnę – 70 MGL (3 500 eurų) dydžio – baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė ir jos dydis, įvertinus kaltininką ir jo padaryto nusikaltimo apibūdinančias aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Dėl neturtinės žalos

20. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju M. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš S. Š. priteisti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 10-11). Prokurorė apeliaciniu skundu šį reikalavimą prašo tenkinti pilna apimtimi.

21. Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukeltais išgyvenimais, akcentuojant, kad S. Š. viešoje vietoje elgėsi agresyviai jo atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, akcentavo jo amžių, žemino, be kita ko, ir sutuoktinės akivaizdoje. Po įvykio nurodo jaučiantis gėdą, vengia kontakto su nepažįstamais asmenimis, kaltininkas jo neatsiprašė, neatlygino žalos.

22. Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo atveju neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

23. Nors ir civiliniame ieškinyje pabrėžiama panašaus pobūdžio teismų praktika, kurioje priteistinas neturtinės žalos atlyginimas siekia 1 000 eurų ir daugiau, tačiau tai yra tik vienas iš kriterijų nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai ilgesniam laikotarpiui. Todėl kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas privalomu ir teismų taikomu panašiose bylose.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š., padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be kita ko, nežymiai sutrikdė M. J. sveikatą. Nukentėjusysis dėl sumušimo bei padarytų sužalojimų patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus. Vis dėlto sveikatos sutrikdymas ir jo padarymo būdas (suduotas smūgis telefonu ir rankomis) nesukėlė sveikatai tokių pasekmių, kurias gydantis nukentėjusysis susidurtų su papildomais suvaržymais ar nepatogumais, ar sužalojimai lemtų reikšmingus gyvenimo pokyčius. Be to, į įvykio vietą atvykus medikams nukentėjusysis nesikreipė dėl pagalbos suteikimo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo toks, dėl kurio nedelsiant reikėtų būtinos pagalbos. Po įvykio nukentėjusysis buvo apsilankęs sveikatos priežiūros įstaigoje 2020 m. liepos 17, 22 ir 29 dienomis (1 t., b. l. 53-56), tačiau sulašinus injekcinį tirpalą tolimesnis gydymas jam nebuvo reikalingas. Sutiktina, kad nukentėjusysis jautė neigiamas emocijas, skausmą, tačiau šios aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kad leistų priteisti prašomą 1 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje pabrėžiamos aplinkybės, kad S. Š. nepripažino kaltės, neatsiprašė, vis dar neatlygino žalos taip pat negali nulemti priteistinos sumos didinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. J. priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma nebus per maža, atitiks formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų ribas tokio pobūdžio bylose bei neprieštaraus teisingumo principui.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

25. Nukentėjusysis M. J. kartu su civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 1 500 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prokurorė apeliaciniu skundu prašė tokias išlaidas tenkinti pilnai. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys 1 500 eurų sumokėjimą advokatui už jo suteiktas paslaugas (3 t., b. l. 63).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nukentėjusiajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

27. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiojo proceso išlaidas pirmojoje instancijoje sudarė teisinės konsultacijos, atstovo susipažinimas su bylos medžiaga, skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, kitų prašymų, civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas, dalyvavimas teisme, baigiamosios kalbos parengimas ir pateikimas. Pirmojoje instancijoje nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, atstovavo nukentėjusiojo interesams, parengė baigiamąją kalbą. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per 4 teisiamuosius posėdžius. Pabrėžtina, jog nukentėjusiajam advokatas atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, pateikė skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patenkintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, yra proporcinga, todėl priteistina pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.

Iš S. Š. priteisti nukentėjusiajam M. J. 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. Š. priteisti nukentėjusiajam M. J. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.