- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-345-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-266-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Kazys Kailiūnas, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvi biodegalai“
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi biodegalai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi biodegalai“ dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos cukrus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Arvi biodegalai“, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ 100 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Lietuvos cukrus“ (buvęs pavadinimas – UAB „Arvi cukrus“) (toliau – ir Bendrovė) 2006 m. sausio 25 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06-004509-IN, kurios nauja redakcija paskutinį kartą buvo išdėstyta 2017 m. gegužės 31 d. susitarimu Nr. 06-004509-IN-24 dėl 2006 m. sausio 25 d. kredito sutarties Nr. 06-004509-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią „Swedbank“, AB suteikė Bendrovei 2 579 479,91 Eur kreditą. Kredito gražinimo terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 1 d., prievolė grąžinti kreditą nebuvo įvykdyta, negrąžinta suma (tik kredito, neskaičiuojant palūkanų, netesybų ir kitų išlaidų) 2018 rugsėjo 7 d. buvo 2 579 479,91 Eur.
3. Ieškovė pažymėjo, kad Bendrovės įsipareigojimų ieškovei „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas taip pat buvo užtikrintas ir atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ laidavimu pagal 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartį Nr. 06-004509-LA2 (toliau – ir Laidavimo sutarits), pagal kurį atsakovė įsipareigojo įvykdyti ieškovei Bendrovės neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Kredito sutartį. UAB „Arvi biodegalai“ buvo siųstas pranešimas ir siūlyta geruoju įvykdyti prievoles, tačiau atsakovė nesureagavo, prievolės neįvykdė.
4. Ieškovė nurodė, kad „Swedbank“, AB inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės, išsiėmė vykdomuosius dokumentus, tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo iškelta Bendrovės restruktūrizavimo byla, todėl šis ieškinys reiškiamas tik atsakovei.
5. Ieškovė „Swedbank“, AB pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino „Swedbank“, AB kreditorinius reikalavimus Bendrovės restruktūrizavimo byloje. Patvirtintas kreditorinis reikalavimas apima tiek ieškovės reikalavimus pagal Kredito sutartį, tiek ir kitus Bendrovės įsipareigojimus. Nors atsakovė laidavo už visą negrąžintą kreditą, palūkanas, netesybas ir kitas išlaidas pagal Kredito sutartį, šiuo ieškiniu „Swedbank“, AB prašė iš atsakovės priteisti tik dalį pagal Kredito sutartį negrąžinto kredito, kadangi atsakovės finansinė padėtis, ieškovės žiniomis, yra labai bloga.
6. Ieškovės teigimu, pagal Laidavimo sutarties bendrosios dalies 3.2 punktą, atsakovė atsako „Swedbank“, AB ta pačia apimtimi, kaip ir Bendrovė, t. y. už visų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Kadangi Bendrovė jai suteikto kredito negrąžino, jai iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovė atsako „Swedbank“, AB už visą Bendrovės skolą pagal Kredito sutartį. Atsakovė gali mėginti argumentuoti specifine skolininkės, šioje byloje esančio trečiuoju asmeniu UAB „Lietuvos cukrus“, padėtimi, t. y. jai yra iškelta restruktūrizavimo byla ir išieškojimo veiksmų jos atžvilgiu sustabdymu.
7. Ieškovė „Swedbank“, AB pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pasisakė dėl kreditoriaus teisių ir skolininko bei laiduotojo prievolės apimties, pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą: „Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu.“ Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad laiduotojų atsakomybės skolininko nemokumas ir su tuo susijusios teisinės procedūros neįtakoja, o šioje byloje atsakovės pareigos atsakyti kreditoriui, nepriklausomai nuo to, ar pagrindiniam skolininkui taikoma specifinė teisinė apsauga nuo kreditorių reikalavimų.
8. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, todėl ji pažeidė CK 6.200 straipsnio, CK 6.205 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu. Kasacinio teismo praktika ir teisės aktai nustato, kad prievolių nevykdantys skolininkai privalo kompensuoti dėl prievolių nevykdymo kreditoriaus patiriamus nuostolius. Kompensavimo funkciją atlieka palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnius yra 6 proc. dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 yra konstatuota: „<...> pagrindas priteisti nurodytas procesines palūkanas yra asmeninė atsakovų (laiduotojų) atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju (kreditorius dėl to kreipėsi į teismą)“. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo, jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ 100 000 Eur skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 000 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 863 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei „Swedbank“, AB.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Arvi biodegalai“ pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad su sprendimu nesutiko, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.
11. Atsakovės teigimu, ieškinys neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes ieškinyje ieškovė nepagrindė savo reikalavimo. Prašydama priteisti 100 000 Eur sumą ieškovė nenurodė šio reikalavimo sudėties. Taip pat ieškovė nepagrindė, kodėl iš atsakovės reikalauja įvykdyti dalį prievolės ir ar tokiu būdu atsisako reikalavimo likusiai daliai. Priešingu atveju, būtų pažeisti pagrindiniai civilinio proceso principai, užtikrinantys teisminio ginčo sprendimo proceso koncentraciją ir ekonomiškumą. Ieškovė nepateikė reikalavimą pagrindžiančių įrodymų: dokumentų, pagrindžiančių negrąžinto kredito sumos dydį, palūkanų apskaičiavimo. Ieškovė dalį lėšų nuskaitė nuo atsakovės sąskaitos, tačiau, teikdama ieškinį, šios aplinkybės nenurodė ir neįvertino.
12. Atsakovė UAB „Arvi biodegalai“ pažymėjo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal Laidavimo sutartį. Laidavimo sutartimi užtikrinta terminuota prievolė, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs 2017 m. rugsėjo 1 d., ieškovė nepareiškė atsakovei ieškinio per tris mėnesius, todėl vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi laidavimas pagal sutartį yra pasibaigęs. Skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl to atsakovė, įvykdžiusi prievolę ieškovei, negalėtų įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės (CK 6.83 straipsnis), o tai reiškia, kad be atsakovės (laiduotojos) sutikimo padidėjo jos atsakomybė ir atsakovei atsirado nepalankios pasekmės (CK 6.87 straipsnio 4 dalis). Laidavimo sutartyje nenurodžius, kad skolininko restruktūrizavimo ar bankroto atveju laidavimas lieka toliau galioti, laidavimas pasibaigė, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laidavimo pabaigos pagrindą.
13. Atsakovė UAB „Arvi biodegalai“ nurodė, kad ieškovė turi visas galimybes patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Ieškovė turi visas galimybes patenkinti savo reikalavimą iš skolininko pasibaigus skolininko restruktūrizavimo procesui.
14. Ieškovė Swedbank, AB pateikė atsiliepimą į prieštaravimus. Prašė preliminaraus sprendimo nekeisti.
Šalies argumentai
15. Ieškovė dėl teiginių, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų nurodė, kad ieškinys yra priimtas, todėl šis klausimas yra išspręstas, ieškinys yra priimtas. Ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovė prašė priteisti dalį negrąžinto kredito, kadangi atsakovės finansinė padėtis yra labai bloga. Pateikė naują skolos apskaičiavimą, kuris sudarytas 2019 m. gegužės 21 d., apskaičiuota skola – 3 100 000 Eur. Skolininko nemokumas ir su tuo susijusios teisinės procedūros neturi įtakoms laiduotojams. Antra, 2017 m. rugsėjo 1 d. suėjo kredito grąžinimo terminas, o ne prievolės terminas. Tiek kredito, tiek laidavimo sutartys numato, kad skolininkas ir laiduotojas yra atsakingi kreditoriui iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo. Trečia, nepriklausomai nuo to, kokios užtikrinimo priemonės dar papildomai yra pateiktos atsakovės pareiga sumokėti skolą nuo to niekaip nesikeičia. Laidavimo sutarties bendrosios dalies 4.3 punkte nustatyta, kad ieškovė turi teisę pasirinkti kokiu eiliškumu ir kurias pagrindinio skolininko užtikrinimo priemones realizuoti. Vieno iš solidarių bendraskolių turto įkeitimas neeliminuoja kitų bendraskolių solidariosios atsakomybės ar nemodifikuoja jos į subsidiariąją ar kaip nors kitaip (CK 6.6 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. preliminarų sprendimą, kuriame nuspręsta ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ 100 000 Eur skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 863 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei „Swedbank“, AB, palikti nepakeistą.
17. Teismas nustatė, kad tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Lietuvos cukrus“ (buvęs pavadinimas – UAB „Arvi cukrus“) 2006 m. sausio 25 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06-004509-IN (tekste – ir Kredito sutartis), kuri nauja redakcija paskutinį kartą buvo išdėstyta 2017 m. gegužės 31 d. susitarimu Nr. 06-004509-IN-24 dėl 2006 m. sausio 25 d. kredito sutarties Nr. 06-004509-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo. Minėtos sutarties pagrindu „Swedbank“, AB suteikė UAB „Lietuvos cukrus“ 2 579 479,91 Eur kreditą. Kredito gražinimo terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 1 d., prievolė grąžinti kreditą nebuvo įvykdyta, negrąžinta suma (tik kredito, neskaičiuojant palūkanų, netesybų ir kitų išlaidų) 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo 2 579 479,91 Eur. Įsipareigojimų ieškovei „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ laidavimu pagal 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartį Nr. 06-004509-LA2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įvykdyti ieškovei UAB „Lietuvos cukrus“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Kredito sutartį. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino „Swedbank“, AB kreditorinius reikalavimus UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje. Duomenų apie atsakovės įsipareigojimų įvykdymą nėra.
18. Teismas dėl skolos nurodė, kad CK 6.76 ir 6.81 straipsniuose yra įtvirtintas skolininko ir laiduotojo solidariosios atsakomybės principas. Laidavimo sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas nustato, kad atsakovė laiduoja už UAB „Lietuvos cukrus“ ir įsipareigoja atsakyti „Swedbank“, AB visu savo turtu, jeigu skolininkė tinkamai neįvykdys visų ar dalies piniginių prievolių pagal Kredito sutartį. Pagal Laidavimo sutarties bendrosios dalies 3.2 punktą atsakovė atsako „Swedbank“, AB ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė – už visų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Skolininkė jai suteikto kredito negrąžino, jai iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas.
19. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra leistini (CPK 178, 185 straipsniai, 424 straipsnio 1 dalis).
20. Teismas, atlikęs šių įrodymų tyrimą, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovę sumokėti skolą, nes ji yra prisiėmusi įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 100 000 Eur skola, įvykdant prievolę už trečiąjį asmenį UAB „Lietuvos cukrus“ (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.76 straipsnis, 6.81 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.260 - 6.261 straipsniai, CPK 177 - 178 straipsniai, 185 straipsnis).
21. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad yra neaiški reikalavimo suma, kad nėra pateikti ją pagrindžiantys įrodymai, o taip pat ieškovė nepasisakė dėl likusios neįvykdytos prievolės dalies, t. y. ar tokiu būdu atsisako reikalavimo likusiai daliai, kad priešingu atveju būtų pažeisti pagrindiniai civilinio proceso principai, užtikrinantys teisminio ginčo sprendimo proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kad taip pat nebuvo įvertinta tai, kad dalį lėšų – 5 061,48 Eur ieškovė nurašė iš atsakovės sąskaitos.
22. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad trečiasis asmuo UAB „Lietuvos cukrus“, už kurį laidavo atsakovė, piniginių prievolių ieškovei neįvykdė, patvirtina UAB „Lietuvos cukrus“ iškeltoje restruktūrizavimo byloje patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Teismo nuomone, reikalavimas suformuluotas tiksliai ir aiškiai – priteisti 100 000 Eur negrąžinto kredito dalį. Kokios apimties reikalavimus reikšti renkasi ieškovas. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai nėra pažeisti, byla išnagrinėta viename posėdyje, per įmanomai trumpiausius terminus, byloje nepatirta jokių nebūtinų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė šiuo atveju privalėjo įrodyti, kad kreditą grąžino arba skolininkas, arba laiduotojas, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
23. Teismas sprendė, kad aplinkybė apie nuskaitytas 5 061,48 Eur lėšas, kai negrąžinti kredito suma yra 2 579 479,91 Eur, jokios įtakos, sprendžiant dėl 100 000 Eur kredito dalies priteisimo neturėjo.
24. Teismas nurodė, kad laidavimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasibaigę. Teismas nesutiko su atsakove, kad Laidavimo sutartimi užtikrinta terminuota prievolė, jos įvykdymo terminas yra 2017 m. rugsėjo 1 d., ieškovė nepareiškė atsakovei ieškinio per tris mėnesius, todėl vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi laidavimas pagal sutartį yra pasibaigęs.
25. Teismas pažymėjo, kad Laidavimo sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas nustato, kad atsakovė laiduoja už UAB „Lietuvos cukrus“ ir įsipareigoja atsakyti „Swedbank“, AB visu savo turtu, jeigu skolininkė tinkamai neįvykdys visų ar dalies piniginių prievolių pagal Kredito sutartį. Pagal Laidavimo sutarties bendrosios dalies 3.2 punktą atsakovė atsako „Swedbank“, AB ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė – už visų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. CK 6.88 straipsnio 1 dalis netaikytina, kadangi Laidavimo sutartis tarp šalių yra neterminuota. 2017 m. rugsėjo 1 d. suėjo kredito grąžinimo terminas, o ne prievolės įvykdymo terminas.
26. Teismas nesutiko su atsakove, kad skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl atsakovė, įvykdžiusi prievolę ieškovei, negalėtų įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės (CK 6.83 straipsnis), o tai reiškia, kad be atsakovės (laiduotojos) sutikimo padidėjo jos atsakomybė ir atsakovei atsirado nepalankios pasekmės (CK 6.87 straipsnio 4 dalis), kad Laidavimo sutartyje nenurodžius, kad skolininko restruktūrizavimo ar bankroto atveju laidavimas lieka toliau galioti, laidavimas pasibaigė, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laidavimo pabaigos pagrindą.
27. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji dėl UAB „Lietuvos cukrus“ iškeltos restruktūrizavimo bylos negalėtų įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės, įvykdžius prievoles bankui. Be to, tiek bankroto bylos iškėlimas, tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesukelia jokių pasekmių nei laidavimo sutarties galiojimui, nei atsakomybei pagal ją. Be to, Laidavimo sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių ieškovei pagal Kredito sutartį įvykdymo.
28. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė turi visas galimybes patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.
29. Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip laiduotojos, pareiga sumokėti skolą nepriklausomai nuo to, kokios užtikrinimo priemonės dar papildomai yra pateiktos nesikeičia. Laidavimo sutarties bendrosios dalies 4.3 punkte nustatyta, kad ieškovė turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kurias pagrindinio skolininko užtikrinimo priemones realizuoti. Vieno iš solidarių bendraskolių turto įkeitimas neeliminuoja kitų bendraskolių solidariosios atsakomybės. Esant solidariai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, į įkeistą turtą atsakovė galės nukreipti atgręžtinį reikalavimą.
30. Teismas dėl palūkanų sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 100 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
31. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas 863 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminis mokestis. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus, ši suma jai priteisina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
32. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo 38 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašymas netenkintas, sprendė, kad šios išlaidos nepriteistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
33. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Arvi biodegalai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atidėti 863 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
34. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
34.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laidavimą ir jo praktinį įgyvendinimą, bei nesigilino, nevertino ar vertino netinkamai atsakovės prieštaravimuose pateiktus argumentus ir įrodymus.
Atsiliepimas
34.2. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė neturi pareigos pagrįsti kokio apimties reikalavimą reikšti. Atsakovė taip pat nesutinka, kad laidavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasibaigę ir tai patvirtina Laidavimo sutarties bendrosios dalies 3.2. punktas.
34.3. Atsakovė nesutinka, kad bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesukelia jokių pasekmių nei laidavimo sutarties galiojimui, nei atsakomybei pagal ją. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ji galės nukreipti atgręžtinį reikalavimą į pagal įkeistą turtą.
34.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir neištyrė visų byloje surinktų įrodymų (CPK 14 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, neįvertinęs ieškovės ir atsakovės siejančių tarpusavio santykių ir įsipareigojimų esmės, nenustatė esminės bylos aplinkybės, t. y. nenustatė Laidavimo sutarties turinio, trukmės ir ja prisiimtų prievolių apimties ir galiojimo trukmės.
34.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė surinktų įrodymo vertinimo taisykles. Teismas, priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi ir vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus bei argumentus, o atsakovės argumentus atmetė ir/ar jų visiškai nevertino.
34.6. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Sprendime nėra aiškios įžanginės teismo sprendimo dalies, t. y. teismo sprendimo įžanginėje dalyje nėra išvardinti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Skundžiamame sprendime nėra aiškiai suformuluotos aprašomosios ir motyvuojamosios dalies, t. y. ginčijamame sprendime nėra išdėstyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santraukos (CPK 270 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstomas faktinis ir teisinis teismo padarytų išvadų dėl kiekvieno byloje pareikštų reikalavimų pagrindimas. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra išskirta teismo nustatytų bylos aplinkybių, byloje surinktų įrodymų vertinimo, argumentų, dėl kurių teismas atmetė byloje surinktus reikšmingus įrodymus, nėra nurodyta teisės normų, kuriomis vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
35. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė „Swedbank“, AB prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą.
36. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
Šalies argumentai
36.1. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo.
36.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pagal Laidavimo sutartį buvo užtikrinta terminuota prievolė, kurios terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 1 d.
36.3. Trečiojo asmens (pagrindinio skolininko) nemokumas nesukelia pasekmių nei laidavimo sutarties galiojimui, nei atsakomybei pagal ją.
36.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi tik „Swedbank“ AB pateiktais atsikirtimais, įrodymais ir argumentais bei neargumentuotai atmetė apelianto teiginius, netinkamai surašė ir motyvavo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
38. Byloje nustatyta, kad tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Lietuvos cukrus“ (buvęs pavadinimas – UAB „Arvi cukrus“) 2006 m. sausio 25 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 06-004509-IN (tekste – ir Kredito sutartis), kuri nauja redakcija paskutinį kartą buvo išdėstyta 2017 m. gegužės 31 d. susitarimu Nr. 06-004509-IN-24 dėl 2006 m. sausio 25 d. kredito sutarties Nr. 06-004509-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo. Minėtos sutarties pagrindu „Swedbank“, AB suteikė UAB „Lietuvos cukrus“ 2 579 479,91 Eur kreditą. Kredito gražinimo terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 1 d., prievolė grąžinti kreditą nebuvo įvykdyta, negrąžinta suma (tik kredito, neskaičiuojant palūkanų, netesybų ir kitų išlaidų) 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo 2 579 479,91 Eur. Įsipareigojimų ieškovei „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ laidavimu pagal 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartį Nr. 06-004509-LA2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įvykdyti ieškovei UAB „Lietuvos cukrus“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal Kredito sutartį. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino „Swedbank“, AB kreditorinius reikalavimus UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje. Duomenų apie atsakovės įsipareigojimų įvykdymą nėra.
Dėl proceso teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo
39. Teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo turinį konstatuoja, kad sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo neatitikimo CPK 270 straipsnio reikalavimams nėra pagrįsti.
40. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės ieškinio reikalavimas suformuluotas tiksliai ir aiškiai – priteisti 100 000 Eur negrąžinto kredito dalį. Apeliacinio skundo teiginiai dėl reikalavimų ieškiniui nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
41. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
42. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi ir vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus bei argumentus, o atsakovės argumentus atmetė ir/ar jų visiškai nevertino, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
43. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
44. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą priteisti dalį skolos, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius ir argumentavo, kodėl ieškovės pateikti įrodymai paneigė atsakovės teiginius.
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.
Dėl laidavimo
46. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laidavimą, ir jo praktinį įgyvendinimą bei nesigilino, nevertino ar vertino netinkamai atsakovės prieštaravimuose pateiktus argumentus ir įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
47. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, tuo atveju, jei nėra įvykdoma arba yra netinkamai įvykdoma prievolė, kurios tinkamas įvykdymas yra užtikrintas laidavimu, kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į du asmenis – skolininką, neįvykdžiusį (netinkamai įvykdžiusi) sutarties, ir laiduotoją, įsipareigojusi atsakyti prievolės neįvykdymo atveju.
48. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), o 3 dalyje – kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai. Vis dėlto, nors pagal bendrą CK 6.81 straipsnyje išdėstytą taisyklę, laidavimo prievolė yra solidarioji, aptariamose CK nuostatose taip pat yra nurodyta, kad šalys sutartyje gali nustatyti ir kitokį laiduotojo ir pagrindinio skolininko atsakomybės santykį. Tai reiškia, kad jos gali susitarti, jog laiduotojo prievolė kreditoriui yra, pavyzdžiui, subsidiari, t. y. jis turi atsakyti kaip papildomas skolininkas, jei kreditoriui nepavyksta patenkinti visų savo reikalavimų iš pagrindinio skolininko turto.
49. Laidavimo sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas nustato, kad atsakovė laiduoja už UAB „Lietuvos cukrus“ ir įsipareigoja atsakyti „Swedbank“, AB visu savo turtu, jeigu skolininkė tinkamai neįvykdys visų ar dalies piniginių prievolių pagal Kredito sutartį. Pagal Laidavimo sutarties bendrosios dalies 3.2 punktą atsakovė atsako „Swedbank“, AB ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė – už visų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Skolininkė jai suteikto kredito negrąžino, jai iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas.
50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, priešingai nei teigia apeliantė, laidavimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasibaigę.
51. Nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalis netaikytina, kadangi Laidavimo sutartis tarp šalių yra neterminuota. Kredito sutarties bendrosios dalies 15.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki tol, kol Kredito gavėjas įvykdys visas savo prievoles pagal sutartį. 2017 m. rugsėjo 1 d. suėjo kredito grąžinimo terminas, o ne prievolės įvykdymo terminas. Dėl to darytina išvada, kad skolininkas ir laiduotojas yra atsakingi kreditoriui iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo, apeliantės atsakomybė pagal Laidavimo sutartį yra įrodyta.
52. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji dėl UAB „Lietuvos cukrus“ iškeltos restruktūrizavimo bylos negalėtų įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės, įvykdžius prievoles bankui. Apeliaciniame skunde dėl atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo neteisingai aiškinamas CK 6.83, 6.114 straipsnių taikymas. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesukelia pasekmių nei laidavimo sutarties galiojimui, nei atsakomybei pagal ją. Be to, Laidavimo sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių ieškovei pagal Kredito sutartį įvykdymo.
54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą, ieškovo teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.
58. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl žyminio mokesčio
59. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo patenkinti ir atidėti 863 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad iš apeliantės (atsakovės) UAB „Arvi biodegalai“ valstybei priteistini 863 Eur žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Arvi biodegalai“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
63. Ieškovė „Swedbank“, AB prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Arvi biodegalai“ (juridinio asmens kodas 300581277) valstybei 863 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.