Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei J. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Kadangi minėtų sumų paskirtis jau išaiškinta 2020 m. spalio 21 d. priimtu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5733-617/2020, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-261-614/2021 nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo sprendimai įsiteisėję, įgydami privalomą galią, todėl teismas dėl šių kitoje byloje ištirtų ir nustatytų aplinkybių plačiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju aktualu ar atsakovas tinkami vykdė nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d..

12. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad ieškovo brolis R. D. finansiškai ją remdavo, ieškovui M. D. dar atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, M. D. prašymu ji persikraustė į M. D. broliui R. D. priklausantį namą, esantį Švenčionių r. sav., Sarių k., o M. D. išėjus iš įkalinimo įstaigos 2017 m. spalio 17 d., minėtame name ieškovas ir atsakovė kartu ir gyveno iki 2019 m. gruodžio mėn. 8 d. Atsakovė taip pat teigė, kad brolio jai pervedamomis lėšomis grįžęs iš įkalinimo įstaigos disponuodavo ieškovas, be to ji nuo 2018 m. spalio 12 d. įsidarbino, gaudavo nuolatines pajamas.

14. Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kasacinis teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Būtų neracionalu priteisti išlaikymą iš kiekvieno iš tėvų, abu iš jų paskiriant priteistų sumų tvarkytojais uzufrukto teise, nes iš esmės toks pat rezultatas pasiekiamas priteisiant išlaikymą tik iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgus į laiką, kurį vaikas praleidžia su šiuo iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

16. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko N. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina – atsakove J. J.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė šalys, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. ieškovas ir atsakovė gyveno kartu su jų nepilnamečiu vaiku N. J., (duomenys neskelbtini) tačiau nei ieškovas nei atsakovė į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar išlaikymo vaikui mokėjimo tvarkos pakeitimo nesikreipė ir šių klausimų nesprendė, priešingai, net ir ieškovei 2019 m. liepos 23 d. (dar šalims gyvenant kartu), kreipiantis į antstolį ir ieškovės, kaip vaiko išlaikymui skirtų lėšų naudotojos uzufrukto teise, naudai išieškojus iš atsakovo 2019 m. rugsėjo 5 d. – 1 807,12 Eur, ir 2019 m. rugsėjo 20 d. – 218,46 Eur, ieškovas jokių veiksmų apie neva nepagrįstai iš jo išieškomas lėšas antstoliui nepranešė, antstolio vykdymo veiksmų neskundė ir apie tinkamai vykdomą vaiko išlaikymo prievolę nepranešė.

17. Byloje esantys J. J. asmeninės sąskaitos AB „Swedbank“ banke išrašai patvirtina, kad ieškovas atsakovei nepilnamečio vaiko išlaikymui reguliariai mokamo išlaikymo neteikė. Ginčui aktualiu laikotarpiu, minėti sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovo brolis R. D. už M. D. nepilnamečiui vaikui išlaikyti į atsakovės sąskaitą pervedė: 2017 m. sausio 25 d. – 50 Eur; 2017 m. vasario 4 d. – 50 Eur; 2017 m. vasario 5 d. – 200 Eur; 2017 m. vasario 24 d. – 300 Eur, O pats ieškovas atsakovei nepilnamečiui vaikui išlaikyti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pervedė: 2017 m. vasario 14 d.; 2017 m. kovo 15 d. po 20,43 Eur, iš viso 40,86 Eur. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, apie tai, kad jis 2018 m. lapkričio 23 d.; 2018 m. gruodžio 31 d., 2109 m. sausio 24 d. ir 2019 m. kovo 26 d. mokėjo už sūnaus lankomą (duomenys neskelbtini). Jokių kitų įrodymų apie tai, kad jis faktiškai išlaikė nepilnametį sūnų, ieškovas neteikė.

18. Faktinis gyvenimas ir sūnaus išlaikymas nors ir yra glaudžiai susiję, tačiau tai skirtingi dalykai ir kaip pažymėta aukščiau kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečiui sūnui tam tikru laikotarpiu faktiškai gyvenant su abiem tėvais, buvo pagrindas spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo klausimą ar priteisto išlaikymo dydį, tačiau šia savo teise ieškovas pasinaudojo tik ieškovui su atsakove pradėjus gyventi skyrium, vadinasi jis gera valia sutiko tenkinti tam tikrus vaiko poreikius (gyvenamosios vietos suteikimą, darželio apmokėjimą), tačiau įrodymų apie dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimą (maistas , aprangą, sveikata ar pan.) byloje nėra, todėl tokių poreikių tenkinimą byloje užtikrino teismo sprendimu priteistas išlaikymas iš ieškovo, su kuriuo nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

20. Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovas M. D. atsakovei teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui, po 160 Eur kas mėnesį, reguliariai nemokėjo, todėl atsakovė J. J. kreipėsi į antstolio kontorą ir pateikė vykdymui vykdomąjį raštą. Iš byloje pateiktos 2020 m. rugpjūčio 18 d. antstolio Dariaus Blizniko pažymos matyti, kad antstolio kontoroje pagal 2016 m. gruodžio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-4488-169/2016 išieškotojo J. J. naudai išieškojo ir į išieškotojos J. J. sąskaitą pervedė iš viso 8271,00 Eur sumą.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas. Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe. Jeigu būtų nustatyta, kad pinigų išieškojimo metu vaiko išlaikymo įsiskolinimas neegzistavo ir šias lėšas savo poreikiams tenkinti panaudojo uzufruktorius, gali būti sprendžiama dėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad uzufruktoriui tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019).

24. Nagrinėjamu atveju, piniginės lėšos iš ieškovo, kurių jis nesumokėjo gera valia, buvo išieškotos egzistuojant teisėtam pagrindui – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimui, kuriuo ieškovas, be kita ko, buvo įpareigotas teikti nepilnamečiam sūnui N. J. išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. gruodžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant motinai J. J. (šioje byloje atsakovei) tvarkyti sūnaus lėšas uzufrukto teise. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad nėra būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų.

25. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, svarbu nustatyti, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų, arba ar ieškovė elgėsi nesąžiningai gaudama ir naudodama vaiko išlaikymo lėšas. Taip pat teismas, vertindamas atsakovės kaip uzufruktorės pareigas, jos sąžiningumą, dar kartą pažymi, kad atsakovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo priteisimo teisėtu pagrindu, t. y. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, be to, byloje nustatyta, kad ji niekada antstoliui neišreiškė sutikimo, kad išlaikymas būtų priteisiamas kitokia forma nei nustatyta teismo, t. y. atsakovui vaiko išlaikymui mokant nustatytą pinigų sumą. Taigi ieškovas turėjo pareigą mokėti išlaikymą atsakovei periodinėmis išmokomis, o ne kitokiais būdais ar kita forma teikti išlaikymą sūnui.

27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

28. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. nepilnamečiui sūnui N. J. skirto išlaikymo, negalėjo pasakyti, kokias sumas, kur, kokiems vaiko poreikiams tenkinti jis išleido, kokios lėšos buvo skiriamos vaiko mitybai ir pan., tuo laikotarpiu kai jis, kaip nurodė, nepilnametį vaiką išlaikė. Pažymėtina, kad ieškovą byloje atstovauja advokatas, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo ir nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų neteikė. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. tinkamai atsakovei nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį mokėjo po 160,00 Eur sumą , taip pat, byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad ieškovas nuo 2017 m. spalio 17 d. (išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos) iki 2019 m. gruodžio 8 d. (iki šalių išsiskyrimo ) išlaikė sūnų.

30. Dar kartą pažymėtina, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis) bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje e2S-489-565/2019). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691 4.2.).

31. Esant mintoms aplinkybėms, ieškovui, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokant nereguliarias kelias įmokas, byloje nesant duomenų apie tinkamą ieškovo vaiko išlaikymo prievolės vykdymą, byloje nesant pagrindų nepagrįsto praturtėjimo normų taikymui, taip pat nenustačius atsakovės (uzufruktorės) nesąžiningumo, taikant prioritetinį vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos 8 271,00 Eur sumos priteisimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jo nagrinėjamu atveju tikslinga ieškovo ieškinį atmesti (CK 3.156, 3.190, 3.192 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai; Jungtinių T. V. teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiama 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

33. Ieškovui teikiant ieškinį Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovui 186,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (LR CPK 84 straipsnis), todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei taip pat priteisiamas 186,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190straipsnio 1 dalimi, 6.192 straipsniu, 6.237 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 (du šimtus eurų 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš ieškovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį e2-1135-669/2021, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.