- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-489-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37987-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- N. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui N. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė G. Š. ieškiniu prašo nustatyti ieškovės G. Š. ir atsakovo N. L. nepilnamečių dukrų – A. L. ir S. L., gyvenamąją vietą kartu su jų motina G. Š.; priteisti iš atsakovo N. L. nepilnametei dukrai A. L. išlaikymą po 277,50 Eur ir nepilnametei dukrai S. L. išlaikymą po 277,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės; iškeldinti atsakovą N. L. su jam priklausančiu turtu iš ieškovei G. Š. priklausančios patalpos – buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo dėl atsakovo iškeldinimo per nurodytą terminą, leisti ieškovei G. Š. iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo N. L.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą N. L. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės G. Š. ir nepilnamečių vaikų A. L. ir S. L., adresu (duomenys neskelbtini).
3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, būdamas neblaivus atsakovas ne kartą yra kėlęs konfliktines situacijas ir įtampą ieškovės bute, kuriame taip pat gyvena ir šalių nepilnamečiai vaikai. 2019 m. sausio 2 d. vakarą atsakovas ieškovės ir šalių vaikų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ėmė kelti konfliktą, provokuoti ieškovę, šaukė. Ieškovė stengėsi vengti konflikto ir atsakovo keliamos psichologinės įtampos bei stengėsi nebendrauti su atsakovu. 2019 m. sausio 3 d. apie 3.00 val. atsakovas vėl provokavo ieškovę, ant jos šaukė bei ignoravo kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė apie 6.30 val. kreipėsi telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė atsakovą. Šalių dukra S. L. 2018 m. sausio 2 d. nesėkmingai čiuoždama slidėmis susilaužė koją, dėl ko ji apie 2 mėnesius turi praleisti namie, gulėti bei ilsėtis. Atsakovas, keldamas konfliktinę situaciją ir vartodamas psichologinį smurtą, ignoravo šią aplinkybę. Nepilnamečiai vaikai tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiami į atsakovo namuose nuolat keliamas pavojingas konfliktines situacijas, kas itin kenkia vaikų psichologinei ir emocinei būsenai, vystymuisi bei pažeidžia vaikų teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, todėl įpareigojus atsakovą gyventi skyrium, jo interesai nebus pažeisti, kadangi atsakovo padėtis ir galimybės sudaro galimybę jam gyventi atskirai. Siekdama apsaugoti vaikus ir padėti atsakovui dėl išsikraustymo, ieškovė pervedė atsakovui 5 000 Eur, tačiau atsakovas savo požiūrio ir neigiamos elgsenos nepakeitė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo atsakovą N. L. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės G. Š. ir nepilnamečių vaikų A. L. ir S. L.. Nutartį vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė nepilnamečių vaikų A. L. ir S. L. iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo laikinąją gyvenamąją vietą su motina G. Š.. Ieškovės teigimu, tarp ginčo šalių yra konfliktiški santykiai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, būdamas neblaivus atsakovas ne kartą yra kėlęs konfliktines situacijas ir įtampą ieškovės bute, kuriame taip pat gyvena ir šalių nepilnamečiai vaikai;
4.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvadoje nurodyti duomenys, o būtent: nepilnametė S. teigė, kad tėvai dažnai pykstasi, net ir specialistų apsilankymo rytą mergaitė pabudo nuo triukšmo; dėl to, jog tėvai pykstasi, mergaitei liūdna. Pasak S., „tėčio nervai labai trumpi“, jis greitai supyksta, o pyktį išlieja ant mamos; jei mamos namie nebūna, tada tėtis pyksta ant jos ir sesers; pasak S., kelis kartus net buvo suėmęs už gerklės;
4.3. šie duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovo netinkami veiksmai gali daryti neigiamą įtaką vaikams, jų psichologinei būsenai, dėl šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų išgyvenimų, todėl ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra būtina taikyti. Juolab, esant duomenims, kad atsakovas turi polinkį smurtauti, esant konfliktiškiems šalių santykiams, tokios priemonės taikymas yra adekvatus ir proporcingas būdas apsaugoti vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas N. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. ieškovė nesąžiningu būdu siekia iškraustyti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį šalys įgijo bendromis lėšomis. 2017 m. liepos 25 d. Mainų sutartimi su priemoka šalys iškeitė G. Š. priklausantį butą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Gautą 38 500 Eur sumą už buto pardavimą atsakovas pervedė ieškovei, tam, kad atsiskaityti už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys gyveno kaip šeima, taigi minėtą butą įgijo bendromis lėšomis;
5.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šalių nepilnamečius vaikus apklausė po ieškinio pateikimo teismui, t. y. po to, kai ieškovė pradėjo intensyviai varyti atsakovą iš namų. Būtent ieškovė iniciavo konfliktus, teigdama, jog nebenori išsaugoti šeimos. Duomenų, jog atsakovas smurtavo ar buvo kviečiama policija iki ieškovės ieškinio pateikimo į teismą, byloje nėra. Pirmos instancijos teismas, vertindamas pateiktą ieškovės poziciją, neišklausė atsakovo, nesuteikė atsakovui galimybės pateikti atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
5.3. nėra duomenų, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo galimą smurtą prieš ieškovę ar šalių nepilnamečius vaikus. Neatmetama galimybė, jog ieškovė nepilnamečius vaikus yra nuteikusi prieš atsakovą. Nepilnamečiai vaikai patvirtino atsakovui, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvadoje nustatytų aplinkybių jie nesakė;
5.4. net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas aktyviai bendrautų su nepilnamečiais vaikais ir jais rūpintųsi. Atsakovas vežė S. į ligoninę, veža vaikus į mokyklą. Be to, ieškovė dažnai keliauja ir vaikų priežiūra tekdavo išimtinai atsakovui. Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, ieškovė savivaldžiauja ir neleidžia atsakovui naudotis šalims faktiškai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu;
5.5. sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų, todėl tęstinis sutuoktinio nelojalumas ar konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip pagrindas santuokai nutraukti dėl jo kaltės, tačiau, neįvertinus bylos aplinkybių iš esmės, nesant konkrečių netinkamą atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų, negali nulemti konstitucinės sutuoktinio teisės į būstą suvaržymo. Nors ieškovė ir atsakovas yra nesusituokę, tačiau būstas iš kurio šiuo metu atsakovas yra privestas išsikraustyti, atsakovui taip pat priklauso, kadangi jis investavo į ginčo butą savo asmenines lėšas. Atsakovas neturi kur gyventi ir miega mašinoje, o kartais glaudžiasi pas draugus. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio neužtenka būsto nuomai, 5 000 Eur sumą, kurią ieškovė pervedė atsakovui į sąskaitą, atsakovas grąžino ieškovei, kadangi nesutiko kraustytis iš buto ieškovės reikalavimu.
Atsiliepimas
6. Ieškovė G. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė šiuos esminius argumentus:
6.1. remiantis CK 3.65 straipsnio nuostatomis laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užkirsti kelią šių interesų žalai. Bylą nagrinėjantis teismas taip pat privalo imtis visų galimų procesinių priemonių siekiant, kad teisminis procesas, kuriame sprendžiami su nepilnamečiais vaikais susiję reikalavimai minimaliai įtakotų vaikų normalias gyvenimo sąlygas ir jų psichologinę būseną. Atsakovas, atskirajame skunde nurodo, jog apklausė vaikus (apie tai nepranešęs ieškovei), kurie paneigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvadoje minimus duomenis. Atsakovas, naudodamas psichologinę įtampą, įtraukia šalių vaikus į teisminį procesą ir pažeidžia jų teisę į saugią ir sveiką aplinką. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ieškovė niekada jokiais veiksmais ar neveikimu nenuteikinėjo šalių vaikų prieš atsakovą, niekada neturėjo tokių tikslų, nes tai tiesiogiai prieštarauja vaikų teisėms ir interesams;
6.2. atskirajame skunde nurodoma, jog „nėra duomenų, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuotos ir teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisingam taikymui nėra būtinas ikiteisminio tyrimo pradėjimas skyrium įpareigotino gyventi asmens atžvilgiu. Vadovaujantis CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio nuostatomis nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymui pakanka vien nurodyto turinio įvykio fakto, tiesiogiai patvirtinančio, kad vaikų poilsio metu dėl agresyvaus vaikų tėvo elgesio vaikų akivaizdoje vaikų motina yra priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Įvykio metu, po kurio ieškovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas buvo išvežtas policijos pareigūnų ir, ieškovės žiniomis, jam buvo nustatyta neblaivumo būklė;
6.3. remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvada, šios institucijos pranešimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Šio ikiteisminio tyrimo metu atsakovas jau buvo apklaustas, tačiau šios aplinkybės atskirajame skunde sąmoningai nėra nurodytos. Būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvadoje pateikta informacija, yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, įpareigojant jį laikinai gyventi skyrium. Atsakovo vartota prievarta pažeidžia net tik esmines sutuoktinio pareigas, bet ir bendruosius moralės bei teisėto elgesio principus ir nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atsakovo itin agresyvų elgesį, o taip keliamus konfliktus, namuose būnantys nepilnamečiai vaikai girdi, o kartais net mato konfliktinių situacijų epizodus. Tokiu būdu nepilnamečiai vaikai tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiami į pavojingas konfliktines situacijas, kas itin kenkia vaikų normaliai psichologinei būsenai, vystymuisi bei pažeidžia jų teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką;
6.4. atskirojo skundo argumentai, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teises priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra susiję su ginčo laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jų taikymo pagrįstumu, tokio turinio atsakovo reikalavimas gali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje reiškiant priešieškinį. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog minėtas butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl priešingi atsakovo teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama sandorio ar teismo sprendimo pagrindu, o ne remiantis atsakovo subjektyviais paaiškinimais;
6.5. atskirajame skunde atsakovas nepaneigė esminę reikšmę šiuo atveju turinčių aplinkybių, kad jis yra darbingas, neturi jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo darbinės veiklos ir pajamų gavimo galimybes. Atsakovas dirba direktoriumi (duomenys neskelbtini), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įpareigojus atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, atsakovo interesai nėra pažeisti, kadangi atsakovo padėtis ir galimybės sudaro galimybę jam gyventi atskirai. Vertinant galimus atsakovo asmeninius nepatogumus ir realų pavojų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, prioritetas privalo būti teikiamas vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugai, o ne atsakovo galimiems nepatogumams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų iki sprendimo byloje priėmimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė rašytinius įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 16 d. N. L. ir D. B. buto / patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. M-6427, taip pat 2017 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymo G. Š. 33 000 Eur sumai, atlikto kredito įstaigoje AB ,,Swedbank“ kopiją. Atsakovas taip pat pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymo (Nr. 1009) 5 000 Eur sumai, kurią jam pervedė ieškovė; 2018 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymo (Nr. 37) G. Š. 2 000 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymo (Nr. 38) G. Š. 2 000 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymo (Nr. 39) G. Š. 1 000 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų prijungimo būtinumo apeliantas nepagrindė, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog kartu su atskiruoju skundu naujai teikiamais įrodymais apeliantas įrodinėja aplinkybę, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įpareigojimu iki bylos išnagrinėjimo gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, atsakovas įpareigotas išsikraustyti iš buto, kuris jam ir ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra, kad atsakovas yra prisidėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovo teikiami nauji įrodymai – buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo – pardavimo sutartis bei mokėjimo nurodymai, atlikti ieškovei, būtų susiję su šios bylos apeliacijos dalyku – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo patikrinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako atsakovo N. L. kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina juos atsakovui (CPK 312, 314, 338 straipsniai). Atsakovo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šie įrodymai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjant iš esmės.
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2019 m. sausio 8 d. išrašą iš S. L. medicinos dokumentų; 2019 m. sausio 15 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštą Nr. 41D(V)-91 ir ieškovės telefoninio skambučio garso įrašą; 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus pranešimą. Nurodė, jog 2019 m. sausio 8 d. išrašas iš S. L. medicinos dokumentų patikslina šalių dukters sveikatos būklę dėl kojos lūžio; skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo turinys tiesiogiai patvirtina, kad ieškovė, neturėdama kitos išeities ir būdama aiškiai stresinės psichologinės būsenos, dėl agresyvaus atsakovo elgesio kvietė pagalbą.
14. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai, kaip betarpiškai susiję su nagrinėjamu klausimu, priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste. Be to, šie duomenys patikslina ieškovės 2019 m. sausio 3 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą N. L. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, nurodytas aplinkybes, taip pat patikslina kartu su minėtu prašymu pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui N. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo iškeldinimo, teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų A. L. ir S. L. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. Š. (e. b. l. 38–39).
18. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2019 m. sausio 3 d. prašymą įpareigoti atsakovą N. L. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės G. Š. ir nepilnamečių vaikų A. L. ir S. L., gyvenančių ieškovei asmenines nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16). Prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovė grindė atsakovo konfliktišku būdu, piktnaudžiavimu alkoholiu, smurtu, kai nurodytas aplinkybes mato ir šalių nepilnamečiai vaikai. Atsakovė nurodė, jog 2019 m. sausio 2 d. vakarą atsakovas ieškovės ir šalių vaikų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ėmė kelti konfliktą, provokuoti ieškovę, šaukė. Ieškovė stengėsi vengti konflikto ir atsakovo keliamos psichologinės įtampos bei stengėsi nebendrauti su atsakovu. 2019 m. sausio 3 d. apie 3.00 val. atsakovas vėl provokavo ieškovę, ant jos šaukė bei ignoravo kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė apie 6.30 val. kreipėsi telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė atsakovą. Toks atsakovo elgesys, pasak ieškovės, ją ir nepilnamečius vaikus verčia jaustis nesaugiai, gyventi įtampoje ir baimėje.
19. Įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
20. Byloje yra 2019 m. sausio 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus raštas (e. b. l. 67), kuriame nurodyta jog policijos pareigūnai reagavo į 2019 m. sausio 3 d. apie 6:30 val. G. Š. pagalbos prašymą ir vyko adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėtame rašte nurodyta, kad smurto (fizinio skausmo sukėlimo) artimoje aplinkoje faktas nenustatytas ir 2019 m. sausio 11 priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-2427-19, tačiau neabejotinai patvirtina šalių konfliktinius santykius. Atsakovo argumentai, jog ieškovė jo moraliai nepalaiko, taip pat, kad jis yra išsekęs nuo sergančio tėvo priežiūros, negali įtakoti ar pažeisti nepilnamečių vaikų teisę į saugią gyvenamąją aplinką.
21. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė taip pat pateikė 2019 m. sausio 15 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 41-D(V)-91, kuriame nurodyta, jog 2019 m. sausio 3 d. 06:19 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonemento numeris (duomenys neskelbtini), taip pat, kad skaitmeninė šio garso įrašo kopija išsiųsta ieškovei (e. b. l. 124). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog elektroninės bylos kortelėje minėtas garso įrašas į bylą įkeltas 2019-02-28 kaip ,,Įvykis procese“, pastabose nurodant, koks tai garso įrašas. Pateiktas garso įrašas patvirtina, jog ieškovė kreipėsi pagalbos, manydama, kad kyla grėsmė jos ir nepilnamečių vaikų saugumui. Nors minėtame garso įraše nėra tiesiogiai įvardijama, kad atsakovas naudoja / panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ar vaikus, tačiau garso įraše ieškovės nurodomų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog kyla grėsmė vaikų psichologinei ir emocinei būsenai, vystymuisi bei pažeidžia vaikų teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką.
22. Byloje taip pat yra 2018 m. gruodžio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. 1SD-3973-(8.1.27) dėl nepilnamečių A. L. ir S. L., kurioje nurodyta, jog apklausiant S. L., mergaitė nurodė, kad ,,<...> tėvai dažnai pykstasi, net ir šį, apsilankymo, rytą ji pabudo nuo triukšmo <...> Tėvų barniai S. liūdina. Pasak S. ,,tėčio nervai labai trumpi“, jis greitai supyksta, o pyktį išlieja ant mamos. Jei mamos namie nebūna (mamai tenka dažnai keliauti darbo reikalais), tada tėtis pyksta ant jos ir sesers. Kelis kartus net buvo suėmęs už gerklės; <...>“. A. L. nurodė, kad ,, <...> jai labai patinka piešti, klausytis muzikos, ypač tada, kai tėvai pykstasi, ji prasklaido mintis žaisdama mobiliuoju telefonu ar klausydamasi muzikos. <...> Mergaitė pasidalino, kad su tėčiu neseniai buvo šiek tiek susipykusi, kai bandė jam paaiškinti, kad norės su juo bendrauti, praleisti laiką drauge ir po to, kai tėtis išsikraustys gyventi atskirai. <...>“ (e. b. l. 32-36).
23. Byloje yra 2018 m. gruodžio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiosios specialistės Tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-843, skirtas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodoma, kad nepilnametė šalių dukra S. L. nurodė, jog tėvas būdamas piktas jau 2 – 3 kartus yra sugriebęs jai už gerklės (e. b. l. 37).
24. Iš 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus rašto, nustatyta, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo pagrindu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, S. L. bus apklausiama kaip galimai nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (e. b. l. 125).
25. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis) bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
26. Vertintina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių (ieškovės ir atsakovo) santykiai yra konfliktiški, įtempti ir jie neabejotinai sukelia nepilnamečiams jų vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai pradėtas teisminis procesas neturėtų daryti įtakos, t. y. pažeidžiami prioritetiškai svarbūs nepilnamečių vaikų interesai. Nors klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu teismas neturi duomenų apie atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą S. L. baigtį, o atsakovas savo kaltę neigia, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės (taip pat ir aplinkybės, kuriomis ieškinyje grindžiama atsakovo kaltė – fizinis ir psichologinis smurtas) gali būti nustatyta tik išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, teismui įvertinus joje esančių įrodymų visetą ir konstatavus, jog tam tikros aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos (neįrodytos). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl tokioje situacijoje, kai yra duomenų apie galimai vartotą fizinį ar psichologinį smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, juo labiau apie atsakovo neleistiną elgesį su nepilnamete dukra, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota. Atsakovo teiginiai, jog, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais nėra pakankami atmesti ieškovės prašymą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyriumi.
27. Pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka peržiūrima nutartimi, įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium, tokį procesinį sprendimą motyvavo būtinybe apsaugoti nepilnamečių šalių dukterų interesus. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina esant būtinybę užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesų į saugią ir darnią gyvenamąją aplinką apsaugą, dėl to konstatuotina, kad laikinoji apsaugos priemonė dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyriumi taikyta pagrįstai. Skundžiamos teismo nutarties motyvai yra glausti, tačiau byloje esantys duomenys ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaikų ir atsakovo interesams.
28. Atsakovas teigia, jog neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra besąlygiškai siekajamas su kito aasmens realiomis galimybėmis gyventi skyrium. Be to, ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (e. b. l. 15-16), todėl atsakovo teisė į būstą šiuo atveju nėra ribojama. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas neturi galimybių gyventi skyriumi. Iš bylos medžiagos nenustatyta, jog atsakovas byloje būtų pateikęs priešieškinį, kuriuo reikalauja ieškovei asmenines nuosavybės teise priklausantį butą pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe ir / ar priteisti kompensaciją. Atsakovas taip pat tik deklaratyviai nurodė, jog jo gaunamo darbo užmokesčio neužtenka kito būsto nuomai, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė ir savo sunkios finansinės padėties, teikdamas atskirąjį skundą, neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
29. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
30. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmos instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę siekiant apsaugoti nepilnamečių šalių vaikų interesus bei užtikrinti vaikų psichologinį saugumą. Vertintina, jog pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.