Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; trečiasis asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, – D. U., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1) 32/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys (duomenys neskelbtini), 38 230 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur);

1.2) 32/100 pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 73 853 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 47 265,92 Eur);

1.3) virtuvėje esančius baldus ir buitinę techniką: šaldytuvą, orkaitę; mikrobangų krosnelę, kaitlentę, gartraukį, plautuvės maišytuvą, šviestuvą , šviestuvą (3 vnt.).

2.1) automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 1 710 Eur vertės;

2.2) mopedą „Aprilia SR Motard“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 1 760 Eur vertės;

2.3) 32/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 38 230 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur);

2.4) 32/100 pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 73 853Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 47 265,92 Eur);

3) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 952,38 Eur eksploatacinių namo (šildymo išlaidų).

Turto vertė iš viso – 204 176,67 Eur, sutuoktinio dalies vertė – 102 088,34 Eur.

2) Atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą:

2.1) Dviratį „Focus“, vertė – 1 200 Eur (sutuoktinio dalies vertė – 600 Eur).

3) Priteisti iš ieškovės atsakovui 101 488,34 Eur dydžio kompensaciją pinigais už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

4) Priteisti iš ieškovės atsakovui 6 316,39 Eur kompensacijos sumą už ieškovės asmeninio turto (36/100 žemės sklypo ir 36/100 pastato – gyvenamojo namo) pagerinimą.

5) Pripažinti, jog mopedas „Aprilia SR Motard“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra skirtas vaikų asmeninių poreikių tenkinimui ir į dalintiną turtą nepatenka.

6) Priteisti iš ieškovės atsakovui 1 986,77 Eur kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas ir 638,31 Eur patirtų išlaidų už eksploatacines išlaidas.

7) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuo įsigijimo momento visas gyvenamasis namas buvo remontuojamas. Atlikti remonto darbai detaliai išvardinti teismo eksperto V. Š. teismo ekspertizės akte, kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo darbams atlikti jų atlikimo metu (2013 metais) reikėjo 37 898,33 Eur. Vadovaujantis ekspertizės akte esančiais duomenimis, gyvenant santuokoje, iš bendrų lėšų buvo pagerintas visas ieškovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, tiek sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek ieškovei priklausantis asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovo įsitikinimu, ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis santuokos metu buvo pagerinta bendromis sutuoktinių lėšomis, tačiau vadovaujantis M. K. ir J. U. ekspertizės aktu, rinkos vertės pokyčio dėl atliktų pagerinimų nėra, atsakovas tikslina savo priešieškinio reikalavimą ir prašo teismo priteisti jam iš ieškovės 6 316,39 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (36/100 žemės sklypo ir 36/100 pastato – gyvenamojo namo) pagerinimą.

Atsakovas pageidauja (ieškovė tam neprieštaravo), kad dviratį „Focus“ atsakovas pasiimtų, nes dviračiai yra skirti šalių poreikių tenkinimui. Visi nurodyti daiktai yra įgyti santuokos metu, o šalims pradėjus gyventi atskirai, liko gyvenamajame name, todėl visi atsakovo nurodyti kilnojamieji daiktai turi būti įtraukti į dalintino turto balansą ir padalinti santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas yra pateikęs teismui dalintino turto rinkos kainas, kurias grindė pardavimo skelbimais internetinėse svetainėse, ir pritaikęs nusidėvėjimą, prašo teismo nurodytą turtą priteisti ieškovei natūra, o atsakovui kompensaciją pinigais, kadangi atsakovas neturi kur išsinešti kilnojamųjų daiktų, o dalis daiktų pritaikyta būtent gyvenamajam namui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2012 m. spalio 24 d. mainų sutarties Nr. 6749 pagrindu ieškovė D. S. ir atsakovas S. S. įgijo nekilnojamąjį turtą: 1) 64/100 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2012 m. spalio 23 d.) – 38 230,00 Eur vidutinės rinkos vertės (sutuoktinių dalies vertė 24 467,20 Eur); 2) 64/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 46, 47, 48-49). Ieškovė D. S. asmeninės nuosavybės teise įgijo: 36/100 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 36/100 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 48-49). 2021 m. vasario 22 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pažyma, patvirtina, kad S. S. ir D. S. finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2012 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), neturi (DOK-6547 priedas). Šalys taip pat įgijo transporto priemonę Honda Civic bei žemiau išvardintą kitą kilnojamąjį turtą.

Trečiasis asmuo D. U. reikalauja priteisti 65 150,76 Eur sumą solidariai iš abiejų sutuoktinių, remdamasi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Ši teisės norma numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Teismų praktika. 2010, 33) išaiškino, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai, tačiau šios rūšies prievolės nagrinėjamoje byloje aptariamais klausimais nereikšmingos, todėl plenarinė sesija dėl jų nepasisako.

Plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.

Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Bendros sutuoktinių prievolės, kurios nepriskirtos prie solidariųjų, laikomos dalinėmis. Tokia šių prievolių teisinė prigimtis lemia ir sutuoktinių atsakomybės pagal tokias prievoles ypatumus, taip pat šių prievolių likimą padalijant bendrą sutuoktinių turtą. Tais atvejais, kai kreditorius reiškia ieškinį sutuoktiniams įrodinėdamas bendrą prievolę CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktų pagrindu, atsakovais tokioje byloje trauktini abu sutuoktiniai, o nustačius, kad prievolė bendra – iš sutuoktinių priteisiama lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), o išieškojimas vykdomas iš bendro turto. Bendro turto padalijimo bylose, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas padalyti turtą pareikštas sutuoktinių ar kreditorių (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), sutuoktinis ar abu sutuoktiniai turi teisę reikšti reikalavimą, kad bendroji dalinė sutuoktinių prievolė būtų padalyta tarp sutuoktinių. Tokiu atveju vadovaujantis CK 6.5 straipsniu prievolė padalijama lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustatyta įstatymų ar šalių susitarimu. Plenarinė sesija taip pat pabrėžia, kad turto dalijimo byloje, esant pareikštiems reikalavimams, turi būti padalijamos visos bendros dalinės sutuoktinių prievolės, nepriklausomai nuo to, suėjęs šių prievolių vykdymo terminas ar ne.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo įrodinėja, jog 65 150,76 Eur prievolė jai yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, įgyta šalims gyvenant kartu, esant atsakovo sutikimui ir jam apie šią prievolę žinant bei siekiant įsigyti bendrą turtą šeimos poreikių tenkinimui, tačiau nurodytą sumą reikalauja priteisti iš šalių ne lygiomis dalimis, o solidariai.

CK 3.109 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Trečiasis asmuo neįrodinėja ir byloje nenustatyta, kad paskolos sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, todėl prievolė pagal šį sandorį negali būti laikoma solidaria. Kita vertus, bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, jog sandoris iš dalies buvo sudarytas šeimos interesais – siekiant įsigyti šeimos gyvenamąją patalpą su žemės sklypu – bei dalis prašomos priteisti sumos buvo panaudota įsigyjant šiuos nekilnojamuosius daiktus. CK nenumato, jog tokiai paskolos sutarčiai buvo būtinas atsakovo sutikimas.

Byloje nustatyta, kad dėl 65 150,76 Eur sumos paskolos teisiniai santykiai susiklostė tik tarp trečiojo asmens D. U. ir ieškovės D. S.; šios sumos pervedimas ieškovei nebuvo dovana abiem sutuoktiniams ar „parama šeimai“. Atsakovas ginčija trečiojo asmens 2012 m. kovo 13 d. ieškovei pervestos 15 150,76 Eur panaudojimo įsigyjant bendrą nekilnojamąjį turtą. Teismui pateikti ieškovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (e. b. t. 13, b. l. 132-150). Iš jo nustatyta, kad: 2012 m. kovo 13 d. trečiasis asmuo D. U. pervedė ieškovei 52 312,57 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „sąskaitos papildymas“ (e. b. t. 13, b. l. 133); 2012 m. kovo 12 d. ieškovės lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 14 237,86 Lt (e. b. t. 14, b. l. 79); sąskaitoje fiksuotos indėlio operacijos: 2012 m. birželio 12 d. 50 000 Lt suma pervedama į indėlio sąskaitą, 2012 m. rugsėjo 10 d. grąžinama 50 036,99 Lt indėlio suma (su palūkanomis); po trečiojo asmens D. U. atlikto 52 312,57 Lt pavedimo per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2012 m. spalio 10 d. ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota 85 393,99 Lt išlaidų ir 129 660,35 Lt pajamų (įskaitant indėlio operacijas ir D. U. pavedimą). Taigi, per minėta laikotarpį iki 2012 m. spalio 11 d. (50 000 Lt avanso sumokėjimo pagal mainų sutartį dienos) ieškovės išlaidų suma (85 393,99 Lt) buvo mažesnė nei 2012 m. kovo 12 d. buvusio sąskaitos likučio (14 237,86 Lt) ir pajamų (129 660,35 Lt) bendra suma (143 898,21 Lt). Tai reiškia, jog ieškovė trečiojo asmens jai pervestos 52 312,57 Lt sumos iki 2012 m. spalio 11 d. nepanaudojo, 2012 m. spalio 11 d. jos sąskaitoje buvo 58 504,22 Lt likutis (143 898,21 – 85 393,99), o sumokėjus 50 000 Lt avansą, – 8 504,22 Lt likutis. Kita vertus, ieškovė mainų sutarties šalims avansu pervedė ne visą trečiojo asmens 2012 m. kovo 13 d. jai pervestą 52 312,57 Lt sumą, o tik dalį jos – 50 000 Lt (14 481 Eur), – todėl atsakovas, teigdamas, jog ieškovė 52 312,57 Lt sumos nepanaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui, yra teisus tik iš dalies.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2012 m. spalio 9 d. trečiasis asmuo D. U. pervedė į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur (172 640 Lt) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „sąskaitos papildymas“ (e. b. t. 1, b. l. 76). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši suma ieškovės taip pat buvo panaudota bendro nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. šeimos interesais. 200 000 Lt sumą 2012 m. spalio 24 d. ieškovė mainų sutarties šaliai K. V. pervedė iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tam panaudodama trečiojo asmens D. U. paskolintus 172 640 Lt bei sąskaitoje tą dieną buvusį lėšų likutį. Likę 200 000 Lt pagal mainų sutartį buvo sumokėti iš kredito lėšų. Taigi 2 312,57 Lt (669,76 Eur) dydžio dalis trečiojo asmens D. U. paskolos, 2012 m. kovo 13 d. pervestos į ieškovės sąskaitą Nr. LT93 7044 0002 5961 5823, nebuvo panaudota bendro nekilnojamojo turto įsigijimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šeimos interesais buvo panaudota 64 481 Eur dydžio paskolos dalis. Prievolė grąžinti šią paskolos dalį yra bendra dalinė (ne solidari) abiejų sutuoktinių prievolė ir vykdoma iš bendro turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Kadangi už šią sumą buvo įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir preziumuojama, kad sutuoktinių dalys šioje nuosavybėje yra lygios, 64 481 Eur suma iš šalių trečiajam asmeniui priteistina taip pat lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 32 240,50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, kad likusi paskolos dalis (669,76 Eur) buvo panaudota šeimos interesais, šioje dalyje prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole trečiajam asmeniui, todėl 669,76 Eur paskolos dalis trečiajam asmeniui priteistina iš ieškovės asmeniškai.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti: byla iškelta ir trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą dėl jų priteisimo. Todėl reikalavimas priteisti iš ieškovės ir atsakovo procesines palūkanas tenkintinas.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas sutuoktiniams jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Dėl anksčiau minėtų aplinkybių šioje byloje itin aktualūs tampa kasacinio teismo išaiškinimai, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima, ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo padalijimo natūra negalimumą, t. y. jog techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Teismas sutinka su tuo, kad praeityje šalių santykiai buvo konfliktiški ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai, be kita ko, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas (e. b. t. 5, b. l. 60-67). Tačiau byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių tai, kad, šalių santuokai esant nutrauktai, šio sprendimo priėmimo metu šalių santykiai būtų konfliktiški tiek, kad jos negalėtų dalijamo turto bendrai valdyti ir naudoti.

Be to, teismo ekspertų M. K. ir J. U. gyvenamojo namo valdos (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizės aktu (e. b. t. 12, b. l. 29-167) nustatyta, kad gyvenamojo namo valdos, kurią sudaro 0,0670 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 184,18 kv. m. bendro ploto pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo datai (2022 m. birželio 7 d.), nustatyta lyginamuoju metodu, yra 283 000 Eur. 64/100 dalies šio turto vertė būtų 181 120 Eur (283 000 / 100 x 64); 32/100 dalies šio turto vertė būtų 90 560 Eur (283 000 / 100 x 32). Tenkinus ieškovės reikalavimą ir bendro turto balansą sumažinus 65 150,76 Eur suma, kompensacijos už 32/100 dalį suma būtų 57 984,62 Eur ((181 120 – 65 150,76) / 2). Ieškovės pajamos už 2021 m. – 6 944,75 Eur, išlaidos – 6 909,83 Eur (e. b. t. 13, b. l. 151). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovė būtų pajėgi per protingą laiką išmokėti atsakovui 90 560 Eur, ar 57 984,62 Eur, ar panašaus dydžio kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tinkamiausias šalių nekilnojamojo turto padalijimo būdas būtų padalijimas natūra, po ½ dalį kiekvienam. Todėl ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo tenkintinas visiškai, priešieškinio reikalavimas – iš dalies.

2.2. Dėl kompensacijos už asmeninių lėšų investicijas į bendrą turtą

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą po santuokos nutraukimo 65 150,76 Eur kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui D. U. asmeniškai priteisti vykdyti solidariai ieškovei ir atsakovui. Alternatyviuoju ieškinio reikalavimu, teismui nepripažinus trečiojo asmens D. U. 65 150,76 Eur reikalavimo paskoliniais santykiais, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą turtą, bendrosios jungtinės nuosavybės dalintino turto balansą mažinant 65 150,76 Eur suma kaip asmeninį ieškovės prisidėjimą prie nekilnojamo turto įgijimo jos asmeninėmis lėšomis.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta trečiojo asmens D. U. 65 150,76 Eur reikalavimą paskoliniais santykiais ir šią sumą trečiajam asmeniui priteisia aukščiau nurodytomis proporcijomis iš abiejų šalių, tokiu būdu iš dalies tenkindamas vieną iš alternatyviųjų ieškinio reikalavimų, kas laikoma ginčo išsprendimu šioje dalyje. Atsižvelgiant į tai, alternatyvusis reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės dalintino turto balansą mažinant 65 150,76 Eur suma, nesprendžiamas.

Teismo ekspertas V. Š., atlikęs ekspertizę (e. b. t. 12, b. l. 2-27), padarė tokias išvadas:

1) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai buvo atlikti po 2012 m. spalio 24 d. turto įsigijimo nuosavybės teise: 1) išardyti buvę laiptai į pastogės patalpas; 2) išardyta ir panaikinta buvusi patalpa ((duomenys neskelbtini)) su kaminu ir kapitalinės sienos dalimi; 3) panaikinta buvusi patalpa ((duomenys neskelbtini)); 4) garaže ((duomenys neskelbtini)) įrengta (pastatyta) katilinės patalpa ((duomenys neskelbtini)); 5) koridoriaus patalpa ((duomenys neskelbtini)); 6) naujai įrengta patalpa ((duomenys neskelbtini)); 7) įrengti nauji laiptai į pastogės patalpas; 8) naujai padaryta perdangos dalis, ten kur buvo seni užlipimo į pastogės patalpas laiptai; 9) įrengtas naujas langas vietoje buvusių durų buvusioje patalpoje ((duomenys neskelbtini)); 10) restauruotos visos buvusios medinės durys, naujai perklotas, nušlifuotas, nulakuotas ąžuolinis parketas. Visi kiti, t. y. ir paslėpti darbai, kaip vamzdelinis grindų apšiltinimas, yra skaičiuoti Lokalinėje sąmatoje (2.4 Pav.);

2) pinigų kiekis, reikalingas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbams atlikti jų atlikimo metu (2013 m.) ūkio būdu, yra 37 898,33 Eur.

Teismo ekspertai M. K. ir J. U., atliko gyvenamojo namo valdos (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizę (e. b. t. 12, b. l. 29-167). Šioje ekspertizėje teismo ekspertai vertės tyrimą atliko ir atsakymus į pateiktus ekspertizei klausimus (išvadas) formulavo remdamiesi 2022 m. birželio 20 d. teismo eksperto V. Š. parengtame ekspertizės akte Nr. 130 pateikta informacija; N. B. 2020 m. lapkričio 18 d. lokaline sąmata nebuvo remtasi. Ekspertai padarė tokias išvadas:

1) Gyvenamojo namo valdos, kurią sudaro 0,0670 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 184,18 kv. m. bendro ploto pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo datai (2022 m. birželio 7 d.), nustatyta lyginamuoju metodu, yra 283 000 Eur;

2) Gyvenamojo namo valdos, kurią sudaro 0,0670 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 184,18 kv. m. bendro ploto pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės pokyčio, kuris buvo nulemtas tik dėl atliktų pagerinimų, nėra.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimai buvo atlikti bendromis lėšomis, kurių suma yra 37 898,33 Eur. Atitinkamai, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 36/100 dalies pagerinimui tenkanti suma yra 13 643,40 Eur (37 898,33 / 100 x 36). Atsakovas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei į bendro sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, turi teisę į šios sumos ½ dalies dydžio kompensaciją, kuri sudarytų 6 821,70 Eur.

Ieškovė, teigdama, kad bendrais pinigais atlikti turto pagerinimai yra nusidėvėję, nepateikė tą patvirtinančių įrodymų. Byloje buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto vertės ekspertizės. Teismo ekspertų T. A. T. ir V. G. 2021 m. balandžio 13 d. ekspertizės aktu (e. b. t. 6, b. l. 45-100) turtas buvo įvertintas 233 000 Eur suma. Teismo ekspertai M. K. ir J. U. 2022 m. birželio 7 d. turtą įvertino 283 000 Eur suma. Iš šių duomenų matyti, kad turto su visais pagerinimais vertė per kiek daugiau nei vienerius metus išaugo 50 000 Eur (apie 21 proc.).

Atsakovo priešieškiniu reikalaujama priteisti 6 316,39 Eur kompensacijos suma neviršija 6 821,70 Eur sumos, todėl šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas.

Atsakovas reiškia reikalavimą padalyti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, nurodytus jo pateiktoje dalytino turto suvestinėje (DOK-22243 priedas „Dalintino turto suvestinė“).

Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Antraeiliais daiktais pripažįstami tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Jie savo ruožtu dar skirstomi į: esmines pagrindinio daikto dalis, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir yra su juo taip neatskiriamai susiję, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu; gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas; pagrindinio daikto priklausinius. Kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Daikto kvalifikavimas esmine pagrindinio daikto dalimi įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais, todėl ydinga laikytina nuostata, kad esminėmis pastato dalimis gali būti tik tie daiktai, kurie yra jo viduje. Sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Šiuo aspektu nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį išardžius. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (savininkams) (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014).

Nagrinėjamu atveju dalis atsakovo pateiktoje dalytino turto suvestinėje nurodytų daiktų yra gyvenamojo namo inžinerinė įranga bei statinio konstrukcijos, atitinka esminių pagrindinio daikto dalių požymius; tai yra šie daiktai: virtuvėje esantis plautuvės maišytuvas; koridoriuje esantys laiptai; I a. vonios kambaryje esantys daiktai – dušo maišytuvas, maišytuvas praustuvui, praustuvas dubuo, unitazo komplektas; II a. vonios kambaryje esantys daiktai – vonia, rankinis dušelis, vonios maišytuvas, dušo žarna, unitazo komplektas, praustuvo maišytuvas bei praustuvas dubuo. Be laiptų būtų neįmanoma patekti į namo antrą aukštą, be aukščiau išvardintos inžinerinės įrangos, esančios vonios kambariuose ir virtuvėje, būtų neįmanoma naudoti šių patalpų pagal tikslinę jų paskirtį – name gyvenančių asmenų poreikiams higienai tenkinti. Išvardinti daiktai laikomi antraeiliais daiktais, jie negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais, todėl negali būti atskirai dalijami.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. t. 14, b. l. 37-64) nurodė, jog akmens masyvo baldų stalviršis, virtuvinių spintelių komplektas gaminti specialiai ir individualiai pagal išmatavimus, neatskiriama namo dalis, pritvirtinti į sienas, atskyrimas darys žalą pastatui, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ekspertai, surašę ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tokių aplinkybių nenustatė.

Ieškovei nurodant, kad siurblys bei koridoriaus kilimas yra išmesti (e. b. t. 14, b. l. 40, 42), nesutinkant, kad svetainėje ir koridoriuje yra lentynos, valgomajame yra kilimas, I a. vonios kambaryje yra spintelė, o atsakovui nepateikiant šių daiktų egzistavimą patvirtinančių dokumentų, šie daiktai į dalytino turto balansą neįtraukiami.

Atsakovas reikalauja dalyti svetainėje esančią sofą-lovą ir du fotelius. Ieškovė nesutinka ir nurodo, kad šie baldai jai yra padovanoti jos motinos D. U. ir atvežti iš senų namų. Atsakovas teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pirmą kartą Alytaus apylinkės teisme, sutiko, kad šie baldai buvo padovanoti ieškovei jos motinos, todėl teismas, šių daiktų neįtraukia į dalintino turto balansą.

Mopedas „Aprilia SR Motard“ bylos nagrinėjimo metu buvo perleistas šalių sūnui, nebelaikomas santuokos nutraukimo byloje dalytinu turtu, todėl šioje byloje nedalijamas (e. b. t. 14, b. l. 103-104). Atsakovas 2022 m. lapkričio 30 d. posėdyje sutiko, kad automobilis Honda butų priteistas jam (e. b. t. 14, b. l. 77). Honda Civic kaina su PVM – 1 710 Eur (e. b. t. 1, b. l. 52).

Daiktai Atsakovo vertė Ieškovės vertė Vidurkis VIRTUVĖ šaldytuvas 641,00 € 100,00 € 370,50 € orkaitė 210,00 € 80,00 € 145,00 € mikrobangų krosnelė 240,00 € 80,00 € 160,00 € kaitlentė 210,00 € 80,00 € 145,00 € gartraukis 400,00 € 100,00 € 250,00 € akmens masyvo baldų stalviršis 297,00 € 150,00 € 223,50 € šviestuvas 237,50 € 10,00 € 123,75 € virtuvinis spintelių komplektas 1 870,00 € 100,00 € 985,00 € šviestuvas (3 vnt.) 97,95 € 15,00 € 56,48 € SVETAINĖ šviestuvas 98,00 € 40,00 € 69,00 € kilimas 59,00 € 0,00 € 29,50 € KORIDORIUS šviestuvas 400,00 € 10,00 € 205,00 € veidrodis 57,50 € 20,00 € 38,75 € spinta (su veidrodžiu) 141,00 € 200,00 € 170,50 € spinta (be veidrodžio) 175,00 € 10,00 € 92,50 € VALGOMASIS valgomojo stalas 224,00 € 100,00 € 162,00 € kėdės 300,00 € 100,00 € 200,00 € šviestuvas 98,00 € 40,00 € 69,00 € SKALBYKLA džiovyklė 308,90 € 80,00 € 194,45 € skalbimo mašina 225,00 € 80,00 € 152,50 € I a. VONIOS KAMBARYS praustuvo spintelė 64,50 € 0,00 € 32,25 € veidrodis 19,50 € 10,00 € 14,75 € II a. VONIOS KAMBARYS 0,00 € baldai 362,00 € 0,00 € 181,00 € KAMBARIAI 0,00 € komoda su stalčiais 54,50 € 15,00 € 34,75 € šviestuvas 102,85 € 0,00 € 51,43 € KITAS TURTAS 0,00 € dviratis Focus 600,00 € 50,00 € 325,00 € dviratis Cube 410,00 € 50,00 € 230,00 € žoliapjovė 200,00 € nenurodo 200,00 € dujinis lauko šviestuvas 67,58 € 10,00 € 38,79 € lentynos garaže (3 vnt.) 183,00 € 20,00 € 101,50 € automobilis Honda Civic 1 710,00 € 1 710,00 € 1 710,00 €

Ieškovė reikalavimo patikslinime (e. b. t. 13, b. l. 129) prašo priteisti jai natūra virtuvėje esančius baldus ir buitinę techniką: šaldytuvą, orkaitę; mikrobangų krosnelę, kaitlentę, gartraukį, plautuvės maišytuvą, šviestuvą, šviestuvą (3 vnt.); atsakovui prašo priteisti: koridoriuje esančius daiktus: šviestuvą, veidrodį; spinta su veidrodžiu, spintą be veidrodžio; kilimą; valgomajame esančius daiktus - valgomąjį stalą, kėdes, šviestuvą; svetainėje esančius daiktus: šviestuvą, kilimą; skalbykloje, esančius daiktus – džiovyklę, skalbimo mašiną; kambariuose, esančius daiktus: komodą su stalčiais; kitą turtą: dujinį lauko šildytuvą, lentynas garaže. Toks turto padalijimo būdas neprieštarauja teisingumo principui, šalių teisių nepažeidžia. Kiti dalytini daiktai šalims padalijami taip, kad jiems tenkančio turto verčių sumos būtų kuo artimesnės (žr. Lentelę Nr. 2).

Daiktai Atsakovui Ieškovei VIRTUVĖ šaldytuvas 370,50 € orkaitė 145,00 € mikrobangų krosnelė 160,00 € kaitlentė 145,00 € gartraukis 250,00 € akmens masyvo baldų stalviršis 223,50 € šviestuvas 123,75 € virtuvinis spintelių komplektas 985,00 € šviestuvas (3 vnt.) 56,48 € SVETAINĖ šviestuvas 69,00 € kilimas 29,50 € KORIDORIUS šviestuvas 205,00 € veidrodis 38,75 € spinta (su veidrodžiu) 170,50 € spinta (be veidrodžio) 92,50 € VALGOMASIS valgomojo stalas 162,00 € kėdės 200,00 € šviestuvas 69,00 € SKALBYKLA džiovyklė 194,45 € skalbimo mašina 152,50 € I a. VONIOS KAMBARYS praustuvo spintelė 32,25 € veidrodis 14,75 € II a. VONIOS KAMBARYS baldai 181,00 € KAMBARIAI komoda su stalčiais 34,75 € šviestuvas 51,43 € KITAS TURTAS dviratis Focus 325,00 € dviratis Cube 230,00 € žoliapjovė 200,00 € dujinis lauko šviestuvas 38,79 € lentynos garaže (3 vnt.) 101,50 € automobilis Honda Civic 1 710,00 € VISO: 3 319,66 € 3 442,22 €

CK 3.118 straipsnis nustato: dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (1 dalis); iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (2 dalis); nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (3 dalis); jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (4 dalis).

Turto balansas nurodytas Lentelėje Nr. 3.

Daiktai Atsakovui Ieškovei 64/100 nekilnojamojo turto 90 560,00 € 90 560,00 € skola D. U. -32 240,50 € -32 240,50 € VIRTUVĖ šaldytuvas 370,50 € orkaitė 145,00 € mikrobangų krosnelė 160,00 € kaitlentė 145,00 € gartraukis 250,00 € akmens masyvo baldų stalviršis 223,50 € šviestuvas 123,75 € virtuvinis spintelių komplektas 985,00 € šviestuvas (3 vnt.) 56,48 € SVETAINĖ šviestuvas 69,00 € kilimas 29,50 € KORIDORIUS šviestuvas 205,00 € veidrodis 38,75 € spinta (su veidrodžiu) 170,50 € spinta (be veidrodžio) 92,50 € VALGOMASIS valgomojo stalas 162,00 € kėdės 200,00 € šviestuvas 69,00 € SKALBYKLA džiovyklė 194,45 € skalbimo mašina 152,50 € I a. VONIOS KAMBARYS praustuvo spintelė 32,25 € veidrodis 14,75 € II a. VONIOS KAMBARYS baldai 181,00 € KAMBARIAI komoda su stalčiais 34,75 € šviestuvas 51,43 € KITAS TURTAS dviratis Focus 325,00 € dviratis Cube 230,00 € žoliapjovė 200,00 € dujinis lauko šviestuvas 38,79 € lentynos garaže (3 vnt.) 101,50 € automobilis Honda Civic 1 710,00 € VISO: 61 639,16 € 61 761,72 €

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka 122,56 Eur vertės turto daugiau nei atsakovui, iš ieškovės atsakovui priteistina 61,28 Eur dydžio kompensacija (122,56 / 2).

Ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. posėdyje atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 952,38 Eur eksploatacinių išlaidų priteisimo (e. b. t. 14, b. l. 76; posėdžio garso įrašo 22 min.). Reikalavimo atsisakymo procesines pasekmes teismas ieškovei išaiškino posėdyje. Šio reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra priimtinas. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

5. Dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas ir eksploatacines išlaidas priteisimo

Atsakovas patikslintu priešieškiniu reikalauja iš ieškovės priteisti 1 986,77 Eur kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas ir 638,31 Eur patirtų išlaidų už eksploatacines išlaidas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. negyvena ir nesinaudoja jokiomis teikiamomis paslaugomis gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas faktiškai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. lapkričio 15 d. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Byla iškelta 2019 m. gruodžio 6 d., teisėjai rezoliucija priėmus patikslintą ieškinį. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 16 d. pagal kredito sutartį sumokėjo 2 176,71 Eur kredito įmokų (DOK-22243 priedas), laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. spalio 31 d. sumokėjo 1 796,82 Eur kredito įmokų (e. b. t. 8, b. l. 145), viso: 3 973,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė Luminor Bank AS buvo solidari, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 986,77 Eur (3 973,53 / 2) kompensacija (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės už gyvenamojo namo išlaikymą ir suteiktas paslaugas, sumokėtų mokesčių. Atsakovas į bylą pateikė sumokėtas komunalinių paslaugų išlaidas UAB ,,Ignitis“ (už elektros energiją, už dujas), AB ,,Telia Lietuva“, UAB ,,Kauno švara“ laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. (e. b. t. 3, b. l. 103, DOK-22243 priedai). Ieškovė nesutinka sumokėti kompensacijos ir teigia, kad ji yra sumokėjusi atsakovui 475 Eur ir pati sumokėjusi 221,97 Eur (e. b. t. 3, b. l. 148, DOK-23770 priedai), be to, buvo sutarta, kad ji apmokės atsakovo motinos administracine baudą 90 Eur sumoje, o kita suma buvo perduota grynais pinigais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. bendrame name negyvena, komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja, name gyvena ir komunalinėmis paslaugomis naudojasi ieškovė su vaikais. Atsakovas įrodė, kad bendrai sumokėjo 1 113,31 Eur už suteiktas paslaugas, ir pripažįsta, kad ieškovė yra pervedusi 475,00 Eur (e. b. t. 3, b. l. 103, DOK-22243 priedas). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad šios išlaidos (ar dalis jų) yra susijusios su bendro daikto (gyvenamojo namo) išlaikymu ir išsaugojimu, dėl ko pats atsakovas, kaip daikto bendraturtis, privalo dengti šias išlaidas (ar dalį jų) pagal CK 4.76 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimas dėl 638,31 Eur patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovės tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė sumokėjo 1 687 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį (CPB-24819 priedai; DOK-1977 priedai), 22 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl eksploatacinių išlaidų (DOK-108724), 500 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (e. b. t. 7, b. l. 36). Nutraukus bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti 952,38 Eur eksploatacinių išlaidų, ieškovei grąžintina 75 proc. už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio 16,50 Eur. Byloje nenustatyta, kad ieškovė šio reikalavimo atsisakė dėl to, kad atsakovas proceso metu jį patenkino, todėl likusi ieškovei negrąžinta už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 94 straipsnis). Skirstytinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis sudaro 2 187 Eur (1 687 + 500).

Ieškovė patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų: 1) 7 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. t. 6, b. l. 40–41), kurias sudaro 1 500 Eur išlaidos už ieškinio bei patikslinto ieškinio parengimą, 1 000 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą, 2 000 Eur išlaidos už konsultacijas bei susipažinimą su dokumentais, 150 Eur išlaidos už dalyvavimą mediacijos procese, 700 Eur išlaidos už advokato M. V. atstovavimą 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžiuose bei 2 150 Eur išlaidos už advokato padėjėjos E. V. dalyvavimą teismo posėdžiuose (DOK-12866); 2) 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 500 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą bei 1 000 Eur išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (e. b. t. 7, b. l. 138–142); 3) bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, ieškovė patyrė 1 550 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje, 650 Eur išlaidos už dokumentų rengimą bei 600 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (e. b. t. 14, b. l. 136–144); 4) ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 550 Eur (e. b. t. 6, b. l. 17–18) bei 1 500 Eur (e. b. t. 6, b. l. 23–24) avansus už ekspertizės atlikimą, taip pat, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, sumokėjo 1 900 Eur avansą už pakartotinę ekspertizę (e. b. t. 9, b. l. 98–99). Ekspertui J. U. buvo sumokėtas 1 750 Eur atlyginimas už ekspertizės atlikimą, todėl 150 Eur avanso permoka grąžintina ieškovei. Skirstytinos išlaidos ekspertizėms sudaro 3 800 Eur.

Ieškovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 17 537 Eur.

Trečiojo asmens sumokėtas žyminis mokestis sudaro 1 903 Eur (626 Eur už 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškinį; 75 Eur už apeliacinį skundą, 1 202 Eur už patikslintą ieškinį; DOK-34390, e. b. t. 7, b. l. 7; t. 8, b. l. 140; DOK-25409 priedas). Taip pat trečiasis asmuo patyrė: 1) 1 950 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 400 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už atstovavimą 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, 1 000 Eur už atstovavimą 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. vasario 25 d. teismo posėdžiuose (DOK-12880) bei 400 Eur už baigiamosios kalbos rengimą ir atstovavimą 2021 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje (DOK-17116); 2) 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 1 000 Eur už apeliacinio skundo rengimą (e. b. t. 7, b. l. 131–132) bei 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (e. b. t. 7, b. l. 133–134); 3) 1 350 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 750 Eur už patikslinto ieškinio rengimą ir atstovavimą 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje (e. b. t. 14, b. l. 99–100) bei 600 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžiuose (e. b. t. 14, b. l. 101–102). Trečiojo asmens visų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 703 Eur.

Atsakovo sumokėtas žyminis mokestis sudaro 3 975 Eur (2 112 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme + 1 863 Eur žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme; e. b. t. 1, b. l. 80, 118-119; t. 7, b. l. 51, 63). Atsakovas taip pat patyrė: 1) 10 559 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios detalizuotos 2021 m. balandžio 14 d. prašyme (e. b. t. 6, b. l. 110–114); 2) 1 417,39 Eur kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (DOK-16956); 3) 3 533,20 Eur atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo rengimą bei atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (e. b. t. 7, b. l. 135–137); 4) bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, atsakovas patyrė 2 178 Eur bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 242 Eur išlaidos už teisinę konsultaciją, 181,50 Eur už prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, 484 Eur už atsiliepimų į ieškinius rengimą/priešieškinio tikslinimą, 423,50 Eur už atstovavimą 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžiuose, 121 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 363 Eur už baigiamosios kalbos rengimą bei 363 Eur už atstovavimą 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje (e. b. t. 14, b. l. 71, 106–108); 4) sumokėjo 3 500 Eur (e. b. t. 7, b. l. 172) bei 1 200 Eur (e. b. t. 11, b. l. 199) avansus už ekspertizės atlikimą, iš viso – 4 700 Eur.

Teismo vertinimu, atsakovo išlaidos eksperto N. B. lokalinės sąmatos sudarymui – 600,00 Eur (DOK-16956 priedai) – nelaikytinos būtinomis, kadangi šiuo įrodymu negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl išlaidų ieškovės asmeninio turto pagerinimui dydžio, nes sąmata surašyta iš atsakovo, suinteresuoto bylos baigtimi, žodžių. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Skirstytinų atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 25 762,59 Eur.

Šalių atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (pareikštas ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai) laikytinos protingomis.

Trečiojo asmens reikalavimas priteisti 24 500 Eur skolą iš atsakovo Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo visiškai patenkintas. Todėl 551 Eur žyminis mokestis ir ½ bylinėjimosi išlaidų, patirtų Alytaus apylinkės teismo bei apeliaciniame procese – 1 725 Eur – (3 450 / 2) priteistina iš atsakovo trečiajam asmeniui. Likusios trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos (4 427 Eur) priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Nežiūrint to, kad teismas nepripažino ieškovės ir atsakovo solidariais skolininkais pagal paskolos sutarties prievolę, trečiajam asmeniui sprendimu priteisiama visa prašoma priteisti skola. Todėl, skirstant bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad patenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų. Iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiama 50,51 procento reikalaujamos priteisti skolos (32 910,26 / 65 150,76 x 100), iš atsakovo – 49,49 procento. Todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiama 2 236,08 Eur, iš atsakovo – 2 190,92 Eur.

Šalių reikalavimai, dėl kurių Alytaus apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, buvo patenkinti tokiomis proporcijomis: ieškovės – 50 procentų, atsakovo – apie 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu visas šalių turtas yra padalijamas iš esmės pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, teismas laiko, jog patenkinta 90 procentų ieškovės reikalavimų bei 70 procentų atsakovo reikalavimų. Taigi, vidutiniškai patenkinta 70 procentai ieškovės reikalavimų ((50+90) / 2) bei 70 procentų atsakovo reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal abiejų šalių tenkintų ir atmestų materialiųjų reikalavimų vidurkį (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-555/2019). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 12 275,90 bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 18 033,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikant šalims priteistinų išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 5 757,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Padalyti ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrą santuokoje įgytą turtą taip:

Ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti:

32/100 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

kilnojamuosius daiktus: 1) virtuvėje esančius šaldytuvą, orkaitę, mikrobangų krosnelę, kaitlentę, gartraukį, akmens masyvo baldų stalviršį, šviestuvą, virtuvinį spintelių komplektą, šviestuvą (3 vnt.); 2) I aukšto vonios kambaryje esančius praustuvo spintelę, veidrodį; 3) II aukšto vonios kambaryje esančius baldus; 4) kitą turtą: dviratį Focus, dviratį Cube, žoliapjovę.

Atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti:

32/100 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

kilnojamuosius daiktus: 1) svetainėje esančius šviestuvą, kilimą; 2) koridoriuje esančius šviestuvą, veidrodį, spintą (su veidrodžiu), spintą (be veidrodžio); 3) valgomajame esančius stalą, kėdes, šviestuvą; 4) skalbykloje esančius džiovyklę, skalbimo mašiną; 5) kambariuose esančius komodą su stalčiais, šviestuvą; 6) kitą turtą: dujinį lauko šviestuvą, lentynas garaže (3 vnt.), automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensacijas:

6 316,39 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų 39 ct) už ieškovės asmeninio turto pagerinimą;

61,28 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 28 ct) už nelygiomis dalimis padalytą turtą;

1 986,77 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 77 ct) kredito įmokų;

638,31 Eur (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 31 ct) sumokėtų komunalinių mokesčių išlaidų.

Priteisti atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 757,91 (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens D. U. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam asmeniui D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

32 910,26 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų dešimties eurų 26 ct) skolą;

penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos pagal patikslintą trečiojo asmens savarankišką reikalavimą iškėlimo dienos (2022 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2 236,08 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

32 240,50 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 50 ct) skolą;

penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos pagal patikslintą trečiojo asmens savarankišką reikalavimą iškėlimo dienos (2022 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4 466,92 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovės D. S. naudai iš atsakovo S. S. 952,38 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 38 ct) eksploatacinių išlaidų nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 31 d. pavedimu.

Grąžinti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) avanso už ekspertizę dalį, sumokėtą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.