- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-691-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44295-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ž. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. B., Ž. N. yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), o S. Š. – BK 182 straipsnio 1 dalyje, grąžinta prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant 3 mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. B., Ž. N. yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 1981 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), o S. Š. – BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. N1-2449-548/2020 prokurorui, nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant 3 mėnesių terminą. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu S. Š. buvo nepilnametis, todėl pareiškiant įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam turėjo būti privalomai skiriamas gynėjas, tačiau šie veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti. Be to, kaltinamajame akte nėra nurodytas kaltinamojo gynėjo vardas ir pavardė.
Šalies argumentai
3. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ž. K. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir bylą perduoti teismui nagrinėti.
3.1. Skunde nurodė, jog būtinas gynėjo skyrimas nepilnamečiui asmeniui yra sietinas su tokio asmens socialine branda, gyvenimiškąja patirtimi, o asmuo sulaukęs pilnametystės (18 metų) įstatymiškai jau yra laikomas socialiai subrendęs, gebantis įvertinti savo interesų spektrą ir poreikį su gynėju ar be gynėjo įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. S. Š. atsisakius gynėjo, jis ir nebuvo paskirtas. Kadangi gynėjas nebuvo paskirtas, todėl kaltinamajame akte ir nebuvo nurodytas gynėjo vardas ir pavardė.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas ne tik konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, bet ir paaiškinti, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju teismo nutartyje nurodomas pažeidimas gali būti ištaisytas teisme nutartimi kaltinamajam S. Š. paskyrus gynėją.
3.3. Prokuroras pažymi, jog teismas nurodė netinkamą bylos perdavimo prokurorui pagrindą, numatytą BPK 254 straipsnio 3 dalyje, kuris taikytinas jau bylos nagrinėjimo teisme procesinėje stadijoje, o šios nutarties priėmimas vyko pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme procesinėje stadijoje, todėl šio veiksmo pagrindas yra BPK 234 straipsnio 2 dalis.
4. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ž. K. skundas tenkinamas.
5. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
6. Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, kaip teisingai pažymėjo prokuroras, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto turinio sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi bylos perdavimą prokurorui grindė tuo, kad kaltinamasis S. Š. inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl pareiškiant įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam turėjo būti privalomai skiriamas gynėjas. Pažymėjo, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją.
8. Apeliacinis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame išties nėra nurodytas kaltinamojo S. Š. gynėjas. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją. Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Š. atsisakė gynėjo ir jam nebuvo skiriamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas. Tuo remiantis, ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pagrįstai kaltinamajame akte nenurodė S. Š. gynėjo, kadangi jo ikiteisminiame tyrime nedalyvavo.
9. Nesutiktina ir su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pranešimas apie įtarimą S. Š. turėjo būti įteikiamas tik privalomai dalyvaujant gynėjui, kadangi įtariamasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Pažymėtina, kad S. Š. apklausiant įtariamuoju 2020 m. birželio 12 d. jis jau buvo pilnametis, todėl, kaip teisingai pažymėjo prokuroras skunde, jis jau turėjo teisę pats priimti sprendimą dėl gynėjo dalyvavimo reikalingumo. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad kaltinamajame akte nėra nurodyti kaltinamojo gynėjo duomenys, ypatingai akcentuojant tai, kad gynėjas nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, nelaikytina pagrindu konstatuoti, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai. Juo labiau, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, esant reikalui, kaltinamajam S. Š. bus paskirtas gynėjas ir kaltinamasis turės teisę duoti paaiškinimus, parodymus, dalyvaujant gynėjui. Be to, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme bus tiriami ir vertinami visi byloje esantys duomenys ir, atitinkantys BPK 20 straipsnio normas, bus pripažįstami įrodymais (tame tarpe bus vertinami ir kaltinamojo duoti parodymai).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Minėta, kad teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Vis dėlto, tokių aplinkybių nenustatė aukštesnės instancijos teismas. Bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl kaltinamojo akto neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimams, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui ir netrukdo bylos nagrinėti iš esmės. Tuo remiantis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis pripažintina kaip nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ž. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, o baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.