Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jeremičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovui K. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,L. B.“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,G. C.“ išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2023 m. birželio 20 d. ieškiniu (CBP-9957), patikslintu 2023 m. rugsėjo 11 d. (DOK-108602) prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę B. pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų M. A. B., V. S. B. ir D. D. B. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių M. A. B., V.S. B., D. D. B. išlaikymui po 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovo 13 314,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 6) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas; 7) padalinti santuokoje įgytas prievoles, nustatant, kad: ieškovė asmeniškai vykdo įsipareigojimus kreditoriui UAB „L. B.“ pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas asmeniškai vykdo įsipareigojimus kreditoriui UAB G. C.“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovo valstybei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal VGTPT Kauno skyriaus pažymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nurodo, jog jis 2020 m. rudenį išvyko dirbti į užsienį ir nuo tada šeima nesirūpina. Anksčiau į užsienį atsakovas taip pat vykdavo, tačiau susisiekdavo telefonu, per socialinius tinklus, parveždavo pinigų, o šį kartą ryšiai greitai nutrūko ir su juo susisiekti nepavyko.

Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), adresas negalioja nuo 2022 m. birželio 9 d. Šiuo adresu siųsti atsakovui skirti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (DOK-116273). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, nagrinėjusiam ieškovės prašymą dėl privalomosios mediacijos, susisiekti su atsakovu nepavyko. 2023 m. rugsėjo 27 d. teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirbo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 25 d. jau buvo išvykęs, šeima Kalėdas šventė be jo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas būtų mėginęs susisiekti, teikęs paramą sutuoktinei ar išlaikymą nepilamečiams vaikams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas šeimą paliko ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, todėl yra pagrindas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Šalys santuokoje susilaukė trijų nepilnamečių vaikų: M. A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), V. S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. D. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Kur yra atsakovas, nėra žinoma.

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė; nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove; kur šiuo metu yra atsakovas, nėra žinoma; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. A. B., V. S. B. ir D. D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad visais vaikų poreikiais rūpinasi tik ji. Vaikų išlaikymui apytiksliai išleidžia: maistui po 200 Eur kiekvienam; aprangai 200 Eur visiems; mokslo priemonėms – 300 Eur kainavo suruošti dukrą į mokyklą, papildomai po 10 Eur per mėnesį (1 vaikas lanko mokyklą); vitaminams po 50 Eur kiekvienam; vaistams 50 Eur; laisvalaikiui 50 Eur visiems vaikams. Vyriausioji dukra lankė muzikos mokyklą, tačiau dėl lėšų stygiaus, šiuo metu to daryti negali. V. S. B. ir D. D. B. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2023 metais yra 840 Eur, apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurių, pasak ieškovės, ji gauna 408,66 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 248 Eur ((633 Eur x 3 – 408,66 Eur) : 3 : 2 = 248,39).

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju vaikų išlaikymo dydis (po 200 Eur kiekvienam) neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad gauna 408,66 Eur išmokas vaikams, socialinę pašalpą, iš viso pajamos iki 1000 Eur. Vaikų išlaikymui lėšų stinga. Turto neturi. Planuoja grįžti į darbą, mokosi dažytojos specialybės. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2023 m. kovo 22 d. yra registruota užimtumo tarnyboje. Jos gaunamas pajamas sudaro socialinės išmokos, turi įsiskolinimų. Atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba, pajamų negauna, turi įsiskolinimų.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Spręsdamas dėl vaikams iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra jauno amžiaus (33 m.), byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas, darbingumas jam nėra apribotas; 2) atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, taigi prašomo išlaikymo vaikams dydžio neginčijo; 3) šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri rūpinasi jų poreikių tenkinimu; kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Atsakovui nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis riboja galimybes teikti išlaikymą vaikams, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (200 Eur per mėnesį) yra pagrįstas. Ši suma neviršija pusės valstybės nekompensuojamos vaiko poreikių sumos.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13 314,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 25 d. atsakovas jau buvo išvykęs ir išlaikymo vaikams neteikė. Nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, taigi atsakovas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 30 d.) nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus 30 mėn.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėnesesių, taigi trumpesnį nei trejų metų laikotarpį, po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kurio bendra suma būtų 13 500,00 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytus vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl 13 314,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, t. y. po 4 438,00 Eur kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 30 d.) tenkinamas visiškai.

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės, dėl to ginčo nėra.

Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, todėl išlaikymas joms nepriteistinas.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Šalių santuoka įregistruota įregistruota (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, byloje nėra, todėl jų turtui nuo santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) galioja sutuoktinių turto teisinis režimas.

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.118 straipsnio 1 dalies normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 26 punktas).

Registrų duomenimis, nekilnojamojo turto, kelių transporto priemonių ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruota. Duomenų apie šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių ar asmeninės nuosavybės teise valdomą turą, byloje nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė po santuokos sudarymo įgijo įsiskolinimus: UAB ,,L. B.“ (pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); pagal įsipareigojimus pradiniam kreditoriumi UAB „B. k.“ pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos suma – 75,98 Eur) ir (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos suma – 489,51 Eur)). Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą UAB ,,G. C.“ pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prievoles UAB ,,L. B.“ prašė pritesti vykdyti jai, o UAB ,,G. C.“ – atsakovui. Kreditoriai byloje dėl tokių ieškinio reikalavimų prieštaravimų nereiškė, todėl ieškovės reikalavimai dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo tenkinami visiškai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2023 m. kovo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu byloje teikta 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 350,00 Eur (2023 m. spalio 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14549). Žyminis mokestis byloje sudaro 615 Eur už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas), 146,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 146,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 907,00 Eur. Valstybė byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Ieškinį patenkinus visiškai, visos šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo K. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes B., B..

prievoles UAB ,,L. B.“ (pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); pagal įsipareigojimus pradiniam kreditoriumi UAB „B. k.“ pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis ieškovės Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis;

prievolę UAB ,,G. C.“ pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų M. A. B., V. S. B. ir D. D. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. po 4 438,00 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) kiekvienam.

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, 907,00 Eur (devynių šimtų septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Visos šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms – 5662; žyminiam mokesčiui – 5660; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.