- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- e2-331-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00098-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. U. ir G. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) ieškiniu prašo atnaujinti terminą laikant, kad NMA žalos išieškojimą inicijavo 2023 m. birželio 14 d., jei teismas laikytų, jog NMA yra praleidusi ieškinio senaties terminą, bei priteisti iš atsakovo A. V. 194 852,29 Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2011 m. lapkričio 29 d. UAB „Žagarės biokuras“ (buvęs vadovas A. V.) pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška). Pagal 2013 m. sausio 11 d. sudarytos paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 p., įsipareigota įgyvendinti projektą nepažeidžiant paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutartyje numatyta, kad kompensuojama iki 200 000 Eur visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, paramą numatyta suteikti šioms investicijoms: naujai technikai ir įrangai, baldams, skirtiems projekto reikmėms, įsigyti ir įrengti projekto įgyvendinimo vietoje (šiaudų granulių gamybos linija (I–II dalys) 199953,66 Eur; viešinimo išlaidoms (stendas) 46,34 Eur. Pagal paramos sutartį projektą ketinta įgyvendinti 2 etapais iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2013 m. birželio 7 d. pasirašytas susitarimas – visos investicijos buvo pakeistos į konteinerinę biokuro katilinę (200 000 Eur). 2013 m. lapkričio 14 d. NMA atsakovas pateikė mokėjimo prašymą (konteinerinė biokuro katilinė), pagal kurį 2014 m. sausio 31 d. išmokėta 194 852,29 Eur paramos suma. Vykdant projekto priežiūrą, buvo nustatyti padaryti pažeidimai: 1) projektas nebevykdomas; 2) nepasiekti projekto priežiūros rodikliai; 3) įmonė registruota mieste. Dėl nustatytų pažeidimų priimtas sprendimas taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją nutraukiant paramos sutartį, t. y. susigrąžinti 194 852,29 Eur (NMA 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paraiška įvertinta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis bei Administravimo taisyklėmis. Kaip nurodyta Administravimo taisyklių 252 p., pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklėmis.
3. Pažymi, jog pagal Administravimo taisyklių 253.2 p., pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai nesilaikoma su skirta parama susijusių įsipareigojimų (paramos sutarties 25.23 p.). Pagal Administravimo taisyklių 253.4 p., pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai nustojama vykdyti projektą, pažeidžiamos paramos skyrimo ir naudojimo sąlygos nukrypstant nuo patvirtinto projekto biudžeto, nepasiekti projekto uždaviniai, tikslai ir apie tai neinformuota NMA (taip pat numatyta paramos sutarties 25.9 p.). Pagal Administravimo taisyklių 253.13 p., pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pažeidžiamos kitos paramos skyrimo ir naudojimo sąlygos (paramos sutarties 25.24 p.). Administravimo taisyklių 5.9 p. numatyta, kad agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Remiantis Administravimo taisyklių 175.3 p., atlikdama patikras vietoje NMA siekia įsitikinti, ar projekto pasiekimų naudojimas ar ketinimas naudoti atitinka paramos paraiškoje nurodytus tikslus. Patikra projekto įgyvendinimo vietoje inicijuota 2015 m. gruodžio 1 d., su pareiškėjos atstovais buvo bandyta susisiekti nuo 2015 m. gruodžio 4 d., skambinant kiekvieną dieną po kelis kartus. Susisiekti pavyko 2015 m. gruodžio 9 d., buvo susitarta dėl patikros atlikimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 10 d. Nuvykus į patikrą pareiškėjos atstovas nesugebėjo atrakinti konteinerinės katilinės, nes per klaidą paėmė netinkamus raktus. Buvo sutarta patikrą vietoje atlikti 2015 m. gruodžio 14 d. Tą dieną buvo patikrinta konteinerinė katilinė. Po patikros su pareiškėjos atstovu buvo susitarta, kad kitą dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 15 d., pareiškėjos direktorius atvyks į NMA Kontrolės departamento teritorinį patikrų vietoje skyrių su reikalingais patikrai atlikti dokumentais ir pasirašys užpildytą patikros vietoje ataskaitą. Tačiau sutartą dieną niekas neatvyko, telefonu susisiekti nepavyko. Elektroniniu paštu buvo atsiųsta šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. 2015 m. gruodžio 16 d., 7 val. 30 min. buvo parašytas elektroninis laiškas, kad jeigu iki 2015 m. gruodžio 16 d., 9 val., niekas neatvyks pasirašyti ataskaitos ir nepateiks trūkstamų dokumentų, ataskaita bus užpildyta vadovaujantis tais dokumentais, kurie buvo gauti be jų parašo.
4. Nurodo, jog atliekant patikrą vietoje nustatyta, kad įsigyta investicija (konteinerinė katilinė) stovi teritorijoje, esančioje kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. toje pačioje vietoje, kurią nustatė NMA nepriklausomi ekspertai ir ją aprašė 2015 m. rugsėjo 3 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis ekspertų ataskaita, žemės sklypas, ant kurio stovi katilinė, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, todėl teisė naudotis žemės sklypu negali būti tinkama tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atliekant patikrą vietoje nustatyta, kad investicija - konteinerinė katilinė, yra prijungta prie grūdų džiovyklos, tačiau neveikė ir šilumos neteikė, kadangi, kaip teigė pareiškėjos atstovas, tuo metu užsakovas nereikalavo, pareiškėjos atstovas patikino, kad konteinerinė katilinė yra apdrausta, tačiau draudimo dokumentai ar jų kopijos pateiktos nebuvo. Atsižvelgiant į patikros rezultatus darytina išvada, kad nors patikros vietoje metu užfiksuota, jog už paramos lėšas įsigyta konteinerinė katilinė sujungta vamzdžiais su grūdų džiovykla, tačiau ji realiai neveikia. Ieškovė nenustatė nė vieno atvejo, kad įranga (konteinerinė katilinė) būtų veikusi: 2013 m. gruodžio 16 d. atliekant patikrą vietoje patikrintos įsigytos investicijos (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nustatyta, kad įranga neveikia; 2015 m. kovo 4 d. atliekant patikrą vietoje patikrintos įsigytos investicijos (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nustatyta, kad įranga neveikia; 2015 m. kovo 16 d. atliekant patikrą vietoje (patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad konteinerinės adresu: (duomenys neskelbtini), nėra. Nustatyta, kad katilinė stovi (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „D. S.“ teritorijoje. Patikros metu įranga neveikė (remiantis padarytomis fotonuotraukomis įranga nebuvo prie nieko pajungta).
5. Pažymi, jog UAB „Žagarės biokuras“: 1) 2013 m. balandžio 22 d. su UAB „Ener Group Lt“ sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šilumos energijos tiekimo pirkėjo nurodytame šilumos tiekimo taške (preliminarus šilumos kiekis per metus – 4 850 000 kWh). Vadovaujantis šios sutarties 6.2.16 p., šilumos tiekėjas „įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti šilumą, išskyrus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis nustatytus atvejus ir laikotarpius, kada šilumos tiekimas gali būti stabdomas šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių remonto arba profilaktinių patikrinimo darbams, suderinus su Šilumos vartotoju“. Apie šilumos tiekimą UAB „Ener Group Lt“ NMA neturi jokios informacijos; 2) 2013 m. spalio 22 d. tarp UAB „Žagarės biokuras“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) A. V., ir UAB „Laneta“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šilumos energijos pirkimo ir pardavimo (preliminarus šilumos kiekis per metus – 4 850 000 kWh) nuo 2013 m. gruodžio 15 d. Pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria pareiškėja šildė patalpas UAB „Laneta“ už 2 803,52 Eur, tačiau UAB „Laneta“ patalpų šildyti netikslinga, nes patalpos yra atviros; 3) 2014 m. rugsėjo 8 d. su UAB „Rorio statyba“, atstovaujamos A. P., buvo sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šios sutarties 6.2.13 papunkčiu, „šilumos tiekėjas (UAB „Žagarės biokuras“) įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti šilumą, išskyrus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis nustatytus atvejus ir laikotarpius, kada šilumos tiekimas gali būti stabdomas šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių remonto arba profilaktinių patikrinimo darbams, suderinus su Šilumos vartotoju“. Ieškovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos UAB „Rorio statyba“ pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 602,88 Eur sumos, PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „Rorio statyba“ pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 511,74 Eur sumos bei PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „Rorio statyba“ pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 926,37 Eur sumos; 4) 2015 m. balandžio 6 d. su UAB „D. S.“, atstovaujamos direktoriaus V. K., buvo sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria šiluma turėjo būti tiekiama nuo 2015 m. birželio 1 d. Vadovaujantis šios sutarties 7.1 p., „šiluminės energijos tiekimas gali būti sustabdomas dėl Šilumos vartotojo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo tik išimtiniais atvejais, kai dėl Šilumos vartotojo savavališko neveikimo Šilumos tiekėjas gali patirti nuostolių“. Apie šilumos tiekimą UAB „D. S.“ ieškovė neturi jokios informacijos.
6. Nurodo, jog nenustatė nė vieno atvejo, kad įranga veikia. Ieškovei taip pat buvo pateikta: PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria šildė patalpas UAB „Laneta“ už 2 803,52 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria šildė patalpas UAB „Ingepa“ už 4 205,28 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta pareiškėjos už objektą (duomenys neskelbtini) (betoninių konstrukcijų džiovinimas) dėl 8 883,59 Eur sumos, PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta pareiškėjos už objektą (duomenys neskelbtini) (betoninių konstrukcijų džiovinimas) dėl 17 768,28 Eur sumos. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta pareiškėjos už šildymą dėl 84 888,98 Eur sumos. Mano, jog veikla nebuvo vykdoma, o pridėti išlaidas pagrindžiantys dokumentai neįrodo fakto, kad už paramos lėšas įsigyta įranga (konteinerinė katilinė) veikia ir tiekia šilumą (nepateikti šilumos tiekimo aktai, kiti šilumos tiekimą pagrindžiantys dokumentai). Veiklos nevykdymo faktas apėmė veiklą nuo 2013 m. iki 2015 m. kovo mėn., o po to ieškovė informavo pareiškėjos atstovą, kad yra pradėtas pažeidimo tyrimas. Todėl šiuo atveju svarbus 2013 m. – 2014 m. projekto vykdymo laikotarpis. Paraiškoje (patikslinti duomenys 2013 m. gegužės 16 d. raštu (reg. 2013 m. gegužės 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini))) buvo numatyta pasiekti tokius rodiklius: 2013 m. planuota pagaminti ir parduoti 1 012 500 kWh (produkcija – karšto vandens gamyba šildymo ir kitais tikslais); 2014 m. planuota pagaminti ir parduoti 4 200 000 kWh (produkcija – karšto vandens gamyba šildymo ir kitais tikslais); 2015 m. planuota pagaminti ir parduoti 4 350000 kWh (produkcija – karšto vandens gamyba šildymo ir kitais tikslais); 2016 m. planuota pagaminti ir parduoti 4 850 000 kWh (produkcija – karšto vandens gamyba šildymo ir kitais tikslais). Pagrindinis projekto tikslas – karšto vandens gamyba kaimo vietovėje šildymo tikslais panaudojant pakaitinį kurą (šiaudų granules), šalutinius žemės ūkio produktus ar kitas nepavojingas atliekas, užtikrinant naujų darbo vietų sukūrimą kaimo gyventojams bei papildomas pajamas ūkininkams. Įmonė planavo įsigytą konteinerinę katilinę sumontuoti šilumos pirkėjo nurodytoje tokiai veiklai pritaikytoje vietoje. Konteinerinė katilinė pasirinkta todėl, jog visi pagrindiniai katilinės agregatai bus sumontuoti konteineryje, ją nesudėtinga prijungti prie esančių šilumos tinklų, taip pat nereikia atlikti jokių papildomų statybos darbų, o jei reikia, konteinerinę katilinę galima atjungti nuo šilumos tinklų bei pervežus sumontuoti kitoje kaimiškoje vietovėje. Konkreti konteinerinės katilinės pastatymo ir prijungimo prie tinklų vieta bus pasiūlyta šilumos pirkėjo, tačiau tai bet kuriuo atveju bus kaimiška vietovė. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes (už paramos lėšas įsigyta įranga neveikia, atliekant patikras vietoje nustatyta, kad projektas nevykdomas), vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.4 p. („nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros“) nustatytas pažeidimas. Taigi, projektas nevykdomas taip, kaip numatyta paraiškoje/verslo plane, t. y. iš esmės nevykdomas projektas, todėl taikoma 100 procentų paramos susigrąžinimo sankcija, susigrąžinant visą išmokėtą 194 852,29 Eur paramos sumą bei nutraukiant paramos sutartį.
7. Nurodo, jog 2013 m. lapkričio 13 d. gauta galutinė metinė projekto ataskaita (pateikta atsakovo) įvertinta neigiamai, tačiau įvertinus tai, kad veikla vykdyta mažiau nei 12 mėnesių, raštas dėl nepasiektų rodiklių nebuvo rašomas, o byla administruojama toliau. Vertinant ataskaitą už 2014 m. (atsakovo ieškovei pateikta 2015 m. balandžio 30 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai. Tiriant pažeidimą parengtas 2015 m. liepos 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nepasiekti planuoti rodikliai: planuotos pardavimo pajamos buvo pasiektos tik 39,31 procentų (paraiškoje buvo planuota gauti 340 593 Eur, 2014 m. gauta 133 892,00 Eur), vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius – 44,44 procentai (paraiškoje buvo planuota 9, 2014 m. pasiekta 4). Neįgyvendintas projekto prioritetinis kriterijus – įgyvendinus projektą sukuriama daugiau darbo vietų (ne mažiau kaip 3 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos metų vidutinis metų sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip nurodyta paraiškoje). Paraiškoje buvo nurodyta, kad 2014 m. vidutinis metų sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius bus 9. Pažymi, kad per 2014 m. darbuotojų skaičius nuolat kito (nuo 1 iki 9 darbuotojų), tačiau nustatytas vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius – 44,44 procentai, todėl aišku, kad šis rodiklis nepasiektas. Nevykdant projekte numatytos veiklos taip, kaip numatyta paramos sutartyje, pažeisti paramos sutarties 17.1, 17.13 punktai.
8. Pažymi, jog atliekant pažeidimo tyrimą, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis (2015 m. liepos 21 d.), nustatyta, kad pareiškėja nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. spalio 21 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. spalio 22 d. įmonė registruota (duomenys neskelbtini), nors korespondencijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. gruodžio 18 d. įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Įregistravusi įmonę mieste, pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.8 papunkčio („labai maža įmonė įregistruota ir veikia kaimo vietovėje, t. y. vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. Savivaldybių centrai nepriskiriami prie vietovių, tinkamų paramai gauti“) ir Įgyvendinimo taisyklių 21.12 papunkčio („pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo bent penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Leidimą įkeisti turtą kredito įstaigoms Agentūra gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paramos paraiškoje kredito įstaigos suteiktą paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių. Agentūros sprendimu pareiškėjui gali būti leista įkeisti paramos lėšomis įsigytą turtą tik tai kredito įstaigai, kuri suteikė paskolą projektui įgyvendinti. Už paramos lėšas įsigytas turtas negali būti įkeistas kitiems paskolas projektui įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims“) nuostatas. Nepriklausomai nuo to, kad vėliau pareiškėja įregistruota kaimo vietovėje, pažeidimas dėl buvusio registravimo mieste savaime nepasinaikino pasikeitus registravimo faktui.
9. Nurodo, jog sprendimas taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją dėl nustatytų pažeidimų (projektas nevykdomas taip, kaip numatyta paraiškoje/verslo plane, t. y. iš esmės nustota vykdyti projektą, nepasiekti projekto priežiūros rodikliai, įmonė registruota mieste), t. y. susigrąžinti 194 852,29 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį, priimtas ir sankcijos pritaikytos vadovaujantis Administravimo taisyklių 190 punktu, 197.3.1 papunkčiu, 197.3.2 papunkčiu, 197.3.13 papunkčiu, 197.3.14 papunkčiu, 253.2 papunkčiu, 253.4 papunkčiu, 253.13 papunkčiu; Įgyvendinimo taisyklių 20.12 papunkčiu, 21.8. papunkčiu, 67 punktu; paramos sutarties 5.5 papunkčiu, 17.1 papunkčiu, 17.13 papunkčiu, 19.1 papunkčiu, 25.4 papunkčiu, 25.8 papunkčiu, 25.23 papunkčiu.
10. Pažymi, jog 2016 m. birželio 29 d. gavo pareiškėjos administratoriaus (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad 2016 m. gegužės 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nuspręsta pareiškėjai iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirta UAB „MaxContract“. Ieškovė 2016 m. liepos 11 d. pateikė kreditorinį reikalavimą dėl 195 091,86 Eur sumos (skola 194852,29 Eur su palūkanomis, apskaičiuotomis nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. įskaitytinai). Ieškovės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas. Pareiškėja išregistruota 2020 m. birželio 17 d. Bankrotas pareiškėjai inicijuotas kiek daugiau nei po 2 mėnesių nuo ieškovės sprendimo priėmimo. Mano, kad UAB „Žagarės biokuras“ buvo įsteigta tikslu ne vykdyti veiklą, o pasisavinti skirtas paramos lėšas, nes iš karto po įmonės įsteigimo pateikta paraiška (po 8 dienų), o bankrotas iškeltas iškart po ieškovės sprendimo priėmimo (po daugiau kaip 2 mėnesių). UAB „Žagarės biokuras“ (pareiškėja) įsteigta (duomenys neskelbtini) Paraiška pateikta 2011 m. lapkričio 29 d.
11. Nurodo, jog per visą įmonės veiklos laikotarpį įmonei vadovavo penki asmenys: A. B. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), šis asmuo teikė ir UAB „Žagarės inžinerija“ paraišką (UAB „Žagarės inžinerija“ įsteigta 2012 m. sausio 25 d., paraiška pateikta 2012 m. sausio 30 d.) ir vadovavo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. spalio 10 d.; D. B. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)); atsakovas A. V. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), jam vadovaujant buvo sudaryta sutartis su UAB „Laneta“, kurią atstovavo A. V. (dėl patalpų šildymo), nors UAB „Laneta“ patalpos buvo atviros. Atsakovas taip pat vadovavo ieškovės Sprendime nurodytose susijusiose įmonėse – UAB „Ingepa“, UAB „Sanomis“ (iš kurių visų priimti sprendimai dėl paramos susigrąžinimo); V. U. (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. gruodžio 17 d.); G. R. (nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)).
12. Mano, jog esminis momentas šiuo atveju yra tai, kas vadovavo įmonei, kai buvo nevykdyta įmonės veikla bei nepasiekti rodikliai, t. y. dalykas, dėl kurio priimtas ieškovės Sprendimas. Ieškovės Sprendime nurodytas pažeidimas – veiklos nevykdymas – konstatuotas dėl 2014 metų (2013 m. rodikliai nepasiekti, nes pilnus 2013 metus projektas nebuvo vykdomas, dėl to pažeidimas nefiksuotas), rodikliai taip pat nebuvo pasiekti 2014 m. Todėl pažeidimai padaryti vadovaujant atsakovui. Projekto veikla nevykdyta vadovaujant atsakovui, kuris žinojo apie įsipareigojimus ieškovei, teikė informaciją ir dokumentus ieškovei apie projekto vykdymą, pats dalyvavo atliekant patikras projekto įgyvendinimo vietoje ir t. t., todėl laiko, kad asmuo, sukėlęs žalą ieškovei ir Europos Sąjungos finansiniams fondams, yra būtent atsakovas.
13. Pažymi, jog atsakovas ieškovei yra pateikęs 2015 m. veiklos planą, pagal kurį planavo šilumos tiekimą: UAB „Rorio statyba“ – paslaugos už 167 864,00 Eur; UAB „Sanomis“ – paslaugos už 121 235,00 Eur (šios įmonės vadovu taip pat buvo ir atsakovas); UAB „Laneta“ – paslaugos už 67875 Eur (vadovas A. V.). UAB „Sanomis“ įregistruota 2011 m. spalio 27 d., o korespondencijos adresas tas pats kaip ir pareiškėjos (UAB „Žagarės biokuras) – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos projekto įgyvendinimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), įgyvendinti projektai (UAB „Laneta“, ŽŪK „Dalksna“, UAB „Ingepa“, UAB „Eslera“, UAB „D&D Group“, UAB „LG Sanomis“), pagal kuriuos po atliktų pažeidimo tyrimų buvo pritaikytos maksimalios sankcijos, t. y. nutrauktos paramos sutartys, susigrąžinant visą išmokėtą paramos sumą. Taigi, matoma, kad vienoje vietoje buvo registruota daug juridinių asmenų, už kurių vadovavimą buvo atsakingi fiziniai asmenys. 2014 m. už projekto įgyvendinimą buvo atsakingas atsakovas – jis tuo metu buvo pareiškėjos vadovas, jis 2015 m. sausio 13 d. raštu įsipareigojo ieškovę nuolatos informuoti apie faktinę konteinerinės katilinės eksploatacijos vietą, teikė vienintelį projekte mokėjimo prašymą, pagal kurį ir buvo išmokėta parama, įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, įrangos pirkimo konkurso dokumentus, prašymus dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo, atsakymus į užklausas ir kt. Ieškovės finansuotos investicijos dėl atsakovo, kuris atstovavo pareiškėją, veiksmų, buvo nenaudojamos ir teiktos sutartys, kurios niekaip neįrodo veiklos vykdymo fakto. Jei atsakovas, veikdamas pareiškėjos vardu, būtų laiku ir tinkamai laikęsis visų įsipareigojimų, esama situacija nebūtų susiklosčiusi, todėl už projekto neįgyvendinimą ir nepasiektus rodiklius atsakingu laikytinas būtent atsakovas, nes veiklos nevykdymas (ar tik vykdymas iš dalies, tačiau vis tiek neįvykdant jo pilna apimtimi) yra neatsakingo ir aplaidaus atsakovo elgesio padarinys.
14. Nurodo, jog patikros vietoje buvo atliekamos: 2013 m. gruodžio 16 d. – tuo metu pareiškėjai vadovavo atsakovas, nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta įranga neveikia (veikla nevykdoma); 2015 m. kovo 4 d. – tuo metu pareiškėjai vadovavo atsakovas, nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta įranga neveikia (veikla nevykdoma); 2015 m. kovo 16 d. – tuo metu pareiškėjai vadovavo atsakovas, nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta įranga neveikia (veikla nevykdoma). Atsakovas vadovavo pareiškėjai iki (duomenys neskelbtini), t. y. iš karto po 2015 m. kovo 16 d. patikros vietoje pareigas nustojo eiti. Atsakovas nei asmeniškai, nei pareiškėjos vardu neinformavo apie veiklos nevykdymą, o priešingai – tai maskavo pateikdamas sutartis, sudarytas su kitomis įmonėmis, bet nepateikė dokumentų dėl realių paslaugų suteikimo (finansiniai apmokėjimo dokumentai). Atsakovas turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, tačiau priešingai, elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, kadangi pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip prisidėjo prie situacijos, kai nebegalima pasiekti projekte išsikeltų tikslų bei rodiklių, o pareiškėja negali grąžinti skolos ieškovei. Ieškinį grindžia CK 2.87, 6.246-6.249 straipsniais.
15. Pažymi, jog VĮ Registrų centro apie juridinius asmenis duomenimis, pareiškėja yra išregistruota 2020 m. birželio 17 d., o ieškovė 2023 m. birželio 13 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo 2023 m. birželio 14 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui atsižvelgus į atsakovo žinomą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi (ši nutartis gauta 2023 m. birželio 19 d.) nurodė, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl NMA civilinis ieškinys yra teismingas ne Panevėžio apygardos teismui. Taigi, ieškovė savo finansinius interesus siekė apginti iki senaties termino pabaigos. Tačiau jei teismas laiko, kad ieškovė praleido senaties terminą, prašo atnaujinti senaties terminą ir laikyti, jog ieškovė civilinį ieškinį inicijavo dar 2023 m. birželio 14 d., kai ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė Panevėžio apygardos teismui.
Atsiliepimas
16. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Žagarės biokuras“ įsteigta 2011-11-21. Įmonės pagrindinė veikla – biokuro gamyba. 2011-11-29 įmonė pateikė paraišką ieškovei gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“. 2013-01-11 įmonė ir ieškovė sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įmonė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės ūkio atliekų panaudojimas pakaitinio kuro gamybai“. 2013-06-07 įmonė ir ieškovė sudarė susitarimą, pagal kurį visos įmonei numatytos investicijos buvo pakeistos į konteinerinę biokuro katilinę. 2013-08-21 atsakovas pradėjo eiti įmonės vadovo pareigas. 2014-01-31 ieškovė išmokėjo įmonei 194 852,29 Eur paramos sumą pagal paramos sutartį. 2015-03-02 atsakovas buvo atšauktas iš įmonės vadovo pareigų. 2016-03-09 ieškovė priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 194 852,29 Eur iš įmonės. 2016-05-25 įmonės kreditoriai nusprendė vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskiriant UAB „MaxContract“. 2016-07-11 ieškovė pateikė įmonės bankroto administratoriui patvirtinti savo 195 091,86 Eur kreditorinį reikalavimą, paprašė įmonės bankroto administratoriaus inicijuoti tyrimą dėl galimo tyčinio įmonės privedimo prie bankroto. 2020-06-17 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
17. Nurodo, jog nors ieškovė laikosi pozicijos, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ji jį skaičiuoja nuo 2020-06-17, kai įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau mano, jog trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016-03-09, kai ieškovė priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir taikyti įmonei išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 194 852,29 Eur. Ieškovė apie savo tariamą teisių pažeidimą (patirtą 194 852,29 Eur žalą) sužinojo ne vėliau kaip 2016-03-09, nes tą dieną ji priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 194 852,29 Eur. Ieškovė vienodais argumentais grindžia ir 2016-03-09 sprendimą, ir ieškinį. Ieškovei gerai buvo žinoma apie neteisminį įmonės nemokumo procesą nuo 2016-05-25, nes ji jau 2016-07-11 pateikė įmonės bankroto administratoriui patvirtinti savo 195 091,86 Eur kreditorinį reikalavimą. Kadangi ieškovė pačios 2016-07-11 prašymu buvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, tai reiškia, kad ieškovė, manydama, jog įmonės bankroto administratorė nepagrįstai nereiškia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo, ji pati galėjo pareikšti jam netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš atsakovo tik 2023-06-20, t. y. praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo 2016-03-09 sprendimo priėmimo dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos susigrąžinimo.
18. Pažymi, jog net jei trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. 2020-06-17, tai vis tiek būtų laikoma, kad ieškovė praleido minėtą ieškinio senaties terminą, nes jį pareiškė teisme tik 2023-06-20. Ieškovė bando pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą tuo, kad ji ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui buvo pareiškusi Panevėžio apygardos teisme jau 2020-06-14, tačiau pastarasis 2023-06-16 nutartimi atsisakė jį priimti tuo pagrindu, kad ieškinys nėra teismingas Panevėžio apygardos teismui. Ieškovė yra valstybinė įstaiga, atstovaujama profesionalių teisininkų, jai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Todėl šiuo atveju neegzistuoja jokios pateisinamos priežastys patenkinti ieškovės prašymą ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą vien dėl to, kad ji suklydo pasirinkdama teismingumą. Ieškovė 2023-06-16 sužinojusi, kad pasirinko netinkamą teismą pareikšdama ieškinį, šią klaidą galėjo ištaisyti tą pačią ar kitą dieną, tačiau ieškinį pakartotinai be jokių pateisinamų priežasčių pareiškė teisme tik 2023-06-20. Taigi, ieškovė, pareikšdama atsakovui šį ieškinį, yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido minėtą ieškinio senaties terminą, dėl to prašo taikyti ieškiniui CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą senaties terminą ir tuo pagrindu jį atmesti.
19. Nesutinka, kad jo atžvilgiu egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreipia dėmesį, kad įmonė buvo ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Sutartiniai teisiniai santykiai pagal sutartį susiformavo tarp ieškovės ir įmonės, o ne kitų asmenų, pvz. atsakovo. Atsakovas įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2013-08-21 iki 2015-03-02, kas reiškia, jog atsakovas nėjo įmonės vadovo pareigų nei sudarant sutartį su ieškove (2013-01-11), nei ieškovei priėmus sprendimą nutraukti sutartį ir susigrąžinti paramos lėšas (2016-03-09), nei įmonei bankrutavus (2016-05-25). Taip pat atsakovas niekada nebuvo įmonės akcininku ir nepriiminėjo akcininko kompetencijai priskirtų klausimų, pvz. dėl įmonės registruotos buveinės adreso pakeitimo. Dėl šių priežasčių ieškovė ieškiniu pasirinko netinkamą atsakovą, nes atsakovas negali būti asmeniškai atsakingas už įmonės neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, kurie kilo net ne jam einant įmonės vadovo pareigas. Įmonės vadovo/dalyvio neteisėtiems veiksmams konstatuoti turi būti nustatyta, jog nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Be to, įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.
20. Mano, jog ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal ieškovės logiką, jei įmonė nepasiekė projekto tikslų, tai jau savaime įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus ir pareigą asmeniškai grąžinti skolą ieškovei. Tačiau įmonės verslo (ne)sėkmę lemia ne tik jos vadovo pareigų atlikimas, bet ir įprasta verslo konkurencija, produkto/paslaugos paklausa ir kiti ekonominiai veiksniai. Atsakovas, eidamas įmonės vadovo pareigas, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Taip pat nėra logiška, kad atsakovas turi būti atsakingas už tariamą žalą, kuri kilo 2016-03-09, nors jis ėjo įmonės vadovo pareigas tik iki 2015-03-02. Teigia, jog šiuo atveju aktualus tinkamas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių taikymas. Taisyklių 28.1.2 papunktyje nustatyta, kad administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo ir priima sprendimą nurašyti tokias lėšas, jeigu administruojančioji institucija gauna duomenis, kad skolininkas (juridinis asmuo) likviduotas ir nėra turto grąžintinoms lėšoms susigrąžinti. Ieškovė ieškinio pareiškimo metu negalėjo nežinoti apie jos, kaip grąžintinas lėšas administruojančios institucijos, veiklą reglamentuojančių Taisyklių nuostatas.
Atsiliepimas
21. Tretieji asmenys V. U. ir G. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
22. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimu NMA ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės valstybei priteista 22,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo esant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytam savarankiškam pagrindui ieškovės ieškiniui atmesti, kitų ieškinio argumentų nevertinant ir dėl jų pagrįstumo nepasisakant.
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu ieškovės NMA įgaliota atstovė A. Č. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
25. Atsakovo A. V. atstovas advokatas T. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
26. Tretieji asmenys V. U. ir G. R. į teismo posėdį pakartotinai nagrinėjant bylą neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
27. (duomenys neskelbtini) įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota UAB ,,Žagarės biokuras“ (toliau – ir bendrovė, ir pareiškėja). Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovei atitinkamais laikotarpiais vadovavo penki vadovai: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – A. B.; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – D. B., nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – atsakovas A. V., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)– V. U., ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (bankroto bylos UAB ,,Žagarės biokuras“ iškėlimo) – G. R..
28. NMA ir UAB „Žagarės biokuras“ 2013 m. sausio 11 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Žagarės biokuras“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės ūkio atliekų panaudojimas pakaitinio kuro gamybai“ nepažeisdama šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Sutarties 1.1 punktas). Pagal 2013 m. birželio 7 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie Sutarties ieškovė įsipareigojo bendrovei išmokėti 690 560 Lt paramos projektui įgyvendinti. UAB „Žagarės biokuras“ buvo išmokėta paramos suma, kuri sudaro 194 852,29 Eur, bendrovė veiklai vykdyti įsigijo konteinerinę biokuro katilinę.
29. 2016 m. kovo 9 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl UAB „Žagarės biokuras“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“) susigrąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovė priėmė sprendimą taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Sprendimas taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją buvo priimtas dėl nustatytų pažeidimų (projektas nevykdomas taip, kaip numatyta paraiškoje/verslo plane, t. y. iš esmės nustota vykdyti projektą, nepasiekti projekto priežiūros rodikliai, įmonė registruota mieste), t. y. sprendimas susigrąžinti 194 852,29 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį priimtas ir sankcijos pritaikytos vadovaujantis Administravimo taisyklių 190 punktu, 197.3.1 papunkčiu, 197.3.2 papunkčiu, 197.3.13 papunkčiu, 197.3.14 papunkčiu, 253.2 papunkčiu, 253.4 papunkčiu, 253.13 papunkčiu; Įgyvendinimo taisyklių 20.12 papunkčiu, 21.8. papunkčiu, 67 punktu; paramos sutarties 5.5 papunkčiu, 17.1 papunkčiu, 17.13 papunkčiu, 19.1 papunkčiu, 25.4 papunkčiu, 25.8 papunkčiu, 25.23 papunkčiu.
30. Kaip nurodė atsakovo atstovas ir ieškovės atstovė to neginčijo (rašytiniai duomenys nepateikti), 2016-05-25 bendrovės kreditoriai nusprendė vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskiriant UAB „MaxContract“. 2016-07-11 ieškovė pateikė bankroto administratorei patvirtinti savo 195 091,86 Eur kreditorinį reikalavimą, paprašė bendrovės bankroto administratorės inicijuoti tyrimą dėl galimo tyčinio įmonės privedimo prie bankroto.
31. 2020 m. kovo 6 d. UAB „Žagarės biokuras“ kreditorių susirinkime (protokolas Nr. 11) patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, priimtas sprendimas dėl UAB „Žagarės biokuras“ įmonės pabaigos. Galutinės bankroto ataskaitos duomenimis, vienintelis bendrovės ilgalaikis turtas, įgytas už paramos lėšas, - konteinerinė biokuro katilinė, parduota už 7 113,78 Eur, šios lėšos panaudotos bankroto administravimui, o kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui lėšų nepakako. 2016-08-10 bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma sudarė 202 004,85 Eur, įkeitimu užtikrinti finansiniai reikalavimai sudarė 2 257,45 Eur, I eilės kreditoriniai reikalavimai sudarė 4 234,98 Eur, II eilės kreditoriniai reikalavimai sudarė 195 091,86 Eur (ieškovės kreditorinis reikalavimas), III eilės kreditoriniai reikalavimai sudarė 420,56 Eur.
32. UAB „Žagarės biokuras“ 2020 m. birželio 17 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
33. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, bendrovėje nuo 2019-05-30 iki 2020-06-17 buvo vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, bendrovė 2020-06-17 likviduota bankrutavus ir išregistruota iš registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadovo pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo atsakovas A. V., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – V. U., o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – G. R..
34. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo V. U. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Žagarės biokuras“ vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2015 metų pavasario, vadovu buvo apie 7-8 mėnesius. Prieš tai jis taip pat dirbo bendrovėje. Pradėjus eiti vadovo pareigas žinojo, kad įmonė turi skolų, taip pat žinojo apie vykdomą projektą, dalyvavo 2015 metų pradžioje ieškovės atliktame patikrinime. Patikrinimo metu konteinerinė katilinė buvo veikianti, bendrovė šildymą tiekė UAB „Laneta“. Tačiau patikrinimo metu katilinė nebuvo įjungta, nes tuo metu orai jau buvo atšilę ir UAB „Laneta“ šildymo tiekti nereikėjo, katilinę šildymui pajungdavo pagal poreikį. UAB „Laneta“ statinys, į kurį buvo tiekiama šiluma, buvo uždaras. Jo vadovavimo laikotarpiu šildymas dar buvo tiekiamas UAB „Ingepa“, tačiau vėliau tiekė tik UAB „Laneta“. Kadangi jis pradėjo bendrovei vadovauti pavasarį, bandė ieškoti klientų, tačiau dėl atšilusių orų klientų surasti nepavyko. Šildymo paslaugos, pasibaigus šaltam sezonui, buvo nepaklausios, todėl sutartyje su ieškove nurodyti rodikliai buvo nepasiekti, o įdarbinti daugiau darbuotojų buvo netikslinga, nes nebuvo darbo. Bendrovė todėl ir bankrutavo, jog nepavyko rasti klientų, kuriems būtų reikėję šildymo paslaugų.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys netenkinamas.
35. Aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių kontekste ieškovė 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui A. V. kaip buvusiam bankrutavusios ir išregistruotos UAB ,,Žagarės biokuras“ vadovui, prašydama priteisti iš atsakovo 194 852,29 Eur sumą, kurią buvo nuspręsta susigrąžinti iš UAB „Žagarės biokuras“ ir kurios nėra galimybės išieškoti iš bendrovės, nes ji yra bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškinio reikalavimą ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, jog atsakovas, būdamas UAB „Žagarės biokuras“ vadovu, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą jo civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovės teigimu, atsakovas, kaip pareiškėjos direktorius ginčui aktualiu laikotarpiu, turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti projektą, pasiekti nustatytus projekto uždavinius ir tikslus, įvykdyti numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais, o neįvykdęs šių pareigų atsakovas privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą. Atsakovas su pareikštu ieškinio reikalavimu nesutinka nurodydamas, jog nėra jo civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi bendrovės veikla buvo nuostolinga, taip pat atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl buvusio bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos bendrovės vadovo civilinės atsakomybės šios bendrovės kreditorei, t. y. kreditorė reiškia tiesioginį ieškinį buvusiam UAB „Žagarės biokuras“ vadovui.
Dėl buvusio bendrovės (išregistruotos iš Juridinių asmenų registro) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos bendrovės kreditorei, sąlygų
36. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis), juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.).
37. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
38. Spręsdamas ginčą dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta (žr. šio sprendimo 30 punktą), kad paramos gavėja 2016 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime priėmė sprendimą pripažinti UAB „Žagarės biokuras“ bankrutuojančia, bankroto procedūrą vykdant ne teismo tvarka, bankroto administratore paskiriant UAB „MaxContract“. 2016 m. liepos 11 d. NMA pateikė bankroto administratorei tvirtinti 195091,86 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas kaip II eilės finansinis reikalavimas. 2020 m. birželio 17 d. UAB „Žagarės biokuras“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pardavus vienintelį bendrovės turėtą ilgalaikį turtą – už paramos lėšas įsigytą konteinerinę biokuro katilinę, gautos lėšos buvo panaudotos bankroto administravimui, o visi kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir NMA 195 091,86 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas, liko nepatenkinti. Taigi, darytina išvada, jog UAB „Žagarės biokuras“ pati nebegali patenkinti kreditorės reikalavimų, dėl to yra sąlyga atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, subsidiariajai civilinei atsakomybei kilti, o ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui.
40. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir/ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).
41. Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
42. Kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, todėl būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad bendrovės vadovas ir (ar) dalyvis jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo šio specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020). Tiesioginės įmonės vadovo/dalyvio atsakomybės taikymo sąlygos negali būti pernelyg išplėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).
44. Nagrinėjamu atveju nesant konstatuoto tyčinio BUAB ,,Žagarės biokuras“ bankroto, spręstina dėl pirmojo atvejo tiesioginiam ieškiniu reikšti buvimo/nebuvimo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).
45. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumui įvertinti teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai: ar atsakovas padarė tiesioginę žalą kreditorei ieškovei CK 6.263 straipsnio pagrindu; ar atsakovo neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ir ar toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
46. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, kaip neteisėtus atsakovo veiksmus civilinei atsakomybei kilti įvardija tai, kad atsakovas, būdamas pareiškėjos vadovu, kurio žinioje buvo visi įmonės veiklos procesai, finansinė situacija ir įsipareigojimai, neįgyvendino projekto (šilumos tiekimas faktiškai ir nebuvo pradėtas), nebuvo pasiekti projektuose numatyti tikslai ir rodikliai, nors žinojo, kad veiklos stabdymą neįgyvendinus projektų pilna apimtimi draudžia Administravimo taisyklės, teikė sutartis, sudarytas su kitomis įmonėmis, tačiau NMA patikros vietoje metu nei karto neužfiksavo veikiančios įrangos, o jokių paslaugų tiekimo apmokėjimo įrodymų pareiškėją atstovavęs atsakovas nepateikė, nei asmeniškai, nei pareiškėjos vardu neinformavo apie veiklos nevykdymą, o priešingai – tai maskavo, pateikdamas sutartis, sudarytas su kitomis įmonėmis, bet nepateikė dokumentų dėl realių paslaugų suteikimo (finansiniai apmokėjimo dokumentai). Atsakovas turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, tačiau priešingai, elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, kadangi pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip prisidėjo prie situacijos, kai nebegalima pasiekti projekte išsikeltų tikslų bei rodiklių, o iš to seka, kad pareiškėja negali grąžinti skolos NMA ir atsiskaityti su savo kreditoriais.
47. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą dėl NMA patirtos žalos.
48. Kaip minėta, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
49. Taigi, siekiant nustatyti, ar buvęs UAB „Žagarės biokuras“ vadovas gali būti laikomas atsakingu už bendrovės negrąžintą paramą ieškovei, teismas vertina atsakovo veiksmus sudarant ir vykdant paramos sutartį bei naudojant projektui įgyvendinti skirtas lėšas, kartu tirdamas priežastis, dėl kurių projektas nebuvo įgyvendintas.
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Žagarės biokuras“ ir ieškovė NMA 2013 m. sausio 11 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pasirašymo metu UAB „Žagarės biokuras“ vadovu buvo kitas asmuo, o ne atsakovas. Pagal paramos sutartį UAB „Žagarės biokuras“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žemės ūkio atliekų panaudojimas pakaitinio kuro gamybai“ (toliau – ir Projektas). Pagal paramos sutartį Projektą ketinta įgyvendinti 2 etapais iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2013 m. birželio 7 d. pasirašytas susitarimas – visos investicijos buvo pakeistos į konteinerinę biokuro katilinę (200 000 Eur). 2013 m. lapkričio 14 d. atsakovas ieškovei pateikė mokėjimo prašymą (konteinerinė biokuro katilinė), pagal kurį 2014 m. sausio 31 d. išmokėta 194 852,29 Eur paramos suma.
51. Byloje nėra ginčo, jog paramos gavėja, įgyvendindama Projektą, įsigijo konteinerinę biokuro katilinę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad paramos gavėja UAB „Žagarės biokuras“ nustojo vykdyti projektą, neįvykdė paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, negalėjo pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų. 2013 m. gruodžio 16 d. (dar NMA neatlikus mokėjimo paramos gavėjai), 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. (jau bendrovei vadovaujant kitam vadovui) atliktų patikrų metu nenustatyta, kad investicija - konteinerinė katilinė, veiktų.
52. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2014 metus nustatyta, jog UAB „Žagarės biokuras“ dirbo nuostolingai, kaip ir praėjusiais metais.
53. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.12 papunktį, pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo bent penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Veiklos nevykdymas yra pažeidimas pagal Administravimo taisyklių 187 ir 190 punktus ir Įgyvendinimo taisyklių 21.12 papunktį. Ieškovė teigia, kad nustojusi vykdyti Projektą, paramos gavėja nepasiekė nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų, patikrų vietoje metu nustatyta, kad veikla nevykdoma.
54. Atsakovas iš esmės savo teiginius, dėl ko nebuvo pasiekti Projekte nustatyti uždaviniai ir tikslai, argumentuoja tuo, jog šildymo paslaugos buvo nepaklausios, nepavyko rasti tokio klientų skaičiaus, kad pasiekti paraiškoje dėl paramos tiekimo numatytų rodiklių, sukurti numatytų darbo vietų. Ieškovė gi teigia, jog išvis veikla bendrovėje nebuvo vykdoma, sutartys dėl šilumos tiekimo sudarytos tarp susijusių asmenų, be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros būtų apmokėtos.
55. Tačiau net ir darant išvadą, jog UAB „Žagarės biokuras“ veikla buvo organizuojama nepakankamai gerai, teismo vertinimu, bendrovės veiklos netinkamo organizavimo aplinkybė, kaip ir Projekto tikslų bei rodiklių nepasiekimas, savaime neleidžia konstatuoti atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, UAB „Žagarės biokuras“ veiklai esminę įtaką turėjo ne tiek atsakovo veiksmai, kiek pasirinktos veiklos paklausos trūkumas, kadangi neradus pakankamai klientų, akivaizdu, jog buvo neįmanoma pasiekti numatytų tikslų, sukurti naujų darbo vietų, nes, kaip nurodė teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. U., nebuvo darbo. Nors ieškovė teigia, jog patikrų metu nebuvo nustatyta, kad įranga veiktų, visgi atkreiptinas dėmesys, jog minėta įranga buvo mobili, todėl, nesant poreikio, ji galėjo ir neveikti ar tuo metu būti atjungta. Byloje taip pat nėra duomenų apie netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nėra duomenų, kad atsakovas priėmė UAB „Žagarės biokuras“ žalingus ar nepalankius sprendimus, elgėsi neatsargiai ar nerūpestingai, t. y. byloje nėra duomenų, kurie įrodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vadovo civilinės atsakomybės, buvimą.
56. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė esant sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kadangi bylos medžiaga nepatvirtina ieškovės teiginių, jog veikla pagal Projektą nebuvo vykdoma ar buvo nutraukta dėl sąmoningų ir tyčinių atsakovo veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka pirmiau aptartų teismų praktikoje formuluojamų tiesioginio ieškinio kriterijų, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės nurodytus atsakovo veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovę, padariusiais jai individualios žalos, neįrodo specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, todėl nėra pakankamos ieškiniui tenkinti (CPK 185 straipsnis). Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog teikiant prašymą dėl paramos lėšų suteikimo ir sudarant su ieškove paramos sutartį (atkreiptinas dėmesys, jog šiuos veiksmus atliko ne atsakovas, o kitas bendrovės vadovas), atsakovas neketino vykdyti Projekte numatytos veiklos, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei (CPK 178 straipsnis).
57. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl ieškinio senaties termino
58. Atsakovas A. V. prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, jog trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. kovo 9 d., kai ieškovė priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir taikyti bendrovei išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 194 852,29 Eur. Ieškovė apie savo tariamą teisių pažeidimą (patirtą 194852,29 Eur žalą) sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. kovo 9 d., nes tą dieną ji priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį ir taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.
59. Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovo teiginiais, nurodo, jog ieškinio senaties termino nėra praleidusi, nes senaties terminą skaičiuoja nuo paramos gavėjos UAB „Žagarės biokuras“ išregistravimo iš VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro. Paramos gavėja yra išregistruota 2020 m. birželio 17 d., o NMA ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo 2023 m. birželio 14 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui atsižvelgus į atsakovo žinomą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi (ši nutartis NMA gauta 2023 m. birželio 19 d.) nurodė, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (ši atsakovo gyvenamoji vieta NMA nebuvo žinoma), todėl NMA civilinis ieškinys yra teismingas ne Panevėžio apygardos teismui. Taigi, yra matoma, kad NMA savo finansinius interesus siekė apginti iki senaties termino pabaigos. Nurodo, jog šiuo atveju NMA iki pat bendrovės išregistravimo momento galėjo tikėtis, kad bent dalis skolos bus grąžinta, nes vien bankroto procesas nereiškia, jog skolos apskritai nepavyks atgauti.
60. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovė reikalauja atlyginti žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
61. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
62. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti laikomas sprendimų nutraukti paramos sutartis priėmimo momentas (2016 m. kovo 9 d.). Minėta, kad kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlygos yra: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą; 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala; 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Atsižvelgiant į tai svarbu nustatyti, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), kad UAB „Žagarės biokuras“ negali patenkinti kreditoriaus (ieškovės) reikalavimų. Sprendimų nutraukti paramos sutartis priėmimo momentu atsirado UAB „Žagarės biokuras“ prievolė grąžinti paramos sumą, bet tuo metu dar nebuvo žinoma, ar UAB „Žagarės biokuras“ galės patenkinti šį reikalavimą, kadangi bendrovė turėjo ilgalaikio turto - konteinerinę biokuro katilinę, kurios 2015 metų balansinė vertė buvo 225 000 Eur (2020-03-06 protokolas Nr. 11).
63. Kita vertus, jau minėta, kad UAB „Žagarės biokuras“ kreditoriai, tame tarpe ir ieškovė, 2016-05-25 nusprendė vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskiriant UAB „MaxContract“. 2016-07-11 ieškovė pateikė bankroto administratorei patvirtinti savo 195 091,86 Eur kreditorinį reikalavimą. Iš esmės ieškovė buvo pati didžiausia bendrovės kreditorė su 195 091,86 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, o bendrai patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 202 004,85 Eur, taigi, visi sprendimai bankroto procese buvo priimami ieškovės balsų daugumą. 2020 m. kovo 6 d. UAB „Žagarės biokuras“ kreditorių susirinkime (protokolas Nr. 11) patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, priimtas sprendimas dėl UAB „Žagarės biokuras“ įmonės pabaigos. Galutinės bankroto ataskaitos duomenimis, vienintelis bendrovės ilgalaikis turtas, įgytas už paramos lėšas, - konteinerinė biokuro katilinė, parduota už 7 113,78 Eur, šios lėšos panaudotos bankroto administravimui, o kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui lėšų nepakako. Taigi, jau tuomet ieškovei tapo žinoma, kad bendrovė jokio turto nebeturi ir nėra jokios galimybės patenkinti bent dalį reikalavimo sumos, juolab, kad ieškovė buvo II eilės kreditorė. Atitinkamai, ši data (2020 m. kovo 6 d.) laikytina momentu, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiam bendrovės vadovui. Net ir sutinkant, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 14 d. (tą dieną ieškinys pareikštas Panevėžio apygardos teismui), jis vis tiek pateiktas praleidus trejų metu ieškinio senaties terminą. Todėl konstatuotina, jog ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas ir dėl senaties.
Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
64. Jei konstatuojamas ieškinio senaties praleidimo faktas, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį svarstytinas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.
65. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
66. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).
67. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo pareikšti ieškinio atsakovui iki 2023 m. kovo 6 d., kai baigėsi 3 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti. Pažymėtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, turintis teisės specialistų, todėl darytina išvada, kad ieškovė, gindama savo teises, buvo nepakankamai atidi, savo teises įgyvendino nerūpestingai, netgi aplaidžiai. Ieškinį ieškovė pateikė 2023 m. birželio 14 d. – praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo ieškinio senaties termino pabaigos.
68. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas. Valstybė ir jos institucijos civilinėje teisėje veikia lygiais pagrindais su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Vien tos aplinkybės, kad, kaip nurodo ieškovė, neatnaujinus senaties termino susiklostytų aiškiai teisiškai ydinga situacija, kai Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšos, kurios buvo panaudotos ne pagal paskirtį, nebūtų susigrąžintos, o neigiami teisiniai padariniai tokiu atveju tektų pačiai valstybei ir mokesčių mokėtojams, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Vidinis galimai netinkamas darbo organizavimas, neužtikrinant savalaikio dalyvavimo procesuose, yra rizikos prisiėmimas, už kurį neatsako kiti civilinės apyvartos dalyviai.
69. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis bei objektyviomis, t. y. nenustatyta pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.127, 1.128 straipsniai, 1.131 straipsnio 2 dalis), o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos
71. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
72. Nagrinėjamu atveju byloje buvo patirta 38,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš jos nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.