- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2-849-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00063-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ pareiškimas atstatydinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ nemokumo administratorę R. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Krekenavos projektai“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. Ž. (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 105–112).
2. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 30–31).
3. 2025 m. gegužės 7 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Krekenavos projektai“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriams darbotvarkės klausimu „Dėl debitorinių skolų nurašymo“ buvo pasiūlyta: i) nurašyti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodytą A. S. (toliau – A. S.) 96 140,63 Eur skolą kaip neegzistuojančią; ii) nurašyti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodytą mažosios bendrijos (toliau – MB) „Angarai ES“ 117 600 Eur skolą kaip neegzistuojančią. Kreditorių susirinkime dalyvavo du kreditoriai: i) UAB „Agroservis“ (toliau – ir pareiškėja, ar kreditorė), kurios patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje yra 95 695,11 Eur ir sudaro 55,496 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų, bei ii) UAB „Gamainvesta“, kurios patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje yra 1 518,17 Eur ir sudaro 0,880 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Iš viso kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai 97 213,28 Eur sudaro 56,376 proc. visų finansinių reikalavimų sumos. Kreditoriams buvo pateikta informacija apie debitorines skolas, debitorius ir debitorinių skolų priteisimo galimybes. „Už“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo projektą balsavo UAB „Gamainvesta“, kurios reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro 1,562 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. „Prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo projektą balsavo UAB „Agroservis“, kurios reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro 98,438 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Sprendimas kreditorių susirinkime priimtas nebuvo (3 t., b. l. 5–7).
Šalies argumentai
4. Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 8 d. pateikė skundą dėl 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo bei prašymą nurašyti dviejų debitorių (A. S. 96 140,63 Eur ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur) skolas (3 t., b. l. 1–4). Minėtas skundas 2025 m. gegužės 8 d. teisėjo rezoliucija priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti.
Atsiliepimas
5. Kreditorė UAB „Agroservis“ 2025 m. gegužės 27 d. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės 2025 m. gegužės 8 d. skundą, kuriuo prašė: i) Bendrovės nemokumo administratorės skundą dėl 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirikimo sprendimo atmesti; ii) atstatydinti nemokumo administratorę nuo pareigų Bendrovės bankroto byloje. Nurodė, kad nemokumo administratorė ne tik nebando išieškoti skolų iš Bendrovės skolininkų, nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, bet ir siekia pripažinti skolas neegzistuojančiomis, jog galėtų neginant kreditorių interesų prašyti teismo pripažinti Bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nors nemokumo administratorė turi ne tik teises, bet ir pareigas (4 t., b. l. 8–16).
6. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi kreditorės 2025 m. gegužės 27 d. atsiliepime pareikštą reikalavimą dėl Bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo išskyrė į atskirą bylą (4 t., b. l. 56–57). Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi kreditorei bei nemokumo administratorei, be kita ko, pasiūlyta pateikti papildomus paaiškinimus dėl kreditorės prašymo atstatydinti nemokumo administratorę (4 t., b. l. 61–62).
Žemesnės instancijos teismas
7. 2025 m. birželio 25 d. kreditorė pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad nemokumo administratorė nesprendžia skolų išieškojimo iš kitų Bendrovės skolininkų, neginčija Bendrovės galimai neteisėtai sudarytus sandorius, bet siekia skolas Bendrovei pripažinti beviltiškomis tik tam, jog neatlikus nemokumo administratorės pareigų, galėtų pripažinti Bendrovė likviduota dėl bankroto. Nemokumo administratorės pateikti duomenys tik patvirtina jos neveikimą, 2025 m. gegužės 8 d. skundo dėl 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo nepagrįstumą ir pagrindą atstatydinti nemokumo administratorę (4 t., b. l. 87–88).
Atsiliepimas
8. 2025 m. birželio 30 d. nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Bendrovės bankroto procese yra atlikti visi veiksmai, išnaudotos visos galimybės kreditorių reikalavimų patenkinimui. Tenkinus kreditorės prašymą bus pažeistas viešasis interesas, bus pertrauktas nuoseklus nemokumo proceso administravimas. Šiuo metu visi Bendrovės nemokumo administratorės veiksmai bankroto procese yra atlikti ir atstatydinti jos bankroto pabaigoje nėra nei loginio, nei teisinio pagrindo (4 t., b. l. 101–109).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Agroservis“ pareiškimo atstatydinti LUAB „Krekenavos projektai“ nemokumo administratorę R. Ž.
10. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-266-739/2024 patvirtino kreditorės UAB „Agroservis“ 95 695,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kadangi kreditorės finansinis reikalavimas sudaro 55,493 proc. visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas nusprendė, kad kreditorė UAB „Agroservis“ turi subjektinę teisę kreiptis į teismą su prašymu atstatydinti nemokumo administratorę.
11. Teismas nurodė, kad kreditorės argumentai, jog nemokumo administratorė nevykdė JANĮ numatytų pareigų, padarė eilę įstatymų ir teisės aktų pažeidimų ir šie pažeidimai lėmė viešojo intereso pažeidimą, nepagrįsti ir deklaratyvūs, iš esmės grindžiami tik pareiškėjos subjektyviais nemokumo administratorės vykdomų bankroto administravimo veiksmų vertinimais, nepateikiant jokių, tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai, kad liko nepatenkintas kreditorės 95 695,11 Eur finansinis reikalavimas Bendrovės nemokumo byloje, nėra pagrindo pripažinti, jog tai susiję su nemokumo administratorės netinkamu Bendrovės bankroto proceso administravimu.
12. Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. birželio 19 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-4-913/2023, kurioje buvusį Bendrovės vadovą D. S. (toliau – D. S.) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje, be kita ko konstatuota, kad į Bendrovės ir ūkininkės A. S. sudarytą 2017 m. birželio 7 d. Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti darbai, kurie akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir išlaidos nebuvo patirtos. Teismas sutiko su nemokumo administratorės vertinimu, kad šios sumos prisiteisti nėra realios galimybės. Be to, teismas nurodė, kad kreditorė UAB „Agroservis“ išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-239-425/2025 dėl nemokumo administratorės skundžiamo Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo buvo nurodžiusi, jog A. S. ūkis turi padengti UAB „Agroservis“ atliktus darbus, nes darbai buvo priimti, už atliktus papildomus darbus išrašytos trys sąskaitos faktūros: 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už 300 Eur, 2018 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už 2 722,50 Eur ir 2018 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už 2 420 Eur, tačiau jos nėra į bylą pateiktos, taip pat nėra įtrauktos ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą, nėra žinomos jų šalys. Be kita ko, pareiškėjai UAB „Agroservis“ turėjo būti ir yra žinoma, kad ūkininkė A. S. nėra skolinga UAB „Agroservis“, nes tokia išvada yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-189-252/2019. Teismas padarė išvadą, kad nesant įrangos pridavimo aktuose A. S. parašų bei juose nenurodant perduotos įrangos vertės, teigti, jog A. S. privalo solidariai atsakyti su sutarties pirkėju, nėra teisinio pagrindo.
13. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Angarai ES“, sprendimas dėl bendrovės pabaigos priimtas 2021 m. sausio 13 d., t. y. daugiau kaip prieš 4 metus. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1499-657/2019 įtraukė Bendrovę į bankrutavusios MB „Angarai ES“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir patvirtino jos 117 300 Eur finansinį reikalavimą, kuris bankroto proceso metu nebuvo patenkintas. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 18 d., Bendrovei iškėlė bankroto bylą, t. y. Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo metu MB „Angarai ES“ jau prieš 8 mėnesius, t. y. 2021 m. sausio 13 d. buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pripažino pagrįstais nemokumo administratorės argumentus, kad kreiptis į teismą dėl MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skolos priteisimo nėra objektyvaus pagrindo, nes Bendrovės 117 300,00 Eur klausimas yra išspręstas MB „Angarai ES“ bankroto byloje, o nesant pasibaigusio ir iš Juridinių asmenų registro išregistruoto subjekto, nėra galimybės pareikšti jam ieškinį. Be to, teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-579/2024 pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl Bendrovės civilinio ieškinio: Bendrovės civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš MB „Angarai ES“ vadovo V. M. (toliau – V. M.) 11 300 Eur turtinės žalos Bendrovės naudai, likusioje dalyje Bendrovės civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Bendrovė bankroto proceso metu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-579/2024 iš MB „Angarai ES“ vadovo V. M. priteisė 11 300 Eur turtinę žalą kaip reikalavimo teisė UAB „Krekenavos projektai“ naudai buvo parduota už 700 Eur. Teismas konstatavo, kad Bendrovės bankroto proceso metu nemokumo administratorė ėmėsi visų įmanomų veiksmų dėl MB „Angarai ES“ padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir išieškojimo.
14. Teismas nurodė, kad kreditorės pareiškimo motyvas atstatydinti nemokumo administratorę tuo pagrindu, jog ji nesikreipė į teismą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nepagrįstas, juolab kad pati pareiškėja tokia teise galėjo pasinaudoti.
15. Teismas konstatavo, kad kreditorė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nemokumo administratorė, atlikdama administravimo veiksmus, būtų pažeidusi JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus nemokumo administratoriaus veiklos nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, 39 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nuostatas, kas galėtų būti pagrindas atstatydinti administratorę. Teismas kreditorės pareiškimą atstatydinti nemokumo administratorę netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Kreditorė UAB „Agroservis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – atstatydinti LUAB „Krekenavos projektai“ nemokumo administratorę R. Ž. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
16.1. Teismas pareiškėjo nurodytus įrodymus bei argumentus, kad nemokumo administratorė neatliko tinkamai pareigų ir yra suinteresuota bylos baigtimi, nenagrinėjo, tik nurodė pagrindus nemokumo administratoriui nušalinti, teismų praktiką, bet jų nesusiejo su byla, todėl skundžiama nutartis be motyvų, kas reiškia bylos esmės neatskleidimą.
16.2. Nors kreditorė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šioje bankroto byloje nemokumo administratorė gina tik skolininkų interesus ir negina Bendrovės ir jos kreditorių interesų, tačiau teismas nesigilino į susidariusią situaciją, o tik perrašė nemokumo administratorės atsiliepimo motyvus dėl tariamai beviltiškų skolų. Nemokumo administratorė nurodė, kad skolos Bendrovei negali būti laikomos žala, ir teismas tokius jos argumentus tvirtino, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nemokumo administratorė, neišieškodama skolų Bendrovės naudai, pažeidžia kreditorių interesus.
16.3. Nutarties dalyje dėl debitorinio reikalavimo ūkininkei A. S., teismas nepagrįstai rėmėsi nemokumo administratorės atsiliepimo motyvais, ir nurodė, kad ūkininkė A. S. pareiškėjai nėra skolinga. Vis dėlto, nors ūkininkė A. S. nėra skolinga pareiškėjai, bet ji skolinga Bendrovei ir nemokumo administratorė privalėjo kreiptis dėl debitorinės skolos išieškojimo. Ūkininkės A. S. ūkiui pagal rangos sutartį su Bendrove buvo pastatyta ferma, kurioje, be kita ko, sumontuota fermos įranga. Panevėžio apygardos teismas priteisė iš Bendrovės kreditorei UAB „Agroservis“ skolą, kurios dydis patvirtintas ir Bendrovės bankroto byloje, tačiau ne visi darbai buvo nurodyti darbų aktuose, 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje.
16.4. Bendrovės vadovas, bendrininkaudamas su A. S. ūkio įgaliotu asmeniu, nusikalstamais veiksmais padarė kreditoriams žalą, kurią privalo atlyginti kaip fizinis asmuo. A. S. ūkis yra skolingas Bendrovei, tačiau nemokumo administratorė nepagrįstai nesikreipia į teismą, negina kreditorių interesų, o siekia šią skolą pripažinti beviltiška, ir kuo greičiau užbaigti bankroto procedūrą. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. kovo 19 d. aktas, kuriame atsispindi kreditorės UAB „Agroservis“ darbai bei įranga, sumontuoti A. S. ūkio fermoje, ir dėl kurių nemokumo administratorė nenori kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo Bendrovės naudai, o siekia šią skolą pripažinti neegzistuojančia.
16.5. Nutarties dalyje dėl debitorinio 117 600 Eur skolos reikalavimo MB „Angarai ES“, teismas taip pat atkartojo nemokumo administratorės atsiliepimo motyvus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Bendrovės bankroto proceso metu nemokumo administratorė ėmėsi veiksmų dėl MB „Angarai ES“ padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir išieškojimo. Kokių veiksmų nemokumo administratorė ėmėsi, teismas nenurodo, nebent tai, jog siekė pripažinti skolą beviltiška. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1063-657/2020 pagal Bendrovės pareiškimą MB „Angarai ES“ bankrotą pripažino tyčiniu, o bendrijos faktinis vadovas V. M. buvo nuteistas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Pripažinus MB „Angarai ES“ bankrotą tyčiniu, jos vadovai yra atsakingi už padarytą žalą Bendrovei, tačiau nemokumo administratorė nesikreipia į teismą ir negina bankrutuojančios Bendrovės, o tuo pačiu ir kreditorių interesų.
16.6. Nemokumo administratorė gina tik skolininkų interesus ir negina Bendrovės kreditorių interesų. Bendrovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš buvusio Bendrovės vadovo D. S. 58 760,26 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-1603-902/2025 patvirtino taikos sutartį, nes D. S. įmokėjo į ieškovės sąskaitą 10 000 Eur ir bylą nutraukė. Pareiškėja UAB „Agroservis“ pateikė prašymą įtraukti ją į civilinę bylą Nr.e2-1603-902/2025 trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, taip pat kartu pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1603-902/2025 panaikinimo bei bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė UAB „Agroservis“ prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu ir atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Dėl šios nutarties paduotas atskirasis skundas. Neįtraukus UAB „Agroservis“ į civilinę bylą Nr. e2-1603-902/2025 ne tik buvo pažeistos kreditorės teisės, bet liko galioti taikos sutartis. Taikos sutarties tikslas – neteisėtai ir greitai pripažinti administruojamą Bendrovę likviduota, kad buvęs Bendrovės vadovas D. S., susimokėjęs 10 000 Eur, išvengtų tolimesnės atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų netinkamai einant vadovo pareigas, veikiant priešingai juridinio asmens interesais ne tik dėl sukeltos žalos bendrovei, bet ir išvengtų atsakomybės dėl kreditoriams padarytos žalos.
16.7. Nemokumo administratorė nevykdo pareigų, piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis, pažeidžia kreditorių interesus, ji turi būti nušalinta, nes: nepagrįstai nurašė ūkininkės A. S. ūkio 96 140,63 Eur skolą ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skolą kaip neegzistuojančias, neinformavo kreditorių dėl civilinės bylos Nr. e2-1603-902/2025 iškėlimo, nenurodė, kaip buvo paskirstyti 10 000 Eur, gauti iš D. S. taikos sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į kreditorės UAB „Agroservis“ atskirąjį skundą LUAB „Krekenavos projektai“ nemokumo administratorė R. Ž. prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, kreditorės UAB „Agroservis“ atskirąjį skundą atmesti bei priteisti nemokumo administratorės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. LUAB „Krekenavos projektai“ įgaliojimų netekęs vadovas perdavė nemokumo administratorei Bendrovės turto sąrašą, paruoštą 2024 m. liepos 30 d. Bendrovės turtą sudarė tik dvi debitorinės skolos: A. S. 96 140,63 Eur debitorinė skola ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur debitorinė skola. Nemokumo administratorė patikrino perimtus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei debitorinių skolų susidarymo pagrindą ir nustatė, kad skolų prisiteisti nėra galimybės, nes jos neegzistuoja. Dėl šios priežasties buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu pasiūlyta nurašyti neegzistuojančias skolas. 2025 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė nemokumo administratorės siūlymui. 2025 m. gegužės 7 d. buvo sušauktas dar vienas kreditorių susirinkimas, kuriame pakartotinai buvo pateiktas siūlymas nurašyti neegzistuojančias debitorines skolas ir pateikta išsami informacija darbotvarkės klausimu apie debitorius bei debitorines skolas. 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkime taip pat nebuvo pritarta nemokumo administratorės siūlymui. Nemokumo administratorė pateikė Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą dėl 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo ir prašė panaikinti priimtą kreditorių sprendimą bei leisti nurašyti debitorines skolas. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-239-425/2025 tenkino nemokumo administratorės skundą ir panaikino Bendrovės 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimą nepritarti debitorių skolų, t. y. A. S. 96 140,63 Eur ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur nurašymui; leido nurašyti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodytą A. S. 96 140,63 Eur skolą kaip neegzistuojančią; leido nurašyti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodytą MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skolą kaip neegzistuojančią. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-754-370/2025, nagrinėdamas klausimą apeliacine tvarka, paliko Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.
17.2. Nors atskirajame skunde teigiama, kad nemokumo administratorė neatlieka tinkamai pareigų, tačiau nemokumo administratorė dar 2025 m. birželio 30 d. atsiliepime išdėstė Bendrovės bankroto procese atliktus veiksmus ir paaiškino aplinkybes, dėl kokių priežasčių nėra galimybės kreiptis į teismą dėl debitorinių skolų priteisimo. Atsiliepime taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad kreditorė painioja skolos ir žalos institutus, taip pat nurodyta, jog debitorinės skolos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos skolos, o ne žalos pagrindu. Dokumentai, kurių pagrindu yra apskaityta debitorinė A. S. skola, yra pripažinti suklastotais ir kitokių dokumentų, įrodančių skolą, nemokumo administratorė neturi. Kita debitorė MB „Angarai ES“ dar 2021 m. kovo 5 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, jos veiklą pripažinus pasibaigusia dėl bankroto. Nemokumo administratorė ne kartą informavo kreditorę UAB „Agroservis“, kad tiek ji, tiek kiti kreditoriai, kartu ar atskirai, turi galimybę kreiptis į teismą su ieškiniais dėl žalos ar skolos priteisimo iš asmenų, kurie jų (jo) manymu, padarė žalą ar yra skolingi. Ši teisė kreditoriams bankroto procese niekaip nėra ribojama, tačiau nei vienas iš kreditorių nėra pateikęs jokio ieškinio nei A. S., nei MB „Angarai ES“, nei D. S. (UAB „Krekenavos projektai“ buvusiam vadovui). Be to, UAB „Agroservis“ dalyvavo byloje dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir debitorinių skolų pripažinimo neegzistuojančiomis. Taigi, įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi debitorinės skolos pripažintos neegzistuojančios ir nurašytos. Tai prejudicinis faktas, kurio pakartotinai įrodinėti nebereikia.
Šalies argumentai
17.3. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad nemokumo administratorė negina kreditorių interesų, nes: 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė per mažos sumos ieškinį (58 760,26 Eur ) dėl žalos priteisimo iš D. S., kuris buvo nagrinėtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-1603-902/2025; neįtraukė į minėtą bylą kreditorių; apie bylos nagrinėjimą neinformavo kreditorių; sudarė negerą taikos sutartį. Žalos dydžiui apskaičiuoti nemokumo administratoriui taikomas autonomijos principas. Nemokumo administratorius neturi pareigos tartis su kreditoriais su žalos dydžio nustatymo. Įvertinus nagrinėjamo ginčo perspektyvas, ginčo trukmę ir sąnaudas, buvo nuspręsta byloje sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties sąlygos iš atsakovo (D. S.) pusės buvo įvykdytos ir taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Nors pareiškėja nurodo, kad kreditoriai nebuvo įtraukti į minimą bylą, tačiau kreditorių įtraukimo į bylą ir nereikėjo, nes žala buvo kildinama iš buvusio vadovo (D. S.) padarytų neteisėtų veiksmų Bendrovės atžvilgiu, o ne konkrečiam kreditoriui. Be to, kreditorius, manantis, kad bankrutuojančios bendrovės vadovas kokiais nors veiksmais padarė žalos konkrečiam kreditoriui, turi teisę reikšti ieškinį pats. Aplinkybės, kad su kreditoriais nebuvo atsiskaityta nuo 2018 m. nėra pagrindas žalos iš vadovo priteisimui.
17.4. Teismo nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas atstatydinti nemokumo administratorę, negali būti apeliacijos objektas pagal JANĮ nuostatas, taip pat pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, nes ji nesukelia tokių pasekmių, dėl kurių toliau nevyktų nemokumo procesas, taip pat tiesiogiai neriboja byloje dalyvaujančių asmenų materialiųjų teisių, dėl kurių būtų būtina suteikti šios nutarties peržiūros galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės pareiškimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo.
19. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas nemokumo byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su nemokumo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
20. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 21 punktas).
21. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: i) šio kodekso nustatytais atvejais; ii) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
22. Taigi, teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).
23. Klausimai, susiję su nemokumo administratoriaus paskyrimu, neskyrimu ir atstatydinimu, yra reglamentuojami JANĮ 39–40 straipsniuose. Šiose nuostatose yra išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių, aptarta nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra, nurodyti konkrečių veiksmų atlikimo terminai, įvardytos tam tikros skundžiamos ir neskundžiamos teismo nutartys, aptarti kiti susiję klausimai. Tačiau, įvertinus aptariamų nuostatų turinį, matyti, kad jose nėra tiesiogiai nustatyta, jog teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti kreditoriaus pateiktą prašymą atstatydinti nemokumo administratorių, gali būti skundžiama pateikiant dėl jos atskirąjį skundą. Specialių taisyklių, nustatančių, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti teikiamas atskirasis skundas, nėra nustatyta ir CPK, kurio normos, kaip minėta, bankroto teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek jų kitaip nereglamentuoja JANĮ. Taigi, teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei JANĮ, nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Priešingu atveju tokios galimybės įtvirtinimas įstatyme darytų esminę įtaką pačiam juridinio asmens nemokumo procesui, t. y. lemtų jo neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl bankroto administratoriaus padėties, nepagrįstai įtrauktų jį ir kitus procese dalyvaujančius asmenis į papildomą teisminį procesą, taigi, trikdytų nemokumo procesą, lemtų jo trukmę ir didesnes šio proceso išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 30 punktas).
25. Aptartų teisės normų (žr. šios nutarties 23 punktą) ir jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos (žr. šios nutarties 24 punktą) pagrindu darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės pareiškimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir tokia pirmosios teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad šios teisinės pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-401/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008-450/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-798/2020; 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942-450/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1429-450/2020 ir kt.).
27. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau šis procesinis netikslumas nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės UAB „Agroservis“ prašymas dėl Bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
29. Aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
34. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
35. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad apeliantė nepagrįstai pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo, Bendrovės nemokumo administratorės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
36. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokato padėjėjui 2025 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 2 000 Eur.
37. Bendrovės nemokumo administratorės prašoma priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodytą maksimalią priteistiną sumą (advokato padėjėjui) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2 337,70 × 0,4 × 0,8 = 748,06 Eur). Nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 33 punktą), Bendrovės nemokumo administratorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, priteisiant 748,06 Eur.
38. Pareiškėja už atskirąjį skundą žyminio mokesčio nemokėjo, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, nutraukus apeliacinį procesą, nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ pareiškimas atstatydinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ nemokumo administratorę R. Ž.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“, juridinio asmens kodas 303060233, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“, juridinio asmens kodas 303209403, nemokumo administratorei R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 748,06 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.