Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-08-07 · Civilinė byla Nr. e2-754-370/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-06-26Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-08-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-07
Bylos Nr.
e2-754-370/2025
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00063-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-754-370/2025Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00063-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“, atstovaujamos nemokumo administratorės Rasos Židonytės, skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Krekenavos projektai“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės Rasos Židonytės (toliau – ir nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą su skundu dėl LUAB „Krekenavos projektai“ 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo darbotvarkės klausimu „Dėl debitorinių skolų nurašymo“, kai nemokumo administratorės buvo pasiūlyta nurašyti UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinėje apskaitoje nurodytą A. S. 96 140,63 Eur skolą kaip neegzistuojančią; nurašyti uždarosios akcinės bendrovės UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinėje apskaitoje nurodytą mažosios bendrijos (toliau – MB) „Angarai ES“ 117 600 Eur skolą kaip neegzistuojančią.

Nemokumo administratorė teismo prašė:

Šalies argumentai

1.1. panaikinti 2025 m. gegužės 7 LUAB „Krekenavos projektai" kreditorių susirinkimo sprendimą nepritarti debitorių A. S. 96 140,63 Eur ir MB „Angarai ES" 117 600 Eur skolų nurašymui;

1.2. leisti nurašyti LUAB „Krekenavos projektai" buhalterinėje apskaitoje nurodytą A. S. 96 140,63 Eur dydžio skolą kaip neegzistuojančią;

1.3. leisti nurašyti UAB „Krekenavos projektai" buhalterinėje apskaitoje nurodytą MB „Angarai ES", juridinio asmens kodas 303409375, 117 600 Eur skolą kaip neegzistuojančią.

Nemokumo administratorė teismui pateiktame skunde nurodė, kad bendrovės 2025 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkime dalyvavo du atsakovės kreditoriai, t. y. UAB „Agroservis“, kurios 95 695,11 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje ir sudaro 55,496 procentus nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų, bei UAB „Gamainvesta“, kurios 1 518,17 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje ir sudaro 0,880 procentus nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Kvorumas susirinkimui vykti buvo, kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 56,376 procentus visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos. Kreditoriams darbotvarkės klausimu „Dėl debitorinių skolų nurašymo“ buvo pateikta informacija apie aktualias bendrovės debitorines skolas, debitorius ir debitorinių skolų priteisimo galimybes. „Už“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo projektą balsavo UAB „Gamainvesta“, kurios reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro 1,562 procentų visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. „Prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo projektą balsavo UAB „Agroservis“, kurios reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro 98,438 procentų visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Sprendimas nurašyti debitorines skolas kreditorių susirinkime priimtas nebuvo.

Nemokumo administratorė skunde teismui pažymėjo, kad bendrovės kreditoriams šis klausimas svarstyti buvo teikiamas antrą kartą. 2025 m. balandžio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime atsakovės kreditoriai taip pat nepritarė šiam klausimui ir sprendimo jokio nepriėmė. Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 7 d. vykusiame susirinkimui pateikė išsamią informaciją apie debitorines skolas, debitorius ir skolų prisiteisimo galimybes, tačiau kreditoriai taip pat nepritarė siūlymui nurašyti neegzistuojančias debitorines skolas.

Žemesnės instancijos teismas

LUAB „Krekenavos projektai" įgaliojimų netekęs vadovas perdavė nemokumo administratorei bendrovės turto sąrašą, paruoštą 2024 m. liepos 30 d. Atsakovės turtą sudaro debitorinės skolos: A. S. 96 140,63 Eur debitorinė skola ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur debitorinė skola. Nemokumo administratorė patikrino perimtus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatė, kad šių skolų prisiteisti nėra galimybės, nes jos neegzistuoja.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. birželio 19 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-913/2023, kuris apeliacine tvarka nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-366/2024 buvo paliktas nepakeistas. 2025 m. sausio 5 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr.2K-33-594/2025 paliko galioti 2024 m. kovo 29 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-366/2024. 2023 m. birželio 19 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu buvęs atsakovės vadovas D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas nuosprendžiu pripažino, kad A. S. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už neva atliktus darbus fermos statybai yra suklastotos, todėl 96 140,63 Eur skola iš A. S. pagal 2017- 06-07 PVM sąskaitą - faktūrą serija 003 Nr. 14254-1, nurodytą atsakovės balanse, neegzistuoja ir jos prisiteisti nėra galimybės, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad darbai nebuvo atlikti, o PVM sąskaitą- faktūra išrašyta nepagrįstai. Nemokumo administratorė nustatė, kad A. S. 96 140,63 Eur debitorinė skola, apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, yra apskaityta 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitos - faktūros serija 003 Nr. 14254-1 pagrindu, tačiau skola neegzistuoja, nes priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl šio suklastoto dokumento ir konstatuota, kad realiai darbai nebuvo atlikti, o dėl to kalti asmenys nubausti. Dėl šios priežasties nėra tikslinga kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes nėra skolos pagrindo. Ši A. S. 96 140,63 Eur debitorinė skola bendrovei turi būti nurašyta atsakovės buhalterijoje kaip neegzistuojanti. Kreditorė UAB „Agroservis" dalyvavo minimoje baudžiamojoje byloje kaip šalis ir jai buvo žinomas priimtas teismo nuosprendis bei aukštesnių instancijų nutartys.

Nemokumo administratorė nustatė, kad bendrovės debitorė MB „Angarai ES" 2021 m. kovo 5 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro jos veiklai pasibaigus dėl bankroto, todėl 117 600 Eur debitorinė skola iš neegzistuojančio juridinio asmens negali būti priteista.

Bendrovė 2019 m. lapkričio 22 d. buvo pareiškusi 117 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą MB „Angarai ES“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1499-657/2019 patvirtino atsakovės 117 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą MB „Angarai ES“ bankroto byloje. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-260-657/2021 pripažino bankrutavusią MB „Angarai ES“ pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 13 d.

Klausimas dėl tų pačių debitorinių skolų bendrovės kreditoriams yra teikiamas antrą kartą ir antrą kartą kreditoriai nepritaria pateiktam siūlymui. Tokiais veiksmais, nemokumo administratorės nuomone, yra vilkinamas bankroto procesas bei pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Neprotinga nepritarti siūlymui nurašyti neegzistuojančias debitorines skolas, nors tokių skolų prisiteisimui nėra galimybės.

Atsiliepimas

Kreditorė UAB „Agroservis“ 2025 m. gegužės 27 d. teismui pateiktame atsiliepime į nemokumo administratorės skundą su skundo argumentais nesutiko, teigdama, kad nemokumo administratorė nebando išieškoti skolų iš atsakovės skolininkų, nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, o siekia pripažinti skolas neegzistuojančiomis, jog galėtų neginant kreditorių interesų ir prašyti teismą priimti nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, nors nemokumo administratorė turi ne tik teises, bet ir pareigas.

A. S. ūkiui pagal rangos sutartį atsakovės buvo pastatyta ferma, kuri yra veikianti, joje yra kreditorės sumontuota fermos įranga, dėl to Panevėžio apygardos teismas priteisė iš bendrovės kreditorei skolą, kurios dydis patvirtintas šioje bankroto byloje. Šiuo atveju ne visi darbai buvo „prirašyti“ darbų aktuose, ir nurodyti 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje- faktūroje Serija 003 Nr.14254-1. Didžioji dalis darbų yra atlikta, todėl A. S. ūkis turi padengti bendrovei skolą. Atsakovės vadovas savo nusikalstamais veiksmais padarė bendrovės kreditoriams žalą ir jis privalo ją atlyginti kaip fizinis asmuo, tačiau nemokumo administratorė nepagrįstai nesikreipia į teismą, negina kreditorių interesų, o nepagrįstai siekia šią skolą pripažinti beviltiška kuo greičiau užbaigti bankroto procedūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1063- 657/2020 pagal pareiškėjos UAB „Krekenavos projektai“ pareiškimą MB „Angarai ES“ bankrotą pripažino tyčiniu, o mažosios bendrijos faktinis vadovas V. M. buvo nuteistas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. (Šis klausimas išsamiai buvo svarstomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.2K-255-976/2024). Pripažinus bankrotą tyčiniu, jos vadovai yra atsakingi už padarytą žalą bendrovei, tačiau nemokumo administratorė nesikreipia į teismą ir negina bankrutuojančios bendrovės, o tuo pačiu ir kreditorių interesų, nepagrįstai siekia šią skolą pripažinti neegzistuojančia.

Šalies argumentai

Nemokumo administratorė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo, buvusio bendrovės vadovo, D. S. 58 760,26 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas. 2025 m. kovo 31 d. teisme gauta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-1603-902/2025 patvirtino taikos sutartį, nes atsakovas įmokėjo į ieškovės sąskaitą 10 000 Eur sumą ir bylą nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, skundą patenkino, panaikino 2025 m. gegužės 7 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą nepritarti skolų, t. y. A. S. 96 140,63 Eur ir MB „Angarai ES" 117 600 Eur, nurašymui ir leido nurašyti atsakovės buhalterinėje apskaitoje nurodytas skolas kaip neegzistuojančias.

Teismas pripažino pagrįstais nemokumo administratorės motyvus, kad kreiptis į teismą dėl 96 140,63 Eur dydžio skolos priteisimo iš A. S. nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad 2017 m. birželio 7 d. sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. 14254-1 nurodyti darbai nebuvo atlikti, todėl šios aplinkybės nebereikės įrodinėti, o yra pakankamas pagrindas prašyti kreditorių susirinkimą tokią debitorinę skolą kaip neegzistuojančią nurašyti.

Kreditorės UAB „Agroservis“ atsiliepimo motyvas, kad A. S. ūkis turi padengti skolas už bendrovės atliktus darbus, nes darbai buvo priimti, už atliktus papildomus darbus išrašytos trys sąskaitos faktūros, teismo vertinimu, neturi nieko bendro su nagrinėjama nemokumo administratorės prašoma nurašyti A. S. 96 140,63 Eur neegzistuojančia skola, nes dėl šių darbų atlikimo (neatlikimo) teismo nuosprendžiu jau buvo nustatyta, kad nurodyti sąskaitoje-faktūroje darbai už šią sumą nebuvo atlikti. Kreditorės UAB „Agroservis“ atsiliepime nurodyti galimai papildomi atlikti darbai bei apmokėjimas už juos spręstini atskirai atsakovės nemokumo byloje, nes šių darbų vertės nemokumo administratorė nagrinėjamu skundu neprašo pripažinti neegzistuojančia.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi įtraukė atsakovę į bankrutavusios mažosios bendrijos „Angarai ES“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir patvirtino jos 117 300 Eur finansinį reikalavimą, kuris bankroto proceso metu nebuvo patenkintas. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 18 d., bendrovei iškėlė bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratorę, t. y. bendrovės nemokumo bylos iškėlimo metu MB „Angarai ES“ jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismas pripažino pagrįstu nemokumo administratorės motyvus, kad kreiptis į teismą dėl MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skolos priteisimo nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes šios sumos klausimas yra išspręstas MB „Angarai ES“ bankroto byloje, todėl yra pakankamas pagrindas tokią skolą nurašyti kaip neegzistuojančią, nes jos išieškoti nebėra jokių realių galimybių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-579/2024 nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį dėl atsakovės civilinio ieškinio: bendrovės civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš V. M., buvusio faktinio MB „Angarai ES“ vadovo, 11 300 Eur turtinės žalos atlyginimo bendrovės naudai, likusią bendrovės civilinio ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Nagrinėjamo ginčo atveju nesprendžiamas klausimas dėl nurašymo kaip neegzistuojančios priteistos iš V. M. 11 300 Eur sumos atsakovės naudai, nes tai atskiras skolininkas, į kurį reikalavimo neprašoma pripažinti kaip neegzistuojantį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorė UAB „Agroservis“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės–nemokumo administratorės skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.4. Tenkindamas nemokumo administratorės skundą, teismas nutarties tinkamai nemotyvavo.

1.5. A. S. ūkiui pagal rangos sutartį atsakovės buvo pastatyta ferma, kuri yra veikianti, joje yra kreditorės sumontuota fermos įranga, ne visi darbai buvo „prirašyti“ darbų aktuose, ir nurodyti 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitoje- faktūroje Serija 003 Nr.14254-1. Didžioji dalis darbų yra atlikta, todėl A. S. ūkis turi padengti bendrovei skolą. Atsakovės vadovas savo nusikalstamais veiksmais padarė bendrovės kreditoriams žalą ir jis privalo ją atlyginti kaip fizinis asmuo.

1.6. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti civilinės teisės atribojimą nuo baudžiamosios teisės, o ne vien formaliai nurodyti, kad peržiūrėjo LITEKO duomenų bazę.

1.7. Teismas netinkamai vertino įrodymus kaip prejudicinius faktus, todėl netinkamai motyvavo nurodydamas, kad sąskaitoje nurodyti darbai nebuvo atlikti, neatskleidė bylos esmės.

1.8. Pirmosios instancijos nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl nurašymo kaip neegzistuojančios priteistos iš V. M. 11 300 Eur sumos atsakovės naudai nes tai atskiras skolininkas. Šiuo atveju šios skolos klausimas yra susijęs su MB „Angarai ES“ debitorinės skolos nurašymu.

1.9. Nemokumo administratorė savo veiksmais gina skolininko – buvusio bendrovės vadovo D. S., o ne atsakovės kreditorių interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė LUAB „Krekenavos projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės Rasos Židonytės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

1.10. Įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra konstatuota, kad A. S. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir darbų priėmimo aktai už atliktus darbus fermos statybai yra suklastoti. Kitokių A. S. skolą įrodančių dokumentų nėra.

1.11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 7 d. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 3/0517/2017 buvo surašytas už pamatų įrengimo darbus, grindų įrengimo darbus, pastato metalinio karkaso montavimo darbus bendrai 121 487,48 Eur, tai be PVM sudaro 100 402,88 Eur. Šiuos darbus atliko ir įrenginius montavo UAB „Hausera“, o ne UAB „Agroservis“. A. S. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsiskaitė su UAB „Hausera“ tiesiogiai pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 3-0517/2017 bendrai 100 402,88 Eur. Toks mokėjimas buvo įvykdytas pagal atsakovės vadovo D. S. prašymą. Šis tiesioginis atsiskaitymas UAB „Hausera“ nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą, todėl buvo apskaitoma kaip skola, kuri realiai neegzistuoja. Apie atliktą atsiskaitymą yra patvirtinta ne tik bankiniais pavedimais, tačiau ir 2018 m. liepos 5 d. UAB „Hausera“ ieškinyje (11 pastraipa), teiktame Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019.

1.12. Kreditorė UAB „Agroservis“ teigia, kad A. S. neatsiskaitė už UAB „Agroservis“ sumontuotą įrangą fermoje pagal 2017 m. birželio 7 d. Darbų priėmimo aktą Nr. 3/0517/2017. Tai nėra tiesa, nes 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovė ir A. S. pasirašė Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 7/0517/2017 už fermos vidaus įrangą, kurios kaina akte nurodyta 95 348 Eur. A. S. bankiniais pavedimais 2017 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 50 000 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 45 348 Eur. 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovė ir A. S. pasirašė Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 8/0517/2017 už fermos vidaus įrangą, kurios kaina akte nurodyta 47 674 Eur. A. S. bankiniu pavedimu 2018 m. sausio 2 d. sumokėjo 47 674 Eur. 2018 m. sausio 26 d. atsakovė ir A. S. pasirašė Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 9/0517/2018 už fermos vidaus įrangą, kurios kaina akte nurodyta 47 488,87 Eur, A. S. bankiniu pavedimu 2018 m. spalio 31 d. sumokėjo 47 488,87 Eur. Taigi A. S. atsiskaitė su atsakove už UAB „Agroservis“ sumontuotą įrangą. Kreditorė UAB „Agroservis“ kreipėsi į teismą dėl solidarios skolos priteisimo tiek iš A. S., tiek iš atsakovės. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-189-252/2019 atmetė reikalavimus A. S. atžvilgiu ir priteisė kreditorei UAB „Agroservis“ 67 732,34 Eur skolos ir procesines palūkanas iš atsakovės. UAB „Agroservis“ šio sprendimo pagrindu yra patvirtinta kreditore bendrovės bankroto byloje.

1.13. Kreditorė UAB „Agroservis“ neteisingai interpretuoja aplinkybes dėl šios debitorinės skolos nurašymo teigdama, kad neva nėra išnaudotos galimybės skolos susigrąžinimui, todėl nėra galima skolą pripažinti beviltiška. Atsakovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas MB „Angarai ES“ bankroto byloje, todėl tai laikoma pakankamomis pastangomis skolai susigrąžinti. Nėra galimybės kreiptis į teismą dėl skolos iš juridinio asmens, kuris yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Taigi šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas skolos nurašymui.

1.14. Kreditorė UAB „Agroservis“ painioja skolos ir žalos institutus. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje MB „Angarai ES“ apskaityta kaip skola, o ne žala, todėl skolininkui praradus teisnumą, jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, o atsakovei dalyvavus MB „Angarai ES“ bankroto byloje, nebėra teisinio pagrindo pakartotinės skolos priteisimui, nes skolos nebeliko juridinio asmens veiklai pasibaigus. Todėl 117 600 Eur debitorinė skola iš neegzistuojančio juridinio asmens negali būti priteista. Kokia nors žala nebuvo ir negalėjo būti įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, nes ji nėra patvirtinta kitos šalies arba priteista. Nemokumo administratorė nesiūlė bendrovės kreditoriams nurašyti kokią nors žalos sumą, nes jokia žalos suma nėra priteista. Šiuo atveju kreditorius tyčia painioja teismą teigdamas, kad skolos negalima nurašyti, nes tai laikytina žala.

Žemesnės instancijos teismas

1.15. Nemokumo administratorė pažymi, kad 2025 m. gegužės 7 d. bendrovės kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl 11 300 Eur skolos iš V. M. nurašymo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai šias aplinkybes ir konstatavo. Dar 2025 m. balandžio 18 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti 11 300 Eur reikalavimo teisę į V. M.. Nemokumo administratorė vykdė reikalavimo teisės pardavimą pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką. Nemokumo administratorė išsiuntė kreditorei UAB „Agroservis“ elektroninį laišką su siūlymu pirkti parduodamą reikalavimo teisę, tačiau kreditorė UAB „Agroservis“ niekada nepateikė kainos pasiūlymo. 2025 m. gegužės 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi minima reikalavimo teisė į V. M. 11 300 Eur skolą buvo parduota didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Pažymėtina, kad apie šios skolos nurašymą niekada nebuvo jokio svarstymo, todėl kreditorius akivaizdžiai klaidina teismą painiodamas faktus ir aplinkybes tarp civilinių ir baudžiamųjų bylų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo atsisakyta pripažinti bendrovės debitorines skolas beviltiškomis ir jas nurašyti iš bendrovės buhalterinės apskaitos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus ir prašo juos priimti į bylą – 2018 m. kovo 19 d. įrangos priėmimo–perdavimo aktą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. lydraštį dėl civilinės bylos su atskiruoju skundu siuntimo

Apeliantė nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo poreikis iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties, teismui netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šie įrodymai, apeliantės nuomone, patvirtina nemokumo administratorės neteisėtus veiksmus bei siekį apginti buvusį atsakovės vadovą, neginant bendrovės ir jos kreditorių interesų. Į bylą pateiktame akte atsispindi apeliantės atlikti darbai ir įranga, sumontuoti A. S. ūkyje ir dėl kurių nemokumo administratorė nenori kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo atsakovės naudai, o siekia skolą pripažinti neegzistuojančia ir ją nurašyti.

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantės į bylą pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu dalyku, jų pridėjimo poreikio nėra, nes jie nieko nepagrindžia ir nepaneigia, tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų jų priimti.

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateikiami įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantei nebuvo objektyvių kliūčių pateikti tokių dokumentų, todėl teismas prieina prie išvados, jog nėra sąlygų, numatytų CPK 314 straipsnyje, priimti šių naujų įrodymų. Bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 18 d., bendrovei iškėlė bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratorę Rasą Židonytę. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. birželio 19 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-913/2023, kuris apeliacine tvarka nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-366/2024 buvo paliktas nepakeistas. 2025 m. sausio 5 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr.2K-33-594/2025 paliko galioti 2024 m. kovo 29 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-366/2024. 2023 m. birželio 19 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu buvęs atsakovės vadovas D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. D. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB ,,Krekenavos projektai“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2018 m. sausio 26 d. Panevėžio rajone, bendrovės veikimo teritorijoje, klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus ir fiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas bei šiuos suklastotus, neturinčius juridinės galios dokumentus pateikdamas įtraukti į buhalterinę apskaitą pagal sutartį bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Finjolina“ buhalterei, nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, nesurašydamas ir nepateikdamas buhalterei dokumentų apie įvykusias ūkines operacijas, kad šie būtų įtraukti į apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą. Dėl šių padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Krekenavos projektai“ 2017–2018 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Bendrovė 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškė 117 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą MB „Angarai ES“ bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1499-657/2019 patvirtino atsakovės 117 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą MB „Angarai ES“ bankroto byloje. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-260-657/2021 pripažino bankrutavusią MB „Angarai ES“ pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 13 d.

Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1063- 657/2020 pagal pareiškėjos UAB „Krekenavos projektai“ pareiškimą MB „Angarai ES“ bankrotą pripažino tyčiniu.

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu MB „Angarai ES“ faktinis vadovas V. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d., būdamas MB ,,Angarai ES“, pardavimų vadybininkas, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal MB ,,Angarai ES“ direktorės J. U. įgaliojimą Nr. 14-1 būdamas įgaliotas asmuo atstovauti bendrijai, pasirašant sutartis, tačiau realiai atstovaudamas šiai bendrovei visais klausimais, suklastojo tikrą dokumentą – rangos sutartį Nr. 2016/003, sudarytą tarp UAB ,,Krekenavos projektai“ ir MB ,,Angarai ES“, ją laikė ir panaudojo: pasirašė J. U. vardu rangos sutarties Nr. 2016/003, sudarytos tarp UAB ,,Krekenavos projektai“ ir MB ,,Angarai ES“, atstovaujamos direktorės J. U., pirmojo ir antrojo lapų apatinėse dešiniosiose dalyse bei trečiojo lapo skiltyje ,,Direktorius J. U.“, J. U. vardu pasirašytą rangos sutartį pateikė pasirašyti UAB ,,Krekenavos projektai“ direktoriui D. S., dėl to UAB ,,Krekenavos projektai“, vykdydama šią rangos sutartį, MB ,,Angarai ES“ grynaisiais ir pavedimu iš viso sumokėjo 117 200 Eur. Dėl einamų pareigų turėdamas jam patikėtą MB ,,Angarai ES“ turtą (grynuosius pinigus), 2016 m. liepos 20 d. rangos sutarties Nr. 2016/003 tarp MB ,,Angarai ES“ ir UAB ,,Krekenavos projektai“ pagrindu iš UAB „Krekenavos projektai“ direktoriaus D. S. pagal 2016 m. liepos 29 d., rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvitus be numerių gavo 4 300 Eur ir 7 000 Eur grynaisiais, tačiau šių pinigų MB ,,Angarai ES“ kasos, materialiai atskaitingų asmenų ar kituose apskaitos registruose neįregistravo, jų panaudojimo nepagrindė, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, MB ,,Angarai ES“ priklausantį turtą – 11 300 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinio ieškinio – civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. M. civilinei ieškovei UAB „Krekenavos projektai“ priteista 11 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis palikta nenagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas tenkino civilinio ieškinio dalį, tiesiogiai susijusią su UAB ,,Krekenavos projektai“ patirta žala dėl nuteistojo V. M. kaip MB ,,Angarai ES“ faktinio vadovo neteisėtų veiksmų nurodydamas, kad: 1) UAB „Krekenavos projektai“ yra MB „Angarai ES“ kreditorė, kuriai civilinio proceso tvarka buvo priteistas 117 200 Eur nuostolių atlyginimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1900-638/2017); 2) MB „Angarai ES“ yra likviduota dėl bankroto ir neturi turto, kurį pardavus būtų galima padengti kreditorių finansinius reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-260-657/2021); 3) MB „Angarai ES“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-1063-657/2020); 4) nuteistasis V. M. laikytinas faktiniu MB „Angarai ES“ vadovu; 5) nors V. M. nuteistas už tai, jog pasisavino 11 300 Eur iš MB ,,Angarai ES“, tačiau šie pinigai pagal jo suklastotą rangos sutartį buvo gauti iš UAB „Krekenavos projektai“, taigi būtent tokio dydžio UAB „Krekenavos projektai“ padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais (netgi nusikalstamais) nuteistojo veiksmais. Konstatavus, kad civilinė ieškovė kildina savo patirtą žalą (nuostolius) iš veikos, dėl kurios nagrinėjamoje byloje jokiems asmenims nebuvo pareikšti kaltinimai, juolab jie nebuvo pripažinti kaltais už atitinkamas veikas, teismas atitinkamą dalį civilinio ieškinio nenagrinėtą, neužkirsdamas kelio civilinei ieškovei ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ kasacinis skundas atmestas.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo ir jų panaikinimo pagrindų

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).

Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas kreditorių susirinkimo sprendimus panaikino nustatęs, kad kreditoriai nepagrįstai nepriėmė sprendimo dėl debitorinių skolų nurašymo. Be to, teismas nustatė, kad buvo pagrindas įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Pažymėtina, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad sprendžiama dėl atsakovės turto (turtinių teisių-reikalavimo teisių į skolininkus (debitorių skolų)) tinkamo fiksavimo atsakovės apskaitoje, bei remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nemokumo administratorės pateiktas nutarimo projektas dėl debitorinių skolų nurašymo ir kartu pateikta informacija apie konkrečius bendrovės skolininkus bei priežastis, dėl kurių šių skolų išieškojimas yra negalimas, sudarė pagrindą pripažinti A. S. 96 140,63 Eur skolą ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skolą bendrovei neegzistuojančiomis (beviltiškomis) ir jas nurašyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorė UAB „Agroservis“, kaip didžiausia bendrovės kreditorė, tiek 2025 m. balandžio 22 d., tiek 2025 m. gegužės 7 d. bendrovės kreditorių susirinkimuose balsuodama prieš bendrovės debitorinių skolų pripažinimo beviltiškomis, nenurodė argumentų ir motyvų, nepateikė alternatyvių siūlymų, pastabų.

Vertindamas šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas dėl pripažinimo 96 140,63 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos A. S. skolos neegzistuojančia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu, nes ši skola kildinama iš 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitos-faktūros 003 Nr.14254-1 ir 2017 m. birželio 7 d. Darbų priėmimo akto Nr.3/0517/2017, kurie baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-913/2023, kurie su kitais teismo nuosprendyje nurodytais dokumentais pripažinti suklastotais, į darbų aktą įrašant darbus, kurie realiai nebuvo atlikti ir išlaidos nebuvo patirtos. Aplinkybę, kad ši skola laikytina beviltiška patvirtina ir nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktos faktinės aplinkybės, kad už 2017 m. birželio 7 d. Darbų priėmimo akte Nr.3/0517/2017 nurodytus darbus užsakovė (A. S.) 2017 m. rugsėjo 13 d. tiesiogiai atsiskaitė su UAB „Hausera“, atlikusia šiuos darbus, pagal buvusio bendrovės vadovo nurodymą. Toks tiesioginis atsiskaitymas su darbus atlikusia UAB „Hausera“ nebuvo tinkamai užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl nepagrįstai buvo apskaityta kaip bendrovės debitorinė skola, kuri realiai neegzistuoja, todėl turi būti nurašyta iš bendrovės turto masės.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad bendrovės skolininkė MB „Angarai ES“ yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro ir nėra teisių perėmėjo, todėl sutiktina su nemokumo administratore, jog išieškojimas iš tokio skolininkų yra nebegalimas. Apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių MB „Angarai ES“ vadovo laikytina nepagrįsta. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad bendrovė civilinė ieškovė reiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuria MB „Angarai ES“ faktinis vadovas V. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, teikė apeliacinį ir kasacinius skundus dėl teismų procesinių sprendimų ir tik teismams, nagrinėjusiems baudžiamąją bylą, dėl baudžiamojo proceso pobūdžio specifikos palikus bendrovės civilinį ieškinį iš dalies nenagrinėtą, nurodant, kad bendrovė dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šia bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, nebuvo pareiškusi ieškinio civilinio proceso tvarka buvusiam MB „Angarai ES“ faktiniam vadovui dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

Bendrovės kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas dėl debitorinių bendrovės skolų pripažinimo neegzistuojančiomis ir nurašymo, bet ne dėl reikalavimo atlyginti žalą atsisakymo. Apeliacinio teismo vertinimu, beviltiškos debitorinės skolos buvimas bendrovės turto masėje negali būti siejamas su galimybe reikšti civilinį ieškinį buvusiems MB „Angarai ES“ vadovams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Debitorinės skolos nurašymas iš bendrovės balanso nepanaikina teisės atsakovei kreiptis į teismą reikalaujant atlyginti žalą bendrovei iš kaltų asmenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skola bendrovei taip pat laikytina neegzistuojančia ir turi būti nurašyta iš bendrovės buhalterinės apskaitos.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų susijusių su nemokumo administratorės neveikimu ar veikimu prieš bendrovės ir jos kreditorių interesus, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliantės nurodomas motyvų neišsamumas negali būti pagrindas teismo nutarčiai panaikinti, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas tenkino nemokumo administratorės skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, o priimtas procesinis rezultatas atitinka faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimą negaliojančiais, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis, kuria panaikintas 2025 m. gegužės 7 d. LUAB „Krekenavos projektai“ kreditorių susirinkimo sprendimas nepritarti bendrovės debitorių A. S. 96 140,63 Eur ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur skolų nurašymui ir leista šias skolas nurašyti iš bendrovės buhalterinės apskaitos kaip neegzistuojančias/beviltiškas, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį, kuria panaikintas 2025 m. gegužės 7 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ kreditorių susirinkimo sprendimas nepritarti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ debitorių skolų, A. S. 96 140,63 Eur ir MB „Angarai ES“ 117 600 Eur, nurašymui ir leista šias skolas nurašyti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Krekenavos projektai“ buhalterinės apskaitos kaip neegzistuojančias, palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė