Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agroservis“ ieškinį atsakovams UAB „Krekenavos projektai“, A. S., trečiajam asmeniui A. C. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, sutikslinusi savo ieškininius reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų 67 732,34 Eur skolos ir 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017-09-06 su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri įvardinta kaip pirkimo sutartis. Remiantis šia sutartimi ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fermos įrangą ir įrenginius pagal atsakovės pateiktus brėžinius fermai, esančiai (duomenys neskelbtini) Sutarties 1.1 punkte nurodyta specifikacija, kurioje išvardinti konkreti įranga, kurią ieškovė privalės parduoti atsakovei ir sutarties kaina numatyta 186 476,79 Eur su V. S. taip pat numatyta atsiskaitymų tvarka.

2017-12-01 raštu atsakovė pateikė pasiūlymą pakeisti dalį sutarties, pakeičiant konkrečių įrenginių matmenis, arba padaryti kitokius techninius sprendimus. Ieškovė sutiko su pasiūlymais, todėl laikoma, kad sutarties dalis pakeista.

2017-12-05 šalys pasirašė trišalį susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į sutartinius teisinius santykius tiesiogiai įtraukta atsakovė A. S., kuriai ir buvo gaminama fermos įranga. Trišalis susitarimas buvo pasirašytas todėl, kad atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ neturėjo savo sąskaitoje lėšų ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ieškovei. Buvo susitarta, kad atsakovė ūkininkė A. S. pagal sudarytą trišalę sutartį atsiskaitys tiesiogiai su ieškove. Buvo susitarta dėl atsiskaitymų tvarkos ir atsakovei A. S. buvo įteikta pirkimo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir kitos atsakovės.

2018-02-11 atsakovai atliko suderinimą dėl projekto pakeitimų, ieškovė su juo sutiko. 2018-03-19 ieškovė ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ surašė įrangos priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo buvo ūkininkei A. S. perduotos devynios įrangos grupės, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus ir tinkamos eksploatacijai. Sutarties vykdymo metu iškilo būtinumas atlikti papildomus darbus atsakovės ūkyje, darbai buvo atlikti ir priimti, todėl už atliktus darbus buvo išrašytos trys PVM sąskaitos: 2018-02-28 PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) -63,00 Eur sumai, 2018-04-05 PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – 2722,50 Eur sumai ir 2018-06-22 PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – 2420,00 Eur sumai. 2018-07-31 atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ buvo išrašyta atvirkštinio PVM apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 99029,64 Eur sumai. Pagal šią sąskaitą atsakovai turi sumokėti ieškovei 81 842,68 Eur be PVM mokesčio, nes PVM mokestį atsakovai turi sumokėti patys.

2018-04-13 ieškovė abiems atsakovams pareiškė reikalavimą (pretenziją) atsiskaityti už pateiktus gaminius pagal 2018-03-19 priėmimo-perdavimo aktą. Iš neapmokėtos sumos atėmus avansą 19 615,84 Eur, atsakovai liko skolingi ieškovei 67 732,34 Eur. Nurodo, kad atsakovai privalo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ir trišalį susitarimą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad jis visiškai palaiko patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus. Mano, kad skola iš atsakovų turėtų būti priteista solidariai, tačiau ieškovė siūlo teismui nuspręsti kokia atsakomybė atsakovių atžvilgiu turėtų būti taikoma, subsidiari ar solidari. Paaiškino, kad trišalė sutartis yra galiojanti, todėl ji turėjo būti vykdoma ir atsakovė S. privalėjo apmokėti už atliktus darbus ieškovei. Mano, kad novacijos nėra, nes trišale sutartimi buvo susitarta tik dėl atsiskaitymo tvarkos. Nurodo, kad laikina nemokumo būsena leidžia šalims susitarti dėl atsiskaitymo kitaip nei numatyta pirkimo sutartyje. A. S. pateiktas tarpusavio skolų suderinimo aktas nepakeičia trišalės sutarties. Pretenzija buvo siųsta abiems atsakovams, todėl abu atsakovai žinojo, kad jie yra neatsiskaitę. Mano, kad teismas turi pareigą spręsti ar atsakomybė šalims kyla iš sutarties ar iš delikto. Nurodo, kad vykdant sutartį galimas ir delikto pažeidimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad išnagrinėjus bylą iš esmės atsakovei nėra suprantamas ieškinio reikalavimo pagrindas. Taip pat nėra aiškus ir ieškinio dalykas, nes reikalaujamos sumos skiriasi nuo pirminio ieškinio, pretenzijos ir nagrinėjamo ieškinio. Netgi bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovei nėra išrašyta jokių sąskaitų apmokėjimui, jeigu jau ieškovė teigia, kad trišalis susitarimas yra vykdomas. Ieškovė ir teismo posėdžio metu bei jos atstovas baigiamosiose kalbose niekaip nepagrindė kokia atsakomybė turėtų būti taikoma. Paskola, kurią tretysis asmuo buvo suteikęs kitam atsakovui, niekaip nėra susiję su ieškinio reikalavimu. Paskola buvo tikslinė ir ji yra panaudota tam tikslui. Ieškovės teiginys, kad 2018-07-31 yra išrašyta atvirkštinė PVM sąskaita neatitinka PVM įstatymo 96 straipsnio reikalavimams. Ji yra paprasta sąskaita, kurioje PVM mokestis yra išskirtas atskirai. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi pagal rangos sutartį su savo rangovu, todėl ji nebeturi niekam mokėti Pagal rangos sutarties nuostatas, rangovas turėjo priduoti objektą iki raktų, todėl negali būti kalba apie jokius papildomus darbus. Jei juos rangovas ir atliko, tai savo sąskaita. Kad trišalis susitarimas niekada nebuvo vykdomas patvirtina byloje pateikti UAB „Krekenavos projektai“ raštai, kuriais jis atsakovei nurodo, kad atsiskaityti turi su juo, o ne su ieškove. Mano, kad pirmiausia turėtų būti aiškinamas trišalio susitarimo turinys. Apie kitos atsakovės nemokumą negalėjo būti kalbos, nes ji mokėjo lizingo įmokas ir kitas įmokas. Be to, nemokumas yra ekonominis vertinimas ir jam taikomos ĮBĮ nuostatos. Mano, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pati ieškovė nėra įsitikinusi ieškinio pagrįstumu. Savo baigiamojoje kalboje nurodė daug LAT nutarčių, tačiau nenurodė nei vieno precedento ar jos gali būti susietos su šios bylos reikalavimu.

Ieškinys yra grindžiamas 2017-09-06 pirkimo sutartimi, 2017-12-01 pakeitimu, 2017-10-05 trišaliu susitarimu, 2018-03-19 įrangos perdavimo aktu ir trimis PVM sąskaitomis dėl papildomų darbų bei atvirkštine sąskaita. Mano, kad solidarios atsakomybės nėra ir atsakovė neturėtų atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Jau pačioje pirkimo sutarties 4.1 punkte buvo nurodyta, kad turi būti pasirašytas trišalis susitarimas, pagal kurį ieškovė gamins įrangą ir kas atsiskaitys. Avanso dydis taip pat buvo nurodytas pirkimo sutartyje, nes buvo žinoma, kad atsakovei bus suteikta paskola tokiai sumai. Trišalis susitarimas paneigia atsakovės A. S. teiginius, jog ji nežinojo pirkimo sutarties sąlygų. Trišalis susitarimas galioja ir atsiskaityti turi A. S.. Būtent trišaliu susitarimu buvo įvykdyta novacija, nes mokėjimo pareiga buvo perkelta kitai atsakovei. Nors A. S. ir negavo sąskaitų apmokėjimui, tačiau ji savo pareigą žinojo iš trišalio susitarimo ir pretenzijos gavimo. Taip pat pažymėjo, kad delikto šiuose sutartiniuose santykiuose nėra ir negali būti. Atsakomybė kyla iš sutarčių. Atsakovės A. S. padaryti pavedimai pagal rangos sutartį yra ankstesni nei ieškovė yra išrašiusi sąskaitas. Mano, kad A. S. privalo apmokėti ieškovei už įrangą ir papildomus darbus, nes būtent A. S. pageidavimu buvo keičiami įrangos matmenys ir pagal jos pageidavimą buvo daromi pakeitimai. Po 2018-01-31 atsakovė A. S. nieko nėra mokėjusi, nors darbai buvo atliekami. Įvykus novacijai atsakovės prievolė atsiskaityti pasibaigė. Mano, kad visos ieškovės išrašytos sąskaitos yra paprastos pagal PVM įstatymo 7 straipsnio 4 p, nes PVM už suteiktas paslaugas turi mokėti A. S..

Tretysis asmuo A. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo nurodė, kad jis atstovavo savo dukrą atsakovę A. S. santykiuose su atsakove. Už visus atliktus statybos rangos darbus jis atsiskaitinėjo su atsakove, o vėliau pateikdavo darbų atlikimo aktus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri pagal sutartį juos apmokėjo. Jis matė, kad stulpus gręžė 2017 metų rudenį ir tuos darbus atliko D. S.. Tą paskolą, kurią jis suteikė atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ yra jam grąžinta 2018 metų sausio mėnesį. Jis pasirašė trišalį susitarimą UAB „Krekenavos projektai“ prašymu, tačiau jis niekada nebuvo pradėtas vykdyti, nes projektai visada reikalavo, kad būtų mokama jiems pagal rangos sutartį. Visa suma pagal rangos sutartį atsakovei yra sumokėta, ji privalėjo fermą priduoti iki raktų, todėl ji ir turi atsiskaityti su ieškove, nes jos valia buvo kas atliks vienus ar kitus darbus vykdant rangos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 2017-09-06 buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties dalykas buvo pagaminti ir parduoti fermos įrangą ir įrenginius pagal pirkėjo pateiktus fermos brėžinius, esančius (duomenys neskelbtini) r. Sutarties kaina su PVM mokesčiu nurodyta 186 476,79 Eur. Sutarties 4 dalyje nurodyta atsiskaitymo tvarka. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pasirašius šią sutartį ir trišalę sutartį dėl apmokėjimo su užsakovu, pradedama įrangos gamyba pagal sutarties 1.1 punkte nurodytus įrangos tipus. Sutarties 4.2 punktas numatė, kad ieškovei sumontavus pagamintos įrangos bent 10 procentų, mokamas avansas 25 procentai nuo bendros gaminamos įrangos vertės kas sudaro 19 615,84 Eur. Kiti 4 skyriaus punktai numatė atsiskaitymą už pagamintą įrangą, kai pasirašomas įrangos priėmimo perdavimo ir darbų atlikimo aktas, pagal kurį apmokama sumontuota ir pristatyta įranga 78 463,36 Eur. Kitas punktas numatė, kad gavus apmokėjimą pagal nurodytus aktus užsakomos ir perkamos prekės tolimesniam fermos įrengimui, kuri pristatoma per 4-6 savaites ir ją sumontavus vėl pasirašomas perdavimo aktas, pagal kurį klientas apmoka 89 267,30 Eur. Po apmokėjimo yra išrašoma PVM sąskaita faktūra.

2017-10-05 šalys pasirašė trišalį susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Susitarimas), kuriame užsakove nurodyta atsakovė A. S., rangovu nurodoma atsakovė UAB „Krekenavos projektai“, o ieškovės pozicija trišaliame susitarime nurodyta kaip subrangovo. Š. S. visos trys šalys susitarė, kad rangovas, siekdamas įvykdyti rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus su subrangovu yra sudariusi Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog rangovas sąskaitoje neturi lėšų, kadangi su juo neatsiskaito kiti klientai, todėl rangovas pageidauja, kad pagal minėtą Sutartį su subrangovu atsiskaitytų tiesiogiai užsakovas. Susitarimo 1 punktas numatė, kad įranga pradedama gaminti pasirašius Susitarimą, 2 punktas numatė avanso mokėjimą sumontavus 10 procentų įrangos (19 615,84 Eur) į ieškovės sąskaitą, 3 punktas numatė, kad sumontavus įrangą ir pasirašius priėmimo-perdavimo aktą ir darbų atlikimo aktą 78463,36 Eur sumokami ieškovei, 4 punktas numatė, kad gavus apmokėjimą pagal 3 punkte nurodytus aktus, užsakomos ir perkamos kitos prekės pagal Sutarties sąlygas, o 5 punktas numatė, kad sumontavus naujai pagamintą įrangą pasirašomas tarp šalių priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį užsakovas perveda ieškovei 89 267,30 Eur ir po to ieškovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Susitarimo 7 punkte yra nurodyta, kad pinigai pervedami į ieškovės turimą sąskaitą AB „Citadele“

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017-11-20 šalys pasirašė priedą(toliau- Priedas) prie minėtos Sutarties, kuriuo buvo keičiami įrangos matmenys ir rūšis. Priede nuo 1.1 iki 1.6 punktais nurodoma kokie įrenginiai keičiami į kokius ir nurodomi jų matmenys, bei prie kiekvieno keitimo nurodoma ar įrangos kiekiai didėja ar mažėja ir nurodomos konkrečios pinigų vertės, kuriomis pirkėjo(UAB „Krekenavos projektai“) įsipareigojimai padidėja ar sumažėja. Punktu 1.7 išskiriami į atskirą sumą montavimo darbų kaina, kuri nurodyta 6000 Eur. Baigiamojoje Priedo nuostatoje nurodoma, kad Sutarties suma po šio Priedo sumažėja iki 183 164,82 Eur su PVM mokesčiu.

Byloje ieškovė pateikė duomenis, kad 2017-11-20 buvo pasirašytas suderinimo aktas dėl įrangos keitimo, po ko buvo pasirašytas Priedas prie Sutarties. Taip pat pateikė 2018-03-19 įrangos priėmimo-perdavimo aktą, kurį pasirašė Sutarties šalys, pagal kurį vykdant Sutarties sąlygas atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ adresu (duomenys neskelbtini) r. perduota 9 pozicijų įranga.((t.1, b.l. 18). 2018-04-06 tarp Sutarties šalių pasirašytas kitas įrangos priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo pagal Priedą ieškovė perdavė atsakovei 9 pozicijų įrangą (duomenys neskelbtini) r.(t.1,b.l.19-20). Taip pat ieškovė pateikė keturias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovei UAB „Krekenavos projektai“: 2018-02-27 (duomenys neskelbtini) - 363 Eur sumai; 2018-04-05 (duomenys neskelbtini) – 2722,50 Eur sumai; 2018-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2420 Eur sumai ir 2018-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini)– 99029,64 Eur sumai(t.1, b.l.25-27, 103). Viso ieškovė atsakovei pagal Sutartį išrašė PVM sąskaitų bendrai 104 535,14 Eur sumai, įskaitant ir PVM mokestį.

Ieškovė ieškinio pagrindą nurodė pasirinkti teismui, nes mano, kad teismo prerogatyva nustatyti kokiu pagrindu yra kildinama atsakovių atsakomybė. Nors keletą kartų ieškovei buvo nurodoma sukonkretinti savo ieškinio reikalavimus, nurodant pagrindą, kuriuo kildina atsakovių atsakomybę, tačiau ieškovė to nepadarė. Būtent ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, nes taip užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, o priešingai ginčo šaliai – gintis nuo pareikšto reikalavimo. Teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2004).

Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šalių atsakomybė gali kilti tik sutarčių pagrindu, todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad kylant atsakomybei iš sutarties gali būti ir deliktinė atsakomybė. Todėl ginčas sprendžiamas aiškinant tarp šalių sudarytas sutartis, susitarimus. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

Todėl aiškinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės 2016-05-20 yra pasirašiusios rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(t.1, b.l.65-71), kuria atsakovė A. S. užsakė, kad atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pagal jos užduotį atliktų projektavimo ir fermos statybos darbus ir pateiktų fermos vidaus įrangą adresu (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad sutarties kaina yra 629 778 Eur be PVM mokesčio. Taip pat sutartyje susitarta, kad už papildomą kainą šalys raštu gali susitarti dėl papildomų darbų ir papildomos įrangos ir medžiagos tiekimo. Tokiu būdu, aiškiai nustatyta, kad abiejų atsakovių tikrieji tikslai buvo: vienam gauti jos norimą rezultatą, t.y. fermą su visa įranga, o kitas - norėjo gauti pajamas iš savo vykdomos veiklos. Kadangi atsakovė pati įrangos negamino ir nemontavo, todėl ji su ieškove pasirašė Sutartį dėl įrangos pagaminimo ir sumontavimo bei atitinkamai numatė įrangos kainą su visais montavimo darbais. Byloje nėra ginčo ir tai pripažino visos šalys, kad įrangą gamino ir fermoje montavo ieškovės darbuotojai. Tą faktą patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, tiek ieškovės darbuotojai, tiek atsakovės darbuotojai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl įrangos pagaminimo ir jos sumontavimo už sąskaitose nurodytas sumas. Todėl abiejų Sutarties šalių valia buvo įrangos pagaminimas, jos sumontavimas ir pardavimas atsakovei, kad pastaroji galėtų įvykdyti rangos sutartį.

Ieškovė teigia, kad abiejų atsakovių atsakomybė turi būti solidari. Kuo pasireiškia atsakovių solidarioji atsakomybė ieškovė nenurodė ir šiam teiginiui pagrįsti neteikė jokių įrodymų bei argumentų, nes pačio ieškinio reikalavime neįvardijo kokios atsakomybės prašo atsakovių atžvilgiu. Tik teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus nurodė, kad atsakovės turėtų atsakyti solidariai. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakomybė kyla iš sutarties, todėl būtent sutarties sąlygos gali sąlygoti kokia atsakomybė turėtų būti taikoma.

Ieškovė atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybę kildina iš Sutarties bei Priedo prie Sutarties, o atsakovės A. S. atsakomybę kildina iš Susitarimo. Abi atsakovės nesutiko, kad jų atsakomybė turėtų būti solidari.

Atsakovės A. S. atstovė teisme nurodė, kad Susitarimas iš atsakovės pusės realiai niekada nebuvo vykdomas, nes pagal kitos atsakovės raštiškus nurodymus atsakovė atsiskaitinėjo būtent su ja pagal rangos sutarties nuostatas. Kad Susitarimas realiai nebuvo pradėtas vykdyti patvirtino ir tretysis asmuo A. C., kuris pasirašė Susitarimą atsakovės įgaliotas ir kuris vadovavo visai fermos statybai, bei kuris jo aiškinimais finansavo statybą, o vėliau gavo apmokėjimus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Šiuos atsakovės teiginius patvirtina atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiktos PVM sąskaitos ir darbų atlikimo aktai atsakovei (t. 1, b.l. 176-184, t. 2, b.l. 4-18) rašyti 2017-09-18, 2017-11-03, 2017-11-08, 2017-12-21, 2018-01-26 prašymai dėl pinigų pervedimo į atsakovės sąskaitą.(t. 1, b.l. 114-117,185), tarpusavio finansinių operacijų ir skolos užskaitymo 2018-03-01 aktas(t. 1, b.l.72). Byloje nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė A. S. būtų bent kokiais veiksmais pradėjusi vykdyti Susitarimą ir jai būtų likusi pareiga jį vykdyti. Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ teigia, kad jau pasirašant Sutartį buvo numatytas trišalis susitarimas ir būtent Susitarimu ji visas teises dėl įrangos pagaminimo bei apmokėjimo už įrangą novacijos pagrindu perdavė atsakovei A. S.. Novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad novacija įvyko (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007). Atsakovei įrodinėjant novaciją, pastaroji nepateikė jokių įrodymų, kad ji realiai buvo įvykdyta. V. S. pasirašymas tarp šalių, kuriame yra numatytos tam tikros sąlygos, nereiškia, kad novacija yra įvykusi. Kaip teisingai nurodo atsakovė A. S., ji nepriėmė jokios įrangos, nes pateikti įrangos priėmimo aktai yra pasirašyti tik Sutarties šalių, nors Susitarimo 3 ir 5 punktai numato, kad toks aktas turi būti pasirašytas Susitarimo šalių. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei A. S. būtų išrašyta kokia nors sąskaita. Ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais, išrašydama PVM sąskaitas atsakovei pagal Sutartį, pripažino, kad Susitarimo nuostatos nebuvo vykdomos ir ji nėra gavusi iš A. S. jokio mokėjimo. Avansinės sumos sumokėjimas, ką atliko atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ rodo, kad pati atsakovė pripažino, jog novacijos nėra ir pati nevykdė Susitarimo 2 punkto reikalavimų. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai ir bylos medžiaga neleidžia daryti išvados dėl įvykusios novacijos pagrindinės prievolės Sutarties šalių teisiniuose santykiuose. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ nori perkelti savo turimą skolą kitai atsakovei. Kad atsakovė A. S. nepradėjo vykdyti Susitarimo ir nei viena iš Susitarimo šalių jo nevykdė patvirtina ir tie bylos įrodymai, kad įrangos priėmimo perdavimo aktai pasirašyti tarp Sutarties šalių ir aktuose nėra jokių duomenų kokiai sumai darbų yra atlikta. Nors Susitarimo 3 punkte nurodoma, kad po darbų atlikimo akto pasirašymo sumokama 78 463,36 Eur suma, o 5 punktas numatė 89 267,30 Eur sumos sumokėjimą, tačiau akivaizdu, kad ieškovės pateikta atvirkštinė sąskaita yra ženkliai mažesnei sumai, nei nurodyta Susitarime. Nesant įrangos pridavimo aktuose atsakovės A. S. parašų bei juose nenurodant perduotos įrangos vertės, teigti, kad atsakovė privalo solidariai atsakyti su Sutarties pirkėju, nėra teisinio pagrindo.

Kritiškai vertintini atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiginiai, kad 2017-03-29 sudaryta paskolos sutartimi(t. 1, b.l.186-188) gauti 20 000 Eur iš trečiojo asmens A. C. buvo būtent skirti tam, kad ji galėtų sumokėti avansą ieškovei. Sutartis, Susitarimas ir netgi Priedas dėl įrangos matmenų keitimo pasirašyti žymiai vėliau nei gauta paskola, be to avansas ieškovei sumokėtas tik 2018-01-04 ir nėra jokių įrodymų, kad jis sumokėtas iš prieš metus laiko gautos paskolos. Kad atsakovė gavo visas lėšas pagal sudarytą rangos sutartį patvirtina byloje pateikti atsakovės A. S. mokėjimo nurodymai, abiejų atsakovių pasirašytas tarpusavio finansinių operacijų ir skolos užskaitymo aktas(2018-03-01) bei atsakovės vadovo 2018-03-12 paaiškinimas(t. 1,b.l.72-73). Kaip minėta aukščiau į rangos sutarties kainą įėjo ir įrangos pagaminimas bei sumontavimas, todėl atsakovei A. S. pilnai apmokėjus pagal rangos sutartį sutartą kainą, prievolė atsiskaityti su ieškove tenka atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ pagal Sutarties nuostatas. Šių surinktų įrodymu visetu paneigiamas ieškovės reikalavimas dėl atsakovių solidariosios atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės savo bendrais veiksmais atliko kokius tai veiksmus, kurie leistų daryti prielaidą, kad jų atsakomybė turėtų būti solidari. Nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ nepateikė byloje įrodymų, kad Susitarimas realiai būtų pradėtas vykdyti pačių Sutarties šalių. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ gavusi pretenziją iš ieškovės į ją atsakė nurodydama ir ragindama atsiskaityti A. S., nereiškia, kad Susitarimo sąlygos būtų vykdytos.

Kritiškai vertintinas atsakovės teiginys, kad ji buvo nemoki, todėl Susitarimas pasirašytas būtent dėl to, kad A. S. atsiskaitinėtų tiesiogiai su ieškove. Susitarime yra teigiama, kad jo pasirašymo metu atsakovė neturėjo sąskaitoje pakankamai lėšų, bet tai nereiškia, jog ji tų lėšų neturėjo įrangos pagaminimo ir sumontavimo dienai, nes akivaizdu, kad įranga buvo sumontuota 2018 metų kovo mėnesį, t.y. atsakovei jau pilnai gavus apmokėjimą pagal rangos sutartį ir disponuojant lėšomis, kurios buvo skirtos ir įrangos gamybai bei montavimui(t.1, b.l. 118). Nei vienai iš Susitarimo šalių nepradėjus vykdyti Susitarimo, o priešingai ieškovės ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ veiksmais paneigiant šio Susitarimo buvimą, atsakovei A. S. negali kilti atsakomybė iš Susitarimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sutiko su įrangos keitimo parametrais ir kiekiais, taip pat sutiko atlikti papildomus darbus, pagal tris jos pačios išrašytas PVM sąskaitas ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ neginčija tų sąskaitų bei sutinka, jog papildomi darbai buvo atlikti, todėl ji privalo apmokėti už atliktas paslaugas. Ar tos paslaugos buvo atliekamos atsakovės A. S. prašymu neturi reikšmės, nes kaip minėta aukščiau, rangos sutarties nuostatos(4.3 p) numatė, jog šalys už papildomą kainą gali raštu susitarti dėl papildomų darbų ir papildomos įrangos tiekimo. 2018-02-11 suderinimas dėl projekto pakeitimų, kurį pasirašė abi atsakovės, dar kartą patvirtina, kad bet kokie pakeitimai buvo derinami tarp atsakovių, kas atitiko rangos sutarties nuostatas. Tokiu būdu, atsakomybė už nupirktus ir neapmokėtus gaminius(fermos įrangą) tenka atsakovei UAB „Krekenavos projektai“(CK 6.305, 6.314 str.).

Atsakovė teikdama atsiliepimus nurodė, kad jai yra nesuprantama ieškinio suma. Kaip nurodė ieškovė, ieškinio kaina sudaro visų išrašytų sąskaitų suma, atėmus gautą avansą. Trijų sąskaitų suma yra už papildomus darbus, todėl jos yra išrašytos su PVM mokesčiu ir tai sudaro 5505,55 Eur, o 2018-07-31išrašyta sąskaita yra atvirkštinė, todėl sąskaitoje nurodytą PVM mokestį privalo mokėti paslaugos gavėjas. Sąskaitos suma be PVM mokesčio yra 81842,68 Eur, atėmus iš šios sumos sumokėtą atsakovės avansą 19615,84 Eur, neapmokėtos sąskaitos suma yra 62226,84 Eur ir pridėjus 5505,55 Eur, ieškinio suma yra 67732,34 Eur. Atsakovė ieškinio kainos neginčijo. Vienintelis motyvas buvo tai, kad išrašyta atvirkštinė sąskaita yra be pagrindo ir pažeidžia PVM įstatymo 7 straipsnio 4 punkto reikalavimus, nes tokių sąskaitų išrašymas galimas tik dėl statybos darbų. Kadangi atsakovė vykdė statybos rangos darbus, todėl pagrįstai ieškovė nurodė, kad PVM mokestį privalo mokėti atsakovė, o ne ieškovė, ji to mokesčio ir nereikalauja. Tik VMI patikrinus šalių vykdomas funkcijas ir valstybei sumokėtų mokesčių pagrįstumą, bus nustatyta kuri iš šalių turi mokėti PVM mokestį. Byloje šis klausimas nėra sprendžiamas.

Ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio nuostatos numato, kad už prievolės nesavalaikį įvykdymą yra mokamos palūkanos. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už nesavalaikį piniginės prievolės įvykdymą. Atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ neįvykdžius prievolės pagal Sutartį, jai tenka pareiga mokėti ir palūkanas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis. Atsakovės A. S. atstovė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia, kad atsakovė turėjo 1800 Eur(t.1, b.l.169-173, t. 2, b.l. 55). Pateiktas išlaidų dydis atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jos pilnai priteistinos iš ieškovės, kadangi pastaroji atsakovei pareiškė nepagrįstą ieškinį.

Ieškinį patenkinus atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atžvilgiu, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė pateikė, kad ji turėjo 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų(t. 2, b.l. 51-53), o taip pat už pareikštą ieškinį yra sumokėjusi 2018-06-28 mokėjimo 300 Eur(t.1, b.l.28) ir 2018-07-12 mokėjimu 1697 Eur(t.1, b.l. 39), viso žyminio mokesčio. Nuo pareikštos ieškinio kainos 67 732 Eur ieškovė privalėjo mokėti 1655 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl permokėtas 342 Eur žyminis mokestis grąžintinas ieškovei iš valstybės biudžeto, o sumokėtas 1655 Eur žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos, kurios nėra užaukštintos ir atitinka Rekomendacijų reikalavimams priteistinos iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“.

Procesinių dokumentų išlaidos, kurios yra 25,69 Eur priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“, nes ieškinys tenkintas iš dalies, t.y. 50 procentų.(CPK 92 straipsnis).

Ieškovė 2018-11-29 mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 100 Eur užstatą už prašomų liudytojų iškvietimą į teismo posėdį. Liudytojams neprašius apmokėti atvykimo išlaidų, įneštas užstatas nėra panaudotas, todėl grąžintinas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinį atsakovės A. S. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 67 732,34 Eur(šešiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus 34 centus) skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2018-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 655 Eur(du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Agroservis“ naudai.

Priteisti iš UAB „Krekenavos projektai“ 12,83 Eur(dvylika eurų 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš UAB „Agroservis“ 1800 Eur(vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. S. ir 12,83 Eur(dvylika eurų 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Grąžinti ieškovei UAB „Agroservis“ iš valstybės biudžeto permokėtą 342 Eur dydžio žyminį mokestį sumokėtą pagal 2018-07-12 mokėjimo nurodymą.

Grąžinti ieškovei UAB „Agroservis“ iš Panevėžio apygardos teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur(vieną šimtą eurų) įneštų 2018-11-29 mokėjimo nurodymu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.