Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. B. 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, dėl menkavertės priežasties, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą ieškovui S. B. į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais padarydamas nežymų sužalojimą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu, kraujosruva ir viršutinės lūpos gleivinės žaizda. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės J. B. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu atsakovas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos atsakomybėn, o ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas (e. b. t., b. l. 9–15). Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra ieškovo žmona. Po įvykusio konflikto su atsakovu jos vyras jautėsi psichologiškai palūžęs. Pats konfliktas įvyko galimai 2021 m. gegužės 14 d., tačiau tikslios datos nepamena. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų vengė bendrauti su aplinkiniais, negalėjo valgyti, naudojo vaistus. Visas gijimas užtruko apie vieną mėnesį. Atsakovą apibūdina kaip konfliktinę asmenybę, ji pati yra nuo jo nukentėjusi. Atsakovas gyvenamąją patalpą, kurios teritorijoje įvyko konfliktas, nuomoja kitiems asmenims ir už tai gauna pajamas. Nurodė, jog jos pačios santykiai su ieškovo geri, veda bendra ūkį, o su atsakovu santykiai konfliktiški. Po ieškovo konflikto su atsakovu, ieškovas naudojo medikamentus, pirkosi sau vaistus. Ieškovo darbo vieta namuose, todėl jam nereikėdavo niekur važinėti, pas jį į namus atvažiuodavo klientai, kadangi gijimo laikotarpiu jis niekur nevažinėdavo. Įvykio metu šalyje buvo paskelbtas karantinas, tačiau ji ir ieškovas dirba pagal individualią veiklą, todėl jų veikla nebuvo suvaržyta dėl karantino ribojimų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis); civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis); deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (4 dalis). Deliktinei atsakomybei kilti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl esminių bylos aplinkybių: 1) atsakovas 2021 m. gegužės 14 d., apie 10:30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, dėl menkavertės priežasties, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą ieškovui S. B. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sužalojimą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu, kraujosruva ir viršutinės lūpos gleivinės žaizda; 2) ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų (nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje) patyrė tam tikro dydžio neturtinę žalą (atsakovas 2023 m. balandžio 6 d. posėdyje paaiškino, kad sutinka sumokėti ieškovui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovo kaltė yra preziumuojama, ši prezumpcija byloje nebuvo paneigta (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje jis nurodė, jog dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė fiziniu sumuštos vietos skausmu, stresu, bendravimo galimybių sumažėjimu, nes dėl veide atsiradusių kraujosruvų ir patinimų ieškovas vengė bendrauti su aplinkiniais bei lankytis viešose vietose, nepatogumais, nes jam reikėjo su sumuštu veidu eiti į darbą, klientams bei kitiems asmenims aiškintis kas jam nutiko, dėl žaizdos lūpoje ieškovas negalėjo valgyti be skausmo; atsakovo panaudotas fizinis smurtas sukėlė ieškovui ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes smurtas prieš jį buvo panaudotas nesant tam jokio pagrindo. Atsakovas su reikalaujamu priteisti neturtinės žalos dydžiu sutinka iš dalies – sutinka sumokėti 200 Eur. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

Teismų praktika, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, kasacinio teismo pripažįstama kaip vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 66-90).

Nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 66-90).

Nagrinėjamu atveju, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes:

1. Žala padaryta nusikalstama veika, tyčia;

2. Atsakovo veiksmais ieškovui sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas;

3. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Jo pajamos, atskaičius mokesčius, per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 44 228,23 Eur, t. y. vidutiniškai 2 211,41 Eur per mėnesį; yra sudaręs kredito sutartį su AB SEB banku, negrąžinto kredito likutis 2022 m. gruodžio 21 d. buvo 24 547,92 Eur (e. b. t. 1, b. l. 41); jo vardu registruotos nuosavybės teisės į 39/100 dalis gyvenamojo namo, pastatą (garažą), ¼ dalį kitų statinių, 466/1642 dalis žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendra turto dalies vertė – 25 234,54 Eur; taip pat bendrosios nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas (e. b. t. 1, b. l. 73–88);

4. Byloje neįrodyta aplinkybė, jog ieškovas dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą. Liudytojos A. B. parodymai yra nepatikimi, kadangi ji yra ieškovo šeimos narė (sutuoktinė) ir gali būti netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas jos parodymais nesiremia;

5. Ieškovas dėl patirto smūgio į veidą ir jo sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumų valgant;

6. Teismų praktikoje panašiais atvejais (tyčinis nežymus sveikatos sužalojimas) nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis vidutiniškai siekia apie 940 Eur (žr., pvz., nutartis ir nuosprendžius bylose Nr. 1-376-720/2020 (1 000 Eur), 2K-274-654/2022 (1 500 Eur), 1A-545-365/2022 (1 000 Eur), 1A-426-926/2022 (1 000 Eur), 1A-17-317/2022 (1 000 Eur), 2K-205-719/2020 (500 Eur ir 1 000 Eur), 2K-128-489/2020 (500 Eur); 7 500 / 8 = 937,50).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog adekvatus ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis būtų 900 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad smūgis buvo išprovokuotas paties ieškovo, tačiau nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų. 2021 m. gegužės 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad atsakovas jam inkriminuotus veiksmus atliko dėl menkavertės priežasties. Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybė lengvinančioji aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatą, leidžiančią netaikyti civilinės atsakomybės arba visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovas ieškinio senaties termino (3 metai nuo žalos padarymo) nėra praleidęs, todėl tai, kad jis ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau kaip metams nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nagrinėjamai bylai reikšmės neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodomi argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti: byla iškelta ir ieškovas pareiškė reikalavimą dėl jų priteisimo. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai CPK 93 straipsnio 2 dalis)

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 23 Eur. Iš atsakovo valstybei priteistina 20,70 Eur šių išlaidų suma (23 x 0,9; CPK 96 straipsnis).

Ieškovas pagal į bylą pateiktus mokėjimo dokumentus, sumokėjo iš viso 1 270 Eur už advokato teisinę pagalbą, susijusią su pretenzijos, ieškinio bei dubliko surašymu, taip pat už vykimą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla bei už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą. Ieškovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (e. b. t. 2, b. l. 7–12). Patenkinus 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 143 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pagal į bylą pateiktus mokėjimo dokumentus, sumokėjo iš viso 759,80 Eur už advokato teisinę pagalbą, susijusią su atsiliepimo bei tripliko parengimu, taip pat už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (e. b. t. 2, b. l. 13–18). Atmetus 10 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistina 75,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pritaikius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 067,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 143 – 75,98).

Valstybė byloje patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Iš atsakovo valstybei priteistina 5,98 Eur šių išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

900 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1 067,02 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ieškovo atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,98 Eur (penkių eurų 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš ieškovo atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 20,70 Eur (dvidešimties eurų 70 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.