Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-17-317/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-17
Bylos Nr.: 1A-17-317/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20669-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: A. B.
Nukentėjusysis: V. J.
Advokatai: Aušra Ručienė, Kęstutis Dobilas, Aušra Ručie

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-317/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20669-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorams Jolitai Raudeliūnienei, Evaldui Tarasevičiui, Mindaugui Šukiui,nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,nukentėjusiajai V. J., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 9 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą bei bausmės vykdymo metu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja V. J. ir lankytis jos gyvenamosios vietos adresu.

Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir V. J. iš A. B. priteista 375,97 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat V. J. iš A. B. priteista 1 000 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto su V. J. metu, jai sėdint automobilyje „Seat Cordoba“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant vairuotojo sėdynės, pro atidarytas vairuotojo dureles tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, tokiu būdu V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog, nors A. B. neigė buvęs prie V. J. automobilio ir sudavęs jai smūgius, jo kaltė yra įrodyta vieningais nukentėjusiosios bei liudytojos B. R. parodymais, specialisto išvada, kuriuose nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų G. R., A. R., T. P., V. B. parodymai bei nukentėjusiosios pateiktas vaizdo ir garso įrašas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko teismo išvados yra nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu bei įvertinimu, jos akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.2. Ginčydamas savo kaltę A. B. visų pirma pažymi, kad jis teisme kaltu nepripažino ir mėgino paaiškinti, jog V. J. jis nesužalojo ir net nebuvo prie jos priėjęs. Ji pati susinervinusi ranka trynė akį, provokavo jį (nuteistąjį) ir pati save susižalojo, o liudytoja B. R. konflikto nematė ir negirdėjo. Byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina aplinkybę, kad jis prie nukentėjusiosios automobilio priėjęs nebuvo. Dešine ranka, ją pakėlęs, per automobilio durelių viršų, iš viso negalėjo smūgiuoti, nes šios rankos taip aukštai pakelti fiziškai negali dėl patirtos traumos. Anot nuteistojo, nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs ir jais remiantis negalima neginčytinai teigti, jog B. R. matė įvykį, matė kaip jis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio ir jai sudavė. Abejones, ar B. R. matė įvykį pastiprina ir liudytojos V. S. parodymai, jos tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad jai atvykus į įvykio vietą ir apklausus B. R., pastaroji sakė, jog į lauką išėjo tik tada, kai jau buvo pasibaigęs konfliktas, kad nei smūgio, nei konflikto nematė. Nors prieš tai patruliui V. B. ji buvo minėjusi, kad smūgį ir konfliktą matė, tačiau, kai jai buvo pasiūlyta raštu duoti parodymus, pareiškė, kad nieko nematė. Darytina prielaida, kad B. R. įvykio nematė, todėl vengė būti apklausta tyrėjos, kol nesuderino parodymų su nukentėjusiąja. Tai, kad B. R. ir nukentėjusiosios parodymai suderinti įrodo jų abiejų neteisingai aiškinama aplinkybė, jog jis (nuteistasis), nukentėjusiajai ketinant išlipti iš automobilio, staigiai prišoko prie jos ir du kartus dešine ranka sudavė į veidą. Iš pačios nukentėjusiosios pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad jis, stovėdamas už vartų, su V. J. ginčijosi ne trumpiau kaip 3 minutes, o ne iš karto jai privažiavus puolė muštis. Tame pačiame garso ir vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti tik V. J. žodžiai, kurie yra tiktai nukentėjusiosios smurtinių veiksmų inscenizacija. Jeigu įraše girdimas šuns lojimas, tai turėtų būti girdimi ir spyrių į automobilį garsai, smūgio į veidą garsas, V. J. dejonės ar suaimanavimas, jeigu ji pajuto fizinį skausmą. Be to, nebuvo rasta nei automobilio apgadinimų, nei kraujo pėdsakų. Taip pat įraše negirdėti jo išsakytų necenzūrinių žodžių, apie kuriuos liudijo nukentėjusioji. Apylinkės teismas nesugretino vaizdo-garso įrašo duomenų su parodymais, todėl ir nepastebėjo esminių prieštaravimų.

3.3. Toliau skunde nuteistasis nurodo, kad, nesutikdamas su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada ir jo paaiškinimais teisme, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos specialistą dr. P. P., kuriam pateikė V. J. prie bylos pridėtus ligos istorijos išrašus. Remdamasis nuteistojo aiškinimu ir pateiktų dokumentų duomenimis, dr. P. P. davė išvadą, jog V. J. nustatytas trauminis kairės akies ragenos nubrozdinimas ir viršutinio voko uždegimas (viršutinis vokas paburkęs, paraudęs, čiuopiant skausmingas, mišri akies obuolio injekcija, vokų skliautuose gausu vandeningo sekreto su nedaug gleivių). Ragenos nubrozdinimas padarytas ribotu daiktu ar aštriu daiktu, kuo galėtų būti krūmo šakelė, žiedas ar nagas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek pačiai susižalojant, tiek kito asmens, tačiau tai nėra būdingas smūgiui kumščiu. Sužalojimas galimai padarytas paros bėgyje iki medicinos pagalbos suteikimo. V. J. nustatytas trauminis kairės ragenos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.4. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs medicininių dokumentų išrašus iš savo ligos istorijos, iš kurių matyti, jog iki nagrinėjamo įvykio jis buvo patyręs dešinio peties traumą. Dėl šios traumos dešinės rankos judesiai ženkliai riboti. Jis prašė apylinkės teismo iškviesti į teismą Lietuvos sveikatos mokslių Kauno ligoninės VšĮ gydytoją traumatologą S. Š., kuris plačiau pakomentuotų jo ligos diagnozę ir jo galimybių ribas valdyti dešinę ranką. Tačiau teismas šį prašymą atmetė ir neištyrė labai svarbios aplinkybės, ar jis galėjo fiziškai suduoti nukentėjusiajai aiškinamu būdu. Ta pati 2017 m. diagnozė buvo patvirtinta ir nauju 2021 m. balandžio 10 d. radiologinio tyrimo vertinimu.

3.5. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai kritiškai vertino ir liudytojos S. B. parodymus. Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad jis prie V. J. automobilio nebuvo priėjęs ir jai nesudavė, kad B. R. to ginčo metu kieme nebuvo. Jeigu teismas kritiškai vertino liudytojos parodymus, kaip nuteistojo sutuoktinės, tai analogiškai turėjo vertinti ir liudytojos B. R., kuri yra nukentėjusiosios sesuo, parodymus. Apeliantas teigia, kad sugretinus S. B. ir B. R. parodymus matyti, jog jo ir S. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir vienas kita papildantys, o V. J. ir B. R. nėra tiek tikslūs, kad vienas kitą papildytų. Tuo tarpu liudytojų G. R., A. R., T. P. parodymai yra išvestiniai. Policijos pareigūno V. B. parodymams prieštarauja liudytojos policijos pareigūnės V. S. parodymai. Liudytojos B. R. parodymų tikrumas labai abejotinas. T. P. parodymai šios bylos kontekste beverčiai.

3.6. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, A. B. teigia, kad jo išdėstyti argumentai dėl skundžiamo nuosprendžių išvadų kelia pagrįstų abejonių dėl jo kaltumo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji, jos atstovė ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. B., kuris ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu buvo daromos galutinės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalimą. Skunde iš esmės teigiama, jog apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais nukentėjusiosios V. J. bei su ja giminystės ryšiais susijusios liudytojos (sesers) B. R. parodymais, kuri tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto apskritai nematė, nors ir teigė priešingai, taip pat išvestiniais ir jokios įrodomosios vertės neturinčiais liudytojų G. R., A. R., T. P., V. B. parodymais, nepagrįstai ignoravo nuteistąjį teisinančius įrodymus – visų pirma jo paties bei liudytojos S. B. parodymus, nevertino liudytojos S. parodymų ir jos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, į bylą pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų aplinkybių, kurios paneigia nukentėjusiosios ir B. R. parodymus, bei neatsižvelgė į nuteistojo nurodytus argumentus, jog dėl patirtos traumos jo dešinės rankos judesiai yra ženkliai riboti, netyrė, ar jis dėl dešinio peties traumos apskritai galėjo sužaloti nukentėjusiąją kaltinime nurodytu būdu.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus byloje surinktus įrodymus, taip pat duomenis, kurie buvo gauti atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis ir motyvais dėl byloje surinktų įrodymų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, su šiais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios bei jai artimų asmenų (B. R., G. R., A. R., T. P.) parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tarp jų ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno parodymus, teismo medicinos eksperto paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1277/2020 (02), iš Bendrojo pagalbos centro gauto skambučio BPC skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūros protokolą, byloje esantį vaizdo įrašą, prie bylos medžiagos teisminio nagrinėjimo metu gynybos iniciatyva prijungtus apelianto medicininius dokumentus, susijusius su jo nurodyta aplinkybe apie patirtą dešinės rankos traumą, bei jų pagrindu padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo kaltės dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nuteistasis nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors viso proceso metu apeliantas neneigė to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, tačiau tvirtino, jog jis jokio smurto V. J. atžvilgiu nenaudojo, nebuvo priėjęs prie jos automobilio, visą laiką buvo už tvoros, bet ne nukentėjusiosios kieme. Apklausiant jį pirmosios instancijos teisme, apeliantas teigė, kad specialisto išvadoje jai konstatuotus sužalojimus – kraujosruvą kairės akies vokuose bei kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, kadangi visą laiką, tol, kol nuteistasis su ja kalbėjosi per atstumą, V. J. trynė akį. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat įvykio laikėsi pozicijos, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, ji buvo sužalota būtent kaimyno A. B., pastarajam pro atidarytas vairuotojo dureles suduodant nukentėjusiajai dešinės rankos kumščiu du kartus į veido sritį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji analogiškai parodė, kad įvykio dieną, baigusi darbą, apie 22.10 val. ji parvažiavo savo automobiliu namo. Sustojusi prie savo kiemo vartų, išlipo iš automobilio, atidarė vartus ir įvažiavo į namo kiemą. Jai dar sėdint automobilyje, tačiau jau atidarius dureles ir ruošiantis iš jo išlipti, nuteistasis, priėjęs prie automobilio, sudavė jai du smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį.

8. Tiesa, iš nukentėjusiosios apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų matyti, kad V. J. nebuvo nurodžiusi, jog dar iki A. B. suduodant jai smūgius, ji ir kaimynas kurį laiką konfliktavo žodžiu, nors teisme nukentėjusioji parodė, kad, jai įvažiavus į kiemą, atėjęs A. B. pirmiau atsistojo tarpuvartėje ir tik po kelių minučių, kai ji prasidarė automobilio duris, ruošdamasi lipti iš jo, apeliantas staiga pribėgo prie automobilio ir sudavė jai smūgį į kaktą, tada kiek atsitraukė ir sudavė antrą smūgį į kairę akį. Kad apeliantas sudavė nukentėjusiajai smūgius ne iš karto, t. y. vos jai parvažiavus į savo namo kiemą, o tik po kurio laiko, kad kelias minutes nuteistasis ir V. J. konfliktavo žodžiu, A. B. stovint už netoli vartų, tačiau iš esmės jau nukentėjusiosios kiemo teritorijoje, patvirtina ir vaizdo bei garso įrašas, padarytas V. J. vaizdo registratoriumi. Tačiau vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nenurodė, jog dar iki smurto panaudojimo jos atžvilgiu kelias minutes A. B. ir ji kivirčijosi ir tik paskui priėjęs prie automobilio ėmėsi smurtinių veiksmų, niekaip nepaneigia jos parodymų patikimumo. Visiškai natūralu, jog vėlesnių apklausų metu asmenys, apklausiami apie tuos pačius įvykius, gali patikslinti tam tikras aplinkybes, nurodyti ir naujas aplinkybes, tačiau tai savaime nepatvirtina jų parodymų nenuoseklumo, kadangi parodymų apimčiai įtakos gali turėti paties apklausiamo asmens subjektyvus supratimas kokias aplinkybes yra reikšminga nurodyti tiriant konkrečią nusikalstamą veiką, parodymus duodančio asmens psichologinė būsena (pavyzdžiui, dėl didelio susijaudinimo jis gali pamiršti nurodyti tam tikras aplinkybes), jį apklausančio asmens užduodamų klausimų turinys bei kiti faktoriai. Šiuo atveju svarbu tai, kad nukentėjusioji nuosekliai ir vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė kada ir koks asmuo prieš ją smurtavo (A. B., apie 2020 m. gegužės 28 d. 22.10 val., jai grįžus namo iš darbo), vietą, kurioje buvo smurtaujama (jos namo kieme, nukentėjusiajai bandant išlipti iš automobilio, tačiau dar iš jo neišlipus), sužalojimo mechanizmą (paaiškino, kad buvo sužalota nuteistajam du kartus dešinės rankos kumščiu smūgiuojant jai į veido sritį).

9. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad automobiliu iš darbo V. J. 2020 m. gegužės 28 d. vakarą grįžo viena, o A. B., pamatęs, jog parvažiavo jo kaimynė, į jos kiemą atėjo taip pat vienas. Nuteistasis teisme teigė, kad įvykio metu jo žmona sėdėjo ant netoliese nuo įvykio vietos esančių akmenų, daugiau jokie kiti asmenys konflikto, jo eigos matyti negalėjo, teigė, kad B. R. ir A. R. į įvykio vietą atėjo tik pagal nukentėjusiosios iškvietimą atvykus policijos pareigūnams bei greitajai medicinos pagalbai. Tuo tarpu nukentėjusioji teisme teigė, kad iš karto po to, kai nuteistasis prieš ją panaudojo fizinę jėgą ir pasišalino nuo jos automobilio, į įvykio vietą atbėgo jos sesuo, kuri gyvena tame pačiame kieme, ir matė visą įvykį. Liudytoja B. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, po 22 val., išėjo į kiemą ir ėjo link sesers, t. y. V. J., namų durų, nes sirgo jos šuo ir jam reikėjo suleisti vaistus. Tuomet išgirdo kaip A. B. eilinį kartą ginčijosi su V. J.. Nuėjusi iki sandėlio kampo, kur matosi sesers kiemas, ji pamatė, kad V. J. automobilis stovi jos kieme, kaip ir visą laiką, ir sesuo ruošiasi išlipti atsidariusi vairuotojo dureles. Jai iškeliant koją, pamatė kaip staiga prie automobilio durelių pripuolė A. B. ir per jų viršų dešine ranka smogė du kartus sesei į veidą, po to atsitraukė ir apsisukęs nuėjo į savo namus. Tai, kad būdama kieme apie 22.05 val. ji išgirdo A. B. balsą, kuris kalbėjo pakeltu tonu, ir iš pokalbio suprato, kad jis konfliktuoja su seserimi V. J., liudytoja B. R. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ji taip pat paaiškino, kad tuomet šiek tiek paėjo į priekį ir pamatė kieme stovintį sesers automobilį, tai, kad automobilio vairuotojo durelės jau buvo pradarytos ir sesuo ruošėsi lipti iš automobilio, vieną koją jau buvo padėjusi ant žemės, kad tuo metu greitai priėjęs prie sesers automobilių durelių A. B. per atidarytų automobilio durelių viršų sudavė V. J. dešine ranka du smūgius į veido sritį ir greitai atsitraukė, apsisuko ir nuėjo į namus. Liudytoju apklaustas A. R. teisme taip pat parodė, kad jo žmona B. R. jam nurodė, kad konflikto, vykusio tarp V. J. ir A. B., metu buvo kieme ir viską matė, paaiškino, kad jam atėjus į įvykio vietą po to, kai telefonu paskambinusi ir nurodžiusi, kad buvo sumušta kaimyno A. B., V. J. to paprašė, jo žmona B. R. jau stovėjo šalia nukentėjusiosios automobilio, kas tik patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos B. R. teisme vienodai nurodytas aplinkybes, kad B. R. analizuojamo įvykio metu buvo kieme ir galėjo matyti kaip nuteistasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tai, kad tuo metu, kai nukentėjusioji paskambino jam telefonu ir paprašė ateiti iki jos, nurodžiusi, kad nuteistasis du kartus sudavė jai į veido sritį, jo sutuoktinės nebuvo namuose, kad B. R. pamatė lauke, stovinčią prie sesers, A. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

10. Be to, B. R. bei nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad liudytoja stebėjo visą įvykį tiesiogiai, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. B. patvirtino jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 22.15 val. buvo gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini), moteris labai išsigandusi, nurodė, kad kaimynas trenkė ranka į veidą. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad kaimynas A. B. trenkė jai kumščiu du kartus į veidą. Įvykio vietoje buvusi B. R. (matyti, kad klaidingai nurodyta viena pavardės raidė, tačiau nurodyta teisinga gimimo data ir telefono numeris) paaiškino, kad matė, kaip kaimynas trenkė jos seseriai. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, paminėto tarnybinio pranešimo turinys dalyje dėl to, ar B. R. matė kaip buvo smurtaujama prieš jos seserį, prieštarauja tyrėjos V. S. tarnybinio pranešimo turiniui, kuriame nurodyta, kad tikslinant gauto pranešimo aplinkybes dėl 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), sumuštos V. J., tyrėja nuvyko nurodytu adresu, kur bendravo su nukentėjusiosios seserimi B. R., kuri nurodė, jog įvykio aplinkybių nematė, nes išėjo į kiemą tuo metu, kai kaimynas A. B. išeidinėjo iš sesers kiemo, dėl ko kilo konfliktas tarp jos sesers ir minėto kaimyno, nežino. Tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes liudytoja V. S. taip pat patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodžiusi, kad nukentėjusiosios sesuo sakė, jog nei smūgio, nei konflikto nematė, jokių apklausų nenori. Sutiktina, jog toks skirtingas tarnybinių pranešimų turinys verčia suabejoti tuo, ar B. R. iš tiesų tiesiogiai matė tarp A. B. ir V. J. vykusį konfliktą, tačiau, teisėjų kolegija vis tik tiki B. R., nukentėjusiosios bei A. B. parodymais šioje dalyje, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu bei tarpusavyje sutampantys. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija nekvestionuoja V. S. tarnybinio pranešimo ir jos teisme duotų parodymų teisingumo, tačiau pastebi, jog, kaip nurodė liudytoja V. S., B. R. jai teigė nenorinti būti apklausiama, kas leidžia daryti prielaidą, jog būtent nenoras vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o vėliau dar būti apklausiamai ir teisme, galėjo būti priežastimi kodėl liudytoja dar įvykio vakarą tyrėjai, priešingai nei anksčiau į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nurodė, kad ji konflikto negirdėjo ir kaip buvo mušama sesuo nematė, o ne, kaip teigiama skunde, B. R. išankstinis sumanymas neduoti parodymų apie įvykį, kol jų nesuderins su V. J..

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad faktą, jog liudytojos B. R. ir nukentėjusiosios V. J. parodymai buvo suderinti patvirtina tas faktas, jog jos abi neteisingai aiškino, kad nukentėjusiajai ketinant išlipti iš automobilio, jis staigiai prišoko prie jos ir du kartus dešine ranka sudavė V. J. į veidą. Priešingai nei teigia apeliantas, duomenų, kad aptariamą aplinkybę V. J. bei B. R. aiškino neteisingai, byloje nėra. Nukentėjusiosios į bylą pateiktas vaizdo ir garso įrašas šios aplinkybės niekaip nepaneigia. Nors iš šio vaizdo ir garso įrašo iš tiesų matyti, kad nuteistasis dar kurį laiką stovėjo netoliese automobilio ir konfliktavo su nukentėjusiąja tik žodžiu, o ne iš karto priėjo prie jos, šiai tik įvažiavus į kiemą, ir trenkė, tačiau, kaip matyti iš B. R. ir V. J. parodymų visumos, jos apklausiamos teisme ir nenurodė, kad A. B. iš karto būtų ėmęsis smurtinių veiksmų prieš V. J. panaudojimo, o paaiškino, kad apeliantas priėjo prie automobilio ir sudavė V. J. smūgius į veido sritį tik tada, kai pastaroji jau ruošėsi išlipti iš automobilio, buvo netgi iškėlusi vieną koją iš jo.

12. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad netikėti, jog B. R. matė visą aptariamą konfliktą, tame tarpe ir kaip A. B. panaudodamas fizinę jėgą smurtavo prieš jos seserį, nėra pagrindo. Aplinkybių, kurie leistų abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu, nenustatyta. Taigi tai, kad būtent nuteistasis tyčia nežymiai sutrikdė V. J. sveikatą, pagrindžia ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojos B. R. parodymai, kurie priskirtini tiesioginiams nuteistojo kaltę pagrindžiantiems įrodymams.

13. Be to, nukentėjusiosios poziciją, išreikštą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jos nurodytos aplinkybės A. R., į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat liudytojams G. R., T. P.. Nukentėjusioji liudytojui G. R. sekančią dieną po įvykio papasakojo, kad su A. B. sukonfliktavo, po ko šis priėjęs prie jos automobilio durelių jai smogė į veidą, o liudytojai T. P. paskambinusi telefonu pasakė, kad į darbą neateis, nes jai išduotas laikinas nedarbingumas dėl to, kad ją sumušė kaimynas – prie namų sudavė į akį. Liudytoja T. P. taip pat parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su nukentėjusiąja, kartu su ja išėjo iš darbo, liudytoja buvo sveika, sužalojimų ant jos veido nematė. Nors A. R., G. R., T. P. bei V. B. parodymai yra tik išvestiniai, gauti iš V. J. bei B. R. pasakojimo, tačiau vertinant bendrame kontekste, jie taip pat yra reikšmingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiosios ir liudytojos B. R. parodymų patikimumą.

14. Be nukentėjusiosios, liudytojų B. R., A. R., T. P. bei V. B. parodymų, nukentėjusiosios versiją, jog kraujosruva jos kairės akies vokuose bei kairės akies obuolio jungtinėje atsirado būtent dėl tyčinių A. B. veiksmų, kai pastarasis 2020 m. gegužės 28 d. apie 22.10 val. pro pradarytas vairuotojo dureles tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, o ne kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tame tarpe ir, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusiajai pačiai trinant akį ranka, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1277/2020 (02) bei ją pateikusio eksperto paaiškinimai, duoti teisme. Paminėtoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti buku daiktu (taigi, ir kumščiu – teisėjų kolegijos pastaba), dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio, o jų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis), t. y. 2020 m. gegužės 28 d. apie 22.10 val. stovinčiame automobilyje sėdinčiai V. J., priėjusiam kaimynui, pro atidarytas vairuotojo dureles du kartus dešinės rankos kumščiu suduodant jai į veido sritį. Ekspertas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino ir tuo pačiu paneigė nuteistojo versiją, kad V. J. sužalojimas dėl akies trynimo atsirasti negalėjo.

15. Nesutikdamas su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada ir jo paaiškinimais teisme, nuteistasis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos specialistą dr. P. P., kuriam pateikė prie bylos pridėtus V. J. ligos istorijos išrašus, o būtent Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2020 m. gegužės 29 d. išrašą (duomenys neskelbtini). Remdamasis nuteistojo aiškinimu ir pateiktų dokumentų duomenimis, teismo medicinos gydytojas dr. P. P. pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0041/21, kurioje nurodoma, jog V. J. nustatytas trauminis kairės akies ragenos nubrozdinimas ir viršutinio voko uždegimas (viršutinis vokas paburkęs, paraudęs, čiuopiant skausmingas, mišri akies obuolio injekcija, vokų skliautuose gausu vandeningo sekreto su nedaug gleivių). Ragenos nubrozdinimas padarytas ribotu daiktu ar aštriu daiktu, kuo galėtų būti krūmo šakelė, žiedas ar nagas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek pačiai susižalojant, tiek kito asmens, tačiau tai nėra būdingas smūgiui kumščiu. Sužalojimas galimai padarytas paros bėgyje iki medicinos pagalbos suteikimo. V. J. nustatytas trauminis kairės ragenos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši išvada buvo pateikta kartu su apeliaciniu skundu ir neabejotinai turi būti įvertinta sprendžiant A. B. (ne)kaltumo klausimą.

16. Taigi, teismo medicinos gydytojo dr. P. P. pateikta išvada prieštarauja teismo medicinos eksperto G. A. C. teisme teiktiems paaiškinimams bei jo pateiktoje specialisto išvadoje padarytoms išvadoms, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant jai į veido sritį buku daiktu (t. y. kumščiu), bei, kad tokie sužalojimai negalėjo atsirasti dėl akies trynimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatant nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų padarymo mechanizmą, šiuo atveju vis tik vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1277/2020 (02) bei ją pateikusio eksperto paaiškinimais, o ne teismo medicinos gydytojo dr. P. P. pateikta konsultacine išvada. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog teismo medicinos gydytojas dr. P. P. savo išvadą pateikė įvertinęs tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2020 m. gegužės 29 d. išraše (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, tuo tarpu teismo medicinos ekspertas Gregoire A. C. sekantį rytą po įvykio pats tiesiogiai apžiūrėjo nukentėjusiąją V. J., taigi, jis galėjo objektyviau, o ne vien pasikliaudamas kitų medikų padarytais medicininiais įrašais, įvertinti jai padarytus sužalojimus, atitinkamai ir objektyviau nustatyti sužalojimų padarymo priemones, būdą. Be to, teismo medicinos gydytojo dr. P. P. išvada, jog nukentėjusiosios sužalojimas nėra būdingas smūgiui kumščiu prieštarauja aptartiems ir pripažintiems patikimais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymams dalyje dėl to kokiu būdu buvo sužalota V. J..

17. Be jau aptartų įrodymų apelianto kaltę pagrindžia bei nukentėjusiosios ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytos B. R. parodymus patvirtina ir jau anksčiau minėtas vaizdo bei garso įrašas, kuris buvo padarytas V. J. vaizdo registratoriumi. Nors vaizdo kokybė yra prasta, be to, kadangi jis buvo laikomas nukentėjusiosios rankose, nuolat iš jų krito ir daugiausiai buvo nukreiptas tokiu rakursu, kad tik fragmentiškai užfiksavo nuteistąjį ir neužfiksavo pačių smūgių V. J. sudavimo, tačiau iš jame girdimų garsų ir nufilmuoto vaizdo galima nustatyti konflikto tarp kaimynų eigą, jo kilimo priežastis. Vaizdo ir garso įrašo turinys patvirtina, kad būtent apeliantas, nukentėjusiajai grįžus automobiliu, prieina prie jos kiemo teritorijos, tvoros, kurios vartai atidaryti, po ko nukentėjusioji teiraujasi ko pastarasis stovi prie jo tvoros, o toliau ginčijamasi dėl to kur V. J. pastatė savo automobilį bei dėl kieme esančios duobės. Dar vėliau V. J. pasako „nespardyk mašinos, eik, eik“, „o dabar kviečiu policiją, smurtas panaudotas, dabar viskas, kviečiu policiją“, į ką A. B. atsako „kviesk“. Toliau girdima kaip V. J. skambina specialiosios tarnyboms ir praneša, kad jai reikia pagalbos, kadangi ją užpuolė kaimynas, kuris ranka trenkė į veidą, akį, jei net nespėjus išlipti iš automobilio, kuomet ši atidarė automobilio dureles, skundžiasi, kad akis „aptraukta“, nurodo, jog akis prakirsta, bėga kraujas, pasako, kad kaimynas nuėjo į namus. Taigi, būtent A. B., o ne nukentėjusioji, kaip teigiama skunde, išprovokavo ginčo kilimą, ateidamas prie V. J. teritorijos ir reikšdamas jai pretenzijas dėl, jo manymu, netinkamoje vietoje pastatyto automobilio. Nukentėjusiosios išsakytos įraše girdimos frazės „nespardyk mašinos, eik, eik“, „o dabar kviečiu policiją, smurtas panaudotas, dabar viskas, kviečiu policiją“, patvirtina jos ir B. R. parodymus, kad nuteistasis buvo priėjęs prie V. J. automobilio ir netrukus po to, kaip ir nurodė nukentėjusioji ir liudytoja, sudavė jai smūgius. O telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja turinys atskleidžia, kad smūgiai, kaip ir buvo tvirtinama viso proceso metu, buvo suduoti į veido sritį, kad sužalota buvo būtent akis, ką ir konstatavo teismo medicinos ekspertas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusioji tik suinscenizavo įvykį. Tokį manymą tik dar labiau sustiprina ir tas faktas, kad apeliantas nukentėjusiajai pasakius, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, dėl ko ji iškvies policijos pareigūnus, atsako „kviesk“, niekaip nekvestionuodamas jos išsakytos frazės, kad prieš ją buvo smurtaujama. Nors įraše iš tiesų neužfiksuoti jokie garsai, kurie būtų panašūs į automobilio spardymo kojomis garsą, nenustatyta ir tai, kad automobilis būtų apgadintas, taip pat negirdėti jokios V. J. reakcijos į jai sukeltą fizinį skausmą (pavyzdžiui, suaimanavimas), nerasta kraujo pėdsakų, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilis iš tiesų nebuvo spardomas, o nukentėjusioji mušama. Įraše girdėti daug triukšmo, be to, neaišku kiek stipriai A. B. spyrė į nukentėjusiosios automobilį ir į kurią jo vietą spyrė (spiriant į automobilio padangą garsas daug tylesnis, nei, pavyzdžiui, į dureles), galimai tai jis atliko labai švelniai, tik norėdamas pagąsdinti nukentėjusiąją, todėl natūralu, kad įraše galėjo būti negirdimi jokie garsai, kurie leistų spręsti, kad automobilis buvo spardomas, o pats automobilis galėjo būti ir neapgadintas. Tuo tarpu fizinio skausmo tokioje situacijoje V. J. galėjo ir neišreikšti. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios akis buvo sužalota taip, kad kraujas turėjo bėgti taip stipriai, jog jo pėdsakų būtų rasta ne tik ant nukentėjusiosios veido, bet ir įvykio vietoje.

18. Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 22 val. ji sėdėjo už namo ribų ant akmenų ir matė, kaip jos vyras A. B. atėjo prie V. J. tvoros, prie vartų, tuo metu V. J. buvo kieme. Liudytoja nurodė supratusi, kad tarp jos vyro ir nukentėjusiosios vyksta ginčas, kuris truko kokias 5 minutes. Ji taip pat tikino, kad A. B. visą laiką stovėjo prie vartų, o V. J. buvo kieme, į kiemą A. B. nebuvo nuėjęs ir jos nemušė. Be to, liudytoja teigė, kad išgirdusi, jog jos vyras konfliktuoja su kaimyne, ji pašaukė jį grįžti namo, ką nuteistasis ir padarė (tą patį tvirtino ir A. B.). Iš esmės tokias pačias aplinkybes S. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme liudytoja taip pat teigė, kad ginčo metu B. R. kieme nebuvo. Tokie S. B. parodymai neabejotinai pagrindžia nuteistojo pateiktą analizuojamo įvykio versiją, tačiau, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, jais nesivadovauja ir vertina juos tik kaip siekį padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir visiškai objektyvus rašytinis įrodymas – vaizdo ir garso įrašas, kuriame negirdėti kaip S. B. šaukia savo vyrą grįžti namo, apie ką ji ir A. B. liudijo. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. B. nurodė, kad ji nematė, ar konflikto metu V. J. buvo automobilyje, ar šalia automobilio, kas tik sustiprina abejones jos duodamų parodymų nuoširdumu ir tikrumu.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kėlė versiją, kad jis sužaloti nukentėjusiosios jos ir B. R. nurodytu būdu – t. y. pro atidarytas vairuotojo dureles, per jų viršų, du kartus dešinės rankos kumščiu suduodamas smūgius į veido sritį, negalėjo fiziškai, kadangi šios rankos nepakelia taip aukštai dėl praeityje patirtos traumos. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, 2021 m. rugsėjo 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės VšĮ gydytojo traumatologo S. Š. pateiktus paaiškinimus, prokuroro prašymą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2021 m. spalio 11 d. nutartimi paskyrė šioje byloje kompleksinę teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertams. Ekspertams nutartimi buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kada ir koks buvo nustatytas A. B. dešinės rankos funkcijos sutrikimas; 2. Ar 2020 m. gegužės 28 d. buvo išlikęs A. B. dešinės rankos funkcijos sutrikimas ir kokia to sutrikimo diganozė?; 3. Koks 2020 m. gegužės 28 d. buvo A. B. dešinės rankos funkcionalumo lygis? Ar minėtu metu jis turėjo galimybę valdyti savo dešinę ranką, ja suduoti smūgius pro pravertas automobilio dureles ir padaryti kūno sužalojimus asmeniui, sėdinčiam automobilyje?

20. 2020 m. balandžio 21 d. teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. , kuriame nurodoma: 1. A. B. 2017 m. konstatuota dešinės rankos viršdyglinio raumens plyšimas, pomentinių vidinių skaidulų plyšimas, dvigalvio raumens sausgyslių uždegimas ir dešinio peties sąnario artrozė; 2. Įvertinus pateiktus medicininius dokumentus ir objektyvią A. B. medicininę apžiūrą (2020 m.), tikėtina, kad 2020 m. gegužės 28 d. buvo išlikęs dešinio peties sąnario funkcijos sutrikimas, t. y. labai ryškus dešinio peties sąnario nejudrumas; 3. Turint omenyje dešinio peties sąnario pakenkimo pobūdį ir lėtinę susirgimo eigą, tikėtina, kad 2020 m. gegužės 28 d. dešinės rankos (dešinio peties sąnario) funkcionalumo lygis buvo kiek geresnis arba panašus, kaip medicininių apžiūrų metu (2020 m.). Teismo medicininiu požiūriu A. B. turėjo galimybę valdyti savo dešinę ranką, ja suduoti smūgius pro pravertas automobilio dureles ir padaryti kūno sužalojimus asmeniui, sėdinčiam automobilyje.

21. Taigi, pateiktame ekspertizės akte padarytos išvados pašalino apeliaciniame skunde keltas abejones dėl to, jog A. B. dėl ribotų dešinės rankos judesių, atsiradusių po traumos ir jam 2017 m. konstatuoto dešinės rankos viršdyglinio raumens plyšimo, pomentinių vidinių skaidulų plyšimo, dvigalvio raumens sausgyslių uždegimo ir dešinio peties sąnario artrozės, fiziškai negalėjo sužaloti nukentėjusiosios jos nurodytu būdu. Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, ekspertizės atlikimo metu buvo išanalizuota A. B. asmens sveikatos istorija, taip pat dvejų gydytojų specialistų buvo apžiūrėtas ir pats tiriamasis, ir padaryta išvada, kad 2020 m. gegužės 28 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistojo dešinės rankos (dešinio peties sąnario) funkcionalumo lygis buvo netgi kiek geresnis arba panašus, kaip medicininių apžiūrų metu (2020 m.). Taip pat padaryta išvada, kad A. B. turėjo galimybę valdyti savo dešinę ranką, ja suduoti smūgius pro pravertas automobilio dureles ir padaryti kūno sužalojimus asmeniui, sėdinčiam automobilyje. Po šio ekspertizės akto gavimo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog ekspertizės aktu nebuvo atsakyta į klausimą, ar jis dėl riboto dešinės rankos funkcionalumo galėjo smogti nukentėjusiajai ne per bet kokią pradarytų durelių dalį, o būtent per viršutinę jų dalį, dėl ko nuteistasis prašė į sekantį teismo posėdį iškviesti ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnįjį ekspertą L. G. bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoją ortopedą traumatologą E. K., tam, kad apklausos metu išsiaiškinti, ar jo dešinės rankos funkcionalumas leidžia smūgiuoti dešine ranka ją pakėlus į viršų per automobilio pravertų durelių viršutinę dalį. Teisėjų kolegija tokį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, jog prašomi tirti klausimai jau buvo aptarti ekspertizės akte. Nors ekspertizės akte suformuluotose išvadose nebuvo konkrečiai nurodyta, kad A. B. turėjo galimybę valdyti savo dešinę ranką, ja suduoti smūgius būtent pro pravertų automobilio durelių viršų ir padaryti kūno sužalojimus asmeniui, sėdinčiam automobilyje, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, jog ekspertai, pateikdami išvadą, nekonkretizavo kokios nors vienos automobilio durelių vietos (apačios, vidurio ir t. t.), o vertino jas kaip visumą, taigi, įvertino ir nuteistojo galimybę iškelti dešinę ranką į tokį aukštį, kuriame smūgiai ranka nukentėjusiajai būtų suduoti per automobilio durelių viršų.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo A. B. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinėms versijoms, kad nukentėjusioji susižalojo kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent pati sau trindama akį rankomis, kad nuteistasis dėl ribotų galimybių valdyti dešinę ranką, negalėjo sužaloti nukentėjusiosios, suduodamas jai smūgius pro pravertų automobilių durelių viršų. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad A. B. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas (dviejų smūgių dešinės rankos kumščiu sudavimas į veido sritį), padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vokuose bei kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis, suduodamas du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajai į veidą, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Todėl tenkinti nuteistojo skundą ir jį išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra faktinio bei teisinio pagrindo.

23. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

24. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į veikos stadiją – veika baigta, kaltės formą – veika padaryta veikiant tyčia, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (o tiksliau jų nebuvimą), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – A. B. yra pensinio amžiaus, neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose neregistruotas, ir sprendė, kad nuteistajam turi būti paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kartu skiriant įpareigojimus be prižiūrinčios bausmės vykdymą įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti padarytą turtinę žalą, bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja V. J. ir lankytis jos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, nuteistajam buvo paskirta švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydis nustatytas šiek tiek mažesnis, nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. paskirta bausmė, kartu su ja nustatant tik du įpareigojimus ir vieną draudimą, glaudžiai susijusius su jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir jos padarinių šalinimu, bei iš esmės nesukeliančius ypatingų apribojimų nuteistajam, neskiriant intensyvios priežiūros, nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek ir padarytai nusikalstamai veikai, kuria pasikėsinta į asmens sveikatą.

25. Visiškai tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pateiktais žalos dydį pagrindžiančiais dokumentais, baudžiamojo proceso bei civilinės teisės normų reikalavimų nepažeidė. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Įvertinus tai, į kokią vertybę nuteistasis pasikėsino, padaryta nusikalstama veika nukentėjusiosios sveikatai sukeltas pasekmes, apelianto atliktų veiksmų intensyvumą ir jų tyčinį pobūdį, skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą (apylinkės teismas atsižvelgė, kad A. B. yra pensinio amžiau ir nedirba), manytina, jog žemesnės instancijos teismo nukentėjusiajai iš A. B. priteista 1 000 Eur suma (civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti tris kartus didesnę pinigų sumą) neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė kompensacija už jos patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

26. Nukentėjusiosios V. J. atstovė advokatė Aušra Ručienė pateikė Kauno apygardos teismui mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog V. J. advokatei Aušrai Ručienei sumokėjo 1000 Eur už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistasis. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokatės dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms. Advokatė nerengė jokių procesinių dokumentų šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 2 val. 40 min. Pažymėtina ir tai, kad Aušra Ručienė atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, jai nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga, kurią ir taip sudaro vos 2 tomai. Byla nėra sudėtinga teisės taikymo požiūriu, joje sprendžiami klausimai nėra nauji. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ir tirtas vienintelis naujas įrodymas – ekspertizės aktas, kurio apimtis taipogi nėra didelė, todėl laiko sąnaudos, susipažįstant su šiuo dokumentu, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo viršyti 1 valandos. Įvertintina ir tai, kad advokatės kontora yra Kauno mieste, netoli Kauno apygardos teismo, taigi, ji nepatyrė papildomų kelionės išlaidų bei laiko joje sąnaudų. Dėl to, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo įtvirtintus kriterijus ir rekomenduojamą maksimalų atlygintiną išlaidų dydį, iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiosios V. J. turėtos išlaidos už advokatės paslaugas yra mažintinos iki 550 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajai V. J. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDarius KantaravičiusAurelijus Rauckis