Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. V. 2019 m. liepos 19 d., apie 12.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie kuro pylimo kolonėlės Nr. 1, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą kumščiu sudavė T. G. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda lūpos vidinėje pusėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2019 m. liepos 19 d., apie 12.50 val. buvo (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžoje, Kaune, esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) užsipilti kuro, vairavo įmonės automobilį Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavo prie pirmos užpylimo kolonėlės. Tai vienintelė kolonėlė, kurioje galima įsipilti dyzelinio kuro su priedais. Priekyje stovėjo automobilis Volvo, nei vairuotojo nei keleivių automobilyje nebuvo. Jis palaukė gal penkias minutes, pasignalino, bet niekas neatėjo, Tada jis nuėjo į degalinės vidų ir paklausė kieno automobilis. Ten stovėjusi moteris atsakė, kad jos sūnaus, kad jie papietaus ir tuoj ateis. Jis mandagiai pasakė, kad gal geriau pirmiausiai patrauktų savo automobilį, o paskui pavalgys. Jis kalbėjo tyliai, mandagiai, necenzūrinių žodžių nevartojo, nuėjęs sėdo į savo automobilį ir toliau laukė, kol patrauks automobilį. Jis palaukė dar penkias minutes, iš degalinės atėjo nukentėjusysis ir dvi pagyvenusios moterys. Jis dar kartą pasignalino, nukentėjusysis numojo ranka. Jis dar kartą pasignalino, nes norėjo atkreipti dėmesį kas čia vyksta, kodėl jis turi dešimt minučių laukti, kol kažkas pietaus, mano, kad normalioje visuomenėje taip nesielgiama, kitų laikas taip negaišinamas. Jis atsidarė automobilio dureles ir pasakė: „gal tu jau važiuok“. Jaunuolis kažką sumurmėjo. Tada jis priėjo prie jaunuolio automobilio ir pasakė: „gal jau važiuok, negaišink laiko“. Tada jaunuolis iššoko iš automobilio ir sugniaužęs kumščius tris kartus jais mostelėjo, ėjo mosuodamas rankomis ketindamas jam suduoti. Tada jis atbulas ėjo nuo jaunuolio, matė, kad kyla konfliktas, ėjo gindamasis iškėlęs rankas virš galvos, stengėsi išvengti smūgio, atstūmė užpuoliką, prabėgo pro liudytojo M. S. automobilį ir sparčiu žingsniu nuėjo prie savo automobilio ir sėdo į jį. Jaunuolis pradėjo rėkti, kad jis esą kliudė jo automobilį, telefonu jį fotografavo, pribėgęs prie jo automobilio trenkė per veidrodėlį, taip jį užlenkdamas. Tada jis nieko nelaukdamas išvažiavo iš degalinės, nes galvojo, kad jaunuolis dar ką nors gali sulaužyti. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba, tvirtina, kad jis nukentėjusiajam nesudavė, jo neplūdo, jis pats sukėlė intrigą, šią situaciją, ir pats jį užsipuolė, nori pasipinigauti. Kodėl M. S. sakė, kad matė, kaip jis, esą, sudavė nukentėjusiajam, jis nežino, mano, kad liudytojas jį apkalba, kad jie su nukentėjusiuoju susitarė kažką, jis nei nukentėjusiojo nei nurodyto liudytojo iki to įvykio nepažinojo. Tvirtina, kad į automobilį Volvo jis nespyrė ir nesudavė, tik priėjęs pabaladojo pirštais stogą, jis atėjo prie nukentėjusiojo kad pasiaiškintų, kodėl pastarasis taip elgiasi. Pabeldė, kad nukentėjusysis atidarytų duris, norėjo pasiaiškinti situaciją, kodėl nukentėjusysis nevažiuoja. Parodė, kad jis pats save laiko nukentėjusiuoju, nes jei nebūtų užsidengęs galvą rankomis, tris kartus būtų gavęs smūgius į galvą. Be to, po nukentėjusiojo smūgio jo automobilio veidrodėlio mechanizmas buvo sugadintas. Jis matė, kaip nukentėjusysis pirštais buvo susiėmęs už lūpos, kažką darė, gal minkė, todėl daro išvadą, kad nukentėjusysis pats save susižalojo. Kraujo nebuvo nei ant nukentėjusiojo veido nei ant drabužių, todėl jis jo nematė. Pripažįsta, kad tai buvo vieša vieta, tačiau savo kaltės nepripažįsta, tvirtina, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. V. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 12.15 val. savo automobiliu Volvo S 80, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo į Kauno klinikas, kur atvežė savo močiutę R. K. atlikti tyrimų, kartu važiavo jo mama A. G., kuri palydėjo močiutę. Atlikus tyrimus, apie 12 valandą jie išvažiavo namo. Jo močiutė turi daug sveikatos problemų, ji pasiprašė į tualetą, todėl jis sustojo pakeliui esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini). Aikštelė buvo užimta, jis nenorėjo sustoti ant geltonų linijų, todėl pastatė automobilį prie degalinės, nors žino, kad ten statyti automobilio negalima. Kol jo mama A. G. palydėjo močiutę R. K. į tualetą, jis nutarė nupirkti visiems sumuštinių, kad nereikėtų gaišti laiko. Jis užsakė sumuštinius, kurie greitai buvo pašildyti. Tuo metu jis išgirdo, kaip kažkas šaukia: „kas pastatė tą automobilį?“. pamatė, kad j mama jau stovėjo prie degalinės durų, o tarpduryje stovi ir šaukia ant jos vyriškis, kurį dabar žino, kaip kaltinamąjį E. V.. Jis pasakė kaltinamajam, kad pasakė, kad tuoj baigs pašildyti sumuštinius ir jis ateina. Jis norėjo užsipilti kuro, tačiau nebepylė, atėjo prie savo automobilio, pasodino savo močiutę R. K. ir savo mamą A. G. į automobilį, padavė joms sumuštinius, uždarė duris ir, apėjęs iš galo savo automobilį, ėjo prie vairuotojo durų. Tuo metu, kaltinamasis išlipo iš savo juodos spalvos automobilio Audi A7, ėmė jį plūsti necenzūriniais žodžiais, rėkė „dink iš čia“. Degalinėje buvo tuščių kolonėlių, todėl jis paklausė kaltinamojo, kodėl pastarasis nesustojo prie tuščių kolonėlių, tačiau numojo ranka ir sėdo į savo automobilį. Tuo metu kaltinamasis pribėgo prie jo automobilio, smogė kumščiu į jo automobilio galines kairės pusės keleivio dureles. Išgirdęs smūgį, jis suprato, kas atsitiko ir išlipo iš automobilio pažiūrėti ar nepadaryta žala jo automobiliui. Tuo metu, kaltinamasis puolė prie jo ir smogė kumščiu jam į veidą, pataikė į lūpą, kurią stipriai prakirto, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Lūpa buvo sužalota iš vidaus, todėl kraujas bėgo į jo burną, jis pribėgusį kraują vis išspjaudavo. Po to, kaltinamasis vėl jį puolė, stengėsi vėl kumščiu jam suduoti, kažkoks žmogus šūktelėjo „baikite“. Jis traukėsi nuo kaltinamojo ir stūmė atkišęs rankas pastarąjį į šoną nuo savęs, atgal jam netrenkė, jam kumščiu nesudavė, tiesiog delnu stūmė kaltinamąjį nuo savęs, į kaltinamojo automobilio veidrodėlį netrenkė. Visas incidentas truko greitai, gal minutę, kaltinamasis nulėkė į savo automobilį ir išvažiavo iš degalinės pro ženklą „Eismas draudžiamas“. Jis savo mobilaus ryšio telefonu suspėjo nufotografuoti kaltinamojo automobilį. Tuo metu aplinkui buvę žmonės priėjo prie jo, klausė, ar viskas gerai, jis paprašė iškviesti policiją, tada vyriškis, kurį dabar žino kaip liudytoją M. S., pasakė, kad viską matė, apie viską galės paliudyti, matė, kaip jis spjaudė kraują iš burnos, iškvietė policiją. Atvykusi greitosios pagalbos brigada nuvežė jį į klinikas, kur buvo apžiūrėta žaizda lūpoje ir duoti nurodymai kaip lūpą gydyti. Pripažįsta, kad jis paliko automobilį neleistinoje vietoje, jis už tai gali atsakyti, tačiau tai nereiškia, kad už tai galima pulti žmogų. Jis pareiškė 1000,00 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi šis įvykis jį labai sukrėtė, jis jautė pažeminimą, stresą, skausmą, pažeminimą, dėl šio incidento jis neišvyko į Angliją, kur iki to laiko dirbo, tuo metu prasidėjo karantinas, jis prarado darbą. Lūpos žaizda jam gijo lėtai, apie dvi savaites, burnoje jauti didelį diskomfortą. Jis pirko vaistinėje tepalus, burnos skalavimo skysčius, burnoje buvo negyvi audiniai, iš burnos sklido nemalonus kvapas, buvo sunku valgyti, burnoje liko kietas randas. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo jam padarytą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja A. G. parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį jos sūnus T. G. ją ir jos mamą R. K. nuvežė į Kauno klinikas, kur jos mamai buvo daromi tyrimai. Apie pietus jie iš klinikų išvažiavo namo. Važiuodami jie užsuko į degalinę, nes jos mamai R. K. prireikė į tualetą. Ji palydėjo mamą į tualetą, o pati jos laukė prie degalinės durų. Sūnus T. G. tuo metu buvo prie kasų. Saiga atsidarė degalinės durys, ji pamatė, kad ateina piktas vyriškis, kurį dabar žino kaip kaltinamąjį, kuris paklausė: „čia tavo mašina?“. Ji atsakė: „taip“. Tada vyriškis pasakė: „Nuvaryk savo laužą“. Ji išsigando, vyriškis atrodė agresyviai, jis labai garsiai šaukė, aplinkui žmonės visi tai girdėjo, nei sūnaus nei mamos šalia nebuvo. Ji nubėgo prie sūnaus, pasakė, kad reikia eiti, kad čia piktai kalba, sūnus atsakė, kad jis girdėjo. Po poros minučių iš tualeto atėjo jos mama, jie visi trys nuėjo į savo automobilį. Segdamasi diržą ji išgirdo smūgį į jų automobilį. Sūnus T. G. išlipo iš automobilio, pribėgo tas pats, kurį žino kaip kaltinamąjį, įsikibo jos sūnui į marškinėlius, šaukė ant jo, rėkė, keikėsi, sūnus jį atstūmė. Tas vyriškis išvažiavo, jos sūnui iš apatinės lūpos bėgo kraujas. Jai buvo šokas, kad jos mama sunkiai serga, jos tyrimai buvo blogi, ir dar sūnui taip atsitiko. Ji kurį laiką iš automobilio nelipo, kai ji išlipo iš automobilio, kaltinamojo jau nebuvo. Sūnus pasakė kviesti policiją, kol ji susijaudinusi susičiupinėjo, kažkas ją iškvietė. Sūnui buvo prakirsta lūpa iš vidaus, iš žaizdos bėgo kraujas, jį sūnus spjaudė į servetėlę. Po smūgio sūnus sugrįžo į automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 12.30 val., jie atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune įsipilti degalų ir nusipirkti pavalgyti. Važiavo automobiliu Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos sedano tipo. Ji važiavo kartu su sūnumi T. G., bei savo motina R. K.. T. vairavo. Degalinėje jis sustojo prie kolonėlės Nr. 1. Jie visi trise nuėjo į degalinės parduotuvę. Parduotuvėje prie jos priėjo nepažįstamas apie 30 m. vyriškis, kuris jai griežtu tonu paklausė: „tavo Volvo?". Jai atsakius teigiamai, jis nurodė greit patraukti automobilį. Ji pasakė, kad nevairuoja. Tuomet jis paklausė ar jai juokinga? Ji patylėjo. Netrukus vyriškis apsisuko ir išėjo iš parduotuvės. Apsipirkus ji su motina išėjo pirmos. Nuėjus į automobilį Volvo, prie jų prišoko tas pats vyras, kuris buvo prikibęs degalinės parduotuvėje iš automobilio Audi, juodos spalvos, kuris stovėjo už jų automobilio, ir pradėjo keikti jos sūnų, kuris paskui jas atėjo iš parduotuvės. Vadino jį dūhu, priekaištavo, pyko, kad jis užstatė savo kledarą jam prieš nosį. Tuomet jie susikibo. Ji tuo metu sėdėjo automobilyje, ir kaip jį mušė nematė. Netrukus sūnus priėjo prie jos durelių ir pasakė, kad nepažįstamasis jam sudavė į veidą. Tuo pat metu išgirdo kaip sucypė padangos ir paskui stovėjęs automobilis Audi išvažiavo. Ant sūnaus veido matė, kaip buvo praskelta lūpa. Po keleto minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba ir sūnų išsivežė į KMUK. Dėl šio incidento yra labai pasipiktinusi. Nepažįstamojo elgesys sutrikdė aplinkinius, nes matė kaip aplink buvę asmenys pradėjo filmuoti, fotografuoti. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Papildomai apklausta liudytoja A. G. parodė, kad kai jos sūnus išlipo iš mašinos, pribėgęs įtariamasis be jokių žodžių viena ranka griebė už drabužių (marškinėlių), o kita ranka iš karto smogė kumščiu į veidą, jos sūnui. Po smūgio jos sūnui buvo prakirsta lūpa, o įtariamasis iškart nubėgo. Nubėgdamas jis taip pat nieko nesakė, arba ji negirdėjo. Jos sūnus įsikibęs į įtariamąjį ar jo drabužius nebuvo, arba ji nematė. Viskas vyko labai greitai. Kiek jai žinoma, sūnus ketina reikšti civilinį ieškinį šioje byloje, dėl jo sumušimo (1 t., b. l. 96 – 97, 104). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad pirmoje apklausoje ji vis dar buvo šoke, daug ko nepamena, kodėl per apklausą sakė, kad matė smūgį ji nežino, gal dėl to, kad po to įvykio jai jos mama R. K. sakė, jog kaltinamasis rodė jai vidurinį pirštą, o po to ji aiškiai matė, kaip kaltinamasis smogė jos sūnui T. G., labai dėl to išgyveno, nes jos sūnus yra mylimiausias mamos anūkas. Ji pati matė, kad kaltinamasis buvo įsikibęs į jos sūnų, sūnus buvo kruvinas, matė pakeltas kaltinamojo rankas, kaltinamojo smūgį kumščiu jos sūnui tikrai matė jos mama, ji ir suprato, kad kaltinamasis smogė jos sūnui į veidą. Nurodė, kad jos mama R. K. labai išgyveno dėl šio įvykio, sunkiai serga onkologine liga, be to, serga kitomis sunkiomis ligomis, jai sutrikusi atmintis ir šiuo metu ji ne viską prisimena, todėl paliudyti apie tą įvykį negali. Po šio įvykio jos sūnus T. G. buvo išvežtas į Kauno klinikas apžiūrai.

Liudytojas R. K. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad dienos tiksliai neatsimena, bet tai buvo 2019 m. vasara, galimai 2019 m. liepos 19 d., dienos metu gavo iškvietimą, kad degalinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, sumuštas žmogus. Nuvykus ten, kalbėjosi su nukentėjusiu vaikinu, kuris sakė, kad kito automobilio vairuotojas jam sudavė į veidą. Ar jis sakė ir rodė į kurią tiksliai vietą jam sudavė, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar jis sakė, kiek kartų jam buvo suduota. Ar šio vaikino veidas buvo kruvinas, negali pasakyti, nes nuo įvykio praėjo jau nemažai laiko. Jeigu ir buvo kraujo ant jo veido, tai ne daug, nes jeigu jis būtų labai kruvinas, mano, kad būtų atsiminęs. Kito automobilio vairuotojo, kuris, kaip teigė nukentėjęs, jį sumušė, įvykio vietoje nebuvo. Kai nukentėjęs kalbėjo su juo, šalia jo dar buvo vienas vyras, kuris rodė savo telefone nuotraukas automobilio, kurio vairuotojas sudavė nukentėjusiam. Ar daugiau žmonių buvo degalinės teritorijoje neatsimena (1 t., b. l. 108). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nukentėjusysis buvo su dviem moteriškėmis, nukentėjusysis pasakė, kad kitas vyriškis smogė jam į veidą, pataikė į lūpą, atvykę medikai nukentėjusį apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikas.

Liudytojas M. S. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2019 m. vasaros metu, tiksliai datos pasakyti negali, buvo degalinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, ten sėdėjo automobilyje. Prie vienos iš kolonėlių automobilio Volvo, vairuotojas su dviem moterimis buvo nuėję į degalinės pastatą. Prie tos pačios kolonėlės privažiavo kitas automobilis Audi, juodos spalvos. Jo vairuotojas pradėjo pypinti, matomai dėl to, kad priešais stovintis automobilis būtų greičiau patrauktas. Po to tas vyras nuėjo į degalinės vidų, jis ten apšaukė prieš jį stovėjusio Volvo vairuotoją, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to išėjo, atsisėdo į savo Audi. Paskui jį lėtai išėjo Volvo vairuotojas su dviem pagyvenusiomis moterimis. Kol moterys susėdo į automobilį, truputį užtruko. Tada Audi vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir vartodamas necenzūrinius žodžius, įspyrė į Volvo galines vairuotojo pusės dureles. Tuo metu Volvo vairuotojas dar nebuvo spėjęs įsėsti į savo automobilį. Volvo vairuotojas jam pasakė kažką tokio, kad: „ko tu nervuojiesi, tuoj išvažiuojam". Tuomet Audi vairuotojas viena kartą ranka sudavė Volvo vairuotojui į veidą. Volvo vairuotojas lyg bandė atgal suduoti Audi vairuotojui. Bet tas pasitraukė ir suduota nebuvo. Jis išlipo iš savo automobilio ir paklausė Audi vairuotojo, ką jis daro. Prie jų dar priėjo vienas pagyvenęs vyras. Tada Audi vairuotojas matydamas, kad tuoj susirinks žmonės, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš degalinės pro draudžiamą ženklą. Vaikinukui iš Volovo pasakė, kad kviestų policiją, bet jis buvo pasimetęs, sakė, kad nežino kur telefonas, prašė pagalbos. Dėl to jis paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė apie įvykį. Nei vieno iš vyrų (nei Audi, nei Volov) vairuotojų nepažįsta. Atliko tik savo pareigą, nes taip elgtis, kai pasielgė Audi vairuotojas negalima. Po įvykio matė, kad Volvo vairuotojui iš burnos bėgo kraujas, tiksliai kur jam buvo suduota negali pasakyti, tik matė, kad į veidą. Prašo ateityje remtis jo šiais parodymais, nes yra labai užimtas ir neturi galimybės dalyvauti kituose procesiniuose veiksmuose šioje byloje (1 t., b. l. 84 - 85). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis tą dieną sėdėjo savo tamsiai pilkos spalvos automobilyje Infiniti, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur jo automobilis stovėjo ilgai dar prieš įvykį, stovėjimo vietos nepakeitė, įvykis vyko priešais jo automobilį, kuriame jis sėdėjo, maždaug už dešimties metrų nuo jo. Jis kalbėjo telefonu, kai atkreipė dėmesį į Audi automobilio signalo garsą, signalizavo šio automobilio vairuotojas, kad kitas automobilis greičiau pasitrauktų. Jis matė, kad incidentas vyko degalinės tarpduryje, iš Audi automobilio išlipęs asmuo garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, į degalinės vidų nėjo. Jis matė, kaip automobilio Audi vairuotojas smogė Volvo vairuotojui, viskas vyko priešais jo automobilio priekinį langą. Volvo vairuotojas mėgino suduoti Audi vairuotojui, tačiau šis pasitraukė. Incidentą inicijavo Audi vairuotojas, jis buvo nepatenkintas situacija. Kai Audi vairuotojas šaukė, Volo vairuotojas su dviem moterimis atėjo iš degalinės. Jis matė, kaip Audi vairuotojas spyrė į Volvo automobilio vairuotojo pusės galines dureles. Jis matė, kad Volvo vairuotojas buvo sužalotas, matė prakirstą lūpą. Jis pats buvo šalia, Volvo vairuotojui iš lūpos bėgo kraujas, pastarasis prašė jo pagalbos. Atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė nuotrauką savo telefone, medikų jis nesulaukė, atvažiavo žmogus, kurio jis laukė ir jis išvažiavo.

2019 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad T. G. nurodė, jog 2019 m. liepos 19 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, aplinkinių akivaizdoje, nepažįstamas vyriškis jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka per automobilio galines dureles, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 4 - 7).

2019 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, degalinės teritorijoje, pateikta fotolentelė su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis (1 t., b. l. 14 - 22).

2019 m. liepos 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad 2019 m. liepos 19 d., 13.32 val. į Skubios pagalbos skyrių atvyko T. G., kuris paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 12.30 val., degalinėje įvyko kivirčas su kitu asmeniu, kuris trenkė jam kumščiu į veidą ir prakirto lūpą vidinėje pusėje. Išraše užfiksuotas apie vieno centimetro dydžio nekraujuojanti žaizda lūpos vidinėje pusėje. Tolimesniam gydymui pacientas išleistas gydymui ambulatoriškai, nurodyta skalauti burnos ertmę burnos skalavimo skysčiais (1 t., b. l. 30).

2019 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G2012/2019(02) nurodyta, kad T. G. nustatyta žaizda lūpos vidinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Šis sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 42).

2019 m. rugsėjo 30 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. G. atpažino įtariamąjį E. V., kaip jį sumušusį asmenį, pateikta fotolentelė su atpažinimo nuotraukomis (1 t., b. l. 58 - 60).

2019 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad degalinėje (duomenys neskelbtini) G. V. pateikė vaizdo įrašą elektroninėje laikmenoje (1 t., b. l. 65 – 66).

2019 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota degalinėje (duomenys neskelbtini) G. V. pateikto vaizdo įrašo apžiūra, užfiksuota, kad prie degalinės kolonėlė stovi tamsios spalvos automobilis Volvo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš galo prie šio automobilio atvažiuoja ir sustoja tamsios spalvos automobilis Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio durelės atsidaro, užsidaro, iš automobilio niekas neišlipa, prie vairo sėdintis asmuo vilki baltos spalvos marškinėliais (1 t., b. l. 68).

2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato pranešime nurodyta, kad pateikti viso įvykio vaizdo įrašo negali, kadangi jis prarastas dėl nuolatinio vaizdo stebėjimo sistemos persikrovimo (1 t., b. l. 73).

2019 m. spalio 18 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-1958 nurodyta, kad pateikia bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 19 d., 12.54 val. informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešėjo pranešimo dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), Kaune skambučio skaitmeninę garso kopiją (1 t., b.. l. 76).

2019 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikta skambučio skaitmeninė garso kopija, kuriame užfiksuota, kad praeivis P. N. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) degalinėje konflikto metu automobilio Audi vairuotojas apdaužė kitą vyriškį ir pabėgo (1 t., b. l. 78 – 80).

Liudytojo M. S. nuotraukoje užfiksuotas automobilis Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91 – 93).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri buvo pažeista per poveikį papildomam objektui – asmens sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Visuomenės rimties sutrikdymą rodo tai, kad kaltinamasis E. V. viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, vieną kartą smogė kumščiu nukentėjusiajam T. G. į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir jį išplūdo, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdytas viešoji tvarka. Kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos.

Kaltinamasis E. V. pareiškė, kad jis savo kaltės nepripažįsta, kad jis nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais neišplūdo, jam smūgio veidą nesudavė, į nukentėjusiojo automobilį netrenkė, jis tiesiog norėjo pasiaiškinti situaciją, kad nukentėjusysis ne vietoje degalinėje pastatė savo automobilį ir vertė jį laukti. Kaltinamasis nurodė, kad nesupranta kodėl jis turi dešimt minučių laukti, kol kažkas pietaus, mano, kad normalioje visuomenėje taip nesielgiama, kitų laikas taip negaišinamas. Jis norėjo, kad Volvo vairuotojas patrauktų automobilį, tvirtina, kad jis nukentėjusiajam nesudavė, kodėl nukentėjusysis ir liudytojas M. S. tvirtina, kad jis sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veidą, jis nežino, mano, kad jie jį apkalba, po šio įvykio jie susitarė taip sakyti, mano, kad nukentėjusysis pats jį puolė mušti, o po to pats susižalojo sau lūpą, jį apkalba ir nori pasipinigauti.

Nors kaltinamasis E. V. savo kaltę neigia, tačiau nukentėjusysis T. G. tiek pareiškime apie nusikalstam veiką, tiek Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 12.50 val., viešoj vietoje – degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijoje kaltinamasis, kitų asmenų akivaizdoje, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir smogė vieną kartą jam kumščiu į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina liudytojas M. S., prieš kurio automobilį, kuriame sėdėjo liudytojas, vyko incidentas, jis pats matė, kaip viešoje vietoje – degalinės teritorijoje, kaltinamasis E. V. išplūdo nukentėjusįjį ir smogė jam vieną kartą kumščių į veidą, prakirsdamas lūpą. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojo M. S. parodymus patvirtino tuo metu nukentėjusiojo automobilyje sėdėjusi nukentėjusiojo T. G. motina A. G. patvirtino, kad jiems susėdus į automobilį, prie automobilio pripuolė kaltinamasis, ji girdėjo smūgio į automobilį garsą, Ji pati matė, kad kaltinamasis buvo įsikibęs į jos sūnų, sūnus buvo kruvinas, matė pakeltas kaltinamojo rankas, kaltinamojo smūgį kumščiu jos sūnui tikrai matė jos mama, ji ir suprato, kad kaltinamasis smogė jos sūnui į veidą. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo T. G. ir liudytojų M. S. bei A. G. parodymais nėra pagrindo. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis T. G. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui R. K., apklaustam liudytoju šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis T. G. pats susižalojo sau lūpą ar kad nukentėjusysis susitarė su M. S. ir apkalba kaltinamąjį nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nukentėjusysis ir nurodytas liudytojas yra nepažįstami, kaltinamojo sužalojimas atsirado po kaltinamojo smūgio kumščiu nukentėjusiajam į veidą, sužalojimas užfiksuotas Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, todėl nurodytos kaltinamojo versijos, kad kaltinamasis pats susižalojo ar susitarė su liudytojų kaltinamąjį apkalbėti vertinamos kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo T. G., liudytojų A. G., M. S. ir R. K. parodymais, Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašu, specialisto išvada ir ištirtais rašytiniais įrodymais, remiantis ištirtų įrodymų visetu ir vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. V. 2019 m. liepos 19 d., apie 12.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie kuro pylimo kolonėlės Nr. 1, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą kumščiu sudavė T. G. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda lūpos vidinėje pusėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo E. V. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. V. 1 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 700 eurų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Kaltinamasis viešoje vietoje smogė nukentėjusiajam T. G. kumščiu į veidą, padarydamas žaizdą vidinėje lūpos pusėje, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldamas nukentėjusiajam skausmą ir pažeisdamas viešąją tvarką. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, buvo apribota jo galimybė bendrauti su kitais žmonėmis, be skausmo valgyti. Neabejotina, kad fizinė ir psichinė asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, dirba, yra jauno amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 1 000,00 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, kaltinamojo galimybėms atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis E. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam E. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Nukentėjusiojo T. G. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. V. nukentėjusiojo T. G. naudai (BPK 103 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., 67), ir kompaktinė plokštelė su garso įrašu, laikoma voke (1 t., b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti E. V. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti (atsiųsti) Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. V. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. G. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo T. G. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo E. V. 700,00 (septynis) šimtus eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo T. G. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 67) ir kompaktinę plokštelę su garso įrašu, laikomą voke (1 t., b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.