Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) L. B., nuteistojo K. G. gynėjo (duomenys neskelbtini) B. C., nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) A. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

E. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

E. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir subendrinta bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, t. y. prie Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirtos 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda, ir galutinė subendrinta bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 372,54 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, E. Ž. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatyta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, jos pradžią skaičiuojant nuo E. Ž. faktinio sulaikymo, ir nustatytas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, per šį laikotarpį E. Ž. įpareigojant dirbti arba būti registruotam (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas E. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 31 d. 11.35 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.

E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – 7 000 Eur užstatas, kurį užstato davėjas A. Ž. įnešė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2019 m. gegužės 3 d., mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti, o sumokėtą užstatą grąžinti užstato davėjui A. Ž.

R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. 11 val. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10.27 val. (2 paros) ir nuspręsta laikyti, kad R. V. jau yra sumokėjęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudos dalį.

R. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

K. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

K. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 17 MGL (850 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir K. G. paskirta subendrinta bausmė 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinta ir su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir K. G. paskirta subendrinta bausmė 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. G. paskirta 240 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas K. G. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 16 d. 15.30 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 15.52 val. (8 paros) ir nuspręsta laikyti, kad K. G. jau yra sumokėjęs 16 MGL (800 Eur) dydžio baudos dalį.

K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

A. K. perduotas L. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo T. S. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš E. Ž., R. V. ir K. G. solidariai 4 600 Eur turtinės žalos atlyginimą, kita civilinio ieškinio dalis dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesta. Priimtas civilinio ieškovo T. S. civilinio ieškinio dalies dėl 1 250 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakymas.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 214,96 Eur išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos lygiomis dalimis – po 71,66 Eur – iš E. Ž., R. V. ir K. G. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl 347,80 Eur išlaidų atlyginimo atmestas.

Proceso išlaidos už R. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Ž., R. V. ir K. G. nuteisti už tai, kad įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. E. Ž. subūrus organizuotą grupę, kurioje veikė jis pats, R. V., K. G., taip pat D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, bei vadovaujant ir koordinuojant jos narių veiklą, kai kiekvienas organizuotos grupės narys atliko tam tikrą užduotį, taip pat kai kuriems veiksmams pasitelkiant organizuotai grupei nepriklausantį A. K., E. Ž., R. V. ir K. G. įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:

1.1. E. Ž. suorganizavus patalpų, kuriose gali būti laikomi ir ardomi Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse pagrobti ir ieškomi automobiliai, nuomą, taip pat suorganizavus įrankių, reikiamų automobiliams ardyti, įgijimą, nurodžius organizuotos grupės nariams R. V., taip pat D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, kad E. Ž. organizuos Lietuvos Respublikoje ir užsienyje pagrobtų automobilių įgijimą, o pastarieji organizuotos grupės nariai turės šiuos automobilius nugabenti į E. Ž. nurodytas patalpas bei juos ten išardyti, po to išvežti šių automobilių dalis į E. Ž. nurodytas vietas, taip pat, E. Ž. iš anksto su organizuotos grupės nariu K. G. susitarus, kad pastarasis Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse pagrobtų išardytų automobilių dalis perims (organizuos jų perėmimą), paslėps (laikys) ir kartu su organizuotos grupės nariais jas realizuos (parduos tretiesiems asmenims ar įmontuos į kitus automobilius), E. Ž. su organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2015 m., tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, iki ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tiksliai nenustatytose vietose ir iš nenustatytų asmenų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautas transporto priemones:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2010 m. liepos 15 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2012 m. sausio 13 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2013 m. sausio 8 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2013 m. birželio 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2013 m. liepos 28 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2014 m. gruodžio 15 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2015 m. liepos 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2016 m. gruodžio 12 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2016 m. gruodžio 7 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2017 m. gegužės 29 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2017 m. gegužės 29 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2017 m. birželio 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2017 m. birželio 30 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2017 m. spalio 23 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2017 m. gruodžio 21 d. paieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. kovo 13 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. kovo 15 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. kovo 20 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2017 m. gegužės 6 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. gegužės 31 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. birželio 14 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. birželio 21 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. birželio 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. liepos 12 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. liepos 12 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. liepos 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini));

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2018 m. liepos 30 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. vasario 28 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. gegužės 2 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. spalio 2 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. spalio 10 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. spalio 5 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2018 m. spalio 15 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. spalio 15 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. spalio 17 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. spalio 22 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2018 m. lapkričio 13 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. lapkričio 16 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. gruodžio 4 d. yra ieškomas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. gruodžio 13 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini);

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. gruodžio 18 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini).

1.2. Taip pat, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio mėnesio pradžios, iš organizuotai grupei nepriklausiusio I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, E. Ž. įgijimui pasitelkiant organizuotos grupės narį K. G., E. Ž. ir organizuotos grupės nariai įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini), bei E. Ž. pasitelkiant organizuotos grupės narius D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, iš I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, E. Ž. ir organizuotos grupės nariai įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautus automobilius „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. balandžio 29 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. birželio 1 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kuris nuo 2018 m. birželio 21 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini), I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, jų realizavimo metu žinant, kad šie automobiliai gauti nusikalstamu būdu.

1.3. Po to, R. V., taip pat D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, veikdami pagal E. Ž. iš anksto sudarytą planą bei vykdydami nurodymus, žinodami, kad nurodyti automobiliai yra gauti nusikalstamu būdu, nuo ne anksčiau kaip 2015 m., tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, iki ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, juos išardė garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kitose, tyrimo metu nenustatytose patalpose, taip pat automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. liepos 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini)), išardymui E. Ž. pasitelkė organizuotai grupei nepriklausantį A. K., kuris, žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padėjo organizuotos grupėms nariams šį automobilį išardyti.

1.4. Po to, E. Ž. nurodymu organizuotos grupės nariai R. V., taip pat D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, išgabeno išardytų automobilių detales iš nurodytų garažų bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų patalpų į E. Ž. nurodytas vietas.

1.5. Tuo pačiu laikotarpiu organizuotos grupės narys K. G., žinodamas, kad automobiliai įgyti nusikalstamu būdu, iš anksto pažadėjęs paslėpti (laikyti) bei kartu su organizuotos grupės nariais šių automobilių dalis realizuoti, kai kurias šių automobilių dalis perėmė iš E. Ž., R. V., taip pat D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, jas laikė garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekdamas kartu su organizuotos grupės nariais jas realizuoti, taip pat dalį jų realizavo, parduodamas tretiesiems asmenims, o likusias automobilių dalis organizuotos grupės nariai laikė garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekdami jas realizuoti, ir dalį jų realizavo, parduodami tretiesiems asmenims.

1.6. Be to, E. Ž., veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, duodamas nurodymus organizuotos grupės nariams D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, organizavo neteisėtą transporto priemonių (jų dalių) identifikavimo numerių sunaikinimą, o būtent, įsigijęs žinomai nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), – nurodė vykdytojams M. E. ir D. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai sunaikinti – nutrinti (nušlifuoti) – šio automobilio kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai sunaikinti – nutrinti (nušlifuoti) – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto automobilio „(duomenys neskelbtini) “ variklio numerį, o M. E. ir D. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, šiuos identifikavimo numerius sunaikino – nutrynė (nušlifavo),

1.7. Be to, E. Ž., veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, kartu su organizuotos grupės nariais D. E. ir M. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, taip pat su organizuotai grupei nepriklausančiu K. A., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo netikro dokumento – asmens tapatybės kortelės – pagaminimą bei panaudojimą, o būtent: laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2018 metų sausio mėnesio ir ne vėliau nei 2018 m. sausio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, nurodė M. E. ir D. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo foto nuotrauką netikros asmens tapatybės kortelės pagaminimui, kurią būtų galima panaudoti negyvenamųjų patalpų, kuriose būtų galima laikyti žinomai nusikalstamu būdu gautus automobilius, nuomai, po to, M. E., dėl kurio priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, vykdant jo nurodymus, paprašius K. A., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pateikti savo foto nuotrauką netikro dokumento – asmens tapatybės kortelės – pagaminimui, pastarajam sutikus bei perdavus savo fotonuotrauką M. E., dėl kurio priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, pastarasis šią foto nuotrauką perdavė jam, po to jis tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui pateikė K. A., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, foto nuotrauką ir išgalvotus asmens duomenis, siekdamas pagaminti netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagamino netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią perdavė jam, po to jis šį netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė M. E. ir D. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, nurodydamas šį žinomai netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – panaudoti, t. y. pateikti sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to M. E. ir D. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, vykdydami jo nurodymus, perdavė netikrą asmens tapatybės kortelę K. A. ir kartu su K. A., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2018 m. sausio 17 d. šį netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – panaudojo, t. y. pateikė nuomotojui, sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2018 m. sausio 18 d. pateikė nuomotojui, sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1.8. Be to, K. G. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,023 g narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ir laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kol narkotinė medžiaga 2018 m. spalio 17 d., apie 15 val., kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

1.9. Be to, K. G. suklastojo dokumentą, t. y. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o būtent: 2017 m. lapkričio 21 d. 11 val., sudarydamas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės atstovui nurodė, kad transporto priemonės pirkėjas yra D. P., nors šis asmuo apie automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo, dėl to į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad automobilio pirkėjas yra D. P., po to grafoje „Transporto priemonę pirko“ pasirašė D. P. vardu.

1.10. A. K., nebūdamas organizuotos grupės narys, padėjo E. Ž. suburtos organizuotos grupės, kuriai priklausė E. Ž., K. G. ir R. V., taip pat M. E. ir D. E., dėl kurių priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 39¹ straipsnio pagrindu, nariams įgyti ir realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: E. Ž. su organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2018 m. liepos 27 d. iki ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tiksliai nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų įgijus žinomai nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kuris nuo 2018 m. liepos 27 d. ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini)), jis, E. Ž. prašymu, žinodamas, kad ši transporto priemonė gauta nusikalstamu būdu, ją kartu su R. V. išardė, po to kai kurias šio ir kitų Lietuvos Respublikoje bei užsienyje paieškomų automobilių dalis kartu su R. V. išvežė į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vietas, tokiu būdu padėjo E. Ž. suburtos organizuotos grupės nariams įgyti bei realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.4. Šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas itin neigiamai paveiktų tiek patį E. Ž., tiek jo socialinius ryšius, tai būtų nepakeliama nešta jo šeimai. Byloje nėra duomenų, kad E. Ž. po nusikalstamų veikų padarymo būtų baustas administracine tvarka, piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, E. Ž. visiškai atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. Taip pat pažymėta, jog E. Ž. faktiškai yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal šios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tai rodo, kad jis yra vertas pasitikėjimo asmuo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 30, b. l. 17), laikydamas, kad apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

9. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Apeliaciniuose skunduose nėra keliami nuteistųjų kaltės ir įrodymų vertinimo bei pagrįstumo klausimai, todėl šiame procesiniame sprendime apeliacinės instancijos teismas jų ir neanalizuos. Nuosprendyje apygardos teismas aptars nuteistiesiems E. Ž. ir K. G. paskirtų bausmių pagrįstumo bei jų individualizavimo tinkamumo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas dėl R. V. nuteisimo ir A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepasisako, kadangi dėl šių asmenų apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.

Dėl galimybės nuteistajam E. Ž. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą arba dalinį atidėjimą (BK 75 straipsnio nuostatos)

10. Kadangi tiek (duomenys neskelbtini), tiek nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo A. Š. apeliaciniai skundai yra susiję su galimybe taikyti E. Ž. BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo arba dalinio atidėjimo pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas dėl šių dviejų apeliacinių skundų, siekdamas nesikartoti savo motyvuose, pasisako kartu.

10.1. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

10.2.Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu E. Ž. paskirtos 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas, t. y. nustatyta, kad E. Ž. po nuosprendžio įsiteisėjimo turi iš karto atlikti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusi laisvės atėmimo bausmės dalis atidėta 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. Ž. įpareigotas dirbti arba būti registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nors nuteistasis E. Ž. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti visišką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. (duomenys neskelbtini) savo apeliaciniame skunde teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju E. Ž. apskritai neturėjo būti taikomas net ir dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

10.3. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti visiškai ar iš dalies atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba paskyrus tik dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti pataisos įstaigoje. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

10.4. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog nuteistojo E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos civiliniam ieškovui (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-75-222/2020). Kaip matyti, šiuo atveju yra atlyginta tik dalis civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos, sumokėti 400 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019). Vis dėlto nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta antrąja E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis atlygino viso labo tik 8,7 proc. priteistos turtinės žalos, t. y. itin nedidelę dalį, kuri pati savaime tikrai nesudaro pagrindo tikėtis, kad likusi žalos dalis bus atlyginta laiku ir visiškai. Vis dėlto, nors apeliacinės instancijos teismas mano, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta nepagrįstai, atsižvelgdamas į tai, jog jos savo apeliaciniame skunde neginčija nei (duomenys neskelbtini), nei E. Ž. ir jo gynėjas, teismas, neišeidamas už apeliacinių skundų ribų, nuteistojo padėties neblogina, kadangi atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo panaikinimas sudarytų pagrindą spręsti dėl bausmės griežtinimo.

10.5. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas E. Ž. įvykdė, veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis E. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių (BK 24 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis, bei BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 300 straipsnio 2 dalis) ir viena nesunkių (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 306¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Nusikalstamas veikas E. Ž. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, neatlikęs bausmės, kas atitinka BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą (t. 23, b. l. 74-84; t. 30, b. l. 1-6; teismų informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys), baustas administracine tvarka (t. 23, b. l. 70-71), dirbantis (t. 23, b. l. 86, 93-94; t. 28, b. l. 120-122), darbovietėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (t. 28, b. l. 166, 167). Įvertinęs tokias aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį, veiksmų intensyvumą, tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, truko ilgą laiko tarpą, net kelerius metus, nuteistasis įgijo ir realizavo daugiau nei penkiasdešimt transporto priemonių, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, be to, buvo nusikalstamų veikų organizatorius, t. y. jo nusikalstami veiksmai atitiko didžiausią pavojingumo laipsnį iš visų šios organizuotos grupės narių, bei siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti, E. Ž. už nusikalstamų veikų įvykdymą paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams.

10.6. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos pagal BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojančią nuo 2020 m. liepos 1 d., paskirta galutinė bausmė viršija ketverius metus, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018, 2K-189-1073/2019). Vis dėlto, jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas arba / ir jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą tvirtinti ir leistų teismui manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.

10.7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Ž. negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad E. Ž. nusikalto, būdamas teistas ir teistumui neišnykus, nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, padarė ankstesnės probacijos laikotarpiu, t. y. būdamas teistas iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu. Šie duomenys išties itin neigiamai charakterizuoja E. Ž. asmenybę ir rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės, tame tarpe ir bausmės vykdymo atidėjimas, nebuvo itin veiksmingos ir nepasiekė savo tikslų. E. Ž., net ir būdamas nuteistas, teismui išreiškus pasitikėjimą ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, probacijos laikotarpiu toliau nesilaikė įstatymų, ignoravo tinkamo elgesio normas. Vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savaime nesudaro pagrindo taikyti visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi būtina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti, padėti išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir išreikšti gailėjimąsi, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, tačiau šios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų bei nepažeisti numatytų draudimų.

10.8. Nuteistasis E. Ž. turi šeimą, dukrą, kuri (duomenys neskelbtini) (t. 28, b. l. 165), kurią išlaiko, yra dirbantis dviejose darbovietėse, kurios, kaip minėta, nuteistąjį vertina teigiamai. Vis dėlto būtina pažymėti, kad nuteistasis turėjo darbą, šeimą ir išlaikytinių taip pat ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo, todėl nesudaro ir pagrindo tvirtinti, kad sulaikys ateityje. Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. E. Ž. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus tiek asmeninio, tiek šeiminio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad E. Ž. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas, net ir dalinis, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. Ž. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš dalies atidėjo, t. y. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktų nuostatas, todėl (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo E. Ž. panaikinimo tenkinamas, o nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo A. Š. prašymas dėl visiško bausmės vykdymo atidėjimo taikymo atmetamas.

Dėl nuteistajam E. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo

12. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu E. Ž. paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, t. y. prie Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirtos 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda, ir galutinė subendrinta bausmė E. Ž. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 372,54 Eur dydžio bauda.

12.1. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš (duomenys neskelbtini) registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

12.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 (trejiems) metams. Nagrinėtinu atveju nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, E. Ž. padarė laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2015 metų, tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, iki ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, t. y. ankstesnės probacijos laikotarpiu. Šiuo atveju paminėtina, kad nors E. Ž. 2021 m. spalio 26 d. buvo išregistruotas iš (duomenys neskelbtini) registro, pasibaigus bausmės laikui (t. 28, b. l. 119; t. 30, b. l. 5), tačiau tai, kad nuosprendžio priėmimo dieną probacijos laikotarpis jau yra pasibaigęs, teisiškai nėra reikšminga. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne apkaltinamojo nuosprendžio dėl naujai padarytos veikos priėmimo laikas.

12.3. Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. naujai nusikalto ankstesnės probacijos laikotarpiu (išregistruotas iš (duomenys neskelbtini) registro buvo tik 2021 m. spalio 26 d.), todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstai buvo dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, t. y. prie Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pagrįstai buvo pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. Ž. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnio nuostatos dėl šių nuosprendžių subendrinimo buvo pritaikytos pagrįstai ir tinkamai, todėl nesama pagrindo keisti E. Ž. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės.

12.4. Nors nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo A. Š. apeliaciniame skunde tiksliai nenurodyta, tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo išsakytas motyvas dėl E. Ž. paskirtos bausmės subendrinimo su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagrįstumo. Iš (duomenys neskelbtini) T. U. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (t. 29, b. l. 184-185) matyti, jog vykdomasis dokumentas pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2015 m. sausio 15 d. (t. 29, b. l. 187-188), yra visiškai įvykdytas ir 1 300 Lt bauda yra visiškai E. Ž. sumokėta. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kadangi pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį paskirta bauda yra visiškai sumokėta, nebėra pagrindo kokią baudos dalį ar ją visą pridėti prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmens baudimą už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą draudžia konstitucinis in dubio pro reo principas, o kadangi, kaip jau minėta, pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį paskirta bausmė yra nuteistojo E. Ž. visiškai įvykdyta, todėl naikinama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria E. Ž. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, buvo subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda.

Dėl nuteistajam E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – užstato – perdavimo valstybei

13. Savo apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi E. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – 7 000 Eur užstatas. Nutarties rezoliucinėje dalyje E. Ž. išaiškinta, kad jis negali daryti naujų nusikalstamų veikų. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2020 m. balandžio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. 2020 m. birželio 4 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) E. Ž. įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2021 m. sausio 8 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą.

13.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kurioje kaltinamuoju yra E. Ž. Minimoje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpis yra nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., t. y. užstato šioje baudžiamojoje byloje galiojimo laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) teigimu, palikus galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl užstato panaikinimo E. Ž., susidarytų paradoksali situacija, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus ir vėliau nustačius kardomosios priemonės pažeidimo, kiek tai susiję su draudimu daryti nusikalstamas veikas, faktą, užstatas nebūtų perduotas valstybei.

13.2. Būtina pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) minima baudžiamoji byla, kurioje E. Ž. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu, t. y. šio apeliacinės instancijos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio priėmimo metu, jau yra išnagrinėta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: E. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13.3. Taigi laikytina, kad nuteistasis E. Ž. kardomosios priemonės – užstato – sąlygų nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – 7 000 Eur užstatas, kurį užstato davėjas A. Ž. įnešė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nuspręsta užstatą grąžinti užstato davėjui A. Ž., yra teisėta, pagrįsta ir teisinga. Apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – užstato – likimo palieka galioti nepakeistą.

Dėl nuteistajam K. G. paskirtos bausmės proporcingumo ir individualizavimo (subendrinimo) pagrįstumo

14. Nuteistojo K. G. gynėjas apeliaciniame skunde yra išdėstęs prašymus arba paskirti jo ginamajam minimalią baudą, arba sušvelninti paskirtą bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

14.1. Skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, bei įvertinęs šių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).

14.2. Nuteistasis K. G. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis) kategorijai, kita – nesunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 1 dalis) kategorijai, trečia priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 259 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas veikas K. G. padarė, būdamas neteistas (t. 22, b. l. 176-177, teismų informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys), baustas administracine tvarka (t. 22, b. l. 178-180), dirbantis (t. 22, b. l. 181). Įvertinęs šias aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį, veiksmų intensyvumą, jo vaidmenį organizuotoje grupėje, kad jis daug metų veikė nusikalstamai, vykdydamas nuteistojo E. Ž. nurodymus, be to, tai, kad byloje nėra duomenų, nuteistąjį charakterizuojančių neigiamai, t. y. bylos medžiaga rodo, kad K. G. asmenybė iš esmės teigiama, jis turi žmoną (t. 22, b. l. 188), (duomenys neskelbtini) sūnų (t. 22, b. l. 190), yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrelio charakterizuojamas kaip atsakingas žmogus (t. 28, b. l. 118), (duomenys neskelbtini) subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 189), esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. G. už nusikalstamų veikų įvykdymą sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydžiai parinkti didesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti minimalūs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ši bausmės rūšis padės nuteistajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir atidžiau jį kontroliuoti ateityje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo K. G. finansinę padėtį, įvertino, jog jis turi finansinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 190-208), (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį reikia išlaikyti, todėl paskirtai baudai sumokėti nustatė 24 mėnesių terminą.

14.3. Nuteistojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo gynėjas (duomenys neskelbtini) B. C., jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kėlė klausimą dėl to, kad K. G. turėtų būti taikoma ir antra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., jog K. G. atlygino dalį padarytos žalos. Pastebėtina, jog toks pat klausimas keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau jokių naujų argumentų nenurodoma. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. neatlygino civiliniam ieškovui jokios dalies padarytos žalos, o dalį padarytos žalos T. S. atlygino kitas nuteistasis, t. y. E. Ž. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad E. Ž. būtų atlyginęs dalį žalos civiliniam ieškovui K. G. valia ar jo prašomas ir pastarojo interesais. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šis dalinis žalos atlyginimas sietinas išimtinai su nuteistuoju E. Ž. ir negali lemti atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymą K. G. K. G. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14.4. Paminėtina, kad už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs net keturias alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip matyti, baudžiamasis įstatymas numato gana platų bausmių rūšių sąrašą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, nuteistajam parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė kiek didesnį nei minimalų. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiame nuosprendyje buvo tinkamai ir išsamiai įvertintos tiek kaltininką, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės, o teismas skiriamą K. G. bausmę individualizavo tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino K. G. ir jo šeimos nelengvą finansinę padėtį bei jo realią galimybę mokėti baudą. Vis dėlto būtina pažymėti, kad nuteisto asmens socialinės, šeiminės ir finansinės aplinkybės savaime nėra pagrindas asmeniui skirti švelnesnę ar tuo labiau mažesnę negu minimali bausmę, t. y. vien tai, kad K. G. yra dirbantis ir turi šeimą, kurią išlaiko, niekaip išimtinai jo asmenybės neapibūdina ir nesudaro pagrindo mažinti paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas K. G. paskyrė bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijas, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15. Apeliaciniame skunde yra išdėstytas prašymas paskirti nuteistajam K. G. švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

15.1. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi K. G. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, o 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotos ne tik kelios, tačiau nebuvo nustatytos nė dvi K. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, jog to paties straipsnio 4 dalis tuo labiau negali būti taikoma, nes K. G. nuteistas ne už nužudymą, bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

15.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

15.3. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.). Taigi tiek šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. G. iš viso įvykdė net tris nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis), šią nusikalstamą veiką įvykdė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kuri veikė palyginti ilgą laiko tarpą, nusikalstamu būdu buvo įgyta ir realizuota net daugiau nei penkiasdešimt automobilių, be to, atsižvelgęs ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu K. G. nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą dėl tiriamos bylos aplinkybių, o kaltę iš esmės pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad gynėjo akcentuotos aplinkybės, kurios svarbios bausmės skyrimui, galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, charakterizuojančios K. G., bet ne išimtinės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme numatytas baudos dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui, visiškai pagrįstai nusprendė, jog K. G. nėra jokio teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

15.4. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau plačiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde K. G. gynėjo nurodytų aplinkybių, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti procesinio sprendimo priėmimą ir būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas ir jo gynėjas nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą K. G. švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

16. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiamu nuosprendžiu netinkamai buvo subendrintos bausmės, t. y. neva nepagrįstai buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nors bausmės turėjo būti apimamos, nes K. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms.

16.1. Kaip jau buvo minėta ir anksčiau, K. G. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis) kategorijai, kita – nesunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 1 dalis) kategorijai, trečia priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 259 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

16.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, t. y. apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Tuo tarpu nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes yra priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, t. y. nesunkus ir apysunkis nusikaltimai. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamo nuteistajam K. G. paskirtų bausmių subendrinimo, kadangi bausmių bendrinimą reglamentuojančios Baudžiamojo įstatymo nuostatos buvo pritaikytos teisingai ir tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, E. Ž. buvo iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, buvo subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda.

Nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė E. Ž. buvo paskirta 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.