Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

10. Teismas , vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti ieškovę įtariamąja ir paskelbta jos paieška. 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį skirti įtariamajai suėmimą, 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė buvo sulaikyta Vilniuje ir nuvežta į Kauno tardymo izoliatorių. 2022 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi nustatytas suėmimo terminas – nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. liepos 3 d., suėmimą ieškovė atliko Panevėžio pataisos namuose. FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyrius atliko ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovei pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminį tyrimą atliko vyriausioji tyrėja D. M.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teismui perduota 2022 m. liepos 25 d. (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), byla neišnagrinėta, šiuo metu vyksta teisiamieji posėdžiai.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 2 d. 20.05 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė ieškovės suėmimo metu surašė „Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolas“. Kratos duomenyse nurodyti iš ieškovės V. S. paimti daiktai: „MRT Samsung (suskilęs ekranas), Vairuot. Paž. Nr. (duomenys neskelbtini), Sodros paž. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. VISA kortelių, kortelė Priority Pass, 6 vnt. Nuolaidų kortelės, kupiūra NR. LJH199118, piniginė, aštuoni eurai 93 cnt. monetomis, USB atmintinė“.

14. 2022 m. gegužės 3 d. procesiniams veiksmams atlikti iš Kauno tardymo izoliatoriaus į FNTT patalpas ieškovė buvo konvojuota vyresniųjų tyrėjų Ž. B. ir D. T.. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimas. Iš jo matyti, kad Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės vyriausiasis postinis U. E. perdavė ieškovės daiktus FNTT Kauno apygardos valdybos skyriaus vyresnysis tyrėjui Ž. B.. Pakvitavime matomas ieškovės parašas, jog su pateiktais daiktais susipažino.

15. FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Ž. 2022 m. gegužės 4 d. užpildė daikto USB laikmenos apžiūros protokolą.

16. FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. M. 2022 m. gegužės 4 d. – 2022 m. gegužės 5 d. supildė daiktų (vairuotojo pažymėjimo, Sodros pažymėjimo, Visa kortelės, nuolaidų kortelių, piniginės, svarų banktoto), priimtų iš Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės, apžiūros protokolą.

18. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimas, kuriuo ieškovė turėjo patvirtinti, jog vyriausioji tyrėja D. M. jai grąžino daiktus (vertybes) nurodytus pakvitavime, tačiau ieškovės parašo ir jos atstovo parašo ant šio pakvitavimo nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė daiktų nėra atsiėmusi, ieškovės daiktai perduoti prie baudžiamosios bylos.

19. 2022 m. birželio 10 d. ieškovė teikė skundą „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno veiksmų“ Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui H. M.. Šiuo skundė ieškovė prašė: 1) nustatyti pareigūno, kuris 2022 m. gegužės 4 d. ieškovę turėjo atgabenti į atsakovo patalpas, pareigas, vardą, pavardę; 2) įvertinti atsakovo pareigūno veiksmų, kuriais jis atėmė ieškovei priklausančius ir jau grąžintus daiktus, nepriimant naujo procesinio sprendimo, teisėtumą BPK atžvilgiu; 3) inicijuoti atsakovo pareigūno veiksmų, kuriais jis atėmė ieškovei priklausančius ir jau grąžintus daiktus, vertinimą 2004 m. gegužės 10 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 34V patvirtinto tarnybinės etikos kodekso 7.13, 7.15, 7.11, 7.10 papunkčių atžvilgiu.

22. Byloje pateiktas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 13 d. įsakymas „Dėl paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 66-V, kuriuo reglamentuojamas paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos aprašas.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

25. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnio nuostatas pažymima, jog tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

26. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 45 punktas ir jame nurodyta praktika; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 35, 41 punktas).

27. Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, taigi civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 34 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš valstybės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad dėl FNTT atliktų procedūrinių pažeidimų, neįforminant atitinkamos formos pinigų paėmimo kvitų, jų tinkamai neapskaičius, sumažėjo ieškovės pasitikėjimas ir galimybė kreiptis į FNTT dėl teisinės pagalbos, tai paskatino ieškovės nepasitenkinimą ir neigiamą požiūrį į atsakovą, ieškovė dėl netinkamo pareigūnų elgesio patyrė išgyvenimus.

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas jo metu atliekami veiksmai, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, kad civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus – kildina iš to, kad atsakovo pareigūnai privalėjo vadovautis Aprašu, įgyvendinančiu BPK 207 straipsnį, ir privalėjo iš ieškovės paimtus pinigus apskaityti ir saugoti Apraše nustatyta tvarka, ieškovė teigė, kad buvo pažeisti Aprašo 11 -18 punktai, nustatantys paimtų daiktų apskaitos tvarką, ieškovei turėjo būti išduoti griežtos atskaitomybės A ir B formos kvitai, tačiau ieškovė jų negavo, iš ieškovės paimti pinigai nebuvo apskaityti konfiskuotų daiktų apskaitos žurnale. Teismas su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

31. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejams jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016). Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ir ar tinkamai ją vykdė.

32. BPK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles. BPK 207 straipsnyje nurodyta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Dėl apžiūros surašomos protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami ir nufilmuojami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad FNTT pareigūnės, vadovaudamosi BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsniais, atliko iš ieškovės paimtų ir perduotų daiktų apžiūras ir šių apžiūrų metu buvo surašyti 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. bei 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolai.

33. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. BPK 108 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BPK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės daiktai būtų pripažinti daiktiniais įrodymais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atsakovas teigė, kad tai buvo asmeniniai ieškovės daiktai, paimti prieš asmenį uždarant į areštinę. Nustatyta, kad po atiliktų daiktų apžiūrų ir protokolų surašymo vyriausioji tyrėja D. M. 2022 m. gegužės 16 d. užpildė pakvitavimo protokolą, kuriame nurodė ketinamus ieškovei grąžinti visus daiktus, kurie pakvitavimu buvo priimti iš Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės, tačiau šiame pakvitavime nėra ieškovės jos atstovo parašų. Atsakovas teigia, kad ieškovė atsisakė šiame akte pasirašyti bei uždraudė tą padaryti jos atstovui, apie šį atvejį buvo surašytas tarnybinis pranešimas (šias aplinkybes patvirtina 2022 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas ir jame nurodyta informacija). Nors ieškovė teigė, kad jai nebuvo pasiūlyta daiktus atsiimti, ji neatsisakė pasirašyti protokole, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepatvirtintos.

34. Šiame kontekste paminėtina, kad ieškovė 2022 m. birželio 10 d. buvo pateikusi skundą dėl FNTT pareigūno veiksmų, skunde dėstė aplinkybes dėl iš jos paimtų ir negrąžintų daiktų, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės ieškovė tvirtino, kad, tikėtina, jog ji pasirašė ant daiktų grąžinimo protokolo, tačiau faktiškai daiktai jai nebuvo grąžinti. Pažymėtina, kad ištyrus skunde nurodytas aplinkybes, 2022 m. birželio 27 d. FNTT raštiškame atsakyme ieškovei išaiškinta, kad ieškovė pasirašė ant 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimo, tačiau surašant šį pakvitavimą iš ieškovės paimti daiktai buvo pateikti ieškovei tik susipažinimui, o ne grąžinimui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis minėtas pakvitavimas iš kurio matyti, kad ieškovė pasirašė ir savo ranka įrašė „susipažinimui“. Kaip minėta, FNTT perduoti daiktai vėliau buvo apžiūrėti, surašyti trys apžiūros protokolai ir tuomet nuspręsta juos 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimu ieškovei grąžinti, tačiau ieškovė atsisakė juos priimti. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 27 d. raštas administracine tvarka apskųstas nebuvo. Pabrėžtina ir tai, kad 2022 m. birželio 10 d. skunde ieškovė nekėlė prieštaravimų būtent dėl daiktų apskaitos tvarkos pažeidimų.

35. Kaip minėta, ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai kyla iš to, kad FNTT pareigūnai privalėjo apskaityti daiktus Apraše nurodyta tvarka, tačiau to nepadarė. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskrities VPK areštinę. Šios įstaigos pareigūnė, atlikusi ieškovės kratą ir asmens apžiūrą, surašė 2022 m. gegužės 2 d. protokolą, jame nurodė kratos metu iš ieškovės paimtus daiktus. Tokia tvarka nurodyta 2015 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 14 punkte. Remiantis Instrukcijos 15-16 punktais, Kauno apskrities VPK AKS areštinės skyriaus postinis 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu perdavė Kauno apygardos FNTT skyriaus tyrėjui ieškovei priklausančius iš jos paimtus daiktus. Byloje nėra duomenų, kad FNTT pareigūnai, perimdami daiktus iš Kauno apskrities VPK areštinės, būtų vadovavęsi Apraše nurodyta tvarka bei pagal 12 punktą išdavę A ir B formos kvitus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad daiktai buvo ne paimti iš ieškovės, o perimti iš kitos institucijos, atlikusios kratą. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka, kadangi jie patvirtinti bylos medžiaga, t. y. 2022 m. gegužės 2 d. protokolu ir 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu. Be to, kaip minėta, šiuos daiktus apžiūrėjus tyrėjoms ir dėl jų apžiūros surašius protokolus, buvo nuspręsta juos grąžinti ieškovei, tuo pagrindu tyrėja surašė 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimą. Byloje nėra duomenų, kad šie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai būtų apskųsti aukštesniam prokurorui bei pripažinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Šiame kontekste būtina pabrėžti, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tačiau šiuo gi atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad iš ieškovės paimtų bei vėliau atsakovo perimtų daiktų apskaitymo, saugojimo ar grąžinimo taisyklių pažeidimas, jeigu toks ir būtų nustatytas, galėtų būti vertinamas kaip esminė pareigūnų klaida, turėjusi esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, juolab, kad ir patys daiktai nebuvo pripažinti daiktiniais įrodymais. Kaip byloje nustatyta, ieškovė pati atsisakė pasiimti grąžintinus jos asmeninius daiktus, ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau teisminėje stadijoje nesikreipė į pareigūnus ar teismą dėl daiktų susigrąžinimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėtų veiksmų - būtent tokioje apimtyje, dėl ko būtų pagrindas pripažinti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą.

36. Ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti ir neturtinę žalą, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė šią pareigą įvykdė. Ieškinyje bei dublike, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad dėl FNTT pareigūnų veiksmų, kuriuos vertina kaip neteisėtus, ji patyrė nusivylimą, sumažėjo jos pasitikėjimas atsakovu, ieškovė patyrė ilgalaikius išgyvenimus (nerimą, neteisybės jausmą, abejingumą, bejėgiškumą, frustraciją, sielvartą), kurie tęsiasi iki šiol. Tačiau, kaip jau buvo minėta, neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs. Nagrinėjamu atveju ieškovė vis tik nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos išdėstytus argumentus dėl patirtų išgyvenimų, nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovė patyrė nerimą, įtampą ar kitokius nepatogumus, kad šie nepatogumai tęstųsi iki šiol. Teismo posėdžio metu ieškovės žodiniai paaiškinimai dėl galimai patirto netinkamo pareigūnų elgesio areštinėje ar pataisos namuose nėra susiję su FNTT pareigūnų veiksmais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesant nustatytai neturtinei žalai bei neteisėtiems veiksmams, nėra pagrindo ir pripažinti esant priežastinį ryšį, kadangi ieškovė neįrodė, kad išgyvenimai, jeigu tokie ir buvo patirti, atsirado būtent dėl FNTT pareigūnų netinkamo veikimo ar neveikimo.

37. Teismas , įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių duotus žodinius paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovė savo ieškinio reikalavimų neįrodė, t. y. neįrodė visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp jų, nors pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos tenka ieškovei, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

38. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir įrodymų apie tokias išlaidas nepateikė.

41. Byloje nesusidarė pašto išlaidos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

42. Ieškovė, sumokėdama 75 Eur žyminį mokestį už ieškinį, permokėjo žyminį mokestį, nes pagal ieškinio reikalavimus (dėl 2 000 Eur neturtinės žalos) žyminis mokestis sudaro 45 Eur, todėl ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 30 Eur (CPK 87 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei V. S. žyminio mokesčio dalį – 30 Eur (trisdešimt eurų), sumokėtą 2023 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas – ZL70908). Išaiškinti, kad žyminį mokestį pagal asmens prašymą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.