Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-77-340/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-16
Bylos Nr.: e2A-77-340/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04546-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-77-340/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04546-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-4535), prašydama priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT).

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. ieškovę sulaikė ir pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (toliau – areštinė) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai (toliau – FNTT KAV) atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00002-18. Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole užfiksuota, kad iš ieškovės paėmė mobilaus ryšio telefoną Samsung, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00911593, Sodros pažymėjimą Nr. S00131601, dvi bankines korteles VISA, kortelę Priority Pass, šešias nuolaidų korteles, kupiūrą Nr. LJH199118, piniginę, 8,93 Eur, USB atmintinę. 2022 m. liepos 21 d. ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu baigtas kaltinamojo akto surašymu ir 2022 m. liepos 22 d. baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismui. Susipažindama su ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovė nerado duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas paėmė ir saugojo ieškovės pinigines lėšas. FNTT direktoriaus 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 66-V patvirtinto „Paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, iš ieškovės paimta užsienio valiutos kupiūra Nr. LJH199118 ir 8,93 Eur privalėjo būti priimti ir saugomi FNTT ieškovei išdavus griežtos atskaitomybės A ir B formos kvitus, kurių ji negavo. Antras A ir B formos kvito egzempliorius privalėjo būti pridedamas prie FNTT kasos dokumentų ir jais remiantis išrašytas kasos pajamų orderis. Trečias A ir B formos kvito egzempliorius turėjo būti pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ketvirtas A ir B formos kvito egzempliorius privalėjo likti kvitų knygutėje ir saugojamas pas FNTT materialiai atsakingą asmenį. Vadovaujantis Aprašo 20 – 22 punktais, iš ieškovės paimti pinigai ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 6 d. privalėjo būti perduoti FNTT Finansų skyriui ir užpajamuojami atskirose kasos knygose arba įmokėti į FNTT depozitinę sąskaitą. Kadangi ieškovė negavo A ir B formos kvito pirmo egzemplioriaus, o trečias A ir B kvito egzemplioriaus nėra pridėtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00002-18 medžiagos, FNTT pareigūnai pažeidė ieškovės pinigų paėmimo ir saugojimo tvarką, nurodytą Apraše, ieškovei 2022 m. gegužės 4 d. paskyrus procesinę prievartos priemonę – suėmimą. Ieškovė negavo A ir B formos kvito pirmo egzemplioriaus, patvirtinančio, kad iš jos yra paimti pinigai nacionaline ir užsienio valiuta, o trečias A ir B formos kvito egzempliorius nėra pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl turi pagrindo teigti, kad iš jos paimti ne tik pinigai, tačiau ir kiti daiktai nebuvo apskaityti pagal Aprašo 11-18 punktuose nustatytą paimtų daiktų apskaitos tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-69138), kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veiksmų teisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-18, kuriame ieškovei pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos. FNTT KAV valdybos vyresniojo tyrėjo 2020 m. vasario 3 d. nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime, paskelbta įtariamosios ieškovės paieška. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. sausio 5 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime ieškovei, kaip įtariamajai, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (už akių), įpareigojant ją ne vėliau kaip per 48 val. nuo suėmimo momento prisistatyti ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl ieškovės. 2022 m. gegužės 2 d. asmens faktinio sulaikymo akte fiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnas sulaikė ieškovę. Ieškovę pristatė į areštinę. Kiekvienam asmeniui prieš jį uždarant į areštinę yra pildomas „į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolas“. 2022 m. gegužės 3 d. areštinėje pareigūnas, surašydamas pakvitavimą, perdavė ieškovei priklausančius daiktus tarnybos pareigūnams. Visi iš ieškovės 2022 m. gegužės 2 d. paimti ir perduoti daiktai apžiūrėti ir atitinkamai surašyti apžiūros protokolai 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. Atsakovo pareigūnė, atliekanti ikiteisminį tyrimą, iš ieškovės paimtus daiktus tinkamai apžiūrėjo ir 2022 m. gegužės 16 d. ketino juos grąžinti ieškovei. Tarnybos vyriausioji tyrėja supildė pakvitavimo blanką, kuriame išvardinti visi iš ieškovės 2022 m. gegužės 2 d. paimti daiktai, tačiau pastaroji atsisakė juos paimti, taip pat atsisakė pasirašyti pakvitavimo protokole bei kategoriškai uždraudė tai daryti procesiniame veiksme dalyvaujančiam advokato padėjėjui. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovo pareigūnai pažeidė Aprašo nustatytą tvarką, yra nepagrįsti. Atsakovas akcentavo, jog ieškovę sulaikė ne atsakovas, o Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai (toliau – Kauno komisariatas). Ieškovės daiktus paėmė vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta instrukcija ir perdavė atsakovo pareigūnams. Ieškovės daiktus atsakovo pareigūnai paėmė ne iš ieškovės, o perėmė iš kitos valstybės institucijos pareigūnų. Atsiliepime atsakovas pridūrė, kad ieškovės daiktai nebuvo baudžiamojo proceso objektas, nebuvo pripažinti daiktiniais įrodymais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie turėtų būti laikomi, saugomi kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kol bus priimtas procesinis sprendimas. Tai buvo jos asmeniniai daiktai, paimti prieš asmenį uždarant į areštinę ir supildant į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolą, kuriame, be kita ko, ieškovė pasirašė. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės pasisakydamas, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

4. Ieškovė pateikė dubliką (DOK-81157), kuriame pažymėjo, kad nei 2015 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), nei Apraše, nėra nurodyta, jog perdavus daiktus vienos ikiteisminio tyrimo institucijos kitai, paimti asmenų daiktai ir/ar pinigai neprivalo būti apskaitomi daiktus ir/ar pinigus priimančioje institucijoje. Dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, iš ieškovės paimtas pinigines lėšas atsakovo pareigūnai privalėjo apskaityti pagal minėtą tvarką. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovo patvirtintas Aprašas detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 207 straipsnio įgyvendinimo tvarką, t. y. nurodytą Aprašo 3 p. Kaip ieškovė nurodė, kadangi BPK yra teisės normų sąvadas ir nedetalizuoja paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos, atsakovo pareigūnai vadovaujasi Aprašu, įgyvendinančiu BPK 207 straipsnį, ir privalėjo iš ieškovės paimtus pinigus apskaityti ir saugoti Apraše nustatyta tvarka. Atsakovas to nepadarė ir daiktai buvo saugojami pažeidžiant Apraše nustatytą pinigų ir daiktų saugojimo tvarką. Ieškovė neuždraudė procesiniame veiksme dalyvavusio advokato padėjėjui pasirašyti procesiniame veiksme, kadangi tai yra jo teisė, o ne ieškovės. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo teiginius paaiškino, kad detaliai ieškinyje nurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, t. y. atsakovas, priimdamas ieškovės pinigines lėšas, elgėsi pažeidžiant Aprašo reikalavimus. Atsakovas neužtikrino, kad jo pareigūnų netinkamas elgesys, paskatinęs ieškovės suvoktą neteisingumą, nebūtų toleruojamas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, anot ieškovės, ji patyrė ilgalaikius išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Ieškinyje ieškovė pateikė informaciją apie savo vidinę subjektyvią būseną, kurią ji išgyveno nuo 2022 m. gegužės mėnesio dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų (nerimas, neteisybės jausmas, abejingumas, bejėgiškumas, frustracija, sielvartas).

5. Atsakovas triplike (DOK-89654) pažymėjo, kad Aprašas nustato paimtų, o ne perimtų daiktų saugojimo, grąžinimo ir naikinimo tvarką. Akcentavo, jog ieškovės daiktai paimti Instrukcijos patvirtinta tvarka ir perduoti atsakovo pareigūnams. Ieškovės daiktus atsakovo pareigūnai ne paėmė iš ieškovės, o perėmė iš kitos valstybės institucijos pareigūnų. Iš Panevėžio pataisos namų, kur ieškovė atliko kardomąją priemonę – suėmimą, buvo gautas jos asmens byloje saugotas į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolas. Atsakovas teigė, kad pateiktas protokolas (kopija) leido daryti išvadą, kad 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimo blanke išvardyti daiktai (kurie ieškovei buvo pateikti susipažinti) sutampa su tais, kurie 2022 m. gegužės 2 d. paimti iš ieškovės, ją sulaikant. Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovei priklausantys daiktai, remiantis BPK 207 straipsnio nustatyta tvarka, apžiūrėti, pastarajai pasiūlyta dėl daiktų grąžinimo kreiptis į ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją arba į tyrimą kontroliuojantį prokurorą. Atsakovas, įvertinęs visas ieškovės skundo aplinkybes, nepradėjo tarnybinio patikrinimo, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė šį atsakovo sprendimą turėjo teisę apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tuo remiantis, ieškovės teiginiai, kad atsakovas turėjo vadovautis Apraše nustatyta paimtų daiktų apskaitos ir saugojimo tvarka ir ją pažeidė, yra visiškai niekuo nepagrįsti, turėtų būti atmesti. Atsakovas, atsakydamas į ieškovės motyvus, nurodė, kadangi 2022 m. birželio 10 d. skunde ieškovė visiškai nekalba apie tai, kad Apraše nustatytos tvarkos pažeidimai jai sukėlė nepasitenkinimą ar neigiamą požiūrį į atsakovą, nėra suprantama, nuo kurio momento apskritai ieškovei susiformavo neigiamas požiūris dėl paimtų pinigų apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimų, kokį laiko tarpą ji jautė nepasitenkinimą ir kokiais įrodymais ieškovė grindžia pablogėjusią emocinę būklę. Nei ieškinyje, nei dublike ieškovė nei patirtos neturtinės žalos, nei jos dydžio visiškai neįrodinėjo, nors turi įrodinėjimo pareigą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad BPK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles. BPK 207 straipsnyje nurodyta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Dėl apžiūros surašomos protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami ir nufilmuojami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad FNTT pareigūnės, vadovaudamosi BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsniais, atliko iš ieškovės paimtų ir perduotų daiktų apžiūras ir šių apžiūrų metu buvo surašyti 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. bei 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolai.

8. Teismas taip pat nustatė, kad BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui. BPK 108 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad BPK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės daiktai būtų pripažinti daiktiniais įrodymais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atsakovas teigė, kad tai buvo asmeniniai ieškovės daiktai, paimti prieš asmenį uždarant į areštinę. Nustatyta, kad po atiliktų daiktų apžiūrų ir protokolų surašymo vyriausioji tyrėja D. M. 2022 m. gegužės 16 d. užpildė pakvitavimo protokolą, kuriame nurodė ketinamus ieškovei grąžinti visus daiktus, kurie pakvitavimu buvo priimti iš Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės, tačiau šiame pakvitavime nėra ieškovės jos atstovo parašų. Atsakovas teigia, kad ieškovė atsisakė šiame akte pasirašyti bei uždraudė tą padaryti jos atstovui, apie šį atvejį buvo surašytas tarnybinis pranešimas (šias aplinkybes patvirtina 2022 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas ir jame nurodyta informacija). Nors ieškovė teigė, kad jai nebuvo pasiūlyta daiktus atsiimti, ji neatsisakė pasirašyti protokole, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepatvirtintos.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad FNTT pareigūnai, perimdami daiktus iš Kauno apskrities VPK areštinės, būtų vadovavęsi Apraše nurodyta tvarka bei pagal 12 punktą išdavę A ir B formos kvitus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad daiktai buvo ne paimti iš ieškovės, o perimti iš kitos institucijos, atlikusios kratą. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka, kadangi jie patvirtinti bylos medžiaga, t. y. 2022 m. gegužės 2 d. protokolu ir 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu. Be to, kaip minėta, šiuos daiktus apžiūrėjus tyrėjoms ir dėl jų apžiūros surašius protokolus, buvo nuspręsta juos grąžinti ieškovei, tuo pagrindu tyrėja surašė 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimą. Byloje nėra duomenų, kad šie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai būtų apskųsti aukštesniam prokurorui bei pripažinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Šiame kontekste būtina pabrėžti, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tačiau šiuo gi atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad iš ieškovės paimtų bei vėliau atsakovo perimtų daiktų apskaitymo, saugojimo ar grąžinimo taisyklių pažeidimas, jeigu toks ir būtų nustatytas, galėtų būti vertinamas kaip esminė pareigūnų klaida, turėjusi esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, juolab, kad ir patys daiktai nebuvo pripažinti daiktiniais įrodymais. Kaip byloje nustatyta, ieškovė pati atsisakė pasiimti grąžintinus jos asmeninius daiktus, ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau teisminėje stadijoje nesikreipė į pareigūnus ar teismą dėl daiktų susigrąžinimo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų – būtent tokioje apimtyje, dėl ko būtų pagrindas pripažinti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti ir neturtinę žalą, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė šią pareigą įvykdė. Ieškinyje bei dublike, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad dėl FNTT pareigūnų veiksmų, kuriuos vertina kaip neteisėtus, ji patyrė nusivylimą, sumažėjo jos pasitikėjimas atsakovu, ieškovė patyrė ilgalaikius išgyvenimus (nerimą, neteisybės jausmą, abejingumą, bejėgiškumą, frustraciją, sielvartą), kurie tęsiasi iki šiol. Tačiau, kaip jau buvo minėta, neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos išdėstytus argumentus dėl patirtų išgyvenimų, nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovė patyrė nerimą, įtampą ar kitokius nepatogumus, kad šie nepatogumai tęstųsi iki šiol. Teismo posėdžio metu ieškovės žodiniai paaiškinimai dėl galimai patirto netinkamo pareigūnų elgesio areštinėje ar pataisos namuose nėra susiję su FNTT pareigūnų veiksmais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesant nustatytai neturtinei žalai bei neteisėtiems veiksmams, nėra pagrindo ir pripažinti esant priežastinį ryšį, kadangi ieškovė neįrodė, kad išgyvenimai, jeigu tokie ir buvo patirti, atsirado būtent dėl FNTT pareigūnų netinkamo veikimo ar neveikimo.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių duotus žodinius paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovė savo ieškinio reikalavimų neįrodė, t. y. neįrodė visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp jų, nors pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos tenka ieškovei, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-18 sprendimą ir priimti sprendimą dėl neteisėto ieškovės daiktų laikymo pas atsakovą pažeidus Aprašo nuostatas; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai du tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimui; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo išreikalauti sekančius papildomus įrodymus, nes remiantis jais būtų galima paneigti pirmos instancijos teismo sprendimo argumentaciją dėl atsakovo paimtų iš ieškovės pinigų apskaitymo ir saugojimo teisėtumą: 1) iš 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo postinio surašytą pakvitavimo originalą, kuriuo remiantis ieškovei priklausančius pinigus paėmė FNTT pareigūnas Ž.B., kadangi ieškovė negavo jokio dokumento, kad iš jos yra paimti jai priklausantys pinigai, todėl ji turi pagrindo teigti, kad pateikta į pirmos instancijos teismui pateiktą pakvitavimo kopija yra neautentiška; 2) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo postinio surašytame pakvitavimo kopijoje nėra FNTT pareigūnės D. M. parašo, patvirtinančio, kad ji ieškovės daiktus ir pinigus perėmė iš FNTT pareigūno Ž. B., todėl prašo išreikalauti ieškovės pinigų priėmimo-perdavimo FNTT pareigūnei D. M. dokumento originalą; 3) FNTT paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos žurnalo išrašą (Aprašo 4 priedas ), kuriame užfiksuoti iš ieškovės paimti daiktai ir pinigai; 4) A formos kvitų originalą (Aprašo 3 priedas) dėl ieškovės paimtų pinigų; prokuroro sprendimą dėl ieškovės paimtų daiktų ir pinigų perdavimo teismui. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Aprašas nekonkretizuoja, kokiu būdu yra paimami daiktai ar piniginės lėšos, t. y. ar policijos pareigūnai suėmimo metu paėmė ieškovės daiktus ar tai buvo atlikta FNTT pareigūnų. Vadovaujantis aprašu, FNTT pareigūnė, nenustatytu būdu perėmusi ieškovės daiktus ir pinigines lėšas, privalėjo vadovaujantis Aprašo 12.1 punktu ir įteikti ieškovei pirmą A formos kvito egzempliorių, tačiau neįteikė. Iš atsakovo pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad A ir B kvitai išrašyti nebuvo, daiktai ir piniginės lėšos, kaip tai numatyta Apraše, saugojimui perduoti nebuvo. Negavusi apraše numatytų kvitų pirmų egzempliorių, ieškovė nebuvo ir nėra tikra dėl iš jos paimtų daiktų tinkamo saugojimo.

12.2. FNTT pareigūnė jos žinioje ieškovės paimtus pinigus laikė pažeisdama Aprašo nuostatas ir tuo pačiu pažeidė: Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus: pagarbos žmogui ir valstybei principą, įtvirtintą 1 punkte, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą padorumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį elgtis nepriekaištingai, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos; Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią aukščiau išvardinti principai yra valstybės tarnybos pagrindai.

12.3. Teikiant duomenis teismui ikiteisminio tyrimo institucijos turi pareigą įrodyti, kad jų pateikti duomenys yra tie patys, kurie buvo paimti tariamo nusikaltimo vietoje. Be to, ikiteisminio tyrimo institucijos turi įrodyti, kad įrodymai buvo tinkamai saugomi ir nebuvo pažeisti. Jei ikiteisminio tyrimo institucijos netinkamai tvarko įrodymus, jie gali būti ginčijami teisme dėl to, kad buvo sugadinti, tyrimo rezultatai yra klaidingi ar netikslūs arba kad ne paimti, o kiti įrodymai buvo paimti iš nusikaltimo vietos. Dėl šios priežasties tokios pačios apskaitos ir saugojimo taisyklės galioja ir paimtų daiktų, neturinčių įrodomosios reikšmės, atžvilgiu, tai yra nurodyta ir FNTT Apraše.

12.4. Atskirų daiktų rūšių laikymo ir saugojimo tvarką reglamentuota ne BPK, o poįstatyminiai teisės aktai, įskaitant ir FNTT patvirtintą Aprašą, kuriame nurodyta, kad FNTT turi apskaityti ir saugoti kasoje nacionalinę ir užsienio valiutą nepaisant to ar ji turi įrodomąją reikšmę ar ne. Taigi, Aprašas yra blanketinė teisės norma, įgyvendinanti BPK 92 straipsnį, 93 straipsnį ir 207 straipsnį, ir juo privalo vadovautis FNTT pareigūnai, taikant minėtas BPK teisės normas.

12.5. Nei BPK nei Apraše taip pat nėra nuostatų, nustatančių, kad vienos teisėsaugos institucijos konfiskuoti ar paimti daiktai, kurie vėliau perduodami kitai ikiteisminio tyrimo institucijai (šiuo atveju FNTT), automatiškai įgyja jau apskaitytų konfiskuotų ar paimtų daiktų statusą ir dėl to jų nereikia apskaityti ir saugoti nustatyta tvarka, t. y. perduodami daiktai turi būti apskaitomi tokia pačia tvarka kaip ir FNTT pareigūnų baudžiamojo proceso metu savarankiškai paimami arba konfiskuojami daiktai. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo subjektas privalo užtikrinti paimtų ar konfiskuotų daiktų saugojimo kontrolę tam, kad paimti ar konfiskuoti daiktai būtų nepažeisti ir nesukeisti analogiškais daiktais.

12.6. Nors ieškovės paimtos piniginės lėšos nebuvo baudžiamojo proceso objektas, nebuvo pripažintos turinčiomis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurios turėtų būti laikomos ir saugomos iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau Aprašas reglamentuoja ne tik daiktinių įrodymų, tačiau ir kitų paimtų daiktų bei pinigų apskaitos ir saugojimo tvarką, kurios privalo laikytis FNTT pareigūnai, atsakingi už daiktų ir pinigų priėmimą, apskaitą, saugojimą ir grąžinimą.

12.7. Ieškovė pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos, susijusios su iš jos paimtų pinigų neteisėtu paėmimu, apskaita ir saugojimu pas atsakovą ir apie savo pažeistas teises sužinojo tik susipažinimo su ikiteisminio tyrimo, atlikto jos atžvilgiu, byla metu, todėl negalėjo anksčiau apskųsti FNTT pareigūnų veiksmų dėl iš jos paimtų piniginių lėšų neapskaitymo ir saugojimo pažeidžiant Apraše nustatytą tvarką.

12.8. FNTT pareigūnams pažeidus iš ieškovės paimtų piniginių lėšų apskaitos ir saugojimo tvarką, buvo pažeistos ieškovės teisės į teisingą ir objektyvų ikiteisminio tyrimo atlikimą. Ieškovė tikėjosi, kad FNTT pareigūnai taikydami jos atžvilgiu procesinės prievartos priemones, laikysis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau ignoravo šiuos reikalavimus.

12.9. Pirmos instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad 2022 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje vyriausiojo postinio surašytu pakvitavimu daiktai, buvę pas ieškovę jos sulaikymo metu, buvo vėliau perduoti FNTT vyriausiajam tyrėjui. Kadangi ieškovė negavo jokio dokumento, kad iš jos yra paimti jai priklausantys pinigai, užsienio valiuta, daiktai, banko sąskaitos kortelių prisijungimai, yra pagrindas teigti, kad pateikta į teismą pakvitavimo kopija yra neautentiška.

12.10. Atsakovas priklauso Lietuvos Respublikos valstybės prievartos sistemai ir įgyvendino ieškovės atžvilgiu teismo jai paskirtą procesinę prievartos priemonę – suėmimą. Kadangi atsakovas pažeidė procedūrų laikymąsi ieškovės atžvilgiu jai taikant kardomąją priemonę – suėmimą, sumažėjo jos pasitikėjimas atsakovu ir pilietinis sąmoningumas ateityje kreiptis į atsakovą su įvairaus pobūdžio klausimais. Atsakovas neužtikrino, kad jo pareigūnų netinkamas elgesys, paskatinęs ieškovės suvoktą neteisingumą, nebūtų toleruojamas.

12.11. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, neturtinės žalos specifiškumą, kuris yra susijęs su asmens vidine subjektine būsena, būtent paties asmens būsena yra pagrindinis kriterijus esant ar nesant neturtinei žalai. Tai, kad ieškovė nepateikė teismui medicininių dokumentų apie jos pablogėjusią emocinę būklę, nereiškia, kad ieškovė neišgyvena tokios būsenos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime atsakovė prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo; netenkinti ieškovės apeliacinio skundo; palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. ieškovė buvo sulaikyta ne FNTT, o Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnų. Ieškovės daiktai buvo paimti ir perduoti FNTT pareigūnams, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos instrukcijos nustatyta tvarka. Ieškovės daiktus FNTT pareigūnai paėmė ne iš ieškovės, o perėmė iš kitos valstybės institucijos pareigūnų. 2022 m. gegužės 3 d. procesiniams veiksmams atlikti iš Kauno tardymo izoliatoriaus į FNTT patalpas ieškovė buvo konvojuota FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniųjų tyrėjų Ž. B. ir D. T.. Byloje buvo pateiktas 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimas, iš kurio matyti, kad Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės vyriausiasis postinis U. E. perdavė ieškovės daiktus FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui Ž. B.. Pakvitavime matomas ieškovės parašas, kad su pateiktais daiktais ji susipažino. Pažymėtina, kad ieškovės daiktai nebuvo baudžiamojo proceso objektas, nebuvo pripažinti daiktiniais įrodymais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai buvo jos asmeniai daiktai, paimti asmenį uždarant į areštinę ir supildant „į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolą“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 92, 179, 205 ir 207 straipsniais, atliktos iš ieškovės paimtų ir perduotų daiktų apžiūros ir surašyti 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. bei 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolai. Po atliktų ieškovės daiktų apžiūrų ir protokolų surašymo FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. M. 2022 m. gegužės 16 d. užpildė pakvitavimo protokolą, kuriame nurodė ketinamus ieškovei grąžinti daiktus, kurie 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu buvo perimti iš Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės, tačiau pati ieškovė atsisakė šiuos daiktus pasiimti. 2022 m. birželio 10 d. ieškovė savo teiktame skunde nekėlė prieštaravimų būtent dėl daiktų apskaitos tvarkos pažeidimų, o ir FNTT 2022 m. birželio 27 d. rašto administracine tvarka neskundė. Visas šias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas esamą padėtį ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš esmės visiškai pagrįstai ir teisingai bei tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos išdėstytus argumentus dėl patirtų išgyvenimų, nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovė patyrė nerimą, įtampą ar kitokius nepatogumus, kad šie nepatogumai tęstųsi iki šiol. Teismo posėdyje ieškovės išsakyti žodiniai paaiškinimai dėl galimai patirto netinkamo pareigūnų elgesio areštinėje ar pataisos namuose nėra susiję su FNTT pareigūnų veiksmais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesant nustatytos neturtinės žalos bei neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir pripažinti esant priežastinį ryšį, kadangi ieškovė neįrodė, kad išgyvenimai, jeigu tokie ir buvo patirti, atsirado būtent dėl FNTT pareigūnų netinkamo veikimo ar neveikimo. Be kita ko, šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė pati atsisakė pasiimti siūlomus grąžinti jos asmeninius daiktus, ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau teisminėje stadijoje nesikreipė į pareigūnus ar teismą dėl daiktų susigrąžinimo. Įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė privalomų civilinės atsakomybės sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi siūlė šalims pateikti į bylą visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., tačiau ieškovė jokių įrodymų taip į šią bylą ir nepateikė. Ieškovė apeliacine skunde teigia, kad ji teismui pateikė pakankamai įrodymų apie visas tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau pažymėtina, kad viso proceso metu iš esmės ji tik reikalavo išreikalauti įrodymus, pati jų teismui taip ir nepateikdama bei nenurodydama, kodėl jų negali gauti ir pateikti pati.

Šalies argumentai

13.4. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti, jos manymu, reikšmingus įrodymus, nes remiantis jais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją dėl atsakovės paimtų iš ieškovės pinigų apskaitymo ir saugojimo teisėtumo. Pažymėtina, kad jeigu, ieškovės manymu, jos prašomi įrodymai apskritai egzistuoja, nėra suprantama, kodėl ji negalėjo jų gauti pati, tuo labiau kad ieškovė yra dalyvaujantis baudžiamojoje byloje asmuo – kaltinamoji.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne) išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme

16. Apeliantė prašo teismo išreikalauti papildomus įrodymus, nes remiantis jais būtų galima paneigti pirmos instancijos teismo sprendimo argumentaciją dėl atsakovo paimtų iš ieškovės pinigų apskaitymo ir saugojimo teisėtumą: 1) iš 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo postinio surašytą pakvitavimo originalą, kuriuo remiantis ieškovei priklausančius pinigus paėmė FNTT pareigūnas Ž.B., kadangi ieškovė negavo jokio dokumento, kad iš jos yra paimti jai priklausantys pinigai, todėl ji turi pagrindo teigti, kad pateikta į pirmos instancijos teismui pateiktą pakvitavimo kopija yra neautentiška; 2) ieškovės pinigų priėmimo-perdavimo FNTT pareigūnei D. M. dokumento originalą; 3) FNTT paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos žurnalo išrašą (Aprašo 4 priedas ), kuriame užfiksuoti iš ieškovės paimti daiktai ir pinigai; 4) A formos kvitų originalą (Aprašo 3 priedas) dėl ieškovės paimtų pinigų; 5) prokuroro sprendimą dėl ieškovės paimtų daiktų ir pinigų perdavimo teismui.

17. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

18. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Kasacinio teismo praktikoje išskirti kriterijai, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar nauji įrodymai gali būti priimami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

19. Naujų įrodymų išreikalavimo būtinumą į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą apeliantė grindžia aplinkybe, jog remiantis naujais įrodymais būtų galima paneigti pirmos instancijos teismo sprendimo argumentaciją dėl atsakovo paimtų iš ieškovės pinigų apskaitymo ir saugojimo teisėtumo; apeliantė nepateikė paaiškinimų, kokios objektyvios aplinkybės neleido pateikti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

20. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nesutinka, kad apeliantės prašymas būtų patenkintas, nurodo, kad šiuos dokumentus ieškovė turėjo ir galėjo prašyti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, objektyvių priežasčių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė buvo jai iškeltos baudžiamosios bylos dalyve, todėl turėjo galimybę išreikalauti dokumentus, susijusius su daiktų ir pinigų paėmimo įforminimu.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo turinį, visų pirma, nurodo, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi jie datuojami iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo įmanoma jų pateikti proceso pirmosios instancijos teisme metu, apeliantė nenurodė.

22. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino atliktos iš ieškovės paimtų ir perduotų daiktų apžiūros 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. bei 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolus, FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. gegužės 16 d. užpildytą pakvitavimo protokolą, dėl ketinimų grąžinti daiktus, kurie 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu buvo perimti iš Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės, kitus įrodymus. Tuo tarpu iš apeliantės prašymo išreikalauti papildomus įrodymus nėra aišku, kokią reikšmę nagrinėjamu atveju gali turėti prašomi išreikalauti papildomi dokumentai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo pagal aukščiau minėtus kasacinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui nėra, todėl apeliantės prašymo netenkina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

24. Bylos duomenimis, 2020 m. vasario 3 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti ieškovę V. S. įtariamąja ir paskelbta jos paieška. 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį skirti įtariamajai suėmimą, 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė buvo sulaikyta Vilniuje ir nuvežta į Kauno tardymo izoliatorių. 2022 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi nustatytas suėmimo terminas. FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyrius atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00002-18, kuriame ieškovei pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teismui perduota 2022 m. liepos 25 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-98-876/2023).

25. 2022 m. gegužės 2 d. 20.05 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė ieškovės suėmimo metu surašė į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolą. Kratos duomenyse nurodyti iš ieškovės V. S. paimti daiktai: „MRT Samsung (suskilęs ekranas), Vairuot. Paž. Nr. 00911593, Sodros paž. Nr. S00131601, 2 vnt. VISA kortelių, kortelė Priority Pass, 6 vnt. Nuolaidų kortelės, kupiūra NR. LJH199118, piniginė, aštuoni eurai 93 cnt. monetomis, USB atmintinė“. Apeliantė pasirašė protokolą, pastabų dėl paimtų daiktų kiekio ar sąrašo nėra.

26. 2022 m. gegužės 3 d. procesiniams veiksmams atlikti iš Kauno tardymo izoliatoriaus į FNTT patalpas ieškovė buvo konvojuota vyresniųjų tyrėjų Ž. B. ir D. T.. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimas. Iš jo matyti, kad Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės vyriausiasis postinis U. E. perdavė ieškovės daiktus FNTT Kauno apygardos valdybos skyriaus vyresnysis tyrėjui Ž. B.. Pakvitavime yra ieškovės parašas, jog su pateiktais daiktais susipažino.

27. FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Ž. 2022 m. gegužės 4 d. užpildė daikto USB laikmenos apžiūros protokolą.

28. FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. M. 2022 m. gegužės 4 d. – 2022 m. gegužės 5 d. supildė daiktų (vairuotojo pažymėjimo, Sodros pažymėjimo, Visa kortelės, nuolaidų kortelių, piniginės, svarų banknoto), priimtų iš Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinės, apžiūros protokolą.

29. FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Ž. 2022 m. gegužės 9 d. surašė daikto (atsakovės išmaniojo telefono „Samsung“) apžiūros protokolą.

30. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimas, kuriuo ieškovė turėjo patvirtinti, jog vyriausioji tyrėja D. M. jai grąžino daiktus (vertybes) nurodytus pakvitavime, tačiau ieškovės ar jos atstovo parašo ant pakvitavimo nėra.

31. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu prašydama priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

32. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, nurodė, kad ginčas kilo dėl valstybės pareigos atlyginti ieškovei neturtinę žalą, patirta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

33. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

34. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

35. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš valstybės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad dėl FNTT atliktų procedūrinių pažeidimų, neįforminant atitinkamos formos pinigų paėmimo kvitų, jų tinkamai neapskaičius, sumažėjo ieškovės pasitikėjimas ir galimybė kreiptis į FNTT dėl teisinės pagalbos, tai paskatino ieškovės nepasitenkinimą ir neigiamą požiūrį į atsakovą, ieškovė dėl netinkamo pareigūnų elgesio patyrė išgyvenimus. Ieškovė (apeliantė) teigia, kad FNTT pareigūnai, paimdami iš ieškovės daiktus ir pinigus, privalėjo vadovautis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 13 d. įsakymas „Dėl paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 66-V, kuriuo reglamentuojamas paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos aprašas. Ieškovė (apeliantė) teigia, kad susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, ji nerado duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė paėmė ir saugojo paimtus iš jos daiktus ir pinigus Apraše nustatyta tvarka.

38. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje teismas turėjo ištirti, ar FNTT pareigūnai padarė ieškovės nurodytus procedūrinius pažeidimus, ar jų galimai padaryti pažeidimai turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ar ieškovė dėl galimai padarytų procedūrinių pažeidimų patyrė neturtinę žalą.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad FNTT pareigūnai privalėjo apskaityti daiktus Apraše nurodyta tvarka, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovė buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskrities VPK areštinę, buvo atlikta ieškovės krata ir asmens apžiūra, surašyti 2022 m. gegužės 2 d. protokolą, jame nurodė kratos metu iš ieškovės paimti daiktai; ieškovė pasirašė sulaikymo protokolą be pastabų. Teismas sprendė, kad areštinės pareigūnė, surašiusi sulaikyto protokolą, turėjo vadovautis ir faktiškai vadovavosi 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 14 punkto nustatyta tvarka. Remiantis Instrukcijos 15-16 punktais, Kauno apskrities VPK AKS areštinės skyriaus postinis 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu perdavė Kauno apygardos FNTT skyriaus tyrėjui ieškovei priklausančius iš jos paimtus daiktus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad FNTT pareigūnai, perimdami daiktus iš Kauno apskrities VPK areštinės neturėjo pareigos, vadovautis Apraše nurodyta tvarka bei išduoti pagal Aprašo 12 punktą A ir B formos kvitus nes daiktai buvo ne paimti iš ieškovės, o perimti iš kitos institucijos, atlikusios kratą ir surašiusios protokolą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtintos 2022 m. gegužės 2 d. protokolu ir 2022 m. gegužės 3 d. pakvitavimu. Byloje nėra ginčo, kad sulaikymo metu paimti daiktai ir pinigai neturėjo reikšmės baudžiamojoje byloje, dėl to šiuos daiktus apžiūrėjus tyrėjoms ir dėl jų apžiūros surašius protokolus, buvo nuspręsta juos grąžinti ieškovei, tuo pagrindu tyrėja surašė 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimą, kuriuo ieškovė turėjo patvirtinti, jog vyriausioji tyrėja D. M. jai grąžino daiktus (vertybes) nurodytus pakvitavime, tačiau ieškovės ar jos atstovo parašo ant pakvitavimo nėra, t. y. ieškovė atsisakė priimti gražintinus daiktus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad iš ieškovės paimtų bei vėliau atsakovo perimtų daiktų apskaitymo, saugojimo ar grąžinimo taisyklių pažeidimas; jeigu toks ir būtų nustatytas, galėtų būti vertinamas kaip esminė pareigūnų klaida, turėjusi esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, juolab, kad ir patys daiktai nebuvo pripažinti daiktiniais įrodymais.

40. Apeliantė teigia, kad ikiteisminio tyrino FNTT pareigūnai privalėjo vadovautis Aprašo 12.1 punktu ir įteikti ieškovei pirmą A formos kvito egzempliorių, nepriklausomai nuo to, ar policijos pareigūnai suėmimo metu paėmė ieškovės daiktus ar tai buvo atlikta FNTT pareigūnų. Pagal Aprašo nuostatas ikiteisminio tyrimo metu privalėjo ne vėliau kaip trečią dieną po jų paėmimo perduoti FNTT finansų padaliniui saugojimui. Atsakovė pažeidė ir Aprašo 20 punktą, nustatantį, kad paimti pinigai turi būti saugomi FNTT finansų padalinio kasoje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje. Apraše yra nurodyta, kad paimti ar konfiskuoti daiktai į Tarnybos Finansų skyrių arba į saugyklą ar Tarnybos ginklų saugyklą priimami pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio arba administracinę bylą tiriančio pareigūno lydraštį. Priimant saugoti pinigus nacionaline valiuta išrašomas A formos kvitas (1 priedas), o užsienio valiutą, nacionalinę valiutą, kuri yra daiktinis įrodymas ir kitus daiktus – B formos kvitas (2 priedas). Kvitai išrašomi keturiais egzemplioriais. Apeliantė, negavusi apraše numatytų kvitų pirmų egzempliorių, nebuvo ir nėra tikra dėl iš jos paimtų daiktų tinkamo saugojimo.

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

42. Bylos duomenimis, apeliantė 2022 m. birželio 10 d. pateikė skundą „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno veiksmų“ Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui H. M.; skundas buvo pripažintas nepagrįstu. Byloje pateiktas 2022 m. birželio 27 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus atsakymas į apeliantės atstovo skundą „Dėl advokato R. B. skundo dėl įtariamajai V. S. priklausančių negrąžintų daiktų“. Iš šio dokumento turinio seka, kad 2022 m. gegužės 4 d. ieškovei būnant sulaikytai, pas ją atvyko atsakovo pareigūnas ir pranešė, jog ji vyks į atsakovo patalpas. Ieškovė ją saugojusio pareigūno paprašė grąžinti jos sulaikymo metu paimtus daiktus, tačiau atsakovo pareigūnas nurodė jai negrąžinti. Taip pat pateiktas FNTT 2022 m. birželio 27 d. raštas „Dėl Jūsų skundo apie Ž. B.“ į 2022 m. birželio 10 d. ieškovės skundą, kuriuo nurodyta kad pareigūnė, atliekanti ikiteisminį tyrimą, BPK 207 straipsnio nustatyta tvarka, ieškovės paimtus daiktus apžiūrėjo ir 2022 m. gegužės 16 d. ketino juos grąžinti. Surašė pakvitavimo blanką, kuriame išvardino ieškovės 2022 m. gegužės 2 d. paimtus daiktus, tačiau ieškovė atsisakė juos paimti, atsisakė pasirašyti protokole ir kategoriškai tai uždraudė padaryti dalyvavusiam advokato padėjėjui. Daiktai, buvę pas ieškovę jos sulaikymo metu, buvo vėliau perduoti vyriausiajam tyrėjui Ž. B., kuris daiktus perdavė D. M.. Visi perdavimai užfiksuoti pakvitavime, daiktai buvo pateikti tik susipažinimui.

43. Apeliantė pateikė skundus dėl to, kad perduodant ją iš areštinės į FNTT daiktai, paimti iš jos sulaikymo metu, nebuvo grąžinti jai pareikalavus; atsakovė atsakymuose padarė išvadą, kad išnagrinėjus ieškovės skundus dėl daiktų, paimtų jos sulaikymo metu negrąžinimo nenustatė galimų pažeidimų, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų galimas neteisėtumas baudžiamojo proceso aspektu nustatytas nebuvo.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ikiteisminio turinio metu pateiktų skundų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantė neapskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų dėl Aprašo nuostatų netaikymo aukštesniam prokurorui, pareigūnų veiksmai nebuvo pripažinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat grindžiami apeliantės įsitikinimu, kad perduodant jos sulaikymo metu paimtus daiktus FNTT, pareigūnai turėjo imperatyvią pareigą taikyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 66-V, patvirtinto aprašo normas. Bylos duomenimis, Apraše nurodyta tvarka nebuvo surašyti bei išduoti pagal Aprašo 12 punktą A ir B formos kvitai, dėl to apeliantė teigia, kad pareigūnai pažeidė Aprašo nustatytas procedūras, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus: pagarbos žmogui ir valstybei principą, įtvirtintą 1 punkte, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą padorumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį elgtis nepriekaištingai, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos, ir pan. Apeliantė vertina Aprašo nustatytos formos nebuvimą bylos medžiagoje kaip esminį jos teisių pažeidimą.

46. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Aprašo procedūrinių normų (ne) taikymo konkrečioje faktinėje situacijoje, kai asmens sulaikymo metu paimti daiktai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai perėmė daiktus iš kitų pareigūnų. Pažymėtina, kad pateiktos kasacinio teismo praktikos kontekste ikiteisminio tyrimo pareigūnų civilinė atsakomybė gali kilti tik dėl neformalaus proceso normų pažeidimo, turėjusio esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės sulaikymo metu paimti daiktai nėra daiktiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje, būtent dėl to buvo priimtas procedūrinis sprendimas perduoti daiktus pagal 2022 m. gegužės 16 d. pakvitavimą. Sprendimas buvo priimtas operatyviai – daiktai buvo perduoti FNTT pareigūnams 2022 m. gegužės 3 d., iki 2022m. gegužės 16 d. buvo surašyti jų apžiūros protokolai, priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo apeliantei. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad šių daiktų (ne) perdavimas negalėjo turėti įtakos apeliantės teisių baudžiamojo proceso metu pažeidimui. Apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl ir kaip daiktų jos asmeninių daiktų paėmimo įforminimas galėjo turėti neigiamą įtaką jos, kaip įtariamosios baudžiamojoje byloje, teisių įgyvendinimui. Pažymėtina, kad apeliantės abejonės ir netikrumo jausmas dėl iš jos paimtų daiktų tinkamo saugojimo gali būti išsklaidyti. Bylos duomenimis, nėra kliūčių sulaikymo metu paimtus daiktus perduoti apeliantei, jai pareikalavus.

47. Apeliantė teigia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turi pareigą įrodyti, kad jų pateikti duomenys yra tie patys, kurie buvo paimti tariamo nusikaltimo vietoje. Be to, ikiteisminio tyrimo institucijos turi įrodyti, kad įrodymai buvo tinkamai saugomi ir nebuvo pažeisti. Jei ikiteisminio tyrimo institucijos netinkamai tvarko įrodymus, jie gali būti ginčijami teisme dėl to, kad buvo sugadinti, tyrimo rezultatai yra klaidingi ar netikslūs arba kad ne paimti, o kiti įrodymai buvo paimti iš nusikaltimo vietos.

48. Pažymėtina, kad paminėti apeliantės argumentai nėra nuoseklūs ir prieštarauja nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kaip minėta, ieškovės sulaikymo metu paimti asmeniniai daiktai nebuvo paimti tariamo nusikaltimo vietoje, jie nėra įrodymai nagrinėjamoje byloje, būtent dėl to buvo priimtas procesinis sprendimas grąžinti daiktus ieškovei. Daiktai neturi įrodomosios reikšmės baudžiamojoje byloje, įrodymų saugojimo ir tyrimo taisyklės jiems netaikomos.

49. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, neturtinės žalos padarymo fakto. Apeliantė teigia, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, neturtinės žalos specifiškumą, kuris yra susijęs su asmens vidine subjektine būsena, būtent paties asmens būsena yra pagrindinis kriterijus esant ar nesant neturtinei žalai. Tai, kad ieškovė nepateikė teismui medicininių dokumentų apie jos pablogėjusią emocinę būklę, nereiškia, kad ieškovė neišgyvena tokios būsenos.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinės ir neturinės žalos padarymo faktą pagal bendras įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėja ieškovas (CPK 178 straipsnis). Apeliantė pripažįsta, kad medicininių dokumentų jos pablogėjusią emocinę būseną nepateikė, tačiau, jos vertinimu, tai nereiškia, kad ji tokios būsenos neišgyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu apeliantė ketina perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei. Priešingai, nei teigia apeliantė, jos pareiškimo teismui apie patirtus nerimą, neteisybės jausmą, abejingumą, bejėgiškumą, frustraciją, sielvartą ir pan. nepakanka tam, kad neturtinės žalos padarymo faktas būtų pripažintas. Įstatymas nenustato neturtinės žalos prezumpcijos, atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti, kad ieškovė nepatyrė nerimo, frustracijos ir kitų neigiamų išgyvenimų, susijusių su jos nurodytais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Tam, kad neturtinės žalos faktas būtų pripažintas įrodytu, apeliantės vidinė subjektinė būsena, jos neigiami išgyvenamai, emocijos, nepatogumai turėtų sukelti neigiamas pasekmes; tokių pasekmių atsiradimo faktas gali būti įrodinėjimas įprastinėmis įrodinėjimo priemonėmis; pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovė dėl jos nurodytų FNTT pareigūnų galimų pažeidimų patyrė nerimą, įtampą ar kitokius nepatogumus, kad šie nepatogumai tęstųsi iki šiol.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) apeliantei neatlygintinas. Byloje nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašymo jas priteisti, tokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Tatjana Žukauskienė