Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų International Insurance Company of Hannover SE, Försäkringsaktiebolaget Alandia, Hansa Shipping Limited, Hansa Ship Management OÜ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Diesel Service Group“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų International Insurance Company of Hannover SE, Forsakringsaktiebolaget Alandia, Hansa Shipping Limited, Hansa Ship Management OÜ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diesel Service Group“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AirSea OU ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diesel Service Group“ priešieškinį ieškovėms Hansa Shipping Limited ir Hansa Ship Management OÜ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28.8. Apeliantė tik apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neapmokėtos 5 701,80 Eur sumos, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu tokio reikalavimo nekėlė. Šios sumos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai atsakovei buvo pateikti kartu su ieškovus atstovaujančių teisininkų Marine Legal Services SIA 2018 m. gegužės 21 d. pretenzija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų teikiami dokumentai buvo nurodyti tarp ieškinio priedų (priedas Nr. 19) ir tikėtina, kaip nurodo ieškovų atstovė, dėl priedų gausos nebuvo įkelti per elektroninių paslaugų portalą ir atitinkamai priedas Nr. 18 buvo pateiktas du kartus, sprendžia, kad nors šie dokumentai ir nėra nauji, bet paaiškėjus jų neįkėlimo techninei klaidai, o atnaujintų draudikų įgaliojimų draudimo agentui SIA Marine Underwriting Services pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37. Byloje nustatyta, kad ieškovas Hansa Shipping Limited, jūrų laivo „KAIE“ (IMO Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytos Standartinės laivo valdymo sutarties nuostatas perleido laivo valdymą kitam ieškovui – Hansa Ship Management OÜ. Laivo savininkas ir laivo valdytojas yra susijusios įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kontroliuojamai įmonės Hansa Shipping AS. Jūrinio laivo „KAIE“ valdytojas įmonė Hansa Ship Management ir atsakovė sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti laivo kuro purkštuvų ir blokinių kuro siurblių remonto darbus (Rangos sutarties 2 punktas). Remonto darbai buvo atliekami laive, šiam stovint Rygos uoste, Latvijoje. Laivo kuro purkštuvų ir blokinių kuro siurblių remonto darbai buvo planiniai, vykdant pagrindinio variklio (Deutz MWM, variklio tipas SBV 8 M 628, variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūros / aptarnavimo darbus.

38. Laivui plaukiant Šiaurės jūra iš Zwindrechto, Olandija, į Rostoką, Vokietija, 2018 m. vasario 10 d., 12.16 val. vietos laiku, t. y. nuo atsakovės atliktų darbų 2017 m. gruodžio mėn. po 224 pagrindinio variklio darbo valandų, laivo pagrindinis variklis dėl gedimo sustojo.

39. Pagal 2017 m. liepos 26 d. laivo korpuso ir mechanizmų draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) tiek laivo savininkas Hansa Shipping Limited, tiek ir laivo valdytojas Hansa Shipp Management OÜ yra nurodyti kaip apdraustieji – naudos gavėjai; draudimo poliso galiojimo terminas – 12 mėnesių, pradedant nuo 2017 m. liepos 27 d. Draudikai pagal Draudimo polisą yra ieškovai International Insurance Company of Hannover SE ir Försäkringsaktiebolaget Alandia; draudimo polisą nurodytų draudikų vardu, veikdamas pagal jų suteiktus įgaliojimus, sudarė draudimo agentas Marine Underwriting Services SIA.

Dėl ieškovų reikalavimo teisės atsakovei

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

41. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Sudarius rangos sutartį jos šalims atsiranda sutartiniai materialieji teisiniai santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos sutarties nuostatos ir įstatymų normos. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; kt.).

42. Šioje byloje ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės žalą, patirtą dėl laivo gedimo; faktiniu reikalavimo pagrindu ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė 2017 m. gruodžio 18 d. rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su jūrinio laivo „KAIE“ valdytoju įmone Hansa Ship Management, pagrindu, atliko planinį laivo pagrindinio variklio remontą, kurio metu, be kitų atliktų darbų, buvo suremontuoti ir laivo pagrindinio variklio kuro siurbliai Nr. 1 ir Nr. 2 bei sujungti tarpiniu velenu, atsakovei atlikus jo sureguliavimą / suderinimą. Kuro siurblys Nr. 1 (tipas 02125785) atsakovės buvo surinktas iš naujų detalių, o kuro siurblys Nr. 2 (tipas 0409 3727IY) atsakovei buvo pateiktas atnaujintas ir ji šį kuro siurblį sumontavo. Nuo atsakovės atliktų remonto darbų iki avarijos pagrindinis laivo variklis dirbo 224 valandas. Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punktą, šalys buvo numatę 6 mėnesių nuo atliktų darbų akto pasirašymo garantiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę; šio reikalavimo pagrįstumui įvertinti turi būti nustatyta, ar ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar ieškovai turi iš rangos sutarties kylančią reikalavimo teisę atsakovei.

43. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

44. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

45. Aptariamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo, kad Rangos sutartis pasirašyta dėl atsakovės atliktinų remonto darbų laive, priklausančiame Hansa Shipping Limited. Kaip minėta, Laivo savininkas Hansa Shipping Limited ir Laivo valdytojas Hansa Ship Management OÜ 2017 m. gruodžio 11 d. yra sudarę standartinę Laivų valdymo sutartį SHIPMAN, pagal kurią: Laivo valdytojas Hansa Ship Management OÜ, kaip Laivo savininko Hansa Shipping Limited atstovas, Laivo savininko naudai ir jo vardu laivo atžvilgiu vykdo laivo techninį valdymą (Laivo valdymo sutarties 2.3 punktas); Laivo valdytojas turi teisę skirstyti turimus išteklius, personalą ir paslaugas tokiu būdu, kokį, esamomis aplinkybėmis, jis visiška savo nuožiūra, laiko teisingu ir pagrįstu (Laivo valdymo sutarties 2.2 punktas); Laivo valdytojas teikia techninį valdymą, kuris apima, bet neapsiriboja šiomis funkcijomis: laivo sausojo doko, remonto, pakeitimų organizavimas ir priežiūra pagal Laivo savininko reikalaujamus standartus, su sąlyga, kad Laivo valdytojas turi teisę patirti būtinas išlaidas (Laivo valdymo sutarties 4 punktas); Laivo valdytojas patirtas išlaidas gali nusirašyti nuo savininko vardu surinktų pinigų arba savininkas valdytojui sumoka minėtas sumas pagal pareikalavimą (Laivo valdymo sutarties 14.1 ir 14.2 punktai).

46. Laivo valdymo sutarties II dalies 4 skyriaus (ii) punkte nurodyta, kad valdytojai teikia techninį valdymą, kuris apima bet neapsiriboja laivo remonto, pakeitimų organizavimu ir priežiūra pagal savininkų reikalaujamus standartus su sąlyga, jog valdytojai turi teisę patirti būtinas išlaidas tam, kad užtikrintų, jog laivas atitiktų visus kvalifikacinės bendrovės reikalavimus ir rekomendacijas ir laivo registravimo šalies bei vietovių, kuriose jis naudojamas, įstatymus ir teisės aktus. Laivo valdymo sutarties 16.6 punktas numato, kad nepaisant to, kas nurodyta, iš valdytojų jokiomis aplinkybėmis negali būti reikalaujama naudoti ar įsipareigoti naudoti savo lėšas valdymo paslaugų teikimo finansavimui; valdytojai tvarko ir sprendžia visus reikalavimus, kylančius teikiant valdymo paslaugas pagal šią sutartį ir informuoja savininkus apie visas avarijas, apie kurias valdytojai sužino ir dėl kurių kyla ar gali kilti reikalavimai ar ginčai su trečiaisiais asmenimis. Valdytojai vadovaudamiesi savininkų nurodymais, pareiškia ieškinius, iškelia teismo bylas ir ginasi nuo jų valdytojams pagal šią sutartį patikėtais klausimais (Laivo valdymo sutarties II dalies 19 skirsnis).

47. Aptariamu atveju Laivo valdytojas Hansa Ship Management OÜ veikė kaip Laivo savininko Hansa Shipping Limited atstovas, o per atstovą sudaryti sandoriai tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, Rangos sutartis Laivo valdytojo Hansa Ship Management OÜ pasirašyta jam veikiant kaip Laivo valdytojui pagal Laivo valdymo sutartį ir būnant Laivo savininko Hansa Shipping Limited atstovu, todėl atsakovė nepagrįstai ginčija, kad ieškovai Hansa Shipping Limited ir Hansa Ship Management OÜ neturi reikalavimo teisės atsakovei.

48. Kita vertus, pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo, 1 straipsnio 1 dalies l punktą jūriniu reikalavimu laikomas ir reikalavimas, pareikštas dėl laivo remonto, o pagal Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas gali areštuoti arba konkretų laivą, dėl kurio buvo pareikštas jūrinis reikalavimas, arba bet kurį kitą laivą, priklausantį asmeniui, kuris jūrinio reikalavimo pareiškimo metu buvo to konkretaus laivo savininkas. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovė sąskaitas už darbus adresavo ne tik laivo valdytojui Hansa Ship Management OÜ, bet ir pačiam laivui; atliktų darbų ataskaita 80125-KA ir paslaugų ataskaita buvo pateikta ir priimta Laivo savininko vyriausiojo inžinieriaus I. L.; aktai yra antspauduoti Hansa Shipping Ltd antspaudu; pati atsakovė priešieškinį iš Rangos sutarties teisinių santykių reiškė solidariai tiek Laivo savininkui Hansa Shipping Limited, tiek Laivo valdytojui Hansa Ship Management OÜ. Vadinasi, atsakovė, atlikdama laivo remonto darbus pagal Rangos sutartį, žinojo, kad remonto darbai yra atliekami Laivo savininko naudai ir savo veiksmais patvirtino, kad Rangos sutarties teisiniai santykiai sieja atsakovę ir Laivo savininką, o šio atstovas laive yra tinkamas subjektas atliktų darbų pagal Rangos sutartį priėmimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teisiniai santykiai pagal Rangos sutartį susidarė tarp ieškovės Hansa Shipp Limited, veikusios per savo atstovę Laivo valdytoją Hansa Ship Management OÜ, ir atsakovės.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudikai ieškovai Hannover ir Alandia dėl laivo avarijos patirtą žalą išmokėjo Laivo savininkui Hansa Shipping Limited, kurio interesus atstovaujant buvo sudaryta Rangos sutartis, ir atitinkamai, išmokėtos žalos dydžio apimtyje perėmė Hansa Shipping Limited teisę reikalauti kompensacijos iš už žalą atsakingo asmens, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ir draudikai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu.

Dėl atsakovės atsakomybės sąlygų

50. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

51. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

52. Apeliantės teigimu, ji remonto darbus atliko be trūkumų, o jungiamasis velenas išsiderino per tam tikrą laiką po remonto darbų atlikimo dėl nežinomos priežasties, kuri bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta.

53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad labiau tikėtina avarijos priežastis yra būtent tarpinio veleno netinkamas suderinimas (sureguliavimas) tarp siurblių blokų Nr. 1 ir Nr. 2, kurį atliko atsakovė ir kuris išsivystė per 224 valandas.

54. Nurodytina, kad byloje yra pateikti trys avarijos priežastis nustatantys įrodymai: 1) nepriklausomų ekspertų / vertintojų (siurvejerių) S. H. P. iš įmonės Theo Koch & Co. 2018 m. kovo 8 d. išvada Nr. 18023 (Tyrimo ataskaita), kurioje ekspertai, įvertinę visą surinktą informaciją bei apžiūros laive rezultatus, konstatavo, kad pagrindinė tarpinio veleno tarp kuro siurblio Nr. 1 ir Nr. 2 gedimo priežastis yra siurblio Nr. 2 guolio pažeidimas, kuris labiausiai tikėtina kilo dėl nesutapimo (angl. misalignment) tarp jungiamųjų movų; 2) Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų doc. dr. A. K. ir prof. dr. M. J. 2019 m. liepos 12 d. parengtas Ekspertizės aktas, kuriame ekspertai konstatavo, jog labiausiai tikėtina laivo variklio tarpinio veleno gedimo priežastis yra kuro siurblių montavimo ir tarpinio veleno paruošimo bei montavimo darbų atlikimas tinkamai nesilaikant nustatytų reikalavimų ir sekos pagal siurblio montavimo-demontavimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Vokietijos įmonės „August Storm“ GmbH & Co., kuri pristatė atnaujintą kuro siurblį Nr. 2 ir kuriai jis buvo grąžintas po gedimo, raštas, kuriame nurodoma, kad labiausiai tikėtina gedimo priežastis yra neteisingas sureguliavimas montuojant atnaujintą siurblį ant variklio, netinkamas ašinis klirensas surinkimo metu.

55. Apeliantė nurodo, kad Tyrimo ataskaitos išvada iš esmės prieštarauja Ekspertizės akto ir Rašto išvadoms, ir suponuoja priešingą prielaidą, jog apeliantė remonto darbus atliko be trūkumų, tačiau apeliantė nepateikia tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu teismas atsakovei siūlė prašyti byloje skirti ekspertizę avarijos priežasčiai nustatyti, tačiau atsakovė šia savo teise naudotis atsisakė; įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl avarijos priežasties, specialistų išvadų, kuriose būtų nurodytos kitos avarijos priežastys, nepateikė.

56. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sugedo pakeistas siurblys, nes galutinėje Tyrimo ataskaitoje nurodoma avarijos priežastis yra tarpinio veleno, jungiančio abu kuro siurblius, išsiderinimas / išsibalansavimas. Be to, svarbu pažymėti, kad netinkamas tarpinio veleno suderinimas (sureguliavimas) iki neigiamų pasekmių, t. y. avarijos, išsivystė vos per 224 laivo variklio darbo valandas, vertinant, kad normaliomis sąlygomis dirbančio laivo variklis dirba praktiškai nuolatos, ir variklio gamintojo rekomendacijose nurodoma, jog profilaktinė periodinė įpurškimo siurblių patikra atliktina intervalais kas 15 000 variklio darbo valandų. Todėl tarpinio veleno netinkamo suderinimo (sureguliavimo) išsivystymą iki avarijos per tokį ypatingai trumpą variklio darbo laiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovės neteisėtų veiksmų atliekant remonto darbus pagal Rangos sutartį pasekmėmis, lėmusiomis ieškovų nurodytą ir teismo priteistą žalą.

57. Nagrinėjant apeliantės teiginius dėl proceso teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismui įvertinus įrodymus ir pripažinus, kad labiau tikėtina avarijos priežastis yra būtent tarpinio veleno netinkamas suderinimas (sureguliavimas) tarp siurblių blokų Nr. 1 ir Nr. 2, būtina atsižvelgti į tai, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nei vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl laivo avarijos patirtos žalos atlyginimo bei atsakovės atsakomybės dėl laivo avarijos, įvertino tiek atsakovės, tiek ieškovų pateiktus įrodymus, ekspertų medžiagas bei išvadas, kurie analizavo visą turimą dokumentaciją, įskaitant atsakovės atliktų darbų ataskaitas, matavimus, laivo variklio montavimo-demontavimo darbo kortelę, laivo mašinų skyriaus žurnalo duomenis, kuriame yra nurodyti pirminiai laivo duomenys, apžiūros laive rezultatus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės. Nurodytina ir tai, kad avarija įvyko praėjus labai trumpam laikui – 224 variklio darbo valandoms, kai variklio gamintojas techninės priežiūros plane yra nurodęs, kad periodinė įpurškimo siurblių patikra atliktina kas 15 000 variklio darbo valandų. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl atsakovės nurodomų avarijos priežasčių, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo nurodomas aplinkybes dėl avarijos priežasties, taip pat nepateikė jokių specialistų išvadų, kuriose būtų nurodytos kitos avarijos priežastys, ar išdėstyti argumentai, kad Tyrimo ataskaitoje ir Ekspertizės akte nurodyta avarijos priežastis yra nepagrįsta. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė atsakovei prašyti byloje skirti ekspertizę avarijos priežasčiai nustatyti, tačiau atsakovė šia savo teise naudotis atsisakė. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu, sudaro pagrindą pripažinti, jog apeliantė neįrodė, kad laivo avarija įvyko dėl kitų priežasčių, t. y. ne dėl atsakovės atliktų remonto darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismo išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

59. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su laivo variklio gedimu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (rašytiniai duomenys, šalių paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai teismui leido daryti išvadą, jog byloje nepakako duomenų pripažinti, kad atsakovė remonto darbus atliko be trūkumų, o labiau tikėtina, kad avarijos priežastis buvo tarpinio veleno netinkamas suderinimas (sureguliavimas) tarp siurblių blokų Nr. 1 ir Nr. 2, kurį atliko atsakovė ir kuris išsivystė per 224 valandas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės atsakomybės sąlygų atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl patirtos žalos dydžio nustatymo

62. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų patirtus nuostolius bei jų dydį pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovų patirtos išlaidos yra pagrįstos ir pagal jų bei civilinės atsakomybės prigimtį yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais ir laikomos atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

63. Priešingai nei teigia atsakovė, Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad inkaro gervės hidraulinio variklio gedimas greičiausiai įvyko dėl to, jog gervė dirbo įtempimo režimu, kai pūtė šoninis vėjas ir buvo didelis bangavimas, vadinasi laivo inkarai buvo panaudoti laivui tapus nevaldomu ir esant ypatingai sudėtingoms oro sąlygoms; laukiant vilkiko pagalbos ir siekiant užtikrinti laivo saugumą bei stovėjimą vietoje. Laivo inkarų kėlimo gervių mechanizmų gerą techninę būklę patvirtina laivų remonto įmonės ANTIKS-N Ltd. 2018 m. sausio 19 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); ekspertai-siurvejeriai, tyrę inkarų grandinių atitikimą reikalavimams, pastabų grandinėms neturėjo; 2017 m. gruodžio 2 d. inkarų grandinių matavimo ataskaitos; 2018 m. sausio 16 d. atliktų darbų (labiausiai nusidėvėjusių jungčių pakeitimo naujomis) priėmimo–perdavimo aktas.

64. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad laivo variklio avarija įvyko esant itin sudėtingoms oro sąlygoms, todėl laivui tapus nevaldomam laivo kapitonas ir įgula privalėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugota visa laivo įgula ir nebūtų padaryta žala pačiam laivui ar juo plukdomam kroviniui, t. y. visi veiksmai, kurių ėmėsi laivo kapitonas esant būtent toms oro sąlygoms atviroje jūroje, buvo reikalingi ir neišvengiami siekiant nurodytų tikslų. Vilkiko iškvietimas ir išlaidų už laivo buksyravimą patyrimas yra susijęs su įvykusia avarija, todėl prašomos išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su avarija. Be to, atsakovė, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neginčijo aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina išmesti laivo inkarus. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad jei nebūtų įvykusi laivo variklio avarija, nebūtų reikėję tokiomis sudėtingomis sąlygomis naudoti laivo inkarų, taigi nebūtų sugedęs ir inkaro gervės hidraulinis variklis ir prarastas inkaras.

65. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad draudikai lygiomis dalimis išmokėjo 73 191,20 Eur sumą už vilkiko / buksyro „Esvagt Gamma“ paslaugas, buksyruojant laivą iš variklio gedimo vietos Šiaurės jūroje iki artimiausio Thybom uosto, Danijoje, pagal įmonės Esvagt A/S 2018 m. vasario 21 d. sąskaitą Nr. P010240. Už eksperto / vertintojo (survejerio) S. H. P. paslaugas pagal įmonės Theo Koch & Co. 2018 m. kovo 9 d. sąskaitą Nr. 18023 buvo išmokėta 5 701,80 Eur suma; 40 747,04 Eur suma pagal Draudimo polisą, draudikų vardu draudimo agento Marine Undenvriting Services SIA buvo išmokėta ieškovui Hansa Shipping Limited, pagal ieškovų Hansa Shipping Limited ir Hansa Ship Managment OÜ pateiktus su variklio gedimo remontu susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir atskaičius 50 000 Eur išskaitą (frančizę). Šią 90 747,04 Eur (40 747,04+ 50 000) išlaidų sumą, susijusią su laivo variklio gedimu bei inkaro praradimu, sudaro: 166 Eur suma pagal Griffin Marine Travel SIA 2018 m. vasario 12 d. sąskaitą Nr. 8000954 už Laivo valdytojo atstovo, laivo superintendento lėktuvo bilietus vykstant į laivą; 597,86 Eur suma pagal Griffin Marine Travel SIA 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 8000995 už mechanikų lėktuvo bilietus vykstant į laivą; 527,64 Eur suma pagal Griffin Marine Travel SIA 2018 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 8001169 už laivo valdytojo superintendento ir mechanikų lėktuvo bilietus vykstant iš laivo; 5 933,35 Eur suma pagal Fr. Heinrich Jens & Co. Schiffsmaschinen 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 1/180467 už variklio detales, reikalingas remontui atlikti; 307,60 Eur suma pagal Fr. Heinrich Jens & Co. Schiffsmaschinen 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą Nr. 1/180468 už variklio detales, reikalingas remontui atlikti; 1 427 Eur suma pagal Fr. Heinrich Jens & Co. Schiffsmaschinen 2018 m. vasario 15 d. sąskaitą Nr. 1/180514 už variklio detales, reikalingas remontui atlikti; 323 795 DKK suma pagal laivo agentų Thybom uoste, įmonės Aage Anderson & Co. Aps pateiktą 2018 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 15 388 už uoste laivui suteiktas įvairias paslaugas pagal kartu su minima sąskaita pateiktas paslaugas suteikusių įmonių bei uosto direkcijos sąskaitas; 13 470 Eur suma pagal AirSea OU 2018 m. vasario 19 d. sąskaitą Nr. 1902/18A už variklio remonto darbus; 8 740 Eur suma pagal LTD „Pikasoma“ 2018 m. vasario 22 d. sąskaitą Nr. PK181187 už inkarą bei jungtį; 1 870 Eur suma pagal HFH Grupp OU 2018 m. vasario 14 d. sąskaitą Nr. 2799 už inkaro transportavimą iki laivo; 6 060,80 Eur suma pagal AirSea OU 2018 m. vasario 22 d. sąskaitą Nr. 2202/18B už variklio remonto darbus; 1 793,18 Eur suma pagal DNV GL SE 2018 m. vasario 19 d. sąskaitą Nr. 11383814 už laivo klasifikacinės bendrovės ir jos atstovo išlaidas, apžiūrint laivą po remonto; 3 600 Eur suma pagal Laivo valdytojo pateiktus dokumentus, patvirtinančius Laivo valdytojo atstovo, superintendento išlaidas. Pagal Laivo valdymo sutarties 31 punkto sąlygas, už neplanuotus Laivo valdytojo atstovų superintendentų vizitus į laivą, o laivo variklio gedimas būtent toks vizitas ir buvo, Laivo savininkas įsipareigoja Laivo valdytojui mokėti po 60 Eur už valandą superintendento darbo. Draudikai (ieškovai šioje byloje) sutiko kompensuoti ne daugiau 400 Eur už dieną superintendento darbo. Iš viso superintendentas užtruko 9 dienas (nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. vasario 19 d.), todėl draudikai ir pripažino 3 600 Eur (9 x 400 Eur) kaip su draudiminiu įvykiu susijusias išlaidas.

66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad draudikai dėl laivo avarijos patirtą žalą išmokėjo Laivo savininkui, kurio interesus atstovaujant buvo sudaryta Rangos sutartis, o draudimo agentas SIA Marine Underwriting Services veikė kaip ieškovų draudikų Hannover ir Alandia agentas (atstovas). Kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai pateikė atnaujintus draudikų įgaliojimai draudimo agentui SIA Marine Underwriting Services dėl atstovavimo teisminiuose ginčuose ir kitų susijusių veiksmų atlikimo, galiojančius iki 2020 m. gruodžio 31 d.

67. Pažymėtina, kad byloje esanti išlaidų, susijusių su laivo „KAIE“ variklio gedimu, suvestinė, kuri yra sudaryta pirminių duomenų pagrindu, patvirtina ieškovų patirtus nuostolius bei jų dydžius bendrai 169 640,04 Eur sumai. Kita vertus, sumų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai atsakovei buvo pateikti dar ikiteisminio ginčo inicijavimo metu kartu su ieškovus atstovaujančių teisininkų Marine Legal Services SIA 2018 m. gegužės 21 d. pretenzija dėl 169 640,04 Eur nuostolių atlyginimo ir dėl 5 701,80 Eur sumos (ne)apmokėjimo atsakovei klausimas iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, trūkstamas ieškinio priedas Nr. 19 (apmokėjimą patvirtinantys dokumentai), kuris per klaidą nebuvo įkeltas kartu su ieškiniu, pateiktas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir atsakovei yra žinomas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepatikrino ieškovų patirtų nuostolių dydžio, kuriuos ieškovai reikalavo priteisti iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju ieškovai tinkamai pagrindė savo patirtas išlaidas, o apeliantė (atsakovė) nepateikė įrodymų, paneigiančių patirtų nuostolių pagrįstumą ir dydį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kodėl ieškovų pateikti reikalavimą patvirtinantys įrodymai yra ydingi ir kodėl jais negalima vadovautis.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

68. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, iš esmės sutinka su šia apeliantų pozicija.

70. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė kiekvienos iš bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagal kiekvienos iš šalių pateiktus prašymus bei teisingai įvertino, kad kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantai, teismas neturėjo tiesiog mechaniškai padalinti proceso šalių patirtų išlaidų sumą į dvi dalis, preziumuodamas, jog pusė sumos patirta dėl ieškovų ieškinio, o pusė dėl atsakovo priešieškinio, kai byloje buvo pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra tenkinti 85 proc. ieškovų ieškinio reikalavimų ir 75 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, tačiau neatsižvelgdamas į patirtų išlaidų detalizacijas neteisingai jas paskirstė.

72. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, ieškovai šioje byloje yra patyrę: 10 891,77 Eur išlaidų advokato pagalbai ir teisinėms konsultacijoms apmokėti; 1 019,92 Eur išlaidos vertimui; 2 285 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti; 2 015 Eur išlaidos ekspertizei atlikti; 152,68 Eur būtinosioms antstolio vykdymo išlaidoms padengti, iš viso 16 364,37 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurių faktinį buvimą patvirtina byloje pateikiamos sąskaitos faktūros ir teisinių paslaugų suteikimo aktai bei mokėjimo pavedimai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, neturi pagrindo sutikti su ieškovių teiginiu, jog su priešieškiniu yra susijusi tik 1 / 10 pasiruošimo ir dalyvavimo keliuose posėdžiuose išlaidų dalis. Ieškovių pateiktos detalizacijos advokato pagalbai ir teisinėms konsultacijoms apmokėti patvirtina, kad dalis ieškovės patirtų išlaidų: pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdyje (595,83 Eur); pasiruošimo ir dalyvavimo keliuose parengiamuosiuose posėdžiuose (155,83+421,67+256,67 Eur); pasiruošimo teismo posėdžiui (330 Eur); dalyvavimo 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje (660 Eur) yra susijusios tiek su ieškiniu, tiek su priešieškiniu, todėl nesant išskirtoms jų dalims šios išlaidos laikytinos kaip ½ dalimi susijusios su ieškiniu ((595,83+155,83+421,67+256,67+330+660)/2=1 210 Eur) ir ½ su priešieškiniu ((595,83+155,83 +421,67+ 256,67+330+660)/2=1 210 Eur). Be to, ieškovai patyrė ir išlaidų, išimtinai susijusių tik su priešieškiniu, t. y. priešieškinio analizės ir komunikacijos su klientu (73,33 Eur); atsiliepimo į priešieškinį parengimas ir pateikimas (531,67 Eur). Vadinasi, ieškovių patirtos išlaidos, susijusios su ieškiniu yra 14 549,37 Eur (16 364,37–1 815), su priešieškiniu – 1 815 Eur. Taigi ieškovams iš atsakovės turėjo būti priteista: 12 366,96 Eur (14 549,37 x 0,85) išlaidų suma susijusi su tenkinta ieškinio reikalavimų dalimi ir 453,75 Eur (1 815 x 0,25) išlaidų suma, susijusi su atmestų priešieškinio reikalavimų dalimi; iš viso ieškovams International Insurance Company of Hannover SE ir Försäkringsaktiebolaget Alandia iš atsakovės priteisiama 12 820,71 Eur, t. y. po 6 410,35 Eur (12 820,71 / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

73. Prie atsakovės į bylą pateikto 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pridėtoje 2019 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VR000886 nurodyta atstovo suteiktų teisinių paslaugų atsakovei apimtis ir aprašymas, nedetalizuojant kiekvienos paslaugos kainos atskirai, taip pat neišvardijant visų atsakovei teiktų paslaugų, todėl, teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (2 420 Eur) už suteiktas teisines paslaugas turėtų būti priskiriamos kaip ½ susijusios su ieškiniu ir ½ – su priešieškiniu. Be to, už priešieškinį atsakovė sumokėjo 216 Eur žyminio mokesčio sumą. Todėl atsakovei iš ieškovių turėjo būti priteista: 1 069,50 Eur (1 426 x 0,75) išlaidų suma susijusi su tenkinta priešieškinio reikalavimų dalimi ir 181,50 Eur (1 210 x 0,15) išlaidų suma, susijusi su atmestų ieškinio reikalavimų dalimi; iš viso 1 251 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš visų keturių ieškovų po 312,75 Eur.

74. Trečiojo asmens BTA prašyme nurodytos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su atsakovės priešieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo BTA buvo atsakovės pusėje ir sprendimu buvo atmesta 15 proc. ieškinio reikalavimų, tai trečiojo asmens naudai iš visų keturių ieškovų priteisiama po 26,25 Eur (700 x 0,15 / 4).

75. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad trečiasis asmuo AirSea OU nėra susijęs su atsakovės priešieškinio reikalavimais, todėl visos šio trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ieškiniu. Todėl trečiajam asmeniui AirSea OU iš atsakovės priteisiama 1 445 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 700 x 0,85).

Dėl procesinės bylos baigties

76. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, ieškovų reikalavimo teisę atsakovei, taip pat nustatydamas ieškovų patirtos žalos dydį, pagrįstai konstatavo, kad ieškovai turi reikalavimo teisę į atsakovę, tinkamai vertino civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai ieškovams International Insurance Company of Hannover SE ir Försäkringsaktiebolaget Alandia iš atsakovės priteisė po 59 820,02 Eur nuostolių atlyginimo; ieškovei Hansa Shipping Limited iš atsakovės – 25 000 Eur nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindų naikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas proceso šalims, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, apeliantų (ieškovų) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: ieškovėms International Insurance Company of Hannover SE ir Försäkringsaktiebolaget Alandia iš atsakovės priteisiama 12 820,71 Eur, t. y. po 6 410,35 Eur; atsakovei iš visų keturių ieškovų po 312,75 Eur; trečiojo asmens BTA naudai iš visų keturių ieškovų priteisiama po 26,25 Eur; trečiajam asmeniui AirSea OU iš atsakovės priteisiama 1 445 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

78. Atsakovė pateikė teismui prašymą, prašydama iš ieškovių priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2 060 Eur žyminį mokestį ir 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimą, t. y. visos atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su atsakovės apeliaciniu skundu, todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

79. Ieškovai pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų išlaidų detalizacijos matyti, kad dalis išlaidų 1 300,95 Eur (348,34+72,60+696,67+146,67+73,33/2) yra susijusi su ieškovų apeliaciniu skundu, likusi dalis – 916,66 Eur (880+73,33/2) su atsakovės apeliaciniu skundu. Teismui pateikti duomenys (sąskaitos faktūros, paslaugų suteikimo aktai ir mokėjimų nurodymai) patvirtina, kad ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 2 217,61 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tenkintas iš dalies – tenkinta 95 proc. (12 820,71/13 461,64 x 100) reikalavimo dėl prašomos priteisti išlaidų sumos, todėl ieškovams International Insurance Company of Hannover SE ir Försäkringsaktiebolaget Alandia, kurių vardu Marine Underwriting Services SIA apmokėjo patirtas išlaidas iš atsakovės priteisiama 1 235,90 Eur (1 300,95 x 0,95) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su ieškovų apeliaciniu skundu ir 916,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovės apeliaciniu skundu, iš viso: 2 152,56 Eur, t. y. po 1 076,28 Eur kiekvienam ieškovui International Insurance Company of Hannover SE ir Försäkringsaktiebolaget Alandia iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diesel Service Group“ ieškovei International Insurance Company of Hannover SE 6 410,35 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dešimt Eur 35 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diesel Service Group“ ieškovei Försäkringsaktiebolaget Alandia 6 410,35 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dešimt Eur 35 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diesel Service Group“ trečiajam asmeniui AirSea OU 1 445 Eur (tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų International Insurance Company of Hannover SE, Försäkringsaktiebolaget Alandia, Hansa Shipping Limited, Hansa Ship Management OÜ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diesel Service Group“ po 312,75 Eur (tris šimtus dvylika Eur 75 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų International Insurance Company of Hannover SE, Försäkringsaktiebolaget Alandia, Hansa Shipping Limited, Hansa Ship Management OÜ trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje po 26,25 Eur (dvidešimt šešis Eur 25 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diesel Service Group“ ieškovei International Insurance Company of Hannover SE 1 076,28 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis Eur 28 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diesel Service Group“ ieškovei Försäkringsaktiebolaget Alandia 1 076,28 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis Eur 28 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.