Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.1; 1.2.19.2.2.1; 1.2.19.2.2.2; 1.2.19.2.2.3; 2.1.1.1.1; 2.1.1.1.2; 2.1.2.12; 2.1.4.3.2.3; 2.1.6.1; 2.1.6.4; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.8; 2.1.16.2.1; 2.1.16.2.6; 2.1.16.2.17; 2.1.16.2.18; 2.2.1.2; 2.2.1.6; 2.4.5.2.1

2023 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūratės Jakubonienės ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos bei nuteistojo A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį (5 000 Eur kyšio davimas) – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (1 000 Eur kyšio davimas) – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį – 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. J. paskirta subendrinta bausmė – 1 300 MGL (65 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo jo faktinio sulaikymo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 3 d. (14 dienų), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL, ir nuspręsta laikyti, kad galutinė bausmė A. J. yra 1 272 MGL (63 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, uždrausta A. J. 5 metus verstis advokato veikla.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista, o po įsiteisėjimo nuspręsta panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui.

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (5 000 Eur kyšio priėmimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (4 000 Eur kyšio davimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (1 000 Eur kyšio priėmimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (900 Eur kyšio davimas) – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 3 dalį – 750 MGL (37 500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 226 straipsnio 4 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bei 50 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo jo faktinio sulaikymo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. (du mėnesiai), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL ir nuspręsta laikyti, kad galutinė bausmė A. V. yra 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo bei 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, uždrausta A. V. 5 metus dirbti vidaus tarnybos sistemoje.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 15 000 Eur užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo realiai vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuspręsta palikti galioti, o pradėjus nuosprendį realiai vykdyti – panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei pats tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, o būtent:

A. J., veikdamas kitų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, naudai ir jų interesais, 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 25 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. V. ir siekdamas, kad jis pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabanda, atliekantiems Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo (toliau – ir LKPB SONT, ir LKPB) 3-osios valdybos tyrėjams, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pasinaudodami tarnyba, gautų ir perduotų jam – A. J., bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 ir asmenis, kurių atžvilgiu LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamas šis tyrimas, tiesiogiai pasiūlė bei pažadėjo A. V. duoti 5 000 Eur kyšį ir susitarė, jog šį kyšį ateityje tiesiogiai jam perduos.

A. V., sutikęs šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdyti, 2019 m. kovo 25 d. susisiekė su valstybės tarnautoju – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P. (E. P.) ir susirašinėjimo elektroniniu paštu bei telefoninių pokalbių metu suderinęs susitikimus, 2019 m. kovo 27 d. apie 11.30 val. ir 2019 m. balandžio 10 d. laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 11.21 val. susitiko su pastaruoju restorane „La crepe“, prekybos ir pramogų centre „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, bei tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 20.37 val. iki 20.48 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro BIG, Vilniuje, Ukmergės g. 369, veikdamas pagal susitarimą su A. J., susitikimų metu tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo valstybės tarnautojui – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui E. P., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį atliekančiam sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, duoti 5 000 Eur kyšį už jo, kaip valstybės tarnautojo pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neskelbtinos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamas šis tyrimas, gavimą ir perdavimą.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. J., laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitikęs su A. V., tiesiogiai perdavė pastarajam 5 000 Eur kyšį už pasinaudojant tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka pažadėtą poveikį valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pasinaudodami tarnyba, gautų ir perduotų jam – A. J. bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamas šis tyrimas.

Veikdamas pagal susitarimą su A. J., A. V. 2019 m. balandžio 18 d., laikotarpiu nuo 14.37 val. iki 15.11 val., susitikęs su valstybės tarnautoju – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P. restorane „La crepe“, prekybos ir pramogų centre „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, pasilikęs savo naudai 1 000 Eur už tarpininkavimą, tiesiogiai davė pastarajam dalį iš sutartos 5 000 Eur kyšio sumos – 4 000 Eur kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neskelbtinos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas šis tyrimas, gavimą ir perdavimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartimis sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs E. P. perdavė A. V. neskelbtiną informaciją – ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumento – 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, kurią A. V. 2019 m. balandžio 18 d., laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.43 val., susitikimo metu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė jam – A. J.

Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei pats tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, o būtent:

A. J., veikdamas kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai ir jų interesais, 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 29 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. V. ir siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – pasinaudodami tarnyba, gautų ir perduotų jam – A. J., neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19, t. y. duomenis, ar tyrime yra informacija apie asmenį „D.“ ir „du brolius“, tiesiogiai pasiūlė bei pažadėjo A. V. perduoti 5 000 Eur kyšį ir sutarė, jog šį kyšį ateityje tiesiogiai jam perduos.

A. V., sutikęs šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdyti, 2019 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 18.15 val. iki 18.50 val. ir 2019 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 19.49 val. iki 20.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro „BIG“, Vilniuje, Ukmergės g. 369, susitikęs su valstybės tarnautoju – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartis atliekančiu sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, veikdamas pagal susitarimą su A. J., susitikimų metu tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti pastarajam 5 000 Eur dydžio kyšį už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neskelbtinos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19, t. y. duomenų, ar tyrime yra informacija apie asmenį vardu „D.“ ir „du brolius“, gavimą ir perdavimą, po ko paėmė iš E. P. jo perduotas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentų kopijas – A4 formato popieriaus lapus, kuriuose atspausdinti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagoje esančio 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo priedai, įvardinti kaip priedas Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R. ir šiuos dokumentus, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė A. J., o A. J., gavęs ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentų kopijas, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiesiogiai perdavė A. V. 1 000 Eur kyšį – dalį iš sutartos 5 000 Eur kyšio sumos, už pažadėtą poveikį valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams.

Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės nei 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį bei pats tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, o būtent:

A. J., veikdamas kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai ir jų interesais, 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. V. ir siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo bei susitarė A. V. ateityje duoti didesnės nei 250 MGL vertės – ne mažesnės nei 14 000 Eur, kyšį už prašomą poveikį valstybės tarnautojams.

A. V., pažadėjęs A. J. šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdyti, iš anksto suderinęs susitikimus bendravimo programėle „Viber“, 2020 m. sausio 24 d., laikotarpiu nuo 17.59 val. iki 18.09 val., ir 2020 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 20.03 val. iki 20.15 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelėje vykusių susitikimų metu ir 2020 m. vasario 16 d. bendraudamas su E. P. programėlės „Viber“ pagalba, siekdamas, kad valstybės tarnautojas – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P., pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 20 000 Eur, 2020 m. sausio 24 d. vykusio susitikimo metu, 15 000 Eur 2020 m. vasario 13 d. vykusio susitikimo metu, o 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“, pažadėjo ir susitarė su juo, jog didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, jam pats tiesiogiai perduos per du kartus – 8 000 Eur kyšį iki pageidaujamo sprendimo pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne kardomąja priemone priėmimo ir 6 000 Eur kyšį po to, kai A. B. kardomoji priemonė – suėmimas, bus pakeista švelnesne ir jis bus paleistas į laisvę.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. J. 2020 m. vasario 17 d. apie 18.40 val. susitikimo su A. V. metu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad jis pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę, perdavė A. V. pirmą dalį iš didesnės negu 250 MGL vertės (14 000 Eur) kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį, po ko A. V., 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ukmergės g. 369, susitikęs su LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P., tiesiogiai perdavė pastarajam pirmą dalį iš sutarto didesnės negu 250 MGL vertės (14 000 Eur) kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį.

Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 3 dalyje.

4. A. V. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

A. V., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 25 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 5 000 Eur kyšį, pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabanda atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei perduotų bet kokius A. J. dominančius neskelbtinus duomenis apie LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas šis tyrimas.

Vykdydamas šį susitarimą, A. V., laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu A. J. pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, paveiks šiuos valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei neteisėtai perduotų A. J. jį dominančią bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamas šis tyrimas, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai iš A. J. priėmė 5 000 Eur kyšį.

Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje.

5. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

A. V., veikdamas A. J. nurodymu, 2019 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu susisiekė su valstybės tarnautoju – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P. ir susirašinėjimo elektroniniu paštu bei telefoninių pokalbių metu suderinęs susitikimus, 2019 m. kovo 27 d. apie 11.30 val., 2019 m. balandžio 10 d. nuo 10.50 val. iki 11.21 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos ir pramogų centro „Panorama“ restorane „La crepe“ bei 2019 m. balandžio 10 d. nuo 20.37 val. iki 20.48 val. Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro „BIG“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad valstybės tarnautojas – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P., pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų ir perduotų bet kokią A. J. dominančią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas šis tyrimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. pats tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė po pageidaujamų veiksmų atlikimo duoti 5 000 Eur kyšį.

Vykdydamas šį susitarimą, A. V., 2019 m. balandžio 18 d. nuo 14.37 val. iki 15.11 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos ir pramogų centro „Panorama“ restorane „La crepe“, savo naudai pasilikęs 1 000 Eur kyšį iš A. J. jam perduotos 5 000 Eur kyšio sumos, tiesiogiai perdavė E. P. likusią dalį – 4 000 Eur kyšį iš šiam pasiūlytos, pažadėtos ir sutartos duoti 5 000 Eur kyšio sumos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartimis sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs E. P., perdavė jam – A. V., neva paveikiant valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, neteisėtai gautą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 dokumento – 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315, kopiją, kurią A. V., 2019 m. balandžio 18 d. nuo 16.20 val. iki 16.43 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. J.

Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 1 dalyje.

6. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

A. V., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 29 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 5 000 Eur kyšį, pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei perduotų A. J. dominančią neskelbtiną informaciją apie LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 – ar šiame tyrime yra duomenų apie nusikaltimus galimai padariusį asmenį vardu „D.“ ir „du brolius“.

Vykdydamas šį susitarimą, A. V., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, už šių veiksmų atlikimą tiesiogiai iš A. J. savo ir kitų asmenų naudai priėmė dalį kyšio iš sutartos 5 000 Eur kyšio sumos – 1 000 Eur kyšį bei laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje A. J. perdavė iš E. P. 2019 m. birželio 6 d. gautus neskelbtinus duomenis apie LKPB SONT 3-ojoje valdyboje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas šis tyrimas – šioje byloje esančių 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo priedų Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 kopijas su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R.

Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje.

7. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

A. V., veikdamas A. J. nurodymu, 2019 m. balandžio 30 d., nuo 18.15 val. iki 18.50 val. Vilniuje, Ukmergės g. 369, šalia prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad valstybės tarnautojas – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P., pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai gautų bei perduotų A. J. dominančią neskelbtiną ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 informaciją, ar šiame tyrime yra duomenų apie nusikaltimus galimai padariusį asmenį vardu „D.“ ir „du brolius“, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartimis sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. pats tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė po pageidaujamų veiksmų atlikimo duoti 5 000 Eur kyšį, po ko, A. V., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2019 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 19.49 val. iki 20.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro BIG, Vilniuje, Ukmergės g. 369, susitikęs su LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P., pagal ankstesnį susitarimą tiesiogiai pasiūlęs ir pažadėjęs jam duoti 5 000 Eur dydžio kyšį už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neskelbtinos informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19, t. y. duomenų, ar tyrime yra informacija apie asmenį vardu „D.“ ir „du brolius“, gavimą ir perdavimą, paėmė E. P. perduotas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentų kopijas, A4 formato popieriaus lapus, kuriuose atspausdinti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagoje esančio 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo priedai, įvardinti kaip priedas Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R.

Vykdydamas sutarimą, A. V., 2019 m. birželio 18 d., nuo 17.28 val. iki 18.01 val., Vilniuje, Pilaitės pr. 13, degalinės „Viada“ teritorijoje, pasilikęs savo naudai dalį iš A. J. gauto 1 000 Eur kyšio – 100 Eur kyšį, tiesiogiai davė E. P. dalį iš pasiūlyto, pažadėto ir sutarto duoti 5 000 Eur kyšio – 900 Eur kyšį už prašytų veiksmų atlikimą ir jam – A. V. 2019 m. birželio 6 d. perduotas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagoje esančio 2019 m. kovo 5 d. automobilio „Iveco Stralis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo priedų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 kopijas su A. J. dominančia informacija apie su tiriamais nusikaltimais susijusį D. R.

Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 1 dalyje.

8. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės nei 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį bei tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:

A. V., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė iš jo priimti savo ir kitų asmenų naudai didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei šį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę.

Vykdymas šį susitarimą, A. V., 2020 m. vasario 17 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu, A. J. pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina arba tariama įtaka paveiks valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjus bei šį ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų neteisėtą proceso sprendimą ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai iš A. J. priėmė pirmą dalį iš pažadėtos ir sutartos priimti didesnės nei 250 MGL vertės 14 000 Eur kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį.

Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 4 dalyje.

9. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį bei tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

A. V., veikdamas A. J. nurodymu, 2020 m. sausio 24 d., nuo 17.59 val. iki 18.09 val. ir 2020 m. vasario 13 d., nuo 20.03 val. iki 20.15 val. Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje vykusių susitikimų metu ir 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“, siekdamas, kad valstybės tarnautojas – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P. pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 vasario 16 d. nutartimi sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 20 000 Eur 2020 m. sausio 24 d. vykusio susitikimo metu, 15 000 Eur 2020 m. vasario 13 d. vykusio susitikimo metu, o 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“ pažadėjo ir susitarė su E. P., jog didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur jam pats tiesiogiai perduos per du kartus – 8 000 Eur kyšį iki pageidaujamo sprendimo pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne kardomąja priemone priėmimo ir 6 000 Eur kyšį po to, kai A. B. kardomoji priemonė – suėmimas, bus pakeista švelnesne ir jis bus paleistas į laisvę.

Vykdydamas šį susitarimą, A. V., 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje, siekdamas, kad E. P., pasinaudodamas savo pažintimis, tarnyba ar kita tikėtina įtaka, paveiktų valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjus bei šį tyrimą organizuojantį ir kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų neteisėtą proceso sprendimą, palankų pripažintam įtariamuoju A. B. ir jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemonę, E. P. tiesiogiai perdavė pirmąją dalį iš sutartos duoti didesnės negu 250 MGL 14 000 Eur kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį.

Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

10. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Mindaugas Dūda (toliau – ir gynėjas) apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti skundžiamą nuosprendį ir A. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (5 000 Eur kyšio davimas), BK 226 straipsnio 1 dalį (1 000 Eur kyšio davimas), BK 226 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) A. J. paskirtą kardomąją priemonę – 10 000 Eur užstatą panaikinti, užstatą grąžinti užstato davėjui; 3) kratos metu A. J. gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus A4 formato lapus su rankraštiniais užrašais, tarpusavyje susegtus 4 lapus su pranešimu apie įtarimą M. Č., taip pat pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą A. J. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, perduotus saugoti LKPB Administravimo valdybai, grąžinti ginamajam A. J.

10.1. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl naikintinas, A. J. atžvilgiu priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjas čia pat aptaria aktualią kasacinio teismo praktiką dėl sąlygų baudžiamajai atsakomybei kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-104-1073/2020, 2K-184-895/2020), įrodymų pakankamumo ir jais grindžiamų išvadų tikrumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-275-976/2017, 2K-298-976/2018, 2K-6-1073/2020, 2K-126-976/2020), įrodymų vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-719/2020, 2K-65-648/2021, 2K-240-697/2021, 2K-214-387/2022) bei tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o pareigą įrodinėti turintiems valstybės pareigūnams ir institucijoms nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, būtina vadovautis in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai – teismo pastaba) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2011, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-25-628/2021, 2K-69-387/2022, 2K-138-489/2022, 2K-159-628/2022). Gynėjo teigimu, teismas, pripažindamas A. J. kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir teismų praktikoje suformuotų nuostatų nesilaikė, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo bei BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko A. J. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstami ir kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą. Pasak gynėjo, nebuvo byloje surinktais, teisėtu būdu gautais duomenimis paneigti A. J. nuoseklūs parodymai, kad jokio intereso gauti vienokią ar kitokią informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19, kaip ir palengvinti vieno įtariamųjų tame ikiteisminiame tyrime – A. B. teisinę padėtį neturėjo, jokių neteisėtų prašymų savo sutuoktinės broliui A. V. neteikė ir jokių pinigų jam nesiūlė, nežadėjo ir neperdavė, kaip ir negavo iš A. V. jokių su minėtu ikiteisminiu tyrimu susijusių dokumentų.

10.2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje (5 000 Eur kyšio davimas) gynėjas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad A. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei pats tiesiogiai davė 5 000 Eur kyšį A. V. už tai, kad šis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų juos, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent, gautų ir perduotų bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 ir asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas šis tyrimas, pripažino, jog tiek šio epizodo, tiek ir kitų dviejų epizodų atveju jokių tiesioginių įrodymų, leidžiančių spęsti apie tai, kad būtent A. J. buvo šios informacijos užsakovas ir perdavė pinigus per A. V. E. P., byloje nėra. A. J. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotų veiksmų apygardos teismas grindė tik interpretavimu selektyviai atrinktų, 2019 m. birželio 13 d. NVIV atlikimo protokole bei 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. slapto sekimo protokoluose užfiksuotų, duomenų, kas, pasak teismo, neva patvirtina teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitytus 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu duotus pirminius A. V. parodymus, ir tuo pačiu paneigia vėlesnius jo, o taip pat A. J. viso proceso metu duotus parodymus. Gynėjo teigimu, toks byloje surinktų duomenų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

10.3. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, dalį A. J. inkriminuotų BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų, t.y., kad 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytą diena, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 25 d., jis susitiko su A. V. ir šio susitikimo metu, siekdamas paminėtų tikslų, pasiūlė bei pažadėjo šiam duoti 5 000 Eur kyšį, tiesiog preziumavo, jų nepagrįsdamas jokiais teisėtu būdu gautais, BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis. Tokių duomenų byloje nėra. Gynėjo teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus informacijos, nuskaitytos iš A. J. ir A. V. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų, apžiūrą buvo nustatyta, kad tiek paminėtu laikotarpiu, tiek ir vėliau, t.y. iki 2019 m. balandžio 18 d., kuomet A. V. kontaktavo ir susitikinėjo su E. P. bei galiausiai perdavė šiam 4 000 Eur, A. J. ir A. V. vienas kitam neskambino ir nesusirašinėjo dėl susitikimų nei SMS žinutėmis, nei įvairių programėlių pagalba (8 t., b. 1. 57-79, 80-100, 9 t., b. l. 108-112, 113-129). Jokių kitų duomenų apie A. J. susitikimus su A. V. šiuo laikotarpiu, pasak gynėjo, byloje taip pat nėra.

10.4. Skunde nurodoma, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo 2019 m. birželio 13 d. NVIV atlikimo protokole užfiksuotas 2019 m. balandžio 10 d. vakare įvykusio antrojo susitikimo metu A. V. E. P. pasakytas frazes (2 t., b. l. 69-70), o taip pat 2019 m. balandžio 15 d. slapto sekimo protokole užfiksuotas aplinkybes apie A. V. apsilankymą A. J. namuose, kas teismo teigimu, patvirtina, kad A. V. buvo susitikęs su advokatu, t y. A. J. ir būtent iš jo gavo pinigus, apie kuriuos minėjo E. P., tačiau, gynėjo teigimu, darydamas tokias išvadas ir juo labiau konstatuodamas, kad A. V. pinigų, skirtų E. P. už prašomą gauti informaciją neturėjo 2019 m. balandžio 10 d. ryte vykusio jų susitikimo metu, visiškai nevertino tame pačiame NVIV atlikimo protokole užfiksuoto A. V. pokalbio su E. P. rytinio jų susitikimo metu. Tuomet A. V. nurodė E. P.: „Dėl pinigų tu nepergyvenk, visa tai tikra <...> Aš net kapeikas atiduoti.... kur?“ (2 t., b. 1. 52-54). Pasak gynėjo, toks pokalbio turinys rodo, kad aptariamus E. P. skirtus pinigus A. V. savo dispozicijoje turėjo jau ir šio susitikimo metu, t.y. dar iki jam apsilankant A. J. namuose, ką teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats A. V. (2021 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 5). Todėl apygardos teismo išvada, kad pinigus, skirtus E. P. už atitinkamus neteisėtus veiksmus, A. V. perdavė būtent A. J. 2019 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00 val., tėra faktiniais bylos duomenimis nepagrįsta prielaida. Juo labiau, kad tiek ginamojo A. J., tiek A. V. parodymai, kurie nepaneigti jokiais bylos duomenimis, patvirtina, jog A. V. 2019 m. balandžio 10 d. A. J. namuose lankėsi dėl visai kitos priežasties – pagelbėjo A. J. sutuoktinei nuvežant vyresniąją dukrą į šokių būrelį. Tą patvirtina objektyvūs bylos duomenys – 2019 m. balandžio 15 d. sekimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 10 d. 16.00 val. A. V. išvyko iš J. namų kartu su pastarojo dukra, kurią nuvežė į šokių studiją (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140). A. J. tuo metu buvo ne namuose, o savo darbo vietoje, taip pat A. J. susitikimo su A. V. faktas, pastarajam 2019 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00val., lankantis ginamojo namuose, byloje neužfiksuotas.

10.5. Nuteistojo gynėjas pažymi ir tai, kad A. J. apie A. V. apsilankymą jo namuose 2019 m. balandžio 10 d. sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga, užbaigus ikiteisminį tyrimą, o įtariamas ir kaltinamas dėl pinigų perdavimo A. V. buvo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tokiu būdu, pasak gynėjo, visiškai nesuprantamas nuosprendyje teismo išsakytas priekaištas dėl ginamojo parodymų patikimumo. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad 2019 m. balandžio 10 d. vakare įvykusio susitikimo su E. P. metu A. V. paminėtas advokatas yra būtent A. J., neįvertino kitų A. V. to paties pokalbio metu nurodytų aplinkybių, kuomet buvo kalbama apie šiaulietį, galimai pravarde „E.“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jokios A. J. sąsajos (ne dėl jo vykdomos profesinės advokato veiklos, nei dėl kitų aplinkybių) su minėtu asmeniu, pravarde „E.“ byloje nenustatytos.

10.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. V., 2019 m. balandžio 18 d. gavęs iš E. P. 2019 m. vasario 16 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, šį dokumentą perdavė A. J., kiek vėliau įvykusio jų susitikimo prie A. V. namų metu. Šią išvadą, pasak gynėjo, teismas nepagrįstai grindė 2019 m. balandžio 25 d. slapto sekimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad A. V. perdavė A. J. baltos spalvos popierių, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad slapto sekimo protokole nurodytos aplinkybės apie A. V. A. J. perduotą baltos spalvos lapą nepatvirtina nei prie šio protokolo esantis aptariamo susitikimo vaizdo įrašas, kuris yra fragmentinis ir trunka vos 32 sekundes (17 CD, vaizdo įrašas pavadinimu „105v007 2019 m. balandžio 18 d.“), nei fotonuotraukos (1 t., b. l. 150-152). Juose nėra užfiksuota, ką konkrečiai A. V. perdavė A. J. Gynėjas taip pat nurodo, kad aptariamas A. V. ir A. J. susitikimas įvyko atviroje vietoje, todėl slapta sekę pareigūnai jį galėjo stebėti tik iš didesnio atstumo, dėl ko ne tik užfiksuoti, bet ir realiai pamatyti, ką konkrečiai A. V. perdavė A. J., neturėjo galimybės, o slapto sekimo protokole tiesiog išdėstė savo subjektyvią nuomonę.

10.7. Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad byloje nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. V. kokiu nors būdu būtų informavęs A. J. tiek apie 2019 m. balandžio 18 d. planuojamą susitikimą su E. P., tiek apie šio susitikimo rezultatus, t. y. apie iš E. P. gautą ikiteisminio tyrimo dokumentą. 2019 m. birželio 14 d. NVIV atlikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad susitikti su informacijos užsakovu A. V. planavo tik po savaitgalio, t. y. po 2019 m. balandžio 21 d. (sekmadienio), taigi ne tą dieną, kurią susitiko su A. J. (2019 m. balandžio 18 d., ketvirtadienį). Gynėjas nurodo ir tai, kad A. V. sekimas 2019 m. balandžio 18 d. buvo vykdomas tik iki 21.30 val., o ką pastarasis veikė tą dieną vėliau, taip pat kitomis artimiausiomis dienomis, fiksuojama nebuvo. 2020 m. vasario 19 d. atlikus A. J. asmens kratą, taip pat kratas jo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje ir naudojamame automobilyje, 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopija rasta nebuvo (9 t., b. 1. 46-55, 62-74). Gynėjo teigimu, esant tokių aplinkybių visumai, daryti išvadą, kad būtent A. J. buvo tas asmuo, kuriam A. V. perdavė iš E. P. gautą dokumentą, taip pat nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

10.8. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje (1 000 Eur kyšio davimas) gynėjas nurodo, kad apie tai, kokiais teisėtu būdu gautais bylos duomenimis grindžiama A. J. kaltė šiame epizode, skundžiamame nuosprendyje iš viso nepasisakyta. Teismas aptarė tik byloje užfiksuotą 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusį E. P. ir A. V. susitikimą, kurio metu pastarasis nurodė, kad viskas vyksta pagal seną schemą, kad jis bendrauja su tuo pačiu J., ir kad dėl R. pergyvena jo advokatas, bei tą pačią dieną vėliau įvykusį A. V. susitikimą su A. J., kurio metu jie lankėsi Tilto g. 35 esančiame Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, tačiau kaip šie duomenys susiję su A. J. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį inkriminuota nusikalstama veika, nuosprendyje nepaaiškinta. Gynėjas teigia, kad tiek iš A. J., tiek iš A. V. parodymų akivaizdu, kad minėtas 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykęs jų susitikimas su byloje nagrinėjamais įvykiais taip pat nieko bendro neturi, nes jo tikslas buvo žemės sklypų įsigijimas. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, t. y. A. J. į bylą pateiktos dvi šiame notaru biure sudarytos 2019 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys (10 t., b. 1. 47-54, 55-62), kurių teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Gynėjas nurodo, kad teismo aprašytame slapto sekimo protokole akcentuojama, jog prieš apsilankant notarų biure A. J. padavė A. V. baltos spalvos sulenktus A4 formato popieriaus lapus, o A. V., jau jiems išėjus iš notarų biuro, perdavė A. J. rankose turėtą žalios spalvos A4 formato dokumentų aplanką, nekyla abejonių, kad tą kartą jie apsikeitė su įgyjamu nekilnojamuoju turtu susijusiais dokumentais. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. J. ir A. V. susitikimas, jiems vykstant į notarų biurą, įvyko jau po A. V. susitikimo su E. P., kurio metu pastarajam A. V. perdavė lapelį su jį dominančių asmenų pavardėmis, bet pats iš E. P. jokių dokumentų negavo.

10.9. Skunde nurodoma, kad jokių kitų įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys A. J. kaltę padarius aptariamame epizode jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byloje taip pat nėra. Jokie jo ir A. V. kontaktai telefonu ar susitikimai nei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d., kai A. V. perdavė E. P. pinigus už gautą pranešimo apie pradėta ikiteisminį tyrimą kopiją 1-ajame epizode, iki 2019 m. balandžio 30 d., kai A. V. pakartotinai kreipėsi į E. P. dėl papildomos informacijos gavimo, nei laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d., kai A. V. gavo iš E. P. ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijas, iki 2019 m. balandžio 18 d., kai E. P. buvo perduoti pinigai už šiuos dokumentus, byloje nebuvo užfiksuoti. Vienintelį kartą A. V. ir A. J. buvo susitikę 2019 m. balandžio 28 d. Vingio parke, tačiau tą kartą vyko jų šeimų ir draugų susitikimas, todėl akivaizdu, kad šio susitikimo metu A. J. jokių neteisėtų prašymų A. V. negalėjo perduoti ir jų neperdavė. Juolab, kad ir šio susitikimo iniciatoriumi buvo ne A. J., bet jo sutuoktinė ir jos brolis A. V. Be to, iš 2020 m. sausio 17 d. NVIV atlikimo protokole užfiksuoto 2019 m. balandžio 30 d. vykusio A. V. pokalbio su E. P. (A. V. nurodė E. P.: „ruošiausi su tavimi susisiekti jau nuo ketvirtadienio. Yra keturi klausimai, tiktai aš juos laikau galvoje, bandysiu viską prisiminti, jie kaip ir skirtingi“ (2 t., b. l. 133-134)), akivaizdu, kad interesą susitikti su E. P. dėl papildomų duomenų apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 gavimo A. V. turėjo dar 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienį), t. y. iki pirmiau minėto 2019 m. balandžio 28 d. (tai buvo sekmadienis) įvykusio susitikimo Vingio parke.

10.10. Gynėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. birželio 6 d. E. P. A. V. perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijas, įdėtas į geltonos spalvos įmautę, kurios apatinėje dalyje buvo punktyrinė linija, penktas, septintas ir devintas punktyrai buvo paryškinti mėlynos spalvos tušinuku, o kairysis apatinis įmautės kampas nukirptas žirklėmis (2 t., b. l. 173-180). 2020 m. vasario 19 d. atlikus A. J. asmens kratą, taip pat kratas jo gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje ir naudojamame automobilyje, nei A. V. iš E. P. gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijos, nei specialiais identifikuojančiais ženklais pažymėta geltonos spalvos įmautė rasti vėl gi nebuvo (9 t., b. l. 46-55, 62-74).

10.11. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje skunde nurodoma, kad A. J. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama tik byloje užfiksuotu pastarojo susirašinėjimu su A. V. 2020 m. vasario 12-17 dienomis bei kratos A. J. gyvenamojoje vietoje, jo darbo kabinete metu rasta pranešimo apie įtarimą M. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 kopija ir A4 formato lape esančiais rankraštiniais A. J. darbo užrašais. Dalį A. J. inkriminuotų BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. kad A. J. <...> tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo A. V. perduoti ne mažesnį nei 14 000 Eur kyšį, teismas vėl gi tiesiog preziumavo, jų nepagrįsdamas jokiais teisėtu būdu gautais bylos duomenimis. Gynėjo teigimu, tokių duomenų nėra. 2020 m. sausį jokie susirašinėjimai tarp A. J. ir A. V., tikslu inicijuoti susitikimą, nevyko, jokie šių asmenų susitikimai, kurių metu A. J. būtų galėjęs, kaip kad jam inkriminuota, pasiūlyti, pažadėti ir susitarti su A. V. dėl 14 000 Eur kyšio davimo, taip pat neužfiksuoti. Kitaip tariant, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad A. V. byloje užfiksuotą 2020 m. sausio 24 d. susitikimą su E. P. inicijavo bei šio susitikimo metu pateikė pastarajam atitinkamus pasiūlymus, susijusius su suimtuoju A. B., būtent A. J. prašymu. Gynėjas pažymi ir tai, kad iš 2020 m. sausio 24 d. vykusio susitikimo metu A. V. E. P. nurodytų aplinkybių matyti, jog šiuo atveju jis veikė ne pagal ankstesnę schemą, kuri teismo akcentuota, aptariant 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusį E. P. ir A. V. susitikimą, o visai kito asmens, galimai giminystės ryšiais susijusio su A. B. ir tiesiogiai suinteresuoto pastarojo teisinės padėties palengvinimu, prašymu. Gynėjo teigimu, iš pokalbio matyti, kad su šiuo asmeniu A. V. bendravo pats betarpiškai, o ne per dar vieną tarpininką, veikusį trečiųjų asmenų interesais (4 t., b. l. 50-52, 59).

10.12. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog A. V. ir A. J. susirašinėjimas „Telegram Messenger“ ir „Signal Privat Messenger“ programėlėse tapo itin svarbiu A. J. kaltės įrodymu, nes vyko būtent tuo metu, kai A. V. derino A. B. paleidimo už užstatą ir kyšio davimo klausimus tiek su E. P., tiek su savo užsakovu. Tačiau darydamas tokią išvadą teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra užfiksuoti jokie A. V. susirašinėjimai su A. J. tarpe tarp 2020 m. vasario 11 d., 16.13 val. ir 2020 m. vasario 13 d., 20.00 val., įvykusių A. V. susitikimų su E. P., kurių metu minėti klausimai taipogi buvo sprendžiami. Dar daugiau, 2020 m. vasario 13 d. vykusio susitikimo metu A. V. rodė E. P. jo vasario 12 ir 13 dienos susirašinėjimą su nenustatytu asmeniu, įvardytu „M.“, kuriame būtent ir buvo kalbama apie už atitinkamų sprendimų A. B. atžvilgiu priėmimą siūlomo 8 000 Eur dydžio kyšį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes (8 t., b. l. 66-70, 87-91). Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po 2020 m. vasario 13 d. susitikimo su E. P., A. V. nenustatytam asmeniui, įvardytam „M.“, žinutes siuntė dar ir 2020 m. vasario 15 d. bei 2020 m. vasario 17 d., tačiau šių žinučių turinys apžiūros protokoluose dėl nežinomų priežasčių taip ir liko neatskleistas (8 t., b. l. 19-120, 126-127).

10.13. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, konstatuodamas, jog A. J. ir A. V. susirašinėjimas 2020 m. vasario 13-17 dienomis yra susijęs būtent su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad šio susirašinėjimo metu aptariamos pinigų sumos visiškai neatitinka sumų, kurias A. V. tą pačią dieną prieš tai vykusio susitikimo metu aptarė su E. P. Nurodo susirašinėjimą (8 t., b. l. 32-33, 70, 96) bei tai, kad A. V. ir E. P. susitikimo metu buvo kalbama apie 8 000 Eur sumą, kurią siūlo užsakovas, o E. P. davus suprasti, kad tokia suma yra per maža, A. V. svarstė apie galimybę susitarti su užsakovu dėl 10 000 arba 15 000 Eur (4 t., b. l. 107, 109, 113, 114, 116). Gynėjo teigimu, aptariamos pinigų sumos skiriasi nuo pasiūlytos 8 000 Eur sumos ne 5 000 Eur, o 2 000 Eur arba 7 000 Eur. Be to, iš byloje užfiksuoto A. V. ir E. P. bendravimo aptariamu laiku matyti, kad kalbos apie kažkokią konkrečią pinigų dalį, skirtą ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, niekada nebuvo, jau nekalbant, kad apie poveikį prokurorui A. V. E. P. apskritai niekada nekalbėjo. Gynėjas pažymi, kad šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas E. P. (2021 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo psl. 4-5, 2021 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo psl. 7). Nurodo, kad ir pats teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog apie ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą bendravimo metu užsiminė tik E. P., o A. V. tai, per kokius asmenis šis veiks, buvo visiškai nesvarbu. Tačiau šią aplinkybę teismas, nepagrįstai ir pats sau prieštaraudamas, įvertino kaip patvirtinančią tiek A. V., tiek A. J. siekį paveikti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą.

10.14. Skunde nurodoma, kad atmetant kaip nepatikimus A. J. ir A. V. parodymus apie tikrąją jų susirašinėjimo „Telegram Messenger“ ir „Signal Privat Messenger“ programėlėse reikšmę, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta apie A. J. į bylą pateiktus šiuos jų parodymus patvirtinančius, su žemės sklypo pardavimu A. S. (A. S.) ir užstato už šį turtą sumokėjimu bei grąžinimu susijusius dokumentus (10 t., b. l. 5-17). Gynėjo teigimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, remdamasis tik kaltinimui palankiais duomenimis, ir visiškai nevertindamas A. J. teisinančių duomenų. Gynėjas pažymi ir tai, kad A. S. žemės sklypą 2020 m. liepos 9 d. įsigijo realiai (10 t., b. l. 9-17), todėl nėra pagrindo net prielaidai, kad A. J. į bylą pateikti dokumentai – 2020 m. vasario 17 d. užstato pakvitavimas ir 2020 m. vasario 19 d. užstato priėmimo pakvitavimas – galėtų neatitikti tikrovės. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo prašoma apklausti su tuo susijusius liudytojus – A. J. sutuoktinę J. J. bei uošvį N. V. ir sklypo pirkėją A. S., tačiau prašymas buvo atmestas.

10.15. Gynėjas, analizuodamas A. J. ir A. V. parodymus apie jų byloje užfiksuoto 2020 m. vasario 13 d. susirašinėjimo turinį, teigia, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino šiuos parodymus, kadangi iš minėto susirašinėjimo matyti, kad A. V. net neužsiminė, kad pinigų reikia skubiai, buvo kalbama apie apsisprendimą, o ne apie pinigų perdavimą. Be to, teismas nuosprendyje nurodęs, kad kaltinamiesiems susirašinėjant buvo tikslinamas užstato dydis, visiškai nevertino aplinkybės, kad A. V. 2020 m. vasario 14 d. vykusio susirašinėjimo metu pažadėjęs A. J. patikslinti dėl užstato dydžio, po to šiuo klausimu į E. P. nesikreipė, nors, pasak gynėjo, tai būtų logiška, jei būtų aptariamas užstatas ne už žemės sklypą, bet už suimtąjį A. B. Tai pat nurodo, kad iš byloje užfiksuotų A. V. susitikimų su E. P. matyti, kad užstato už suimtąjį A. B. ir jo dydžio klausimas buvo iškeltas dar iki 2020 m. vasario 14 d., t. y. 2020 m. vasario 13 d. vykusio A. V. susitikimo su E. P. metu, kuomet E. P. nurodė A. V., jog, siekiant A. B. paleidimo į laisvę, reikės sumokėti užstatą ir įvardijo jo dydį – apie 20 000 Eur (4 t., b. 1. 110-111). Taigi tuo atveju, jei 2020 m. vasario 14 d. A. J. būtų klausęs A. V. apie dydį užstato būtent už A. B., A. V. nieko tikslinti nebūtų reikėję, suma buvo žinoma iš E. P.

10.16. Gynėjas taip pat teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai 2020 m. vasario 17 d. vykusį A. J. susirašinėjimą su A. V. bandoma sieti su 20 000 Eur užstato už A. B. įnešimu į Generalinės prokuratūros sąskaitą, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių A. J. sąsajų nei su E. Č., jungiantis prie kurios IP adreso buvo padarytas minėtas pinigų pervedimas, nei su E. B., kuris, pasak gynėjo, greičiausiai ir atliko šį pinigų pervedimą. Juo labiau, neįtikėtina, kad A. J., būdamas advokatu, klaustų savo giminaičio policijos pareigūno, kada geriau, esant jau įmokėtam užstatui, teikti prašymą prokurorui dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąją priemone. Gynėjo teigimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad A. J. ir A. V. susirašinėjimas su byloje nagrinėjamais įvykiais nėra susijęs.

10.17. Skunde teigiama, kad duomenų apie M. B. G. sąskaitoje vykusias operacijas aspektu teismas nepagrįstai sukritikavo A. J. pastebėjimą, kad pinigai, skirti pagelbėti suimtajam A. B., buvo pradėti rinkti jau 2020 m. vasario 4 d., t. y. dar iki A. J. susirašinėjimo su A. V. Nepagrįstai nuosprendyje nurodyta, kad 2020 m. vasario 4 d. E. B. 2 000 Eur į savo močiutės sąskaitą galėjo įnešti ir dėl kokių nors kitų priežasčių, kadangi tokia teismo išvada prieštarauja liudytojų U. R. ir E. Č. parodymams, kad E. B. finansinė padėtis visą laiką buvo prasta, o po jo tėvo A. B. sulaikymo dar prisidėjo problemos dėl pastarojo įsiskolinimų, kas, pasak gynėjo, iš esmės paneigia E. B. galimybę tokio dydžio sumą įnešti į močiutės sąskaitą kokiais nors kitais tikslais.

10.18. Gynėjo teigimu, teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad byloje surinktais duomenimis pasitvirtino kaltinimas A. J., jog būtent 2020 m. vasario 17 d. vakare įvykusio susitikimo su A. V. metu jis perdavė šiam su E. P. sutarto 14 000 Eur kyšio pirmąją dalį – 8 000 Eur, paneigia ne tik jau aptarti duomenys, bet ir byloje užfiksuotas A. V. 2020 m. vasario 16 d. susirašinėjimas su E. P. Iš jo, pasak gynėjo, akivaizdu, kad pinigus, skirtus E. P. – 8 000 Eur, A. V. savo dispozicijoje turėjo dar iki 2020 m. vasario 17 d. vakare įvykusio susitikimo su A. J. (4 t., b. l. 128).

10.19. Skunde nurodoma ir tai, kad visiškai nepagrįstai teismas nepatikimais vertino ir A. J. parodymus apie minėtą 2020 m. vasario 17 d. jo susitikimą su A. V., kadangi gynėjas pažymi, kad A. J. pinigus nedidelėmis sumomis A. V. skolindavo dažnai. Todėl ta aplinkybė, kad jis, būdamas netikėtai sulaikytas ir duodamas pirminius parodymus, tiksliai neprisiminė momento, kada A. V. prašė paskolinti jam pinigų, nepagrįstai įvertinta kaip patvirtinanti jo parodymų nepatikimumą. Juolab, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. patikslino, jog A. V. prašymą paskolinti 650 Eur išsakė ne 2020 m. vasario 17 d., kai jis atvyko pas šį perduoti vaikiškų drabužių, kaip kad buvo nurodęs pirmosios apklausos įtariamuoju metu, bet 2020 m. vasario 16 d. vykusio šeimos susitikimo restorane metu (2021 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 8). Todėl, pasak gynėjo, nepagrįsta ir teismo išvada, kad A. J. parodymai apie aptariamą susitikimą neatitinka A. V. versijos, išdėstytos teisminio nagrinėjimo metu.

10.20. Pasak gynėjo, nepagrįstai teismo kritiškai įvertinti ir A. J. parodymai apie tai, kad A. V. kreipėsi į jį konsultacijos dėl konkrečiai neįvardinto suimto asmens paleidimo į laisvę. Pažymi, kad, kaip paaiškino A. J., byloje užfiksuotas jo susirašinėjimo su A. V. šiuo laikotarpiu tekstas nėra vientisas ir nepilnai atspindi šio bendravimo turinį, dėl ko dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma kreiptis į „Viber“, „Telegram“ ir „Signal“ paslaugų teikėjus, tikslu atkurti pilną susirašinėjimą ir pokalbių turinį, tačiau to padaryta nebuvo. Tokiu būdu šio susirašinėjimo nepilnas turinys nepagrįstai interpretuojamas A. J. nepalankia linkme.

10.21. Skunde teigiama, kad nepagrįstai teismas kaip netiesiogiai A. J. kaltę patvirtinančius įrodymus įvertino ir atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje, darbo kabinete rastus dokumentus, t. y. A4 formato popieriaus lapą su darbiniais užrašais ir 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie įtarimą M. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-005144-19 kopiją. Pasak gynėjo, šie dokumentai šioje byloje iš viso neturėjo būti vertinami, kadangi buvo paimti neteisėtai, nepaisant teismo nutartyje nurodytų draudimų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatytas advokato profesinės veiklos garantijas, nesant duomenų, kad minėto pranešimo apie įtarimą kopiją ir/ar darbinius užrašus A. J. būtų gavęs neteisėtai ar panaudojęs nusikalstamos veikos vykdymui. Šis klausimas buvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamame nuosprendyje apie tai nepasisakoma. Gynėjo teigimu, aptariami dokumentai su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais niekaip nėra susiję, nurodo, kad A. J. 2020 m. vasario 4 d. surašytą procesinį dokumentą gavo 2020 m. vasario 6 d., t. y. gerokai vėliau nei 2020 m. sausio 24 d., kai A. V. kreipėsi į E. P. dėl A. B. paleidimo (9 t., b. l. 111). Be to, 2020 m. rugpjūčio 11 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 11 d. susitikimo su E. P. metu A. V. jokios asmens, dėl kurio kreipiamasi, pavardės apskritai neminėjo (4 t., b. 1. 70-78). Pasak gynėjo, pranešimo apie įtarimą M. Č. buvimo faktas A. J. dispozicijoje, rodo, kad pastarajam šiuo atveju net nebuvo reikalo kokiais nors neteisėtais būdais ieškoti informacijos apie jo ir kitų asmenų atžvilgiu atliekamą tyrimą, nes jam, kaip praktikuojančiam advokatui, į kurį buvo kreiptasi dėl teisinių paslaugų teikimo, nebuvo kliūčių juos gauti atliekant šio asmens gynėjo funkcijas.

10.22. Gynėjo teigimu, faktiniams bylos duomenims prieštarauja ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad kratos metu A. J. gyvenamojoje vietoje, darbo kabinete pranešimo apie įtarimą M. Č. kopija buvo rasta susegta kartu su jau minėtu A4 formato popieriaus lapu, taip bandant susieti šiame lape buvusį A. J. rankraštinį įrašą „A.“ su A. B. ir tuo pačiu su byloje nagrinėjamais įvykiais. Gynėjas nurodo, kad tiek 2020 m. vasario 19 d. kratos A. J. gyvenamojoje vietoje protokole, tiek 2020 m. liepos 17 d. dokumentų, paimtų šios kratos metu, apžiūros protokole yra užfiksuota, kad tarpusavyje buvo susegti tik 4 lapai su el. paštu gautu pranešimu apie įtarimą M. Č. byloje Nr. 01-1-005144-19, bet ne šie dokumentai su minėtu A4 formato lapu, o ir rasti jie buvo skirtingose vietose – komodos stalčiuje ir ant darbo stalo (9 t., b. 1. 52-55, 56-61). Be to, A. J. nuo pat pirmos apklausos įtariamuoju, paaiškino užrašo „A.“, niekaip nesusijusio su A. B., reikšmę. Nurodė, kad planavo vykti pas buvusį klasoką A. V., į kurį paprastai kreipdavosi „A.“, pasikalbėti dėl statybų A. S. iš jų šeimos perkamame žemės sklype, apie ką pasižymėjo darbiniuose užrašuose. A. J. pateikė į bylą objektyvius šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, t. y. 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. liepos 14 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus Nr. FA-0008-20-2419, FA-0008-20-2528, susirašinėjimą „Viber“ programėlėje su A. V., įvardytu „A.“, bei telefoninio pokalbio su šiuo asmeniu garso įrašą (9 t., b. 1. 139-141, 157-200, 10 t., b. 1. 72-91), teismas šiais duomenimis nepagrįstai nesivadovavo. Nevertino teismas ir kitų nuteistojo A. J. pateiktų duomenų – 2020 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas pastarojo susirašinėjimas su A. (A.) V. ir V. (V.) Šeško, į kuriuos jis kreipėsi, klausdamas A. V. telefono numerio, jį įvardydamas būtent „A.“. Vėliau A. J. bendravo su A. V. tiek 2020 m. kovo, tiek liepos – rugpjūčio mėnesiais, kreipdamasis į jį būtent „A.“. Pasak gynėjo, visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. J. pateiktas susirašinėjimas ir pokalbis vyko būtent su jo nurodytu buvusiu klasioku A. V., kuris užsiima statybomis, ir apie kurį ginamasis buvo pasižymėjęs savo užrašuose. Galiausiai, kilus abejonėms dėl tokio asmens egzistavimo ar kitų su juo susijusių A. J. nurodytų aplinkybių, teismas galėjo nurodytas aplinkybes patikrinti ir kilusias abejones pašalinti kaip liudytoją apklausdamas A. V. bei pranešimą apie įtarimą M. Č. kopiją A. J. perdavusį advokatą T. K. Gynėjas pažymi ir tai, kad bylos duomenimis, pinigus, skirtus E. P., A. V. buvo gavęs dar iki 2020 m. vasario 17 d. įvykusio susitikimo su A. J., o užrašuose pažymėtas pirmadienio susitikimas Alytuje buvo susijęs su jo darbo reikalais. A. J. įvardijo konkretų asmenį, su kuriuo tą kartą turėjo susitikti, t. y, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narę L. R. (12 t., b. 1. 45), kurią teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones, taip pat galėjo apklausti.

10.23. Skunde aptariamas ir dar vienas teismo nurodomas A. J. su byloje tiriamomis veikomis siejantis netiesioginis įrodymas, t. y. elektroninių ryšių sujungimo srauto duomenys telefono „Google Pixel 3a“ (su SIM kortele), kurio buvimo vietą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė A. V. Gynėjas nurodo, kad teismas nepaaiškino, kaip konkrečiai šio telefono, o tiksliau jame rastos SIM kortelės abonentinio numerio elektroninių ryšių sujungimo srauto duomenys patvirtina A. J. dalyvavimą jam inkriminuotų veikų padaryme, o tik akcentavo, kad SIM kortelės abonentinis numeris 2020 m. kovo 10 d. 15.10 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris dengia A. J. gyvenamąją vietą, o tuo metu A. V., priešingai nei A. J., buvo suimtas. Gynėjas pažymi, kad visiškai nebuvo teismo įvertinti kiti aptariamos SIM kortelės abonentinio numerio prisijungimo duomenys, kurie kaip tik paneigia bet kokias A. J. sąsajas su aptariamu telefonu, kadangi iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad minėtas abonentinis numeris 2020 m. kovo 8 d., 13.41 val. ir 2020 m. kovo 9 d., 12.45 val. bei 20.36 val. jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų, esančių Kaune, po to, t. y. 21.24 val. jungėsi prie bokšto, esančio pakeliui iš Kauno į Vilnių, o vėliau nakties metu ir ryte, t. y. 2020 m. kovo 9 d., 22.25 val. ir 2020 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 00.25 val. iki 8.25 val., taip pat 9.25 val. – prie bokštų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. labai toli nuo A. J. gyvenamosios vietos. Todėl, pasak gynėjo, daryti išvadą, kad A. J. galėjo naudotis šiuo abonentu, o tuo pačiu ir aptariamu telefonu „Google Pixel 3a“, jau vien dėl to nebuvo pagrindo. Juolab, kad nebuvo atlikti A. J. prašomi veiksmai, tikslu nustatyti, ar jis fiziškai buvo toje pačioje geografinėje zonoje 2020 m. kovo 10 d. nuo 10.11 val. iki 15.10 val. ir/ar jo naudojamo mobiliojo ryšio telefono judriojo ryšio bazinės stotys (celės), nustatančios tikslią jo buvimo vietą, laike sutampa su telefono „Google Pixel 3a“ buvimu geografinėje vietovėje ir jo judėjimo kryptimi.

10.24. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į skundžiamame nuosprendyje dėstomų išvadų, susijusiu su minėtu mobiliojo ryšio telefonu „Google Pixel 3a“, prieštaringumą, kuomet išanalizavęs elektroninių ryšių sujungimo duomenis, teismas daro išvadą, kad šis telefonas su jame esančia SIM kortele nebuvo A. V. naudojamas susirašinėjimui darant tiriamas nusikalstamas veikas, tačiau tuo pačiu nuosprendyje teigiama, kad paminėti duomenys netiesiogiai patvirtina A. J. sąsajas su byloje tiriamomis veikomis. Dar daugiau, parodymų patikrinimo vietoje metu A. V. nurodė, kad jo nurodytu telefonu „Google Pixel 3a“ bendravo su informacijos užsakovu J. O. Pasak gynėjo, jei vadovautis teismo argumentais, kad A. V. parodymai apie šį informacijos užsakovą neatitinka tikrovės ir buvo duodami tikslu iš įtariamųjų rato eliminuoti A. J., tokiu atveju visiškai nelogiška būtų A. V. teisėsaugos pareigūnams į rankas atiduoti pastarojo naudotą telefoną, ant kurio galėjo būti išlikę, pavyzdžiui, jo rankų pėdsakai ar pan.

10.25. Dėl kitų byloje surinktų įrodymų skunde gynėjas nurodo, kad jokių kitų teisėtu būdu gautų, BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys A. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, byloje taip pat nėra. Tai iš esmės skundžiamame nuosprendyje pripažino ir teismas. Šioje byloje apklausti liudytojai jokių parodymu apie A. J. neteisėtus veiksmus nedavė. Liudytoju apklaustas neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus atlikęs E. P. davė parodymus išimtinai apie bendravimą su A. V. Be to, kitais byloje surinktais duomenimis jokios A. J. sąsajos su minėtu A. B. nebuvo nustatytos (5 t., b. l. 99, 110, 141, 153, 155, 168-170; 6 t., b. l. 18-20). Nebuvo nustatytos ir A. J. sąsajos, t. y. nei dėl jo vykdomos profesinės advokato veiklos, nei dėl kitų aplinkybių, su teismo akcentuojamu R. Ž. ar kitais asmenimis, dėl kurių A. V. kreipėsi į E. P. (D. R., dviem broliais, T. P., G. Z., M. B. ar jau minėtu šiauliečiu pravarde „E.“). Jau nekalbant apie tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyti asmenys, kurių naudai ir interesais, pasak teismo, veikė nuteistasis A. J. Gynėjas nurodo, kad visi byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje aprašyti NVIV atlikimo, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai bei su šių veiksmų atlikimu susiję kiti procesiniai dokumentai, taip pat didžioji dalis sekimo protokolų patvirtina išimtinai A. V. bendravimą su E. P. arba A. V. judėjimą/buvimą tam tikrose vietose vienu ar kitu metu, bet jokie duomenys, susiję su A. J., juose neužfiksuoti. 2019 m. balandžio 18 d. asmens apžiūros protokolas (2 t., b. 1. 116-121), 2020 m. liepos 7 d. grynųjų pinigų apžiūros protokolas (2 t., b. 1. 122-125), 2019 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas (3 t., b. 1. 45-49), 2020 m. liepos 7 d. grynųjų pinigų apžiūros protokolas (3 t., b. 1. 50-52), 2020 m. vasario 18 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas (4 t., b. 1. 149-155), 2020 m. liepos 7 d. grynųjų pinigų apžiūros protokolas (4 t., b. 1. 156-159) taip pat susiję tik su A. V. veiksmais ir niekaip nepatvirtina A. J. kaltės. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad minėtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti E. P. pateikti kaip iš A. V. gauti grynieji pinigai, ikiteisminio tyrimo metu BPK 205 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo ištirti, nors ginamasis A. J. 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą dėl jam inkriminuojamų kaip kyšio pinigų ištyrimo, prašydamas atlikti DNR, odorologinį kvapų, daktiloskopinį tyrimus, kurių rezultatais būtų galima objektyviai paneigti kaltinime nurodomas aplinkybes, esą visus pinigus, perduotus E. P., A. V. gavo iš A. J., tačiau minėtas prašymas buvo atmestas. Be to, kratos A. J. gyvenamojoje, darbo vietoje, automobilyje protokolai, patvirtina, kad jokie ikiteisminio tyrimo dokumentai, kuriuos A. V. gavo iš E. P., atliekančio nusikalstama veiką imituojančius veiksmus, pas A. J. taip pat nebuvo rasti (9 t., b. 1. 46-55, 62-74).

10.26. Dėl A. V. parodymų vertinimo skunde nurodoma, kad nors teismas yra pažymėjęs, kad pirminiai pastarojo parodymai, duoti 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo paklausos metu, yra teisingi, logiški ir neprieštaringi, atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad šie A. V. parodymai, ypač kiek tai liečia A. J. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Gynėjas skunde juos plačiai aptaria, nurodydamas, kad A. V. parodė, kad sesers vyras A. J. su pirmu neteisėtu prašymu į jį kreipėsi 2019 m. balandžio mėn. pradžioje (10 t., b. l. 119-120), kai tuo tarpu tiek iš liudytojo E. P. parodymų, tiek iš A. V. šiam liudytojui adresuotų elektroninių laiškų matyti, kad A. V. į E. P. su atitinkamu prašymu kreipėsi ne 2019 m. balandžio mėn., bet dar 2019 m. kovo 25 d., o 2019 m. kovo 27 d. įvyko jų pirmasis susitikimas (6 t., b. 1. 136-137, 144-147, 2021 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 2). Taip pat A. V. parodymai dėl to, kad A. J. su atitinkamu prašymu kreipėsi į jį, nes pats jokių pažįstamų LKPB neturėjo, prieštarauja tiek liudytojo E. P., tiek A. J. parodymams, iš kurių matyti, kad pastarieji vienas kitą taip pat pažinojo, mokėsi vienoje gimnazijoje, kartu sportavo, kartu studijavo, važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į paskaitas (duomenys neskelbtini) (12 t., b. 1. 33, 2021 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 8, 2021 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 2). Be to ir pats A. V., nors kurį laiką dirbo su E. P. viename policijos komisariate, pastarąjį pažinojo tik iš matymo ir jokie draugiški santykiai jų nesiejo.

10.27. Gynėjas nurodo, kad kaip minėta, apžiūrėjus informaciją, nuskaitytą iš A. J. ir A. V. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., kuomet A. V. kontaktavo ir susitikinėjo su E. P. dėl LKPB atliekamo ikiteisminio tyrimo bei galiausiai perdavė šiam 4 000 Eur, o pats gavo iš E. P. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopiją, A. J. ir A. V., priešingai šio parodymams, vienas su kitu nesusirašinėjo ir vienas kitam neskambino (8 t., b. 1. 57-79, 80-100, 9 t., b. 1. 108-112, 113-129).

10.28. Taip pat aptardamas 2019 m. birželio 13 d. NVIV atlikimo protokolo turinį, gynėjas teigia, kad A. V. aptariamo ikiteisminio tyrimo numeris iki 2019 m. balandžio 10 d. vykusių dviejų A. V. ir E. P. susitikimų, nebuvo žinomas, atitinkamai ir jokio lapelio su užrašytu ikiteisminio tyrimo numeriu, apie kurį A. V. nurodė 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu, jis neturėjo bei E. P. neperdavė. Juo labiau tokio lapelio, kaip ir kokio nors su aptariamu ikiteisminiu tyrimu susijusio prašymo, negalėjo gauti ir nebuvo gavęs iš A. J., su kuriuo, kaip minėta, tuo laiku nekontaktavo. Gynėjas pažymi ir tai, kad A. V. ir E. P. susitikimų metu buvo kalbama tik apie tai, jog užsakovą domina atliekamo ikiteisminio tyrimo numeris bei tame tyrime sulaikytų asmenų pavardės, ir E. P. pažadėjo tokią informaciją gauti (2 t., b. 1. 39, 40, 42, 44, 53, 65, 66, 67). Jokios kalbos apie tai, kad E. P. perduos bylos pradėjimo dokumento kopiją, priešingai nei A. V. teigė pirmosios įtariamojo apklausos metu, nebuvo. Be to, 2019 m. balandžio 16 d. NVIV protokole nėra užfiksuota, kad A. V. kaip pats teigė pirmosios apklausos metu, būtų nurodęs E. P., jog gautą ikiteisminio tyrimo dokumentą „perduos A.“, o ir liudytojas E. P. teisme patvirtino, kad tokios aplinkybės A. V. jam neminėjo (2021 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 5).

10.29. Skunde nurodoma, kad nors 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu A. V. nurodė, jog antrą kartą su neteisėtu prašymu, t. y. gauti duomenis iš to paties ikiteisminio tyrimo apie jame figūruojantį krovininį automobilį bei tris asmenis – du brolius ir vieną verslininką, gyvenantį Ispanijoje, A. J. kreipėsi į jį praėjus maždaug mėnesiui nuo pirmesnių įvykių, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad su E. P. A. V. susisiekė jau 2019 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus vos dešimčiai dienų nuo paskutinio jų susitikimo, o ir jokio prašymo pasidomėti apie Ispanijoje gyvenantį verslininką, kaip, pasak A. V., prašė A. J., jis E. P. 2019 m. balandžio 30 d. vykusio susitikimo metu neišsakė (2 t., b. 1.131-144). Apžiūrėjus informaciją, nuskaitytą iš A. J. ir A. V. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų, joks A. V. nurodytas jųdviejų susirašinėjimas dėl susitikimų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d., kai A. V. gavo iš E. P. ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijas, iki 2019 m. birželio 18 d., kai A. V. perdavė E. P. pinigus už gautus dokumentus, nenustatytas. A. V. atžvilgiu taikant slaptą sekimą bylai aktualiu laikotarpiu, nebuvo užfiksuoti ir jokie pastarojo susitikimai su A. J. kurių metu pastarasis būtų galėjęs, kaip kad teigė A. V., perduoti jam minėtą neteisėtą prašymą, paimti atitinkamus ikiteisminio tyrimo dokumentus, o vėliau perduoti E. P. skirtus pinigus.

10.30. Gynėjas pažymi, kad iš byloje užfiksuotų A. V. pokalbių su E. P. turinio akivaizdu, kad į jį su neteisėtais šioje byloje tiriamais prašymais kreipėsi ne šeimos narys advokatas A. J., kaip kad pirmosios apklausos metu teigė A. V., bet visai kitas asmuo, su kuriuo pastarasis pats betarpiškai bendravo, ir kuris, be kita ko, galimai buvo tiesiogiai susijęs su LKPB pareigūnų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 tiriamomis nusikalstamomis veikomis, t. y. neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotiniu medžiagų ir jų kontrabanda (4 t., b. l. 50, 13-ta pastraipa). Pasak pirminių įtariamojo A. V. parodymų, trečią kartą su neteisėtu prašymu A. J. į jį kreipėsi 2019 metų gruodžio pabaigoje, tačiau, kaip matyti iš jau minėto A. V. atžvilgiu taikomo slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų, jokie pastarojo susitikimai su A. J. nei 2019 metų gruodį, nei 2020 metų sausį, iki 2020 m. sausio 24 d., kuomet A. V. susitiko su E. P. ir perdavė šiam lapelį su užrašytais A. B. vardu ir pavarde, bei vėlesniu laikotarpiu, nevyko (1 t., b. l. 192-201, 2 t., b. l. 1-9). A. J. šiuo laiku su A. V. tikslu inicijuoti susitikimą taip pat nesusirašinėjo. Po 2020 m. sausio 24 d. įvykusio A. V. susitikimo su E. P., A. V. jokių pastarojo nurodytų žinučių apie galimas per du kartus sumokėti 14 000 Eur kyšio sumas – 8 000 Eur ir 6 000 Eur, A. J. taip pat nerašė. Byloje nėra užfiksuota ir A. V. nurodyta žinutė, kuria pastarasis, neva, informavo A. J. apie E. P. sutikimą su pasiūlyta kyšio suma ir jo mokėjimo sąlygomis, kaip ir 2020 m. vasario 18 d. A. J. žinutė A. V. apie už A. B. įneštą užstatą. Bylos duomenimis, tokio turinio žinutę, kurioje minimos tiek pirmiau aptartos kyšio sumos, tiek jų išmokėjimo sąlygos, 2020 m. vasario 16 d. rašė tik pats A. V. E. P. (8 t., b. 1. 74-75).

10.31. Skunde nurodoma ir tai, kad duodamas parodymus apie kreipimąsi į E. P. dėl pagalbos A. B., 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu A. V. nurodė, jog jam nėra žinoma, kas kreipėsi į A. J. šiuo klausimu, t. y. ar tie patys žmonės, ar kiti. Tuo tarpu iš byloje užfiksuoto A. V. ir E. P. pokalbio, vykusio jų susitikimo 2020 m. sausio 24 d. metu, matyti, kad šiuo atveju, kaip minėta, į A. V. dėl pagalbos kreipėsi A. B. giminaitis, kuris ir anksčiau panašiais būdais yra sprendęs tokius klausimus, ir su šiuo asmeniu A. V. taip pat, kaip ir su ankstesniu užsakovu, bendravo pats betarpiškai, o ne per dar vieną tarpininką (4 t., b. 1. 50). Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. V., 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu pasakodamas apie neva buvusius susitikimus su A. J. dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių, iš esmės negalėjo nurodyti nei šių susitikimų bent apytikslės vietos, nei laiko, kas, pasak gynėjo, tik dar kartą patvirtina, kad šios apklausos metu bent jau apie A. J. ir jo dalyvavimą šioje byloje nagrinėjamuose įvykiuose, A. V. davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Teismas šių aptartų prieštaravimų neanalizavo ir nevertino.

10.32. Gynėjas taip pat teigia, kad negalima sutikti su teismo išvada, jog 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu A. V. duoti parodymai buvo gauti teisėtu būdu. Pažymi, kad A. V. jau kitą dieną, t. y. 2020 m. vasario 20 d., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, savo pirminius parodymus apie A. J. neva nusikalstamus veiksmus paneigė ir vėliau viso proceso metu, taip pat ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nuosekliai parodė, kad pirmosios apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti jo parodymai neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų jis – A. V. – veikė ne pastarojo, bet kitų asmenų prašymu. Be to, vėliau apklaustas kaip įtariamasis, o taip pat kaip kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. V. nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad pirmosios apklausos metu savo sesers vyrą, t. y. A. J., apkalbėjo, ir nurodė tokio savo poelgio priežastis – neteisėtą ikiteisminio tyrimo pareigūnų poveikį, grasinant, tuo atveju, jei jis neduos parodymų, susieti jį su nusikalstama grupuote, kurios atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu jis domėjosi, ir dėl to jam gresiančia ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kitų minėtame ikiteisminiame tyrime sulaikytų asmenų, pykstančių ant A. B., galimu kerštu, jį (A. V.) kompromituojančių duomenų paviešinimu, baimę dėl susidorojimo iš užsakovo, kurį A. V. įvardijo kaip J. O./O., pusės. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nebuvo pateikta jokių duomenų ar įtikinamų argumentų, leidžiančių daryti išvadas, kad su A. V. būtų buvę elgiamasi išskirtinai grubiai, neteisėtai, tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad iš karto po sulaikymo ir prieš pirmąją apklausą apie patirtą neteisėtą pareigūnų poveikį A. V. nurodė dar 2020 m. vasario 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (11 t., b. 1. 8). Vėliau tokias pačias aplinkybes jis nurodė savo 2020 m. kovo 5 d. surašytame ir į bylą gynėjo pateiktame nuoširdžiame prisipažinime (10 t., b. 1. 137), 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. kovo 18 d. apklausiamas kaip įtariamasis (10 t., b. l. 143, 147, 148), taip pat prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – skyrimo nagrinėjančiam teismui adresuotame 2020-04-18 pareiškime dėl prokuroro nušalinimo (11 t., b. 1. 96-97). Be to, teismo minima liudytoja J. S. savo parodymuose nurodė, kad jai nėra žinoma, apie ką ir kaip pareigūnai bendravo su A. V., nes šiuose pokalbiuose ji nedalyvavo.

10.33. Skunde nurodoma, kad A. V. faktiškai buvo sulaikytas 2020 m. vasario 18 d., 19.50 val., sulaikymo protokole užfiksuota, kad šį procesinį dokumentą LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos 3-ojo skyriaus viršininkas D. J. surašė 22.05 val. Tuo tarpu į areštinę A. V. buvo pristatytas tik 2020 m. vasario 19 d., 00.17 val. (Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 10-S-20245(1.46E-10)), nors duomenų apie kokius nors kitus procesinius veiksmus, atliktus su A. V. šiuo kelių valandų laikotarpiu, byloje nėra, o ir liudytoja J. S. teisme patvirtino, kad jokie kiti procesiniai veiksmai, išskyrus laikino sulaikymo protokolo surašymą tą vakarą su A. V. nebuvo planuojami (2022 m. sausio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolas, psl. 2). 2020 m. vasario 19 d. ryte įtariamasis A. V. iš areštinės buvo išvežtas 08.26 val. (minėtas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus raštas), tuo tarpu jo kaip įtariamojo apklausa tą diena prasidėjo tik 11 val. (10 t., b. 1. 119). Tokiu būdu, pasak gynėjo lieka nepaneigti A. V. parodymai apie patirtą neteisėtą pareigūnų poveikį, kuris turėjo įtakos jo duodamų parodymų teisingumui. Juolab, kad gynybos pateikti duomenys patvirtina ir A. V. nurodytas aplinkybes apie vėlesnį vieno iš LKPB pareigūnų, dariusių jam neteisėtą poveikį, J. Z. apsilankymą areštinėje, tikslu išsiaiškinti, ar nepasikeitė įtariamojo pozicija dėl pirminių parodymų atsisakymo – iš Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus raštų, atsakant į įtariamojo A. V. gynėjo 2020 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. sausio 5 d. prašymus matyti, kad 2020 m. kovo 2 d., t. y. neužilgo po to, kai A. V. atsisakė duoti parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pastarąjį į areštinės apklausų kabinetą iškvietė minėtas pareigūnas J. Z., su kuriuo jam vėl teko bendrauti, nedalyvaujant gynėjui, be to, joks tyrimo veiksmo protokolas šiuo atveju vėl gi nebuvo surašytas.

10.34. Skunde nurodoma ir tai, kad nors iš karto po faktinio sulaikymo A. V. išreiškė norą turėti gynėją (10 t., b. 1. 113-114), tačiau jo įvardytas gynėjas buvo iškviestas tik kitą dieną, t.y. 2020 m. vasario 19 d.. Pasak gynėjo, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevykdė BPK 45 straipsnyje įtvirtintos savo pareigos užtikrinti galimybę įtariamajam A. V. pasinaudoti savo teisėmis, o būtent BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta teise turėti gynėją nuo sulaikymo momento. Nors gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos klausimus taip pat kėlė, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje dėl aptartų pažeidimų nepasisakė. Taip pat, neatitinka faktinių bylos duomenų ir teismo išvada, jog prieš pirmąją apklausą buvo sudarytos visos sąlygos A. V. ir jo gynėjui pasitarti, kadangi A. V. pasirinktas gynėjas į Policijos departamentą atvyko tik 2020 m. vasario 19 d. 10.34 val., po ko A. V., dalyvaujant minėtam gynėjui, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (10 t., b. 1. 116-118), o jau 11 val., kaip minėta, buvo pradėta įtariamojo apklausa (10 t., b. 1. 119). Naujos informacijos buvo pateikta daug, tuo tarpu susipažinti su ja ir pasirengti gynybai pagal objektyvius bylos duomenis, geriausiu atveju, buvo likę ne daugiau kaip 10 minučių, o galimybė A. V. pasitarti su gynėju be pašalinių asmenų, juo labiau gynėjui sužinoti iš A. V. neteisėto jam poveikio aplinkybes, nebuvo sudaryta. Dėl visų šių išvardintų pažeidimų, pasak gynėjo, 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu A. V. duoti parodymai teismo turėjo būti vertinami kaip gauti neteisėtai, iš esmės suvaržant įstatymų garantuojamas įtariamojo teises, ir dėl to neleistini nei BPK 20 straipsnio, nei BPK 276 straipsnio 4 dalies prasme.

10.35. Gynėjas skunde nesutinka ir su teismo išvada dėl A. V. versijos neatitikimo tikrovei dėl jo iš matymo pažįstamo J. A., kurio naudai jis nurodė rinkęs informaciją, kadangi, pasak gynėjo, bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. aplinkybę, jog veikia buvusio Kelių policijos pareigūno J. O. prašymu, E. P. nurodė dar pačioje jų bendravimo pradžioje, o kiek vėliau įvardijo ir tarpininką, per kurį iš pradžių su šiuo bendravo – V. A. Tačiau domėtis A. V. nurodytais minėtais asmenimis realiai buvo pradėta tik 2020 m. kovo mėnesį, t. y. jau po A. V. ir A. J. sulaikymo, o asmens – V. A. iš viso nebuvo bandoma nustatyti. Todėl, gynėjo teigimu, A. V. parodymai apie informacijos užsakovą nepasitvirtino ne dėl to, kad jie neatitiko tikrovės, bet dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių tikriesiems A. V. bendrininkams nustatyti.

10.36. Skunde nurodoma, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad A. V. duodamas parodymus, juos nuolat keitė, priderindamas prie bylos medžiagos, tačiau tuo pačiu ir pripažino, kad kai kurie teisiamajame posėdyje duoti šio kaltinamojo parodymai, kaip pavyzdžiui, apie susirašinėjimą su asmeniu, kurio paskyra, užvardyta „M.“ ir šio telefono perdavimą informacijos užsakovui, prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Juo labiau nesuprantamas gynėjui teismo pastebėjimas, kad asmens, susirašinėjusio su A. V. iš minėtos paskyros, rašymo stilius panašus į A. J., nes vėliau nuosprendyje konstatuojama, kad konspiracijos tikslais pats A. V. rašė sau iš šios paskyros, prieš tai buvusiame savo motinos telefone susikūręs „Telegram Messenger“ paskyrą „M.“. Gynėjas nurodo ir tai, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, kad neatitinka faktinių bylos duomenų A. V. parodymai, jog bendraudamas su E. P. jis visiškai nekalbėjo apie neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, tačiau tuo pačiu, pripažino, jog apie tai, kad asmenų paleidimo klausimus sprendžia prokuroras, bendravimo metu užsiminė tik E. P., o A. V. ta aplinkybė, per kokius asmenis šis veiks, buvo visiškai nesvarbi. Teismas taip pat akcentavo, kad A. V. jo parodymų patikrinimo vietoje rastu telefonu „Google Pixel 3A“ laikotarpiu iki 2019 m. birželio mėnesio naudotis objektyviai negalėjo, nes jo nebuvo prekyboje, o šiame telefone rasta S1M kortelė, kuri buvo naudojama tik surastu telefonu, nebuvo aktyvi nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo gauti tik apie minėtos SIM kortelės abonentinio numerio, bet ne apie paties telefono naudojimą, nes informacija iš šio telefono nebuvo nuskaityta (8 t., b. 1. 154-155). Taigi, gynėjo teigimu, teismo akcentuoti duomenys, kad SIM kortelės abonentinis numeris minėtu laiku nebuvo aktyvus, nereiškia, kad bent jau nuo 2019 m. birželio mėnesio A. V. negalėjo naudotis minėtu telefonu su kitomis SIM kortelėmis, jas konspiracijos tikslais periodiškai keisdamas ir tokiu būdu palaikyti ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis. Pasak gynėjo, teismas faktiškai vadovavosi tik tomis A. V. nurodytomis aplinkybėmis, kurios palankios kaltinimu, o toks bylos duomenų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

10.37. Dėl kitų baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo skunde gynėjas nurodo nesutinkantis su teismo išvada, jog neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių taikymas A. V. atžvilgiu netruko ilgiau, nei tai buvo būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti, kadangi pirmasis pinigų perdavimas E. P. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, įvyko dar 2019 m. balandžio 18 d., tuo tarpu šiuos pinigus perdavęs A. V. buvo sulaikytas tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. praėjus dešimčiai mėnesių nuo paminėto įvykio. Gynėjas pasikartoja, kad realiai domėtis A. V. nurodytais informacijos užsakovais ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradėjo tik po jo ir A. J. sulaikymo, o duomenų, kad neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių taikymo A. V. atžvilgiu laikotarpiu būtų buvę atliekami dar kokie nors kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje nėra. Be to, sulaikytas A. V. buvo tuo metu, kai iš esmės jokių naujų duomenų nei apie informacijos užsakovus, nei apie narkotikų kontrabandos dalyvius, taip pat nebuvo gauta. Pasak gynėjo, nepagrįsta ir ta teismo išvada, kad pareigūnai tokį ilgą neviešo pobūdžio veiksnių atlikimo laikotarpį neturėjo tikslo inicijuoti kuo daugiau nusikalstamų veikų, kadangi bylos duomenys rodo, kad NVIV atliekantis pareigūnas E. P. elgėsi provokuojančiai, ką iš dalies pripažino ir teismas, vertindamas pastarojo inicijuotą 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimą su A. V. Dėl to per laiką, praėjusį nuo pirmojo epizodo pabaigos, A. V. galimai padarė dar keturias naujas nusikalstamas veikas, o ta aplinkybė, kad visos jos vertinamos ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o kiekvienas atvejis kvalifikuojamas atskirai, nepaneigia fakto, kad šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymas buvo dirbtinai skatinamas. Gynėjo teigimu, tyrimą atliekantys pareigūnai šiuo atveju pasirinko lengviausią kelią, užuot ieškoję tikrųjų papirkėjų, užfiksavę atsitiktines ir su byla ryšio neturinčias A. J. bendravimo su vienu iš savo šeimos narių, t. y. sutuoktinės broliu A. V., aplinkybes, nutarė, kad bendrininko – informacijos užsakovo – vaidmeniui tiks ir A. J., nors atliekant kitus tyrimo veiksmus jokie duomenys apie kokius nors nusikalstamus pastarojo veiksmus nebuvo gauti. Gynėjo teigimu, tuomet buvo imtasi atitinkamų neteisėtų veiksmų prieš sulaikytą A. V. ir tokiu būdu gauti reikalingi pastarojo parodymai, vėliau prie šių parodymų dirbtinai priderinant ir kitas byloje nustatytas A. J. bendravimo su sutuoktinės broliu, su kuriuo jį siejo dar ir bendrai įsigytas nekilnojamasis turtas, aplinkybes, kurias teismas nepagrįstai įvertino kaip neabejotinai A. J. kaltę patvirtinančius įrodymus. Pasak gynėjo, išdėstyti argumentai ir aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis A. J. atžvilgiu priimtas nepagrįstai, nenustačius jo veiksmuose BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytu nusikaltimų sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl pastarasis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turi būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11. Nuteistojo A. V. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Raimundas Jurka (toliau – ir gynėjas) apeliaciniame skunde prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir A. V. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nenustačius pagrindo A. V. išteisinti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

11.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, susijusių su apelianto atžvilgiu atliktų slaptųjų procesinių veiksmų pagrindais, taip pat susijusių su visumos duomenų analize bylos įrodymus vertinant fragmentiškai jų nesiejant į vieną loginę sistemą ir dėl to padarant neteisingas išvadas šioje baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismas be pagrindo neįžvelgė ir neleistino baudžiamojo proceso pradėjimo pagrindų, A. V. teisės į gynybą esminių ir itin grubių pažeidimų, situacijos, kuri supanašėjo su provokuojančiu elgesiu, fakto, taip pat kitus duomenis vertino nesilaikant išsamumo, visapusiškumo ir nešališkumo reikalavimų. Taip pat netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, susijusias su baudžiamosios atsakomybės A. V. individualizavimu.

11.2. Dėl nesąžiningo baudžiamojo proceso A. V. atžvilgiu skunde gynėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) aktualią praktiką dėl teisės kreiptis į teismą ir į teisingą bylos nagrinėjimą (1998 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, peticijos Nr. 25829/94) ir teigia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamo dėmesio procesiniams pažeidimams įvertinti ir juos pašalinti, kas susiję su baudžiamojo persekiojimo A. V. atžvilgiu pradžios klausimais, šio nuteistojo teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam garantijų pažeidimais, taip pat su pirmosios instancijos teismo dėmesio stoka tam tikrų reikšmingų duomenų vertinimui šioje byloje.

11.3. Skunde cituojamas skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. V. baudžiamojo persekiojimo tikslingumo ir pagrįstumo, teigiant, kad tai buvo neteisėta, o teismas į tai neįsigilino, todėl skundžiamas galutinis procesinis sprendimas ir jo išvados tėra netinkamo baudžiamojo persekiojimo (nesąžiningo baudžiamojo proceso) rezultatas. Gynėjas nurodo, kad tiek iš tyrėjo, apklausto liudytoju, E. P., tiek tyrėjos J. S. parodymų, matyti, kad pastarasis tarnybinį pranešimą apie A. V. 2019 m. kovo 27 d. neteisėtą prašymą, pirmiausiai perdavė savo tiesioginiam viršininkui, o ne D. J. Šie parodymai paneigia teismo teiginius, kad E. P. pirminę informaciją raštu pateikė D. J., kas yra labai svarbi aplinkybė, kadangi, manytina, kad tame tarnybiniame pranešime turi būti pirminiai faktiniai duomenys apie esą A. V. nusikalstamų veiksmų požymius, ir kurie galėjo būti kaip faktinis pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui, A. V. baudžiamojo persekiojimo pradžiai. Gynėjas nurodo, kad tai svarbi aplinkybė, kadangi tokiu būdu dar labiau sustiprėja A. V. nurodyta aplinkybė, kad E. P. provokavo iš jo pinigų už tai, kad būtų teikiama dominanti informacija, kad E. P. pirmasis ir paprašė pinigų. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. tyčia nuslėpė šią informaciją sąmoningai neišsaugodamas jokių garso ir vaizdo įrašų. E. P. tarnybinio pranešimo nagrinėjamoje byloje nėra, ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant jokių A. V. veiksmuose nusikalstamų veikų požymius patvirtinančių duomenų. Tokiu būdu, skunde teigiama, kad nebuvo patikrinta, o kartu ir paneigta nuteistojo A. V. provokavimo versija, kaip to reikalauja Lietuvos aukštesniųjų teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-39-719/2019, 2K-214-719/2021). Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad E. P. surašyto tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. V. atžvilgiu, įslaptinimo galimybės nenumato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Gynėjo teigimu, skundžiamo nuosprendžio teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumą ir teisėtumą nėra paremti jokiais baudžiamosios bylos duomenimis.

11.4. Dėl teisėsaugos institucijų šališkumo skunde nurodoma, kad baudžiamasis A. V. persekiojimas ir įkaltinimas nuo pat pradžios buvo nesąžiningas. Pasak gynėjo, tyrėjai (J. S., A. N., A. Š.), į kuriuos buvo nukreiptas pastarojo galimai neteisėtas poveikis, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-01-05144-19 negalėjo atlikinėti jokių procesinių veiksmų, kaip ir prokuroras Rolandas Imbrasas, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi galutinai nušalino. Tačiau jis, būdamas nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 organizavimo ir kontrolės, piktnaudžiaudamas ne tik procesiniais, bet apskritai savo, kaip valstybės pareigūno, įgaliojimais, jam vadovavo toliau, o 2020 m. gruodžio 16 d. surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Pradėjus teisminį bylos nagrinėjimą bylą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi buvo tenkinti kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai dėl valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Rolando Imbraso nušalinimo.

11.5. Gynėjas pažymi, kad LKPB 3-osios valdybos tyrėjai, į kuriuos buvo nukreiptas A. V. galimai neteisėtas poveikis, ilgą laiką įgyvendino, realizavo savo tapatybę neatskleidžiančius ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras inicijuodavo šių veiksmų sankcionavimą teisme ir duodavo leidimą panaudoti (perduoti) atitinkamus ikiteisminio tyrimo duomenis A. V., t. y. manipuliavo baudžiamuoju procesu, elgėsi provokuojančiai. Tai patvirtina ir bylos duomenys (1 t., b. l. 74-83, 88- 100, 105-119; 2 t., b. l. 10-13, 17-20, 79-88, 162-165; 3 t., b. l. 53-65, 69-75, 81-87, 153-162; 4 t., b. l. 1- 13, 87-94, 162-166, 171-178; 5 t., b. l. 1-13, 18-23, 32-33, 50-53, 84-85, 93-97, 111-112, 134-139 ir 145-147). Be to, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras 2020-11-17 gavęs pareiškimą dėl LKPB 3-osios valdybos tyrėjos J. S. nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo 2020-11-18 nutarimu formaliais pagrindais jį atmetė (12 t., b. l. 178-179, 181-184). Pasak gynėjo, pateikti faktai patvirtina LKPB 3-osios valdybos ikiteisminio tyrimo tyrėjų, atlikusių procesinius veiksmus, asmeninio suinteresuotumo ikiteisminio tyrimo baigtimi ir asmeninio tendencingumo buvimą. Jie negalėjo atlikinėti jokių procesinių veiksmų, o 2019 m. balandžio 10 d. gavus pirminius patikimus duomenis apie A. V. galimai nukreiptus veiksmus į juos pačius, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu privalėjo nusišalinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010; 2K-162-697/2016).

11.6. Dėl A. V. teisės į gynybą esminio suvaržymo ir šio pažeidimo įtakos baudžiamosios bylos baigčiai gynėjas skunde plačiai cituoja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų suformuotą praktiką ir nurodo, kad joje keliami griežti reikalavimai įtariamo asmens apklausai, jo teisių į gynybą (įskaitant teisę neduoti parodymų) kontekste ir draudžia neformalias, procesiniuose dokumentuose nefiksuojamas įtariamųjų apklausas. Gynėjo teigimu, negalima sutikti su skundžiamame nuosprendyje esančiais teiginiais „<...> teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. V. 2020 m. vasario 9 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė A. J., kaip asmenį, iš kurio jis gavo kyšius ir kuriam perduodavo informaciją, gautą iš E. P., kurio užsakymu jis bandė per E. P. paveikti kitus asmenis, tarp jų ir prokurorą, buvo gauti neteisėtai“, kadangi visi skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teismo teiginiai, susiję su nuteistojo A. V. 2020 m. vasario 19 d. (ir atitinkamai 2020 m. vasario 18 d.) procesinių (ir gynybos) teisių pažeidimų nebuvimu, yra deklaratyvūs, nebuvo įsigilinta į baudžiamosios bylos esmę.

11.7. Gynėjas atkreipia dėmesį ir pateikia faktinių aplinkybių aprašymą, kurių, pasak jo, pirmosios instancijos teismas netyrė. Teisė į gynėją A. V. privalėjo būti garantuojama nedelsiant nuo sulaikymo momento, pastarasis raštiškai nurodė, kad pageidauja, jog jį gintų advokatas N. V. (N. V.) (10 t., b. l. 113-114). Gyvenamosios vietos kratoje A. V. nedalyvavo. 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. sausio 5 d. teisiamųjų posėdžių metu nuteistasis A. V. detaliai atskleidė apie po 2020 m. vasario 18 d./19 jo sulaikymo LKPB pareigūnų jo pristatymo į Policijos departamento tarnybines patalpas priežastis, nepranešant ir nedalyvaujant gynėjui, kelių valandų trukusios faktinės apklausos atlikimą, jo bauginimą panaudoti (paviešinti) turimus jį kompromituojančius duomenis, grasinimą sulaikyti jo motiną J. V. bei „paruošimą“ numatytai rytdienos (2020 m. vasario 19 d.) apklausai (2021 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolas; 2022 m. sausio 5 d. posėdžio protokolas). Šiuos faktus ir tai, kad 2020 m. vasario 18 d. iš karto po sulaikymo A. V. nebuvo užtikrinta jokia reali gynyba, patvirtino 2022 m. sausio 27 d. posėdžio metu ikiteisminį tyrimą atlikusi LKPB 3-osios valdybos tyrėja J. S. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 5 d. vykusio posėdžio metu teismui buvo pateiki aukščiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai (2022 m. sausio 5 d. posėdžio protokolo 14-15 psl.), patvirtinantys, kad kuomet 2020 m. vasario 18 d. 22.05 val. buvo surašytas A. V. laikino sulaikymo protokolas, jis kone dvi valandas buvo laikomas LKPB tarnybinėse patalpose. Iš Policijos departamento prie LR VRM Pajėgų valdymo valdybos 2021 m. gruodžio 6 d. rašto „Dėl prašymo“ Nr. 5-S-21103, matyti, kad Policijos informacinės sistemos Svečių registracijos žurnale registruota informacija apie tai, kad A. V. gynėjas N. V. Policijos departamente lankėsi tik nuo 2020 m. vasario 19 d. 10.34 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 13.57 val. A. V. nuo jo sulaikymo momento nebuvo atsisakęs gynėjo, dėl tos priežasties nebuvo surašytas ir protokolas dėl gynėjo atsisakymo. Pastarojo teisė į gynybą buvo pažeista nuo pirmos sulaikymo akimirkos, kas lėmė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai A. V. veikė taip, kad jis 2020 m. vasario 19 d. pirminėje apklausoje davė tikrovės neatitinkančius parodymus. 2020 m. vasario 19 d. A. V. ir jo gynėjui advokatui N. V., atsižvelgiant į užpildytų dokumentų turinį (įtariamojo A. V. duomenų pažymos surašymas, susipažinimas ir pasirašymas; gynėjo N. V. 2020 m. vasario 19 d. Advokato orderio Nr. 725411 surašymas ir pateikimas į bylą (10 t., b.l. 115); perskaitymas ir susipažinimas su 2020 m. vasario 19 d. pranešimu apie įtarimą ir t. t. (10 t., b.l. 116-118)) ir su 2020 m. vasario 19 d. įteikto pranešimo apie įtarimą didelę apimtį, 26 min. laiko tarpas objektyviai nesuteikė galimybės pakankamam pabendravimui be pašalinių asmenų, tikslu pasiruošti gynybai. Tai ir nulėmė nepagrįstą A. V. prisipažinimą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurios įvykdytos LKPB pareigūnų manipuliavimo rezultate. Gynėjo įsitikinimu, A. V. sulaikymas 2020 m. vasario 18 d. vakare, jo laikymas LKPB patalpose iki vidurnakčio, neleidimas susitikti ir pabendrauti su gynėju, kuris turėjo tik keliolika minučių laiko pabendrauti su juo prieš 2020 m. vasario 19 d. apklausą, rodo, kad pareigūnai, tik sulaikę ir patikrinę sulaikytojo A. V. telefono aparatą, matė, kas galėjo duoti nurodymus A. V., todėl norėjo apie jo santykius su advokatu A. J. išgirsti per apklausą būtent iš A. V. Atvykus tėvui advokatui N. V., A. V. jam leido suprasti, kad nepripažinus kaltės arba atsisakius duoti parodymus, pasekmės bus liūdnos – jis bus suimtas, jo motina gali būti taip pat sulaikyta, nes A. V. su savimi turėjo motinos duotą telefono aparatą, o galiausiai grius ir paties A. V. santuoka, nes 2020 m. vasario 18 d. sekimo metu LKPB pareigūnai užfiksavo, kad jis galimai palaiko santykius su kita moterimi M. L., kuri buvo apklausta ir šioje byloje. Šie psichologiniam poveikiui labai įtaigūs aspektai privertė A. V. 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu kurti neatitinkančias tikrovės versijas. Baudžiamojoje byloje nebuvo paneigti A. V. teiginiai dėl jo atžvilgiu taikytos psichinės prievartos, poveikio iki jo, kaip įtariamojo pirmosios apklausos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tyrėja J. S., piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, bei kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tame tarpe ir prokuroras, leido ir toleravo advokato N. V. formalią, o ne realią gynybą sūnaus A. V. apklausoje. Be to, nuteistojo tėvams apie pastarojo sulaikymą nebuvo pranešta, o advokatui N. V. apie tai buvo pranešta tik 2020 m. vasario 19 d. ryte. Šie duomenys teismo nebuvo patikrinti. Tokie pažeidimai turėjo esminės įtakos baudžiamosios bylos baigčiai, pirmiausia, A. V. atžvilgiu, kadangi pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas, rėmėsi kone vieninteliais pastarojo 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu duotais parodymais, kurie, pasak teismo, buvo surinkti nepažeidžiant BPK nuostatų. Gynėjo teigimu, šie nuteistojo parodymai akivaizdžiai neleistini dėl esminių teisės į gynybą suvaržymų, kuriuos A. V. ir jo gynėjas ne vieną kartą nurodė ikiteisminio tyrimo metu: 2020 m. balandžio 18 d. skunde dėl neteisėtų LKPB 3-osios valdybos pareigūnų veiksmų darant A. V. neteisėtą poveikį (11 t., b. l. 96-97); 2020 m. kovo 17 d. papildomos apklausos protokole A. V. įrašytoje pastaboje: „Parodymus apie A. J. daviau paveiktas pareigūnų, ...>“ (10 t., b. l. 138-142); 2020 m. kovo 18 d. papildomos apklausos protokole A. V. įrašytoje pastaboje: „Kadangi A. yra blogai pasielgęs su savo vairuotojais, jie ant jo pyksta ir dėl to bendradarbiauja su mumis pareigūnais. Mes parodysime jiems tavo nuotrauką ir kai tave nuveš į Pravieniškių koloniją, suorganizuosime, kad jie tave pamatytų, praneštų mums, o mes atvykę padarysim oficialų atpažinimą, tokiu būdu tu busi pririštas prie bylos į gaują,...>“ (10 t., b. l. 144-148); 2020 m. kovo 18 d. A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo skiltyje „Dalyvavusių asmenų pareiškimai“ gynėjo advokato N. V. įrašytoje pastaboje: „Pradėjus atlikti PPV vyr. tyrėjo A. N. elgesys, buvo netoleruotinas ir įžeidžiantis. Buvo bandoma nutraukti gynėjo pokalbį su ginamuoju A. V., tokiu būdu neleidžiant užtikrinti gynybą“ (10 t., b. l. 160-162).

11.8. Dėl nuteistojo A. V. veiksmų ir parodymų vertinimo skunde cituojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl nuteistojo parodymų vertinimo, teigiama, kad teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti A. V. nurodomų aplinkybių bei teiginių, kuriais vėliau buvo paneigti jo 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu duoti parodymai. Nepagrįstai teismas priekaištauja, kad nei vienos A. V. nurodytos aplinkybės apie jo nurodytą informacijos užsakovą iš esmės tinkamai patikrinti nebuvo įmanoma, kadangi dar baigiant ikiteisminį tyrimą prokuroro buvo prašoma atlikti objekto – kyšio pinigų ir balto voko – tyrimą, siekiant surasti A. J. biologinius pėdsakus; ištirti objektą – vaizdo įrašą bei nuotrauką (stop kadrą), siekiant nustatyti, ar A. V. A. J. perduotas baltos spalvos lapas yra tas pats ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentas, kuris buvo gautas 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo metų iš LKPB pareigūno E. P.; apklausti liudytojus J. J., A. V., N. V., A. S.; atlikti analizę, kurioje konkrečioje geografinėje zonoje buvo A. J. ir jo naudojamas telefono aparatas Nr. (duomenys neskelbtini), kai telefonas „Coogle Pixel 3a“ (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) registruodavosi prie 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime išvardytų (nustatytų) mobilaus ryšio operatorių bokštų; atkurti sunaikintus visus A. J. pokalbius su N. V., A. S. ir A. V. už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 17 d. ir prijungti juos visa apimtimi prie tyrimo medžiagos kaip turinčius tiesioginį ryšį su tiriamomis aplinkybėmis. Šie prašymai nebuvo tenkinti, ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaiga demonstravo išankstinį įsitikinimą ir nusistatymą netikrini nė vieno A. V., o taip pat ir kito nuteistojo A. J. nurodyto teiginio. Tai nebuvo padaryta ir teisme.

11.9. Skunde analizuojamos įrodymų vertinimo taisyklės, aktuali kasacinio teismo praktika dėl BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės teismo praktikos, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas „nepaisant to, kas ir kaip iš tiesų susirašinėjo minėtu telefonu su A. V., nustatyti galimybės nėra, teismas atkreipia dėmesį tik į tai, jog asmens, susirašinėjusio su A. V., žinučių rašymo stilius labai panašus į A. J.,...>“, aiškiai leido suprasti, kad teismas išvadas daro bylos duomenimis neparemtomis interpretacijomis.

11.10. Gynėjas nurodo, kad baudžiamosios bylos duomenys paneigia ir teismo išvadą (nuosprendžio 61 psl.), kad A. V. telefonu „Google Pixel 3A“ negalėjo naudotis ir palaikyti ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Tai patvirtina ir LKPB 5-osios valdybos 2020 m. gegužės 8 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kad „prijungus MRT prie specializuoto nuskaitymo įrenginio UFED TOUCH2 nustatyta, jog MRT nesijungia su nurodytu įrenginiu. Tas pats rezultatas ir bandant prijungti MRT prie tarnybinio kompiuterio HP. Įjungus MRT ir įvedus įtariamojo A. V. apklausos metu nurodytą kodą (232323) nustatyta, kad MRT įdegta specializuota ryšio programėlė „Skyecc“, <...> Smulkiau apie programėlę „Sky“ galima sužinoti gamintojų puslapyje: www.skyecc.com“ (8 t., b. l. 154). Išanalizavus internetiniame puslapyje esančią informaciją apie „Skyecc“, galima daryti išvadą, kad ji yra analogiška A. V. gynėjo 2020 m. lapkričio 18 d. prijungimui prie baudžiamosios bylos pateiktos Techninės specifikacijos turiniui (2020 m. sausio 5 d. Teisiamojo posėdžio protokolo 14-15 psl.), iš kurio matyti „Skyecc“ programėlės veikimo ir saugumo parametrai, visiškai atitinkantys A. V. parodymus apie jo naudojimosi aplinkybes (2020 m. sausio 5 d. Teisiamojo posėdžio protokolo 11-12 psl.). Šis telefonas veikia ir „Wifi“ ryšiu, jei prietaiso sauga yra pažeista (kas ir įvyko 2020 m. gegužės 8 d. LKPB 5-jai valdybai bandant prisijungti programinės įrangos pagalba tikslu nuskaityti A. V. kontaktų ir susirašinėjimo turinį), ateityje daugiau nebus galimybės prisijungti. Todėl akivaizdu, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros metu A. V. (02 CD, vaizdo įrašas pavadinimu „00301“) ir vėliau LKPB tyrėja J. S. prisijungti negalėjo (03CD, vaizdo įrašas pavadinimu „00303“, įrašas nuo 00:14 iki 00:39 sek.)). Be to, sistema pati automatiškai ištrina visus „Skyecc“ duomenis, jei kas nors bando priverstinai prisijungti (Techninės specifikacijos 1, 2 ir 4 psl.). Gynėjas pažymi ir tai, kad LKPB tyrėjai nesugebėjo nustatyti ir patikrinti net A. V. parodymuose nurodyto fakto, kad bendraujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jis naudojosi Wi-fi ryšiu, nes kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, 2020 m. rugpjūčio 17 d. tyrėjos J. S. prijungto „Google Pixel 3A“ telefono prie tarnybinio Wi-fi ryšio faktas, neturint techninių galimybių ikiteisminio tyrimo metu objektyviai net neužfiksuotas (8 t., b. l. 160-164). Apibendrinant gynėjas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir pats nesiaiškino baudžiamojoje byloje išryškėjusių abejonių, neatsakė į visus klausimus, nepašalino atsiradusių prieštaringumų.

11.11. Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, supanašėjusių su provokacija skunde analizuojama aktuali kasacinio teismo praktika dėl nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumo bei provokacijos ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad nuteistasis A. V. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. vasario 18 d. nebuvo provokuojamas.

11.12. Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nesąžiningų (provokuojančių) veiksmų ir A. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (1 ir 2 kaltinimo epizodai) gynėjas cituoja apygardos teismo nuosprendį šioje dalyje ir nurodo, kad teismui nuosprendyje padarius tvirtą išvadą, jog patikrinti, ar 5 000 Eur už informacijos gavimą pasiūlė A. V., ar pinigų už informacijos pateikimą pareikalavo E. P., neįmanoma, ši nepaneigta abejonė turėjo būti vertinta kaltininko naudai. Gynėjo teigimu, nors teismas nurodė, kad trijų kontroliuotų pokalbių tarp A. V. ir E. P. turinys leidžia daryti išvadą, kad būtent A. V. siūlė konkrečią pinigų sumą už informacijos pateikimą (bylos numerio ir asmenų, kurie suimti/ieškomi atliekant ikiteisminį tyrimą), taip pat, A. V. žadėjo ir daug didesnes sumas už tolimesnį bendradarbiavimą, o E. P. pinigų neprašė, taip pat neskatino ir nusikalstamai elgtis A. V., šie teismo nuosprendžio argumentai dėl 1 ir 2 kaltinimo epizodų yra klaidingi. Nurodo, kad nuteistasis A. V. 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje parodė, kad jis veikė ne A. J., o ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, prisistačiusio jam J. O. vardu, prašymu. 2019 m. kovo 27 d. susitikimo su E. P. metu A. V. išsakė prašymą, E. P. iš karto sutiko, o jau kitą dieną, t. y. kovo 28 d., parašė „Viber“ žinutę A. V. „viskas gerai, reikės penketuko“. Tą pačią dieną prekybos centre „Panorama“ įvyko susitikimas, kurio metu E. P. patikslino, kad „penketukas“ reiškia 5 000 Eur kyšio sumą. E. P. pažymėjo, jog turėdamas prašomą informaciją pats inicijuos su A. V. susitikimą, prašė laukti. 2019 m. balandžio 9 d. E. P. pirmasis parodė iniciatyvą – paskambino A. V. ir suderino susitikimą 2019 m. balandžio 10 d. (2021 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo 6 psl.). Šias A. V. nurodytas aplinkybes E. P. apklausų metu stengėsi paneigti, parodė, kad jokios aktyvios provokacijos A. V. atžvilgiu neatliko, 5 000 Eur kyšį pasiūlė ne jis, o pats A. V. 2020 m. balandžio 10 d. susitikimas įvyko ne jo, o esą A. V. iniciatyva. Be to, faktiškai tik po 17 mėnesių apklausos metu E. P. informavo LKPB 3-osios valdybos tyrėją J. S., kad jo telefonas „Samsung Galaxy S5 Neo“, kuriame buvo išlikę visi „Viber“ skambučiai ir susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. su A. V., kaip tik tuo metu sugedo (6 t., b. l. 136-147, 2021 m. kovo 29 d. posėdžio protokolas). Priešingai nei nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, iš 2019 m. birželio 13 d. NVIV protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. rytinis susitikimas 10.50 val. įvyko ne A. V., o E. P. iniciatyva (2 t., b. l. 37-78). Be to, E. P. net aštuonis kartus aktyviai įkalbinėja A. V. ateityje atlikti veiksmus, kurie A. V. nedomino, t. y. „visą tyrimo medžiagą pažiūrėti per vieną kartą“ bei du kartus pakartoja tokio pasiūlymo priežastį - „tam, kad 100 kartų nevaikščioti“(2 t., b. l. 39, 42, 47-48, 53, 62).

11.13. Gynėjas nurodo, kad nors iš 2019 m. birželio 14 d. NVIV protokolo bei slapto sekimo, atlikto 2019 m. balandžio 18 d. protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d., 14.30 val. prekybos centre „Panorama“ E. P. perduoda A. V. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 duomenis – 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopiją, o A. V. perduoda E. P. 5 000 Eur (1 t., b. l. 144-152; 2 t., b. l. 97-115), tačiau šie duomenys klaidingi. Gynėjo teigimu, LKPB pareigūnas A. Š. byloje nenustatytu ir niekam nežinomu būdu per atstumą nustatė, kad A. V. rankoje turi būtent A4 formato lapą, kad tai yra vienas lapas, o ne daugiau, kad jis yra perlenktas ir, kad jame yra duomenys apie ikiteisminį tyrimą. Be to, būtent šitą patį lapą A. V. 2019 m. balandžio 18 d. apie 16.21 val. perdavė A. J. Šie duomenys byloje nepatikrinti ir niekaip nenustatyti.

11.14. Gynėjas taip pat pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi dėl NVIV pareigūnui E. P. A. V. atžvilgiu nebuvo leista iš pastarojo 2019 m. balandžio 18 d. priimti 4 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą (2 t., b. l. 21-24). E. P. pasirašytinai buvo įspėtas dėl NVIV atlikimo (teisėtumo) ribų ir draudimo provokuoti A. V. (2 t., b. l. 25; 3 t., b. l. 80, 92, 178; 4 t., b. l. 21). Tokiu būdu, pasak gynėjo, E. P. NVIV A. V. atžvilgiu ir jų metu gauti duomenys nelaikytini teisėtais. Be to, 2019 m. balandžio 10 d. dviejų susitikimų metu E. P. ir A. V. dėl kyšio dydžio už neteisėtą pareigūnų veikimą nesitaria, ši aplinkybė, pasak gynėjo, įrodo, kad 5 000 Eur dydžio suma aptarta jau iki tos dienos įvykusių susitikimų, t. y. 2019 m. kovo 28 d., kuomet nebuvo ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo A. V. atžvilgiu atlikti NVIV. Atliekant NVIV 2019 m. balandžio 10 d. dviejų susitikimų metu E. P., inicijuodamas ir aktyviais veiksmais vesdamas derybas dėl duomenų pateikimo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir netgi tokių duomenų, kurie A. V. nebuvo įdomūs ir reikalingi, pats pirmas pasiūlydamas „Tiesiog aš galiu pažiūrėti ir dėl kitų, supranti. Per vieną kartą pažiūrėti ir kitus” (2 t., b. l. 42, 14-ta pastraipa, 2019 m. birželio 13 d.NVIV protokolas), pažeidė NVIV teisėtumo reikalavimus. A. V. savo valia nepareiškė noro iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gauti konkrečių procesinių dokumentų popierinį variantą. Tokį sprendimą teikti ikiteisminio tyrimo duomenis popieriniame variante priėmė tyrimą kontroliuojantis prokuroras LKPB 3-osios valdybos tyrėjų prašymu siekiant A. V. sukurstyti/paskatinti ir įtikinti, kad E. P. iš tikrųjų turi plačias galimybes sužinoti ir paimti viską iš minėto ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos.

11.15. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras sudarė sąlygas E. P. nuslėpti, sunaikinti ir nepateikti tyrimui itin reikšmingų duomenų, susijusių su A. V. atžvilgiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. atliktos provokacijos aplinkybėmis, o būtent – neva tai sugedusio E. P. telefono „Samsung Galaxy S5 Neo“, kuriuos jis nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. palaikė ryšį su A. V. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis telefonas iš karto po 2019 m. balandžio 9 d. tariamo gedimo būtų pateiktas LKPB tyrėjams apžiūrai, nespręstas klausimas dėl jo perdavimo specialistams, siekiant nuskaityti ir atkurti „Viber“ programėlės išlikusius duomenis, be to apie tai nepranešta ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui.

11.16. Gynėjas nurodo, kad nors pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. nutartis matyti, kad E. P. nebuvo leista priimti pinigus iš A. V., o tik perduoti pastarajam ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau E. P. paėmė pinigus ir 2019 m. balandžio 18 d., ir 2019 m. birželio 18 d. Be to, kaip matyti iš 2020 m. sausio 17 d. NVIV protokolo (2 t., b. l. 131-147), NVIV buvo atlikti 2019 m. balandžio 30 d., kuomet A. V. tariasi dėl pinigų su NVIV dalyviu E. P. ir pastarasis, užduodamas klausimą A. V. „Klausyk, o jam tik šitas ar paskui dar kažkas įdomu bus?“, subtiliai, tačiau skatina A. V. „prisirišti“ prie NVIV dalyvio, kuris sukuria apgaulingą įspūdį apie tai, kad esą gali gauti visą A. V. dominančią informaciją. Apibendrinant skunde konstatuojama, kad bet koks neviešus tyrimo veiksmus atliekančių pareigūnų, konkrečiu atveju – E. P. su provokacija supanašėjantis elgesys vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo reikalavimui pažeidimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2012). Todėl A. V., pasak gynėjo, pagal pirmąjį ir antrąjį kaltinimo epizodus išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11.17. Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nesąžiningų (provokuojančių) veiksmų ir A. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (3 ir 4 kaltinimo epizodai) gynėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl trijų A. V. ir E. P. susitikimų, vykusių 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 18 d. bei 2019 m. rugsėjo 6 d., nurodo, kad iš pokalbių turinio nematyti jokių provokavimo požymių E. P. veiksmuose, NVIV dalyvis pinigų neprašo, taip pat neprovokuoja daryti jokių nusikalstamų veikų, o pokalbį 2019 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu palaiko būtent A. V., kuris už informaciją žada atsilyginti, tačiau šie nuosprendžio argumentai klaidingi. Pasak gynėjo, trečiasis ir ketvirtasis kaltinimai pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir BK 226 straipsnio 1 dalį grindžiami duomenimis, kurie buvo surinkti toleruojant ir toliau palaikant A. V. veiksmus leidžiant „sukurti“ naujus tęstinius veiksmus, kuriuos jis atliko 2019 m. balandžio 10 d. E. P. pateikto ir priimto pasiūlymo rezultate. NVIV nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 18 d. atlikti tik siekiant toliau rinkti duomenis apie A. V. galimai daromas korupcinio pobūdžio veikas ir asmenis prisidėjusius prie narkotikų kontrabandos (2 t., b. l. 21-24, 162-164), jeigu ir ne sąmoningai, tačiau nerūpestingai, neatidžiai pasunkinant A. V. atsakomybę. Gynėjas vėl gi akcentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria pareigūnui E. P. nebuvo duotas leidimas iš A. V. priimti kyšį už neteisėtą veikimą (2 t., b. l. 21-24), tačiau jis 2019 m. birželio 18 d. nuo 17.28 val. iki 18.01 val. degalinės „Viada“ teritorijoje iš A. V. priėmė dalį iš sutarto 4 000 Eur kyšio, t. y. 900 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (2 t., b. l. 122-125). Tokiu būdu E. P. peržengė NVIV ribas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo neįvertino. Gynėjo teigimu, nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 18 d. teisėsaugos institucijų veiksmai imituojant nusikalstamą veiką A. V. atžvilgiu yra neteisėti ir neatitinka baudžiamojo proceso tikslų, nes A. V. nusikalstami veiksmai nebūtų realizuoti be LKPB pareigūnų įsikišimo ir toleravimo, o tai yra esminis provokavimo padaryti nusikalstamą veiką elementas (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2012; 2K- 434/2013). Todėl, pasak gynėjo A. V. pagal trečiąjį ir ketvirtąjį kaltinimus išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11.18. Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nesąžiningų (provokuojančių) veiksmų ir A. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį (5 ir 6 kaltinimo epizodai) gynėjas vėl gi cituoja apygardos teismo nuosprendį šioje dalyje ir nurodo, kad teismo argumentai dėl 5 ir 6 kaltinimo epizodų, dėl kurių A. V. pripažintas kaltu, yra klaidingi. Pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. sausio 10 d. A. V., jeigu ne E. P. iniciatyva atlikti veiksmai, nebūtų inicijavęs jokio susitikimo su pastaruoju. Nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. vasario 13 d. NVIV sankcionuoti nebuvo (4 t., b. l. 81-86), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 13 d. NVIV sankcionuoti taip pat nebuvo (3 t., b. l. 174-177). Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. A. V. neieškojo kontaktų su E. P. Iš 2020 m. rugsėjo 8 d. NVIV protokolo matyti, kad E. P. 2019 m. lapkričio 5 d. savo iniciatyva susitinka su A. V. ir atskleisdamas ikiteisminio tyrimo duomenis nurodo, kad yra galimybė čia ir dabar pasižiūrėti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11561-19 medžiagą; šis tyrimas yra jo žinioje (3 t., b. l. 179-186). Gynėjas atkreipia dėmesį, kad, baigdamas tos dienos susitikimo pokalbį, E. P. A. V. trečią kartą rusiškai pasako: ,Jest sewodnia, zawtra mozit byc", tačiau ši frazė į stenogramą neįrašyta (3 t., b. l. 184; 2020 m. rugsėjo 9 d. NVIV protokolo 6 psl., įrašo 04:31-04:40 min.). Iš 2019 m. lapkričio 5 d. NVIV protokolo (3 t., b. l. 179-186) matyti, kad E. P. pripažįsta, kad būtent jis A. V. pasakė, kad „yra galimybė pilnai pasižiūrėti ikiteisminio tyrimo medžiagą. A. V. atsakė, kad asmeniui, kuriam įdomus ikiteisminis tyrimas, šiuo metu yra Ispanijoje su šeima ir grįš tik savaitės viduryje. A. V. pabandys nenustatytam asmeniui parašyti ir tada atsakys, kas domina iš ikiteisminio tyrimo“ (3 t., b. l. 140). Pasak gynėjo, toks E. P. poelgis, ką jis pripažino ir teisminio posėdžio metu, rodo, kad teisėsaugos institucijos „praradusios ryšį“ su A. V., imasi iniciatyvos tokį ryšį atkurti. Tai rodo, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio faktinio pagrindo įtarti A. V. ketinus įgyvendinti kokius nors nusikalstamus veiksmus, ką iliustruoja minėto protokolo įrašai (3 t., b. l. 181-183). Be to, teismas skundžiamame nuosprendyje iškraipė E. P. parodymus, kuriais jis paaiškino, kodėl savo iniciatyva 2019 m. lapkričio 5 d. pradėjo ieškoti kontakto su A. V., t. y. jo tikslas buvo ne pateikti informaciją A. V., o „norėdamas jį sudominti ir gauti tyrimui reikšmingos informacijos“ iš A. V. Gynėjas nurodo esą peršasi išvada, kad ne A. V. reikėjo, o teisėsaugos institucijoms reikėjo toliau pratęsti nusikalstamą bendravimą su A. V., nes iki 2019 m. lapkričio 5 d., kaip nurodė E. P., jiems niekaip nepavyko nustatyti, kas yra tikrasis informacijos „užsakovas“. O nebeužmezgus ryšio su A. V. ir galiausiai šiam ryšiui nutrukus, atitinkamai būtų gana keblu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir patį A. V.

11.19. Skunde pažymima ir tai, kad iki 2020 m. vasario 18 d., kuomet buvo sulaikytas A. V., pareigūnai nežinojo, kas yra tas tikrasis „užsakovas“, kas rodo, jog ir 2019 m. lapkričio 5 d. pratęsus skatinančius A. V. nusikalsti veiksmus, teisėsaugos pareigūnai galėjo sulaikinėti ir jį patį. Bet to nedarė ir taip iššaukė kitus, iš anksto neplanuotus A. V. veiksmus, kurie skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas, kad NVIV dalyvio pagrindinis tikslas bendraujant su A. V. (o kartu ir toliau bandant išlaikyti su juo ryšį nuo 2019 m. lapkričio 5 d.) buvo sužinoti (nustatyti) asmenis, susijusius su narkotikais, greičiausiai nepastebėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos šiais asmenimis pradėjo domėtis tik 2020 m. kovo mėnesį, ieškodami J. O./O. policijos naudojamose duomenų bazėse, kreipdamiesi su paklausimais į Policijos departamento Personalo valdybą (pažymėtina, jog užklausimas buvo tik dėl asmenų, kurie buvo atleisti iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos ir Lietuvos kelių policijos tarnybos nuo 2010 m. iki 2014 m. metų, nes taip nurodė A. V., visiškai neįvertinant galimos paklaidos) bei į LR VRM medicinos centrą, o asmens V. A. net nebuvo bandoma nustatyti, nes, kaip teigiama 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmenybės nustatymo“, asmenų su tokiais duomenimis kaip „A.“ ir „V.“ (pažymėtina, kad A. V. šiuo atveju įvardijo tik vieną asmenį – V. A., o ne du atskirus asmenis, iš kurių vieno vardas „V.“, o kito pavardė „A.“) Lietuvos Respublikoje registruota labai daug (7 t., b. 1. 121-124).

11.20. Skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas gana formaliai nurodo, kad jokio A. V. skatinimo nusikalsti nebuvo, kad jo veiksmai nevertinami kaip viena tęstinė veika, kiekvienas atvejis kvalifikuojamas atskirtai, tačiau čia svarbūs du laikotarpiai: nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. vasario 18 d. Gynėjo teigimu, jeigu ne E. P. veiksmai, kuriais jis nuolat palaikė A. V. nusikalstamą iniciatyvą, pastarojo veiksmų vertinimas ir būtų pasilikęs ties pirmuoju jam inkriminuotu epizodu. Antras laikotarpis, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki A. V. sulaikymo, svarbus tuo, kad praktiškai ne A. V., kuriam buvo nebeįdomu ir neaktualu, o teisėsaugos institucijos E. P. rankomis ėmėsi iniciatyvos „sužadinti“ A. V. iniciatyvą ir toliau skatinti nusikalsti. Čia labai aiškiai skiriasi skatinimo/provokavimo intensyvumo lygis – iki 2019 m. lapkričio 5 d. tokių galimybių E. P. niekuomet nedemonstravo ir netgi priešingai, vaidino, kad negali šimtą kartų domėtis ir vartyti bylos duomenis, o jau nuo 2019 m. lapkričio 5 d. visos kliūtys staiga dingo ir pats E. P. siūlo bet kada A. V. gauti bet kokius jį dominančius duomenis. A. V. neatsispyrė galimai neteisėtiems ketinimams – papildomai užsidirbti iš tarpininkavimo veiklos. Tai ir nulėmė, kad ne tęstinę veiką padarė A. V. (kaip kad rašoma nuosprendyje), bet pavienes veikas, kurios bent išoriškai atitinka BK specialiosios dalies nuostatas, ir kurios nebūtų buvusios padarytos, jeigu ne E. P. veiksmai, kuriais ne tik buvo peržengtos ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių apibrėžtos ribos, bet ir kuriais buvo sudarytos palankios sąlygos, lėmusios A. V. laisvos valios pasirinkti kaip elgtis – teisėtai ar ne suvaržymą.

11.21. Skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu liudytojui perdavė popieriaus lapą su užrašu „A. B.“ ir paprašė sužinoti, ar įmanoma už piniginį atlygį padėti šiam asmeniui išvengti bausmės arba tą bausmę sumažinti (4 t., b. l. 45-69). Liudytojas E. P. priima A. V. neteisėtą prašymą dėl neteisėto poveikio ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai J. S. už nesvarstomą biudžetą (4 t., b. l. 50-51, 54, 60). Gynėjas pastabi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisino ikiteisminio tyrimo teisėjas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi (4 t., b. l. 39-43) leido E. P. A. V. atžvilgiu atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus – užmegzti ryšius su A. V. ir kt., kitaip tariant, šia nutartimi nebuvo leista imituoti kokias nors nusikalstamas veikas. Iš 2020 m. gegužės 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (4 t., b. l. 45-66) matyti, kad buvo atlikti ne savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų, o faktiškai nesankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. E. P. elgėsi nesąžiningai – iškreipė BPK 158 straipsnyje numatyto slaptojo veiksmo procesinę formą, vietoje to, kad veiktų tik neatskleisdamas savo tapatybės, jis imitavo ir nusikalstamą veiką, kurios, jeigu nebūtų suvaidinęs/imitavęs, šios veikos nebūtų padaręs ir A. V. Analogiška situacija matoma ir analizuojant 2020 m. rugpjūčio 11 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą (4 t., b. l. 70-80) (Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutarties (4 t., b. l. 39-43) pagrindu). Šiame protokole užfiksuotas E. P. susitikimas su A. V. 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu.

11.22. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. sunaikino dalį „Viber“ programėlėje vykusio susirašinėjimo su A. V. (2020 m. gegužės 26 d. protokolo priedas Nr. 2 (4 t., b. l. 64)). E. P. „Viber“ programėlėje 2020 m. vasario 10 d. parašydamas „tas, apie ką tu klausei, jis iš tos pačios pirmos temos“, A. V. informavo, kad A. B. yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 bylos tiriamasis. Į šią žinutę A. V. paros bėgyje niekaip nesureagavus, kitą dieną E. P. savo iniciatyva pradėjo ieškoti intensyviai kontaktų (2020 m. vasario 11 d. nuo 10.16 val. iki 10.31 val. 5 kartus skambina A. V. (4 t., b. l. 79 )).

11.23. Skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. vasario 11 d. susitikimo metu E. P. žodžiai „...kiek negaila už...“ ir „Na tai tu žiūrėk, praeitą kartą įvardinai kažkiek <...>. Na principe galima tose ribose“ (4 t., b. l. 75), rodo kyšio reikalavimo faktą ir kartu teismo nutartimi sankcionuoto slaptojo procesinio, numatyto BPK 158 straipsnyje, veiksmo ribų pažeidinėjimą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad sąmoningai ar ne, bet apie 2020 m. vasario 11 d. susitikimo faktą ir pokalbio turinį su A. V. ikiteisminio tyrimo metu E. P. 2020 m. rugsėjo 29 d. apklausos metu apskritai nedavė jokių parodymų (6 t., b. 1. 136-145). Taip pat pažymi, kad 2020 m. vasario 13 d. įvykusio susitikimo metu E. P. skatino A. V. nenustatyto užsakovo siūlytiną 8 000 Eur kyšio sumą ženkliai didinti bei kyšio pinigus surinkti ir perduoti kuo greičiau. Tokiais veiksmais, pasak gynėjo, faktiškai apribojant galimybę A. V. apsispręsti ir veikti savo nuožiūra, aptartais veiksmais E. P. peržengė 2020 m. vasario 13 d. ikiteisminio tyrimo nutartyje nustatytos užduoties ribas (BPK 159 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11.24. Dėl netinkamo BPK taikymo, aukštesniųjų teismų praktikos bylose, kur sprendžiami provokavimo ir kiti slaptųjų tyrimo veiksmų vertinimo klausimai, ignoravimo gynėjas cituodamas tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų suformuotą praktiką šiuo aspektu, teigia, kad A. V. inkriminuotos veikos yra faktiškai vienuolika mėnesių trukusio provokuojančio elgesio rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, prioritetą teikdamas ne duomenų visumai, o pirmiausiai – E. P. parodymams, nesilaikė teisminėje praktikoje įtvirtintos taisyklės, kad slaptųjų dalyvių parodymai turi būti tikrinami ir vertinami labai kruopščiai dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais slaptų operacijų metu. Be to, sistemingas slaptųjų procesinių veiksmų ribų ignoravimas ir nesant sankcionuotam nusikalstamos veikos imitavimui, bet de facto (iš tikrųjų – teismo pastaba) ilgą laiką juos atliekant, gauti duomenys nepripažintini įrodymais priimant nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51 -507/2017). Todėl pagal penktąjį ir šeštąjį kaltinimus A. V. taip pat išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Galiausiai visiškai atmestini skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo argumentai dėl to, kad E. P. veiksmai pagal ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis, esą atitiko šių procesinių sprendimų apibrėžtas ribas, kadangi teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinės praktikos, klaidingai aiškino BPK 158 ir 159 straipsnių paskirtį. Teisingai suvokiant minėtų BPK nuostatų skirtumus ir panašumus matyti, kad BPK neleidžia pagal BPK 159 straipsnį atliekamo veiksmo trūkumų (pavyzdžiui, NVIV dalyviui nebuvo leista paimti kyšio, bet jis tokį kyšį vis tiek priima) pateisinti/užpildyti tuo pat metu sankcionuotu kitu – BPK 158 straipsnyje numatytu veiksmu, kuris taip pat leidžia atlikti imituojančius, išskyrus nusikalstamą veiką, veiksmus (išskyrus BPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyt 1 atvejį). Taip atsitiko ir E. P. atliekant imituojančius veiksmus – nors teismų nutartimis (pagal BPK 159 str.) nebuvo numatytas šiam NVIV dalyviui leidimas tartis ir paimti kyšį, o jis vis tiek paėmė kyšius, tačiau Vilniaus apygardos teismas šį pažeidimą pasistengė pateisinti ir galiausiai toleravo argumentu, kad tuo pat metu buvo priimtos ir teismų nutartys dėl BPK 158 straipsnyje numatyto veiksmo. Gynėjas teigia, kad tai yra grubi BPK aiškinimo ir taikymo klaida.

11.25. Skunde nurodoma, kad A. V. galimas neteisėtas poveikis, pasireiškęs BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos požymiais, baigtumo momentas sietinas su 2019 m. kovo 27 d. atliktais veiksmais, t. y. E. P. išsakytu prašymu gauti ikiteisminio tyrimo duomenis už aiškiai neapibrėžtą kyšio sumą ateityje. Tačiau nusprendus net dešimt mėnesių tęsti procesines prievartos priemones, galutiniame rezultate suponavo A. V. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus.

11.26. Dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo arba baudžiamosios atsakomybės individualizavimo A. V. gynėjas nurodo, kad nuteistojo A. V. veiksmuose įžvelgti subjektyvųjį BK 226 straipsnyje numatytą požymį – tiesioginę tyčią, negalima dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nesąžiningų veiksmų, supanašėjusių su provokacija. LKPB pareigūnas E. P. elgėsi provokuojančiai, t. y. neteisėtai, todėl ši aplinkybė šalina A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties privalomąjį požymį – kaltę, nes jis buvo provokuojamas, buvo pasinaudota jo neatsparumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nesant galimybės paneigti provokavimo fakto, asmens traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra negalimas, bausmės švelninimo variantas nesvarstytinas. Tokiu atveju turi būti priimamas sprendimas nutraukti procesą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika). Pavyzdžiui, atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008 tokia proceso baigtis motyvuojama tuo, kad, pirma, valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama. Antra, baudžiamoji byla nutrauktina (priimtinas išteisinamasis nuosprendis) ir dėl to, kad neleistinais pripažinus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, byloje nelieka jokių kaltinančių įrodymų.

11.27. Gynėjas nurodo, kad jeigu teismas manys, kad šio skundo aukščiau esančiose dalyse suformuluotas prašymas bent iš dalies neturi pagrindo, tuomet aukštesniojo teismo prašoma peržiūrėti atsakomybės griežtumą, ypač kiek tai susiję su faktoriumi, jog renkant reikšmingus duomenis ne tik buvo pažeistos teismų nutarčių dėl slaptųjų tyrimo veiksmų atlikimo ribos, bet ir tai, kad teisėsaugos institucijos, realizuodamos šiuos veiksmus iš esmės nebuvo pasyvios, o veikė proaktyviai, t. y. rodė pakankamą proceso nesąžiningumui būdingą iniciatyvumą ir veiksmų intensyvumą (ypač nuo 2019 m. lapkričio 5 d.).

12. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius atsiliepime į apeliacinius skundus prašo nuteistojo A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio atmesti.

12.1. Dėl apelianto gynėjo skundo argumentų, susijusių su A. V. neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apelianto atžvilgiu teisėtumo. Aplinkybė, jog šioje byloje nebuvo išslaptintas E. P. tarnybinis pranešimas, ar skunde nurodomos aplinkybės, kad E. P. pirma apie turimą informaciją, kad jam yra siūloma teikti duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą kitiems su tyrimu nesusijusiems asmenims už piniginį atlygį pranešė ne 3-osios valdybos vadovui, kurio valdyboje buvo atliekamas tyrimas, o savo tiesioginiam vadovui, t. y. 2-osios valdybos padalinio vadovui, kuris po to šią informacijai perdavė kitiems atsakingiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, kad tyrimas A. V. atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai. Pareigūnas E. P. apie jam pasiūlytą daryti nusikalstamą veiką pranešė atsakingiems asmenims, kurie ėmėsi veiksmų, t. y. 3-osios valdybos padalinio vadovas D. J. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame buvo išdėstyta, kokia informacija gauta, kas ją pateikė ir asmuo, dėl kurio yra tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras pažymi ir tai, kad pareigūno E. P. nurodyta informacija dėl A. V. veiksmų, bei pareigūno D. J. tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pasitvirtino. Be to, advokatas bylos nagrinėjimo metui taip pat teikė teismui prašymą dėl E. P. tarnybinio pranešimo išreikalavimo (išslaptinimo), tačiau bylą nagrinėjusiam teismui jokių abejonių ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumas ir teisėtumas nesukėlė, dėl ko gynėjo prašymas buvo atmestas.

12.2. Dėl teisėsaugos institucijų šališkumo atsiliepime nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių pagrįstų duomenų, kad tyrimą atliekantys 3-osios valdybos pareigūnai būtų šališki ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi. Prokuroras Rolandas Imbrasas, kuris vadovavo tiek ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-05144-19, tiek ir tyrimui Nr. 01-1-19330-20, buvo nušalintas tik nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 organizavimo ir vadovavimo jam, tačiau ne nuo tyrimo Nr. 01-1-19330-20. Kaltinamųjų ir gynėjų prašymas nušalinti prokurorą nuo ikiteisminio tyrimo, buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi, o nušalintas nuo šios bylos nagrinėjimo prokuroras buvo 2021 m. kovo 2 d. teismo nutartimi. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu atmetus gynėjų prašymą nušalinti prokurorą nuo tyrimo, prokuroras turėjo visas jam suteiktas teises ir įgaliojimus kaip organizuojantis ir vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui surašyti 2020 m. gruodžio 16 d. kaltinamąjį aktą ir jį su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga perduoti į teismą. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsakė į gynėjų argumentus dėl prokuroro nušalinimo ir kaltinamojo akto šioje byloje vertinimo BPK 219 straipsnio kontekste.

12.3. Dėl nuteistojo A. V. teisės į gynybą pažeidimo atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų nuteistojo A. V. atžvilgiu bei kaip nurodoma jo „paruošimo“ pirminei apklausai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o labiau laikytini nuteistojo samprotavimais. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. pirminės apklausos 2020 m. vasario 19 d. protokole nenurodytos jokios pastabos dėl pareigūnų elgesio, pastabų taip pat nepateikė ir nuteistojo advokatas, kuris dalyvavo apklausoje. Dėl to, kad nebuvo A. V. suteikta pakankamai laiko pasitarti su gynėju bei pasiruošti apklausai prieš pirminę apklausą bei tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai leido nuteistojo gynėju būti jo tėvui advokatui N. V., kuris dėl emocinių ir psichologinių priežasčių negalėjo tinkamai ginti sulaikyto sūnaus, prokuroras pažymi, kad advokatas N. V. neišreiškė jokių pastabų, kad jo ginamojo teisės šiuo atveju yra pažeidžiamos ir jiems reikia daugiau laiko apsitarti, susipažinti su įtarimais. Nuteistajam taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškintos BPK 21 straipsnyje numatytos teisės, tarp jų teisė tylėti bei neduoti parodymų, todėl įtariamasis manydamas, kad jam reikia daugiau laiko pasiruošti, galėjo pasinaudot šia teise ir atsisakyti duoti parodymus. Taip pat nuteistasis A. V. galėjo atsisakyti savo tėvo, kaip gynėjo, tačiau to nepadarė, priešingai, nuteistojo tėvas su juo dalyvavo ir kitose apklausose. Prokuroras taip pat nurodo, kad BPK nedraudžia įtariamųjų gynėjais būti jų giminaičiams ar artimiesiems asmenims.

12.4. Dėl nuteistojo A. V. parodymų vertinimo prokuroras nurodo, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 19 d. duotus parodymus, kuriuose jis iš esmės prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, juos nagrinėjo ir vertino visų bylos aplinkybių kontekste, gretindamas su kitais, nuteistojo vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisme bylos nagrinėjimo metu duotais, parodymais. Teismas išsamiai atsakė ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl jis atmeta ir nesivadovauja nuteistojo parodymais, duotais vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti prašomi gynėjo veiksmai, t. y. netirti kyšio pinigai, baltas popieriaus lapas, nepaskirtas DNR tyrimas, odorologinis tyrimas, neapklausti liudytojai, neatkurtas susirašinėjimas tarp A. V., A. S. ir A. V., prokuroras nurodo darantis išvadą, kad bylą nagrinėjant teisme, byloje buvo pakankamai įrodymų, jog nuteistojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vertinant nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo A. V. parodymų vertinimo matyti, kad skunde iš esmės yra akcentuojami jų prieštaravimai kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau prokuroro teigimu, jie nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo nuteistojo A. V. pirminės apklausos parodymus vertinti kaip nepatiklumus ir jais nesivadovauti.

12.5. Dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 158 ir BPK 159 straipsniuose, taikymo atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dėl galimos provokacijos išsamiai išanalizavo kiekvieno susitikimo aplinkybes, nuteistojo ir policijos pareigūno E. P. pokalbių turinį ir padarė pagrįstas išvadas, jog iš pokalbių turinio matyti, kad būtent nuteistasis susitikimų metu buvo pagrindinis dalyvis, kuris nuolat kalbėjo apie pinigus, kiek galima gauti už vienos ar kitos ikiteisminio tyrimo informacijos pateikimą užsakovui, visi susitikimai išskyrus vieną įvyko taip pat nuteistojo, o ne policijos pareigūno iniciatyva. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodomos pareigūno E. P. pokalbio metu pasakytos frazės, bandant taip įrodyti provokacijos faktą, tačiau šiuo atveju sprendžiant ar buvo naudojama provokacija nuteistojo atžvilgiu, svarbu vertinti ir analizuoti visą susitikimo metu įvykusio pokalbio turinį, o ne tik fragmentus. Teismas pakankamai išsamiai išanalizavo susitikimų dalyvių pokalbių turinį bei pateikė motyvuotas išvadas dėl provokacijos nebuvimo taikant procesines prievartos priemones. Prokuroro teigimu, negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis A. V. buvo skatinamas, provokuojamas daryti nusikalstamas, nes nuteistojo valios nutraukti susitikimus su pareigūnu niekas nevaržė, nuteistasis laisva valia pasirinko veikti ir buvo suinteresuotas gauti asmeninės naudos. Dėl apeliacinių skundų argumentų dėl per ilgo procesinių prievartos priemonių taikymo, kad lėmė nuteistojo A. V. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, prokuroras nurodo, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikomos kryptingai, siekiant išaiškinti ne tik nuteistojo daromas nusikalstamas veikas, tačiau taip pat rinkti informaciją, kad būtų nustatytas ir užsakovas, kuriam reikėjo ikiteisminio tyrimo duomenų, ir kuris iš esmės mokėdavo pinigus už tai. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo bei ribų peržengimo jas taikant, taip pat vertindamas abiejų procesinių prievartos priemonių taikymo veiksmus, analizuodamas nusikalstamų veikų sudėties požymius, pagrįstai padarė išvadas, jog policijos pareigūnas E. P. neperžengė teismo nutartyje leistų jam atlikti veiksmų ribų.

12.6. Dėl nuteistojo A. V. gynėjo nurodytų aplinkybių dėl bausmės griežtumo atsiliepime nurodoma, kad teismas įvertino visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmę, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

12.7. Dėl nuteistojo A. J. gynėjo apeliacinio skundo atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindė netiesioginiais byloje esančias įrodymais, kas šiuo atveju vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais nėra draudžiama. Atsiliepime cituojama kasacinio teismo praktika dėl netiesioginių įrodymų ir teigiama, kad pagal teismų praktiką, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas šiais įrodymais nustatytus tarpinius faktus ir išvadas tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Nagrinėjamu atveju, A. J. gynėjo apeliaciniame skunde kritikuojant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikiama sava įrodymų vertinimo versiją, paremta subjektyvia nuomone, kuri naudinga ir švelnina nuteistojo padėtį, tačiau nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-719/2020, 2K-233-1073/2020). Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai bei išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis ir pateikė motyvuotas išvadas dėl jų, kuriais grindė nuteistojo kaltę, juos gretino tarpusavyje bei padarė motyvuotas išvadas, kodėl vienais iš jų vadovaujasi, o kitus atmeta. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas tik selektyviai vertino byloje esančius duomenis ar vertino tik procesinių prievartos priemonių metu gautus duomenis yra nepagrįsta.

13. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (išskyrus laikotarpį, kuris bus aptartas vėliau šioje nutartyje, tačiau kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios reikšmės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui), t. y. kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, logiškas ir motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą, bylos duomenys kruopščiai aptarti ir palyginti tarpusavyje. Išvados dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamame nuosprendyje taip pat išsamiai aptartos, pagrindžiant nagrinėjamos bylos duomenimis ir teismų praktika.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo

15. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Raimundas Jurka kvestionuoja ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktinį ir teisinį pagrindus, baudžiamojoje byloje nėra E. P. tarnybinio pranešimo (be jokio teisinio pagrindo įslaptintas), kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nėra paneigta jo ginamojo A. V. versija, jog jau pirmųjų tarpusavio susitikimų metu policijos pareigūnas E. P. provokavo nuteistąjį.

16. BPK 166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata – patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, turi būti suprantama taip, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras informaciją, kurios pagrindu nustato galimai nusikalstamos veikos požymius ir kartu vadą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali gauti tiek patys asmeniškai, tiek ir iš kitų tos pačios ar kitos teisėsaugos institucijos arba jų padalinio teisėsaugos pareigūnų. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas niekaip neriboja, nustačius nusikalstamos veikos požymius, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Priešingai, pareiga kuo operatyviau vykdyti ikiteisminį tyrimą kyla ir iš BPK 2 straipsnio, nustatančio, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose įtvirtintų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

17. Kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų – liudytojų E. P., J. S. parodymų, LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo (toliau – ir SONT) 2-osios valdybos vyriausiajam tyrėjui E. P. (duomenys neskelbtini) vyriausias patrulis A. V. pasiūlė 5 000 Eur atlygį už informacijos apie ieškomus asmenis pateikimą ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-05144-19), atliekamame dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šios informacijos pagrindu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartis leisti ikiteisminio tyrimo pareigūnui E. P. tyrimą atlikti neatskleidžiant savo tapatybės, taip pat leisti atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus (BPK 158 ir 159 straipsniai). Gavus tokį leidimą, 2019 m. balandžio 10 d. buvo užfiksuoti E. P. ir A. V. susitikimai (jų turinys atskleistas 2019 m. birželio 13 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole (2 t., b. l. 37-78)), kurių metu irgi buvo gauta duomenų, kad A. V. domisi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 sulaikytais asmenimis, taip pat asmenimis, kurių šiame tyrime ieškoma bei už tokios informacijos pateikimą siūlo piniginį atlygį. BPK 166 straipsnyje, kuriame reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pradžia, nenurodyti sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą įforminimo būdai. Šie būdai nurodyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (2018 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. I-57 redakcija) 5 punkte (rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, prokuroro nutarimas). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas LKPB SONT 2-osios valdybos viršininko 2019 m. balandžio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (teisinis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas), kuriame nurodyta, kad į LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 1-iojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją E. P. kreipėsi (duomenys neskelbtini) vyriausias patrulis A. V., kuris domėjosi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eiga bei surinktais duomenimis, ieškojo asmenų (pareigūnų), kurie galėtų suteikti vertingos informacijos apie šio ikiteisminio tyrimo eigą už žadamą 5 000 Eur piniginį atlygį. Kaip teigiama pranešime, pasitvirtinus, kad A. V. renka informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 metu surinktus duomenis, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 23-29). Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą gautas LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 1-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas (17 t., b. l. 53, 54), adresuotas LKPB SONT 2-osios valdybos viršininkui, kuriame irgi nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyriausias patrulis A. V. susitikimo metu (E. P.) pasiūlė 5 000 Eur atlygį už informacijos apie ieškomus asmenis pateikimą ikiteisminiame tyrime, atliekamame dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Taigi šiame tarnybiniame pranešime pateikta informacija tik patvirtina, kad buvo ir faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje. Tai, kad šio tarnybinio pranešimo nebuvo baudžiamojoje byloje (iki šio dokumento išreikalavimo apeliacinėje instancijoje), kad minėtas pranešimas nebuvo ikiteisminio tyrimo dalis, o buvo laikomas kaip dokumentas, kuriame vadovybei (LKPB SONT 2-osios valdybos viršininkui) pateikta informacija apie daromą galimai nusikalstamą poveikį pareigūnui, nedaro šio pareiškimo neteisėtu. Nuteistojo A. V. gynėjo pateikta nuomonė, kad vyriausiojo tyrėjo E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas galimai suklastotas, vertinama kaip subjektyvi, kurią paneigia atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi dokumentai (18 t., b. l. 2-7, 41-45) apie šio pareiškimo pateikimo, registravimo, perdavimo aukštesniems LKPB pareigūnams bei laikymo aplinkybes, taip pat liudytojo E. P. apklausos apeliacinės instancijos metu nurodytos tarnybinio pranešimo surašymo ir pateikimo LKPB Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos viršininkui aplinkybės.

18. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo proceso nuostatos – reikalavimai, įtvirtinti BPK 166 straipsnyje ir 171 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir jo atlikimą, šioje byloje nebuvo pažeistos.

Dėl A. V. teisės į gynybą esminio suvaržymo ir šio pažeidimo įtakos baudžiamosios bylos baigčiai

19. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimą ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto vertinimu, gynėjo dalyvavimas A. V. privalėjo būti garantuotas nedelsiant nuo jo sulaikymo momento. Tad su nuteistuoju A. V. po jo sulaikymo atliktos kelių valandų faktinės apklausos, kurios metu pastarasis buvo bauginamas, kad bus paviešinti jį (A. V.) kompromituojantys duomenys, grasinama sulaikyti jo motiną J. V., patirtas psichologinis smurtas privertė (A. V.) duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Nuteistojo A. V. gynėjo teigimu, net ir pakvietus A. V. pageidaujamą gynėją advokatą N. V. dalyvauti pirmojoje įtariamojo apklausoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesuteikė A. V. ir jo gynėjui pakankamo laiko pabendrauti be pašalinių asmenų, tad nuteistojo teisė į gynybą buvo įgyvendinta formaliai. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, neatsižvelgė ir į ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato N. V. pareikštas pastabas dėl įvykusių baudžiamojo proceso pažeidimų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų vykdyto bauginimo, naudojamos psichinės prievartos prieš A. V., pareigūnų dalyvavimo apklausose, nenurodant šio fakto apklausų protokoluose, trukdymo tartis su gynėju.

20. Teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą yra konstitucinės įtariamojo ir kaltinamojo teisės baudžiamajame procese, jos turi būti užtikrinamos nuo tokio asmens sulaikymo ar pirmosios apklausos momento (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Teisė į gynybą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punkte), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (48 straipsnio 2 dalyje) ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (14 straipsnio 3 dalies d punkte) ir kt.

21. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje teisė į gynybą aiškinama kaip vienas iš sąžiningo proceso garantų, sudarantis prielaidas teisingai nubausti kiekvieną, kuris padarė nusikalstamą veiką, ir užtikrinti, kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama, ji suponuoja tai, kad kaltininkui įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti. Teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos nagrinėjimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Teismų praktikoje teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iškilusį įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-522/2014, 2K-7-57-648/2021).

22. Teisė į gynybą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. BPK 44 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad, be kita ko, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Įtariamojo ar kaltinamojo teisė į gynybą yra detalizuota daugelyje kitų BPK straipsnių, pavyzdžiui, šio kodekso 21–22 straipsniuose (įtvirtinta įtariamojo ir kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra įtariamas (kaltinamas), teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją), 50–52 straipsniuose (nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka) ir kt.

23. Taigi teisė turėti gynėją yra teisės į gynybą sudėtinė dalis. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato ne tik priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas, tarp jų ir teismą, užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Viena iš priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Pagal BPK 45 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Be to, sulaikytam įtariamajam turi būti užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

24. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val., t. y. iškart po nusikalstamos veikos padarymo. Apie jo sulaikymą pranešta sutuoktinei I. V. (11 t., b. l. 1). Nuo 20.05 iki 20.20 val. vyko nuteistojo A. V. automobilio „VW Golf“ krata (8 t., b. l. 20-26). Laikotarpiu nuo 20.25 iki 20.45 val. atlikta A. V. asmens krata faktinio sulaikymo vietoje (10 t., b. l. 178-181), o laikotarpiu nuo 21.30 iki 22.15 val. krata atlikta A. V. gyvenamojoje vietoje (bute). Kaip matyti iš pastarosios kratos protokolo, prieš pradedant atlikti kratą gyvenamojoje vietoje nuteistajam A. V. ir jo sutuoktinei I. V. buvo paskelbta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, kuria sankcionuotas kratos atlikimas. Nuteistajam susipažinus su nurodyta nutartimi jis (A. V.) su LKPB pareigūnais A. N. ir J. Z. išvyko iš buto ir nuo 21.40 val. iki 21.55 val. dalyvavo automobilio „Audi A4“, buvusio prie A. V. gyvenamosios vietos, kratoje (7 t., b. l. 159-168; 8 t., b. l. 136-138). Aplinkybę, kad nuteistasis A. V. kurį laiką dalyvavo jo gyvenamojoje vietoje vykusioje kratoje patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta LKPB vyriausioji tyrėja J. S., nagrinėjamoje byloje atlikusi ikiteisminį tyrimą ir dalyvavusi aptariamoje kratoje. Tuo tarpu įtariamojo laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas tos pačios dienos 22.05 val. (11 t., b. l. 1), taigi po procesinės prievartos priemonių (kratų) panaudojimo prieš A. V. Sulaikymo dieną, t. y. 2020 m. vasario 18 d., A. V. taip pat buvo išaiškintos įtariamojo teisės, įteiktas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, kuriame A. V. ranka padarytu prierašu pareiškė, kad pageidauja, jog jį gintų advokatas N. V. (kaip vėliau nustatyta – A. V. tėvas) (10 t., b. l. 113-114). Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme LKPB vyriausioji tyrėja J. S. patvirtino, kad išaiškinus A. V. teisę turėti gynėją nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, sulaikymo momentu A. V. nepageidavo, kad gynėjas būtų iškviestas nedelsiant. Baudžiamosios bylos duomenimis sulaikytasis į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę pristatytas 2020 m. vasario 19 d. 00.17 val. (15 t., b. l. 88).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, BPK 10 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įtariamojo teisė turėti gynėją, be kita ko, aiškinant šią teisę BPK 140 straipsnio, reglamentuojančio laikiną sulaikymą, kontekste, leidžia spręsti, jog aptariamose nuostatose yra tiesiogiai įtvirtintas alternatyvus teisės į gynybą įgyvendinimo momentas – nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Atsižvelgusi į šį teisinį reglamentavimą, taip pat į ankščiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. V., laikinai sulaikytas iškart po nusikaltimo padarymo, nepageidavo pakviesti gynėją nedelsiant (nuo laikino sulaikymo momento), tą patį vakarą su nuteistuoju buvo gan intensyviai atlikti procesinės prievartos veiksmai (kratos), o po šių veiksmų pastarasis (A. V.) buvo pristatytas iš pradžių – į LKPB, vėliau į areštinę vėlyvu nakties metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nuteistojo A. V. teisė į gynybą aptariamoje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista ar suvaržyta. Juolab, kad, kaip pagrįstai nurodė apklausiama teisme liudytoja J. S., sulaikyto asmens išreikštas noras turėti gynėją nedelsiant nuo jo sulaikymo momento nesustabdo būtinų nedelsiant atlikti procesinės prievartos veiksmų (įskaitant kratų) atlikimo. Pažymėtina ir tai, jog ir viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nei A. V., nei jo gynėjas nekvestionavo minėtų kratų atlikimo teisėtumo, aplinkybės, kad jas atliekant nedalyvavo gynėjas, ar kad buvo padaryti kokie nors kiti pažeidimai.

26. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme LKPB vyriausioji tyrėja J. S. patvirtino, kad A. V. neišreiškus noro dėl gynėjo dalyvavimo nuo pat jo laikino sulaikymo momento, (A. V.) pageidautas gynėjas advokatas N. V. buvo iškviestas dalyvauti pirmojoje A. V. apklausoje kitą dieną, t. y. 2020 m. vasario 19 d. Šią informaciją patvirtina Policijos informacinės sistemos Svečių registracijos žurnalas, kuriame registruota, kad advokatas N. V. lankėsi Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos nuo 2020 m. vasario 19 d. 10.34 val. iki 13.57 val. (15 t., b. l. 92-93). Aptariamą dieną, dalyvaujant gynėjui N. V., sulaikytajam A. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (10 t., b. l. 116-118). 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos, trukusios nuo 11 val. iki 13.50 val., metu A. V. kaltu prisipažino visiškai bei ranka padarytu prierašu ant šios apklausos protokolo patvirtino, kad protokolą perskaitė, iš jo (A. V.) žodžių parodymai buvo surašyti teisingai, jokių pastabų dėl jo teisių pažeidimo nepareiškė. Gynėjas N. V. šiame protokole taip pat pastabų ar papildymų (be kita ko, apie pažeistą jo ir ginamojo A. V. pasitarimo konfidencialumą, nepakankamą laiką suderinti gynybinę poziciją ar kitus baudžiamojo proceso pažeidimus) neišreiškė, nors įtariamojo apklausoje dalyvavo (10 t., b. l. 119-123).

27. 2020 m. vasario 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. V. kaltu neprisipažino ir 2020 m. vasario 19 d. tyrėjai duotų parodymų nepatvirtino, nenurodydamas papildomų pozicijos dėl kaltės pakeitimo aplinkybių. Šios aptariamos apklausos metu, kaip ir 2019 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu, nei A. V., nei jo gynėjas N. V. pastabų, pavyzdžiui, dėl A. V. patirtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų panaudotos prievartos ar kitų procesinių pažeidimų (įskaitant teisės į gynybą suvaržymo ar tokios teisės neužtikrinimo sulaikymo momentu), taip pat neišreiškė (10 t., b. l. 128-129). Tačiau vėliau, t. y. tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A. V. metu, pastarasis jau nurodė jautęs spaudimą ir gąsdinimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Visgi pažymėtina, kad šį neleistiną poveikį nuteistasis siejo su pareigūnų žinojimu apie jo (A. V.) padarytas nusikalstamas veikas bei pareigūnų nurodyta gręsiančia teisine atsakomybe – ilga laisvės atėmimo bausme. Be kita ko, A. V. aptariamo teismo posėdžio metu patvirtino 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu turėjęs galimybę derinti savo poziciją su pasirinktu gynėju N. V., tačiau nurodė to nepadaręs, nes buvo išsigandęs ir emocionaliai susijaudinęs (11 t., b. l. 7-10). Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų tyrimo metu Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas N. V. patvirtino, kad 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu išaiškino savo sūnui A. V. teisę neduoti parodymų apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau pastarasis (neverčiamas pašalinių veiksnių) nurodė parodymus duosiantis.

28. Nors nuteistojo A. V. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama, kad prieš pirmąją įtariamojo apklausą, vykusią 2020 m. vasario 19 d., nuteistajam ir jo gynėjui N. V. nebuvo užtikrinta teisė konfidencialiai pasikalbėti ir aptarti gynybos taktiką, be kita ko, šiam pokalbiui buvo suteiktas trumpas laikas (aptariamas aplinkybes nurodė ir Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas N. V.), tokie šio nuteistojo gynėjo teiginiai niekuo nepagrįsti. BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam be kitų įstatyme garantuotų teisių, išaiškinti ir šių proceso dalyvių teisę į gynybą, o esant būtinybei, ją užtikrinti. Visa tai šio proceso metu ir buvo padaryta. Duodama parodymus Vilniaus apygardos teisme liudytoja J. S. patvirtino, kad 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu A. V. ir jo gynėjui N. V. buvo sudarytos sąlygos pabendrauti ir pasitarti. Gynėjo dalyvavimo užtikrinimas – tai jo kvietimas ir (ar) paskyrimas, o gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas, tame tarpe ir tai, kiek laiko reikia susipažinti su byla, aptarti gynybos poziciją ir pan. O šiuo atveju, kaip minėta nutarties 26 pastraipoje, iš A. V. ir/ar jo gynėjo N. V. jokių prašymų nebuvo pareikšta – 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas neišreiškė poreikio papildomai pasitarti (be kita ko, jau susipažinus su pranešimu apie įtarimą) ar perkelti įtariamojo apklausą vėlesniam laikui. Atvirkščiai, kaip nustatyta anksčiau, A. V., būdamas informuotas apie teisę atsisakyti duoti parodymus, išreiškė norą juos duoti. Todėl nagrinėjamos situacijos kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad suteiktas laikas gynėjui N. V. ir ginamajam A. V. pasitarti buvo pernelyg trumpas. Kad A. V. gynėjas žinojo savo teises ir aktyviai jomis naudojosi, patvirtina ir tai, kad pavyzdžiui, 2020 m. kovo 18 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo A. V. sulaikymo ir pirmosios įtariamojo apklausos, parodymų patikrinimo vietoje protokole N. V. ranka įrašė pastabą apie įžeidžiantį ir netoleruotiną LKPB vyr. tyrėjo A. N. elgesį parodymų patikrinimo vietoje metu, kuriuo buvo bandoma nutraukti gynėjo pokalbį su A. V., neleidžiant tinkamai užtikrinti A. V. teisės į gynybą (10 t., b. l. 160-162).

29. Papildomai pažymėtina, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme vykusio įrodymų tyrimo metu liudytojas N. V. nurodė, kad advokato profesine veikla užsiima nuo 2012 m., o prieš tai 31 metu dirbo tardymo ir policijos veiklos srityse. Patikino, kad jam, kaip teisininkui, ikiteisminio tyrimo apklausos procesas yra puikiai pažįstamas. Tačiau, kalbėdamas apie 2020 m. vasario 19 d. vykusią įtariamojo (A. V.) apklausą, pripažino dėl savo psichologinės būsenos (sūnaus A. V. sulaikymas jį šokiravo, pakilo kraujospūdis) neužtikrinęs tinkamos A. V. gynybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, o pagal Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 13 dalį tais atvejais, kai klientas pripažįsta kaltę, o advokatas, įvertinęs visus įrodymus, mano, kad kliento kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, advokatas privalo laikytis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos. Nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – Advokatūros įstatymas), nei Advokatų etikos kodekse nėra numatytas draudimas advokatui ginti asmenį, kurio šeimos nariu ar artimu giminaičiu pastarasis yra. Tačiau Advokatūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Tuo tarpu Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens teisė teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti advokatą neriboja advokato teisės atsisakyti priimti pavedimą nurodant svarbias priežastis. Nurodyto teisinio reglamentavimo visuma lemia advokato pareigą savo klientui teisines paslaugas teikti tinkamai, o atsiradus tam tikrų svarbių aplinkybių, trukdančių tinkamai įgyvendinti kliento teisę į gynybą (pavyzdžiui, gynėjui supratus, kad dėl savo emocinės būklės negalės tinkamai apginti savo šeimos nario), atsisakyti teikti teisines paslaugas. Dar daugiau, nustačius nepagrįstą kliento procesinį elgesį, gynėjas privalo informuoti klientą apie tokio veikimo (pasirinktos pozicijos) pasekmes bei teisės aktų nustatytais atvejais išdėstyti atitinkamoms institucijoms atskirą nuo kliento poziciją, atitinkančią geriausius kliento interesus. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir sutiktina, kad liudytojas N. V., sužinojęs apie savo sūnaus sulaikymą ir jam pareikštus įtarimus, galėjo susijaudinti (kaip ir nuteistasis A. V. – galėjo būti natūraliai išsigandęs užkluptas darantis nusikaltimą, baimintis dėl gresiančios teisinės atsakomybės), visgi (N. V.) turėdamas ilgametę tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek advokato (gynėjo) darbo patirtį, puikiai išmanydamas tiek ikiteisminį tyrimą reglamentuojančias teisės normas, tiek tokių tyrimų taktikas, tiek ir savo kaip advokato teises, tad pastebėjęs bet kokį neteisėtą, netinkamą teisėsaugos institucijų elgesį galėjo (netgi privalėjo) imtis atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, nurodytus teisės pažeidimus įvardyti ikiteisminiame tyrime surašytuose protokoluose, skųsti atskirus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ar sprendimus, reikšti jiems nušalinimus ir kt. Įvertinusi anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti nuteistojo A. V. ir jo gynėjų N. V. bei Raimundo Jurkos teiginiais apie aptartus baudžiamojo proceso pažeidimus, suvaržiusius nuteistojo teisę į gynybą. Juolab, kad šių teiginių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

30. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir duomenų apie neformalius pokalbius tarp nuteistojo A. V. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų (įskaitant tyrėjus J. S., A. N., A. Š. ir kt.). Tuo tarpu procesiškai tinkamai įforminti pokalbiai (įtariamojo apklausų, parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir kitomis formomis) teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti tinkamu A. V. teisės į gynybą užtikrinimu 2020 m. vasario-kovo mėn. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tirdami nusikalstamas veikas policijos pareigūnai privalo aiškintis pirmines įvykio aplinkybes, rinkti pirminę bylai reikšmingą informaciją. Kai asmenys sulaikomi nusikaltimo vietoje, praktine prasme tai vyksta ir užduodant pirminius klausimus nusikalstamos veikos padarymu įtariamiems asmenims, tad vertinimas, kad visais atvejais tai jau yra faktinė įtariamo asmens apklausa, nėra teisingas. 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimo nuteistasis A. V. pareigūnų bauginimą ir psichologinį smurtą siejo su pareigūnams žinomomis jo (A. V.) padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nurodyta gresiančia laisvės atėmimo bausme. Visgi pažymėtina, kad teismų praktikoje bauginimu, psichologine prievarta ar kitu neleistinu poveikiu įtariamajam (kaltinamajam) nelaikomi policijos pareigūnų veiksmai, kuriais pastarajam asmeniui yra išaiškinamas padaryto teisės pažeidimo pobūdis, gresiančios teisinės atsakomybės griežtumas, jeigu šie teisėsaugos institucijų veiksmai yra lydimi kitų teisėtų baudžiamojo proceso veiksmų, tokių kaip įtariamojo (kaltinamojo) teisių išaiškinimo, pranešimo apie pareikštą įtarimą įteikimo ir kt., kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog pirminių apklausų metu (įskaitant 2020 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausą, kurios metu, dalyvaujant gynėjui, A. V. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir informacijos užsakovu nurodė nuteistąjį A. J.) buvo užtikrinta reali ir tinkama nuteistojo A. V. teisė į gynybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti A. V. parodymai nebuvo savarankiškas įrodymų šaltinis šioje byloje, tokie parodymai buvo reikšmingi tik pirmosios instancijos teismui tikrinant ir vertinant šio asmens (A. V.) parodymų nenuoseklumą, kaitą, taip pat bendrame bylos duomenų kontekste formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

Dėl teisėsaugos institucijų šališkumo

31. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamasis persekiojimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikytinas neteisėtu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Anot apelianto, tyrėjai J. S., A. N. ir A. Š., į kuriuos galimai buvo nukreiptas A. V. neteisėtas poveikis, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-01-05144-19 negalėjo atlikti jokių procesinių veiksmų, kaip ir prokuroras Rolandas Imbrasas, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nušalino nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-01-05144-19 organizavimo ir vadovavimo. Nepaisant to, anot A. V. gynėjo, nurodyti LKPB 3-osios valdybos tyrėjai ilgą laiką realizavo savo tapatybę neatskleidžiančius ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o prokuroras Rolandas Imbrasas – inicijavo šių veiksmų sankcionavimą teisme, duodavo leidimus liudytojui E. P. perduoti ikiteisminio tyrimo duomenis nuteistajam A. V. Apelianto vertinimu, nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai rodo jų asmeninį suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo baigtimi ir asmeninio tendencingumo buvimą (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojančiuose BPK 58, 59 straipsniuose pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Pagal teismų praktiką, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020 ir kt.; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reikalavimo būti nešališkam esmė analogiškai aiškintina ir kitiems baudžiamojo proceso dalyviams, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui.

33. Nagrinėjama baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-01-1-19133-2020-4, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19133-20) Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Imbraso 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu buvo atskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-1 9 (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabandos), siekiant greičiau ir išsamiau ištirti A. V. ir A. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba poveikiu (1 t., b. l. 1-2) ir tų pačių metų gruodžio 17 d. su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui. Abiem ikiteisminiams tyrimams vadovavo ir juos organizavo prokuroras Rolandas Imbrasas.

34. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi prokuroras Rolandas Imbrasas buvo nušalintas nuo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-05144-19 (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabandos), konstatavus, jog nors ir nėra nustatyta BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų prokuroro nušalinimo pagrindų, tačiau siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl prokuroro nešališkumo, ikiteisminiam tyrimui negali vadovauti asmuo, kurį galimai siekta neteisėtai paveikti. Šios aplinkybės gali sukelti abejonių pašaliniam stebėtojui (12 t., b. l. 174). Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad paminėtos aplinkybės pašaliniam stebėtojui gali sudaryti įspūdį, jog prokuroras dėl bandymo jį paveikti gali būti šališkas, kad jo veiksmai procese gali būti vertinami nevienareikšmiškai, tad nutarė, jog prokuroras Rolandas Imbrasas negali palaikyti kaltinimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kadangi jis nėra nešališkas objektyviąja prasme (14 t., b. l. 87-89).

35. Visų pirma, tai, kad prokuroras Rolandas Imbrasas buvo nušalintas pirmiausia nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabandos), o po to ir nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19133-20 (dėl prekybos poveikiu) savaime nedaro ikiteisminio tyrimo neteisėtu nuo pat tokio tyrimo pradžios. Juolab, kad ir joks neteisėtas poveikis prokurorui nebuvo padarytas, o kažkoks išskirtinis, nepagrįstas byloje surinktais duomenimis, asmeninis suinteresuotumas tyrimo baigtimi (kaip iš esmės deklaratyviai teigiama A. V. gynėjo apeliaciniame skunde) ar tendencingumas nenustatytas.

36. Taip pat pažymėtina, tai jog prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo procesines funkcijas ir jam keliamus reikalavimus. Prokuroras yra baudžiamojo proceso dalyvis, palaikantis valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, t. y. įrodinėjantis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas (BPK 42 straipsnis). Bylos duomenimis grindžiamas prokuroro įsitikinimas, kad kaltinamasis yra kaltas, ir pastangos įrodyti kaltinimą savaime negali būti pagrindas konstatuoti prokuroro šališkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017). Ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro funkcijos baudžiamajame procese ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį nušalinti. Vien tik subjektyvus proceso dalyvio manymas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai ar tai, kad jo netenkino prokuroro priimti procesiniai sprendimai, nesudaro pakankamo pagrindo prokuroro šališkumui konstatuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-489/2022). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad to paties asmens dalyvavimas kaip prokuroro keliuose baudžiamuosiuose procesuose dėl to paties asmens nerodo prokuroro šališkumo objektyviąja prasme (pavyzdžiui, su atitinkamais pakeitimais, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT 2001 m. birželio 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Craxi III prieš Italiją, peticijos Nr. 63226/00). Juolab, kad užduotį atlikti ikiteisminius tyrimus prokurorams paveda ne jie patys, o aukštesnieji prokurorai.

37. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka baudžiamojo proceso kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 straipsnio 1 dalis). Vienam iš ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikusiam pareigūnui – LKPB SONT 3-osios valdybos vyriausiajai tyrėjai J. S. A. J. buvo pareiškęs nušalinimą ikiteisminio tyrimo metu. Gavęs šį prašymą 2020 m. lapkričio 18 d. prokuroras Rolandas Imbrasas priėmė nutarimą, kuriuo A. J. prašymas dėl vyriausiosios tyrėjos J. S. nušalinimo nuo procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19133-20 atlikimo buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Kaip konstatuota šiame nutarime, nenustatyta, jog ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė J. S. turėtų asmeninį išankstinį nusistatymą prieš proceso dalyvius ar būtų buvusi tendencinga A. J. atžvilgiu, taigi nenustatytas tyrėjos šališkumas subjektyviąja prasme. Prokuroras pabrėžė, kad tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnės atliktus procesinius veiksmus ar kitokius procesinius sprendimus, kitas su šio ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias aplinkybes, kurios keltų abejones J. S. nešališkumu objektyviąja prasme. Aptariamame nutarime pažymėta, kad proceso dalyvių nesutikimas su ikiteisminio tyrimo subjektų atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais sprendimais yra realizuojamas per jų teisę apskųsti atliktų procesinių veiksmų (priimtų sprendimų) teisėtumą ir pagrįstumą. Proceso dalyviams taip pat suteikta teisė duoti parodymus, pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus, prašymus dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir pan. Nors nutarime pareiškėjui išaiškinta teisė BPK 63-64 straipsniuose nustatyta tvarka apskųsti nutarimą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, iš bylos medžiagos matyti, kad nurodyta teise A. J. nepasinaudojo (12 t., b. l. 181-182). Dėl kitų apeliaciniame skunde minimų LKPB pareigūnų – A. N. ir A. Š., šališkumo nušalinimas procese nebuvo pareikštas.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti 2020 m. lapkričio 18 d. prokuroro Rolando Imbraso nutarimui, kuriuo, prokurorui tuo metu nesant nušalintam nuo ikiteisminio tyrimo vadovavimo ir organizavimo, išnagrinėtas tyrėjai J. S. pareikštas nušalinimas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad prokuroras Rolandas Imbrasas savo įgaliojimus – organizuoti, kontroliuoti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (iki jo nušalinimo 2021 m. kovo 2 d.) vykdė teisėtai, kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai (įskaitant, bet neapsiribojant, tyrėjais J. S., A. N. ir A. Š.). Subjektyvus nuteistojo A. V. gynėjo vertinimas dėl šių pareigūnų asmeninio suinteresuotumo ikiteisminio tyrimo baigtimi ar asmeninio tendencingumo buvimo, kaip jau minėta, nėra pagrįstas jokiais kitais bylos duomenimis, taigi – deklaratyvus. Nagrinėjant šiuos argumentus ankstesnėse nutarties pastraipose nustatytos aplinkybės, kad nuteistajam A. V. teisė į gynybą buvo užtikrinta realiai, o ne formaliai, kontekste teisėjų kolegija vertina, jog teisėsaugos institucijų subjektai (ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikėsi nešališkumo reikalavimo.

39. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutarties dalyje pasisakė tik dėl teisėsaugos institucijų nešališkumo ir teisės vykdyti joms priskirtus įgaliojimus. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo jiems realizuojant savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmus bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 158 ir 159 straipsniai), šių veiksmų sankcionavimo, galimos nuteistojo A. V. provokacijos padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas plačiau bus pasisakyta aptariant vėlesnėse nutarties pastraipose.

Dėl kratos metu paimtų dokumentų pripažinimo įrodymais

41. Nuteistojo A. J. gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje duomenis – šio nuteistojo gyvenamosios vietos kratos metu rastas tarpusavyje susegtų 4 lapų su elektroninio pašto žinutės ekrano vaizdu, kuriuose matomos 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie M. Č. pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 nuotraukos, kopijas – pripažino įrodymais nepagrįstai, o juo labiau – nepagrįstai šiuos duomenis vertino, kaip pagrindžiančius nuteistojo kaltę. Iš A. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas ginčija aptariamų dokumentų, galimai susijusių su nuteistojo A. J. vykdyta advokato veikla, bei su šiais dokumentais susijusių įrodymų (aptariamo dokumento apžiūros protokolo ir kt.) atitikimą įrodymų leistinumo reikalavimams (BPK 20 straipsnio 4 dalis), argumentuojant, jog aptariamas dokumentas kratos metu buvo paimtas pažeidus Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą advokato profesinės veiklos garantiją – draudimą viešai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Be kita ko, apeliantas remiasi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties dėl leidimo atlikti kratą A. J. gyvenamojoje vietoje, darbo (advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“) patalpose ir automobilyje dalis leisti paimti kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, buvo panaikinta.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo A. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi leista daryti kratą A. J. gyvenamosios vietos, deklaruotos gyvenamosios vietos, advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ (nuteistojo darbo vietos) patalpose, taip pat nuteistojo A. J. naudojamame automobilyje „Volvo XC90“. Aptariamą kratą leista atlikti „<...> siekiant surasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, kompiuterius, fotonuotraukas, vaizdo įrašus, duomenų kaupiklius, užrašus, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumentų kopijas, grynuosius pinigus ir materialines vertybes, įgytas nusikalstamu būdu, kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti. <...>“ (9 t., b. l. 32-35). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties dalis dėl leidimo atlikti kratą A. J. gyvenamojoje, darbo vietose ir automobilyje yra teisėta ir pagrįsta (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos advokatų veiklos garantijos šiuo atveju pažeistos nebuvo). Tačiau taip pat konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui leidus teisėsaugos pareigūnams kratos metu paimti aiškiai neapibrėžtus (nekonkretizuotus) objektus – „kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti“, buvo pažeisti baudžiamojo proceso teisės reikalavimai. Atsižvelgus į tai, aptariama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties rezoliucinė dalis panaikinta. Kita nutarties dalis palikta nepakeista (9 t., b. l. 43-45).

43. Teisėjų kolegija sutinka su šioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje, kuria išsamiai išspręstas su nuteistuoju A. J. susijusių kratų teisėtumo klausimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, išdėstytais argumentais. Kaip suformuota kasacinio teismo praktikoje, informacija apie galimai rengiamą (pridėtina – ir daromą) nusikaltimą negali būti laikoma nei advokato ir jo kliento susitikimo duomenimis Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalies prasme, nei advokato profesine paslaptimi Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies prasme, nes šios įstatymo normos yra skirtos tik teisėtoms advokato veiklos garantijoms užtikrinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-144/2011). Priešingu atveju susiklostytų neleistina situacija, kuomet nusikalstamas veikas darantys advokatai galėtų prisidengti vykdomos profesinės veiklos teikiamomis garantijomis, siekdami apsaugoti su jų daromomis nusikalstamomis veikomis susijusius duomenis. Pagal to paties Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnis). Teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama. Tik pagal tokią sutartį, kurioje nurodyta konkreti veiklos sritis, dirbančio advokato ir jo kliento susižinojimą kontroliuoti draudžiama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2006, 2K-33-303/2018). Tuo tarpu jokios sutarties, patvirtinančios A. J. susitarimą su M. Č. ar jo artimaisiais, šis nuteistasis nepateikė.

44. Taigi, nuteistojo A. J. gyvenamojoje ir darbo vietoje bei automobilyje atliktos kratos nepažeidžia Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintų advokato veiklos garantijų, o kratų metu surinkti duomenys (įskaitant duomenis, susijusius su nuteistojo A. J. advokato veikla – tuo metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 sulaikyto įtariamojo M. Č. gynyba) pripažįstami leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Šie įrodymai, kaip nustatyta vėlesnėse šios nutarties pastraipose (80–83, 115 pastraipos), pagrindžia nuteistojo A. J. suinteresuotumą domėtis aptartu ikiteisminiu tyrimu ir siekti neteisėtai paveikti šį tyrimą atliekančius pareigūnus, taigi pagrindžia A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir provokacijos

45. Konstitucinė asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti. Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

46. Tačiau Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

47. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kiekvienas žmogus negali patirti jokių kitokių apribojimų, kaip tik įstatymo numatytųjų. Visuotinai pripažinta, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tvarką bei ribas. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt. (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).

48. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Leidimas atlikti slaptus tyrimo veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-285-976/2018). Siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK ar kituose įstatymuose, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų.

49. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju į LKPB SONT 2-osios valdybos 1-iojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją E. P. kreipėsi A. V. ir pasiūlė neteisėtą atlygį (5 000 Eur kyšį) už informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pateikimą. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informaciją žodžiu (ar raštu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-241-693/2015, 2K-162-303/2017). Taigi esant faktiniam pagrindui (E. P. nurodytoms aplinkybėms apie galimai neteisėtus A. V. veiksmus) bei siekiant gauti informacijos apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 sulaikytų asmenų bendrininkus, taip pat informacijos apie galimai daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225–228 straipsniuose, pagrįstai buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl atskirų procesinių prievartos priemonių sankcionavimo, tai yra, slaptiems tyrimo veiksmams atlikti gautas teisinis pagrindas, priimtos konkrečios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys:

49.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi leista tris mėnesius klausyti A. V. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, tai yra, sankcionuota procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 154 straipsnyje (1 t., b. l. 84–86). Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas vėliau buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. spalio 2 d. nutartimis (1 t., b. l. 101–103, 120–122);

49.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi sankcionuotas slaptas A. V. sekimas, tai yra, jo atžvilgiu pradėta taikyti procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 160 straipsnyje (1 t., b. l. 135–137). Jos terminas, vėlgi, buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. spalio 1 d. nutartimis (1 t., b. l. 177–179, 188, 189);

49.3. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi LKPB SONT vyriausiajam tyrėjui E. P., taip pat tyrėjams A. Š., A. N., leista atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės A. V. atžvilgiu, imituojant asmenį, kuris už piniginį atlygį gaus duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą bei šiuos duomenis už piniginį atlygį perduos A. V., tai yra, sankcionuota procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 158 straipsnyje (2 t., b. l. 14–16). šios procesinės prievartos terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. spalio 3 d. nutartimis (3 t., b. l. 66–68, 163–165);

49.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi minėtiems tyrėjams E. P., A. Š. ir A. N. taip pat leista atlikti A. V. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – prisijungti prie jo ir jo bendrininkų vykdomų ir rengiamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225, 226, 227, 228 straipsniuose, imituojant asmenis, galinčius gauti duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą, tyrimo dalyvius, užmegzti ryšius, vesti derybas su A. V. ir jo bendrininkais dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų, nuorašų ar išrašų (2 t., b. l. 21–24). Jos terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. spalio 3 d. nutartimis (3 t., b. l. 76–79, 174–177);

49.5. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi minėtiems tyrėjams E. P., A. Š. ir A. N. taip pat leista atlikti A. V. atžvilgiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 247 straipsnyje, imituojančius veiksmus (2 t., b. l. 33–36). Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. spalio 9 d. nutartimis (3 t., b. l. 88–91, 14–20);

49.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi buvo pratęstas procesinių prievartos priemonių, numatytų BPPK 158, 160 straipsniuose, taikymas (4 t., b. l. 39–44), o to paties teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pratęstas procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 159 straipsnyje, taikymas (4 t., b. l. 95–98).

50. Tiek A. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos, tiek A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliaciniuose skunduose teigiama, jog nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekantis E. P. provokavo nuteistąjį A. V. ir būtent dėl šios neteisėtos provokacijos nuteistasis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, be to, kaip pažymi A. V. gynėjas, tam tikrais atvejais pareigūnui E. P. nebuvo leista paimti pinigų (kyšio) BPK 159 straipsnio tvarka, šiuos veiksmus (kyšio paėmimą) jis atliko neteisėtai, neturėdamas atitinkamos ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos (10.37., 11.12.–11.25. pastraipos).

51. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Provokacijos sąvoka BPK nėra įtvirtinta, tačiau Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

52. Teismų praktikoje tikrinant, ar nebuvo panaudota provokacija, būtina nustatyti, ar nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (toliau – ir NVIV) atliekami prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, t. y. ar buvo prisijungta prie daromos nusikalstamos veikos; kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką; ar neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai atlikti iš esmės pasyviu būdu, t. y. ar asmuo, atliekantis NVIV pagal BPK (BPK 159 straipsnis), neskatino, neįtikinėjo ar kitokiais veiksmais nekurstė asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Provokacija konstatuojama, jei šių aplinkybių analizė leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008, joje nurodyta EŽTT praktika, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422-303/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-5-976/2020).

53. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017, 2K-269-697/2023).

54. Visi nuteistojo A. V. ir E. P. susitikimai, kurie buvo atitinkamai kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio 63–73 puslapiai). Atskirai neaptardama kiekvieno pokalbio turinio (atskirų nusikalstamų veikų aplinkybės bus aptartos vėliau šioje nutartyje) teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais, pasibaigusiais pinigų (kyšio) E. P. perdavimu, susitikimus su šiuo liudytoju inicijuodavo pats nuteistasis A. V. Tiek iš liudytojo E. P. parodymų, tiek iš šio ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų tyrimo veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės – pirmųjų užfiksuotų susitikimų (2019 m. balandžio 10 d.) su A. V., matyti, kad jokių aktyvių skatinančių, provokuojančių nusikalsti ar ribojančių nuteistojo veiksmų pasirinkimo laisvę veiksmų E. P. neatliko (2 t., b. l. 37-78). E. P. iš esmės veikė pasyviai, prisijungdamas prie nuteistojo inicijuotų neteisėtų veiksmų. Ir atvirkščiai, šių susitikimų metu aiškiai matyti būtent A. V. suinteresuotumas gauti (atliekant tarpininko vaidmenį) duomenų apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 sulaikytus asmenis, taip pat asmenis, kurių šiame tyrime ieškoma bei pasiryžimas už tokios informacijos gavimą sumokėti atlygį – 5 000 Eur. Minėtas A. V. suinteresuotumas vienokios ar kitokios informacijos apie šį ikiteisminį tyrimą gavimu, konkrečių (E. P. ir kitų LKPB pareigūnų) neteisėtų veiksmų atlikimu išliko ir kitų susitikimų metu (kuomet atitinkamai buvo tariamasi ir perduoti 900 Eur ir 8 000 Eur kyšiai). Taigi pagrindo kalbėti apie provokaciją šiuo atveju nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad užfiksuotų nuteistojo A. V. (susitikimų su E. P. metu) išsakytų frazių teisingumo, apeliantai iš esmės neginčija, kaip ir to, kad susitikimų metu buvo tartasi dėl poveikio ikiteisminio tyrimo pareigūnams, perduodant neteisėtą atlygį E. P.

Dėl nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti BPK 158, 159 straipsniuose numatyti veiksmai, turinio (rezoliucijos)

55. Dėl nuteistojo A. V. gynėjo skundų argumentų, neva ikiteisminio tyrimo teisėjas, sankcionuodamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus BPK 159 straipsnio pagrindu, neleido E. P. priimti kyšio iš A. V., teisėjų kolegija pažymi, jog leidimas priimti pinigus iš nuteistojo A. V. išties buvo nurodytas nutarties, priimtos BPK 158 straipsnio pagrindu, rezoliucinėje dalyje – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog E. P. leidžiama atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės A. V. atžvilgiu, imituojant asmenį, kuris už piniginį atlygį gaus duomenų apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą bei šiuos duomenis už piniginį atlygį perduos A. V. (2 t., b. l. 14–16). Visgi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tos pačios dienos nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo ir procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 159 straipsnyje, šio straipsnio pagrindu priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje atitinkamai nurodyta, jog E. P. leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus A. V. atžvilgiu – prisijungti prie jo ir jo bendrininkų vykdomų ir rengiamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225–228 straipsniuose (2 t., b. l. 21–24). Teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju leidimas atlikti neteisėtus veiksmus – priimti kyšį – išties turėjo būti nurodytas nutartyje, kuria sankcionuojami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Visgi šis procesinis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą pripažinti neleistinais duomenis, surinktus minėtų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių pagrindu. Nors neteisėti veiksmai – kyšio priėmimas – ir nebuvo nurodyti nutartyje, priimtoje BPK 159 straipsnio pagrindu, šios nutarties rezoliucinėje dalyje visgi nurodyti konkretūs BK straipsniais, kuriuose atsakomybė už tokius veiksmus yra numatyta (BK 225 straipsnis, 226 straipsnio 2, 4 dalys). Be to, praktikoje, sankcionuojant atskiras procesines prievartos priemones, BPK 158 straipsnyje numatyti pareigūnų veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės dažniausiai taikomi kartu su nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais, kurie sankcionuojami priimant nutartį BPK 159 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, dėl BPK 158 ir 159 straipsniuose numatytų veiksmų atlikimo dažnai priimama tik viena ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Šiuo atveju konkretūs veiksmai, kuriuos galėjo atlikti E. P. A. V. atžvilgiu, buvo nurodyti dvejose nutartyse, priimtose atitinkamai BPK 158 ir 159 straipsnių pagrindų. Įvertinus šias nutartis kartu, pagrindo pripažinti jų pagrindu surinktus duomenis kaip surinktus neteisėtai, teisėjų kolegijos vertinimu visgi nėra.

Dėl atskirų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų – dėl 5 000 Eur kyšio

56. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-165-976/2022). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-214-976/2023).

57. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Nacionalinėje teisėje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tuo tarpu, kaip rodo teismų praktika nagrinėjant korupcinio pobūdžio bylas, dažnai neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, siūlymas, pažadas, susitarimas duoti kyšį, kyšio davimas bei priėmimas) yra maskuojami, panaudojant neva teisėtą pretekstą, taip pat kyšininkavimo atvejais kaltininkams būdinga kalbėti gana aptakiai, konspiruotai, užuominomis, su nutylėjimais, pokalbiuose nurodant tik tiek konkretaus susitarimo detalių, kiek yra būtina pašnekovams suprasti vienas kitą bei sudarytų susitarimų esmę. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nurodytos kategorijos bylose ypatingai svarbu įrodymus vertinti ne tik ir ne tiek pavieniui, bet ir lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat atsižvelgti į įrodymų visumą.

58. Iš liudytojo E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo LKPB SONT 2-osios valdybos viršininkui (17 t., b. l. 53-54), kuriame liudytojas pranešė apie jam galimai daromą neteisėtą poveikį, t. y. A. V. siūlomą 5 000 Eur kyšį už tai, kad E. P. sužinotų, ar ikiteisminiame tyrime (kaip vėliau nustatyta, Nr. 01-1-05144-19), pareigūnai nevykdo su tiriama nusikalstama veika susijusių, besislapstančių asmenų, paieškos, taip pat iš paties liudytojo E. P. duotų (nuoseklių) parodymų matyti, kad A. V. pirmą kartą tiesioginį pasiūlymą bei pažadą duoti 5 000 Eur šiam liudytojui išreiškė jau pirmojo jų susitikimo, vykusio 2019 m. kovo 27 d., metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo A. V. parodymais paremta jo gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija (be kita ko, nepagrįsta jokiais kitais byloje surinktais įrodymais), kad 5 000 Eur sumą pirmasis įvardijo ne nuteistasis A. V., bet liudytojas E. P.. Kaip pagrįstai galima spręsti iš 2019 m. kovo 25 d. A. V. el. laiško E. P. turinio, liudytojas aplinkybės, kad jį bus bandoma neteisėtai paveikti prieš susitikdamas su A. V. negalėjo numatyti, kadangi nuteistojo A. V. el. laiško turinys buvo abstraktus – A. V. nurodė turintis „įdomios“ informacijos ir norintis susitikti su liudytoju papietauti (6 t., b. l. 144-147). Juolab, kad kaip matyti iš 2019 m. balandžio 10 d. šių asmenų rytinio susitikimo metu užfiksuoto pokalbio turinio, galimas neteisėto užmokesčio (kyšių) sumas aktyviai, netgi įkalbinėdamas liudytoją E. P., siūlė pats nuteistasis A. V.: „Na tai va viską sužinosi, penkis jis iš karto duos, viskas. <...>“, „Tu gali pažiūrėti ir po to mes dar dešimt paruošime“, „Ten jeigu toliau, tai jis pinigų turi. Galima bus jam paruošti dešimt, penkiolika...“ (2 t., b. l. 41, 43, 46), pažymėdamas, jog būtent informacijos užsakovas nurodo konkrečią 5 000 Eur sumą: „<...> Jis [užsakovas] sako – aš už tai galiu paduoti penkis. <...>“ (2 t., b. l. 53). Tuo tarpu liudytojas E. P. kalbėdamasis šia tema su nuteistuoju A. V. buvo gan pasyvus, tik palaikė pokalbį, pinigų neprašė, o siekė sužinoti tyrimui naudingos informacijos. Aptariamas kyšis 2019 m. balandžio 10 d. rytinio susitikimo metu žadėtas už informaciją apie ikiteisminio tyrimo numerį ir tris šiame ikiteisminiame tyrime suimtus asmenis, siekiant patikrinti, ar liudytojas E. P. iš tiesų turi prieigą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir/ar šį ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų: „Žinai, ko jis klausia? Jie jau iki manęs šį bei tą sužinojo. Juos ne kartą norėjo apgauti, ne „ne, jūsų neieško, šis bei tas“. Jis pasakė: „pasakyk man baudžiamosios bylos numerį ir pasakyk trijų žmonių pavardes, ką priėmė ir tuomet aš jau žinosiu, kad jūs realiai suprantate apie ką aš kalbu“. Viskas, daugiau jam nieko nereikia. Todėl, kad buvo tokių variantų, kai jam sakė, kad mes viską sužinojome, ne. Baudžiamosios bylos numerio nepasakė. Tiesiog norėjo apgauti. Jam nieko daugiau nereikia – bylos numerio ir trijų pavardžių, kuriuos priėmė. Ten tu matei kai buvo straipsnis?... Ten paprasčiausiai pasakė „tris“ – vienas iš jų baltarusis ir du mūsiškiai. Ir žmonės per šį triukšmą norėjo gauti pinigų. <...>“, „<...> Jis ir nori sutikrinti informaciją ar mes nemeluojame.“ (2 t., b. l. 39-40, 45). Liudytojas E. P. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė pirmojo susitikimo su A. V., įvykusio 2019 m. kovo 27 d., metu supratęs, apie kokį ikiteisminį tyrimą neteisėtai rinkti informaciją jo prašo nuteistasis A. V., kadangi iki šio susitikimo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sulaikyto didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos buvo girdėjęs viešojoje erdvėje, taip pat žinojo, jog nurodyto pobūdžio ikiteisminių tyrimų atlikimas priklauso LKPB, kurioje jis (E. P.) dirba, kompetencijai. Juolab, kad po šio pirmojo jų susitikimo A. V. į liudytojo E. P. darbui skirtą el. paštą atsiuntė žiniasklaidoje skelbiamo straipsnio nuorodą apie slaptos operacijos metu Lietuvos policijos sulaikytą rekordinį kiekį į Rusijos Federaciją gabentų narkotinių medžiagų (6 t., b. l. 145), leisdamas suprasti, jog domisi būtent šiuo ikiteisminiu tyrimu.

59. 2019 m. balandžio 10 d. vakare įvykusio susitikimo metu, pasitikslinęs su užsakovu dėl dominančios neskelbtinos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 informacijos apimties, nuteistasis A. V. nurodė liudytojui E. P., kad prašymas išlieka tas pats, tačiau užsiminė ir apie kitą išreikšto prašymo tikslą – nustatyti, ar nėra paskelbta paieška šiame ikiteisminiame tyrime nesulaikytiems asmenims: „Viskas, kas susiję šiuo momentu – jam reikia tik to, ko aš tavęs klausiau, bet jis sako, kad jeigu užsidirbs kapeikų, tai galima būtų... Dabar kažkokie du ar trys advokatai dirba dėl šio reikalo. Ir jeigu tu turi priėjimą prie žmonių, turi kažkokios geros informacijos, tai jie pasiruošę duoti pinigų (atsegti). Ta prasme jie, kurie turi bylą, jie nori dar kažką prispausti, tai yra jis dar ramiai vaikšto gatve, o jį norima suimti, tai čia galima konkrečiai užsidirbti pinigų, jie turi pinigų.“ (2 t., b. l. 65). Šio pokalbio metu liudytojui E. P. paklausus, ar prašoma informacija yra skirta patikrinti, ar jis turi prieigą prie ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, o vėliau jam (E. P.) galimai bus pateikti papildomi prašymai, susiję su aptariamu ikiteisminiu tyrimu ir poveikiu jį atliekantiems pareigūnams, A. V. atsako teigiamai („Na tu teisingame kelyje, supranti.“ (2 t., b. l. 68)). 2019 m. balandžio 10 d. vakarinio pokalbio metu, kaip ir ryte, nuteistasis A. V. neprašomas ir neprovokuojamas policijos pareigūno E. P., atliekančios veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės ir NVIV, kalba apie galima atlygį („Todėl dabar ir kaina nelabai didelė. Paskui jau interesas su trimis nuliais ir taip toliau. <...>“, „Po to tiesiog užtaisoma normali kaina... Jie norės sužinoti kas ir kaip... Aš taip suprantu po to, kai aš jiems atsakysiu į šį pirmą paklausimą, gali būti, kad jis pasakys tokia ir tokia pavardė.“, „Po to žiūrėsime, ką jie... tada skambiname... dešimt, penkiolika... ir paskui...“ (2 t., b. l. 68, 73)). To paties susitikimo metu nuteistasis A. V. nurodo liudytojui E. P. ir tai, kad ims mokestį už tarpininkavimo paslaugas: „<...> O dėl to, kad „nukirsti“ kapeiką, tai galima taip pat (drąsiai?). Sumos prasideda nuo 10 – 15 tūkstančių. Aš tau iš karto pasakysiu, kad aš, kaip tarpininkas, prašysiu 10%. Tai yra aš dešimt imu, tai aš savo tūkstantį pasiimu už kojas, likusius jums atiduodu. Kaip jūs ten dalinatės, man nesvarbu. Viskas.“ (2 t., b. l. 66).

60. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl kyšiui skirtos sumos nuteistasis A. V. ir liudytojas E. P. susitarė anksčiau, t. y. prieš 2019 m. balandžio 10 d. rytinį susitikimą, kaip ir nurodyta liudytojo E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime. 2019 m. balandžio 10 d. susitikimų (kaip vėliau bus aptarta – ir vėlesnių susitikimų) metu nuteistojo A. V. išreikšta iniciatyva aptarinėti kyšiui skirtas sumas, pabrėžiant, kad iš neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų galima nemažai užsidirbti, taip pat nustatant savo, kaip tarpininko tarp informacijos užsakovo ir liudytojo E. P., paslaugų kainą, paneigia nuteistojo A. V. parodymus, kad neva pareigūnas E. P. pirmasis pareikalavo 5 000 Eur kyšio. Kaip nustatyta anksčiau nutartyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo E. P. tarnybinio pranešimo teisėtumu ar jame nurodytos informacijos tikrumu, taip pat neturi pagrindo abejoti E. P. parodymais, atitinkančiais kitus bylos įrodymus – anksčiau išanalizuotą 2019 m. balandžio 10 d. pokalbių tarp liudytojo ir nuteistojo A. V., turinį.

61. Nuteistojo A. V. parodymai dėl to, kada ir kokio dydžio pirmą kartą jis priėmė kyšį, kuris turėjo būti perduotas policijos pareigūnui E. P. už informaciją apie ikiteisminio tyrimo numerį ir tris sulaikytus asmenis, taip pat koks asmuo jam perdavė šį kyšį baudžiamojo proceso metu keitėsi. Apklaustas įtariamuoju 2020 m. vasario 19 d. A. V. nurodė, kad 2019 metų balandžio pradžioje į jį kreipėsi svainis advokatas A. J., pažįstamo advokato prašymu teiraudamasis, ar jis (A. V.) turi pažinčių LKPB, kuriomis pasinaudojus būtų galima gauti duomenų apie LKPB atliekamą ikiteisminį tyrimą. A. V. pasakius, kad jis pažįsta LKPB dirbantį E. P., tą pačią ar kitą dieną A. J. atnešė A. V. popieriaus lapuką, ant kurio buvo užrašytas ikiteisminio tyrimo medžiagos numeris. Padavęs šį lapuką A. V., A. J. paprašė perduoti jį LKPB tyrėjui (E. P.), kad pastarasis sužinotų informaciją apie nurodytą ikiteisminį tyrimą atliekantį tyrėją ir ar su šiuo tyrėju būtų galima susitarti gauti duomenis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pasiteiraujant kiek tokia neteisėta paslauga kainuos. Šios apklausos metu A. V. neigė, kad A. J. jam (A. V.) būtų žadėjęs atlygį už įvardyto prašymo įvykdymą. Anot nuteistojo A. V., jam vėliau kelis kartus susitikus su E. P. pastarasis nurodė, kad žino, kuris tyrėjas kuruoja nurodytą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir kaip įrodymą gali atnešti pirmą ikiteisminio tyrimo medžiagos lapo kopiją („bylos pradėjimo dokumentą“). Šio 2019 m. balandžio mėn. vykusio susitikimu metu jie (A. V. ir E. P.) susitarė, kad už nurodyto dokumento kopiją E. P. bus sumokėti 4 000 Eur (nuteistasis negalėjo tiksliai įvardyti, kuris iš jų nurodė konkrečią kyšio sumą). Po pokalbio su E. P. tą pačią ar kitą dieną A. V. nurodė per programėlę „Telegram“ parašęs A. J., kad nori susitikti. Jiems susitikus A. V. perdavė A. J. E. P. nurodytą informaciją ir šios paslaugos kainą – 4 000 Eur, o A. J. tuomet nurodė, jog perduos šią informaciją pažįstamam advokatui, kuris teiravosi dėl ikiteisminio tyrimo. Kitą dieną A. J. per „Telegram“ programėlę A. V. parašė, kad nori susitikti. Susitikimo, kurio laiko ir vietos nuteistasis A. V. apklausos metu neatsiminė, metu A. J. pasakė, kad informacijos užsakovas – advokatas, sutinka mokėti nurodytą pinigų sumą už ikiteisminio tyrimo dokumento kopiją, ir perdavė (A. V.) baltą voką, kuriame buvo sutarta pinigų suma. Kokiomis kupiūromis buvo A. J. duoti grynieji pinigai nuteistasis A. V. aptariamos apklausos metu neatsiminė (10 t., b. l. 119-123). Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog šios (pirmosios) apklausos metu A. V. apie jokių kitų asmenų dalyvavimą savo papasakotuose veiksmuose (J. O., J. A., „V.“, „A.“ ar kita panašia pavarde) net neužsimena. Tuo tarpu jau kitą dieną, t. y. 2020 m. vasario 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. V. kaltu neprisipažino ir 2020 m. vasario 19 d. tyrėjai duotų parodymų nepatvirtino, nenurodydamas papildomų tokio sprendimo aplinkybių (pavyzdžiui, kaip teigė tolesnėje ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme eigoje – teisėsaugos institucijų pareigūnų spaudimo ar neva panaudoto smurto, kurių pasėkoje būtų priverstas 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu duoti melagingus parodymus) (10 t., b. l. 128-129).

62. 2020 m. kovo 5 d. paaiškinime nuteistasis A. V. nurodė, jog 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu davęs tikrovės neatitinkančius parodymus apie jo (A. V.) ir A. J. dalyvavimą nusikalstamose veikose. Pabrėžė, kad iš A. J. niekuomet nebuvo gavęs prašymo imtis neteisėtų veiksmų, siekiant sužinoti neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat niekuomet nėra davęs pinigų pareigūnams papirkti ar prašęs pinigų iš kitų asmenų šiam tikslui. A. V. nurodė, kad po sulaikymo buvo verčiamas LKPB pareigūnų duoti melagingus parodymus mainais už tai, kad jo nesuimtų ilgesniam laikui ir nenuteistų realia laisvės atėmimo bausme. Papildomai pažymėjo, kad domėtis nurodyto ikiteisminio tyrimo eiga jo (A. V.) paprašė pažįstamas J. O. iš Vilniaus (10 t., b. l. 136-137). Tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje apklausiamas įtariamuoju A. V. laikėsi pozicijos, kad informacijos užsakovu buvo būtent J. O., su kuriuo susipažino 2019 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje, kuomet (A. V.) lankėsi Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją R. B. Nurodė, kad tuomet jų (A. V. ir J. O.) keliai išsiskyrė, tačiau 2019 m. kovo mėn. netikėtai susitikus prie prekybos centro „Nordika“ J. O. paprašė A. V. per LKPB dirbantį pareigūną Edgarą (Požarickį) pasidomėti ikiteisminiu tyrimu – iš bloknoto išplėšė lapelį, ant kurio užrašė ikiteisminio tyrimo numerį. Kaip įrodymą, kad Edgaras (Požarickis) iš tiesų turi prieigą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, J. O. paprašė nufotografuoti ar atskenuoti pirmą ikiteisminio tyrimo medžiagos lapą. A. V. po šio susitikimo nurodė susisiekęs su E. P. tarnybiniu paštu, o vėliau paskambinęs pasiūlė susitikti. Pirmojo susitikimo, kuris įvyko 2019 m. balandžio mėnesį, arčiau vidurio, metu A. V. teigė nurodęs E. P., kad kreipiasi buvusio kelių policininko („keliuko“) J. O. prašymu, norėdamas pasidomėti vienu ikiteisminiu tyrimu. E. P., anot nuteistojo A. V., tuo metu nurodė, kad prašomos paslaugos kaina bus 5 000 Eur ir pažadėjo A. V. naudai perduoti 10 proc. nuo minėtos sumos. A. V. nurodė šią informaciją perdavęs J. O. ir pasiūlęs, kad pastarasis perduotų pinigus tuomet, kai E. P. surinks prašomą informaciją, tačiau J. O. paminėjo, kad dažnai išvyksta iš Vilniaus, tad nutarė pinigus A. V. perduoti to paties susitikimo metu. J. O. atskaičiavo 8 kupiūras po 500 Eur bei iš savo (J. O.) piniginės išsitraukė 6 kupiūras po 200 Eur, kurias sulenktas perdavė A. V., nurodydamas, kad perduoda 5 000 Eur, o papildomus 200 Eur – A. V. už pagalbą. Nuteistasis teigia šiuos pinigus paėmęs ir įsidėjęs į savo automobilio daiktadėžę, kurioje juos ir vežiojo (10 t., b. l. 138-143). Tuo tarpu nors apklausiamas teisme A. V. laikėsi pozicijos, kad 5 200 Eur ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis kupiūromis gavo iš J. A. (anksčiau įvardyto kaip J. O.), tačiau nurodė dar kitą pinigų gavimo datą – (2019 m.) kovo 28 d., pažymėdamas, kad šiuos kyšiui skirtus pinigus vežiojosi automobilyje iki pat juos atiduodamas policijos pareigūnui E. P.

63. Tuo tarpu, kaip galima spręsti iš 2019 m. balandžio 10 d. rytinio susitikimo tarp nuteistojo A. V. ir E. P. metu vykusio pokalbio turinio, šio susitikimo metu A. V. pinigų dar neturėjo, kadangi nurodė liudytojui E. P., kad užsakovas pažadėjo perduoti pinigus tuomet, kai E. P. perduos užsakovą dominančią informaciją (A. V.: „Jis pasakė – kai tik tu man tai pasakysi, per valandą aš atvešiu tau pinigus“ (2 t., b. l. 53), ši aplinkybė minima ir liudytojo E. P. 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime aprašant ankstesnį, t. y. 2019 m. kovo 27 d., liudytojo ir A. V. susitikimą (17 t., b. l. 53-54)). Nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde minima 2019 m. balandžio 10 d. rytinio susitikimo metu A. V. išsakyta fraze „Aš net kapeikas atiduoti... kur? Darbe? Arba...“ (2 t., b. l. 54), įvertinant ją ir kitų ištirtų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, siekta susitarti, kurioje vietoje įvyks sutartų pinigų perdavimas ateityje, o ne tai, jog A. V. kyšiui skirtus pinigus turėjo jau 2019 m. balandžio 10 d. ryte.

64. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 10 d. slaptai, nuo 9 val. iki 21.30 val., sekant A. V. nustatyta, jog po rytinio susitikimo su liudytoju E. P. šis nuteistasis 14.30 val. atvažiavo pas A. J. į namus, o 16 val. iš jų išvyko kartu su A. J. dukra, kurią nuvežė į šokių būrelį. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis A. V. laikėsi pozicijos, jog 2019 m. balandžio 10 d. A. J. namuose apsilankė savo sesers (nuteistojo A. J. sutuoktinės) prašymu nuvežti jų (A. J. ir jo sutuoktinės) dukterį į šokių būrelį, ką patvirtina slapto sekimo metu gauti duomenys (1 t., b. l. 138-143). Nuteistasis A. V. papildomai pažymėjo, jog atvažiavęs į savo sesers ir jos sutuoktinio (A. J.) namus nustebo, kad kieme stovi du automobiliai, tačiau sesuo paaiškino, kad A. J. yra darbe, o į darbą išvažiavo paspirtuku. Aplinkybę, kad nurodytu metu namo, kuriame gyvena nuteistasis A. J., kieme stovėjo automobilis „Volvo XC90“ (automobilio valdytojas – A. J.), patvirtina ir slapto sekimo protokolo duomenys (1 t., b. l. 138-143). Apklausta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytoja J. J. patvirtino, kad šiltuoju metu laiku jos sutuoktinis A. J. kartais į darbą važinėja paspirtuku.

65. Kaip užfiksuota slapto sekimo protokole, aptariamu laikotarpiu nuteistasis A. V. be to, kad lankėsi kito nuteistojo – A. J., gyvenamoje vietoje, su jokiais kitais asmenimis, galėjusiais perduoti kyšiui skirtus pinigus, susitikęs nebuvo (1 t., b. l. 138-143). Tačiau po apsilankymo nuteistojo A. J. namuose 2019 m. balandžio 10 d., nuteistojo A. V. ir liudytojo E. P. vakarinio susitikimo tą pačią dieną metu, A. V. jau nurodo E. P.: „Aš dabar prie savęs... man jau padavė už tą pirmą ir iš principo galiu tau dabar paduoti...“, „<...> Aš va iš karto turiu... <...>“ (2 t., b. l. 65-66), kas leidžia teigti, jog kyšiui skirtus pinigus A. V. gavo būtent 2019 m. balandžio 10 d., tarp 11.21 val. ir 20.37 val. (laikotarpis tarp A. V. ir E. P. susitikimų). Tai, kad pinigus – 5 000 Eur, skirtus perduoti E. P., nuteistasis A. V. gavo būtent 2019 m. balandžio 10 d., patvirtina ir vėlesnio, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., susitikimo metu A. V. išsakytas teiginys, kad pinigai jam (A. V.) buvo perduoti trečiadienį (2019 m. balandžio 10 d., kuomet A. V. lankėsi A. J. namuose, buvo trečiadienis): „Pats pirmas pokalbis buvo, kad duoda penketuką kad išspręsčiau klausimą ir už mano kojas jis dar turi tūkstantį duoti. Gavosi, kad jis mane lyg „prametė“, nes labai ilgai... Trečiadienį aš jau paėmiau, na tuos popierius [pinigus]“ (2019 m. birželio 14 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, 2 t., b. l. 101).

66. Taigi, kaip matyti iš slapto sekimo ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautų duomenų, užfiksuotų šių veiksmų atlikimo protokoluose, 2019 m. balandžio 10 d. rytinio susitikimo metu nuteistasis A. V. 5 000 Eur dar neturėjo, nurodydamas, kad šiuos pinigus informacijos užsakovas jam perduos tuomet, kai E. P. pateiks prašytą informaciją apie ikiteisminio tyrimo numerį ir tris sulaikytus asmenis. Po susitikimo su šiuo liudytoju A. V. nuvyko į nuteistojo A. J. gyvenamą vietą. Objektyviais bylos duomenimis patvirtinti ar paneigti, kad A. J. tuo metu buvo namuose byloje nėra galima. Tačiau, kaip matyti iš 2019 m. balandžio 10 d. vakarinio susitikimo metu įvykusio pokalbio su liudytoju E. P., nuteistasis A. V. liudytojui jau pasiūlė perduoti pinigus, pabrėždamas, kad pinigai jam buvo perduoti. Tuo tarpu su jokiais kitais asmenimis (galėjusiais perduoti jam (A. V.) pinigus), šis nuteistasis 2019 m. balandžio 10 d., kaip jau minėta, susitikęs nebuvo. Taigi, išanalizuotos aplinkybės paneigia nuteistojo A. V. parodymus, duotus Vilniaus apygardos teisme, kad informacijos užsakovas (neva J. A.) 5 000 Eur jam perdavė dar 2019 m. kovo 28 d.

67. Be kita ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad 2019 m. balandžio 10 d. rytinį susitikimą inicijavo liudytojas E. P., o ne nuteistasis A. V. Kaip matyti tiek iš prie 2019 m. birželio 13 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo pridėto susirašinėjimo (2 t., b. l. 75), tiek apžiūrėjus nuteistojo A. V. mobiliojo ryšio telefone išlikusias žinutes (8 t., b. l. 76-77), galima daryti išvadą, jog žinutę, kad tuo metu buvo „La crepe“ restorane, liudytojui išsiuntė būtent nuteistasis. Tuo tarpu liudytojas E. P. atrašė, kad bus vietoje už 10 min. (Įspūdis, jog žinutę susitikti išsiuntė E. P. galėjo atsirasti dėl to, kad žinutės surašytos atvirkštine tvarka, tai yra nuo vėliausios pagal išsiuntimo laiką iki anksčiausios (8 t., b. l. 76-77)).

68. 2019 m. balandžio 18 d. nuteistojo A. V. iniciatyva (nuo 14.39 val. iki 15.11 val.) įvyko dar vienas susitikimas su LKPB pareigūnu E. P. (susitikimo pretekstas – grąžinti 2019 m. balandžio 10 d. pietų metu susidariusią skolą liudytojui (2 t., b. l. 98)). Susitikimo metu liudytojui E. P. nurodžius, kad jis sužinojo A. V. prašytą informaciją, nuteistasis paaiškino pasiimsiantis didesnę nei anksčiau tartasi sumą už tarpininkavimą: „Tai yra, 4 aš duodu tau už numerį [ikiteisminio tyrimo numerį] ir už tai ką jie „priėmė“ (suėmė?). Šioje įprastoje stadijoje jis turėtų man dar stuką paduoti, bet jis jau nušoko ir sako „aš tau padaviau 5 ir jūs ten jau patys aiškinkitės“. Supranti kaip?“ (2 t., b. l. 100). Taip pasakęs A. V. perdavė liudytojui E. P. baltos spalvos voką su pinigais – 8 kupiūromis po 500 Eur (iš viso 4 000 Eur). Mainais į pinigus liudytojas A. V. perdavė sulankstytą baltos spalvos A4 formato popieriaus lapą, kuriame buvo atspausdintas ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-05144-19 dokumentas – 2019 m. vasario 6 d. pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 (2 t., b. l. 97-113, 116-121, 122-125). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. V. pripažino, kad perdavė 4 000 Eur E. P. už šio liudytojo jam perduotą ikiteisminio tyrimo dokumentą, sau pasilikdamas 1 000 Eur už suteiktas tarpininkavimo tarp informacijos užsakovo (kaip teigė – J. A.) ir E. P. paslaugas. Aptariamo susitikimo su liudytoju E. P. tolesnėje eigoje A. V. nurodė susisieksiantis su informacijos užsakovu ir sužinosiantis dėl tolesnio veiksmų plano, t. y. tolesnių neteisėtų prašymų pobūdžio („Dabar aš konkrečiai važiuosiu ir jis jau matys, kad aš konkrečiai kažką žinau. Tikriausiai konkrečiai pasakys kokie tolimesni veiksmai. <...>“, „Po išeiginių aš dabar susieksiu ir konkrečiai žinosiu kokie toliau veiksmai“ (2 t., b. l. 104, 111)).

69. Iš karto po 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo su policijos pareigūnu E. P., 15.38 val. nuteistasis A. V. grįžo namo, o netrukus – 16.20 val., prie šio nuteistojo gyvenamosios vietos automobiliu „Volvo XC90“ privažiavo kitas nuteistasis – A. J. Kaip matyti iš slapto A. V. sekimo metu užfiksuotų duomenų, susitikęs su A. J., nuteistasis A. V. ištiesė ranką, kurioje matėsi baltos spalvos popierius ir perdavė šį popieriaus lapą A. J. Pastarasis gautą popieriaus lapą įsikišo į kelnių kišenę. Po kurio laiko A. J. iš savo automobilio pasiėmė nenustatytą daiktą ir perdavė jį A. V. Pastarasis įsikišo šį daiktą į kelnių kišenę. Netrukus po to nuteistieji išsiskyrė (1 t., b. l. 144-152). Apklausiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šie nuteistieji paaiškino, kad aptariamo susitikimo metu A. V. perdavė A. J. iš Baltarusijos Respublikos atvežtus vaistus (vieną tabletę), skirtus tuo metu sirgusiems A. J. vaikams (vaikui), su ant lapelio užrašytu moters, prekiaujančios šiais vaistais Kalvarijų turguje, kontaktiniais duomenimis, o A. J. perdavė A. V. sodybos, kurią A. V. padeda administruoti, priklausančios A. V. motinai, raktus, 10 Eur už perduotus vaistus ir popieriaus lapelį, ant kurio buvo užrašytas A. V. šeimai patikusio torto bei kepyklos pavadinimas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. vykusiame teisiamajame posėdyje apklausiamas apie tai, kokiomis aplinkybėmis informacijos užsakovui perdavė iš liudytojo E. P. gautą neskelbtiną ikiteisminio tyrimo dokumentą, A. V. nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d., grįžęs namo po susitikimo su nuteistuoju A. J., telefonu susisiekė su J. A., pasiūlydamas nufotografuoti iš liudytojo E. P. gautą 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, tačiau pastarasis nurodė saugumo sumetimais nieko nefotografuoti, aprašyti dokumento esmę, o patį dokumentą – sunaikinti. Nuteistasis nurodė šiuos informacijos užsakovo reikalavimus įvykdęs – tos pačios dienos vėlų vakarą, apie 22-22.30 val. nuvažiavęs apie 300 metrų nuo savo namų ir sudeginęs liudytojo E. P. perduotą ikiteisminio tyrimo dokumentą.

70. Tačiau 2019 m. balandžio 18 d., t. y. dar tą pačią dieną, po susitikimo su E. P. ir vėliau – kitu nuteistuoju, 21.25 val. A. V. per „Viber“ programėlę išsiuntė policijos pareigūnui E. P. žinutę su kvietimu susitikti po švenčių (kaip galima spręsti iš susitikimo datos – po Šv. Velykų): „Gražu po švenčiu vėl kviečiu papietauti“ (2 t., b. l. 113, 115). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, susitarimas susitikti papietauti, išgerti arbatos arba kavos, nuteistojo A. V. ir liudytojo E. P. bendravime buvo įprastas, naudotas kaip konspiratyvus kvietimas susitikti, siekiant užmaskuoti tikrąjį susitikimų tikslą (neteisėtai paveikti policijos pareigūną E. P. ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius tyrėjus) bei reikšdavo, kad A. V. arba E. P. sužinojo naujos informacijos. Aptariamos konspiracijos kontekste, A. V. žinutė liudytojui su kvietimu susitikti po švenčių leidžia spręsti, kad po 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo su policijos pareigūnu E. P. iki vakarinės – 21.25 val. žinutės šiam asmeniui išsiuntimo, nuteistasis A. V. buvo susisiekęs (susitikęs arba kitokiu būdu bendravęs) su informacijos užsakovu, su kuriuo, suderinęs kokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą dar reikia, vėl buvo pasiruošęs susitikti su liudytoju E. P. Tačiau kaip nustatyta, po 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo su E. P., kurio metu A. V. gavo 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, nuteistasis A. V. buvo susitikęs tik su vienu asmeniu – nuteistuoju A. J., su juo bendravo ir perdavė (A. J.) baltos spalvos popieriaus lapą. Po susitikimo su A. J. toliau tą dieną slaptai sekamas (iki parašant žinutę liudytojui E. P.) nuteistasis A. V. nepasišalino iš savo gyvenamosios vietos. A. V. susitikimai su kitais asmenimis taip pat nebuvo fiksuoti (1 t., b. l. 144-152).

71. Kaip minėta anksčiau, nors pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju A. V. teigė, kad informacijos užsakovu buvo jo svainis A. J., vėliau (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme) šis nuteistasis poziciją pakeitė, nurodydamas, kad informacijos užsakovu buvo ne A. J., o kitas asmuo. Visgi nuteistojo parodymai teisme, lyginant juos su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (po 2020 m. vasario 19 d.), ne kartą kito, jie prieštarauja kitiems objektyviems ir nekeliantiems abejonių įrodymams. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaip informacijos užsakovu įvardytas J. O. nuteistajam A. V. duodant parodymus pirmosios instancijos teisme jau nurodomas kaip J. A., t. y. pakeičiant informacijos užsakovo pavardę. Taip pat, nors duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. V. teigė, kad su šiuo asmeniu (J. O.) susipažino 2019 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje, kuomet lankėsi Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją, tačiau, kaip jam pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODROS) išrašą (7 t., b. l. 111) kad nurodytu laikotarpiu nuteistasis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje nurodytu laikotarpiu nesilankė, pradėjo aiškinti, jog su J. A. susipažino 2018 m. lapkričio 20 d.

72. Nuteistojo A. V. parodymai baudžiamojo proceso metu keitėsi ir dėl aplinkybių, kokią informaciją apie dominantį ikiteisminį tyrimą jam buvo pateikęs informacijos užsakovas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje A. V. nurodė, kad A. J. atnešė jam popieriaus lapelį, ant kurio buvo užrašytas ikiteisminio tyrimo numeris ir padavęs šį lapelį paprašė perduoti jį LKPB tyrėjui (E. P.) (10 t., b. l. 128-129). Tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje, nors ir nurodęs kitą informacijos užsakovą (J. O.), nuteistasis A. V. laikėsi pozicijos, kad šis informacijos užsakovas paprašė jo (A. V.) per LKPB dirbantį pareigūną E. P. pasidomėti ikiteisminiu tyrimu, o šio tyrimo numerį užrašė ant lapelio (10 t., b. l. 138-143). Tačiau apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. tokios aplinkybės jau nebenurodė – teigė, kad J. A. domino ikiteisminis tyrimas dėl tuo metu neseniai sulaikytos sunkvežimyje rastos siuntos su „tūkstančiais kilogramų“ hašišo, o pats J. A. nurodė, kad jeigu E. P. iš tiesų turi prieigą prie aptariamo ikiteisminio tyrimo, žinos ir šio ikiteisminio tyrimo numerį. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo numerio policijos pareigūnui E. P. (užrašyto ant lapelio ar kitokiu būdu) pirmųjų susitikimų metu (2019 m. kovo ir balandžio mėn.) neperdavė. Priešingai – A. V. pats prašė E. P. nurodyti ikiteisminio tyrimo numerį ir trijų sulaikytų asmenų tapatybes, taip tikrindamas šio liudytojo galimybes susipažinti su aptariamo ikiteisminio tyrimo medžiaga (asmeniškai ar per kitus asmenis) ir/ar paveikti šį ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.

73. Šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo eigoje skyrėsi ir nuteistojo A. V. parodymai dėl bendravimo su informacijos užsakovu būdo. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. iš pradžių teigė su nuteistuoju A. J. bendravęs mobiliąja programėle „Telegram“ savo „Iphone“ telefone (10 t., b. l. 119-123). Tuo tarpu 2020 m. kovo 5 d. trumpuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažinęs, jog pastarieji parodymai buvo melagingi, nuteistasis A. V. nurodė galintis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyti vietą, kurioje yra laikomas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo naudodamasis bendraudavo su informacijos užsakovu J. O. (10 t., b. l. 136-137). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 17 d. A. V. nurodė, kad šį mobiliojo ryšio telefoną jam susitikus prie prekybos centro „Nordika“ perdavė pats J. O., nurodęs, kad tai nėra paprastas telefonas (paaiškino, kad naudojamas be SIM kortelės ir yra susietas tik su jo (J. O.) telefonu), tokio telefono paprastai nenusipirksi, tad jį reikia saugoti. Šiame telefone buvo įdiegta bendravimo programėlė „Sky“, kurioje susirašinėjimai dingsta per vieną-dvi dienas ir neatsistato. Nuteistojo teigimu, J. O. nurodė jam (A. V.) bendrauti tik šiuo telefonu, tačiau telefono kartu su savimi nesinešioti – pasiūlė paslėpti šį telefoną netoli vieno iš jų susitikimų vietos po statybiniu vagonėliu, o prireikus atvažiuoti, pasiimti telefono aparatą, vėliau jį grąžinant į vietą (10 t., b. l. 138-143). Tačiau šie nuteistojo A. V. parodymai apie bendravimo su informacijos užsakovu (neva J. O.) būdą taip pat neatitinka objektyvių bylos duomenų. Remiantis byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. V. negalėjo bendrauti su asmeniu vardu J. O. ar bet kokiu kitu asmeniu (A. ir kt.), gauti nurodymus, teikti informaciją bei tartis dėl susitikimų naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Google Pixel 3a“ dėl kelių priežasčių: laikotarpiu nuo 2019 metų kovo vidurio iki 2019 metų gegužės 15 d. – nes toks mobiliojo ryšio telefonas dar nebuvo išleistas į apyvartą ir telefono nebuvo prekyboje; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. vasario 18 d. – nes mobiliojo ryšio telefono aparate įdėta SIM kortelė nebuvo aktyvi, o šifruoto elektroninio ryšio programos „Sky“ naudojimui būtinas interneto ryšys; laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. kovo 10 d. – šiuo laikotarpiu A. V. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (8 t., b. l. 190-193). Susipažinęs su tokiais įrodymais, nuteistasis A. V. parodymus pakeitė. Teigė, kad susitikimo su J. O. prie prekybos centro „Nordika“ metu pastarasis nurodė, kad perduotą telefoną reikia kartais atnaujinti, o telefono neatnaujinus ryšis nutrūksta visiškai. Pranešimas apie atnaujinimą, nuteistojo teigimu, telefone pasirodė 2019 m. rugpjūčio pabaigoje. J. O. pavedimu asmuo „V.“, (susitikęs su A. V.), paėmė šį telefoną atnaujinimui ir mainais perdavė nuteistajam labai panašų. A. V. teigimu, šiame naujame telefone pranešimas apie reikalingus atnaujinimus vėliau (2020 m. vasario 8-9 d.) taip pat pasirodė. Šį kartą nuteistasis nurodė susitikęs su pačiu J. O., kuris paaiškino neturintis pakaitinio telefono, kurį galėtų (A. V.) perduoti, tačiau nenorėdamas likti be ryšio priemonės, pats nuteistasis A. V. teigia perdavęs užsakovui J. O. savo motinos telefoną, kurį mama anksčiau buvo perdavusi, kad jis perkeltų saugomus duomenis į naują telefoną. Anot A. V., buvo sutarta, kad J. O., naudodamasis perduotame nuteistojo motinos telefone, „Telegram“ programėlėje, sukurta paskyra „M.“, palaikys ryšį su A. V. (nors ir šiuo atveju įžvelgiamas A. V. parodymų prieštaringumas – ikiteisminio tyrimo metu A. V. teigė, kad naudodamasis „M.“ paskyra susirašinėjo pats su savimi, norėdamas parodyti susirašinėjimus liudytojui E. P., tačiau laikydamasis J. O. nurodymo nesivežioti telefono į susitikimus (10 t., b. l. 138-143)). Tuo tarpu vėliau (2020 m. vasario 12 d.) J. A. (jau ne O.) jam (A. V.) atidavė telefoną, pažymėdamas, kad nepavykus tinkamai jo atnaujinti, telefonas nuo šiol veikia naudojantis „Wi-Fi“ ryšiu. Tačiau šios aplinkybės skiriasi nuo vieno iš susitikimų su liudytoju E. P. metu nuteistojo A. V. išsakyto teiginio, kad su informacijos užsakovu „A.“ jis (A. V.) bendrauja naudodamas planšetinį kompiuterį, kurį nuvažiavus į saugią vietą jam perduodavo tarpininkas „V.“ (2 t., b. l. 71). Taigi, kaip matyti iš aptartų parodymų, nuteistojo A. V. nurodomos aplinkybės dėl to, kokiu būdu bei kokiomis ryšio priemonėmis jis bendraudavo su informacijos užsakovu, šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo eigoje keitėsi, savo parodymus nuteistajam derinant (pritaikant) prie objektyviais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių.

74. Nuteistojo A. V. komunikaciją per neva J. A. perduotą telefoną paneigia ir 2019 m. balandžio 30 d. susitikimo metu (A. V.) išsakyti teiginiai. Viena vertus, nuteistasis paprašo liudytojo E. P. pasidomėti, ar įmanoma „palydovinį“ telefoną, kuriuo ikiteisminiame tyrime tuo metu besislapstę asmenys bendravo tarpusavyje, įsilaužti, nuskaityti šiame telefone esančią informaciją, mini, kad yra keli telefonai (vienas, kuris būtų perduotas patikrinimui, kitas – atsarginis), kita vertus – nurodo pats su „Ž.“ (J. A.) bendraujantis ne nurodyta ryšio priemone (E. P.: „Reiškėsi tu visą laiką bendrauji su tuo [užsakovu]?“ A. V.: „Taip, be telefonų šitų, dėl manęs viskas švaru, žinai. Iž manęs tikrai niekas neišlis“ (2 t., b. l. 139); A. V.: „<...> Jie [besislapstantys asmenys] bendrauja su šiais telefonais, kuriuos jis nori patikrinti.“ (2 t., b. l. 140)). Tuo tarpu 2019 m. birželio 18 d. susitikimo metu nuteistasis A. V. liudytojui E. P. nurodo dar kitą bendravimo su informacijos užsakovu būdą – kad nuvažiavęs į sodybą gyvai susitiko su dviem asmenimis, kaip galima spręsti J. A. ir jo patikėtiniu (3 t., b. l. 40).

75. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. galiausiai išreiškė abejonę, kad J. A. jam (A. V.) galėjo nurodyti netikrą savo tapatybę (iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Dabar aš įsitikinęs, kad ir tas J. yra ne J., ta prasme, jo paso nemačiau.“), kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tokiu atveju taptų nelogiškas 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. (rytinio) susitikimų su liudytoju E. P. metu išreikštas prašymas išsiaiškinti, ar nėra paskelbta J. A. paieška (2 t., b. l. 41, 42). Kaip jau aptarta, iš 2019 m. balandžio 10 d. vykusių dviejų užfiksuotų pokalbių tarp A. V. ir liudytojo E. P. turinio galima spręsti, kad šiuo prašymu nuteistasis A. V. siekė ne įsitikinti, ar yra paskelbta J. A. paieška, o patikrinti, ar liudytojas E. P. iš tiesų turi prieigą prie aptariamo ikiteisminio tyrimo medžiagos bei šį ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, ar neapgaus.

76. Duodamas parodymus teisme A. V. jau nurodė ir su J. A. susijusį (galimai kartu veikusį) dar vieną asmenį „V. A.“, pasakydamas keletą šio asmens vardo, pavardės bei pravardžių versijų – „C.“, „C.“, „A.“, „V.“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. balandžio 10 d. ryte tarp A. V. ir E. P. vykusio susitikimo metu nuteistasis A. V. pareigūnui E. P. pavedimo neteisėtai gauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo duomenis iniciatoriais iš tiesų minėjo asmenims pavardėmis (J.) A. ir A. Tačiau E. P. bandant sužinoti daugiau informacijos apie nurodytus asmenis, A. V. to paties susitikimo metu tapo nenuoseklus. Pavyzdžiui, paklaustas apie informacijos užsakovą A. V. nurodo A. pavardę, tačiau E. P. pasakius, kad anksčiau buvo minėta kita pavardė, nuteistasis A. V. nurodo, kad yra du asmenys (E. P.: „Aš galvoju, kaip tu praėjusį kartą sakei, kad yra va šitas va vienas, kokia ten jo pavardė?“ A. V.: „A.“ E. P.: „Ne, tu sakei A.“ A. V.: „A. – tai tas, kuris kalbėjo su manimi. Taip – tai A.“ E. P.: „O kas A?“ A. V.: „Taip, dar yra A. Jis net pats pavardžių nesako.“ (2 t., b. l. 40-41)). E. P. paklausus, kuris iš jų (A. ar A.) slepiasi, A. V. nurodo, kad slepiasi A., tačiau paklausus, ar A. nesislepia, A. V. jau nurodo, kad jis „taip pat kažkur pabėgęs“. Bandant pasitikslinti, ar būtent A. yra pasislėpęs Anglijoje ir ar A. V. su A. bendrauja asmeniškai, ar per kitą asmenį (tarpininką), nuteistasis A. V. nukreipia pokalbį, pakartodamas, ko prašo su juo kalbėjęs A. (2 t., b. l. 49, 52-53). Vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 10 d. vakare vykusio susitikimo metu, A. V. jau nurodo ir kitą asmenį, t. y. minėtą, neva pinigus perdavusį tarpininką vardu „V.“ (E. P.: „O kas tas tarpininkas pasakysi?“ A. V.: „Su kuriuo aš šiandien buvau susitikęs? Tai V... ten apskritai... jis ne iš sistemos... ne žulikas... jis tiesiog to žmogaus patikėtinis.“) (2 t., b. l. 66, 71). Taigi, iš pokalbių tarp E. P. ir nuteistojo A. V. konteksto galima suprasti, jog „V.“, J. A. ir asmuo pavarde A. yra skirtingi asmenys, o „V.“ neva yra tik tarpininku tarp nuteistojo A. V. ir informacijos užsakovų. Aplinkybę, jog pokalbių metu nuteistasis A. V. asmenis „V.“ ir „A.“ išskyrė ne kaip vieną ir tą patį asmenį, o kaip skirtingus asmenis, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausiamas kaip liudytojas (6 t., b. l. 136-143), tarnybiniame pranešime (7 t., b. l. 121-124) bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole (2 t., b. l. 37-78)), tiek teisme patvirtino ir pats liudytojas E. P.

77. Tai, kad nuteistojo A. V. nurodyti asmenys, kurių prašymu nuteistasis teigė veikęs, arba kurie buvo susiję su informacijos užsakovu, realybėje neegzistuoja, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauti atliktos šių asmenų paieškos rezultatai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į įvairias įstaigas – Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat užsakovų tapatybė tikrinta Lietuvos policijos naudojamose duomenų bazėse, siekiant išsiaiškinti, ar asmenys J. O./J. O./J. O. ar kita panašia pavarde, asmuo pavarde „A.“, asmuo vardu „V.“ egzistuoja, tačiau pirmasis asmuo (J. O./J. O./J. O.) pagal nuteistojo A. V. nurodytus požymius (buvęs kelių policijos pareigūnas, į pensiją išėjęs 2010 m., gyvenantis netoli Vilniaus, važiuojant Ukmergės link, turintis du paauglius vaikus, anksčiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę), net ir ieškant šio asmens su galima paklaida nurodytuose duomenyse, nebuvo rastas. Asmenų „A.“ ir „V.“ nepavyko identifikuoti, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. V. nepateikė papildomos šiuos asmenis charakterizuojančios informacijos, o asmenų su nurodytais pavarde ir vardu Lietuvos Respublikoje yra registruota labai daug (7 t., b. l. 121-124).

78. Įvertinusi tarp nuteistojo A. V. ir liudytojo E. P. vykusių pokalbių turinį, palyginusi šiuos duomenis su kitais byloje surinktais įrodymais, atsižvelgusi į nuteistojo A. V. konspiratyvų bendravimo pobūdį, teisėjų kolegija vertina, kad asmenį J. O. (J. O., J. A. ar kita panašia pavarde), asmenį pavardę „A.“, asmenį vardu „V.“, asmenį V. A. (ar kitu panašiu vardu bei pavarde) nuteistasis A. V., bendraudamas su liudytoju E. P. ir duodamas parodymus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, išgalvojo konspiraciniais tikslais, t. y. siekdamas neišduoti asmens, iš kurio gaudavo neteisėtus pavedimus mainais už atlygį, taip pat siekdamas suklaidinti E. P., o vėliau – ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą. Aptarti prieštaringi ir nenuoseklūs nuteistojo A. V. parodymai negali būti laikomi patikimais, nekeliančiais abejonių. Juolab, kad tokius nuteistojo teiginius, kaip jau minėta, paneigia kiti baudžiamojoje byloje ištirti ir nekeliantys abejonių įrodymai. Apie norą tikruosius ketinimus kuo daugiau užmaskuoti, viską supainioti, ne kartą pokalbių su E. P. metu pabrėžė ir pats nuteistasis. Išanalizuotų aplinkybių kontekste atmestini apeliacinių skundų argumentai, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo imtasi visų protingų priemonių, siekiant nustatyti aptariamus asmenis, be kita ko, neieškant asmens V. A. (ar kitu panašiu vardu ir pavarde). Įvertinus byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad nuteistasis A. V., po ikiteisminio tyrimo užbaigimo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir supratęs, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškotų asmenų „A.“ ir „V.“ nustatyti nepavyko dėl informacijos trūkumo, sugalvojo apjungti šiuos asmenis (nurodydamas, kad „V.“ ir A. yra tas pats asmuo), žinodamas, kad išgalvoto asmens tapatybės nustatyti nepavyks. Kaip aptarta anksčiau nutartyje (73 pastraipa), šių aplinkybių nepatvirtina, be kita ko, paties nuteistojo pokalbio su liudytoju E. P. metu išsakyti teiginiai, kad jis (A. V.) tiesiogiai susitikdavo su „V.“ ir bendraudavo su nuo teisėsaugos besislapstančiu J. A. per „V.“ perduotą planšetinį kompiuterį.

79. Atmetus nuteistojo A. V. aiškinimą, kad neteisėtus pavedimus jam duodavo ir pinigus perduodavo J. O./J. A. ar asmuo su panašia pavarde bei nustačius, kad aptariamu laikotarpiu buvo fiksuoti nuteistojo A. V. ir nuteistojo A. J. susitikimai (tokių kontaktų, reikšmingų tiesai nustatyti šioje byloje, užfiksuota ir daugiau – plačiau apie tai vėliau nutartyje), svarbu įvertinti, ar A. J. galėjo būti suinteresuotas gauti neskelbtiną ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 informaciją, siekti neteisėtai paveikti šį ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus nenustatytų asmenų naudai ir interesais. Pažymėtina, kad pats nuteistasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nuosekliai tvirtino, kad nėra susijęs su jam inkriminuota BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, t. y. A. V. niekuomet nesiūlė, su juo nesitarė, nežadėjo ir nedavė 5 000 Eur, siekdamas gauti bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 bei asmenis, kurių atžvilgiu LKPB SONT 3-ojoje valdyboje buvo atliekamas nurodytas tyrimas, įskaitant 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją.

80. Kaip teisingai pažymima nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde, 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopija (vėlesnis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19) nei nuteistojo A. J. asmens kratos, nei kratų šio nuteistojo gyvenamojoje, darbo vietoje bei automobilyje metu rasta nebuvo. Tačiau būtų keista, jeigu tokia kopija, praėjus beveik metams po perdavimo, būtų surasta. Juk pranešimo kopija buvo reikalinga tik kaip įrodymas, kad E. P. turi ryšį su minėtą ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais ir neapgaus užsakovų, o kopijos laikymas buvo visiškai nereikalingas, netgi atvirkščiai, nesaugus ir pavojingas (suvokiant tokios kopijos gavimo neteisėtumą). Nepaisant to, A. J. gyvenamosios vietos darbo kabinete, komodos stalčiuje, 2020 m. vasario 19 d. kratos metu buvo rasti tarpusavyje susegti 4 lapai su elektroninio pašto žinutės ekrano vaizdu, kuriuose matomos 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie M. Č. pareikštą įtarimą tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 nuotraukos, kopijomis (9 t., b. l. 46-55). Tai yra A. J. namuose rastas dokumentas su duomenimis būtent iš to paties ikiteisminio tyrimo, kuriuo užsakovo (neva J. A.) prašymu domėjosi nuteistasis A. V. Apklausiamas kaip įtariamasis kitą dieną po jo sulaikymo ir atliktos kratos (2020 m. vasario 20 d.) A. J. nurodė, kad pranešime apie įtarimą minimo ikiteisminio tyrimo numeris (Nr. 01-1-05144-19) jam tapo žinomas 2020 m. vasario 18 d. vėlai vakare, kai į jį kreipėsi šiame ikiteisminiame tyrime sulaikyto M. Č. giminaitis, atvežęs jam (A. J.) pranešimo apie įtarimą (M. Č.), kuris buvo rastas 2020 m. vasario 19 d. kratos metu A. J. namuose, fotonuotrauką bei paprašęs A. J., kaip advokato, ginti minėtą asmenį. A. J. nurodė šiam giminaičiui pasakęs, kad artimiausiomis dienomis susipažins su atvežtu pranešimu apie įtarimą ir praneš, ar sutiks ginti M. Č. aptariamame ikiteisminiame tyrime. Apklausos pabaigoje nuteistasis A. J. dar kartą pažymėjo, kad pasiūlymą ginti M. Č. gavo tik 2020 m. vasario 18 d. vėlai vakare (12 t., b. l. 33-35), taigi para iki sulaikymo ir mažiau nei dvi paros iki šios apklausos. Tuo tarpu 2020 m. liepos 17 d. atliekant susegtų 4 lapų su elektroninio pašto žinutės kopija, kurioje matomos 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie M. Č. pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 nuotraukos, apžiūrą nuteistasis A. J. jau laikėsi pozicijos, kad 2020 m. vasario 18 d. vėlai vakare asmuo, kurio nenori įvardinti, paprašęs ginti M. Č., jam (A. J.) atnešė ne pranešimo apie įtarimą nuotrauką, bet pranešimo apie įtarimą M. Č. originalą. A. J. paaiškino, kad savo mobiliojo ryšio telefone „Samsung“, kuris iš jo buvo paimtas 2020 m. vasario 19 d., esančioje programėlėje „Viber“ nufotografavo šį neįvardyto asmens atneštą pranešimą apie įtarimą ir persiuntė padarytas nuotraukas į savo elektroninį paštą, o grįžęs namo elektroninio pašto žinutės vaizdus, kuriuose matomos pranešimo apie įtarimą M. Č. nuotraukos, atsispausdino. Paprašytas paaiškinti, ką reiškia trečio ir ketvirto lapo viršutiniame kairiame kampe nurodyta 2020 m. vasario 7 d. data, A. J. pasitaisė, kad būtent tuomet nufotografavo jam atneštą pranešimą apie įtarimą ir nusiuntė padarytas nuotraukas į savo elektroninį paštą, papildomai pažymėdamas, kad su neįvardytu asmeniu dėl M. Č. gynybos buvo susitikęs tiek 2020 m. vasario 7 d., tiek ir 2020 m. vasario 18 d. (9 t., b. l. 56-61).

81. Tačiau nuteistojo A. J. nurodytas aplinkybes paneigia šio nuteistojo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, paimto 2020 m. vasario 19 d., apžiūros duomenys: apžiūrint telefono aparate išsaugotus vaizdus, nustatyta, kad dokumento fotonuotrauka, kurioje užfiksuota 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie įtarimą M. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 dalis, A. J. telefone buvo išsaugota dar 2020 m. vasario 6 d. 20:10:45 val. (dokumento šaltinis – „Viber“ programėlė) (9 t., b. l. 108-112, 127). Atsižvelgdamas į šią objektyviais bylos duomenimis nustatytą informaciją, duodamas parodymus Vilniaus apygardos teisme nuteistasis A. J. jau teigė, kad į jį 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi M. Č. gynėjas advokatas T. K. (asmens, prisistačiusio M. Č. giminaičiu, prašymu) su prašymu apsvarstyti galimybę tapti papildomu M. Č. gynėju. Šis asmuo parodė A. J. pranešimo apie pareikštus įtarimus M. Č. kopiją, kurią A. J. teigė nusifotografavęs. Nuteistasis A. J. teisme teigė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodęs, kad aptartus veiksmus atliko 2020 m. vasario 7 d., o ne 2020 m. vasario 6 d. Taip pat nurodė, kad M. Č. gynėjui advokatui T. K. paskambinus 2020 m. vasario 18 d., sutiko ginti M. Č. Jiems dar tą pačią dieną susitikus, advokatas T. K. padavė jam (A. J.) pranešimo apie M. Č. pareikštus įtarimus originalą ir paprašė pasidaryti šio dokumento kopiją, kad susitikęs su M. Č. giminaičiu tiesiogiai galėtų nuspręsti, ar sutiks teikti teisines paslaugas tuo metu suimtam M. Č.

82. Taigi nuteistojo A. J. parodymai dėl aplinkybių, koks asmuo, kada, kokiomis aplinkybėmis kreipėsi į jį (A. J.) dėl M. Č. gynybos, taip pat kokiomis aplinkybėmis A. J. telefone atsirado pranešimo apie M. Č. pareikštus įtarimus nuotraukos bei šio dokumento fizinės kopijos jo (A. J.) gyvenamojoje vietoje, keitėsi juos pritaikant prie objektyviais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių. Toks A. J. parodymų nenuoseklumas ne tik kelia abejonių šių parodymų tikrumu, bet ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pozicija, jog jis (A. J.) nebuvo suinteresuotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai ir interesais neteisėtais būdais domėtis ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19, siekdamas paveikti šį tyrimą atliekančius pareigūnus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis A. V. nuo pat 2019 m. kovo 27 d., kuomet pirmą kartą susitiko su E. P., domėjosi ne tik pačiu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19, bet ir potencialiais įtariamaisiais šiame ikiteisminiame tyrime, kurių tuo metu galėjo ieškoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nurodydamas policijos pareigūnui E. P., kad keletas asmenų, susijusių su ikiteisminiame tyrime tiriamomis veikomis, yra pasislėpę bei domėdamasis, kurių iš šių asmenų tapatybes teisėsauga tuo metu buvo nustačiusi (prisidengdamas aplinkybe, jog neva domisi ar pareigūnai nėra paskelbę J. A. paieškos). Tuo tarpu M. Č., kurio gynyba teigia buvęs susidomėjęs nuteistasis A. J., įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti tik 2020 m. vasario 4 d.

83. Svarbu pažymėti, jog apie siekį pagerinti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 figūruojančių (suimtų ar galimai paieškomų) asmenų padėtį, kartu derinant teisėtus ir neteisėtus būdus nurodė pats nuteistasis A. V. 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo su liudytoju E. P. metu: „<...> Supranti, iš kalbos aiškėja tokia situacija, yra kažkokie trys advokatai šiame reikale iš jo žodžių“, „<...> Aš suprantu kad jis jau kažką sužinojęs iš tų trijų advokatų. Aš dabar suprantu, kad jis realiai nori perimti viską į savo rankas, nori pastumti tuos tris advokatus, nori įkišti kažką iš savų advokatų arba kad konkrečiai disponuoti konkrečia informacija, kadangi tie (advokatai), kurie buvo pasamdyti šių žmonių, jie nori savus įkišti. Dabar kaip aš suprantu, jie kiš šiuos žmones, bet lygiagrečiai jie, žinodami kad mes turime prieigą, jie bandys... žmogų, kuris turi šią bylą rankose, pas kurį ateis advokatas, jiems bus lengviau sukti šią bylą. Štai taip aš suprantu. Iš to ką jie šneka aš suprantu, kad jie nori maksimaliai apeiti šią bylą.“ (2019 m. birželio 14 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, 2 t., b. l. 103-104). Taigi, galima daryti išvadą, jog piniginiu atlygiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kita ko, siekta taip paveikti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius pareigūnus, jog šie bendradarbiautų su aptariamame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais ir kaltinamaisiais pripažintų asmenų gynėjais, sukoncentruotų tyrimo veiksmus į tas nusikalstamos veikos versijas, kurios būtų palankesnės šiems asmenims.

84. Atsižvelgus į nuteistųjų A. V. ir A. J. ryšius (svainiai), sutiktina, kad jie galėjo bendrauti ir bendraudavo kaip artimi asmenys. Visgi išanalizuotų įrodymų visuma, t. y. aplinkybės, kad po susitikimų su liudytoju E. P. nuteistasis A. V. vyko pas A. J. į namus (2019 m. balandžio 10 d.), kad daugiau su jokiu asmeniu tą dieną susitikęs nebuvo, o po šio apsilankymo E. P. nurodė, kad pinigai jam (A. V.) jau buvo perduoti bei minėto vakarinio susitikimo metu siūlė liudytojui šiuos pinigus paimti, nors ankstesnio susitikimo tą pačią dieną metu nenurodė turintis kyšiui skirtus 5 000 Eur. Kito susitikimo metu – gavęs iš liudytojo E. P. neskelbtiną ikiteisminio tyrimo dokumentą netrukus tiesiogiai vėl susitiko su A. J. ir apsikeitė baltu lapu bei nenustatytu daiktu bei vėlgi po to su jokiu kitu asmeniu susitikęs nebuvo (1 t., b. l. 144-152, plačiau apie tai 64–66 pastraipose), įvertinus tai, kad pirmosios po sulaikymo apklausos metu A. V., niekieno neverčiamas, dalyvaujant gynėjui, nurodė kaip užsakovą būtent A. J., nustačius A. J. kaip potencialaus įtariamojo M. Č. gynėjo suinteresuotumą ikiteisminiu tyrime Nr. 01-1-05144-19, teisėjų kolegijai leidžia spręsti būtent apie neteisėtus tarp nuteistųjų įvykusių susitikimų tikslus. Tai yra, kad A. J. per savo sutuoktinės brolį nuteistąjį A. V. siekė paveikti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius pareigūnus nenustatytų asmenų naudai ir interesais. Šių aplinkybių nepaneigia tai, kad 2019 m. balandžio mėn. komunikacija ryšio priemonėmis tarp nuteistojo A. V. ir nuteistojo A. J. nebuvo fiksuota, kadangi kaip nurodė apklausiamas A. V., tiek jis pats, tiek ir A. J. trindavo programėlėse įvykusius susirašinėjimus. Aplinkybę, kad iš mobiliojo ryšio telefono trindavo pokalbius, duodamas parodymus teisme, patvirtino ir pats nuteistasis A. J. („Ir apie tai buvo eilė pokalbių, bet jie vėliau buvo sunaikinti.“). Juolab, kad didelį konspiracijos lygį, pasireiškusį vengimu bendrauti mobiliojo ryšio priemonėmis apie vykdomą neteisėtą veiklą A. V. patvirtino ir 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo su E. P. metu: „Supranti, aš nenoriu ir tavęs apsunkinti, be reikalo rašyti į ragą (telefoną). <...>“ (2019 m. birželio 14 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, 2 t., b. l. 102).

85. Taigi, nors tiesioginių įrodymų, jog 2019 m. balandžio 10 d. nuteistasis A. J. buvo susitikęs su A. V. ir perdavė jam 5 000 Eur nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, visgi byloje nustatyti tarpiniai faktai, sujungti vientisa, logine įrodymų grandine ir vertinami ne atsietai (pavieniui), bet įrodymų visumoje, leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitikęs su A. V., (A. J.) tiesiogiai perdavė pastarajam (A. V.) 5 000 Eur už ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagos dokumento – 2019 m. vasario 6 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2910315 kopiją, gautą iš NVIV dalyvio E. P., kurią A. V. 2019 m. balandžio 18 d., laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.43 val., susitikimo metu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. J. Aplinkybė, kad nuteistojo A. J. kaltė dėl jam inkriminuotos BK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (5 000 Eur kyšio davimo) padarymo yra grindžiama netiesioginiais įrodymais, nesumenkina nustatytų faktų įrodomosios reikšmės, atsižvelgus į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, kadangi ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018 ir kt.). Kartu tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti ir išvadą, kad būtent A. J. prašymu (užsakymu) A. V. 2019 m. kovo 25 d. kreipėsi į E. P.

Dėl 1 000 Eur kyšio

86. Kaip aptarta anksčiau šioje nutartyje, po 2019 m. balandžio 18 d. susitikimo nuteistasis A. V. per „Viber“ programėlę dar tos pačios dienos vakare susisiekė su liudytojui E. P. ir pakvietė jį susitikti po švenčių, kaip galima suprasti Šv. Velykų, kurios 2019 metais buvo švenčiamos balandžio 21 d. (2 t., b. l. 113, 115). 2019 m. balandžio 29 d. nuteistajam A. V. pasiteiravus liudytojo, ar pastarasis galėtų kitos dienos vakare susitikti (2 t., b. l. 132), 2019 m. balandžio 30 d. įvyko dar vienas A. V. ir E. P. susitikimas (2 t., b. l. 131-147). Šio susitikimo metu nuteistasis A. V. pateikė minėtam liudytojui naują prašymą – sužinoti ar anksčiau įvardytame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-05144-19) figūruoja asmuo vardu D. ir du broliai, jei taip nurodyti šių asmenų pavardes, pažymėdamas, jog detalesnės informacijos apie šiuos asmenis užsakovas nesuteikia, bijodamas, kad tokiu būdu gali atkreipti tyrimą atliekančių pareigūnų dėmesį į šiuos asmenis, bereikalingą susidomėjimą jais: „Žiūrėk, dėl to pirmo, kur mes pradėjome. Jis klausia dar dėl to reikalo, ta įmonė, su kurios vėliava važiavo automobilis, šioje įmonėje dirbo kažkoks D. ir du broliai“, „Jie iš principo turėtų ten figūruoti, kadangi tas, kurį sulaikė, jis labai artimai su juo bendravo, taigi, jei juos sekė, bet kokiu atveju juos turėjo pastebėti. Klausimas toks, kad tas D. ir du broliai, jis man jų pavardžių nesako, nors manau, kad jis žino, sako, kad jei žmogus turės informacijos, jis sužinos, kas tokie. Reiškia, rezultatas būtų toks, kad realu sužinoti, ar figūruoja tokie žmonės šitoje byloje, kas jie tokie. <...>“, „<...> tikrai suprantu, kad jis man visko nepasakoja iki galo, mano, kad jei pasakysi visus vardus ir pavardes, tai jiems bus paskelbta paieška... <...>“ (2 t., b. l. 134, 135, 141). Už tokios informacijos gavimą A. V. liudytojui E. P. žadėjo atlygį „vienos rankos ribose“ (kaip galima suprasti iki 5 000 Eur) arba šiek tiek daugiau, pažymėdamas, jog už galimybę susitarti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais dėl palankesnių besislapstančių asmenų pasidavimo teisėsaugos institucijoms sąlygų būtų numatytas papildomas atlygis: „<...> Jeigu jie paieškoje, jeigu juos norima surasti, tai vėl gi rezultatas, tik už didelę sumą, kad galėtų strateguoti, kaip juos iš ten gauti.“, „Strateguoti ar jiems pasiduoti ir ką jiems kalbėti ar ką su jais nuspręsti, nes jie šiuo metu yra realiai pasislėpę, jų nėra. <...>“, „<...> Rezultatas bus toks – jei mes jam sakome, kas jie tokie, realiai vardą, pavardę, tai jau rezultatas ir jie atsiskaito. Ir jei jie paieškoje, tai bus dar kalbama, kaip jiems atvažiuoti pasiduoti. Bet pirma atsiskaitymas bus, kai mes jiems pasakysime tų žmonių vardus ir pavardes. Tai yra dėl pinigų aš jo klausiu, tiek kiek jūs duosite. Jis sako, kad vienos rankos ribose, gal truputį daugiau, kadangi čia tų žmonių daugiau.“ (2 t., b. l. 135, 138).

87. Po aptarto 2019 m. balandžio 30 d. susitikimo A. V. ir E. P. bendravimas daugiau kaip mėnesį (iki 2019 m. birželio 4 d.) nefiksuotas – šio nuteistojo siūlymu E. P., turėdamas reikiamos informacijos, turėjo parašyti A. V. žinutę su kvietimu papietauti. Tačiau pažymėtina tai, jog ištyrus įrodymus matyti, kad 2019 m. birželio 3 d. nuteistasis A. J. „Telegram“ programėlėje parašė nuteistajam A. V. žinutę: „Sveikas. O kada šitas pavardes galima bus paimti?“ (8 t., b. l. 65). Iš karto po to, jau kitą dieną, t. y. 2019 m. birželio 4 d., A. V. per „Viber“ programėlę susisiekė su E. P., nurodydamas, kad „pakeltas klausimas supaprastėjo“, ir pakviesdamas liudytoją susitikti (3 t., b. l. 2). 2019 m. birželio 6 d. nuteistajam A. V. ir E. P. susitikus, nuteistasis nurodė, kad atsižvelgęs į tai, jog praėjo ganėtinai daug laiko nuo paskutinio susitikimo, o E. P. prašytos informacijos apie D. ir du brolius neperdavė, užsakovas prašymą palengvino. Šiame etape liudytojui E. P. pakaktų sužinoti informaciją apie tai, kuriuos asmenis, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19, pareigūnai yra nustatę kaip potencialius įtariamuosius ar su jais glaudžiai susijusius asmenis, pažymėdamas, kad atlygis už patikslintą prašymą išlieka toks pats – 5 000 Eur, mokant 500 Eur kupiūromis („raudonais“): „Žiūrėk, aš kalbėjau dėl tų dviejų brolių, D., šitas sako, kad iš principo jau net nesvarbu tai. Aš taip suprantu, kad jie vėl kažką buria. Jis sako įdomu sužinoti, kas apskritai ten figūravo ir ką jie priėmė. Ir jiems už šitą informaciją visiškai juos tenkina.“, „<...> Jis, tuo metu, kai aš su juo kalbėjau, jis dešimt šitų raudonų. Aš tada su juo kalbėjau dėl šito, jis žadėjo dešimt raudonų, dešimt raudonų. Tai va šitą aš atvešiu ir jis dešimt raudonų bet kuriuo atveju paduos, dėl to net ir nebus ko aptarti. <...>“ (3 t., b. l. 4, 5, 9, 16). Aptariamo 2019 m. birželio 6 d. susitikimo metu E. P. nurodė nuteistajam A. V., kad, kaip prašyta 2019 m. balandžio 30 d. susitikimo metu, jam (E. P.) pavyko rasti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 medžiagoje paminėtą asmenį D. (R.), ir perdavė A. V. šią informaciją patvirtinančių ikiteisminio tyrimo dokumentų (2019 m. kovo 5 d. apžiūros protokolo antro lapo bei 2019 m. kovo 5 d. apžiūros protokolo priedo trečio ir ketvirto lapų) kopijas specialiai pažymėtoje geltonos spalvos įmautėje (1 t., b. l. 158-161; 2 t., b. l. 173-180). A. V. teigė dar tą pačią dieną susisieksiantis su užsakovu ir paimsiantis liudytojui E. P. ankstesnio susitikimo metu žadėtą sumą: „Jeigu aš šiandien su juo susisieksiu, susitiksiu ir viską aptarsiu ir turėsiu viską rankose, tai aš tau parašysiu, kad.“ (3 t., b. l. 14). Tačiau dar tą pačią dieną vakare, t. y. 21.35 val., per „Viber“ programėlę A. V. parašė liudytojui E. P. žinutę, kad užsakovo nerado (3 t., b. l. 3, 22). Slapto sekimo metu užfiksuota, kad po susitikimo su liudytoju E. P. nuteistasis A. V. grįžo namo, o sekamas iki 22 val. iš savo gyvenamosios vietos pasišalinęs nebuvo (1 t., b. l. 158-161), tad darytina išvada, kad A. V. aptariamą dieną su užsakovu nepavyko susisiekti naudojant ryšio priemones.

88. Kitas nuteistojo A. V. ir E. P. susitikimas įvyko 2019 m. birželio 18 d. (1 t., b. l. 166-169; 3 t., b. l. 23-44). Šio susitikimo metu nuteistasis informavo liudytoją, kad ankstesnio susitikimo metu (E. P.) perduoti dokumentai, kuriuose yra minimas D. R., užsakovui netiko. Užsakovas už šią informaciją perdavė tik 1 000 Eur (vietoje 5 000 Eur), kad nebūtų prarastas ryšys su E. P. (A. V., perpasakodamas tarp jo ir užsakovo įvykusį pokalbį liudytojui E. P.: „<...> Kai jūs man atvežėte tą pirmą popierių, aš realiai supratau, kad turite prieigą prie bylos. Aš sakau, kaip čia taip? Kokį klausimą tu uždavei, taip aš tau atsakiau. Tai ką tu nori pasakyti, kad dabar nebe esi temoje? Jis sako „galiu žmoniškai pasielgti, duodu štuką (tūkstantį) už sugaištą laiką, o tas popierius... aš galiu visą tai paimti pas buhalterę, kad ji siuntė tuos žmones...“ (3 t., b. l. 28). A. V. taip pat atskleidė, kad prašymas sužinoti apie teisėsaugai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 žinomus asmenis buvo reikalingas tuo metu neva užsakovo J. A. planuotoms potencialioms nusikalstamoms veikoms: „<...> Žodžiu kaip aš įtariau, taip viskas ir buvo. Jis dabar organizuoja pagal visiškai kitokią schemą tokią pat panašią temą ir jis dabar iš tos kompanijos parenka žmones, kurie nėra „užsišvietę“. Štai ir visa tema. Todėl, kad aš iš jo kalbos supratau, kad atsirinkinėja žmones. Todėl tie trys buvo pagrindiniai, kurie viską žinojo, kurių jam realiai reikėjo.“, „<...> Jis dabar vėl prapuolė, kažką jau organizuoja, kažkur važinėja, kažką rezga realiai, pats tas Ž. Realiai jis pasakė, kai aš pasirodysiu, susisieksiu su tavimi. Pasakė „aš konkrečiai duosiu žmones, kurie buvo šioje kompanijoje, vardas, pavardė, gimimo metai, kur gyvena. Klausimas bus toks – ar jų ieško, ar figūruoja jie aplamai byloje, ar domina jie mentus. Va toks bus klausimas.“ (3 t., b. l. 29, 34). Nuteistasis A. V. pažymėjo, kad (kaip sutarta anksčiau) iš užsakovo gautos 1 000 Eur sumos pasiliks 10 proc. atlygį sau („<...> Šimtuką aš tik paėmiau už numerį... Žodžiu supranti, jis padavė štuką 1000 už prarastą laiką, o popierius – tai menkniekis.“ (3 t., b. l. 30)) ir perdavė liudytojui 900 Eur (3 t., b. l. 45-49, 50-52).

89. Kaip matyti iš anksčiau nutartyje aptartų įrodymų, naujas neteisėtas nuteistojo A. V. prašymas (užsakovo iniciatyva) E. P. sužinoti informaciją apie asmenį vardu D. ir du brolius buvo susijęs su tuo pačiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19 kaip ir pirmasis nuteistojo A. V. prašymas (kaip nustatyta – pavedus nuteistajam A. J.) liudytojui E. P. nurodyti konkretų ikiteisminio tyrimo numerį ir trijų šiame ikiteisminiame tyrime sulaikytų asmenų tapatybes. Tuo pačiu tai tas pats ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pareikštas įtarimas M. Č., o tokio įtarimo kopija buvo rasta pas nuteistąjį A. J. Ankstesnėse šios nutarties pastraipose nustatyta, kad pirmasis neteisėtas prašymas, už kurį liudytojui E. P. buvo žadėtas 5 000 Eur atlygis (vėliau – perduota 4 000 Eur), buvo skirtas patikrinti, ar liudytojas turi prieigą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir jį atliekančių pareigūnų. Užsakovui įsitikinus, kad E. P. gali asmeniškai ar per kitus asmenis susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 duomenimis bei daryti neteisėtas ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, per tarpininką A. V. buvo pateiktas kitas prašymas – išsiaiškinti, kaip su aptariamu ikiteisminiu tyrimu yra susijęs asmuo vardu D. ir du broliai, pasidomėti dėl palankesnių šių asmenų pasidavimo pareigūnams sąlygų. Vėliau šis prašymas patikslintas, nurodžius, jog liudytojui pakaktų perduoti nuteistajam A. V. (atitinkamai ir užsakovui) tik informaciją, kokie asmenys, susiję su ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 tirta nusikalstama veika, yra žinomi („užsišvietę“) ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taigi, iš A. V. ir E. P. pokalbių turinio galima spręsti, kad aptariamo antrojo prašymo tikslas iš tikrųjų buvo ne tiek ir ne tik noras išsiaiškinti D. ir dviejų brolių, figūruojančių ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19, tapatybes (pažymėtina, kad A. V. pats nurodė liudytojui, jog šiuos asmenis užsakovas žino) ar neteisėtai derėtis su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais dėl palankesnių tuo metu besislapsčiusio D. (R.) ir dviejų brolių pasidavimo teisėsaugos institucijoms sąlygų (iš LITEKO duomenų matyti, kad kaip tik tuo metu – 2019 m. birželio 17 d. paskelbta įtariamojo D. R. paieška), bet išsiaiškinti, kokie asmenys minėtą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams tuo metu buvo žinomi, siekiant apsaugoti besislapsčiusius nuo tyrimo asmenis. Pažymėtina, kad šiame ikiteisminiame tyrime paieškomais asmenimis A. V. tiesiogiai ir netiesiogiai (teiraudamasis dėl užsakovo J. A. paieškos) E. P. užsiminė besidomintis ir 2019 m. kovo 27 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. susitikimų metu. Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija daro išvadą, kad prašymą per tarpininką A. V. sužinoti apie D. ir du brolius, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19 (vėliau – patikslintą prašymą dėl nustatytų šiame ikiteisminiame tyrime asmenų), pateikė tas pats asmuo, kuris prieš tai tikrino liudytojo E. P. galimybes susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei (tiesiogiai ar per tarpininkus) bendrauti su šį ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais – nuteistasis A. J. Aplinkybę, jog su aptariamais prašymais į nuteistąjį A. V. kreipėsi tas pats užsakovas, t. y. nuteistasis A. J., patvirtina ir anksčiau nutartyje įvardyta 2019 m. birželio 3 d. A. J. žinutė A. V., kuria A. J. teiravosi, kada galės sužinoti (D. ir dviejų brolių) pavardes. Būtent po šios žinutės jau kitą dieną nuteistasis A. V. po ilgesnio nebendravimo laiko, nelaukdamas (kaip buvo susitarta) paties liudytojo žinutės, kreipėsi į E. P., siūlydamas susitikti ir nurodydamas, kad prašymas bus palengvintas. A. J., kaip užsakovo, interesai bei vaidmuo bus aptariamas ir vėliau šioje nutartyje (107–117 pastraipos).

90. Kaip galima spręsti iš nuteistojo A. V. ir liudytojo E. P. pokalbių turinio, duomenys apie ikiteisminiame tyrime galimai ieškomus asmenis arba teisėsaugos institucijų nustatytus kitus asmenis (potencialius įtariamuosius) buvo reikalingi siekiant suburti naujų nusikalstamų veikų darymui tik tuos asmenis, kurių teisėsauga tuo metu nesiejo su ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 tirtos nusikalstamos veikos padarymu, taigi siekiant pašalinti riziką, kad pasirinktas daryti potencialią nusikalstamą veiką asmuo bus vėliau sulaikytas dėl ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje įrodyta pripažinta aplinkybė, kad nuteistasis A. J. veikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai bei interesais, tad, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šie asmenys, susiję su ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 tirtos nusikalstamos veikos padarymu, buvo suinteresuoti burtis naujai nusikalstamai veiklai ir per nuteistąjį A. J. (pastarasis – per A. V. ir E. P.) bandyti paveikti ikiteisminį tyrimą atlikusius valstybės tarnautojus. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kiti šioje byloje minimi įtariamieji tyrime Nr. 01-1-05144-19 buvo sulaikyti daug vėliau – A. B. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 26 d., M. Č. – 2020 m. vasario 4 d., o D. R. – tik 2022 m. birželio 10 d.

Dėl 14 000 Eur kyšio

91. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kita ko, užfiksuota ir tai, jog nuteistasis A. V. kai kurių susitikimų su E. P. metu domėjosi ir kitais ikiteisminiais tyrimais. 2019 m. balandžio 10 d. (vakarinis susitikimas), 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. susitikimų metu A. V. užsiminė E. P. norintis sužinoti informacijos dėl „E.“ iš Šiaulių nenustatytame ikiteisminiame tyrime. Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu (A. V.) išreiškė susidomėjimą galimybe padėti išeiti į laisvę ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11561-19 sulaikytam R. Ž. bei gauti informacijos apie kitų sulaikytų asmenų toje byloje – T. P., G. Z., M. B. parodymų turinį. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl jokios konkrečios informacijos gavimo ar perdavimo susitarta nebuvo, derybos dėl šių A. V. prašymų E. P. nutrūko 2019 m. lapkričio 5 d., atitinkamai ir kaltinimai dėl tokių veiksmų nuteistiesiems (A. V. ir A. J.) nebuvo pareikšti. Atsižvelgusi į tai, dėl su aptariama informacija susijusių apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

92. Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija įvertins teisėsaugos institucijų inicijuoto 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo reikšmę sprendžiant dėl galimo nuteistojo A. V. išprovokavimo padaryti nusikaltimą (atsakant į A. V. gynėjo skundo argumentus). Nuteistojo A. V. inicijuoto 2019 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu išreiškus prašymą policijos pareigūnui E. P. pasidomėti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11561-19 sulaikytu R. Ž. ir kitais ikiteisminiame tyrime figūruojančiais asmenimis (3 t., b. l. 93-149), E. P. susisiekė su šiuo nuteistuoju 2019 m. lapkričio 5 d. per „Viber“ programėlę, pasiūlydamas susitikti (3 t., b. l. 180-181). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. P. nurodė, kad susisiekti su A. V. buvo nutarta įtariant, kad per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio jų susitikimo (t. y. per beveik du mėnesius) A. V., nors ir pateikė eilę prašymų dėl informacijos gavimo, tačiau šia informacija nebesidomėjo, dėl ko įtarė, jog šis asmuo galėjo susirasti kitą informacijos šaltinį – kitą pareigūną, kuriam darė neteisėtą poveikį (siekdamas sužinoti neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis). Todėl norint patikrinti nurodytą versiją, tyrimo grupė ir nusprendė, kad jam reikia susisiekti su nuteistuoju A. V. (2019 m. lapkričio 5 d.). Aplinkybę, kad tokio susisiekimo inicijavimo, būtent E. P. organizuojant susitikimą (po 2019 m. rugsėjo 6 d.) tikėjosi ir pats nuteistasis A. V., patvirtina 2019 m. lapkričio 5 d. susitikimo metu šio nuteistojo liudytojui E. P. išsakyta frazė „Kur tu dingęs tokiam ilgam laikui?“ (3 t., b. l. 181), rodanti, kad A. V. laukė, kol pats liudytojas su juo susisieks (surinkęs informaciją dėl nuteistojo 2019 m. rugsėjo 6 d. išreikšto prašymo). Nors ir sutiktina, kad teisėsaugos institucijų veiksmai inicijuojant susitikimą su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu gali supanašėti su provokaciniais veiksmais, aptartos aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neleidžia daryti išvados apie nuteistojo A. V. provokavimą daryti nusikaltimą. Juo labiau, kad kitų susitikimų liudytojas E. P. su nuteistuoju A. V. neinicijavo, o bendravimas tarp liudytojo ir nuteistojo iki 2020 m. sausio mėn. elektroninio ryšio priemonėmis nefiksuotas.

93. 2020 m. sausio mėnesį bendravimą su LKPB pareigūnu E. P. vėlgi atnaujino pats A. V., parašydamas šiam liudytojui ir teiraudamasis, ar jie gali susitikti (4 t., b. l. 25, 26, 45–62). 2020 m. pradžioje įvyko keturi E. P. ir A. V. susitikimai: 2020 m. sausio 24 d. (4 t., b. l. 45–62), 2020 m. vasario 11 d. (4 t., b. l. 70–78), 2020 m. vasario 13 d. (4 t., b. l. 101–120) ir 2020 m. vasario 18 d. (4 t., b. l. 126–137). Nuteistojo A. V. gynėjo skunde pažymima, jog dalis šių susitikimų (įvykę 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. vasario 11 d.) vyko ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionavus savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus BPK 158 straipsnio tvarka, tačiau nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria būtų leista atlikti ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus BPK 159 straipsnio pagrindu (11.21. pastraipa). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

94. Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi buvo sankcionuotos dvi procesinės prievartos priemonės, susijusios su slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais – savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (BPK 158 straipsnis) ir slaptas sekimas (BPK 160 straipsnis) (4 t., b. l. 39–42). Minėta nutartimi leista tris mėnesius nuo 2020 m. sausio 17 d. atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus A. V. atžvilgiu: LKPB tyrėjui E. P. leista užmegzti ryšius su A. V., šių kontaktų metu rinkti informaciją siekiant išsiaiškinti A. V. daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225–228 straipsniuose, išvardintų veiksmų fiksavimui slapta naudoti technines priemones. Minėtu laikotarpiu taip pat leista slapta sekti A. V., šiuos veiksmus fiksuojant visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo techninėmis priemonėmis.

95. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi sankcionuota trečioji procesinė prievartos priemonė – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas (BPK 159 straipsnis) (4 t., b. l. 95–100). E. P. buvo leista atlikti A. V. atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 225–228 straipsniuose, imituojančius veiksmus: prisijungti prie A. V. ir jo bendrininkų vykdomų ir rengiamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225–228 straipsniuose, imituoti asmenį, galintį gauti duomenų apie atliekamą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 eigą, tyrimo dalyvius, kurių atžvilgiu atliekami procesiniai veiksmai ar planuojama juos atlikti, užmegzti ryšius, vesti derybas su A. V. ir jo bendrininkais dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų, nuorašų ar išrašų, vesti derybas dėl neteisėto poveikio valstybės tarnautojams, pažadėti juos paveikti, siekiant neteisėtomis priemonėmis pakeisti įtariamojo A. B. procesinę padėtį, taikomas kardomąsias priemones ar kitus apribojimus į švelnesnes, ir piniginio atlygio (kyšio) už tai, vesti derybas, pažadėti, susitarti, tarpininkauti ir priimti kyšį dėl sutarto teisėto ar neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. E. P. taip pat leista atlikti nusikalstam veiką, numatytą BK 247 straipsnyje, imituojančius veiksmus: gavus prokuroro leidimą perduoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 duomenų kopijas, nuorašus, išrašus žodžiu ar raštu A. V. ar jo bendrininkams. Šių išvardytų veiksmų fiksavimui buvo leista slapta naudoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones

96. BPK 158 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu galima atlikti dviejų rūšių veiksmus: slapta patekti į gyvenamąsias patalpas, transporto priemones ir juos apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, paimti tyrimui medžiagas, žaliavas, produkcijos pavyzdžius bei kitus objektus, neskelbiant apie jų paėmimą, atlikti kontrolinį gabenimą, užmegzti ryšius su asmenimis, tapusiais nusikalstamos veikos tyrimo objektais ir pan.; atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (jei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, priimta BPK 159 straipsnio tvarka, tai leista) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-544/2010). Veiksmai, atliekami neatskleidžiant savo tapatybės, leidžia pareigūnams, taikant vadinamąją „teisėtą apgaulę“, užmegzti ryšį su asmeniu, apie kurį renkami duomenys, neatskleidžiant tikrosios kontakto paskirties.

97. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas – asmens, kuriam siūloma atlikti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, veiksmų, formaliai atitinkančių objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, atlikimas su teisėsaugos pareigūnų žinia. BPK 159 straipsnyje numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, atliekant ikiteisminį tyrimą, turi būti priimta tuo atveju, kai tyrimo metu norima imituoti nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, tenkindamas prokuroro prašymą ir priimdamas BPK 159 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią nutartį, gali leisti atlikti veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo požymių, pavyzdžiui, leisti įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas, duoti kyšį. Nusikalstamą veiką atitinkančius veiksmus leidžiama atlikti, jei tokių veiksmų atlikimas yra būtinas siekiant išsiaiškinti nusikalstamas veikas darančius asmenis. Tais atvejais, kai apie galimai daromą nusikalstama veiką pranešęs asmuo toliau bendraudamas su galimai veiką darančiu asmeniu neatlieka jokių baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų, teismo sankcija pagal BPK 159 straipsnį šiems veiksmams (baudžiamojo įstatymo nedraudžiamų) atlikti nebūtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017).

98. Slaptojo tyrimo veiksmo atlikimas dar neužtikrina, kad tas veiksmas buvo atliktas teisingai pritaikius šį veiksmą reglamentuojančią BPK nuostatą. Vertinant slaptųjų tyrimo veiksmų metu surinktus duomenis, teismas turi kruopščiai patikrinti, ar tokių veiksmų sankcionavimas bei įgyvendinimas atitinka konkrečių slaptųjų tyrimo veiksmų procesines formas ir joms keliamus reikalavimus, ar atliekant konkretų slaptąjį veiksmą nebuvo peržengtos leidžiamos ribos, be to, ar įgyvendinant vieną ar kitą slaptąjį veiksmą buvo pasirinkta tinkama procesinė forma.

99. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi E. P. iš esmės leista užmegzti ryšius su A. V. ir šių kontaktų metu rinkti informaciją siekiant išsiaiškinti galimai jo daromas veikas, tai yra, atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės. Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kaip minėta, buvo duotas tik 2020 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo teisėjui atitinkamai priėmus nutartį BPK 159 straipsnio tvarka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 13 d. E. P. susirašinėjo su A. V., taip pat buvo du kartus susitikęs su nuteistuoju – 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

100. 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu A. V. perdavė E. P. lapelį, ant kurio buvo nurodyti asmens vardas ir pavardė, taip pat miesto pavadinimas – A. B./ALYTUS (4 t., b. l. 67–69). Kaip nustatyta, asmuo, dėl kurio kreipėsi A. V., buvo A. B., kuriam ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 buvo pareikšti įtarimai, 2020 m. lapkričio 28 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas (7 t., b. l. 49–55). Kaip matyti iš nuteistojo ir liudytojo E. P. 2020 m. sausio 24 d. pokalbio turinio, šio pokalbio metu A. V. liudytojui nurodė, jog į jį (A. V.) kreipėsi A. B. giminaičiai („Trumpiau, atvažiavo jo faktiniai giminaičiai <...> toks klausimas, ar įmanoma prieiti prie to tyrėjo, pas kurį byla“), nurodė, jog galima skirti pinigų suma šiuo atveju yra nesvarbi („Ir reiškia biudžetas nesvarstomas, todėl, kad atseit priklauso, nu, t. y. atseit nėra ten penki, dešimt, penkiolika, t. y. ne tame esmė“). A. V. taip pat papasakojo apie kitą nenustatytą asmenį, kuris buvo paleistas iš suėmimo dėl E. P. kolegoms paduoto 70 000 Eur kyšio („Galutiniame rezultate tipo atvažiavo, padavė 70. Bet kam – nesako. Bet kažkam iš jūsiškių. <...> Jūs gi irgi turite skyriaus vyresniuosius kažkokius, taip? <...> Vat tokiam kažkokiam ir padavė. <...> Ir jie sakė, kad pernai jie padavė 70, kad jį ištraukti“), nurodė, jog šį kartą nenustatyti asmenys, siekiant paleisti iš suėmimo A. B., norėtų skirti mažesnę sumą, 20 000 ar 30 000 Eur („<...> blogiausiu atveju mes bandysim per tą patį asmenį, bet ten <...> labai didelės kainos. Galbūt galima būtų kažkur sugalvoti pigiau. T. y. gal 20, gal 30“), patikino, jog reikalinga pinigų suma gali būti iš karto surinkta ir perduota jam (A. V.) tarpininkaujant („Tai kainos klausimo net nebūtų. <...> pasakys dvidešimt. Jis pasakė „mes per dieną surinksime ir atvešime <...> jie perduos per mane“). Liudytojas E. P. nebuvo aktyvus šio pokalbio dalyvis, tiesiog reagavo į A. V. pasakojimą trumpomis frazėmis („Eik tu“, „Mhm supratau“, „Mhm ok“), uždavė nuteistajam kelis patikslinamuosius klausimus, tai yra, ką konkrečiai šiuo atveju reikėtų padaryti („Jeigu paduos (sumokės), taip, konkrečiai už ką? Už tai, kad ištraukti, ar už ką?“), pasitikslino dėl A. V. nurodytos sumos, galiausiai nurodė, jog jam tiesiog reikia žinoti, ką šiuo atveju reikėtų atlikti („Aš tik žinai, padėti. Supranti kaip. Padėti kas kaip, supranti. Suvesti ar kas, kad man suprasti. Supranti?“). Pokalbis dėl A. B. buvo baigtas A. V. nurodžius, jog svarbu išsiaiškinti, ar su pareigūnu, atliekančiu ikiteisminį tyrimą, galima susitarti, jei taip, užsidirbti galėtų abu – A. V. ir E. P. („Na principe jeigu tas bičas, kuris turės tą bylą rankose, jeigu ji atseit eitų į kalbas <...> Nu... nors uždirbsime tada. Aišku ten nebus 20, aš manau velniop <...> Bet ten keletas tūkstančių bet kuriuo atveju nuskils“). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pokalbis, E. P. pokalbio metu išsakytos frazės, pagrįstai vertinamos kaip veiksmai, atlikti neatskleidžiant savo tapatybės, tai yra, tokių veiksmų atlikimui sankcija pagal BPK 158 straipsnį buvo pakankama. E. P. iš esmės neatliko jokių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų – nežadėjo, nesitarė priimti kyšį, jokio pažado paveikti kitus LKPB pareigūnus neišreiškė, o tiesiog rinko informaciją apie galimai neteisėtus A. V. veiksmus, uždavė pastarajam kelis klausimus, taigi atliko veiksmus, kurie buvo sankcionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi.

101. Priešinga išvada darytina dėl 2020 m. vasario 11 d. susitikimo ir prieš tai vykusio nuteistojo ir liudytojo E. P. susirašinėjimo (4 t., b. l. 70–80). Šiuo gi atveju pirmasis A. V. parašė E. P., susitikimo metu konkrečią informaciją iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05144-19 vėlgi pateikė pats liudytojas. Iš esmės šio pokalbio metu liudytojas patvirtino A. V. galintis atlikti neteisėtus veiksmus („Tai tokia situacija, kuri, na galima kažką padaryti“), netiesiogiai įvardino sumą už šiuos veiksmus (A. V. pasiteiravus dėl reikalingos sumos: „Nu tai vat reikia jums kažkaip kartu apsispręsti ir viskas. Ir parašyti ant popieriaus“, E. P. atsakė, jog A. V. praeito pokalbio metu buvo įvardinęs sumą: „Na tai tu žiūrėk, praeitą kartą įvardinai kažkiek“), tai yra, faktiškai liudytojas atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (tarėsi tiek dėl kyšio iš A. V. priėmimo, tiek dėl tokio kyšio dydžio, žadėdamas paveikti kitus LKPB pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, taigi formaliai atliko veiksmus, atitinkančius objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius), kuriems visgi reikalinga ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcija – BPK 159 straipsnio pagrindu priimta nutartis. Kadangi tokia nutartis 2020 m. vasario 11 d. susitikimo metu priimta dar nebuvo (leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus E. P. suteiktas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi), nei E. P. 2020 m. vasario 11 d. pokalbis su A. V., nei šio liudytojo parodymai dėl šio pokalbio negali būti pripažinti teisėtai, laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų, surinktais įrodymais.

102. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas įrodinėjimo procese pats savaime dar nereiškia, jog jau vien dėl jo galima atsisakyti visų su tuo pažeidimu sietinų duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-895/2015, 2K-361-699/2015, 2K-23-1073/2020). Kaip minėta, netrukus po 2020 m. vasario 11 d. susitikimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi buvo sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai A. V. atžvilgiu. Taigi tiek 2020 m. vasario 13 d. susitikimas, tiek 2020 m. vasario 18 d. susitikimas įvyko ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionavus ne tik procesines prievartos priemones, numatytas BPK 158, 160 straipsniuose (2020 m. sausio 16 d. nutartimi), bet ir procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 159 straipsnyje (2020 m. vasario 13 d. nutartimi). Aplinkybė, jog teisėjų kolegija teisėtu įrodymu nelaiko nuteistojo ir liudytojo E. P. 2020 m. vasario 11 d. susitikimo metu užfiksuoto pokalbio, taip pat neturi įtakos kitiems byloje surinktiems įrodymams – kratų, daiktų apžiūrų protokolams, kuriuose, be kita ko, fiksuoti nuteistųjų A. V. ir A. J. susirašinėjimai. Nepripažinus tam tikrų duomenų įrodymais, turi būti sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad A. V. ir A. J. padarė nusikalstamas veikas, susijusias su pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti (priimti) didesnės negu 250 MGL (12 500 Eur) vertės kyšį – 14 000 Eur (A. J. veika, aprašyta 3 pastraipoje, A. V. veikos, aprašytos 8, 9 pastraipose).

103. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėtai užfiksuoti trys nuteistojo A. V. ir liudytojo E. P. susitikimai – 2020 m. sausio 24 d., vasario 13 d. ir vasario 18 d. Šių susitikimų metu užfiksuotų pokalbių turinys, taip pat nuteistojo A. V. telefone rastų susirašinėjimų su A. J. laikas, kontekstas patvirtina, jog minėti asmenys dėl nusikalstamų veikų, susijusių su susitarimu dėl didesnės nei 250 MGL vertės kyšio perdavimo E. P., buvo nuteisti pagrįstai. Nors abiejų nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose kelia provokacijos klausimą (10.37., 11.11.–11.25. pastraipos), teisėjų kolegija, įvertinusi ne atskiras asmens, atlikusio slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus (E. P.), pokalbių metu išsakytas frazes, o visą pokalbių su A. V. kontekstą, tai yra įvertinant šio nuteistojo aktyvų, nukreiptą nusikalstamoms veikoms daryti, elgesį, jo pasisakymus, išsireiškimus, daro išvadą, jog E. P. bendravimas su A. V. neperžengė ikiteisminio tyrimo teisėjo šiam pareigūnui suteiktų įgaliojimų ribų, draudimas provokuoti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką pažeistas nebuvo.

104. Kaip minėta anksčiau nutartyje, 2020 m. sausį, kaip ir kitais atvejais, už kuriuos nuteisti A. J. ir A. V., į liudytoją E. P. kreipėsi pats A. V. Jau pirmojo susitikimo, vykusio 2020 m. sausio 24 d., metu jis išdėstė aiškų prašymą – asmens, A. B., paleidimą iš suėmimo, taip pat akcentavo, jog galima skirti už šiuos neteisėtus veiksmus suma šiuo atveju yra nesvarbi („ten penki, dešimt, penkiolika, t. y. ne tame esmė“, „gal 20, gal 30“, „tai kainos klausimo net nebūtų“, „pasakys dvidešimt, <...> „mes per dieną surinksime ir atvešime“). Susitikimo, kuris įvyko 2020 m. vasario 13 d., metu A. V. už A. B. paleidimą iš suėmimo nurodė konkrečią galimo kyšio sumą – 8 000 Eur („Siūlo aštuonias tonas. Aštuntas namas“, „Ta prasme 8 tonos už tai, kad nepratęsti“). E. P. priminus nuteistajam, jog ankstesnio pokalbio metu buvo kalbama apie kitokias galimo kyšio sumas („Na praeitą kartą tu įvadinai visai kitus... supranti“, „Realiai buvo...dvidešimt“), A. V. pažadėjo pakalbėti su užsakovu dėl didesnės kyšio sumos („Aš rytoj jį pamatysiu, paklausiu kiek jis galėtų dar iki to priklijuoti“, „Tai aš paklausiu kiek jis gali iki savaitgalio surinkti. Ir jeigu jis surenka dar. <...> nors vienas penki, taip? Nors iki penkiolikos surinktų?“). 2020 m. vasario 16 d. A. V. informavo E. P. apie galutinę sutartą sumą – 8 000 Eur prieš neteisėtų veiksmų atlikimą ir 6 000 Eur po A. B. paleidimo iš suėmimo, viso 14 000 Eur („Advokatas, kaip ir sakei paduos užstatą, rytoj atvažiuos prie adreso, prie aštunto namo ir kaip personažas išvažiuos į neutralius vandenis, tą pačią dieną, toje pačioje gatvėje ant šešto numerio privažiuos,, tai maksimaliai ištempėme visomis jėgomis“, kaip matyti, konspiraciniais tikslais A. V. kyšio sumoms nurodyti naudojo namo numerius, kuomet aštuntas namas atitinkamai reiškia aštuonis tūkstančius, šeštas namas – šešis tūkstančius). Pirmoji sutarto kyšio suma – 8 000 Eur, E. P. buvo perduota 2020 m. vasario 18 d. susitikimo metu (4 t., b. l. 126–137, 149–155).

105. Nors A. V. gynėjo skunde teigiama, neva 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu nuteistasis buvo skatinamas ženkliai didinti kyšio sumą, taip provokuodamas nuteistąjį, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad ir 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu A. V., kalbėdamas apie pinigus, nurodė E. P., jog „Štai žiūrėk, jau ir „poltinik“ (penkiasdešimt) susirinks“ (4 t., b. l. 114), kaip galima suprasti iš pokalbio konteksto, turėdamas mintyje, kad užsakovai už neteisėtas paslaugas pasiruošę sumokėti ir daug didesnes sumas (50 000 Eur). Be to, būtina vertinti ne 2020 m. vasario 13 d. susitikimą izoliuotai, o bendrą susitikimų metu A. V. išsakytą poziciją, jo (ir užsakovo(ų)) ketinimus. Kaip minėta, dar 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu šis nuteistasis aiškiai nurodė, jog šioje situacijoje (galimo kyšio) pinigų suma nėra svarbi, E. P. šio pirmojo susitikimo metu buvo ne kartą įvardintos galimos pinigų (kyšio) sumos, viršijančios 250 MGL dydžio ribą (100, 104 pastraipos). Taigi galima daryti išvadą, kad E. P. ne kurstė padaryti (sunkesnį) nusikaltimą, kuris kitaip nebūtų padarytas, o patys užsakovai (ir A. V.) buvo pasiruošę tokį nusikaltimą daryti ir sumokėti taip pat daug didesnes pinigų sumas. Kaip nurodė apklausiamas E. P., 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu didesnė suma ir buvo įvardinta būtent dėl to, kad ankstesnio susitikimo metu A. V. buvo nurodęs didesnes pinigų sumas, tokiu būdu siekta neatskleisti slapto pareigūno veikimo (kaip nurodė E. P., susitikimo metu buvo įvardytos kitos sumos ir esant išsišifravimo tikimybei, kad neišsišifruoti, tai yra, kad nebūtų atskleistas tikrasis pareigūno veikimo tikslas, suma buvo pasakyta didesnė). Šiame kontekste būtina pažymėti, kad tokioje situacijoje, atsižvelgiant (kaip aiškiai matyti iš A. V. susitikimų metu ne kartą išsakytų frazių), į didelį nuteistųjų konspiracijos lygį, atsargumą, pasyvus E. P. elgesys, jo sutikimas (nepaisant anksčiau išsakytų gerokai didesnių piniginių sumų) priimti bet kokią, tame tarpe ir ženkliai mažesnę pinigų sumą negu buvo siūloma anksčiau (2020 m. sausio 24 d.) pagrįstai nuteistiesiems galėjo sukelti įtarimą dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo jų atžvilgiu.

106. Taigi užfiksuotų pokalbių turinys patvirtina, jog A. V. pasiūlė, pažadėjo ir susitarė E. P. duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį ir dalį šio kyšio (8 000 Eur) 2020 m. vasario 18 d. E. P. perdavė, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje (aprašytą 9 pastraipoje). Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog šios nusikalstamos veikos aprašymas šiuo atveju nėra visiškai tikslus. Kaip matyti, aprašant A. V. inkriminuotus veiksmus, ties kiekvienu susitikimu yra nurodoma vis kita pasiūlyto kyšio suma – 2020 m. sausio 24 d. vykusio susitikimo metu neva buvo pasiūlyta ir pažadėta duoti 20 000 Eur kyšio suma, 2020 m. vasario 13 d. vykusio susitikimo metu – 15 000 Eur kyšio suma. Tačiau kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių turinio, taip pat nuteistojo A. V. ir liudytojo E. P. 2020 m. vasario 16 d. susirašinėjimo turinio, konkrečią pinigų sumą – 14 000 Eur, dalį šios sumos perduodant prieš A. B. paleidimą (8 000 Eur), likusią dalį jau po paleidimo iš suėmimo (6 000 Eur), A. V. pateikė tik 2020 m. vasario 16 d. Prieš tai vykusių susitikimų metu buvo aptarinėjamos galimos kyšio sumos, vienoks ar kitoks jų dydis, kuris, kaip matyti, viršijo 250 MGL dydžio ribą, tačiau dėl konkrečios sumos sutarta nebuvo: 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu A. V., kaip minėta, tik nurodo, jog biudžetas šiuo atveju nėra svarbus („penki, dešimt, penkiolika, t. y. ne tame esmė“), E. P. pasiteiravus, ar suma būtų 20 000 Eur („20 štukų“), nuteistasis nepatvirtina šio konkretaus dydžio, o tik nurodo, jog suma turėtų būti maždaug tokia („Maždaug tiek <...> turėtų būti“). 2020 m. vasario 13 d. susitikimas iš esmės baigėsi taip pat ne susitarus dėl konkrečios kyšio sumos, o A. V. pažadėjus pasitarti su neteisėtų veiksmų užsakovu („Aš rytoj jį pamatysiu, paklausiu kiek jis galėtų dar iki to priklijuoti“, „Tai aš paklausiu kiek jis gali iki savaitgalio surinkti. Ir jeigu jis surenka dar. Nu <...> tad nors vienas penki, taip? Nors iki penkiolikos surinktų?“). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, aprašymas tikslinamas, iš jo šalinant aplinkybes, susijusias su pasiūlymu ir pažadu duoti konkrečias kyšio sumas susitikimų, vykusių 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. vasario 13 d., metu (BPK 328 straipsnio 3 punktas), ir konstatuojama, jog BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:

106.1. A. V., veikdamas A. J. nurodymu, 2020 m. sausio 24 d., nuo 17.59 val. iki 18.09 val. ir 2020 m. vasario 13 d., nuo 20.03 val. iki 20.15 val. Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje vykusių susitikimų metu ir 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“, siekdamas, kad valstybės tarnautojas – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P. pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 vasario 16 d. nutartimi sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, o 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“ pažadėjo ir susitarė su E. P., jog didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, jam pats tiesiogiai perduos per du kartus – 8 000 Eur kyšį iki pageidaujamo sprendimo pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne kardomąja priemone priėmimo ir 6 000 Eur kyšį po to, kai A. B. kardomoji priemonė – suėmimas, bus pakeista švelnesne ir jis bus paleistas į laisvę.

106.2. Vykdydamas šį susitarimą, A. V., 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro BIG automobilių stovėjimo aikštelėje, siekdamas, kad E. P., pasinaudodamas savo pažintimis, tarnyba ar kita tikėtina įtaka, paveiktų valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjus bei šį tyrimą organizuojantį ir kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų neteisėtą proceso sprendimą, palankų pripažintam įtariamuoju A. B. ir jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemonę, E. P. tiesiogiai perdavė pirmąją dalį iš sutartos duoti didesnės negu 250 MGL 14 000 Eur kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį.

107. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 3 dalyje (aprašytas 3 pastraipoje), pagrįstai akcentavo A. V. ir A. J. susirašinėjimą elektroninių ryšių tinklais laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 17 d., sugretino šiuos duomenis su duomenimis, gautais atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. pokalbių tarp E. P. ir A. V. turinys, pastarųjų susirašinėjimas 2020 m. vasario 16–18 d.), taip pat su duomenimis, gautais vykdant slaptą A. V. sekimą.

108. Apeliaciniame skunde A. J. gynėjas su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka, tarp A. J. ir A. V. vykęs susirašinėjimas šiame skunde siejamas su žemė sklypo A. S. pardavimu (10.14. pastraipa). Versiją, neva A. V. ir A. J. susirašinėjo ne dėl kyšio E. P. perdavimo, o dėl žemės sklypo A. S. pardavimo, A. J. kėlė ir pirmosios instancijos teisme, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti dokumentai, susiję su sklypo A. S. pardavimu (10 t., b. l. 1–18). Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme gynybos prašymu buvo apklaustas ir pats A. S., kuris patvirtino, kad 2020 m. sausio mėnesį iš A. J. sužinojo apie Vilniuje jo, A. V. ir N. V. parduodamą žemės sklypą, buvo nuvažiavęs apžiūrėti šio sklypo, už sklypą A. J. padavė 5 000 Eur avansą, pasirašė dėl to pakvitavimą, vėliau prasidėjus pandemijai ir nepavykus sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, šį avansą liudytojas atgavo. Galiausiai, 2020 m. vasarą, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta (10 t., b. l. 9–15), apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys liudytojo ketinimus šiame sklype statyti gyvenamąjį namą (17 t., b. l. 73–212).

109. Teisėjų kolegija nekvestionuoja minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir A. S. planų šiame sklype statytis gyvenamąjį namą. Tačiau tarp A. J. ir A. V. užfiksuotų kontaktų turinys, akivaizdu, nėra susijęs su šio sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu. Kaip minėta anksčiau, E. P. ir A. V. susitiko 2020 m. vasario 13 d., jų susitikimas truko nuo 20 iki 20.15 val. Šio susitikimo metu A. V. pasiūlė E. P. konkrečią pinigų sumą – 8 000 Eur, tačiau pokalbio eigoje, kaip minėta, buvo sutarta, jog A. V. pakalbės su užsakovu dėl didesnės kyšio sumos. Dėl konkrečios sumos pokalbio dalyviai nesutarė, tačiau buvo minimos ir 15 000 Eur, ir 20 000 Eur sumos. Be to, šio susitikimo metu E. P. taip pat nurodė A. V., jog siekiant pakeisti A. B. kardomąją priemonę į švelnesnę, taip pat reikės sumokėti ir užstatą („Kitas variantas, tu dar suprask tokį momentą, kad užstatą reikės įnešti“) (4 t., b. l. 101–120). Po šio susitikimo A. V. į namus grįžo 21.04 val. (1 t., b. l. 199–201) ir nepraėjus nei valandai susisiekė su A. J., 21.49 val., 21.51 val. (dvi žinutės) per programėlę „Telegram Messenger“ jam parašydamas: „Sveikas, prie to ką pasiūliau dar prašo 5, sako ten viskas labai sudėtinga ir tik prokuroras iš šito 10 paims; Ir dar sako kad jie turės turėti kapeikas kadangi bus reikalinga užstatą palikti už jį; Na tai jau viskas oficialiai aišku gi“ (8 t., b. l. 33, 50). Kaip matyti, minėtų žinučių turinys aiškiai patvirtina, jog faktiškai A. V. atskleidė A. J. prieš tai vykusio susitikimo su E. P. detales. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad A. V. vienoje iš savo siųstų žinučių teigia „tik prokuroras iš šito 10 paims“, nors 2020 m. vasario 13 d. pokalbyje su E. P. apie prokurorą visiškai nebuvo kalbama.

110. Aplinkybę, jog programėlėje „Telegram Messenger“ esantis susirašinėjimas nėra susijęs su sklypo A. S. pardavimu patvirtina ir tai, kad ši programėlė, kaip matyti iš joje esančių susirašinėjimų, buvo skirta bendravimui konspiraciniais tikslais – joje yra susirašinėjimai tik su dviem asmenimis (A. J. ir kontaktu, įvardintu kaip „M.“, 8 t., b. l. 49), kai tuo tarpu pagal nuteistųjų parodymus, sklypo A. S. pardavimas nebuvo susijęs su jokiais neteisėtais veiksmais, taigi priežasčių, kodėl dėl šio sklypo pardavimo A. V. su A. J. turėtų bendrauti ne įprastai, o naudodamas specialią programėlę, šiuo atveju nebuvo.

111. Aplinkybę, jog A. V. veikė vykdydamas A. J. užsakymus, patvirtina ir kiti pastarųjų, dalyvaujant ir E. P., susirašinėjimai ne tik programėlėje „Telegram Messenger“, bet ir kitoje („Signal Private Messenger“), kurią E. P. įsirašė paprašytas A. V., vėlgi, kad būtų užtikrintas slaptas ir nekontroliuojamas šių asmenų bendravimas. Pavyzdžiui, E. P. ir A. V. bendraujant 2020 m. vasario 16 d., nuteistasis liudytojui nurodė konkrečią siūlomo kyšio sumą, E. P. pažadėjo informuoti, ar ši suma yra tinkama, kitą dieną. 2020 m. vasario 17 d. 09.44 val. E. P. išsiuntė A. V. žinutę, jog viskas gerai, šią žinutę, kaip matyti, A. V. pamatė tik apie 15 val. (kuomet 15.15 val. nusiuntė E. P. žinutę informuodamas, jog jo rytinės žinutės nematė) (4 t., b. l. 127, 128, 138, 139). Iš karto po to, kai perskaitė liudytojo E. P. žinutę apie tai, kad pasiūlyta kyšio suma yra tinkama, A. V. 2020 m. vasario 17 d., 15.17 val. per programėlę „Signal Private Messenger“ parašė ir A. J.: „Pas juos viskas ok; Reikia dabar pirmą dalį vežti“ (8 t., b. l. 44, 54). Kaip matyti, gavęs patvirtinimą apie sutarto kyšio dydį iš E. P., A. V. nedelsiant informavo A. J. Tą pačią dieną E. P. paklausus, ar buvo įnešta užstato suma ir paprašius dėl šios aplinkybės pasitikslinti (15.28, 15.48 val. žinutės, 4 t., b. l. 128, 142), 16.05 val., A. V. vėl parašė A. J. ir pasiteiravo, ar įneštas užstatas. Jog užstatas įneštas, A. J. nurodė 16.19 val. žinutėje (8 t., b. l. 44, 54). Šią informaciją A. V. iš karto perdavė E. P. 16.23 val. žinutėje (4 t., b. l. 128, 142). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, faktiškai užstatas už A. B. buvo sumokėtas 2020 m. vasario 17 d., 16.13 val. (6 t., b. l. 45). Aptartas susirašinėjimas patvirtina, jog informaciją ir klausimus, kuriuos gaudavo iš E. P. ir A. J., nuteistasis A. V. perduodavo atitinkamai kitam nuteistajam arba liudytojui. Tiek šių susirašinėjimų laikas, tiek jų turinys visiškai sutampa ir patvirtina, jog dėl kyšio už A. B. paleidimą A. V. bendravo būtent su A. J.

112. A. J. gynėjo skunde kaip neatitikimai tarp aptarto bendravimo, neva patvirtinantys, jog nuteistieji negalėjo bendrauti dėl kyšio E. P., įvardijamos tam tikros susirašinėjimo dalys, pavyzdžiui, jog A. V. 2020 m. vasario 13 d. žinutėse neužsiminė A. J., jog pinigų reikia skubiai, nors tos pačios dienos susitikime su E. P. buvo kalbama apie skubų pinigų perdavimą; 2020 m. vasario 14 d. pažadėjęs A. J. pasitikslinti dėl užstato dydžio, A. V. į E. P. šiuo klausimu nesikreipė, be to, užstato dydis A. V. buvo nurodytas dar 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu (10.15. pastraipa). Tam tikri, neesminiai neatitikimai, minimi A. J. gynėjo skunde, nepaneigia aplinkybės, kad būtent nuteistasis A. J. buvo tas asmuo, kuris tam, kad paveikti valstybės tarnautojus – LKPB pareigūnus, pasiūlė, pažadėjo ir davė kyšį A. V. Juolab, kad svarbiausia šiuo atveju yra tai, jog A. V. kaip užstato dydį A. J. nurodė būtent tą sumą, kurią jam buvo įvardinęs E. P. – 20 000 Eur, kas vėlgi patvirtina, jog A. V. su kitu nuteistuoju ir liudytoju E. P. bendravo tuo pačiu klausimu (dėl A. B. paleidimo iš suėmimo). Dėl skubaus pinigų perdavimo teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi A. B. suėmimas buvo paskirtas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d. (7 t., b. l. 49–55). Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 3 dalimi, dėl suėmimo termino pratęsimo prokuroras privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. A. B. paskirta kardomoji priemonė turėjo baigtis 2020 m. vasario 26 d., taigi akivaizdu, jog A. J., būdamas advokatas, suprato, jog klausimas dėl suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę turi būti išspręstas skubiai.

113. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuteistųjų 2020 m. vasario 17 d. susirašinėjimu programėlėje „Signal Private Messenger“, padarė išvadą, jog 8 000 Eur A. J. A. V. perdavė 2020 m. vasario 17 d., apie 19 val. (8 t., b. l. 43–46, 54, 55). Nuteistieji iš esmės neneigia, jog tokiu metu jų susitikimas išties įvyko, tačiau tvirtina, jog šio susitikimo metu A. J. tiesiog paskolino A. V. 650 Eur. Ši versija dar kartą akcentuojama ir A. J. gynėjo apeliaciniame skunde (10.19. pastraipa). Skunde taip pat tvirtinama, jog A. V. ir E. P. 2020 m. vasario 16 d. susirašinėjimas patvirtina, jog pinigus, skirtus E. P., A. V. turėjo dar iki jo susitikimo su A. J. 2020 m. vasario 17 d. vakare (10.18. pastraipa). 2020 m. vasario 16 d. žinučių E. P. turinys išties patvirtina, jog A. V. pinigus nurodė galintis atvežti bet kuriuo metu (18.24 val. žinutėje jis nurodė „Gerai, jei viskas normoje, tai rytoj pasakysi kur privažiuoti. Aš visą dieną laisvas“). 2020 m. vasario 17 d. žinutėje A. V. taip pat iš karto klausia, kur jam atvažiuoti ir atvežti pinigus (15.15 val. žinutė: „Sveikas, man kažkodėl neparodė, pamačiau telefona ir ten praleistas, kur man važiuoti?“). Visgi teisėjų kolegija pažymi, tokios žinutės dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog A. V. jau turi pinigus. Be to, A. J. ir A. V. bendravo išties artimai, tą ir patys ne kartą patvirtino duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmosios instancijos teisme. Taigi A. V., net ir fiziškai nedisponuodamas kyšio suma, suprato, jog bet kuriuo metu gali šiuos pinigus paimti iš A. J. Jog nuteistųjų bendravimas tuo laikotarpiu buvo aktyvus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Pavyzdžiui, A. V. pas A. J. vyko ir 2020 m. vasario 18 d., dar prieš pinigų E. P. perdavimą (7 t., b. l. 76–83), A. J. gynėjo skunde taip pat nurodoma, jog nuteistieji buvo susitikę ir 2020 m. vasario 16 d. Tačiau nuteistųjų bendravimas minėtoje programėlėje „Signal Private Messenger“, kuri, kaip minėta, ir buvo skirta slaptam bendravimui, patvirtina, jog 8 000 Eur A. J. perdavė A. V. būtent 2020 m. vasario 17 d. vakare: 2020 m. vasario 17 d. A. V. perdavus A. J. iš E. P. gautą informaciją apie tai, kad pasiūlyto kyšio suma yra tinkama, nuteistasis A. J. iš karto pradėjo tartis dėl susitikimo tą pačią dieną, galiausiai nurodydamas, jog atvažiuos pas A. V. ir paduos pinigus (8 t., b. l. 43–46, 54, 55).

114. A. J. gynėjo skunde akcentuojamas A. V. susirašinėjimas su kontaktu, kuris buvo įvardintas kaip „M.“ (8 t., b. l. 113–127) (10.12. pastraipa). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas tiksliai buvo asmuo, A. V. telefone įvardintas kaip „M.“. Paties A. V. parodymai dėl šios aplinkybės proceso metu kito – kaip jau minėta šioje nutartyje (73 pastraipoje), ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino „M.“ paskyrą sukūręs pats savo motinos telefone ir iš jos parašęs pats sau, atkartodamas jo ir asmens J. susirašinėjimą, kad vėliau šias žinutes galėtų parodyti E. P. (10 t., b. l. 138–143). Pirmosios instancijos teisme jau nurodė, jog jo motinos telefonas buvo perduotas pačiam J. ir būtent su šiuo asmeniu A. V. bendravo 2020 m. vasario 12 d. Kaip matyti iš byloje esančių apžiūros protokolų, apžiūrėjus A. V. telefoną „iPhone“, jame buvo rastas 2020 m. vasario 12 d., 13 d. susirašinėjimas su kontaktu „M.“, kurio metu šis nenustatytas asmuo nurodė galimą kyšio sumą – 8 000 Eur (10 t., b. l. 66–70). Šį susirašinėjimą, kaip nustatyta, A. V. parodė E. P. 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu. Tas pats susirašinėjimas, kaip siuntėjui jau esant „M.“, buvo rastas ir kitame telefone, kratos metu rastame A. V. automobilyje – „Samsung Galaxy Grand Prime SM-G531F“, vienas iš kurio naudotojų tam tikru laiku (iki 2019 m. birželio 7 d.) buvo nuteistojo motina J. V. (10 t., b. l. 113–127). Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų dėl nuteistojo parodymų prieštaringumo apie asmenį, įvardintą kaip „M.“ ir jo sąsajų su asmeniu J. (taip pat argumentų, aptartų anksčiau šioje nutartyje dėl asmens, įvardinto kaip J. ir jo realaus egzistavimo), pažymi, jog susirašinėjimas su šiuo asmeniu vyko tik kelias dienas – 2020 m. vasario 12 d. ir 13 d., šiam kontaktui A. V. taip pat siuntė žinutes 2020 m. vasario 15 d., vasario 17 d., tačiau jų turinys nėra išlikęs (10 t., b. l. 126, 127), kai tuo tarpu bendravimas su E. P. dėl kyšio už A. B. paleidimą prasidėjo dar 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaip jau ne kartą minėta, tiek A. V., tiek A. J. dėjo itin dideles pastangas, stengdamiesi nuslėpti savo bendravimą dėl neteisėtų veiksmų (naudojo specialias programėles, A. V., susitikdamas su E. P., atvykdavo skirtingais automobiliais, stengėsi keisti susitikimo vietas, vykdamas perduoti 8 000 Eur kyšio sumos E. P. nurodė, jog norėtų susitikti vietoje, kad būtų kuo toliau nuo savo automobilio (2020 m. vasario 17 d. 18.01 val. žinutė, 4 t., b. l. 129), stengėsi viską kuo daugiau supainioti: į E. P. klausimą „ai, čia tavo konspiracija“ atsako „Mmm“, taip pat aiškina „moteris, moteris, tu ką. Kuo daugiau užpainiosi“ (4 t., b. l. 101-125)), teisėjų kolegija daro išvadą, jog asmuo, įvardintas kaip „M.“, buvo tik dar viena konspiracinė priemonė, panaudota A. V. siekiant nurodyti E. P. siūlomo kyšio sumą, tačiau faktiškai joks realus asmuo, galimas neteisėtų veiksmų užsakovas (juo labiau nuteistojo nurodomas J.), šiuo atveju su A. V. nebendravo ir apskritai neegzistavo.

115. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. J. kaltę, vertino ir kitus netiesioginius įrodymus – kratos metu jo namuose, darbo kabinete, rastus dokumentus (teisėjų kolegija šios nutarties 41–44 pastraipose jau pateikė argumentus dėl šios kratos metu rastų dokumentų teisėto paėmimo). Kaip matyti iš kratos protokolo, A. J. darbo kabinete buvo rastas A4 formato lapas su rankraštiniais užrašais, kuriame buvo minimas ir asmuo „A.“, taip pat tarpusavyje susegti keturi lapai (pranešimo apie įtarimą M. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 kopija) (9 t., b. l. 46–55). Nuteistojo A. J. gynėjo skunde pagrįstai pažymima, jog minėtas A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais išties nebuvo rastas kartu su minėto pranešimo apie įtarimą kopija (10.22. pastraipa): iš kratos protokolo matyti, jog atskiras A4 formato lapas nufotografuotas ant A. J. darbo stalo, o minėti keturi lapai su pranešimu apie įtarimą užfiksuoti kaip rasti darbo kabinete buvusios komodos stalčiuje. Visgi ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų dėl šių dokumentų vertinimo. Apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys grindžiant nuteistojo dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktą versiją, neva minėtame A4 formato lape rankraštinis įrašas „A.“ yra apie nuteistojo klasioką A. V., tačiau visi ikiteisminio tyrimo metu A. J. pateikti duomenys, neva susiję su šiuo asmeniu - A. J. 2020 m. kovo 4 d., kovo 5 d. žinutės pažįstamiems asmenims, siekiant sužinoti A. V. telefono numerį, nuteistojo 2020 m. kovo 5 d. žinutė asmeniui, kuris įvardijamas kaip A. V., jų susirašinėjimas 2020 m. liepos mėnesį, yra fiksuoti jau po A. J. ir A. V. sulaikymo (9 t., b. l. 139–141, 157–200), be to, po pranešimo apie įtarimą A. J. įteikimo 2020 m. vasario 19 d. (12 t., b. l. 29–32), kuomet šiam nuteistajam tapo žinoma, jog jam inkriminuojami nusikaltimai yra, be kita ko, susiję ir su A. B. Bendravimas dėl šio kyšio tiek tarp nuteistųjų, tiek tarp A. V. ir E. P. vyko nuo 2020 m. sausio pabaigos, 8 000 Eur kyšis E. P. perduotas 2020 m. vasario 18 d., krata A. J. namuose atlikta 2020 m. vasario 19 d. Šiuo laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio iki kratos 2020 m. vasario 19 d.) jokie duomenys dėl nuteistojo A. J. bendravimo su asmeniu, kuris vėliau procese buvo įvardintas kaip A. V., pateikti nebuvo. Taigi A4 formato lape, kuriame buvo nurodyti aktualūs tuo laikotarpiu A. J. darbai, asmuo, įvardintas kaip „A.“, teisėjų kolegijos vertinimu, yra būtent A. B., dėl kurio paleidimo iš suėmimo ir buvo perduotas 8 000 Eur kyšis.

116. Nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog nebuvo nustatyti jokie šio nuteistojo ryšiai su asmenimis, atlikusiais pinigų pavedimą į Generalinės prokuratūros sąskaitą (sumokant 20 000 Eur kaip užstatą už A. B., 10.16. pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju A. J. inkriminuojami veiksmai, susiję su pasiūlymu, pažadu bei susitarimu duoti A. V. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, dalies šio kyšio perdavimu minėtam nuteistajam (veika, aprašyta 3 pastraipoje). Aprašant šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes būtent ir yra nurodyta, jog A. J. veikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, tai yra, konkretus neteisėtų veiksmų užsakovas šioje baudžiamojoje byloje nustatytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, buvo atitinkamai formuojami įtarimai, vėliau kaltinimai A. J., galiausiai – skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi apeliaciniame skunde nurodomas ryšių su užstatą sumokėjusiais asmenimis nenustatymas, aplinkybė, kad šio užstato suma galimai buvo pradėta rinkti anksčiau, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas (10.17. pastraipa), jokios reikšmės A. J. veiksmų kvalifikavimui šiuo atveju neturi. Kas buvo pirminis neteisėtų veiksmų užsakovas, kada šis asmuo (asmenys) pradėjo bendrauti su nuteistuoju, galiausiai, kas ir kada perdavė kyšio pinigus pačiam A. J., ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nebuvo, atitinkamai nuteistajam tai ir neinkriminuota.

117. Įvertinusi aptartus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek A. J., tiek A. V. dėl nusikalstamų veikų, susijusių su 8 000 Eur kyšio perdavimu E. P., nagrinėjamu atveju buvo nuteisti pagrįstai. Nors pripažįstama, kad E. P. veiksmai 2020 m. sausio 11 d. susitikimo su A. V. metu peržengė ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi leistus atlikti veiksmus, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę (kurie išsamiai aptarti ne tik skundžiamame nuosprendyje, bet ir anksčiau šioje nutartyje). Kaip minėta, abu nuteistieji dėjo išties dideles pastangas siekdami maskuoti savo bendravimą dėl neteisėtai atliekamų veiksmų. Tik laiku atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (A. V. sulaikymas, jo telefone iš karto po sulaikymo rasti susirašinėjimai su A. J.) padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, vėliau ir teismui, nustatyti konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nors nuteistieji dar ikiteisminio tyrimo metu pradėjo teikti įvairias versijas, susijusias su byloje surinktų duomenų vertinimu, šios versijos nagrinėjamu atveju nepasitvirtino, priešingai, jas akivaizdžiai paneigia objektyvūs baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai.

118. Teisėjų kolegija anksčiau šioje nutartyje jau padarė išvadą, jog A. V. nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 3 dalyje, nebuvo padaryta tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje – nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas patikslintas, pašalinant iš veikos aprašymo aplinkybes (nurodytas 106 pastraipoje), susijusias su konkrečiomis pasiūlytomis kyšio sumomis susitikimų, kurie vyko 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. vasario 13 d., metu. Atsižvelgiant į tai, analogiškai tikslintinos ir A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, aplinkybės (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

119. Be to, pagal A. J. ir A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymą (veikos, aprašytos 3, 8 pastraipoje), A. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo bei susitarė A. V. duoti didesnės nei 250 MGL vertės – ne mažesnės nei 14 000 Eur kyšį, o A. V. atitinkamai pažadėjo bei susitarė iš jo priimt šį kyšį 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d. Kaip minėta anksčiau, 14 000 Eur dydžio kyšį A. V. E. P. pasiūlė tik 2020 m. vasario 16 d. Taigi ši konkreti suma, akivaizdu, negalėjo būti suderinta tarp A. J. ir A. V. dar iki pirmojo šio nuteistojo susisiekimo su E. P. 2020 m. sausio 10 d. Kaip matyti iš A. V. 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu E. P. išsakytų frazių, siūlomas kyšis, akivaizdu, buvo didesnis nei 250 MGL („biudžetas nesvarstomas“, „ten penki, dešimt, penkiolika. t. y. ne tame esmė“, „gal 20, gal 30“), tačiau konkretus jo dydis šio susitikimo metu nurodytas nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. J. ir A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 3 dalyje (A. J.) ir 226 straipsnio 4 dalyje (A. V.), aprašymas tikslinamas, šalinant iš šių nusikalstamų veikų aprašymo aplinkybę dėl iki 2020 m. sausio 10 d. nuteistųjų sutarto konkretaus kyšio dydžio – 14 000 Eur (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

120. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. J. BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis:

120.1. A. J., veikdamas kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai ir jų interesais, 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. V. ir siekdamas, kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo bei susitarė A. V. ateityje duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už prašomą poveikį valstybės tarnautojams.

120.2. A. V., pažadėjęs A. J. šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdyti, iš anksto suderinęs susitikimus bendravimo programėle „Viber“, 2020 m. sausio 24 d., laikotarpiu nuo 17.59 val. iki 18.09 val., ir 2020 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 20.03 val. iki 20.15 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelėje vykusių susitikimų metu ir 2020 m. vasario 16 d. bendraudamas su E. P. programėlės „Viber“ pagalba, siekdamas, kad valstybės tarnautojas – LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P., pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi sankcionuotus savo tapatybės neatskleidžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam E. P. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, o 2020 m. vasario 16 d., bendraudamas su E. P. programėle „Viber“, pažadėjo ir susitarė su juo, jog didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, jam pats tiesiogiai perduos per du kartus – 8 000 Eur kyšį iki pageidaujamo sprendimo pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne kardomąja priemone priėmimo ir 6 000 Eur kyšį po to, kai A. B. kardomoji priemonė – suėmimas, bus pakeista švelnesne ir jis bus paleistas į laisvę.

120.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. J. 2020 m. vasario 17 d. apie 18.40 val. susitikimo su A. V. metu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad jis pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiktų šiuos valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę, perdavė A. V. pirmą dalį iš didesnės negu 250 MGL vertės (14 000 Eur) kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį, po ko A. V., 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ukmergės g. 369, susitikęs su LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju E. P., tiesiogiai perdavė pastarajam pirmą dalį iš sutarto didesnės negu 250 MGL vertės (14 000 Eur) kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį.

121. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, padarė tokiomis aplinkybėmis:

121.1. A. V., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., Vilniaus apskrityje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vykusio susitikimo metu, A. J. tiesiogiai pažadėjo bei susitarė iš jo priimti savo ir kitų asmenų naudai didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-05144-19 atliekantiems LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjams bei šį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir neteisėtai priimtų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju ir suimtam A. B. palankų proceso sprendimą bei A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę.

121.2. Vykdymas šį susitarimą, A. V., 2020 m. vasario 17 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu, A. J. pažadėjęs, kad pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina arba tariama įtaka paveiks valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atliekančius LKPB SONT 3-osios valdybos tyrėjus bei šį ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų neteisėtą proceso sprendimą ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 pripažintam įtariamuoju A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeistų švelnesne kardomąja priemone ir jį paleistų į laisvę, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai iš A. J. priėmė pirmą dalį iš pažadėtos ir sutartos priimti didesnės nei 250 MGL vertės 14 000 Eur kyšio sumos – 8 000 Eur kyšį.

Dėl nusikaltimų kvalifikavimo

122. BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra suprantamos, kaip tarpininko papirkimas. Tarpininko papirkimo esmė yra asmens, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Tarpininko papirkimas reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Tuo tarpu BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintos nusikaltimų sudėtys suprantamos, kaip tarpininko kyšininkavimas. Tarpininko kyšininkavimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Tarpininko kyšininkavimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų). Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016, 2K-260-303/2016). Atsižvelgusi į šią kasacinio teismo suformuotą praktiką, taip pat išsamiai išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, patikrinusi jų atitikimą įrodymų leistinumo, patikimumo, pakankamumo ir kitiems reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems A. J. ir A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos (tiesioginis pasiūlymas, pažadas, susitarimas duoti kyšį ir tiesioginis kyšio davimas, taip pat tiesioginis pažadas ir susitarimas priimti kyšį bei tiesioginis kyšio priėmimas) buvo kvalifikuotos tinkamai.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

123. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirtos šios bausmės: už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (5 000 Eur kyšio davimas) padarymą – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (1 000 Eur kyšio davimas) padarymą – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir A. J. paskirta subendrinta bausmė – 1 300 MGL (65 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 3 d. (14 dienų)), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, galutine bausme nuteistajam A. J. laikoma 1 272 MGL (63 600 Eur) dydžio bauda.

124. Tuo tarpu nuteistajam A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos šios bausmės: už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (5 000 Eur kyšio priėmimas) padarymą – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (4 000 Eur kyšio davimas) padarymą – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (1 000 Eur kyšio priėmimas) padarymą – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (900 Eur kyšio davimas) padarymą – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 750 MGL (37 500 Eur) dydžio bauda; už BK 226 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios (terminuoto laisvės atėmimo) bausmės pridedant švelnesnių bausmių (baudų) dalis, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. (2 mėnesiai)), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, galutine bausme nuteistajam A. V. laikomi 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo bei 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

125. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

126. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į nuteistųjų A. V. ir A. J. padarytų nusikaltimų skaičių ir jų pavojingumą (A. V. padarė keturis apysunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus; A. J. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą; visi nuteistųjų padaryti nusikaltimai – korupcinio pobūdžio), kaltės formą ir rūšį (visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), padarytų nusikaltimų tikslus ir motyvus (nusikaltimais siekta gauti neteisėtą atlygį už viešai neskelbtinų duomenų apie vykstantį ikiteisminį tyrimą atskleidimą ir poveikį šį tyrimą atliekantiems subjektams), nusikalstamų veikų stadiją (visi nusikaltimai buvo baigti), kaltininkų asmenybę (be kita ko, A. V. nusikaltimus padarė būdamas policijos pareigūnu, yra išsilavinęs, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo (šiuo metu, pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus, dirba), turi šeimą, išlaikytinių; A. J. nusikaltimus padarė būdamas advokatu, turi šeimą, išlaikytinių, anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs), nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija sutinka su šių aplinkybių visumos vertinimu ir jų įtaka parenkant ir paskiriant bausmes (bei baudžiamojo poveikio priemones) nuteistiesiems.

127. Papildomai pridurtina ir tai, kad jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistieji A. J. ir A. V. darė ilgą laiką (nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario 18 d.). Neteisėto poveikio ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05144-19 atlikusiems subjektams nepavyko padaryti tik dėl to, jog LKPB SONT 2-os valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. P., į kurį A. J. užsakymu kreipėsi A. V., pranešė savo vadovybei apie jam (E. P.) bandomą daryti neleistiną įtaką. Iš anksto neužkardžius nagrinėtoje baudžiamojoje byloje A. J. ir A. V. darytos prekybos poveikiu valstybei (taip pat – teisingumo sistemai) būtų padaryta didžiulė žala – nusikalstamas veikas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 galimai padarę asmenys nebūtų nustatyti, jie (kaip nustatyta anksčiau) potencialiai būtų buriami naujų nusikalstamų veikų darymui. Ankstesnėse šios nutarties pastraipose išsamiai išanalizuotas nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdis ir byloje surinktų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti ir apie sudėtingą (iš anksto apgalvotą ir plačiai pasireiškusią) A. J. ir A. V. konspiraciją, siekiant užmaskuoti daromas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie didelį nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistuosius. Atsižvelgusi tiek į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendyje, tiek šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija vertina, kad bausmių rūšys ir jų dydžiai už kiekvieną nuteistajam A. V. ir nuteistajam A. J. inkriminuotą nusikaltimą buvo parinkti ir paskirti tinkamai, išsamiai argumentavus (be kita ko, detaliai išanalizavus nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistuosius apibūdinančius duomenis), atsižvelgus į visas bausmių skyrimo taisykles bei BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmei keliamus tikslus. Abiejų nuteistųjų bausmės buvo tinkamai individualizuotos, be kita ko, atsižvelgus ir į valstybinio kaltintojo poziciją bei A. V. ir A. J. (jų gynėjų) pateiktus duomenis.

128. Nuteistajam A. J. bausmės subendrintos tinkamai, galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir proporcinga. Šios aplinkybės neginčija ir pastarojo nuteistojo gynėjas. Tuo tarpu nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti pastarajam nuteistajam paskirtų bausmių griežtumą, pabrėždamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje renkant reikšmingus duomenis buvo pažeistos teismų nutarčių dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo ribos, teisėsaugos institucijos A. V. atžvilgiu veikė nepagrįstai aktyviai. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip buvo nustatyta ankstesnėse šios nutarties pastraipose, baudžiamojoje byloje nustatytas procesinis pažeidimas – 2020 m. vasario 11 d. susitikimo metu be ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos liudytojo E. P. atlikti BPK 159 straipsnyje numatyti procesinės prievartos veiksmai, neturėjo esminės įtakos pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumui ar pagrįstumui (taigi, ir nuteistiesiems A. V. bei A. J. paskirtoms bausmėms). Papildomai pažymėtina ir tai, kad griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nuteistajam A. V. buvo paskirta už BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas pagrindas nuteistajam A. V. taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, kad pastarajam nuteistajam bausmė buvo paskirta tinkamai, yra proporcinga jo padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, teisėjų kolegija neturi pagrindo švelninti A. V. paskirtos bausmės.

Dėl turto konfiskavimo

129. Skundžiamame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendyje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kratos metu pas nuteistąjį A. V. rasti ir paimti 1 100 Eur, kuriuos pastarasis gavo iš A. J. ir pasiliko sau kaip užmokestį už tarpininkavimą prekiaujant poveikiu, taip pat liudytojo E. P. iš A. V. paimti 12 900 Eur, kaip atskiri kyšiai (4 000 Eur, 900 Eur ir 8 000 Eur), konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad nurodytos pinigų sumos (1 100 Eur ir 12 900 Eur) konfiskuotos pagrįstai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, kuris pagal BK 72 straipsnio 2 dalį yra suprantamas, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Juolab, kad šios aplinkybės apeliaciniais skundais nėra skundžiamos, apeliantai taip pat neginčija, kad nurodytos sumos buvo skirtos neteisėtam atlygiui, domintis ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-05144-19.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimo

130. Nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma grąžinti nuteistojo gyvenamosios vietos kratos metu rastus ir paimtus A4 formato lapą su rankraštiniais užrašais, kuriame minimas asmuo vardu „A.“, ir tarpusavyje susegtų 4 lapų su elektroninio pašto žinutės ekrano vaizdu, kuriuose matomos 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie M. Č. pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 nuotraukos, kopijas, taip pat pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą A. J. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, saugomus LKPB Administravimo valdyboje (kvitas B serija BBB Nr. 0047922, 9 t., b. l. 132, 133). Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu šiuos daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti, kaip menkaverčius.

131. Kaip nustatyta anksčiau, nurodyti dokumentai (A4 formato lapas su rankraštiniais užrašais, kuriame minimas asmuo vardu „A.“, ir tarpusavyje susegtų 4 lapų su elektroninio pašto žinutės ekrano vaizdu, kuriuose matomos 2020 m. vasario 4 d. pranešimo apie M. Č. pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 nuotraukos, kopijos) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pripažinti leistinu būdu gautais įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo A. J. kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Tuo tarpu prašomas grąžinti mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, būtent juo buvo užfiksuotas 2020 m. vasario 4 d. pranešimas apie M. Č. pareikštą įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05144-19 (padarytos šio pranešimo nuotraukos) (9 t., b. l. 108-131). Nurodyti daiktai ir dokumentai privalėjo būti konfiskuoti, tačiau, atsižvelgus į jų vertę, pagrįstai juos nuspręsta sunaikinti, kaip menkaverčius. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo aptartų dokumentų ir daikto grąžinti nuteistajam A. J.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos bei nuteistojo A. V. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį:

Iš A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, pašalinti aplinkybę dėl iki 2020 m. sausio 10 d. su A. V. sutartos konkrečios kyšio sumos – 14 000 Eur, taip pat aplinkybes, susijusias su konkrečiomis kyšio sumomis, A. V. pasiūlytomis E. P. 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu (20 000 Eur) ir 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu (15 000 Eur).

Iš A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje, pašalinti aplinkybę dėl iki 2020 m. sausio 10 d. su A. J. sutartos konkrečios kyšio sumos – 14 000 Eur.

Iš A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, pašalinti aplinkybes, susijusias su konkrečiomis kyšio sumomis, A. V. pasiūlytomis E. P. 2020 m. sausio 24 d. susitikimo metu (20 000 Eur) ir 2020 m. vasario 13 d. susitikimo metu (15 000 Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.