- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- AN2-343-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01277-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 500 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. M. B. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 14 d. surašė prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. 2019/63. Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini)191216-01093 teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. DSP-5) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateiktas 2019 m. gruodžio 14 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019 m. gruodžio 14 d., kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo įgaliotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į M. B. apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad ANK 358 straipsnio 3 dalies analizė parodo, jog požymiai užsakovui yra perduodamas statinio ekspertizės aktas ir specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą yra susiję. Ar dokumentas kvalifikuotinas kaip statinio ekspertizės aktas, spręstinas ne pagal į dokumentą įrašytą jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, kurie yra nurodyti Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.
3.2. Bendrosios statinio ekspertizės akto požymiai yra: pirmas bendrosios statinio ekspertizės požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto subjektais. Dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo. Atlikti statinio ekspertizės rangovo funkcijas gali tik asmuo, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies apibrėžimą: Ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.
3.3. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnį, būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, kurio teisė atlikinėti statinio ekspertizes pripažinta SPSC išduodant atitinkamą atestatą; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla.
3.4. Fiziniai asmenys, kurie nėra susiję su Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais, ir veikiantys savarankiškai, negali būti laikomi statinių (jų dalių) ekspertizės rangovais, tokių fizinių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas (ir patikrinimo rezultatas), nors tokio patikrinimo turinys (patikrinimo apimtis) ir sutaptų su patikrinimu, nurodytu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkto apimtimi, neturės statinio ekspertizės statuso.
3.5. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus). Dėl statinio ekspertizės vadovo pasisakyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.14 punkte: statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – statybos inžinierius [5.1], kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą.
3.6. Asmuo turi teisę būti paskirtas atlikti konkretaus statinio ekspertizės vadovo funkcijas tik turėdamas atitinkamą SPSC atestatą. Atkreipė dėmesį, kad statinio ekspertizės vadovo atestatas savaime nesuteikia statinio ekspertizės vadovo subjektiškumo, o yra tik būtinoji tokio subjektiškumo prielaida; statinio ekspertizės vadovo subjektiškumas įgyjamas, kai statinio ekspertizės vadovo atestatą turinčiam asmeniui juridinis asmuo, turintis statinio ekspertizės rangovo statusą, paveda atlikti konkretaus statinio ekspertizę.
3.7. Iš Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatų išplaukia, kad yra šios sąlygos, susijusios su statinio ekspertizę atliekančiais asmenimis, kurios būtinos tam, kad konkretaus statinio patikrinimas ir tokio patikrinimo rezultatai turėtų statinio ekspertizės statusą: 1) atlikti ekspertizę turi įsipareigoti juridinis asmuo, atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) atlikti ekspertizę įsipareigojęs juridinis asmuo, statinio ekspertizes organizavimui, jos vadovavimui, statinio įvertinimui, ekspertizės akto parengimui ir pasirašymui turi paskirti statinio ekspertizės vadovu atestuotą šiai veiklai fizinį asmenį. Pažymėjo, kad šis fizinis asmuo gali būti minėto juridinio asmens darbuotoju, skiriamu juridinio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu arba gali būti nepriklausomas atestuotas šiai veiklai specialistas. Vadinasi, fizinis asmuo, kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas ir/ar kuris neturi atitinkamo eksperto atestato, negali būti laikomas konkrečios statinio ekspertizės vadovu.
3.8. Vadinasi ANK 358 straipsnio 3 dalis taikytina tik šiems specialiems subjektams: asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą; asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą.
3.9. Antras bendrosios ekspertizės akto požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto forma ir turiniu. Forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys – bendrosios statinio ekspertizės akto turinį. Aplinkos ministras 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. Dl-738 įsakymu patvirtino STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 94 punktas detalizuoja tuos veiksmus, kurie yra būtini, atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą.
3.10. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, bendruoju atveju statinio ekspertizės rangovas privalo (statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis): 1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus); 3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti; 5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje); 6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus; 7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę; 8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu.
3.11. Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties požymio, kad perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodo, jog šis požymis egzistuoja tik tuomet, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės.
3.12. Gretinant byloje nustatytas faktines aplinkybes su ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviais požymiais, matyti, kad: dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, ne atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; juose nurodytus patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Todėl M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. M. B., atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, - ne kaip šių statinių ekspertizės vadovas, - o kaip savarankiškai veikiantis asmuo.
3.13. Byloje nustatyti faktai parodo, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y.: M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; M. B. perduotus dokumentus nepasirašė. Atkreipė dėmesį, kad byloje nenustatytas ir trečias ANK 358 straipsnio 3 dalies uždrausto nusižengimo objektyvusis požymis – nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su Deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliaciniame skunde Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėja (toliau – Inspekcija) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimą ir skirti nuobaudą pagal ANK nustatytas taisykles, skiriant ne mažesnę kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas nutarimu skirdamas nuobaudą M. B. nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Paminėjo, kad teismas tik konstatavo, jog padarytas administracinis nusižengimas susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka, tačiau teismas neargumentavo šio teiginio, neįvertino pažeidimo pavojingumo, jo pobūdžio. Akcentavo, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusižengimas gan pavojingas visuomenei, ypač statybų procese (šiuo atveju statybų užbaigimo procese), taip pat turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą.
4.3. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog dėl administracinio nusižengimo būtų kilę sunkių padarinių. Atkreipė dėmesį, kad pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo užsakovui, atitinkami teisiniai padariniai (žala) nekvalifikuojami teisės normoje. Pažymėjo, kad šiuo atveju dėl neatitinkančių teisės aktų reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimas užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu M. B. atliko statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Taigi šiuo atveju nebuvo atliktas vien tik formalus teisės pažeidimas, kadangi kilo atitinkami padariniai, kurie susiję su užsakovo atliktomis statybos užbaigimo procedūromis.
4.4. Akcentavo, jog M. B. padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. <...> Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Asmuo, veikiantis priešingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lūkesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).
4.5. Pažymėjo, kad Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai nustato konkrečius reikalavimus ekspertizės rangovui, statinio ekspertizės atlikimui, ekspertizės aktui. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 6.3 papunktis reglamentuoja, kad bendroji statinio ekspertizė – statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Šiuo atveju atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjo profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais, teismo posėdžių metu pažeidėjas nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia profesionalias konsultacijas klientams statybos srityje, vadovas, pažeidėjas pagal statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą turėjo teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektais ir šio statinio teisine registracija, atstovauti institucijose ir IS „Infostatyba“, be to, jis kaip fizinis asmuo turėjo išduotą ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą. Taigi pažeidėjui profesionaliai veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau pažeidėjas šių reikalavimų nesilaikė, o aplinkybė, kad tik 2019 m. kovo 25 d. jam išduotas kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, nesudaro pagrindo pažeidėjui minimalią baudą, tačiau teismas nutarimu paskirdamas tik 500 Eur baudą visiškai neįvertino nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo profesine veikla.
4.7. Inspekcijai nustačius kad pažeidėjo ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu ir deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, mano, kad tai pažeidžia visuomenės interesą, kad statinių statybos užbaigimas deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pagrindu būtų vykdomas pagal teisės aktų, numatančių statinių saugos ir kitus esminius reikalavimus, tačiau teismas nevertino pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, neįvertino jo pasekmių.
4.8. Pastebėjo, kad teismas skirdamas minimalią baudą daugiausiai rėmėsi asmenybės charakteristika. Inspekcijos nuomone, asmens teigiamas charakterizavimas (dirbantis, aukštojo išsilavinimo, anksčiau nebaustas, veiklą vykdė pirmus metus) nėra reikšmingiausia aplinkybė, kurios pagrindu tikslinga skirti minimalią baudą, kadangi tokios aplinkybės yra įprastos ir normalios daugeliui žmonių ir atsakomybėn traukiamo asmens neišskiria iš kitų asmenų. Pažymėjo, kad teismas darė prielaidas, jog M. B. patirties stoka (statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2019 m. kovo 25 d.) galėjo sąlygoti nusižengimo padarymą. Su šiuo teismo argumentu nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad pagal byloje esančius įrodymus M. B. teisės aktų nustatyta tvarka kaip statybos dalyvis atitinkamoje techninėje srityje buvo atestuotas, tą patvirtina VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). M. B., kad įgytų šį atestatą turėjo atitikti teisės aktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus: išsilavinimo, profesinės patirties, išlaikyti atitinkamus profesinės ir teisinių žinių egzaminus (Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ nuostatai). Taigi jo elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti ir vien tai, kad specialių žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti baudą, kadangi atitinkamos srities atestuotas profesionalas negali veikti ne pagal nustatytus standartus. Be to, šioje situacijoje pastebėtina, kad buvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros, kurios yra labai aiškiai sureguliuotos ir joms nustatytos nedviprasmiškos taisyklės, todėl tokių paprastų teisės taikymo taisyklių nesuvokimas niekaip negali būti susijęs su patirties stoka.
4.9. Teismas skirdamas nuobaudą vertino, kad M. B. siekė iš esmės pašalinti trūkumus dėl netinkamai parengto Ekspertizės akto ir užsakė kitą statinio bendrąją ekspertizę dėl objekto, dėl kurio jo atlikta statinio bendroji ekspertizė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad šis teiginys deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad pats M. B. savo iniciatyva užsakė, apmokėjo ir pan. minėtą statinio bendrąją ekspertizę. Be to, jei ir įrodymais būtų patvirtintas toks teiginys, toks elgesys nemažina pažeidimo pavojingumo bei nesudaro pagrindo mažinti nuobaudą, o priešingai patvirtina nusižengimo padarymą bei M. B. kaltę. Net jei byloje ir būtų įrodymų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo prisidėjo prie žalos kompensavimo, tai nebūtų išskirtinė aplinkybė mažinanti atsakomybę, kadangi žalos atlyginimas yra numatytas teisės aktuose ir yra privalomas, kai asmuo ją sukelia, todėl ši aplinkybė yra tik standartizuotas privalomas elgesys, o ne papildomi veiksmai, kuriuos asmuo atlieka. Pastebėjo, kad M. B. kaip tik siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, kad jis išvis neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o rengė konsultacinę specialisto išvadą (teismas nutarime paneigė šią aplinkybę), įrodinėjo, kad kiti asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn (statytojas). Be kita ko, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra pagrindas mažinti nuobaudą tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti veikos padarinius, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. AN2-55-354/2020).
4.10. Be to, kaip rodo ir kitos iškeltos bylos (pvz.: A14.-843-270/2021, A14.-847-270/2021, A14.-1824-978/2021, A14.-1823-818/2021, A14.-776-978/2021, A14.-1604-1122/2021, A14.-1517-992/2021, A14.-1516-990/2021, A14.-1576-957/2021, A14.-1605-1100/2021, A14.-1601-893/2021 ir kt.), atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių, kas priešingai nei nustatė teismas, charakterizuoja asmenį neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančių teisės aktų. Be to, jo padarytų pažeidimų rimtumą rodo ir tai, kad iš asmens buvo atimtas jo veiklos atestatas (byloje pateiktas VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. SP-04 „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų veiklos įvertinimo“, kuriuo panaikintas M. B. kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas).
4.11. Padarė išvadą, kad teismas paskirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 500 Eur baudą neatsižvelgė į pažeidimo pavojingumą, nepagrįstai teigiamai charakterizavo M. B. (dėl jo veiklos pirmaisiais metais, užsakytos statinio bendrosios ekspertizės), taip pat nevertino, kad M. B. savo veiksmų nevertina kritiškai, o anaiptol siekė išvengti administracinės atsakomybės, taip pat pažeidė proporcingumo principą, pagal kurį tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio l7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į M. B. apeliacinį skundą Inspekcija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
5.1. Išdėsčius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 139-140 punktų nuostatus, nurodė, kad statinio ekspertizės aktą turi teisę pasirašyti tik fiziniai asmenys (ekspertai), kurie yra atitinkamos ekspertizės įmonės (ekspertizės rangovo) paskirti, įgalioti. Vadinasi, fizinis asmuo (ekspertas), kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas, pasirašydamas statinio ekspertizės aktą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi toks asmuo negali būti laikomas ekspertizės rangovu. Pažymėjo, kad kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime „jokių duomenų, kad P. Š. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurį M. B. IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą, būtų susitarę dėl minėto statinio ekspertizės, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar M. B. su šia įmone būtų susitarę dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės. Nors M. B. nurodė, kad turėjo asmeninį, žodinį susitarimą su J. P., buvo gavęs tokį susitarimą žymėti jį kaip ekspertizės rangovą, šie argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, jog juridinis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo davęs kokį nors sutikimą naudoti įmonės rekvizitus M. B.. Antra, kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 27 d. statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šia sutartimi iš esmės buvo susitarta dėl konsultavimo paslaugų. Taigi M. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes, neturėjo teisės naudoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų, nurodydamas IS „Infostatyba“ šią įmonę kaip statinio ekspertizės rangovą“. Vadinasi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą vertinimą, kad „<...> M. B. į IS „Infostatyba“ įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtinto Ekspertizės akto kopiją. <...> Iš paties Ekspertizės akto turinio matyti, jog statinio ekspertizę atliko ir surašė bei pasirašė fizinis asmuo – M. B., o juridinis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokių veiksmų atliekant šią ekspertizę neatliko ir paties akto nepasirašė joks šios įmonės įgaliotas tai padaryti asmuo.“
5.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. suteikė įgaliojimus veikti kaip atstovui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju M. B. veikė ne kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, ir kad nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytina ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tinkamas nusižengimą padaręs subjektas – t. y. M. B., kuris veikdamas pagal įgaliojimą atliko statybos užbaigimo procedūras, ir pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį Ekspertizės aktą, dėl ko skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį asmenį pripažino kaltu. Be to, kaip rodo ir kitos iškeltos bylos (pvz., A14.-843-270/2021, A14.-847-270/2021, A14.-1824-978/2021, A14.-1823-818/2021, A14.-776-978/2021, A14.-1604-1122/2021, A14.-1517-992/2021, A14.-1516-990/2021, A14.-1576-957/2021, A14.-1605-1100/2021, A14.-1601-893/2021 ir kt.), atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių.
5.3. Deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ ((duomenys neskelbtini)), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Reglamentas) (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 93.2-93.18 papunkčiuose.
5.4. UAB „Lelija“ įgaliojo M. B. atstovauti jai visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (ių) statybos užbaigimą/statinio (ių) paskirties pakeitimą, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektais ir šio statinio teisine registracija. Reglamento 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota IS „Infostatyba“. Vadinasi, M. B. pagal įgaliojimą veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytoja „UAB (duomenys neskelbtini)“ turi statinio ekspertizės aktą. Pagrįsdamas šią aplinkybę M. B., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Reglamento 101 punktu į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengto ir tik jo parašu patvirtinto Ekspertizės akto kopiją. Pabrėžė, kad statybos užbaigimo procedūros yra aiškiai reglamentuotos teisės aktuose, aiškiai išdėstyti atvejai kada deklaracijos yra tvirtinamos Inspekcijos bei numatyta išimtis, kada tvirtinimas nereikalingas, kai teikiamas statinio ekspertizės aktas, būtent šia išimtimi nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota, t. y. kartu su prašymu į IS „Infostatyba“ pateiktas Ekspertizės aktas, tačiau buvo nustatyta, kad Ekspertizės aktas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, todėl Inspekcijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas patvirtina ANK 358 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą, ką pagrįstai nutarimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde M. B. pateikia Statybos įstatymo, Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. įsakymu D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 nuostatų analizę ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo požymių – M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai (neturi statinio ekspertizės akto statuso, kadangi jis veikė ne kaip minėto statinio ekspertizės dalyvis ar šio statinio ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo), jis perduotinų dokumentų nepasirašė, taip pat nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamose kaip statinių ekspertizės aktai, neatitinka tikrovės. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl M. B. paskirtos minimalios (500 Eur) nuobaudos dydžiu.
7. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Taigi atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybų įstatymu.
8. Byloje nustatyta, kad užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu kreipėsi į M. B. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar atliktas kapitalinis remontas prekybos paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumentų laidos) sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus (1 t., b. l. 156 kita pusė). Užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 9 d. įgaliojimu Nr. 01-176 įgaliojo M. B. <...> teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio(-ių) paskirties pakeitimą (toliau – deklaracija), išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į IS „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektais ir šio statinio teisine registracija (1 t., b. l. 158). Užsakovui buvo perduotas dokumentas – 2019 m. gruodžio 14 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/63. Iš įgaliojimo ir užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimosi dėl statinio ekspertizės atlikimo turinio matyti, kad buvo tartasi būtent dėl statinio ekspertizės atlikimo, o ne dėl kitokio pobūdžio dokumento pateikimo. M. B. veikdamas pagal įgaliojimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą savo veiksmais patvirtino, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi statinio ekspertizės aktą. Jis, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu, į IS „Infostatyba“ įkėlė paties pasirašytą 2019 m. gruodžio 14 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. 2019/63 kopiją (1 t., b. l. 111-120). Jeigu, kaip teigia M. B. būtų parengęs specialisto išvadą (statinio ekspertizės akto statuso neturintį dokumentą), jam nebuvo pagrindo įkelti tokio dokumento į IS „Infostatyba“.
9. Ginčijamas subjekto požymis šiuo atveju tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu siaurinamuoju subjekto aiškinimu. Kaip minėta, byloje esantis 2019 m. gruodžio 14 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/63 yra patvirtintas būtent M. B. parašu. Jame nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, nurodytas ir jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, tik patvirtina, jog jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą užsakovui. Tai, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad IS „Infostatyba“ kaip statinio ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors ši įmonė jokių veiksmų atliekant šią ekspertizę neatliko ir paties akto nepasirašė joks šios įmonės įgaliotas tai padaryti asmuo.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Taigi, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo M. B. skunde nurodytais motyvais jį naikinti.
Dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos
11. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
12. Kaip minėta, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą M. B., atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka), nenustatytus padarinius, M. B. asmenybę. Buvo įvertinta, kad M. B. kvalifikacijos atestatas, kuriuo jam buvo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, pirmą kartą buvo išduota tik 2019 m. kovo 25 d. (2 t., b. l. 116 kita pusė), kas teismui leido daryti išvadą, jog M. B., kaip statinio ekspertizės vadovo patirtis iki nustatytų pažeidimų padarymo buvo pakankamai nedidelė, o patirties stoka galėjo sąlygoti nusižengimo padarymą. Be to, įvertinta ir tai, kad M. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pasamdė kitą ekspertizės įmonę, jog ji paneigtų arba patvirtintų jo, kaip eksperto, išvadą. Šiai dienai ekspertizė dėl minėto objekto yra atlikta. Teismo vertinimu, toks M. B. siekis iš esmės pašalinti anksčiau aptartus trūkumus teigiamai charakterizuoja M. B.. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas Inspekcijos skunde minimas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
13. Skunde Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl M. B. veiksmų nekilo jokie padariniai ir tokią savo poziciją argumentuoja tuo, kad neatitinkančių teisės aktų reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimas užsakovui sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės atskleidžia M. B. inkriminuoto ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę, kadangi minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė būtent už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Taigi, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip rodančios išskirtinį administracinio nusižengimo pavojingumą. Inspekcijos atstovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apskritai nepasiūlė ir neargumentavo M. B. skirtinos baudos dydžio.
14. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma atsižvelgti į kitas M. B. iškeltas administracinio nusižengimo bylas, kurios, anot inspekcijos, rodo, kad M. B. neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad M. B. praeityje būtų baustas administracine tvarka, tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir Inspekcija. Teismas neturi jokio pagrindo atsižvelgti į M. B. atžvilgiu nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylas ir tuo pagrindu paskirti jam griežtesnę administracinę nuobaudą, nes taip būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Nors iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. B. jau buvo paskirtos keturios administracinės nuobaudos už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau priimti nutarimai dar nebuvo įsiteisėję (A14.-1518-817/2021, A14.-1514-817/2021, A14.-842-1034/2021, A14.-1512-1057/2021). Apeliaciniame skunde nurodytos administracinio nusižengimo bylos Nr. A14.-1604-1122/2021, A14.-1576-957/2021, A14.-1823-818/2021 net neišnagrinėtos, o bylos A14.-843-270/2021, A14.-847-270/2021 – grąžintos nagrinėti iš naujo. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad administraciniai nusižengimai, kaip matyti iš priimtų nutarimų, padaryti panašiu laiku, panašiomis aplinkybėmis, o atskirose administracinių nusižengimų bylose už juos paskirtos administracinės nuobaudos nebus bendrinamos. Tai turės pakankamą nubaudimo efektą M. B.. Pagrindo griežtinti M. B. paskirtą administracinę nuobaudą nesudaro ir skunde nurodyta aplinkybė, kad iš jo VI Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SP-04 buvo atimtas veiklos atestatas. Priešingai, ši aplinkybė rodo, kad M. B. jau yra patyręs tam tikras neigiamas pasekmes dėl savo neteisėtos veiklos.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino visas šios nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir išdėstė pakankamus motyvus, kodėl M. B. skirtina minimali administracinė nuobauda. Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tokia nuobauda yra neproporcinga ir skatina daryti naujus nusižengimus yra deklaratyvūs. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei Inspekcijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, todėl Inspekcijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.